Teisės istorija2

I.SENOVĖS TEISĖ
1.SENOVĖS RYTŲ TEISĖ

 Bendrieji Senovės Rytų teisės bruožai:

Seniausios teisės sistemos susiformavo senovės rytuose ( P.Azija ir Š.Afrika) 4-3 tūkst. pr.Kr.Čia atsirado pirmieji valstybiniai dariniai, o kartu su jais nuo seno susiklostę papročiai evoliucionavo į teisės normas.Senovės rytuose anksčiau nei bet kur kitur susikūrė teisės sistema, įtvirtinusi specifinius regiono visuom.sant. soc. ir politinių institutų raida buvo lėta, persipynusi su gimininės gentinės santvarkos liekanomis t.y. menku privat. emės nuosavybės lygiu, patriarchaline šeima, kolektyvine bendruomenės atsakomybe.

Bendrieji bruožai:

PAPROTYS-PAGR. TEISĖS ŠALTINIS.Tai yra visuomenės kūrybos produktas, perduodamas žodžiu iš kaartos į kartą.Seniausios teisės normos rėmėsi papročiais.

TALIONO, KOMPOZICIJOS PRINCIPAI.Prieš tai galiojo keršto paprotys.Jis turėjo tramdomąjį poveikį ir turėjo padėti atkurti nukentėjusios ir nusikaltusios šalių santykį.Bet dėl jo sukeliamos grandininės reakcijos pragaištingumo, pereita prie taliono ir kompozicijos. Taliono paprotys- principas, ribojantis kerštą ir besiremiantis lygaus atlygio principu.”Lygus už lygų”,”Dantis už dantį”. Taliono teisė- valstybės sankcionuotas taliono paprotys.Jis rodė, kad žmogus paklūsta taisyklėms ir drausmei. Kompozicijos principas-atsirado susiklosčius prekiniam ūkiui.Jis numatė už padarytą nusikaltimą materialinę kompensaciją nukentėjusiam ir jo šeimai.

GYVENTOJŲ NELYGYBĖS FIKSAVIMAS.Taliono idėja išškreipta, ji pakeista nuostata, kad kilmingasis turi daugiau teisių nei nekilmingas.Taip pat vergų padėtis buvo labai pažeminta ir nelygiateisė laisvųjų, priklausiusių skirtingoms socialinėms grupėms, padėtis.

RYŠYS SU RELIGIJA.SAKRALINIS POB.

TEISINĖS SITEMOS NEBUVIMAS

KAZUISTINIS TEISĖS NORMŲ POB.:Tai yra teismų praktika, kurioje nebuvo bendro pobūdžio ta

aisyklių ir textų pagrindą sudarė pavieniai konkretūs atvejai-KAZUSAI.

FORMALIZMAS.Daug dėmesio skirta ritualams, simboliams,tiksliam firmų laikymuisi.

Egipto teisė-Jokių išlikusių paminklų.
Kinija- 6-5 a.pr.Kr. “Įstatymų apžvalga”
Indija- “Manaus įstatymai” 2a pr.Kr.-2 a. po Kr.

 Pirmosios valstybės Mesopotamijoje.Babilono valstybės iškilimas.

Mesopotamijoje 4-3 tūkst. pr Kr.Šumero ir Akado gentinių gupių pagrindu pradeda formuotis pirmieji miestai-valstybės.Susidarė 2 Tarpupio dalys- Šumero-pietuose ir Akado-šiaurėje.Jos nuolat kovojo tarpsavyje dėl viešpatavimo teritorijoje.3tūkst.pr.Kr.įsigalėjo Akado imperija( pirmą kartą buvo susjungti Mesopotamijos miestai-valstybės) ir jos valdovu tapo Sargonas.Ji greitai žlugo, nes ją užpuolė kalnų gentys.19a pr Kr. iškilo Babilono karalystė, antrą kartą suvienijusi Mesopotamiją.Gyvavo 3 šimtmečius ir klestėjimo viršūnę pasiekė 18a pr Kr.valdant Hamurapiui.
Tai buvo vienas iš pagr. prekybos centrų,per Babiloną ėjo keliai į Siriją, Mažąją Aziją ir Armėniją.Ankstyva prekinių piniginių santykių plėtra, prekyba stimuliavo šalies teisės raidą.Todėl čia 3 tūkst.pr kr. papročių teeisė neteko galios ir pagrindiniu teisės šaltiniu tapo vienos ar kitos karalystės valdovo įstatyminiai aktai.

 Hamurapio teisynas-Seniovės Rytų teisės paminklas:

Tai reikšmiūngiausias Mesopotamijos teisinis dokumentas.Jo tekstas yra išlikęs iki mūsų dienų.Irane 1901-1902m. prancūzų archeologinė ekspedicija rado 3 juodos spalvos akmens nuolaužas su iškaltu dantiraščio textu ant jų.Paaiškėjo, kad tai yra akmens stulpas su teisyno textu ir Hamurapio atvaizdu.
Šis įstatymas reikšmingas ne tik kaip vienas seniausių autentiškų tiesės paminklų apskritai, bet ir kaip autentiškas istorijos šaltinis, teikiantis medžiagos apie senąją civilizaciją ir aukštą Artimųjų Ry

ytų kultūrą.
Teisynas tikrai nėra išsamus, nes neapima nemažai institutų, randamų kituose šaltiniuose.Bet gal buvo manoma, kad jiems užrašyti nėra reikalo ir šiaip jie buvo perduodami žodine forma.

 Teisės primityvumas

Primityvumą rodė:
 KAZUISTINIS NORMŲ POBŪDIS.Formuluojamos ne apibendrintos, abstrakčios elgesio taisyklės, o konkretūs faktai ar įvykiai.Straipsniai prasidėdavo žodžiu “jeigu”. Po to eidavo konkrečios situacijos, kuriai skirta atitinkama norma, aprašymas.Kazuistinis pobūdis leidžia daryti prielaidą, kad taisyklės paimtos iš konkrečių teismo sprendimų.
 SIMBOLINIAI VEIKSMAI.Savybė ypač ryški už nusikaltimus numatomose bausmėse.(Pirštų, liežuvio nupjovimas)
 JOKIOS AIŠKIOS DĖSTYMO SISTEMOS.Normos grupuojamos tik pagal turinį, neskiriamos pagal turinių santykių reglamentavimą, nusikaltimus ir jų bausmes, teismo procedūrą.
Modernus tiems laikams dalykas:
 Įstatymų leidėjas sugebėjo atskirti teisės normas nuo religinio ir moralinio pobūdžio rekomendacijų ir jomis neapkrauti įstatymo, nors senovės rytų šalių teisei toks teinio ir religinio pobūdžio taisyklių suplakimas apskritai yra labai būdingas.

Teisyno sandara:
► PREAMBULĖ:Hamurapio prisistatymas,savo titulų vardijimas, skelbiamas jo teisingumas ir nuopelnai, visavaldiškumas, skelbiama, kad teisės tikslas yra siekti žmonių lygybės prieš įstatymą, įtvirtinti teisingumą.
► PAGRINDINĖ DALIS:Susideda iš įvairių teisės normų.282 straipsniai.
► PABAIGA:Raginama laikytis įstatymų ir smerkiami tie, kas juos pažeistų ar keistų.

 Babilono visuomeninės santvarkos savitumų teisinis įtvirtinimas:

Hamurapio teisynas išskyrė keletą socialinių grupių, kurių teisinė padėtis buvo nusakoma labai skirtingai.
Socialinės grupės:

VERGAI:jie galėjo tapti pirkimo ir pardavimo,dovanojimo, skolinimo, paveldėjimo objektas.Juos buvo galima paleisti į laisvę.Hamurapio teisynas įtvirtino ne tiek vergo beteisiškumą, ki

iek jo teisių ribotumą.(Vergas galėjo vesti laisvąją. O jo šeimininkas iš tos santuokos gimusių vaikų neturėjo teisės versti vergais.Laisvojo vaikai, pagimdyti vergės, taip pat buvo laikomi laisvaisiais.)Vergas galėjo turėti turto ir dėl jo sudaryti sandorius.Vergo ir laisvosios vaikai turėjo teisę paveldėti pusę mirusio tėvo t.y. vergo turto, o jo šeimininkui tekdavo kita pusė jo turto.tai leidžia manyti, kad Babilone dar nebuvo visiškos vergystės.

LAISVIEJI:tai buvo pilnateisiai Mesopotamijos nariai, kuriems priklausė vergai ir jų daiktai.Teisynas numatė pačią griežčiausią bausmę už svetimo vergo vagystę, pagalbą jam pabėgti, ženklo panaikinimą ir skelbė atlyginimą už pabėgusio vergo pristatymą šeimininkui.Laisvieji teisiniu požiūriu buvo nevienalytė masė:AVILUMAI( tiesiog žmonės;”laisvasis sūnus”) ir MUŠKENUMAI(smulkūs žmonės;”išvaduotasis”).Kai kada muškenumų interesus teisynas gynė ypač išskirtinai(už vergų priklausančių muškenumams vagystę buvo baudžiama taip pat kaip ir už vergų priklausančių rūmams vagystę).Bet avilumo gyvybė buvo labiau saugoma nei muškenumo.Aukštesnę avilumo padėtį įtvirtino ir nuostata, numatanti gydytojui didžiausią atlyginimą už avilumo, mažesnį už muškenumo ir patį mažiausią už vergo gydymą.Taigi muškenumas buvo tarsi antrarūšis senovės Babilono gyventojas.BENDRA ABIEMS:nuosavybės teisė į vergus, taigi priklausymas vergvaldžių socialinei grupei.

 Nuosavybės teisė

Žemė Babilone buvo pagrindinė gamybos priemonė ir pagrindinis nuosavybės teisės objektas.Ji buvo tiek laisvo, tiek ir priklausomo naudojimo objektas.Daugiausia žemės priklausydavo karaliui ir šventykloms.Ją dirbo priklausomi žmonės arba ji nuomota už

ž tarnybą duota kariams ir valdininkams.
Babilone buvo labai paplitęs grūdinių kultuūrų auginimas, kuriam užtikrinti reikėjo dirbtinio žemės drėkinimo sistemos.Irigacinių įrenginių statybai, priežiūrai ir naudojimui reikėjo suvienyti gagamybinių kolektyvų pastangas, todėl Babilone palyginti ilgai išliko bendruomeninė žemėvalda, derinusi kolektyvo ir asmenines jo narių gamybines pastangas.Bendruomeninė žemė buvo valdoma arba kolektyviai arba atskirų šeimų.Žemės sklypai, duoti valdyti šeimoms, buvo pažymimi akmenimis (kuduru) ir jų kopijos buvo saugomos šventyklose.Laisvasis bendruomenininkas į savo žemės sklypą turėjo gana plačių teisių t.y. galėjo jį paduoti, mainyti, įkeisti, nuomoti, perduoti paveldėjimo būdu, tačiau praktiškai babilonietis retai kada skirdavosi su savo sklypu.
Hamurapio teisynui būdinga dar ir tai, kad tarp normų, kuriomis siekiama apsaugoti socialinius ir ekonominius visuomenės pagrindus, yra tokių, kurios numato teisinius Babilono ekonomikai nepaprastai reikšmingos drėkinimo sistemos priežiūros padarinius.Įstatymas numato labai griežtą drėkinimo sistemos priežiūrą, kad vanduo neužlietų kaimynų laukų ir nepadarytų būsimam derliui nepataisomos žalos.
Labai daug dėmesio Hamureapio teisynas skyrė karių žemėvaldai.”ILKU” TURTAS tai buvo namai ir inventorius, duodamas kariui karaliaus kaip atlyginimas už tarnybą, bet laikinai kol einama tarnyba.Draudžiama sudaryti sandorius dėl šio turto, ir tik jei sūnus eina tą pačią tarnybą, tai jis gali paveldėti tą turtą. “Ilku” valdytojas savo tarnybą turėjo atlikti tik pats, jei jis pasamdydavo kitą karį atlikti tarnybai, tai jis turėjo būti baudžiamas mirtimi, o turtas atitekdavo pasamdytajam.Jei “ilku” laikytojas patekdavo į nelaisvę, tai jo turtas galėjo būti perduotas kitam kariui, bet jei pirmasis grįžtų tai jam jo turtas turi būti grąžintas.Jei karys turi suaugusį sūnų, tai jam atitenka tas turtas ir jo tarnyba, o kario žmona turi teisę naudotiss 1/3 to turto.
Nuosavybės teisė negalėjo būti perduodama net sąžiningam jos įgijėjui. Jei jis tą nuosavybę gaudavo ne iš paties savininkoar jo atsovo, tai jis, paaiškėjus tikrajam savininkui, turėjo jam grąžinti tą turtą ir galėjo reikalauti kompensacijos iš tą turtą pardavusio asmens.Įgijęs “ilku” turtą. Įgijėjas netekdavo teisės reikalauti sumokėtų pinigų.
 Prievolinių santykių teisinis reglamentavimas.

Prievolės dažniausiai kildavo iš sutarčių, bet buvo žinomos tokios prievolės kurios atsirasdavo dėl žalos padarymo(deliktų)
Teisinį sutartinių santykių išplėtojimą lėmė palyginus aukštas prekinių- piniginių santykių lygis.Sutarčių sudarymui nereikalauta išskirtinės formos.Sudarant sutartis kartais taikyta priesaika, kuri rodydavo sandorio nepažeidžiamumą.Dalyvaudavo keli liudytojai, loudijantys akto sudarymo faktą.Buvo žinomos ir raštiškos sutartys-molio lentelėse.
Sutarčių tipai:
PASKOLOS SUTARTYS:Iki Hamurapio teisyno palūkanų dydis įstatymų nebuvo ribojamas ir todėl atsirado socialinių lupikautojų(damkarų) sluoksnis.Skolininkai buvo verčiami vergais arba į skolinę vergovę turėdavo atiduoti šeimos narius.Skolinė vergovė terminais nebuvo ribojama.Teisynas apribojo palūkanų dydį, nustatydamas maximalią jų ribą:grūdams 33,3%, o pinigams 20%.Peržengęs šią ribą, damkaras netekdavo visos skolos.Jei skolininkas negali su kreditoriumi atsiskaityti dėl stichinės nelaimės, tai skolos mokėjimas buvo atidedamas, palūkanų už tuos metus mokėti nereikėjo.Buvo panaikinta ir neterminuota skolinė vergovė bei nustatytas 3 metų terminas atidirbti už bet kokio dydžio skolą.Numatytas įkaitų palikimas sudarant sutartį kaip garantas kreditoriui, kad skola bus tikrai grąžinta.Įkaitais galėjo būti skolininko šeimos nariai.Kreditorius buvo atsakingas už jam duotus įkaitus ir jei jie nukentėtų būdami pas kreditorių, tai jam tokiu atveju buvo numatyta atsakomybė.
NUOMOS SUTARTYS:Galiojo įvairaus turto nuomos sutartys.Namai ir sodai nuomoti 1 metams, sodai kartais 5 m.už tam tikrą iš anksto numatytą atlyginimą ar derliaus dalį.Kada nuomininkas neūkiškai tvarkydavosi, tai ta derliaus dalis galėjo būti skaičiuojama pagal kaimyninių laukų pajamas.t.y. jei nuomininkas dėl savo kaltės neišaugindavo derliaus tai jis vis tiek turėjo mokėti tiek pat kiek ir kaimynai už nuomojamus sklypus.Kilnojamo turto nuomai galiojo nuomos mokesčio taxai už naudojimąsi asilu, vežimu, taip pat kartais numatydavo ir atsakomybę už išnuomoto daikto sugadinimą.
PASAUGOS SUTARTYS:Šios sutarties sudarymui reikėjo liudininkų.Saugotojas atsakė už iš jo pavogtą daiktą, net jei kartu būdavo pavogti ir jo paties daiktai, jis turėjo sumokėti saugoto daikto vertęir turėdavo teisę ieškoti vagies.Jei žmogus priėmė saugoti daiktą, bet bando išsiginti, kad jo neturi, privalo sumokėti 2gubą daikto vertę.
DOVANOJIMO SUTARTIS:Tėvas gali patinkančiam įpėdiniui dovanoti daiktų, bet tai neturi įtakos dalijantis tėvo palikimą.
EKVIVALENTIŠKUMO PRINCIPAS-žalos kito asmens turtui ar sveikatai padarymas kai kada sukeldavo kaltininkui prievolę atlyginti padarytą žalą.šis principas rodo, kad babilone remtasi ne baudžiamųjų sankcijų už nusikaltimus skyrimu, o jau humaniškesniu ir ekonomiškai tikslingesniu principu.

 Santuoka, šeima, paveldėjimas

Santuoka buvo sudaroma raštišku jaunikio ir nuotakos šeimos susitarimu.Nereikalauta nuotakos sutikimo ir nesvarbus buvo besituokiančiųjų amžius, socialinė padėtis, apeigose nedalyvaudavo pasaulietinės ir dvasinės valdžios atsovai.Moteris galėjo paveikti sutartį reikalaudama, kad vyras negalėtų jos įkeisti už skolas.
Jaunikis turėjo sumokėti nuotakos šeimai išpirką kompensuodamas darbo rankų netektį.Tai buvo vad.TIRCHATUM .Jo dalis mokama iš anksto, kad jei jaunikis atsisakytų vesti, tai jų netektų, o nuotakos šeima atmetusi jaunikio pasiūlymą, turėdavo grąžinti 2gubą sumą.
Asmeninių santykių atžvilgiu vyraujantis vaidmuo šeimoje atiteko vyrui, kuris žmoną už skolas galėjo atiduoti į vergovę.Bet vyro valdžia žmonai nebuvo neribota, nes žmona galėjo pavaduoti vyrą jei jo nebūdavo namie.Už neištikimybę žmona galėjo būti įmesta į vandenį.Už išlaidumą, apsileidimą žmona galėjo būti vyro paversta verge.Jei tą patį darydavo vyras, tai žmona turėjo teisę grįžti pas tėvus.
Vyravo manogaminė šeima, bet buvo ir poligaminės atgyvenų.Jei žmina būdavo nevaisinga, tai vyras turėjo teisę parsivesti sugulovę ar vergę, bet jos negalėjo lygintis su žmona.Vyrui patekus į nelaisvę, žmona galėjo susirasti kitą, bet jei pirmasis grįžtų, ji privalo būti su juo.
Vyras visada galėjo nutraukti santuoką, o žmona tik tada jei:
1.Jei ji nepagrįstai apkaltina neištikimybe
2.Jei vyras palieka namus ir gyv. vietovę
3.Jei vyras paėmė sugulovę dėl žmonos ligos.
4.Jei vyras yra neištikimas ir žemina žmoną.
Turtiniu atžvilgiu žmona išsaugojo savarankiškumą.Ji galėjo turėti savo turto, kurį sudarė kraitis ir kitas įgytas turtas, įvairiai juo disponuoti.Mirties atveju turtas atiterkdavo vaikams o jei jų nėra tai žmonos tėvams, kurie turėjo vyrui grąžinti vedybinę išpirką.
Paveldėjimo rūšys:

TESTAMENTINIS:turto palikėjas dar būdamas gyvas nustatyta forma gali pareikšti savo valią dėl turto.Šios paveldėjimo rūšies teisynas dar nažinojo, buvo tik jo užuomazgos, nes palikėjas turėjo teisę teikti pirmenybę vieniems kitų sąskaita.Teismo leidimu tėvas galėjo atimti paveldėjimo teisę iš antrą kartą nusikaltusio sūnaus.

ĮSTATYMINIS:jei miręs žmogus nepaliko testamento, tai tirtą paveldi ite, kam jis priklauso pagal įstatymą.Vaikai tėvų turtą paveldėdavo nepriklausomai nuo lyties ir lygiomis dalimis, išskyrus dukras, kurios jau gavusios kraitį.Įvaikinti vaikai paveldėdavo lygiai su tikrais.Tėvo pripažinti iš vergės gimę vaikai galėdavo paveldėti lygiomis dalimis, bet tik kilnojamąjį turtą.Tėvo nepripažinti iš vergės gimę vaikai paveldėjime nedalyvaudavo, nes gaudavo laisvę po tėvo mirties.Pusė mirusio vergo, vedusio laisvąją, turto atitekdavo šeimininkui, o kita pusė lygiomis dalimis jo vaikams.Mirusios mamos kraitį paveldėdavo jos vaikai, o ne vyras.
 Nusikaltimas ir bausmė

Šių teisyno normų turinys buvo labai primityvus, nepaisoma nusikaltimo tikslų, kaltės formos, bausmė buvo laikoma nukentėjusiojo reikalu, kuris turėjo dovanoti nusikaltėliui.
Nusikaltimų rūšys:

ASMENIUI:neminimi tyčiniai nusikaltimai.Bet paminima žmonos siekis nužudyti vyrą dėl kito vyro,gydytojo atsakomybė dėl paciento mirties, kreditoriuas atsakomybė dėl skolininko mirties, taip pat priklauso kūno sužalojimai, šmeižtas, įžeidimas.

NUOSAVYBEI:labiausiai saugota rūmų ir šventyklų nuosavybė.Taip pat priskiriamas vergystės ženklo nuo vergo pašalinimas, svetimo lauko užtvindymas, svetimo vergo nužudymas.

ŠEIMOS PAGRINDAMS:tai yra žmonos neištikimybė, palaidas gyvenimo būdas, išžaginimas, kūdikio Bausmės buvo žiaurios ir įvairios.Daugelyje atvejų numatyta mirties bausmė įvykdant ją įvairiais pavidalais.Taip pat nukmatytos luošinančios bausmės:rankos ar pirštų nukirtimą, ausų ir liežuvio nupjovimas.Numatytas ir nusikaltėlio vertimas vergu, išvarymas iš bendruomenės, nuplakimas, taikoma piniginė įmoka nukentėjusiojo ar jo artimųjų naudai.

Teismo procesas:Neskiriamas civilinis ir baudžiamasis procesas.Ieškovas pats turėjo pristatyti teismui atsakovą ir jie abu turėjo pristatyti teismui įrodymus.Labai svarbūs būdavo liudytojų parodymai, sutvirtinti priesaika.
Ypač paplitęs įrodymas buvo ordalijos(“Dievo teismas”)Tai įvairūs žiaurūs išmėginimai, kurių rezultatas prieštaringiems to meto teisėjams turėjo patvirtinti to asmens kaltumą arba teisumą.
Hamurapyje ypač paplitę išmėginimai VANDENIU, nes jis laikytas švaria stichija ir gali patikimai parodyti teisiamojo santykį su nusikaltimu.
Teismo f-jas atlikdavo šventyklų ir bendruomenių teismai.taip pat buvo ir karališkieji teismai, nagrinėję karaliaus žmonių bylas.Aukšč.teismo instancija buvo KARALIUS.

 Kraujo keršto transformavimasis į talioną ir kompoziciją

Kai kur Hamurapyje yra minimas savateismis.Bet apskritai keršto paprotys jau yra transformuotas į talioną ir kompoziciją, bet jie jau įstatymų leidėjo pakoreguoti ir pritaikyti visuomenei, kurioje toleruojamas socialinis nelygiateisiškumas.
Talionas buvo numatytas taikyti, kada nusikaltėlio ir nukentėjusiojo padėtis visuomenėje buvo vienoda.Nusekliai laikantis taliono ,teisynas prieina prie to, kas mūsų laikais būtų laikoma absurdu:už kai kuriuos nusikaltimus buvo numatyta atsakomybė žmonėms, net nesusijusiems su nusikaltimu. Savotiškai taliono principas reiškėsi teisyne nustatyoje taisyklėje, pagal kurią melagingai ką apkaltinęs šmeižikas turėjo atsakyti taip, kaip tai būtų grėsę apkaltintajam.
Aukštesnės visuomeninės padėties žmogui padarius nusikaltimą žemesnės padėties žmogui, buvo taikomas kompozicijos principas.Teisynas taip pat numatė bausmes žemesnės visuomeninės padėties žmogui nusikaltus aukštesnės padėties žmogui.Bausmės gerokai žiauresnės nei taikant taliono principą.

M.Maksimaitis “Užsienio teisės istorija”

2.ANTIKOS TEISĖ

 Antikinių šalių teisėkūros institucijos ir teisės šaltiniai.

Tai yra graikų romėnų civilizacija, apėmusiViduržemio ir juodosios jūros baseino valstybes ir gyvavusi I tūkst pr Kr. iki I tūkst. po Kr. Palanki goegrafinė padėtis ir klimato sąlygos leido leido plėtotis amatams ir prekybai ir tai lėmė ankstyvą rinkos ūkio atsiradimą ir privačios nuosavybės gausėjimą.Spartėjo gyventojų turtinė diferenciacija, kuri skatino politinę kovą. Kuri leido pereiti prie aukštesnio valstybingumo lygio.
I tūkst.pr.Kr. graikų ir romėnų visuomenės org.rėmėsi svarbiausiais gimininės santvarkos institutais.:karaliumi, seniūnų taryba ir tautos susirinkimu.Vėliau jie buvo pertvarkyti į respublikinės santvarkos institutus.Bet vėliau karalių valdžia buvo panaikinta(dėl bendruomeninių ryšių suirimo, aristikratinių šeimų opozicijos)7a pr.kr Atėnuose ir 6a pr. Kr.Romoje.Aristokratų valdžia Atėnuose išsilaikė iki Solono reformų ir galutinai panaikinta Klistenio.Romoje valdžia aristokratinį pobūdį išlaikė visą respublikos ankstyvąjį laikotarpį bet dėl Servijaus Tulijaus reformų plebėjai ėmė įgyti daugiau teisių pradedant teise dalyvauti tautos susirinkime.
 Įstatymų leidybos institucijos Atėnuose
Dėl nepalankios geogr,. padėties Atėnuose valdžios centralizacija buvo sunkiai įmanoma.Todėl panaikinus monarchiją, susikūrė vienas nuo kito izoliuoti miestai-valstybės, vad. POLIAIS.Tai buvo uždara organizacija, neapėmusi vergų ir svetimšalių, net kilusių iš piliečiams giminingų tautų.Tai buvo tarsi atskiri mikropasauliai su savo santvarka, tradicijomis, teise, taip pat vyravo įvairios valdymo formos: demokratija, aristokratija, oligarchija.Intensyviausiai poliai kūrėsi 6-5 a pr.Kr.
Ankstyvuoju valstybingumo laikotarpiu tautos susirinkimai nesugebėjo visiškai įsigalėti ir valstybės valdymą perleido gimininei ir turtinei aristokratijai.Atėnuose valdė EUPATRIDAI(gimininė bendruomenė) ir buvo DEMOSAS(atėniečių tauta).Jis buvo nušalintas nuo tiesioginio visuomenės reikalų tvarkymo ir turėjo teisę dalyvauti tautos susirinkime, kurio vaidmuo nuolatos mažėjo.

Atėnuose 5 a pr.Kr. sukurta demokratija-valstybė turi remtis visų piliečių aktyvumu ir piliečiai privalo turėti vienodas teises dalyvaujant valstybės valdyme.
TEISĖKŪROS INSTITUTAI ATĖNUOSE:įstatymų leidybos iniciatyvos teisė priklausė visiems, dalyvaujantiems tautos susirinkime: bet kuris atėnietis galėjo pateikti įstatymo projektą tautos susir.Jo nariais buvo 20 metų visateisiai atėniečiai vyrai.įstatymus priimdavo rankų pakėlimu.Projektai skelbiami viešai.500 taryba(10 terit.filų po 50 narių,filai renkami burtais ir 1 metams).Ji svarstydavo įstatymų projektus ir teikdavo juos tautos susirinkimui.taip pat buvo HELIEJA-aukšč.valstybės teismas, burtais sudaromas 1 metams.Ji turėjo teisę atmesti priimtą įstatymą.
Demokratijos trūkumai:I valstybines pareigas pareigūnai skirti ne rinkimais, o burtų keliu,pareigos tapo apmokamos, ribotam laikui, kolegialios.Atėmų demokratija negalėjo naudotis vergai, svetimšaliai(metekai) ir atėniečių moterys.
Atėnų teisės šaltiniai:

PAPROČIAI,TRADICIJOS.(nerašytiniai)

TAUTOS SUSIRINKIMŲ ĮSTATYMAI(turėjo bendro pobūdžio normų) ir PSEFIZMAI(lietę pavienius asmenis ir konkrečius dalykus) Atsirado nuo 7 a pr kr

DRAKONO ĮSTATYMAI 621m pr kr

SOLONO ĮSTATYMAI 594m pr kr
 Senovės Romos įstatymų leidybos institucijų raida ir teisės šaltiniai.
Romoje valdė PATRICIJAI(turtingų šeimų klanas, valdęs daug žemės) ir buvo PLEBĖJAI(turėjo pareigas valstybei ir sudarė ginkluotąsias pajėgas, nuopatricijų juos skyrė socialinė ir politinė praraja).Romoje derinosi aristokratija ir demokratija,bet kilmingieji vis vien turėjo vyraujančią padėtį valstybėje.nuo 494 m pr kr įsteigta tautos tribūno pareigybė siekiant ginti plebėjų teises nuo patricijų savivalės. Jie turėjo veto teisę sulaikyti nuo tam tikrų potvarkių vykdymo, bet neturėjo imperatyvios valdžios.
ROMOS ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INSTITUCIJOS:
Tautos susirinkimai (komicijos):
► CENTURIJŲ KOMICIJOS(susirinkimai, kuriuose balsuojama šimtinėmis.Tai karinio pob. Vnt. Sudaryti iš karių( patricijų ir plebėjų) pagal jų turtinę padėtį.Pagr.f-ja:priimti įstatymus)
► TRIBŲ KOMICIJOS(juose buvo balsuojama tribomis.Sudarė arba visi pilnameč.arba tik plebėjai ir tada jos vadinosi tautos sueigomis.Iš pradžių jos rinko tik žemesnio rango pareigūnus, bet nuo 3 a pr kr.sprendimai pradėti kvalifikuoti kaip tautos nutarimai, turintys įstatymo galią.)
► KURIJŲ KOMICIJOS(jose balsuota kurijomis ir jas sudarė tik patricijai.Jos karalių laikot. buvo vienintelės komicijos, o po Servijaus tulijaus reformų panaikintos)
Senatas(nuolatinė valstybės valdžios institucija, svarbiausia Romos visuom.gyvenime.Tai konsultacinė institucija, kurios nutarimai vad.SENATUSKONSULTAIS. Priimant įstatymą bet kuriuo atveju lemiamą reikšmę turėjo Senato nuostata.jo narių sąrašus 5 metams sudarydavo specialus magistratas-cenzorius, įtraukdamas kilimingiausius ir turtingiausius narius.esant nepaprastai padėčiai šalyje, Senatas gali skirti diktatorių, bet ne ilgiau nei 6 mėn.ir suteikti jam neribotą valdžią.)
Magistratūra(pagr.principai:terminuotumas, kolegialumas, atsakomybė, renkamumas tautos susirinkime, neatlyginamumas.Tai įvairios valstybės pareigybės(magistratai))
ROMOS TEISĖS ŠALTINIAI:

PAPROČIAI(seniausios teisinio pobūdžio taisyklės, atsirandančios ir tobulėjančios tautos gyvenime)

DVYLIKOS LENTELIŲ ĮSTATYMAI(sutvarkytas papročių teisės rinkinys, sudarytas iš trumpų taisyklių ir draudimų,surašytų 12 lentelių.Pasirodė dėl patricijų ir plebėjų kovos, nes patricijai naudojosi monopoline teise eiti valstybines pareigas ir nepaisydami plebėjų interesų aiškino nerašytas papročių normas.Šis įstatymas teisės kūrimą sutelkė tautos susirinkimo rankose)

TAUTOS SUSIRINKIMŲ ĮSTATYMAI(jie rėmėsi laiko patikrinta teismų praktika)

PRETORIŲ EDIKTAI(nuo 3 a pr kr.Jie buvo privalomi.Pretoriai nurodydavo teisės formules, kuriomis vadovaudamiesi jie turėjo įvesti tvarką)

SENATUSKONSULTAI(principato laikotarpiu)

IMPERATORIŲ KONSTITUCIJOS(tai yra aktai, leidžiami tautaijiems perdavus įstatymų leidybos teisę.Tai buvo pagr. teisės šaltinis dominato laikotarpiu it konst. Galiojo ne tik miestuose ar provincijose, bet ir visoje Romos imperijos teritorijoje.)

SALVIJAUS JULIJANO EDIKTAS 2a.(tai paskutinis Romos pretorius ir jo išleistas ediktas buvo susistemintas pretorių ediktų rinkinys)

PAPINIANO,PAULIAUS,ULPIANO,GAJAUS,MODESTINO teisiniai teiginiai(tai autoritetingiausi 2-3a teisininkai.Juos išvardino Valentinianas III.)

 Atėnų teisė
Teisės raida Graikijoje neperžengė ploių ribų ir ji rutuliojosi vietos papročių ir tradicijų pagrindu.Antikos teisei buvo būdingas PARTIKULIARIZMAS(teisės margumas ir regioninis pobūdis).Įsitvirtinus poliams, teisės raida suaktyvėjo ir papročius, kurie iš kartos į kartą buvoperduodami žodžiu, pamažu pakeitė rašytiniai karalių įstatymai.atėnų teisė išsiskyrė ypatingu išplėtotumu ir ji darė įtaką kitų polių teisei, nors pati buvo nevienalytė ir neturėjo teorinių kinstrukcijų.Seniausias teisės šaltinis čia buvo paprotys ir tik nuo 7 a pr kr jį pakeitė įstatymas, kuris buvo teismų praktikoje atsispindėjusių papročių užrašymas.
 Drakono įstatymas

Išleistas 621 m. pr kr.Skirtas nusikaltimams ir bausmėms.Pasižymėjo labai griežtomis bausmėmis, daug kur taikoma mirties bausmė.Draudė kraujo kerštą, saugojo žudiką nuo kankinimo, savo gyvybę jis galėjo išsaugoti pasirinkdamas tremtį, arba kompensacijos mokėjimą.Skyrė tyčinį ir netyčinį nužudymą ir šiuo atveju numatė ištrėmimą arba gynybos atveju atleido nuo bausmės.Tai buvo teigiamas reiškinys, nes varžė eupatridų savivalę ir įvedė fiksuotą tvarką.
 Solono įstatymai

Jis siekė panaikinti skolas ir skolinę vergovę.įvykdė SEISACHTIJĄ(skolinių prievolių panaikinimas)Taip pat likvidavo monopolinę eupatridų galimybę eiti valst.pareigas,palietė valstybės valdžios organizaciją regl.naujus civiliniu teisiniu santykius, davė akstiną prekybos ir amatų plėtotei.Jis panaikino Drakono įst.išsk. kelias nuostatas dėl nužud.Nuo tada Atėnų teisė nebuvo sisteminama ir perduodama iš kartos į kartą žodžiu.
 Pagrindiniai teisės institutai

NUOSAVYBĖvisa nuosavybė buvo sutelkta valstybės rankose.Ji buvo atiduodama naudotis privatiems asmenims, kuire buvo laikomi tos nuosavybės savininkais.Buvo skiriamas turto valdymas(faktinis turto turėjimas su teise juo naudotis) ir nuosavybė(reiškia turto valdymą ir disponavimą juo).Žemė galėjo būti privati ir valstybinė.Bet privati žemė nuvo laikoma suteikta valstybės, o valstybinė gyvavo privatinės nuosavybės forma.Žemės negalėjo turėti metekai.
PRIEVOLĖS jos gali kilti iš sutarčių(laisvosios) ir deliktų(nelaisvosios).Svarb.sutartys sudaromos raštu.Pasirašo arba 2 pusės arba 1 įsipareigojanti pusė.Sutarties įvykdymo užtikrinimui taikytas turto įkeitimas(kiln.turtas iš karto perduodamas valdyti kreditoriui ir jei skol.nevykdo sutarties jį parduoda);taip pat HIPOTEKA (žemės įkeitimas, kai skolininkas galėdavo naudotis tik ne disponuoti įkeista žeme)ir rankpinigiai(pirkėjas nevykdydamas sutarties netekdavo rankpinigių, o pardavėjas mokėdavo 2gubai) bei laidavimas(trečiųjų asmenų įsipareigojimas materialiai atsakyti vienai iš šalių)Prievolės iš deliktų kildavo padarius žalą svetimam turtui.Reikėdavo kompensuoti padarytą žalą.Jei žalą padaro vergas atsiteisiama juo pačiu, o vaiko padarytą žalą atlygina tėvas
SUTARTYS
 Pirkimo pardavimo(objektas galėjo būti kilnojamas ir nekilnojamas turtas.Būtina sąlyga kaina, išreikšta pinigais ar kt. vertybėmis)
 Nuomos sutartis(Objektas –kilnojamas ir nekilnojamas turtas.Paplitusi pastatų nuoma, nes metekai jų negalėjo įsigyti nuosavybėn ir gyveno nuomotose patalpose.Žemės nuomos laikas 1-3m.bet valstybė praktikavo ilgalaikę 40m. ar iki gyvos galvos žemės nuomą.pagr.sąlyga laiku sumokėti nuompinigius)
 Paskolos sutartis(Duodama už palūkanas, bet buvo žinoma ir beprocentinė paskola)
 Bendrovės sutartis(Žmonių grupė susitaria kuo nors verstis naudojant pačių įdėtas lėšas.Pelnas-pagal sutarties taisykles arba proporcingai kiekv. įmokėtoms lėšoms)
 Samdos, rangos, pasaugos, panaudos sutartys.
SANTUOKA:sudaroma vedybų sutartis tarp jasunikio ir nuotakos šeimos galvos.Moters vaidmuo pasyvus.Vyras turėjo mokėti už nuotaką, ji dažniausiai gaudavo kraitį.Ištekėjusi patekdavo vyro ir tėvo valdžion.Daugpatystė ir nesantuokinis gyvenimas neleidžiami.Ištuoka vyrui laisva išsk.atv.kai skiriasi ne dėl žmonos neištikimybės turi grąžinti kraitį.ištuoka žmonai suteikiama sunkiau.Turtą paveldėdavo sūnus,o jo nesant dukros.Jei nebūdavo tiesioginių paveldėtojų, tai paveldėdavo šoniniai-broliai, sūnėnai, dėdės,pusbroliai.Žinomas paveldėjimas pagal testamentą-negalėdavo sudaryti moterys ir nepilnamečiai ir tie, kurie turėdavo teisėtų vyriškos lyties palikuonių, nes palikimas tekdavo jiems.Turėdamas dukrą testatorius galėjo užrašyti palikimą kitam asmeniui su sąlyga, kad jis ves jo dukrą.
NUSIKALTIMAI IR BAUSMĖS:jie reglamentuoti pakankamai primityviai, leistas kraujo kerštas ir savateismis. Sąlygiškai skiriami nusikaltimai valstybei ir asmeniui.Sunkiausi nusikaltimai yra valst.išdavimas, kėsinimasis į demokratiją, bedievystė, dievų įžeidimas, šventyklos turto vagystė.Nužudymas, šmeižtas, įžeidimas,neištikimybė, pagrobimas,vagystė viešoje vietoje buvo laikomi tiek nusik. valst. tiek asmeniui.Teisminis persekiojimas pradedamas nukentėjusiojo iniciatyva arba bet kurio kito asmens suinteresuoto nusikaltėlio nubaudimu.Tai koma mirties bausmė, kūno bausmės tik vergams.Taikoma ATIMIJA( teisės dalyvauti tautos susirinkime ir eiti valstybines pareigas atėmimas), pavertimas vergu, baudos ir turto konfiskavimas.
 Teisės kultas Romoje

Teisės raidos laikotarpiai:

Seniausias(6-3a pr kr)Teisė archainė,siaurai tautinė polio, primityvi, neišplėtota

Klasikinis(3 a pr kr-3 a)Teisė tobuliausia ir labiausiai išplėtota

Poklasikinis(4-6 a)tai teisės siteminimo pabaiga.

Teisės periodizacija:

Kviritų teisė(tai seniausioji teisė.Ji ėmė galioti visiems piliečiams ir netrukus vadinta civiline arba pilietine.menkai išvystyti prekiniai piniginiai santykiai ir teisė pasižymėjo senomis tradicijomis, formalizmu, ritualais.)

Pretorių teisė(kviritų teisė pritaikoma kintančioms gyvenimo sąlygoms.Pretoriai panaikino jos formalizmą, pripažindami šalių lygiateisiškumą, teisingumą, padėjo klasikinės teisės pagr.Atsirado pagarba teisei ir įstatymui.)
 Peregrinų teisė(tai svetimšalių teisė.Ji sukurta siekiant derinti romėnų ir svetimšalių teisinius interesus.Peregrinų pretorius turėjo pripažinti visai naujas teisnes realijas ir jo veiklos rezultatuRomėnų teisės kodifikavimas.Gregoriano ir Hermogeniano kodeksas.Teodosijaus kodeksas.Justiniano kodifikacija ir jos struktūra.

GREGORIANO IR HERMOGENIANO KODEKSAI.(3-4A)Pirmą kartą panaudota kodekso kaip įstatymų rinkinio sąvoka.Surinkti Romos imperatorių galiojusių konstitucijų 196-365 m. tekstai.Tai buvo neoficialus dok. Bet praktiškai įgijo oficialių teisės šaltinių reikšmę.
TEODOSIJAUS KODEKSAS.(438M)Surinktos Romos imperatorių konstitucijos nuo Konstantino ( 312 m.).Kodeksą sudarė 16 knygų, o kiekv. į titulus skirtus tam tikroms teisės sritims.Galiojo abiejose Romos imperijose.
JUSTINIANO KODEKSAS.(528-534M)Tai pati išsamiausia romėnų kodifikacija, susisteminusi visą teisės medžiagą nuo 12 lentelių įstatymų iki paskutinių imperatorių konstitucijų.Įtrauktos ne tik imperatorių konstitucijos, bet ir teisininkų mintys.

DIGESTAI(PANDEKTAI)Romos teisininkų mintys prilygintos imperatorių įstatymams.Atrinkti teisininkų, kurių nuomonės laikytos privalomomis, tekstai, jie susisteminti.Sudaro 50 knygų.Daug fragmentų paimta iš Ulpiano, Pauliaus, Papiniano, Julijano, Pomponijaus, Modestino.parašyti lotyniškai, terminai graikiškai.Daug dėmesio privatinei teisei, daiktinei teisei, sutartims, santuokai, paveldėjimui.Atsispindi pretorių teisės ir civilinės susiliejimas.Nedaug vietos viešajai teisei(nusikaltimai, bausmės, teismo procesas, miestų valdymas, iždas),minimi tarptautinės teisės dalykai(užsieniečių statusas, karas, pasiuntiniai)Tai svarbiausia kodif. dalis, Pagrindą sudarė Gajaus jau išleisti kūriniai(161m.), taip pat Marcijaus, Pauliaus ir Ulpiano institucijos.Teismams ši dalis buvo privaloma kaip galiojanti teisė.Pateikta trumpa privatinės teisės apžvalga, gvildenama baudžiamoji teisė ir procesas.Institucijos sudarytos pagal principą suskirstant teisę į tris dalis, regl. asmenų teisinę padėtį, daiktus ir proceso formas.Sudaro 4 knygos.1- skirta asmenims, bendros žinios apie teisę ir teisingumą, santuoką, tėvo valdžią, globą ir rūpybą.2-daiktinei teisei, daiktų klasif.,savybės, įgijimo b.3-prievolės, kylančios iš sutarčių.4-prievolės, kylančios iš deliktų.Baigiamojoje dalyje- žmonių pareigos ir nusikaltimai.

KODEKSAS(534m)Sudarė atnaujintos ir sutrumpintos imperatorių konstitucijos išleistos 117-534m.Sudarė 12 knygų.1-bažnytinei teisei ir krikšč.teologijai.2-8 privatinė teisė.9-nusikaltimai ir bausmės.10-12 valst. valdymas.
vėliau tapusi pagr. romėnų teisės studijų šaltiniu.Florencijos rankraštis 6-7 a.

INSTITUCIJOS(PAGRINDAI)Tai elementarus teisės vadovėlis pradedantiems teisininkams

M.Maksimaitis “Užsienio teisės istorija”

Leave a Comment