Batų parduotuvė UAB “RGB„ kursinis

Turinys:

1. Verslo charakteristika 3
2. Įmonės steigimo tikslingumo pagrindimas 4
3. UAB “RGB“ steigimo organizavimas 6
3.1. Steigimo sutartis 7
3.2. Bendrovės įstatai 9
3.3. Akcijų platinimas 9
3.4. Steigimo ataskaitos parengimas 10
3.5. Atsiskaitomosios sąskaitos atidarymas 12
3.6. Prašymas įregistruoti įstatus ir bendrovę 12
4. Gamybinė (technologinė) struktūra 13
5. Valdymo organai, jų struktūra, funkcijos 14
5. Darbo režimas 18
6. Darbo apmokėjimas 20
7. Įmonės perspektyvos 21
8. Literatūros sąrašas 22
Priedai

1. Verslo charakteristika

Dabartiniu metu kiekvienas žmogus skiria daug dėmesio ir laiko sveikatai, sveikam ir teisingam gyvenimo būdui. Žmonės pradėjo vertinti brangias, bet geros kokybės prekes, ne kartą įsitikinę, kad ,,gobšus moka dvigubai“.
Nusprendžiau atidaryti batų parduotuvę, kuri dirbs atviram, kosmopolitiškam, intelektualiam miestiečiui, suvokiančiam tarptautinę mados kultūrą bei jaučiančiam nuolatinę estetikos kaitą. Siūlysiu nuolat naujus, moomento estetiką atitinkančius batus skirtus įvairiems tokio žmogaus poreikiams. Modernus interjeras, šiuolaikiška muzika bei stilingas ir paslaugus personalas sukurs ypatingą parduotuvės atmosferą. Visi daiktai parduotuvėje bus įkainoti taip, kad daugelis išskirtinumo ieškančių žmonių galėtų juos įsigyti.
Taigi, įmonė nėra didelė, joje dirba 6 žmonės. Ji nesusiduria su sunkiomis valdymo organizavimo problemomis. Visi darbuotojai labai gerai pažįsta vienas kitą ir tai sudaro geros komandos jausmą. Nėra pravaikštų, kas gali būti darbuotojų pasitenkinimo darbu įrodymas. Gera darbo atmosfera labai teigiamai atsispindi darbo kokybėje.
UAB „RGB“ taai nedidelė batų parduotuvė esanti Vilniuje, Akropolyje – prekybos centre. Patalpų bendras plotas yra 57 m2 , iš jų 35m2 – prekybos salė, 12 m2 – sandėlis, darbo kabinetas -10 m2.
Patalpos Plotas, m2
Įmonės administracijos plotas 10
Prekybos salė 35
Sandėlis 12

57

Patalpų projektas yra patogus ir klientams ir personalui. Didelių langų dėka patalpos yra šv

viesios, sienos nudažytos šviesiais, ramiais spalvų dažais. Kiekvienas ateinantis ir išeinantis žmogus bus pastebėtas, nes prekystalis įrengtas netoli durų. Patalpos yra nuomojamos. Salėje dirba dvi konsultantės, kurios visada maloniai pagelbės klientui išrinkti jam tinkamiausius batus.
Įmonės vadovas yra suformulavęs įmonės tikslus, su kuriais yra gerai susipažinę visi įmonės darbuotojai ir yra laisvai prieinami kiekvienam norinčiam su jais susipažinti:
• užtikrinti pastovią vietą Lietuvos rinkoje
• pastoviai didinti prekių asortimentą
• tobulinti prekybą ir marketingą
• tobulinti vadovavimą ir darbo kultūrą
• mažinti produkcijos savikainą
• atidaryti keletą filialų
Įmonė yra aprūpinta modernia organizacine technika. Pati technologija nereikalauja didelių ir brangių įrengimų, kas žymiai sumažina pirminius kaštus ir leidžia nesunkiai pradėti prekybą.
Pavadinimas Poreikis (vnt.) Vieneto kaina ( Lt.) Įsigijimo išlaidos
Įrengimai
Prekystalis-vitrina 2 500 1000
Stelažas 5 200 1000
Kasos aparatas 1 2000 2000
Baldai
Rašomasis stalas 1 240 240
Spinta drabužiams 1 300 300
Kėdės 8 80 640
Kitos priemonės
Kompiuteris 1 3800 3800
Telefono aparatas 1 100 100
Spausdintuvas 1 700 700
Iš viso: 9780

Pirkėjas laisvai galės prieiti prie kiekvienos prekės. Prireikus paagalbai gali pasinaudoti pardavėjos paslaugomis. Parduotuvėje pirkėjas galės užsakyti kito dydžio arba kitos spalvos patinkančią avalynę. Pirkėjas turės galimybę atsiskaityti ne tik grynais, bet ir mokėjimo kortelėmis.
Parduotuvėje naudosiu šias aptarnavimo formas:
– savitarna;
– atviras prekių išdėstimas, kad pirkėjai galėtų apžiūrėti jas.
Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 30 000 Lt. Jis yra padalintas į 300 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė – 100Lt. Visas akcinis kapitalas yra fizinių asmenų nuosavybė. Įmonė turi trys akcininkus.
Kodėl nuspręsta atidaryti batų parduotuvę? Tiesa sakant todėl, kad pati vaikščiodama po parduotuves ieškodama sau batų, ma

ačiau kiek žmonių apsilanko tose parduotuvėse ir kiek yra realiai perkančių klientų.

2. Įmonės steigimo tikslingumo pagrindas

UAB „RGB“ prekybos vieta yra Akropolyje, didžiausiame prekybos centre, kur visada pilna žmonių. Įmonės vardas yra nežinomas žmonėms, gal tai dar labiau sudomins klientą ir jis užeis į parduotuvę. Klientai bus viliojami reklama, ramia muzika, nepriekaištingu aptarnavimo, prekių asortimentu.
Organizacijos gyvavimą pateisina tik sugebėjimas rasti vartotojų. Kiekvienas vartotojas skiriasi savo charakteriu, skoniu, norais, įpročiais. Tik išanalizavus vartotojo poreikius galima pateikti jam tai, ko jis nori, ką gali įvertinti. buvo padaryta potencialių klientų apklausa apie dabar gerai žinomas batų parduotuves. Stengėmės sužinoti kam klientai teikia pirmenybę, ko trūksta vienam ar kitam parduotuvių tinklui, kokius batus dažniausiai nešioja (1 priedas). Gauta informaciją buvo išanalizuota ir nuspręsta, kad tai bus parduotuvė atitinkančia mūsų klientų norūs ir lūkesčius.
Gan dažnai būtent konkurentai, o ne vartotojai apsprendžia, kokią produkciją gaminti, kokias paslaugas teikti ir kokia bus jų kaina.
Tiesioginiai konkurentai batų prekyboje yra kiti batų salonai. Jų yra daug Vilniuje ir pačiame Akropolyje.
Pagrindiniai UAB “RGB“ konkurentai yra :
 B-Republic – Avalynė ir aksesuarai
 ECCO – laisvalaikio ir darbo avalynė
 IMALITA – galanterija, avalynė, aksesuarai
 LILONIJA – avalynė
 RENO – avalynė visai šeimai
 WALKING – avalynė visai šeimai
 ŽYGIO BATAI – avalynė
 STEP TOP – avalynė

Įmonei nereikia didelių investicijų į prekybos salę, nes tos patalpos buvo anksčiau nuomojamos batų parduotuvei, kuri išsikėlė į

kitą vietą. Bus pakeistas parduotuvės interjeras. Pardavimų apimčiai didinti ir geresniam pirkėjų formavimui ši įmonė pasitelks reklamą. Reklaminės kampanijos metu bus panauduotos sekančios reklamos priemonės:
1. Bus iškabintas 5m2 dydžio plakatas Vilniaus mieste (2 900Lt)
2. Batai bus reklamuojami žurnale „IEVA“ (2 500Lt)
3. Bus užsakyta 2000 reklaminių maišelių kur bus pavaizduotas įmonės logotipas.(500Lt)
Pirmais metais bus skirtas fiksuotas įmonės rėmimo kampanijos biudžetas –7 000 litų. Iš viso reklamos išlaidos sudarys 5 900Lt.
Bendrovės akcinį kapitalą sudaro 30 000 litų. Įmonė paėmė banko paskolą. Norint paimti banko paskolą reikėjo įkeisti nekilnojamąjį turtą. Buvo įkeistas sodų namelis esantis Trakų raj. Paimta banko paskola 70.000Lt 5 metams su 8% palūkanų norma. Tikimasi, kad įmonės veikla dirbs pelningais jau pirmais metais.
Kreditorius – Vilniaus Bankas
Kredito terminas – 5 metai
Kiekvienais metais grąžinama – 14 000
Metinė palūkanų norma – 8%

Skola Planuojama grąžinti

Laikotarpio pradžiai Palūkanos 8% Iš viso Skola Skola laikotarpio pabaigai
Pirmieji metai
1 ketvirtis 3500 280 3780 2000 13120
2 ketvirtis 3500 280 3780 4500 8620
3 ketvirtis 3500 280 3780 5500 3120
4 ketvirtis 3500 280 3780 3120 0
Viso: 14000 1120 15120 15120

Įmonė prekiaus importuotomis prekėmis. Pasirašytos keletos bendradarbiavimo sutartys su Lietuvos kompanijomis, kurios užsiima didmenine prekyba importuotais batais iš užsienio. Tai seniai ir siekmingai dirbančios įmonės, kurios siūlo palankias kainas ir sutarties sąlygas. Buvo analizuojama ir svarstoma ar UAB „RGB“ pačiai vežti prekes iš užsienio ar pirkti čia, Lietuvoje iš didmenininkų. Pigesnis ir patikimesnis, mažiau rizikingas variantas pirkti prekes iš Lietuvos firmų, užsiimnčių didmenine prekyba batais.
Prekės kaina yra vienas svarbiausių marketingo komplekso elementų, nes ji labiausiai susijusi su galutiniu prekybos veiklos rezultatu – pelnu. Pr

rekybos įmonės priklauso nuo viso marketingo veiksnių komplekso. Didelę įtaką pardavimo kainai daro tiekėjo arba gamintojo kaina, todėl reikia rasti tokį tiekėją, kuris pasiūlytų prekę už prieinamą kainą. Perpirkimo kainos verslininkas prideda savo antkainį, kurio suma turės padengti visus kaštus ir turės dar likti pelno. Taip pat dar prie pardavimo kainos pridedamas PVM. Nuspresta prie kiekvienos prekės pridėti 30 % antkainį.
Parduotuvei pirksiu pradžiai minimalų prekių kiekį. Pradinės atsargų išlaidos sudaro apie 45 000 Lt. Atsargas papildysiu atsižvelgiant į jų paklausą.

Planuojamas pardavimas (2)
Prekės Pardavimo apimtis, vnt./ mėn Pardavimo kaina, Lt Pardavimo apimtis, Lt
Moterų Vyrų Moterų Vyrų Moterų Vyrų Moterų Vyrų
1 4 4 2 140 170 560 340
2 6 3 3 150 170 450 510
3 7 6 4 160 170 960 680
5 10 5 2 170 180 850 360
8 13 3 3 180 188 540 564
9 16 4 5 180 190 720 950
11 21 5 4 186 200 930 800
12 23 3 3 188 204 564 612
14 26 6 3 190 210 1140 630
15 30 4 4 190 216 760 864
17 31 5 4 190 216 950 864
18 36 3 5 190 240 570 1200
19 39 4 3 190 250 760 750
20 42 4 6 200 280 800 1680
22 44 3 5 200 288 600 1440
24 46 2 3 210 290 420 870
25 49 5 3 210 300 1050 900
27 50 3 4 210 300 630 1200
28 52 6 4 210 320 1260 1280
29 2 214 428 0
32 3 220 660 0
33 4 224 896 0
34 4 224 896 0
35 5 240 1200 0
37 3 240 720 0
38 4 250 1000 0
40 2 250 500 0
41 3 280 840 0
43 2 280 560 0
45 5 290 1450 0
47 3 290 870 0
48 7 300 2100 0
51 2 310 620 0

127 70 7156 4382 27254 16494

197 11538 43748

Planuojamas pardavimas (2)
Prekės, vnt Prekės savikaina Veiklos sąnaudos,Lt Savikaina, Lt Pelnas % Lt Kaina, Gautos pelnas per mėn.
197 21900 12350 34250 30 43748 9495
Vidutinė kaina 111Lt Vidutinė kaina 173Lt Vidutinė kaina 222Lt

Prekių atsargų planas

Batai Iš viso

Moterų Vyrų
Produkcijos pardavimo apimtis, vnt 127 70 197
Prekių atsargos periodo pabaigoje,vnt. 123 60 183
Produkcijos kiekis, kurį reikia turėti per planinį periodą 250 130 380

Įmonė įvertinusi paklausą, kaštus ir konkurentų prekių kainas, pasirenka vieną iš galimų kainos nustatymo metodų.

Galima išskirti dažniausiai naudojamus kainos nustatymo metodus:
 orientuotą į kaštus;
 orientuotą į paklausą;
 orientuotą į konkurentus.
Mūsų įmonė pasirinko šį kainų nustatymo metodą: orientuotas į konkurentus kainos nustatymo metodas. Šiuo metodu nustatydami kainas, mes daugiausia remiasimes savo konkurentų kainomis. Kainą prekei nustatysim tokio lygio, kokias nustatė kainas analogiškoms savo prekėms mūsų konkurentai, mūsų įmonė savo prekės kainą nustatys truputį mažesnę už konkurentų.
Nustatydama prekių kainas, mūsų įmonė orientuojasis į esamą rinkos kainų lygį. Ji nekeis savo kainos, kol konkurentai nekeis savo prekių kainų, ir keis savo kainą, remdamasi konkurentų kainų pakeitimais.
Šiuo metodu, kainas nustato įmonės, veikiančios konkurencinėse rinkose. Šiose rinkose, kur parduodamos vienarūšės, nediferencijuotos prekės, įmonė turi gana ribotas galimybes daryti įtaką rinkos kainoms.
Konkurencinėse rinkose viena atskira įmonė nepajėgi diktuoti savo kainų visai rinkai, čia nėra monopolinės valdžios. Šiose rinkose atskiro gamintojo prekės sudaro tik labai nedidelę šakos suminės pasiūlos dalį. Taip pat įmonė savo prekei nenustato didesnės kainos negu rinkos kaina, nes tai atbaidytų pirkėjus. Todėl įmonei, tame tarpe ir mūsų, yra tik vienas uždavinys – kontroliuoti (minimizuoti) savo gamybos kaštus.

Išlaidų rūšys Suma, Lt
Administracijos darbuotojų darbo užmokestis 6100
Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui 2050
Energija ir vanduo 600
Patalpų nuoma 450
Ryšių paslaugos 300
Kitos išlaidos 2850
Iš viso 12350

Tiekimo budą reikia pasirinkti toki, kad galima būtų rasti kuo trumpesnį prekių pateikimo laiką, galima sumažinti prekių gabenimo, sandėliavimo ir talpinimo išlaidas. Dažnai nuo pasirinkimo priklauso prekių kokybė.
Tiesioginio teikimo budų prekių srauto judėjimo kryptis eina nuo tiekėjo iki gavėjo (prekiautojo).
Dažniausiai sudaroma tiesioginės prekybos sutartis, prekės siunčiamos tiesiai gavėjui, lygiai taip pat tiesiai sumokama už prekes tiekėjui.
Kriterijai tiekėjų pasirinkimui gali būti labai ivairus, netgi nebutinai objektyvus.
Pasirenkant tiekeją vadybininkas patikrina ar atitinka suformuotiems reikalavimams:
I. Patikimumas. Tai – labai plati ir kartais taip pat subjektyvi sąvoka. Kaip patikimumą reikia išsiaiškinti ir atsižvelgti pasirenkant į šias sąlygas:
1. Ar daug kitų įmonių (mažmenines prekybos) perka batus
2. Tiekėjo finansinė padėtis.Šią sąlygą patenkina parankaus abiem pusem atsiskaitymo termino nustatymas. Jeigu tiekėjas reikalauja labai greito atsiskaitymo, tai finansinė padėtis ir toks tiekėjas jau nebebus patikimas.
3. Ar turi tiekėjas nuolatinę bustinę, ar turi filialų kituose miestuose, valstybėse
4. Ar numato organizuoti ivairias akcijas, nuolaidas savo sąskaita.
5. Juridinė forma, padėtis rinkoje
6. Plėtos intensyvumas, perspektyvos.
II. Sugebėjimas užtikrinti tik kokybiškas prekes. Tai vienas svarbiausių reikalavimų tiekejui. Beje, esant dabartinei didelei tiekėjų pasiūlai dėl prekių kokybės nesutarimų paprastai nebuna. Derinant ši klausimą su tiekėju paprastai numatoma netinkamos kokybės prekes pakeitimo tvarką.
III. Tiekėjo našumas.Našumu vadiname tiekėjo sugebejimą aprupinti imonę reikiamais prekių kiekiais ir reikiamu dažnumu.

3. UAB “RGB” steigimo organizavimas

Įmonių įregistravimą reglamentuoja Juridinių asmenų registro nuostatai, atskirų teisinių formų (anksčiau apibrėžtų kaip įmonių rūšių) įmonių įstatymai ir kiti teisės aktai.
Nuo 2004 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Juridinių asmenų registras, kurio paskirtis – registruoti juridinius asmenis bei rinkti, sisteminti, saugoti bei teikti apie juos informaciją ir duomenis. Registras įsteigtas siekiant supaprastinti įregistravimą, užtikrinti duomenų ir dokumentų viešumą bei garantuoti tinkamą trečiųjų asmenų interesų apsaugą. Registro tvarkymo funkcija pavesta valstybės įmonei „Registrų centras“.
Jeigu nuspresta įsteigti įmonę ir pasirinkta tinkamiausią įmonės teisinę formą, įmonę turite įregistruoti Registre. Įmonė nuo jos įregistravimo dienos tampa juridiniu asmeniu, savo vardu įgyja teises bei pareigas ir gali būti ieškovu ar atsakovu teisme. Vadinasi, įmonė nuo įregistravimo momento gali pradėti vykdyti ūkinę komercinę veiklą, sudarinėti sandorius ir pan.
Skirtingų teisinių formų įmonėms įregistruoti reikia skirtingų steigimo dokumentų, be to, skiriasi ir pati steigimo procedūra.
Nuo 2004 m. sausio 1 d. Registre registruojami visi privatūs juridiniai asmenys (individualios įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos ir kt.) bei viešieji juridiniai asmenys (valstybės ir savivaldybių įmonės, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai, visuomeninės organizacijos ir kt.), taip pat juridinių asmenų ir užsienio juridinių asmenų, kitų organizacijų filialai ir atstovybės.
Dokumentai gali būti pateikti bet kuriame Registro filiale ar filialo skyriuje, kuriame dokumentus verslininkui pateikti ir gauti yra patogiausia. Registro tvarkytojo filialai yra įkurti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Utenoje ir Tauragėje. Tačiau įmonės dokumentai yra nagrinėjami, registruojami ir saugomi Registro tvarkytojo filiale pagal juridinio asmens buveinę.
Nuo 2004 metų pradžios veiklą baigė įmonių rejestras, visuomeninių organizacijų, švietimo įstaigų, labdaros organizacijų ir labdaros fondų, sveikatos priežiūros įstaigų ir kiti registrai. Likviduotas ir Firmų vardų registras, kurio duomenis perėmė Registro tvarkytojas ir juos naudos iki 2005 metų pradžios.
Nuo Registro įsteigimo keičiasi ir Registro duomenų teisinė galia. Anksčiau įmonių rejestro duomenys įgydavo teisinę galią nuo jų pateikimo rejestrui dienos, o Registro duomenys įsigalioja nuo jų įregistravimo. Taigi direktorius, valdybos narai ir asmenys, turintys teisę sudaryti sandorius įmonės vardu, įgyja teises ir pareigas ne nuo jų išrinkimo ar paskyrimo, bet nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre, jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip (pvz., akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus bei valdybos narių įgaliojimai suteikiami nuo jų paskyrimo dienos).

Nuo Registro įsteigimo pasikeitė ir įmonių įregistravimo tvarka. Nuo 2004 m. sausio 1 d. įmonės prašymą įregistruoti juridinį asmenį ar jo padalinį, taip pat įstatus bei kitus steigimo dokumentus pirmiausia turi pateikti notarui, kuris tvirtina duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams.
Labai svarbu yra tinkamai pasirengti įmonės įregistravimui. Rekomenduojame prieš kreipiantis į notarą iš anksto sutvarkyti šiuos įregistravimo dokumentus:
– parengti visus su tam tikros teisinės formos įmonės steigimu susijusius dokumentus (pvz., nuostatus, bendrosios jungtinės veiklos sutartį, steigimo sutartį arba steigimo aktą, bendrovės įstatus, steigiamojo susirinkimo protokolą ir pan.);
– gauti naudojimosi patalpomis pažymą arba sutvarkyti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į patalpas.
Prašymų formas galima rasti Registro tvarkytojo tinklalapyje. Notaras, gavęs įmonės, filialo ar atstovybės registravimo dokumentus patikrina, ar pateikti dokumentai yra teisingai užpildyti ir ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Jei įregistravimo dokumentai užpildyti klaidingai ar prieštarauja teisės aktų nuostatoms, notaras nurodo, ką reikia patikslinti pateiktuose įregistravimo dokumentuose. Patikslinti įregistravimo dokumentai pakartotinai pateikiami notarui.
Notaras, išanalizavęs pateiktus dokumentus ir įrašydamas prašyme, kuris pateikiamas Registro tvarkytojui, tvirtinamąjį įrašą nurodo, kad dokumentuose nurodyti duomenys yra teisingi, įmonės steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus ir įmonę, filialą ar atstovybę įregistruoti galima.
Notarui pateikiami dokumentai turi būti parengti valstybine kalba, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Dokumentai turi būti spausdinti, tvarkingi, atitikti dokumentų rengimą ir įforminimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Jeigu dokumentai surašyti ne valstybine kalba, turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo.
Mokesčių už notaro paslaugas dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.314 “Dėl Teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių” pakeitimo”. Už steigiamos įmonės dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams patvirtinimą imama:
– individualios įmonės – 170 litų;
– ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) – 300 litų;
– uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės – 350 litų;
– visų teisinių formų įmonių filialai, atstovybės – 50 proc. atlyginimo, nustatyto atitinkamos teisinės formos įmonei.

Notarui pateikiami dokumentai
Norint įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę, pateikiami šie dokumentai:
1. Prašymas įregistruoti įmonę.
2. Steigimo sutartis arba steigimo aktas, jeigu steigėjas yra vienas asmuo (3 egz.).
3. Bendrovės įstatai (3 egz.).
4. Steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolas (su priedais) arba steigėjo sprendimas, jeigu steigėjas yra vienas asmuo.
5. Negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą įmonės ūkinei komercinei veiklai, nurodant adresą ir kuriam laikui jos suteiktos.
6. Registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose, priklausančiuose savivaldybei, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kooperatyvams ir bendrijoms, pažyma, patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso įregistravimo dokumentuose nurodytam savininkui ir kad jis suteikia patalpas įmonės veiklai:
 jeigu patalpų savininkas – juridinis asmuo, išduodama laisvos formos pažyma apie patalpų suteikimą ūkinei komercinei veiklai su administracijos vadovo parašu ir antspaudu (ant firminio blanko);
 – jeigu patalpų savininkas – fizinis asmuo, suteikiantis patalpas asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, surašoma laisvos formos pažyma, kurią patvirtina notaras;
 patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpų suteikimą ūkinei komercinei veiklai nereikia, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.
7. Pažyma apie kaupiamosios sąskaitos atidarymą banke bei suformuotą įstatinį kapitalą.
8. Turto vertinimo ataskaita, jeigu steigėjas akcijas iš dalies apmoka ne piniginiu įnašu.
Dokumentų pateikimo tvarka Registro tvarkytojui
Verslininkas, gavęs notaro patvirtintus steigimo dokumentus, turi juos pateikti Registro tvarkytojui.
Dokumentų teikėjas bei notaras visus Registro tvarkytojui teikiamus dokumentus turi įrišti kartu taip, kad kiti asmenys negalėtų jų išimti arba pakeisti, išskyrus įmonės steigimo dokumentą, kuris turi būti įrištas atskirai, ir dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas atlyginimas už įregistravimą Registro tvarkytojui (toliau – registravimo mokestis).
Visi dokumentai Registro tvarkytojui pateikiami asmeniškai arba paštu bet kuriam Registro tvarkytojo filialui arba filialo skyriui. Prieš pateikiant dokumentus Registro tvarkytojui rekomenduojame iš anksto sumokėti banke mokestį už įregistravimą. Registro tvarkytojas sprendimą dėl įmonės, filialo ar atstovybės įregistravimo arba atsisakymo įregistruoti privalo priimti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visų įregistravimo dokumentų pateikimo.
Toliau pateikiama informacija apie verslininkams aktualiausių teisinių formų įmonių įregistravimą bei konkrečios teisinės formos įmonės įregistravimo dokumentus.

Registro tvarkytojui pateikiami dokumentai
Verslininkas Registro tvarkytojui turi pateikti žemiau išvardytų dokumentų originalus, kurie privalo būti patvirtinti notaro.
Įregistruojant uždarąją akcinę bendrovę, pateikiama:
1. Prašymas įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę su notaro tvirtinamuoju įrašu.
2. Bendrovės įstatai (2 egz.).
3. Steigimo sutartis ir jos pakeitimai, jeigu sutartis pakeista iki juridinio asmens įregistravimo, o jeigu juridinį asmenį steigia vienas asmuo – steigimo aktas.
4. Licencija, jeigu pagal įstatymus licencija turi būti išduota iki juridinio asmens įsteigimo.
5. Turto vertinimo ataskaita, jeigu steigėjas akcijas iš dalies apmoka ne piniginiu įnašu.
6. Dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis už registravimą.
Mokesčių už įmonės registravimą Registre dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarime Nr. 1694 „Dėl atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už juridinių asmenų, filialų ir atstovybių registravimą, duomenų pakeitimų registravimą ir naudojimąsi juridinių asmenų registro duomenimis bei informacija dydžių patvirtinimo“. Už registravimą Registre įmonės moka tokį mokestį:
• individualios įmonės – 60 litų;
• ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) – 100 litų;
• – uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės – 120 litų;
• – visų teisinių formų įmonių filialai, atstovybės – 50 proc. atlyginimo, nustatyto už atitinkamos teisinės formos įmonės įregistravimą.

Verslo organizavimo forma – uždaroji akcinė bendrovė – buvo pasirinkta todėl, kad uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės (akcininkai už bendrovės prievoles atsako tik ta turto dalimi, kurią sumokėjo už akcijas) ir kad lengviau būtų suformuoti būsimos bendrovės įstatinį kapitalą. Idėjos sumanytojai tapo bendrovės akcininkais.

3.1 Steigimo sutartis – tai pirmasis oficialus dokumentas, kurį pagal įstatymą turi sudaryti steigėjai. Steigimo sutartyje turi būti nurodyta:
1. steigėjai (vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai) ir jų adresai;
2. bendrovės pavadinimas;
3. bendrovės steigimo būdas;
4. steigėjų teisės ir pareigos steigiant bendrovę bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
5. bendrovės įstatinio kapitalo dydis;
6. kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius;
7. akcijų nominali vertė, emisijos kaina, platinimo tvarka ir terminai;
8. steigimo kaštų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą;
9. ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;
10. steigėjai, kurie gali atstovauti bendrovei.
Sutartį pasirašo visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys. Jei bent vienas steigėjas yra fizinis asmuo, sutartis turi būti patvirtinta notaro. Jeigu visi steigėjai yra juridiniai asmenys arba įmonės, notaro tvirtinimo nereikia, jų vadovo arba įgalioto asmens parašas tvirtinamas antspaudu. Tais atvejais kai bendrovę steigia vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties surašomas bendrovės steigimo aktas.
Steigimo sutartis yra viešas dokumentas, todėl negali būti atsakoma turintiems interesų susipažinti su jos turiniu, argumentuojant komercine, tarnybine ar dar kokia paslaptimi.
Patvirtinta steigimo sutartis suteikia teisę steigėjams atidaryti atsiskaitomąją sąskaitą banke. Tokia sąskaita gali būti atidaroma tik Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke.
UAB „RGB“ steigimo sutartyje buvo surašyti visi bendrovės steigėjai, jų asmens kodai ir adresai, būsimos bendrovės pavadinimas. Visi bendrovės steigėjai tapo bendrovės akcininkais.Buvo pasirinktas bendrovės įstatinis kapitalas – 30 000 litų. Įstatinis kapitalas buvo padalintas į 300 paprastųjų vardinių akcijų. Kiekvienos akcijos nominali vertė – 100 litų. Visos akcijos – paprastos vardinės (pagal uždarųjų akcinių bendrovių įstatymą). Kadangi, steigimo sutartis kartu gali būti ir akcijų pasirašymo sutartimi, tai ir buvo pasirinktas toks variantas, nes bendrovės akcininkais tapo tik steigėjai. Akcijų pasirašymo metu buvo sumokėta visa akcijų vertės kaina. Bendrovės akcijos buvo apmokėtos pinigais. Toliau steigimo sutartyje buvo nurodyta kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius. Steigėjai sumokėjo įnašus ir pasirašė. Akcininkams akcijos ir akcijų sertifikatai nebuvo išduoti, vietoje to akcininkų registracijos knygoje buvo įrašyta kiekvieno akcininko įsigyta įstatinio kapitalo dalis.
Vienas iš steigėjų buvo įgaliotas ir steigimo sutartyje įrašytas, kuriam buvo pavesta atidaryti atsiskaitomąją sąskaitą banke ir įmokėti surinktus už išplatintas akcijas įnašus. Taip pat šis steigėjas buvo įgaliotas parengti bendrovės įstatus ir kitus reikalingus dokumentus ir atstovauti bendrovę ją registruojant.

3.2 Bendrovės įstatai
Bendrovės įstatai – tai teisinis dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje.
Uždarosios akcinės bendrovės “RGB” įstatuose išdėstytos tokios jų dalys:
1. bendrovės komercinė veikla – pateikta kokia veikla bendrovė numato verstis:
a. mažmeninė prekyba batais.
2. bendrovės valdymas – jos valdymo struktūra ir kokios nustatytos valdymo organų teisės ir pareigos;
3. bendrovės įstatinis kapitalas – kaip jis suformuotas ir į kiek akcijų padalintas, akcijos nominali vertė;
4. apmokėjimo už akcijas tvarka;
5. akcininkų teisės ir pareigos;
6. revizoriaus (auditoriaus) teisės ir pareigos;
7. bendrovės pelno paskirstymas;
8. bendrovės pranešimų paskelbimų tvarka;
9. bendrovės reorganizavimas;
10. bendrovės likvidavimas.

3.3 Akcijų platinimas
Uždaros akcinės bendrovės akcijos platinamos uždaruoju būdu, t. y. jas įsigyja tik uždarosios akcinės bendrovės steigėjai. Jau sudarant bendrovės steigimo sutartį, nustatomas kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius.
Uždaros akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažiau kaip 30 000 Lt..
Įmonės “RGB” įstatinis kapitalas buvo suformuotas iš steigėjų piniginių įnašų, kuriuos jie sumokėjo už įsigytas akcijas. Bendrovės steigėjais tapo 3 fiziniai asmenys. Įmonės įstatinis kapitalas buvo pasirinktas 30 000 litų ir padalintas į 300 paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė – 100 litų. Vienas steigėjas įsigijo 120 bendrovės akcijų, o kiti du po 90 akcijų.
Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas, jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažiau kaip 2/3 balsų nutaria: padidinti įstatinį kapitalą papildomais akcininkų ir kitų asmenų įnašais, išleidžiant naujas akcijas; padidinti įstatinį kapitalą iš nepaskirstytojo rezultato, akcijų priedų ar rezervų, išleidžiant naujas akcijas, kurios nemokamai perduodamos akcininkams, arba padidinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes.

Išleisti naujas akcijas arba didinti akcijų nominalią vertę bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas.

Įstatinis kapitalas gali būti sumažintas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu 2/3 balsų, tik šiais būdais: sumažinant akcijų nominalias vertes; anuliuojant akcijas.

Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas, kad būtų: išmokėtos akcininkams laisvos bendrovės lėšos; išlygintas skirtumas tarp bendrovės nuosavų aktyvų ir įstatinio kapitalo dydžio, susidaręs dėl nuostolių arba bendrovės reorganizavimo.
Akcijų apmokėjimo terminas – vieneri metai nuo akcijų pasirašymo sutarties dienos. Akcininkas, apmokantis akcijas pinigais, jas pasirašydamas turi apmokėti ne mažiau kaip 1/4 jų nominalios vertės.

3.4 Steigimo ataskaitos parengimas
Išplatinus akcijas, iki visuotinio akcininkų susirinkimo, uždaroji akcinė bendrovė gali parengti steigimo ataskaitą (ji privaloma tik akcinėms bendrovėms). Joje turi būti nurodyta:
• steigimo išlaidos;
• už akcijas gauti pinigai;
• nepiniginiai (turtiniai) įnašai, susirinkimui siūloma tvirtinti šių įnašų vertė ir įvertinimo metodai;
• akcijų, kurias įsigijo kiekvienas steigėjas, skaičius;
• kompensuojamos steigimo išlaidos, atlyginimas už steigimą;
• sandoriai, kuriais pagrįstas prievoles steigėjai ar kiti asmenys perduoda bendrovei.
Tai esminiai turtiniai dalykai, todėl steigimo ataskaitą turi patikrinti ir pateikti išvadas visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriklausomas auditorius arba revizorius, kurie turi teisę kviestis turto įvertinimo ekspertus. Jei steigėjai atsisako pateikti auditoriui duomenis ir paaiškinimus, auditorius apie tai raštu informuoja visuotinį akcininkų susirinkimą.

3.5 Atsiskaitomosios sąskaitos atidarymas
Įregistravus uždarąją akcinę bendrovę, jai, kaip juridiniam asmeniui būtina atidaryti atsiskaitomąją einamąją sąskaitą banke. Ją galima atidaryti ir atitinkamai įforminus laikinąją kaupiamąją sąskaitą (4 priedas) . Tuo tikslu bankui pateikiami šie dokumentai:
o prašymas, kuriuo įmonės vadovas ir vyr. buhalteris (jei jo nėra – buhalteris) įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais ir Lietuvos banko taisyklėmis bei kitais dokumentais nustatytos lėšų sąskaitose laikymo ir disponavimo jomis bei atsiskaitymų tvarkos. Prašymas yra tvirtinamas įmonės antspaudu, nurodoma data.
o įmonės registracijos dokumentas ir jo nuorašas. Nuorašą tvirtina notaras arba registracijos dokumentą išduodanti įstaiga. Tokį nuorašą gali tvirtinti ir pats bankas.
o parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelės (2 egzemplioriai). Kortelėje įrašomi įmonės darbuotojų, turinčio pirmojo bei antrojo parašo teises, vardai ir pavardės, pateikiami jų parašų ir įmonės antspaudo pavyzdžiai.
o ūkio subjektą savo įskaiton įregistravusios įstaigos socialinio draudimo pažyma arba jos nuorašas.

3.6 Prašymas įregistruoti įstatus ir bendrovę
Prašymas įregistruoti uždarą akcinę bendrovę rašomas Ūkio ministerijai. Prašyme pateikiami į rejestrą įtraukti ir įstatų registravimui reikalingi duomenys:
1. įmonės pavadinimas;
2. įmonės sutrumpintas pavadinimas;
3. buveinės adresas;
4. veiklos pobūdis;
5. atstovų (įgaliotinių) vardai, pavardės, adresai, jų įgaliojimai;
6. numatomas ūkinės veiklos laikotarpis;
7. įstatinio kapitalo dydis;
8. akcijų nominali vertė, akcijų skaičius;
9. bendrovės valdyba;
10. stebėtojų taryba
11. administracijos vadovai
12. bendrovės steigėjai, jų asmens kodai, adresai, įgytų akcijų skaičius. Taip pat pridedami dar tokie priedai:
1) uždaros akcinės bendrovės sutartis patvirtinta notaro;
2) uždaros akcinės bendrovės įstatai;
3) pinigų už akcijas apmokėjimo aktas (jei jis sudaromas atskirai);
4) firmos vardo registravimo pažymėjimas;
5) steigiamojo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtintas notaro.

4. Technologinė struktūra

UAB ,,RGB” vykdys komercinę veiklą, t.y. prekių pardavimą, todėl gamybinių procesų joje nevyks.
Pardavimų technologijos aprašymas:

5. Įmonės valdymo struktūra

1 pav. Įmonės valdymo schema.

UAB”RGB” yra toks funkcinis valdymo paskyrstymas:
Visuotinis akcininkų susirinkimas

Direktoriaus funkcijos:
 darbas su personalu,
 marketingas,
 veiklos planavimas,
 veiklos kontrolė;

Buhalterio funkcijos:
 operatyvinė ir periodinė buhalterinė apskaita.

Vadybininko funkcijos:
 prekių užsakymas,
 atasargų saugojimas ir apskaita,
 paslaugų tiekimo kokybės kontrolė.

Aptarnaujančio personalo funkcija
 tiesioginis klientų aptarnavimas.
Ši įmonė turi linijinę organizacinę valdymo struktūrą. Aukščiausio lygio vadovas yra atsakingas už visą įmonės valdymą. Visi įmonės darbuotojai yra tiesiogiai pavaldūs generaliniam direktoriui.

Visuotinis akcininkų susirinkimas Tai aukščiausias bendrovės valdymo organas. Čia turi teisę dalyvauti visi jos akcininkai, nesvarbu, kiek ir kokios klasės akcijų jie turi. Susirinkime su patariamojo balso teise gali dalyvauti stebėtojų tarybos ir valdybos nariai jeigu jie nėra tos bendrovės akcininkai.
Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:
1. keisti ir papildyti bendrovės įstatus;
2. rinkti auditorių, revizorių, stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba, – rinkti administracijos vadovą;
3. atšaukti visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus stebėtojų tarybos ir valdybos narius, revizorių (auditorių), administracijos vadovą. Jei bendrovė dirba nuostolingai, visuotinis akcininkų susirinkimas privalo svarstyti, ar stebėtojų tarybos, valdybos nariai arba administracijos vadovas (kai nėra sudaryta valdyba ir stebėtojų taryba) tinka eiti pareigas;
4. nustatyti revizoriaus atlyginimą, metines išmokas (tantjemas) iš pelno valdybos ir stebėtojų tarybos nariams;
5. tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo;
6. padidinti arba sumažinti įstatinį kapitalą, keisti vienos rūšies akcijas į kitos;
7. likviduoti arba reorganizuoti bendrovę;
8. skirti ekspertą (ekspertų grupę) bendrovės steigimui ir jos reikalų tvarkymui patikrinti;
9. tvirtinti nepiniginių (turtinių įnašų įvertinimus);
10. spręsti valdybai patikėtus bendrovės veiklos klausimus, jei to prašo valdyba;
11. nesuteikti visiems akcininkams pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų konkrečiai akcijų emisijai;
12. priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo.
13. priimti nutarimą dėl dalies bendrovės turto perdavimo už įsiskolinimus valstybės, savivaldybių ir socialinio draudimo fondo biudžetams.

Ypač atsakingas visuotinio akcininkų susirinkimo uždavinys – išrinkti bendrovės valdymo organus ir revizorių. Jei bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams.
Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu dalyvauja akcininkai, turintys daugiau kaip pusę visų balsų skaičiaus. Jeigu nėra kvorumo, tai per 15 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę, nesvarbu, kiek akcininkų susirinktų. Visuotinį susirinkimą kviečia valdyba. Eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą valdyba privalo šaukti kasmet per 3 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos. Be to, susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba ir akcininkai, kurių akcijų nominali vertė ne mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo, jeigu įstatai nenumato mažesnės įstatinio kapitalo dalies.
Apie šaukiamą visuotinį susirinkimą valdyba privalo paskelbti įstatuose numatyta tvarka (per laikraštį arba raštu akcininkams ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos.
Direktorius, kaip administracijos vadovas, išrinktas visuotiniu akcininkų susirinkimu, sudaro visus įmonės sandorius, vadovauja visai įmonės veiklai, leidžia įsakymus, parengia pareigybines instrukcijas ir įgaliojimus, tvirtina etatų sąrašus, priima ir atleidžia darbuotojus, skiria jiems atlyginimus, pasirašo darbo ir kolektyvines sutartis, vykdo susirašinėjimą su kitomis bendrovėmis, atidaro sąskaitas bankų įstaigose. Tai pat į jo kompetenciją įeina parinkti darbuotojus: buhalterį, vadybininką, konsultantus; sudaryti marketingo planą, tikslų įgyvendinimo planą.
Vadybininkas yra pavaldus generaliniam direktoriui. Į jo pareigas įeina klientų paieška ir aptarnavimas, prekių užvežimas. Sutarčių surašymas, duomenų apie užsakymus apskaita ir pateikimas generaliniam direktoriui, taip pat į jo pareigas įeina marketingo uždaviniai. Jis labiausiai negu kiti yra atsakingas už pardavimų apimtys, tiekimą kainą, bendravimą su klientais. Vadybininko funkcijos yra: rinkos tyrimai, vartotojų analizė, paslaugų – prekių realizavimo planavimas, kainodaros.
Buhalterė yra pavaldi direktoriui, vadovauja buhalterijos darbui, organizuoja buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja, kad racionaliai ir taupiai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai ištekliai, užtikrina, kad ataskaitiniai duomenys būtų teisingi ir atskaitomybė laiku pateikia steigėjui, statistikos departamentui, mokesčių inspekcijai. Buhalterė užtikrina finansinių – ūkinių operacijų teisėtumo, valstybės lėšų naudojimo įstatymų nustatyta tvarka ir tinkamo dokumentų įforminimo kontrolę. Atlieka apskaitą visų piniginių lėšų, prekinių ir materialinių vertybių bei pagrindinių priemonių ir fiksuoja buhalterinės apskaitos dokumentais operacijas, susijusias su lėšų cirkuliacija.
Buhalterija privalo laikytis apskaitos taisyklių ir instrukcijų:
– priskaito darbo užmokestį, veda darbo užmokesčio apskaitą
– išmoka darbo užmokestį ir atlieka kitas kasos operacijas
– apskaičiuoja fizinių asmenų pajamų mokestį ir kitas įmokas į biudžetą, valstybinio socialinio draudimo įnašus, grąžintas paskolas bankams, įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims
– dalyvauja atliekant pagrindinių priemonių, prekių ir materialinių vertybių inventorizaciją
– išieško skolas įmonei ir padengia įsiskolinimus kreditoriams, privalo laikytis mokėjimo drausmės
– nurašo trūkumus, įsiskolinimus debitoriams ir kitus nuostolius
– saugo buhalterinius dokumentus, pagal reikalavimus, įformina jų bylas ir nustatyta tvarka perduoda į archyvą.
Aptarnaujančio personalo funkcijos padėti klientui išrinkti jam tinkamiausius batus, konsultuoti.
Valdymas pačioje įmonėje yra pagrįstas bendravimu. Pasikeitus politinei sistemai Lietuvoje, daug svarbesnį vaidmenį įgavo žmonių bendravimas. Norint užtikrinti efektyvią įmonės veiklą, reikia taip pat sukurti joje gerą kolektyvinę atmosferą. Svarbu, kad visi įmonės darbuotojai būtų, kaip viena komanda. Geras klimatas kolektyve palankiai veikia visus darbo rezultatus.
Darbuotojai darbui įmonėje priimami sudarant su jais darbo sutartį. Kiekvienoje darbo sutartyje ir darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl būtinųjų sutarties sąlygų:
1. darbuotojo darbo vietos;
2. darbo funkcijų – dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų;
3. darbo apmokėjimo sąlygų.
Pradėjus dirbti su UAB “RGB” darbuotojams sudarant darbo sutartį yra susitariama dėl išbandymo. Išbandymas yra nustatomas siekiant patikrinti ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui (naujoko tinkamumą nustato visi darbuotojai išreiškiant savo nuomonę direktoriui). Per išbandymo laikotarpį darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Išbandymo terminas UAB “RGB” yra trys mėnesiai. Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe.

Jei pripažystama, kad išbandymo siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo nemokant jam išeitinės pašalpos.

Darbo sutartis yra sudaroma raštu pagal tipinę šios sutarties sudarymo formą. Darbo sutartį dviem egzemplioriais pasirašo direktorius ir darbuotojas. Kiekviena darbo sutartis yra registruojama įmonės darbo sutarčių registravimo žurnale, kurio formą ir darbo sutarčių registravimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Darbo skatinimas įmonėje kos kas nevykdomas, bet planuojama vykdyti po metų paprastu piniginiu būdu, t.y. už gera darba (didelę apyvartą, klientų išreikštą pasitenkinimą ir t.t.) bus dalinamos piniginės premijos.

6. Darbo režimas

Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su darbuotojais. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Pagal darbo Kodeksa darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.
Parduotuvės darbo laikas yra toks pat kaip ir kitų parduotuvių dirbančių Akropolyje, tai yra nuo 10.00 val ryto iki 22.00 val. vakaro darbo dienomis ir savaitgaliais, švenčių dienomis parduotuvė dirba arba įprastų laikų arba trumpiau. Pamainoje dirba 2 konsultantės, yra dvi pamainos, kurios dirba po trys dienas.
Direktoriaus ir vadybininko kabinetas yra bendras. Vadybininko darbo laikas yra nuo 8.00 val iki 17.00val. Viršvalandžiai yra neapmokami, bet vadybininkas dirbta laiką virš normos gali kartais panaudoti savo tikslams. Direktoriaus darbo laikas yra nenormuotas, jis turi dirbti pagal būtinumą.
Parduotuvėje dirba valytoja, kuri ateina apie 17.00 val ir tvarko direktoriaus kabinetą ir sandėlį. Prekybos salę tvarko pačios konsultantės, nes nera tikslinga laikyti visa diena valytoją, ji neturėtų ką tvarkyti. O konsultantės arba vakare, kai parduotuvė užsidaro, arba iš pat ryto tvarko prekybos salę.

7. Darbo apmokėjimas

Daugumai Lietuvos žmonių pagrindinė paskata įtemptai dirbti yra už darbą gaunama pinigų suma. Tačiau, net ir pati tobuliausia ir geriausiai parengta mokėjimo už darbą sistema neturės skatinamojo poveikio, jei darbuotojui atrodys neteisinga, nepakankamai vertinanti jo pastangas. Ir atvirkščiai – trūkumų turinti mokėjimo sistema, jei ji žmogui atrodo pakankamai teisingai vertinanti jo pastangas, skatins darbuotoją. Todėl apmokėjimo už darbą sistema turi būti teisinga, paprasta ir suprantama visiems įmonės darbuotojams.
Darbo užmokestis be išorinių veiksnių, priklauso ir nuo vidinių – kokia darbo apmokėjimo sistema yra taikoma įmonėje, kokie yra naudojami valandiniai tarifai, vienetiniai įkainiai, kokiu principu yra organizuojamas darbas. Taigi, darbo užmokesčio rūšys, formos, sistemos, tarifiniai atlygiai, naudojami įmonėje, ir sudaro darbo užmokesčio organizavimo pagrindą konkrečioje įmonėje.
Išskiriamos dvi pagrindinės darbo užmokesčio formos: vienetinė ir laikinė. Taikant vienetinę darbo užmokesčio sistemą, atlyginimas priklauso nuo veiklos rezultatų (pvz., nuo pagamintų gaminių skaičiaus). Laikinės darbo užmokesčio sistemos pagrindas – darbo atlygis už dirbtą darbo laiką (dažniausiai valandą arba mėnesį).
Taikant laikinę darbo užmokesčio formą, supaprastėja atlyginimo už darbą apskaičiavimo procedūra, galima labiau įvertinti darbuotojų individualias savybes.
Norint padidinti skatinamąjį laikinės darbo užmokesčio sistemos poveikį, dažnai darbo užmokestis susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies.

Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.
Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.
Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Darbo užmokestis mokamas pinigais.
Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos darbo sutartyse. Darbo užmokestis indeksuojamas įstatymų nustatyta tvarka.
Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos).
UAB „RGB“ taikoma laikinė darbo užmokesčio sistema. Parduotuvės konsultantės (keturios) gauna po 700Lt mėnesinio atlyginimo. Vadybininko mėnesinį atlyginimą sudaro 1100Lt. Valytoja dirba pusė etato, ateina tik vakarais tai jos atlyginimą sudaro 200Lt. Direktorius gauna 2000Lt. Iš viso per mėnesį įmonė moka 6100Lt darbuotojams.

Darbuotojų kategorija Darbo užmokestis, Lt
Direktorius 2000
Vadybininkas 1100
Konsultantės (4) 2800
Valytoja 200

6100

8. Įmonės perspektyvos
Įmonė yra jauna, nauja, todėl turi didelių perspektyvų: naujų filialų atidarymas ne tik Vilnuje bet ir Kaune, Klaipėdoje. Visko galima pasiekti tik reikia atidžiai stebėti ir vertinti rinkos pasikeitimus, išorinių veiksnių įtaką verslui, stebėti konkurentus. Manau, kad įmonė turi skirti daug dėmesio ir finansinių lėšų personalo kvalifikaciniam tobulėjimui
Pagrindiniai privalumai:
1. Patogi parduotuvės vieta;
2. Aukšta prekių kokybė;
3. Auganti įmonės veikla;
4. Platus ir nuolat atnaujinamas asortimentas;
5. Įmonės įvaizdis
Projekto silpnosios vietos:
1. Nėra savų patalpų, nuomojamos;
2. Besikuriančiai įmonei sunku įsitvirtinti rinkoje;
3. Nepakankama vadovavimo patirtis;
4. Konkurentų spaudimas;
5. Naujų konkurentų atsiradimas
Projekto tobulinimo galimybės:
1. Pardavimo technologijos modernumas;
2. Asortimento nuolatinis atnaujinimas;
3. Konkurencinių trūkumų šalinimas ir pranašumų didinimas;
4. Savų patalpų įsigijimas;
5. Numatyti riziką mažinančias priemones.

Literatūros sąrašas:
1. Levinsonas A. AB steigimas ir valdymas, Vilnius 1990
2. Bagdonas E. Biznio įvadas, Kaunas 1994
3. Lukaševičius K., Martinkus B. verslo vadyba. K.: Technologija, 2001
4. Sakalas A. Pramonės įmonių vadyba/ A.Sakalas, P.Vanagas ir kt. Kaunas: Technologija, 2000.
5. Teisės aktai .Įmonės ir jų registravimas.
6. Vilimavičius A. AB steigimo ir valdymo dokumentai, Vilnius 1996

Leave a Comment