TURINYS
1. Įvadas ……………………………………………………………………………………….32. Bendrovės charakteristika …………………………………………………………….4 2.1 Istorinė apžvalga …………………………………………………………..4 2.2 Specializacija ……………………………………………………………….5 2.3 Gamybiniai-ekonominiai rodikliai …………………………………….63. Įmonės vidinė aplinka …………………………………………………………………..7 3.1 Tikslas ………………………………………………………………………..7 3.2 Uždaviniai ……………………………………………………………………8 3.3 Technologija …………………………………………………………………8 3.4 Žmonės ……………………………………………………………………….9 3.5 Struktūra …………………………………………………………………….9 3.6 Vidaus kintamųjų sąryšingumas ……………………………………104. Organizacijos išorinė aplinka. Tiesioginio poveikio aplinka ………………..12 4.1 Vartotojai …………………………………………………………………..13 4.2 Konkurentai ……………………………………………………………….13 4.3 Tiekėjai ………………………………………………………………………13 4.4 Technologinės naujovės ………………………………………………..14 4.5 Įstatymai ir valstybinis reguliavimas………………………………..14 Netiesioginio poveikio aplinka ………………………………………..15 4.6 Ekonominė šalies padėtis ………………………………………………16 4.7 Politinė šalies padėtis ……………………………………………………16 4.8 Visuomenės išsivystymo lygis …………………………………………16 4.9 Mokslo išsivystymo lygis ………………………………………………..17 4.10 Santykiai su savivalda …………………………………………………17 4.11 Tarptautiniai santykiai ………………………………………………..175. Įmonės darbo proceso organizavimo tyrimas ir vertinimas ………………….186. Darbo vietų, darbo laiko, darbo įvertinimo tyrimas ir vertinimas ………….22 6.1 Darbo laikas ir darbo užmokestis …………………………………….257. Materialiųjų išteklių, sandėlių ūkio finansų ir nematerialiojo turto tyrimas ir vertinimas ……………………………………………………………………298. Įmonės informacinės sistemos tyrimas ir vertinimas ………………………….30Išvados ir pasiūlymai ……………………………………………………………………….31Literatūros sąrašas ………………………………………………………………………….32
1. ĮVADAS
Įmonės ūkinės finansinės veiklos analizė – tai ūkinio vyksmo tyrimas naudojant mokslui praktikos sukurtus būdus. Veiklos duomenys tyrinėjami, norint objektyviai atsakyti į klausimus: – kokie verslo rezultatai per tiriamąjį laikotarpį – kodėl tokie rezultatai – kokie galėjo būti rezultatai efektyviau panaudojus resursus.
Analizė visuomet tiria veiklos pasekmes per tam tikrą praėjusį laikotarpį ir vertina tiriamojo objekto finansinę būklę iki tam tikros datos. Įmonės savininkai ir vadybininkai nori žinoti ne tik kas įvyko ir kodėl įvyko, bet ir kaip analizės rezultatais pasinaudoti pagrįstiems sprendimams priimti, kad ateityje išvengtų neigiamų padarinių ir didintų kapitalo efektyvumą. Įmonės finansinė analizė yra ekonominės analizės plačiąja prasme sudėtinė dalis.
Finansinės veiklos analizės tikslus galima nusakyti taip: – nuolat tirti ir vertinti įmonės finansų srautų tendencijas, finansinę būklę, išteklių naudojimą, neigiamų nukrypimų priežastis – tirti vidaus ir aplinkos veiksnių įtaką rezultatams, taip pat veiklos gerinimo galimybes – kontroliuoti ir vertinti visos įmonės ir atskirų jos gamybinių padalinių prognozes, planų vykdymą – suformuoti rodiklių sistemą finansiniams normatyvams apskaičiuoti, prognoziniams skaičiavimams atlikti, vadybos sprendimams pagrįsti ir jų pasekmėms vertinti – nustatyti vadybos kokybės lygį ir parengti jo gerinimo priemones.
Finansinių ataskaitų analizė gali padėti sudaryti aiškesnį vaizdą apie įmonės finansinę būklę, bet tai nereiškia, kad vien iš jų galima susidaryti pilną vaizdą. Santykiniai rodikliai gali nurodyti sritis ir straipsnius, kuriuos reikia detaliai analizuoti ir ištirti. Kursinio darbo tikslas – ištirti UAB „Ukmergės duona“ darbo proceso organizavimą, darbo vietų, darbo laiko, darbo įvertinimo tyrimą ir vertinimą, taip pat vidinę ir išorinę aplinkas.
2. BENDROVĖS CHARAKTERISTIKA
2.1 ISTORINĖ APŽVALGA
UAB „Ukmergės duona“ yra vieno steigėjo Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo įmonė. UAB „Ukmergės duona“ vadovaujasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos norminiais aktais, kurie reguliuoja įmonės veiklą. Bendrovė yra juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą.
UAB „Ukmergės duona“ ūkinę veiklą sudaro: – duonos gamyba – konditerijos gaminių ir pyragaičių gamyba – duonos – pyrago – konditerijos gaminių didmeninė ir mažmeninė prekyba.
Bendrovė savo įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti turi sąskaitą Lietuvos Respublikos įregistruotoje banko įstaigoje, gali naudotis jos kreditais. UAB „Ukmergės duona“ atsiskaitomoji sąskaita yra „NORD LT“ banke, Ukmergės skyriuje. Bendrovė gali priimti į darbą ir atleisti iš darbo darbuotojus, nustatyti savo teikiamų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė. UAB „Ukmergės duona“ turi 942593 litų įstatinį kapitalą. Bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija, o jai vadovauja direktorė. Ūkiniams metams pasibaigus, bendrovėje tikrinama buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė. UAB „Ukmergės duona“ gamybiniai pastatai pastatyti 1962 metais. Pagal tuometinį gyventojų skaičių buvo suprojektuotos ir pastatyto dvi duonos kepimo krosnys (FTL-2), kurių projektinis pajėgumas 26 tonos per parą. Tačiau po 8 metų, padidėjus rajono gyventojų skaičiui, pradėjo nebeužtekti duonos, todėl buvo projektuojama duonos kepyklos rekonstrukcija, kurios metu buvo pastatyta trečia duonos kepimo krosnis (FTL-2). Kepimo krosnių apkūrenimui įvestos gamtinės dujos, išplėstos gamybinės ir sandėlio patalpos. Nuo 1971 metų duonos kepyklos projektinis pajėgumas – 39 tonos per parą (taip buvo skaičiuojamas krosnių pajėgumas). Kita duonos kepyklos rekonstrukcija buvo vykdyta 1979 metais ir baigta 1980 metais. Jos metu buvo suformuotas betarinis miltų transportavimas arba miltų padavimas į gamybą. 1987 metais buvo pastatytas priestatas, kuriame buvo įrengtos darbuotojams buitinės patalpos, mechaninės dirbtuvės, patalpos administracijai. Taip buvo sumontuota vokiečių gamybos vaflių lakštų kepimo linija. 1993 metais prie pagrindinio kepyklos pastato pastatytas priestatas, kuriame įrengtas nedidelių konditerijos gaminių cechas.
2.2 SPECIALIZACIJA
UAB „Ukmergės duona“ specializuojasi duonos ir pyrago, konditerijos gaminių, pyragaičių gamyboje, vykdo didmeninę ir mažmeninę prekybą duonos ir pyrago gaminiais.
Šiuo metu UAB „Ukmergės duona“ vidutiniškai gamina 2000 tonų duonos, pyrago ir konditerijos gaminių per metus už 4 900 000 litų. Per vieną parą vidutiniškai iškepama 5-6 tonos duonos, pyrago gaminių. Gaminamos produkcijos asortimentas sudaro apie 90 pavadinimų gaminių. UAB „Ukmergės duona“ dirba 115 žmonių. UAB „Ukmergės duona“ užsienio rinkai savo produkcijos neteikia. Didžiausią paklausą turinčių gaminių pradėjo kepti daugiau. Žymiai išplėtė tokių gaminių, kaip „Bočių duona“, „Ventos duona“, „Palangos duona“, „Palangos pyragas“, „Vilniaus pyragas“ kepimą. Be minėtų duonos gaminių dar kepami: „Ruginė duona“, „Kvietinė duona“, „Aukštaičių pjautiniai batonai“, bandelės „Razina“, „Mėgėjų“ su aguonomis ir daugelis kitų. Jeigu prieš 10 metų juodos duonos paklausa buvo žymiai didesnė, tai baltų gaminių 2003 metais iškepta 500 tonų. Įmonė užtikrina produkcijos kokybę, kad nesukonkuruotų besikuriančios smulkios įmonės. Be to, gaminama minimaliomis kainomis. Už išlaikytas mažas kainas, įmonė už 2002 metus yra gavusi Lietkoop sąjungos vadybos garbės raštą.1 pav.: UAB „Ukmergės duona“ pyrago gaminių bei konditerijos gamyba 2002-2003 m.
Mato vnt. 2002 2003 Kitimas + − %1 2 3 4 5 6Produkcija t/Lt 4264 4200 -64 98,5Duonos-pyrago gaminiai t 2698 1670 -28 99,0t. sk. pyrago gaminiai t 406 415 9 102,2Konditerija t 191 219 28 114,7Vidutinė pardavimo kaina Lt/t 1580 1543 -37 97,7Iškepimas vidutiniškai per parą t 7,39 7,31 8,45 98,9Mažmeninė prekių apyvarta t/Lt 403,5 360 -43,5 89,2
2.3 GAMYBINIAI – EKONOMINIAI RODIKLIAI
UAB „Ukmergės duona“ pagrindinę sąnaudų dalį sudaro žaliavos (66,38% – 2003 m.), elektros energija – 12%, gamybos darbuotojų darbo užmokestis – 25,44%, veiklos sąnaudos – 6,98% visų sąnaudų. Lyginant su 2001 metais, labiausiai padidėjo gamybos darbuotojų darbo užmokestis, o sumažėjo žaliavų sąnaudos.
2001 m. 2002 m. 2003 m. tūkst. Lt % tūkst. Lt % tūkst. Lt %1 2 3 4 5 6 7Žaliavos 3970 67,59 4927 68,65 4908 66,38Tiesioginis darbo apmokėjimas 1089 18,54 1299 18,10 1447 19,57Socialinis draudimas 327 5,57 390 5,43 434 5,87Elektros energija 79 1,34 81 1,13 89 1,20Viso savikaina 5465 93,04 6697 93,31 6878 93,02Veiklos sąnaudos 409 6,96 480 6,69 516 6,98Iš jų: Nusidėvėjimas 13 0,22 16 0,22 16 0,22 Darbo apmokėjimas 338 5,75 419 5,84 430 5,81Su socialiniu draudimu Draudimas 11 0,19 14 0,20 17 0,23 Mokesčiai 46 0,78 29 0,40 51 0,69 Palūkanos 1 0,02 2 0,03 2 0,03Viso sąnaudos 5874 100,00 7177 100,00 7394 100,00
3. ĮMONĖS VIDINĖ APLINKA
Organizacijos vidinę aplinką sudaro vidiniai kintamieji, kurie suteikia tvirtą pagrindą tikslų įgyvendinimui. Tai pavaizduota 2 pav.
UŽDAVINIAI ↑ ŽMONĖS ← TIKSLAI → TECHNOLOGIJA↓STRUKTŪRA
2 pav. Organizacijos vidinės aplinkos kintamieji
3.1 TIKSLAS
TIKSLAS – tai rezultatas, kuriuo siekiame: – pagaminti gaminį – suteikti paslaugą – įgyti pripažinimą – garantuoti apsaugą ir t.t.
Vienas iš svarbiausių įmonės tikslų – išsilaikyti konkurencinėje kovoje, naujai atsirandančių konkurentų tarpe, neatsisakant vienos iš savo pagrindinių funkcijų – kaimo parduotuvių aprūpinimo duonos gaminiais, kartu įvertinant tai, kad duonos-pyrago gamybos srityje konkurencinės kovos stiprėjimo tendencijos. Ši problema gali būti sprendžiama tik vienu būdu – nedelsiant atnaujinti duonos kepimo įrangą ir objektyviai naudotis kol kas strategiškai geresne padėtimi rinkoje, tačiau dėl duonos kepimo įrangos tolimesnio lėšų atnaujinimo, problema yra lėšų stygius. Šiuo metu bendrovėje pagamintos produkcijos kainos yra mažesnės nei pagamintos privačiame sektoriuje. Bendrovės darbuotojai stengiasi dirbti efektyviai, didžiąją dalį produkcijos pagamina nakties metu, kada elektros energija perpus pigesnė. Pagrindinė produkcijos dalis kepama su dujiniu kuru, kas šiai dienai suteikia privalumų. Privačios kepyklos, kaip taisyklė, neturi savo parduotuvių tinklo, o tai apsunkina jų veiklą rinkoje. Bendrovė nuo pat įsteigimo pradžios dirba rentabiliai. Tai didelis pliusas siekiant įgyvendinti UAB „Ukmergės duona“ tikslus. Išugdytas pakankamas skaičius aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie patys kuria gaminamų produktų receptūras ir įdiegia jas į gamybą. Bendrovės darbuotojai visą laiką ieško būdų kaip atpiginti produkciją, stengiamasi kaip galima dažniau keisti asortimentą. UAB „Ukmergės duona“ pagrindinis tikslas – pelnas. Organizacija šio tikslo stengiasi pasiekti bendru darbu. Ekonomine prasme pelnas – tai bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų skirtumas.
Kiekvienos įmonės pelno dydį lemia du veiksniai: 1. Vidutiniai kaštai 2. Gamybos ir pardavimo apimtis
Gamybos apimtį reikia didinti tol, kol ribiniai kaštai susilygina su ribinėmis pajamomis, tuomet pelnas – didžiausias. UAB „Ukmergės duona“ tikslai yra skirstomi į pagrindinius ir dalinius. Pagrindinis tikslas, kaip minėta anksčiau – pelnas. Daliniai tikslai – pagaminti konkurencingą gaminį, užkariauti dalį rinkos, padidinti darbo našumą. UAB „Ukmergės duona“ stengiasi įgyvendinti visus dalinius tikslus, o vėliau ir pagrindinį tikslą – pelną.
3.2 UŽDAVINIAI
UŽDAVINYS – tai darbas, jo dalis ar net keletas darbų (procesų), kuriuos privalo atlikti atitinkamos profesijos ir kvalifikacijos darbuotojas (-jai) arba organizacijos padalinys (-iai) tam tikru būdu ir iš anksto apibrėžtu arba kuo greičiausiu laiku. UAB „Ukmergės duona“ norėdama įgyvendinti tikslus, turi išspręsti keletą uždavinių. Juo didesni bendrovės tikslai, juo daugiau ir įvairaus sudėtingumo uždavinių tenka spręsti.
UAB „Ukmergės duona“ pagrindiniai uždaviniai: 1. Padidinti gaminamos produkcijos asortimentą. 2. Nustatyti optimalias kainas, atitinkančias vidutinio gyventojų sluoksnio pajamas.
3. Tiksliai vykdyti užsakymus ir greitai pristatyti produkciją. 4. Rinktis gerus, patikimus ir atsakingus darbuotojus.Norint išspręsti uždavinius, reikia paskirti jų vykdytojus, kurie padės visa tai įgyvendinti. Taip pat reikia kontroliuoti ir reguliuoti jų vykdymą. UAB „Ukmergės duona“ stengiasi visa tai įvykdyti.
3.3 TECHNOLOGIJA
Įmonės veiklai įtakos turi daugelis aplinkos veiksnių. Vienas iš jų – technologija. TECHNOLOGIJA – būdas žaliavoms, medžiagoms ar informacijai paversti pageidaujamu rezultatu: gaminiu, paslauga, sprendimu. Technologiniai procesai UAB „Ukmergės duona“ leidžia sumažinti produkto savikainą, kartu ir kainą, tačiau pirkėjai ne visada norės pirkti pigių prekių. Jei bendrovė teisingai įvertins pirkėjų norus, taip pat konkurentų galimybes, jai bus suteikta papildoma galimybė. Pasitelkus naujas technologijas UAB „Ukmergės duona“ galės gauti didesnį pelną. Kaip jau minėta anksčiau, UAB „Ukmergės duona“ yra trys (FTL-2) duonos kepimo krosnys. Kiek vėliau pastatytos dvi naujos duonos kepimo krosnys „Motocor“, kurių projektinis pajėgumas – 26 tonos per parą. Be to, šios krosnys yra ekonomiškesnės, sunaudojama mažiau kuro, jų dėka pagerėjo gaminių kokybė. Technologijos procesas reikalauja, kad būtų pasirinktas optimaliausias gaminių gamybos ir realizavimo variantas. Būtina pabrėžti, kad šį procesą skirtingai supranta gamintojas ir vartotojas. Vienam – tai didžiausią pelną duodantis gaminys, vartotojui – pigiausias ir geros kokybės gaminys. UAB „Ukmergės duona“ technologijos pagalba siekia vieno iš pagrindinių tikslų – efektyvios gamybos. Gamyba bus efektyvi, jei nebus kito metodo, kuris leistų pagaminti tą pačią produkciją, naudojant bent vienu ištekliu rūšimi mažiau, nedidinant kitų išteklių panaudojimo.
3.4 ŽMONĖS
ŽMONĖS – tai grandis, jungianti technologijas, tikslus, uždavinius.
ŽMONĖS ↙ ↘ VADOVAI PAVALDINIAI ↙ ↘ SPECIALISTAI TECHNINIAI DARBUOTOJAI
UAB „Ukmergės duona“ esančių žmonių atliekami darbai yra įvairūs, todėl ir reikalavimai jiems kvalifikacijos ir kompetencijos srityje labai įvairūs. Vienas svarbiausių reikalavimų vadovams UAB „Ukmergės duona“ yra gebėjimas bendrauti su pavaldiniais ir juos taip paveikti (didinti motyvaciją ir pasitenkinimą darbu), kad būtų įgyvendinti organizacijai iškelti tikslai. Tai bendrovė stengiasi pasiekti gerai susipažinusi su savo pavaldiniais. Stengiamasi susipažinti su jais stebint ir analizuojant jų darbą, kaip jie vykdo jiems pavestas užduotis, kaip jie elgiasi dirbdami su kitais, kokią įtaką jiems daro kiti kolektyvo nariai. Kad vadovo ir pavaldinių bendravimas būtų produktyvesnis, pastarieji taip pat turi gerai pažinti savo vadovus. UAB „Ukmergės duona“ priimamas į darbą žmogus turi pateikti socialinio draudimo pažymėjimą. Jame įrašoma priėmimo į darbą data, pilnas įmonės pavadinimas, įmonės draudėjos kodas. Priimamas į darbą žmogus turi būti atitinkamos kvalifikacijos, atitikti pateikiamus reikalavimus.
3.5 STRUKTŪRA
ORGANIZACIJOS STRUKTŪRA – logiškas vadybos lygių ir grandžių, jų tarpusavio ryšių (pavaldumo ir bendravimo), vadovo kontrolės sferos ribų pavaizdavimas grafiškai suprantama forma. Organizacijos struktūrą lemiantys veiksniai: – veiklos pobūdis; – gamybos ar paslaugų teikimo apimtys; – atliekamos funkcijos ir sprendžiamų uždavinių skaičius; – gamybos ar paslaugų teikimo technologija; – darbo pasidalijimo ir specializacijos lygis; – vadybos organizacinis lygis.
UAB „Ukmergės duona“ struktūros tipas yra funkcinis, kur žmonės skirtingose pakopose atlieka skirtingas funkcijas. UAB „Ukmergės duona“ struktūra – veiksminga, kadangi visiems struktūroje nurodytiems padaliniams ir pareigoms yra parengti padalinių ir pareiginiai nuostatai. Šie nuostatai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis skirstomas darbas vykdytojams, atliekamas jo vertinimas.
3.6 VIDAUS KINTAMŲJŲ SĄRYŠINGUMAS
Visi UAB „Ukmergės duona“ vidaus kintamieji yra vienas su kitu susiję, daugiau ar mažiau vienas kitą sąlygoja.
Bendrovės tikslai kitiems vidaus kintamiesiems iškelia tam tikrus klausimus: – Kokius uždavinius reikės spręsti? – Kokia technologija priimtiniausia? – Ar parinkti darbuotojai pajėgūs įgyvendinti tikslus, o suprojektuo-ta organizacinė struktūra ar bus pakankamai lanksti ir veiksminga?
Uždaviniai kelia konkrečius reikalavimus pasirinktai technologijai, konkrečioms funkcijoms ir darbuotojų kvalifikacijai. Darbuotojai privalo būti struktūrizuoti ne bet kaip, o taip, kaip to reikalauja organizacijos tikslai ir darbuotojų vykdomos funkcijos bei pareigos. Vidaus kintamųjų reikšmės bei sąryšingumo suvokimas ir teisingas nustatymas turi lemiamos reikšmės organizacijos sėkmingai veiklai.
Kokią kvalifikaciją Kokias funkcijas privalo turėti? privalo užtikrinti?
Kokie?
Kompetentingi Pažangi!
Lanksti!
Užtikrinti optimalius Įgyvendinti technologijos ryšius reikalavimus
3 pav. Organizacijos vidaus kintamųjų sąryšingumas
4. ORGANIZACIJOS IŠORINĖ APLINKA
TIESIOGINIO POVEIKIO APLINKA
4.1 VARTOTOJAI
UAB „Ukmergės duona“ tikslas – gauti pelną, tenkinant vartotojų poreikius. Pagrindiniai bendrovės gaminių vartotojai – Ukmergės ir aplinkinių rajonų gyventojai. Duonos gaminius perka Ukmergės vartotojų kooperatyvas (apie 42%). Apie 28% tiekiama smulkiems verslininkams. Kita dalis iškeliauja į Kauną, Panevėžį, kaimyninius rajonus – Anykščius, Širvintas, Kėdainius, taip pat individualioms įmonėms.
UAB „Ukmergės duona“, norėdama pritraukti kuo daugiau vartotojų ir išlaikyti esamus, turi: – žinoti vartotojų poreikius, jų pirkimo įpročius; – sugebėti paveikti vartotojus pirkti būtent jų produkciją.
UAB „Ukmergės duona“ vienas iš tikslų – rasti vartotojus, nuo kurių priklauso prekių paklausa. Bendrovės gyvavimas priklauso nuo vartotojų.
4.2 KONKURENTAI
Konkurentai – vienas iš svarbiausių organizacijos tikslų. Jei organizacija nepatenkins vartotojų poreikių geriau nei konkurentai – ji žlugs. Be to, dažnai ne vartotojai, o konkurentai nulemia, kokią produkciją reikia gaminti ir kokia kaina ją parduoti. UAB „Ukmergės duona“ užtikrina produkcijos kokybę, kad nenukonkuruotų besubankrutuojančios smulkios įmonės. Be to, gaminiai realizuojami, kaip jau minėta, minimaliausiomis kainomis. Didelis bendrovės privalumas prieš konkurentus tas, kad produkcijos realizavimui yra platus parduotuvių tinklas ir savo transporto priemonės, praktikoje patikrinama gaminių išvežiojimo sistema, o bendrovės darbuotojų patirtis ir noras efektyviai dirbti taip pat vienas iš faktorių, turintis įtakos sėkmingai tolimesnei darbuotojų veiklai. Pagrindiniai UAB „Ukmergės duona“ konkurentai yra šie: AB „Vilniaus duona“, „Gardėsis“, „Mentora“, „Gudobelė“. Mažieji konkurentai – smulkios Ukmergės kepyklėlės, kurios prekiauja bandelėmis.
4.3 TIEKĖJAI
Tiekėjai – būdami išorinės aplinkos elementai, tiekia gamybos išteklius, reikalingus organizacijos uždaviniams spręsti. UAB „Ukmergės duona“ bendradarbiauja pagrinde su miltų tiekimo bendrovėmis. Pagrindinių žaliavų tiekėjai – tai AB „Minaita“, AB „Kauno grūdai“ tiekiant kvietinius ir visų rūšių miltus. AB „Kėdainių grūdai“ tiekia ruginius pasijotus ir sijotus miltus. Kitas žaliavas tiekia: aliejų – AB „Obelių aliejus“, cukrų – AB „Kėdainių cukrus“, AB „Panevėžio cukrus“, margariną – AB „Richta“. Mieles, kiaušinius, kmynus, salyklą, kitas pagalbines žaliavas tiekia įvairios Lietuvos Respublikos valstybinės ir privačios įmonės bei bendrovės.
4.4 TECHNOLOGINĖS NAUJOVĖS
Technologija yra svarbus organizacijos vidinės aplinkos kintamasis, todėl technologinių naujovių pasirodymas išorinėje aplinkoje tampa labai svarbiu veiksniu, sąlygojančiu organizacijos veiklą. UAB „Ukmergės duona“ technologinės naujovės turi didelę įtaką. Naujų techninių įrengimų atsiradimas padeda bendrovei sparčiau ir efektyviau plėtoti savo verslą, ateityje tikintis gauti kuo didesnį pelną. Technologijai būdingas gyvybingumo ciklas – laikotarpis, per kurį pagal ją tikslinga gaminti produkciją. Naujų technologijų sukūrimas trumpina šį ciklą. Naujos technologijos suteikia galimybę gaminti geresnės kokybės gaminius, laimėti konkurencinėje kovoje. Kaip jau minėta anksčiau, UAB „Ukmergės duona“ yra pastatytos dvi naujos „Motocor“ kepimo krosnys, kurių projektinis pajėgumas – 26 tonos per parą. Jos yra pajėgesnės už FTL-2 kepimo krosnis, kurių projektinis pajėgumas yra mažesnis. Technologinių naujovių atsiradimas padeda UAB „Ukmergės duona“ gaminti produkciją žymiai greičiau ir kokybiškiau. Toks technologinių naujovių atsiradimas turi didelės įtakos siekiant įgyvendinti pagrindinį UAB „Ukmergės duona“ tikslą – gauti kuo didesnį pelną.
4.5 ĮSTATYMAI IR VALSTYBINIS REGULIAVIMAS
Bet kuri veikla yra reguliuojama įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Organizacijų veiklos reguliavimo įstatymų ir poįstatyminių aktų svarbiausieji objektai yra: – teisė į nuosavybę ir jos apsaugą; – teisė užsiimti verslu; – darbo santykiai ir sauga; – drauda; – sveikatos apsauga; – vartotojų teisių apsauga; – santykiai su tiekėjais ir konkurentais; – santykiai su valstybės ir savivaldybės institucijomis.
UAB „Ukmergės duona“ veikla yra reguliuojama įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Kaip jau minėta, UAB „Ukmergės duona“ darbuotojų darbas apmokamas vadovaujantis LR įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ir kituose norminiuose aktuose nustatyta tvarka. UAB „Ukmergės duona“ steigėjas nustato darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, valdymo aparato darbuotojų skaičių ir jų pareigines algas, sprendžia kitų pareiginių algų, priedų, premijų, pašalpų skyrimo ir kitus darbo apmokėjimo organizavimo klausimus. Darbo apmokėjimo tvarką tvirtina steigėjas, Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo sąjunga. UAB „Ukmergės duona“ turi dokumentą, liudijantį, kad ji turi teisę užsiimti verslu, t.y. ji gali laisvai vystyti ir plėtoti savo verslą, siekti savo užsibrėžtų tikslų ir uždavinių. Taip pat valstybiniai įstatymai reguliuoja, kad bendrovės santykiai su tiekėjais ir konkurentais būtų taktiški, kad nekiltų jokių nesklandumų vystant savo veiklą. UAB „Ukmergės duona“ darbuotojai ir darbininkai yra apdrausti pagal LR sveikatos apsaugos programą. Visi valstybiniai organai prižiūri, kad būtų vykdoma ekonomiškai ir finansiškai tikslinga veikla, kad nebūtų pažeisti įstatymai, nebūtų jokių nukrypimų.
NETIESIOGINIO POVEIKIO APLINKA
4.6 EKONOMINĖ ŠALIES PADĖTIS
Vadovai privalo sugebėti įvertinti kokį poveikį šalies ekonominės padėties pokyčiai turės organizacijos atliekamoms operacijoms. UAB „Ukmergės duona“ atsižvelgdama į šalies ekonominę padėtį, į vartotojų galimybes pirkti, nustato savo gaminių kainas, pavyzdžiui, jei ingredientai, įeinantys į gaminamą produkciją brangsta (miltai, cukrus, aliejus, mielės), bendrovė neturi kitos išeities, kaip padidinti ir gaminio kainą. Tai priklauso nuo šalies ekonominės padėties, kokia ji yra.
UAB „Ukmergės duona“ atsižvelgia į šalies ekonominę padėtį, norėdama išvengti nuostolių. Ji įvertina visus veiksnius, kurie sąlygoja šalies ekonominę padėtį, pavyzdžiui, visuomenės perkamoji galia.Į ekonominę šalies padėtį įeina: – gyventojų pajamos; – kainų lygis; – kredito gavimo galimybės ir kt.
4.7 POLITINĖ ŠALIES PADĖTIS
Šalies politinę padėtį galima įvertinti įvairiais aspektais: – politinis stabilumas – vyriausybės, įstatymų leidėjų ir teismų požiūris į verslą, pasireiš-kiantis per taikomas mokesčių ir valstybinio reguliavimo sistemas.
Kalbant apie politinį stabilumą, galima teigti, kad šis aspektas liūdina mūsų šalį. Mūsų šalies politinis stabilumas neleidžia įvairioms įmonėms, bendrovėms pakankamai stabiliai ir operatyviai plėtoti savo verslo. Mūsų vykdomos politikos nuoseklumas yra pakankamai neproporcingas. Tai turi įtakos ir UAB „Ukmergės duona“, kadangi ji norėdama plėtoti ir vystyti savo verslą, turi atsižvelgti ir į šalies politinį stabilumą, jo veiksnius ir galimybes. Antras aspektas, turintis įtakos politinei šalies padėčiai – vyriausybės, įstatymų leidėjų požiūris į verslą. Vyriausybė ir įstatymų leidėjai prieš leisdami įstatymus, turi atsižvelgti į įmonių ir bendrovių požiūrį ir galimybes vystyti savo verslą. UAB „Ukmergės duona“ moka įstatymų nustatytus mokesčius, pavyzdžiui, įmonių nekilnojamojo turto mokestį (1% nuo turto vertės), pridėtinės vertės mokestį (18% nuo parduodamos produkcijos vertės) ir kt. Politinė šalies padėtis veikia pirkimą ir pardavimą.
4.8 VISUOMENĖS IŠSIVYSTYMO LYGIS
Visuomenės išsivystymas – tai visų pirma jos narių išsilavinimas, kultūra, socialinio apsirūpinimo lygis. Tai vienu ar kitu aspektu gali nulemti verslo pasirinkimą, gaminamos produkcijos asortimentą. Kultūros išsivystymas atspindi visuomenės charakteristikų poveikį pirkimui ir pardavimui. UAB „Ukmergės duona“ atsižvelgia į visuomenės išsivystymo lygį, nustatydama kainų dydį, taip pat gaminamos produkcijos kiekį. Priimdama į darbą žmogų, bendrovė atsižvelgia į jo išsilavinimą, stengiamasi, kad jo išsilavinimas atitiktų atliekamą darbą, taip pat, kad jis nevengtų atsakomybės. Kuo labiau išsivysčiusi visuomenė, tuo didesni jos poreikiai.
4.9 MOKSLO IŠSIVYSTYMO LYGIS
Technologijų gyvybingumo ciklas, ypač gamyboje, trumpėja. Priežastis – fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslų vystymosi mąstai ir su tuo susijęs žmonių, dirbančių šioje srityje, daugėjimas. Visa tai vadinama mokslo potencialu, kuris turi labai didelę įtaką verslui. Pavyzdžiui, įmonė, turėdama ribotus žaliavų išteklius, mokslo plėtros dėka, sugeba tapti viena iš labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių šalių. UAB „Ukmergės duona“ vystydama savo gamybą, atsižvelgia ir į mokslo išsivystymo lygį. Mokslo pagalba, bendrovė stengiasi įgyvendinti savo tikslus ir uždavinius, stengiasi, kad jų veikla būtų ekonomiškai ir finansiškai tikslinga. Taigi mokslo išsivystymo lygis taip pat turi didelės įtakos verslo sėkmingumui.
4.10 SANTYKIAI SU SAVIVALDA
Kiekvienoje savivaldžioje teritorijoje susiformuoja bendruomenės požiūris į verslo plėtrą: vienos skatina pramonės ar kitų verslų plėtrą, kitos tam priešinasi, nors dėl to nukenčia vietinis biudžetas. UAB „Ukmergės duona“ santykiai su savivalda yra pakankamai geri, kad bendrovė galėtų tikslingai vystyti savo gamybą. Bendrovės biudžetas dėl to nenukenčia.
4.11 TARPTAUTINIAI SANTYKIAI
Tarptautiniai santykiai – tai veiksnys, sąlygojantis organizacijos veiklą, kartu darantis įtaką kitiems išorinės aplinkos poveikio veiksniams, pavyzdžiui, šalies politinei ir ekonominei padėčiai, tiekėjams, vartotojams, konkurentams. Tarptautiniai santykiai paliečia ir UAB „Ukmergės duona“ veiklą. Vertinant bendrovės veiklą iš konkurencinės pusės, ji stengiasi konkuruoti tikslingai, pasiūlydama vartotojams platesnį gaminių asortimentą. Tiekėjus stengiamasi pasirinkti kuo optimaliau, kad jie pristatytų kokybiškus ir gerus produktus.
5. ĮMONĖS DARBO PROCESO ORGANIZAVIMO TYRIMAS IR VERTINIMAS
UAB „Ukmergės duona“ bendrovės darbo proceso organizavimas, galima teigti, kad prasideda nuo gamybinės programos sudarymo sekantiems metams, tai yra, besibaigiant eiliniams bendrovės ūkiniams-finansiniams metams paskaičiuojama ir steigėjui teikiam patvirtinti gamybinė programa. Programą apsvarstę, galimybes priima ūkinės-finansinės veiklos komisija, kurią sudaro direktorė, ekonomistas, vyr. buhalterė, vyr. inžinierius ir dar trys gamybos darbuotojai.
2003 metams buvo patvirtinta tokia gamybinė programa: – pagaminti produkcijos už 7 000 000 litų; – iškepti natūroje 2000 tonų gaminių; – realizuoti savo mažmeninės prekybos parduotuvėse produkcijos už 600 000 litų.
Reiktų paminėti, kad 2003 metų gamybinė programa sėkmingai vykdoma. UAB „Ukmergės duona“ organizacinė struktūra pavaizduota 4 pav.
4 pav. UAB „Ukmergės duona“ organizacinė struktūra
Bendrovės darbo organizavimui vadovauja direktorė. Direktorė organizuoja ir užtikrina įmonės ūkinę veiklą, tvarko įmonės turtą, įskaitant pinigines lėšas. UAB „Ukmergės duona“ direktorė nustato administracijos darbuotojų pareigas ir įgaliojimus, tvirtina darbuotojų pareiginius nuostatus. Taip pat priima ir atleidžia darbuotojus, skiria jiems atlyginimus, taiko darbuotojams skatinimo priemones ir skiria jiems nuobaudas.
Reikėtų paminėti, kad įmonės administracijai, pagal bendrovės pasiūlymą, pareiginius atlyginimus tvirtina steigėjas. Direktorė tvirtina vidaus darbo taisykles. Be įgaliojimų atstovauja bendrovę teisme. Direktorė privalo atlyginti nuostolius, padarytus dėl jos priimtų sprendimų, prieštaraujančių įstatymams. Direktorė sudaro sutartis su žaliavų tiekėjais bei produkcijos pirkėjais, kurių šiuo metu yra virš 100. Vyriausias inžinierius per energetiką ir vyr. mechaniką, vadovauja įrenginių remonto tarnybai, kuri vykdo technologinių įrenginių priežiūrą, eksploataciją ir remontą. Diegia naujas organizacines technikos priemones, veda veikiančių įrenginių apskaitą, numato priemones, gerinančias darbo apsaugą, aiškinasi įrenginių gedimus ir avarijų priežastis, vadovauja įmonėje pravedamoms rekonstrukcijoms. Technologinių įrenginių remontą atlieka mechaniko vadovaujama šaltkalvių-remontininkų brigada. Brigadą sudaro įvairių specialybių remontininkai, tai yra, šaltkalviai santechnikai, suvirintojas, tekintojai. Atlieka įvadinį instruktažą apie darbų saugą naujam bendrovėje pradėjusiam dirbti. Numato ir sudaro grafiką planiniams remontams, vykdo ir kontroliuoja jų eigą. Energetikas vadovauja bendrovės elektros ūkiui. Atsakingas už darbų saugą, susietą su elektros ūkiu ir dujinės katilinės darbu bei sauga. Jam pavaldūs elektrikai-operatoriai, kurie prižiūri technologinių įrenginių elektrinę dalį, taip pat prižiūri ir eksploatuoja betarinius miltų sandėliavimo įrengimus, per kuriuos tiekiami miltai į gamybos cechą. Kiti tiesiogiai pavaldūs direktorei – vyriausia finansininkė ir ekonomistas. Tai dvi pareigybės, nuo kurių iš dalies bendrovėje priklauso finansinis-komercinis darbas, jo organizavimas, finansinė sėkmė ir nesėkmė, teisinga pirminių duomenų apskaita, jų atskaitomybė aukštesnei organizacijai, tai yra steigėjui, taip pat prieš valstybines institucijas, kaip statistikos departamentas, socialinis draudimas ir kt. Vyriausią finansininkę skiria ir atleidžia, kaip numatyta UAB „Ukmergės duona“ įstatuose, direktorė, tvirtina steigėjas. Vyriausios finansininkės vadovaujama buhalterija yra savarankiškas struktūrinis padalinys. Padalinio veiklą ir funkcijas reglamentuoja jo veiklos nuostatai. Vyriausiasis finansininkas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus, tvarkydamas finansinę veiklą, turi garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą ir laiku parengti atsiskaitymus. Vyriausios finansininkės nurodymai ir reikalavimai dokumentų įforminimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais privalomi visiems apskaitos ir kitų padalinių ar tarnybų darbuotojams. Vyriausiajai finansininkei negali būti pavestos pareigos, susijusios su tiesiogine materialine atsakomybe už pinigines lėšas ir prekes, materialines vertybes, priklausančias įmonei. Trumpai vyr. finansininkės pareigas galima būtų nusakyti taip: organizuoja finansinę buhalterinę apskaitą ir ją kontroliuoja, užtikrina jų teisėtumą, laiku ir teisingai fiksuoja buhalterinės apskaitos dokumentuose operacijas, teisingai ir laiku atsiskaito su visais mokesčiais, teisingai naudojamos darbo apmokėjimui skirtos lėšos. Ekonomistas priskaičiuoja lėšas darbo mokesčiui, darbuotojų skaičių, parengia materialinio skatinimo rodiklius. Jis tvarko atliktų darbų, tai yra pagamintos produkcijos apskaitą, vykdo mažmeninės prekybos apskaitą. Reikalui esant atlieka įmonės kompleksinę ūkio finansų veiklos analizę. Ekonomistas paruošia ir pateikia svarstymui ir tvirtinimui gaminių kainas. Su vadovu apsvarsto ir rengia įmonės valdymo struktūrą, premijavimo nuostatus, svarsto ir pateikia tvirtinti tarnybinius atlyginimus, valandinius tarifinius atlygius, vienetinius įkainius, priedus ir priemokas. Ekonomistas taip pat privalo kontroliuoti, kad būtų prisilaikoma įstatymų, nutarimų ir aukščiau stovinčių organizacijų nurodymų ekonominiais klausimais ir juos vykdyti. Su vyriausia finansininke ekonomistas apsvarsto ir nustato pajamų ir išlaidų dydžius. Atsiskaityti su aukštesne organizacija, finansų ir statistikos įstaigomis, tai yra su steigėju, respublikos statistikos departamentu. Ekonomisto teises ir atsakomybę galima trumpai nusakyti taip: reikalauti, kad darbo apskaitos būtų pateiktos laiku ir be klaidų, kontroliuoti pirminių rodiklių įforminimus ir jų teisingumą, kontroliuoti darbo užmokesčio, priedų ir priskaičiavimo teisingumą, atsakyti už įstatymų, nutarimų, norminių aktų ekonomikos klausimais vykdymą. Duonos-pyrago gaminių ir konditerijos gamybai bei produkcijos realizacijai vadovauja gamybos viršininkė. Ji rūpinasi gamybos techninio-technologinio ir organizacinio lygio kėlimu, organizuoja gamybos aprūpinimą žaliavomis, medžiagomis, inventoriumi, spec. rūbais, darbo įrankiais ir technine-technologine dokumentacija. Gamybos viršininkė rašo gamybos užduotis kepėjų brigadoms pagal pirkėjų užsakymus, tikrina gamybos dokumentų teisingumą. Gamybos viršininkei pavaldi technologinė tarnyba. Technologinė tarnyba turi garantuoti visą duonos gamybos procesą ir užtikrinti gerą produkcijos kokybę. Produkcijos kokybė tikrinama laboratorijoje, kurioje atliekama iškeptų gaminių analizė. Patikrinta produkcija patenka į sandėlį, iš kurio vyksta duonos pardavimas pirkėjams. Duonos realizavimo reikalavimus vykdo sandėlininkės, kurios išrašo pardavimo dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras. Gamybos viršininkė asmeniškai arba per vyr. technologą ir technologus vadovauja gamybinių brigadų darbui. Tiesioginėje gamyboje dirba 52 darbuotojai. Kadangi ruginės duonos gamybos procesas nepertraukiamas, duonos gamyba organizuojama visą parą.6. DARBO VIETŲ, DARBO LAIKO, DARBO ĮVERTINIMO TYRIMAS IR VERTINIMAS
UAB „Ukmergės duona“ gamybos darbuotojai dirba pamainomis. Viso yra keturios kepėjų brigados, kurios dirba pagal slenkantį grafiką. Kepėjų brigada sudaroma pagal darbo vietas, kurios reikalingos technologiniam duonos gamybos procesui įvykdyti. Kiekvienoje kepėjų brigadoje dirba 13 žmonių. Brigados darbuotojams vadovauja kepėja-meistrė, kuri priima savo atsakomybėn materialines vertybes, organizuoja brigados narių darbą taip, kad būtų įvykdyta kiekviena duonos gamybos užduotis, tai yra, kad būtų iškepta duonos ir kitų gaminių tiek, kiek reikia pirkėjų poreikiams patenkinti. Meistrė priduoda pagamintą produkciją į sandėlį, užpildo gamyboje medžiagų ir žaliavų sunaudojimą pagal gaminių receptūras, taip pat, baigusi darbą, priduoda materialines vertybes kitos pamainos meistrei.
Darbo apmokėjimo formų pasirinkimas priklauso nuo daugelio sąlygų: produkcijos pobūdžio, technologinio proceso ypatumų, gamybos raidos lygio ir tempų, darbuotojų skaičiaus ir taip toliau. UAB „Ukmergės duona“ naudojamos šios darbo užmokesčio apmokėjimo formos: tiesioginė vienetinė, laikinė ir pareigybiniai atlyginimai. Tai pavaizduota 5 pav.5 pav. Darbo užmokesčio apmokėjimo struktūra UAB „Ukmergės duona“
Vienetinės darbo užmokesčio formos esmė yra ta, kad darbo užmokesčio dydis tiesiogiai priklauso nuo nustatytos kokybės atlikto darbo kiekio, atsižvelgiant į darbo turinį ir sąlygas. Taikant šią apmokėjimo formą, darbininko darbo užmokestis tiesiogiai proporcingas jo pagamintos produkcijos kiekiui. Darbo užmokesčio dydis skaičiuojamas už atlikto darbo vienetą. Skaičiuojant vienetinį darbo užmokestį, labai svarbu pagrįsti įkainio dydį. UAB „Ukmergės duona“ jis sudaro apie 6,6% pagaminamos ir realizuojamos produkcijos vieneto kainos. Bendrovėje taip pat taikoma ir laikinė darbo užmokesčio forma. Jos esmė ta, kad darbuotojams mokama už dirbtą laiką pagal tarifinius atlygius. Jų atlyginimas nesiejamas su pagamintos produkcijos kiekiu. Darbininko darbo užmokestis nustatomas valandinį tarifinį atlygį dauginant iš dirbtų valandų skaičiaus. Valandinis atlygis nustatomas remiantis atliekamų darbų analitiniu vertinimu. Jis susideda tarsi iš dviejų dalių: bazinio atlygio ir atlygio, įvertinančio darbuotojo pastangas, asmenines savybes ir rezultatus, tai yra darbo kokybę, prisitaikymą prie darbo sąlygų ir t.t. Minimalus valandinis tarifinis atlygis, taikomas įmonėje, negali būti mažesnis už vyriausybės nustatytą minimalų valandinį tarifinį atlygį. Kaip matome iš 4 pav., vienetinė darbo užmokesčio sistema sudaro didžiausią dalį – 44,5%. Pareigybinės algos nustatomos tik administracijos darbuotojams ir sudaro 14,1%, o laikinė forma, kuri sudaro 41,4%, taikoma pagalbiniam cechiniam personalui, šaltkalviams-remontininkams, elektrikams, kūrikams, valytojoms, krovėjams ir t.t. Apmokėjimas už darbą visada buvo aktuali ekonominė ir teisinė problema. Sprendžiant darbo apmokėjimo klausimus, tiesiogiai susiduria darbuotojų ir darbdavių interesai. Šiuo laikotarpiu vis dažniau atsisakoma griežtos pareigybių klasifikacijos ir kiekvieno darbuotojo darbo užmokesčio fiksavimo. Apmokėjimu už darbą įmonėje skatinami ne pavieniai darbuotojai, o tie, kurie atlieka įmonių veiklos vystymo strateginius tikslus atitinkančius darbus. Bene svarbiausia apmokėjimo už darbą organizavimo problema yra minimalaus darbo užmokesčio nustatymas. Pagrinde minimalus darbo užmokestis yra atskaitos taškas diferencijuojant atskiriems darbuotojams darbo užmokestį. Darbo ir jo užmokesčio apskaita didelę reikšmę turi darbuotojų asmeninės sudėties apskaita. UAB „Ukmergės duona“ darbuotojų apskaitą tvarko reikalų vedėja. Darbuotojai į darbą bendrovėje priimami direktorės įsakymu. Įsakymas rašomas laisva forma. Įsakyme nurodoma organizacijos pavadinimas, asmens vardas, pavardė. Pažymima nuo kada priimtas į darbą, kokiam laikotarpiui, kokiame ceche dirbs, darbuotojo kategorija, profesija, pareigos, suteiktas tabelinis numeris. Įsakymą pasirašo bendrovės direktorė ir darbuotojas. Priimant į darbą, su juo sudaroma darbo sutartis pagal tipinę šios sutarties formą. Darbo sutartį dviem egzemplioriais pasirašo bendrovės direktorė ir darbuotojas. Kiekviena darbo sutartis yra registruojama įmonės darbo sutarčių registravimo žurnale. Darbo sutartyje nurodoma darbuotojo darbo vieta , darbo funkcijos, darbo apmokėjimo sąlygos ir kt. sąlygos. UAB „Ukmergės duona“ sudaromos neterminuotos darbo sutartys, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio ir terminuotos darbo sutartys (nustatant terminą, bet neilgesnį kaip penkeri metai. Sudarius darbo sutartį, pildoma asmens kortelė – tipinė forma D-2. Šioje kortelėje yra pildomi bendrieji duomenys apie darbuotoją. Kortelėje daromos atžymos apie darbuotojo perkėlimą į kitą darbą, jo kvalifikacijos kėlimą, suteiktas atostogas. Priimamas į darbą darbuotojas turi pateikti socialinio draudimo pažymėjimą. Jame įrašoma priėmimo į darbą data, pilnas įmonės pavadinimas, įmonės draudėjo kodas. Duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir sumokėtas draudimo įmokas draudimo pažymėjime, pasibaigus kalendoriniams metams, įrašo finansininkas, atsakingas už darbo užmokesčio apskaitą, patvirtina savo parašu bei įmonės spaudu. Priėmus darbuotoją į darbą, reikalų vedėja tą pačią dieną praneša socialinio draudimo skyriui duomenis apie priimtąjį, nurodydama apdraustojo vardą, pavardę, asmens kodą, draudimo pažymėjimo numerį ir priėmimo į darbą datą, užpildomas nustatytos formos pranešimas. Atleidus darbuotoją iš darbo per tą pačią dieną pranešama socialinio draudimo skyriui, užpildžius formą 2a-SD. Be to, direktorė rašo įsakymą laisva forma. UAB „Ukmergės duona“ darbuotojų sudėtis ir jų kitimas pateikiamas 6 pav.
Darbuotojų sudėtis 2001 metai 2002 metai 2003 metaiDirbančiųjų skaičius vnt. 127 124 120Iš to skaičiaus moterys 71 70 69
6 pav. UAB „Ukmergės duona“ darbuotojų sudėtis ir jų kitimas
Iš 6 pav. matome, kad bendrovėje dirbančiųjų skaičius lyginant 2001 metus su 2003 metais sumažėjo. Taip pat sumažėjo ir moterų skaičius. Reikia pažymėti, kad administracijos darbuotojų skaičius per analizuojamą laikotarpį nekito.
Analizuojant darbuotojų sudėtį pagal išsilavinimo lygį, smulkiau paliesime administracijos darbuotojus. 7 darbuotojai turi aukštąjį išsilavinimą, o 9 darbuotojai – specialų vidurinį. Darbininkų išsilavinimas įvairus: nuo nebaigto vidurinio, vidurinio ir keletas darbuotojų turi specialiuosius kepėjų mokyklų baigimo diplomus.6.1 DARBO LAIKAS IR DARBO UŽMOKESTIS Darbo laikas skirstomas į įmonės ir darbuotojų darbo laiką. Įmonės darbo laikas – laikas, kai įmonė dirba, paprastai ilgesnis nei darbuotojo darbo laikas. Tai pasiekiama organizuojant įmonės darbą keliomis pamainomis. Trečia pamaina – naktinė. Naktinis darbas UAB „Ukmergės duona“ skaitomas nuo 22:00 valandos iki 6:00 valandos ryto. Darbas nakties metu apmokamas skaičiuojant papildomai 50% už atliktą vienetinį arba vidutinį įkainį. UAB „Ukmergės duona“ darbuotojų darbas apmokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ir kituose normatyviniuose aktuose nustatyta tvarka. UAB „Ukmergės duona“ steigėjas nustato darbuotojų darbo pamokėjimo sąlygas, valdymo aparato darbuotojų skaičių ir jų pareiginių algų, priedų, premijų, pašalpų skyrimo ir kitus darbo apmokėjimo organizavimo klausimus. Darbo apmokėjimo tvarką tvirtina steigėjas, Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo sąjunga. Skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš to laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką, įskaičiuojant visas darbo apmokėjimo rūšis bei mėnesio premijas. Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: užmokestis už atliktą darbą arba dirbtą laiką, padidintas apmokėjimas už darbą arba dirbtą laiką kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, švenčių dienomis, viršvalandžius, darbą nakties metu, priedai ir priemokos prie valandinių ir vienetinių atlygių, premijos. Visi kiti likę išmokėjimai į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitomi. Kada darbuotojas paskutiniuosius tris mėnesius, iš kurių jam reikia mokėti vidutinį darbo užmokestį, dėl pateisinamų priežasčių nedirbo ir neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal darbovietėje tam darbuotojui nustatytą mėnesinę algą. Darbininkams gaminantiems produkciją yra apmokama pagal vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, priklausomai nuo pagamintos produkcijos. Kepėjoms-meistrėms mokamas priedas 30 litų per mėnesį už vadovavimą brigadai. Kepėjoms už darbą kenksmingomis sąlygomis yra mokama 50% priskaičiuoto atlyginimo. Kitiems darbininkams darbo užmokestis skaičiuojamas pagal valandinius įkainius. Įkainis priklauso nuo aptarnaujamų įrenginių kategorijos ir aptarnavimo zonos. Taikant šį įkainį yra atsižvelgiama kiek valandų yra atidirbęs kiekvienas darbuotojas. Kadangi darbas vyksta pamainomis, už naktinį darbą yra mokamas 50% priedas už kiekvieną atidirbtą naktinę valandą nuo valandinio tarifinio įkainio. Vadovaujantiems darbuotojams, specialistams ir kai kuriems darbuotojams (valytojoms) yra nustatyta pareiginė alga. Konditerijos darbuotojams darbo užmokestis skaičiuojamas pagal valandinius įkainius ir mokamas priedas už naktines valandas 50% ir taip pat už darbą kenksmingomis sąlygomis 50% nuo išdirbtų valandų. Kasmetinės atostogos darbuotojams suteikiamos Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo nustatyta tvarka. Atostoginiai darbuotojui turi būti išmokami prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios. Atostogų laiku įstatymas garantuoja darbuotojams vidutinį darbo užmokestį. Atostoginių suma nustatoma apskaičiuojamą darbuotojo vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį padauginus iš darbo dienų, esančių darbuotojui suteiktų kasmetinių atostogų laikotarpyje, skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką. Atostogų įstatyme numatyta, kad švenčių dienos, paskelbtos nedarbo dienomis, į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Už pirmuosius darbo metus atostogos darbuotojams suteikiamos po šešerių mėnesių nepertrauktojo darbo bendrovėje, bet ne vėliau, kaip iki darbo metų pabaigos. Atostogos už antrus ir paskesnius darbo metus suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal atostogų suteikimo eilę. Atsižvelgiant į UAB „Ukmergės duona“ ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, kiekvieną mėnesį, esant pelningiems rezultatams, vadovaujantis steigėjo patvirtintais nuostatais, mokamos premijos sekančio mėnesio 23 dienai. Darbuotojams už mėnesio ūkinės veiklos rezultatus premijos dydis gali būti priskaičiuotas iki 50%. Taip pat darbuotojai yra premijuojami už darbo kokybę, veiklos šakų efektyvumo didinimą, atsižvelgiant į turimas lėšas. Lėšos už metinius darbo rezultatus yra skiriamos pasibaigus metams iš pelno pagal įgaliotinių susirinkime priimtą nutarimą, o vykdoma pagal patvirtintus premijavimo nuostatus. UAB „Ukmergės duona“ vadovo įsakymu gali būti premijuojami pagal vienkartinio premijavimo nuostatus. Esant bendrovės nuostolingai veiklai, premijos nemokamos visiems darbuotojams. UAB „Ukmergės duona“ vadovo įsakymu, darbuotojams, padariusiems pažeidimų, premijos gali būti nemokamos. UAB „Ukmergės duona“ vadovo įsakymu gali būti nustatomos priemokos darbininkams už laikinai nesančio darbuotojo pareigų vykdymą, už papildomų darbų atlikimą mokėti laikinas iki 50% personalines priemokas neilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Priemokos negali būti nustatytos vyriausiems specialistams.
Darbuotojams bendrovės direktorės įsakymu gali būti skiriamos pašalpos. Vienkartinių materialinių pašalpų dydis gali būti iki vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio.7 pav. UAB „Ukmergės duona“ darbuotojų darbo užmokesčio kitimas
Iš 7 pav. matyti, kiek UAB „Ukmergės duona“ darbuotojams yra priskaičiuojama darbo užmokesčio ir kiek jo yra išmokama. Iš darbuotojų atlyginimų yra išskaičiuojamas fizinių asmenų pajamų mokestis, pagal galiojantį Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčių įstatymą. Atskaitomas 1% dydžio socialinis draudimas bei kiti atskaitymai.
7. MATERIALIŲJŲ IŠTEKLIŲ, SANDĖLIŲ ŪKIO, FINANSŲ IR NEMATERIALIOJO TURTO TYRIMAS IR VERTINIMAS
IŠTEKLIAI – tai yra visa tai, ko reikia prekėms gaminti ir paslaugoms teikti. Turimus išteklius sąlygoja ribotos lėšos. Jų žmogus užsidirba, tačiau visiems poreikiams patenkinti jų nepakanka. Turimas lėšas reikia išleisti taip, kad būtų gauta didžiausia nauda ir patenkinti būtiniausi poreikiai. Turtas – tai ekonominę vertę turintys ištekliai, skolos įmonei, turintys savininką. Finansinis turtas – tai turtas, kuris turi materialiąją formą, apčiuopiamas ir turi vertę. UAB „Ukmergės duona“ finansinis turtas yra šis: įvairios palūkanos ir investicijos į kitas įmones, obligacijos, sąskaitos banke. Nematerialinis turtas – neapčiuopiamas, nedaiktinės formos, neturi materialios formos, bet turi vertę.
UAB „Ukmergės duona“ nematerialus turtas yra šis: – įvairios licenzijos; – prekiniai ženklai; – patentai; – bendrovės prestižas; – technologinės paslaptys.
Įmonėje yra du pagrindiniai sandėliai: gatavos produkcijos sandėlis ir žaliavų sandėlis. Gatavos produkcijos sandėlyje sandėliuojama tik ką iškepta (pagaminta) produkcija. Sandėlyje dirba 4 sandėlininkai, po 2 vienoje pamainoje. Darbas yra dirbamas po 5 dienas, po to 5 dienos išeiginės. Duoną, pyrago gaminius, konditerijos gaminius priima sandėlininkai, užpajamuoja kompiuteryje. Apskaita kompiuterizuota. Vėliau sandėlininkai dienos bėgyje surenka pirkėjų didmenininkų užsakymus ir paskirsto gaminius išvežimui į prekybos tinklus. Šiuo metu yra per 200 pirkėjų. Pagrindinis – Ukmergės vartotojų kooperatyvas – prekiauja duonos-pyrago gaminiais apie 50 parduotuvių, įskaitant rajono ribose. Kiti – tai vietos privatininkai. Žaliavų sandėlyje dirba 1 sandėlininkas. Sandėlyje priimamos įvairios žaliavos: miltai, druska, cukrus, margarinas, aliejus ir kt. Iš sandėlio žaliavos pagal reikalą išrašomos gamybinėms brigadoms, konditerijos cechams.
8. ĮMONĖS INFORMACINĖS SISTEMOS TYRIMAS IR VERTINIMAS
Kad palengvintų darbą, įmonė apsirūpinusi būtiniausiomis informacijos perdavimo ir apdorojimo priemonėmis: – telefonais – faksais – kompiuteriais.
Bendrovėje yra 6 kompiuteriai. Neseniai yra įvestas elektroninis paštas, kuris turi didelės įtakos užsakymų priėmimui ir gavimui. Jis palengvina darbuotojų darbą. Kompiuterių darbas panaudojamas pilnai. Buhalteriai kompiuterį panaudoja savo vedamoje apskaitoje, darbo palengvinimui ir operatyvumui. Kompiuteriai tarpusavyje yra sujungti, todėl buhalteris, tvarkantis sandėlio dokumentaciją, gali personaliai iš buhalterijoje esančių kompiuterių išgauti reikalingų apskaitai duomenų.
Įvesdamas duomenis į kompiuterį, jis atlieka sekančius veiksmus: – surenka duomenis; – nurodo kompiuteriui, kad jis pradėtų įvedimą; – įveda duomenis į kompiuterį, kuris juos konvertuoja į jam tinkamą formą; – prižiūri duomenų surinkimo ir įvedimo procesą.
Faksai taip pat turi didelės įtakos įmonės veiklai. Fakso pagalba yra priimami užsakymai. Elektroninio pašto programos sudaro galimybę siųsti ne tik tekstinius failus, bet ir kitokią kompiuterinę informaciją.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Išanalizavus UAB „Ukmergės duona“ vidinę ir išorinę aplinkas, galima teigti, kad ji yra stabili, t.y. yra galimybė toliau plėtoti ir vystyti gamybą.
Išnagrinėja darbo organizavimą matyti, kad: 1. Žymiai padidėjo gaminamos produkcijos asortimentas. 2. Kainos, atitinkančios vidutinio gyventojų sluoksnio pajamas. 3. Tikslus užsakymų vykdymas ir greitas produkcijos pristatymas. 4. Atsakingi ir atliekantys savo pareigas darbuotojai premijuojami. 5. Pagrindinis dėmesys klientams pritraukti. Nežiūrint to, kad įmonėje sumažėjo duonos-pyrago gamyba.
Siekiant pagerinti darbo organizavimą UAB „Ukmergės duona“ siūlyčiau: 1. Kad pagerėtų gaminių realizacija, reikalinga nedelsiant ieškoti naujos rinkos duonos-pyrago, konditerijos gaminių realizacijai. Kadangi atsirado naujų privačių smulkių įmonių (konkurentų), gaminančių duonos-pyrago gaminius su naujais šiuolaikiniais įrengimais, būtina kuo greičiau gerinti, kiek įmanoma gaminių kokybę. 2. Darbo organizacijos struktūroje ateityje galima būtų numatyti administracinių etatų mažinimą, kaip pavyzdį vyriausio inžinieriaus, vyriausio mechaniko, energetiko pareigybes sujungti į 2 etatus. Šiuo metu kai kurios pareigos ir atsakomybė dubliuojasi, palikus dvi pareigybes iš trijų galima būtų sumažinti darbuotojų skaičių ir aišku būtų sutaupytos lėšos. Bendrovėje dirba du vairuotojai ir tiekėjas. Praktiškai būtų galima palikti vieną vairuotoją ir vieną tiekėją-vairuotoją. Taip pat būtų sutaupytos lėšos. Jeigu bendrovė išlaikytų nors dabartinį gamybos lygį arba didinant gamybos apimtį, atlyginimui didėjant būtų galima pritaikyti vakarų šalių darbo apmokėjimo tvarką, atsiskaitant su darbuotojais kas savaitę.
LITERATŪROS SĄRAŠAS:
1. UAB „Ukmergės duona“ įmonės įstatai.
2. UAB „Ukmergės duona“ darbo apmokėjimo nuostatai.
3. „Darbo užmokesčio firmos ir sistemos“, Valentinas Dubinas, Vilnius – 1996m.
4. „Vadybos ABC“, Algimantas Jonaitis, Vilnius – 1998m.