Tarptautinis protokolas Italijoje

BENDRAVIMO BŪDAS
Italai mėgsta fizinį kontaktą. Kalbėdami griebia pašnekovą už rankos, tapšnoja per petį arba per nugarą. Draugai vyrai dažnai apsikabina, ir neretai galima pamatyti verslininką pašnekesio metu laikantį savo kolegą už alkūnės — tuo pabrėžiamas pokalbio slaptumas. Susitikę jus italai prieina visai arti (net jeigu judu vieni stovėtumėte futbolo aikštėje) ir žiūri jums į akis.
KALBA
Dėl kalnuotų geografinių sąlygų formavosi atskiros sritys, kiekviena su savita tarme, politika ir kultūra — nuo Pjemonto ir Venecijos sričių šiaurėje iki Kalabrijos ir Sicilijos pietuose (1861 m. Turine pirmajam Ittalijos parlamentui paskelbus atskirų respublikų nacionalinį suvienijimą, Italija tapo viena valstybe.). Nors televizija tam tikru mastu italų kalbą sunormino, 60 procentų iš beveik 57 milijonų šalies gyventojų tebešneka tarmiškai, o kai kurie kalba tik savo tarme. Dabartinė italų kalba kilusi tiesiogiai iš senovės lotynų (nors kai kurie dialektai atsirado anksčiau už romėnus), ir tas lotyniškas pagrindas padėjo susiformuoti bendrinei kalbai, kuri palyginti yra vienarūšė. Vis dėlto Florencijos ir Romos dialektai daro kalbai didelę įtaką. Kadangi Mussolinis 1922 metais pareikalavo gryninti italų kalbą ir įvvedė privalomą šešiametį mokymą (kuris po Antrojo pasaulinio karo buvo prailgintas iki aštuonerių metų), daugelis be savo tarmės mokėsi ir italų kalbos. Bet vyresniosios kartos žmonės, tokie kaip jaunosios moters senelė, jos nesimokė. Jei esate susipažinę su kita kalba, pagrįsta lo

otynų kalba (pavyzdžiui, prancūzų arba ispanų), arba jeigu mokykloje mokėtės lotynų, tai jums padės. Kaip ir šios kalbos, italų kalba yra galūnių kalba. Parafrazuodami Marką Tveną galėtume pasakyti, kad jeigu išmoksite tarnybinius veiksmažodžius dovere, volere ir potere (turėti, norėti ir galėti) ir galūnes, mokėsite ir italų kalbą. Žinoma, italų kalba nėra tokia paprasta. Tvenas tik norėjo pasakyti, kad veiksmažodžiai ir galūnės — tai kalbos variklis. Daugelis daiktavardžių vartojami su artikeliais, kurie suteikia italų kalbai melodingą ritmą, jie turi būti vienas su kitu suderinti gimine bei skaičiumi. Prie žodžių tvarkos reikia priprasti, kadangi būdvardis paprastai eina po daiktavardžio, kurį jis apibūdina, o veiksmažodžiai dažnai yra sakinio pradžioje arba gale.
GESTŲ KALBA
Tartum užsienietiško filmo subtitrais, išraiškingais kūno judesiais pateikiamas informatyvus „vertimas” į itališką dialogą. Tipiškas paavyzdys: derybų metu vienas amerikietis, norėdamas pabrėžti svarbesnius dalykus, ištiesdavo rankas ir suduodavo dešiniu delnu į kairįjį.
Italai manė, kad jis prašo juos išeiti. Pasekmės: geriausiu atveju susierzinimas, blogiausiu — galimo sandorio žlugimas. Bet kurioje kultūroje labai svarbu suprasti kontekstą, kad neatsitiktų, kaip sako italai, “Parla di corda in casa dell’impiccato” (Kalba apie virvę pakaruoklio namuose). Kad galėtumėte teisingai panaudoti gestus arba teisingai suprasti kitų jums skirtus gestus, atsižvelkite į šiuos dalykus:

• Rankas ištiestais pirštais judinti aukštyn žemyn reiškia: „Neskubėkite, nusiraminkite”.

• Pirštais patraukti apatinį voką že
emyn reiškia: „Atkreipkite dėmesį, jis (ji) sumanus, protingas”.

• Patapšnoti per nosį reiškia: „Tai draugiškas perspėjimas”.
• Patraukyti pečiais reiškia: „Nežinau”.

• Linktelėti galvą pakeltu smakru reiškia: „Ne”.
• Plaštakos palaikymas žemyn delnu, ištiestu smiliumi ir mažuoju pirštu ir sulenktais kitais pirštais simbolizuoja velnio ragus. Turima omeny nuvyti blogį. Tas pats gestas, bet delnu į viršų reiškia nešvankybę.
DRABUŽIAI
Italai beveik visomis progomis gražiai rengiasi, ypač Milane, kur vietiniai gyventojai išdidžiai vaikščioja tarsi modeliai iš Italian Vogue — gražūs, liekni ir pasidabinę tokiu 24 karatų aukso kiekiu, kad, regis, reikėtų apsauginių šunų. Tačiau šunų palydą labiau mėgsta prancūzai negu italai. Italai teikia pirmenybę įspūdingoms kaklajuostėms ir saulės akiniams, kurie suteikia paslaptingumo. Jų drabužiai, rankinės, aksesuarai ir apavas visuomet būna pagaminti Italijoje ir visad firminiai: Valentino, Balestra, Cerruti, Versace, Ferre, Lancetti. Verslo žmonės rengiasi konservatyviai: vyrai su kaklaraiščiais, moterys su sijonais, ne su kelnėmis. Džinsus ir spalvingesnius drabužius dėvi vaikai ir paaugliai. Karštu vasaros metu aprangos stiliui duodama daugiau laisvės. Gatvės apdarų margumyne dera ir sandalai prie kostiumų ar suknelių. Keliaudami po Italiją lietingu metu vilkėkite lengvą lietpaltį, jei lankysitės Italijoje žiemą — paltą. Jūsų apranga vertinama pagal kokybę, medžiagą ir stilių. Profesionalams (vyrams ir moterims) derėtų pasirinkti tamsios arba šviesios neutralios spalvos (pagal metų laiką) drabužius iš tropinės vilnos arba ši
ilko ir gero darbo odinį lagaminėlį. Medvilnė laikoma ne tokia dailia medžiaga. Į bažnyčią moterims nedera eiti nuogomis rankomis, vienplaukėms ar su šortais. Vyrai turi nusiimti skrybėlę. Kaimuose vyresnės italės dažnai dėvi juodas suknias ir juodas skaras, juodus batus. Šis apdaras nebūtinai reiškia, kad jos našlės. Tradiciniai regioniniai kostiumai nešiojami tik per šventes.
VAIŠĖS
Valgis visuomet turėdavo didelę reikšmę suvedant žmones. Seniausia žinoma valgių gaminimo knyga Apicius de re Coquinaria buvo parašyta senovės Romos imperijoje. Joje aprašoma viskas nuo sudėtingų užkandžių, rožių žiedlapių vyno ir geriausių būdų trumams arba granatams konservuoti iki daržovių su prieskoniais, stručio troškinio, jūros ežių paruošimo receptų, tuzino įvairių paršiuko ir kiškio patiekalų ir riešutų kremo su medumi gaminimo būdų. Makaronų buvo rasta tarp Pompėjos griuvėsių. 1788 metais agronomas ir epikūrininkas Thomas Jeffersonas vienas keliavo po Šiaurės Italiją. Grįždamas į Paryžių, kuriame jis turėjo JAV pasiuntinio Prancūzijoje pareigas, vežėsi spageti receptą, pagal kurį ketino juos gamintis. (Pirmasis Italijoje prekinės spageti gamybos fabrikas buvo įsteigtas tik 1824 metais.)
SVARBESNI ITALIŠKI ŽODŽIAI IR KREIPINIAI
Lietuviškai Itališkai
Taip Si
Ne No
Labas rytas! (Laba diena!) Buongiorno
Labas vakaras! Buonasera
Sudie! (Viso labo!) Arrivederci
Tuo tarpu (Kol kas) Ciao
Prašom (ko nors pageidaujant) Per favore
Prašom (ką nors duodant) Prego
Su malonumu! Piacere
Atsiprašau! Scusi/scusa
Apgailestauju Mi displace, scusi/scusa
Mano vardas (pavardė) Mi chiamo
Nesuprantu Non capisco
Ar kalbate lietuviškai (angliškai)? Parla lituano (inglese)?
Kur tai yra? Dov’e?
Sveikas! Į sveikatą! Salute

DOVANOS
Apskritai verslo partneriams įprasta pasikeisti dovanomis, bet geriausia net per šventes ne

esiųsti dovanų, nebent pirmas gavote dovaną iš savo kolegos italo, šitaip “padariusio pradžią”. Labai tinka nusiųsti šventinį atviruką, ypač padėkojant už bendradarbiavimą, atviruką reikėtų išsiųsti laiku, kad kolega gautu atviruką dar iki Kalėdų.
Einant į pobūvius tinka nunešti dovaną kaip padėką už pietų vaišes. Šiuo atveju geriausia dovana – puošni gėlių puokštė ir tą dieną, kuriai esate pakviečiamas, ją derėtų pasiųsti iš anksto (paprastos gėlių puokštės yra nevertinamos). Niekada nesiųskite chrizantemų (Italijoje tai laidotuvių gėlės) ir raudonų rožių (šios reiškia romantinius ketinimus) ir visada patikrinti, kad puokštėjė būtų nelyginis rožių skaičius. Jei gėlių atnešate ateidamas į svečius, prieš įteikdamas šeimininkei jas išvyniokite. Dar dera dovanoti dėžutę skanių sausainių ar saldainių, amerikietiško vyno, jei tik rasite geros kokybės arba desertinio vyno.
Jeigu esate apsistojęs italų šeimoje, tinkama dovana būtų koks nors aukštos kokybės gaminys, būdingas jūsų šaliai iš kurios esate atvykę. Vengtinos dovanos būtų stalo įrankiai, nosinaites, siūvinėti rankdarbiai ar sagė: jos visos simbolizuoja išsiskyrimą ar pažinties pabaigą.
Tiek draugiškoms, tiek dalykinėms progomis vertinamos kokybiškų amerikietiškų maisto produktų dovanos – švieži kalmarai, klevų sirupas ir kt. Kaip ir kitose europiečių kultūros šalyse, dovanos paprastai išvyniojamos tuoj pat jas gavus.

VERSLO ETIKETAS
DARBO KULTŪRA
Italijoje durys dažniausiai būna uždarytos, prieš jas atidarydami pirma pasibelskite (taip pat ir tualetuose), o išeidamas iš kambario duris uždarykite. Italai vyrai su moterimis elgiasi pagarbiai, bet darbe jos niekada neprilygsta vyrams autoritetu ar pripažinimu. Paprastai joms skiriamos žemesnio lygio vadybininkes ar administratorės pareigos. Italijoje retai sutiksi moterį, užimančią aukščiausius postus versle ar valdžioje.

VADOVAVIMO STILIUS
Visų svarbiausia privatumas ir individualus savo užduočių vykdymas. Darbuotojai atlieka tai, ko iš jų reikalauja viršininkas, o planų, metodų ir ataskaitų parengimas gali ilgai užtrukti ir pareikaluti daug pastangų. Negreit sukaupsite informaciją padaryti tam, ko nori viršininkas, arba tarp kolegų pasiekti sutarimą kokiam nors darbui atlikti. Visa tai vyksta pagal formalią ir kartais labia griežtą hierarchinę tvarką, o tai reiškia, jog visas dėmesys sutelkiamas į detales, griežtą logiką ir formos tobulinimą, o galutiniai terminai ir našumas tampa antraeiliais dalykais. Dėl tokio griežto vyresniškumo ir hierarchijos laikymosi Italijoje rangas labai svarbu. Darbuotojai viešai negiriami ir neatlyginami.
VIRŠININKŲ IR PAVALDINIŲ SANTYKIAI
Rangas Italijoje neabejotinai teikia privilegijų. Italų orumas ir savimina reikalauja, kad jie turėtų reikalų tik su svarbiausias kokios nors organizacijos asmenimis (tas pats pasakytina ir apie su jais bendradarbiaujančius svetimšalius). Kad ir kokioje srityje dirbate, su kiekvienu dera bendrauti atitinkamu būdu ir laikytis nustatytos tvarkos. Nukrypus nuo nubrėžtos vagos, jums pačiam atsiras daugiau keblumų, net jei ketinote apeiti tai, kas atrodė esant kliūtimi. Viršininkų pareiga vadovauti, skleisti informaciją ir priimti sprendimus; pavaldinių pareiga teikti smulkią informaciją ir vykdyti viršininkų priimtus sprendimus.
SUSIRINKIMAI IR PRISTATYMAI
Per to paties lygmens darbuotojų susirinkimus atvirai kalbama ir dalijamasi idėjomis: teisingiau tai posėdžiai pasidalyti informacija ir priimti sprendimus, ir per juos laukiamas kiekvieno žodis. Tokiais atvejais diskusijos būna gyvos, vienu kartu kalba keli žmonės; net per pristatymus užduodama daug klausimų, kito kalba pertraukiama. Formalesnėse, konservatyvesnėse organizacijose susirinkimuose dažnai dalyvauja įvairių lygmenų darbuotojai ir neabejotina, kad priimantieji sprendimus juos sukviečia norėdami gauti daugiau informacijos iš apačios, paaiškinti tikslus ir suformuluoti veiksmų planą. Šiais atvejais dalyviai nesidalija idėjomis ir neprisideda sprendžiant problemas. Atminkite, jog romanų kultūros šalyse artimi asmeniniai santykiai dažnai išreiškiami fizižkai, tad kuo arčiau jūsų bus italų kolegos, tuo geriau reaguos į jūsų pasiūlymą.
DERYBOS
Italai paprastai visų kortų neatskleidžia ir atsiveria tik atsiradus pasitikėjimui: pradžioje jie informacija lengvai nesidalija (ji laikoma galios šaltiniu). Bendraudami nuo pradžių jie būna atsargūs ir savo nuomonę netiesiogiai išreiškia, tačiau deryboms stumiantis į priekį, jie greitai tampa stačiokiškai tiesūs. Italai gerbia tuos, kurie pas juos atvyksta turėdami patirties bei pripažinto išmanymo, ir užmezga santykius, grindžiamus jūsų lygmeniu visuomenėje ir atstovaujamoje organizacijoje.
Jiems svarbiau, ar verta jus pažinti ir su jumis turėti reikalų negu jūsų pasiūlymo detalės. Nepakankamai gerai pritatytas pasiūlymas rodo neatidumą ir nepagarbą susirinkusiems ir dažnai lengva ranka atmetamas.
Pirmasis susitikimas paprastai būna labai oficialus – per jį italai stengiasi susidaryti nuomonę apie jus ir jūsų organizaciją; jis vyks įstaigoje. Per pimąjį susitikimą derėtų elgtis maloniai ir oriai. Niekada nekalbėkite globėjiškai. Nors sutartis turi būti juridiškai pagrįsta iki mažiausių smulkmenų, italams ji – tik teisinis formalumas, kurio gali nepaisyti abi pusės, jei vėliau iškiltų tokia būtinybė. Susitikimus planuokite kuo kruopščiau ir iš anksto, tačiau galite tikėtis pasikeitimų. Pirmojo susitikimo tikslas – tarp jūsų ir partnerių italų įgyti savitarpio pagarbą ir tvirtą pasitikėjimą. Jų kolegų akivaizdoje niekada neįžeiskite jų garbės ir kaip įmanydami stenkitės parodyti, kad jūsų pasiūlymas stiprina jų bella figūra; tai juo svarbiau Italijos pietuose. Be to, atminkite, kad susitikimas gali prasidėti ir baigtis daug vėliau negu manėte, tačiau visada atvykite truputi anksčiau negu nurodyta.
SUSODINIMAS
Garbingiausios vietos yra abiejų stalo šonų viduryje ir svarbiausias svečias sodinamas šeimininkui iš dešinės (moterys šeimininkui iš dešinės, o vyrai – šeimininkei iš dešinės). Jei šeimininkai yra sutuoktinių pora, jie sės abiejuose stalo šonuose. Kaip ir kitus kontinentinėje Europoje, Italijoje vyras sodinamas greta moters, tad poros paprastai išskiriamos ir kartais atsiduria šalia nepažįstamų žmonių. Šitaip skatinimas pokalbis. Įprasta, kad moteriai įėjus į kambarį vyras atsistoja, be to, palaiko jai duris ir praleidžia pirmą. Atminkite, jog, kaip ir visoje kontinentinėje Europoje, italai antrą aukštą vadina pirmu, o pirmąjį – vestibiuliu ar cokoliniu aukštu.

GĖRIMAI IR TOSTAI
Italijoje kava geriama ištisą dieną ir tai puiki proga pasikeisti informacija bei naujienomis ar užmegzti svarbius dalykiškus ryšius. Jei esate kviečiamas į kavos barą puodeliui ekspreso kavos, nedvejodamas sutikite. Užtruksite neilgai, nes kavą įprasta gerti greitai, negaišuojant.
Prieš pietus gėrimai nemaišomi: prieš valgį dažniausiai geriamas aperityvas, vermutas ar kamparis. Valgant paprastai pateikiamas vynas. Baltasis vynas (bianco) prie užkandžių ar žuvies, o raudonasis (rosa) – prie užkandžių ar mėsos patiekalų. Jums gali pasiūlyti keletą skirtingų baltųjų ir raunonųjų vynų; tokiu atveju pirma patiekiamas geresnis raudonas ar baltas vynas, kad geriau galėtume įvertinti. Saldus vynas patiekiamas prie deserto. Italijoje vynas geriamas per priešpiečius ir pietus, o kaime ir vynuogynų krašte jo gali rasti ir ant pusryčių stalo. Į maistą atsargiai dėkitės prieskonių, nes šeimininkai gali pagalvoti, kad maistas nepakankamai gardžiai pagamintas. Paprasčiausias tostas yra salute (į sveikatą) arba dar familiaresnis cin – cin.

PUNKTUALUMAS
Kuo toliau į pietus, tuo mažiau paisoma punktualumo. Visai dera, net gi būdinga, – šiaurėje į pobuvius atvykti pusvalandį pavėlavus, o pačiuose pietuose – visa valandą. Atėjęs anksčiau galite sutrukdyti šeimininkui ar šeimininkei ruoštis. Milane į dalykinius susitikimus pavėluoti 5 – 15 min. nieko tokio, bet naujam darbuotojui ar svečiui dera ateiti laiku. Per susirinkimus rimtas darbas prasideda tik tad, kai susirenka visi dalyviai (ar bent pasirodžius priimantiems sprendimus). Nedrįskite klausti, kodėl kiti pavėlavo: tie visuomet ras pasiteisinimą, dažniausiai tai bus pareigos svarbiems asmenims – viršininkams ar šeimai. Juk nebūtina žinoti smulkmenų.

PAGARBŪS KREIPINIAI Į VYRUS, MOTERIS IR VAIKUS
Susipažindamas vartokite signore (ponas) ar signora (ponia), signorina (šnekant su vaiku ar labai jauna netekėjusia mergina arba jei nežinote ar mergina jau ištekėjusi) ir pavardę. Jei ir kol jūsų kolega italas neparagina vadintis vardais, nepaisant kaip jis/ji į jus kreipiasi, visuomet vartokite pavardę ir atitinkamą pagarbų itališką kreipinį. Su vaikais italijoje reikia elgtis irgi mandagiai, vartoti reikiama kreipinį.
Jei yra žinomos žmogaus pareigos ar profesija, paprastai vartojamas pagarbus kreipinys ir pareigybė, o kartais dar ir pavardė. Į atsitiktinai sutiktus žmones (padavėjus, pardavėjus ir t.t.) kreipkitės tik signorina ar cameriere (į padavėją vyrą) be pavardės; kartais pridedamas žodis senta (reiškiantis prašom prieiti prie manęs). Darbe, parduotuvėse ar restoranuosebūtina pasisveikinti su žmonėmis pagal atitinkamą dienos metą – buon giorno ar buona sera, o išeinant atsisveikinti tariant arrivederci. Jei bent kiek mokate italų kalbą, tai būtinai ja kalbėkite, taip pagerbsite su jumis šnekantį žmogų.
SUPAŽINDINIMAS
Visuomet laukite, kada su nepažįstamais žmonėmis jus supažindins, o pats neprisistatykite. Visada pirmiausia būsite supažindinamas su vyresniais žmonėmis ar moterimis (pats prisistatydamas, elkitės taip pat). Italams smagiausia kai juos supažindina trečias asmuo. Pasirūpinkite tuo iš anksto, jei organizuojate pobūvį ar kt.
Per pobūvius pats nesėskite: jei galima, laukite, kol pasakys, kur jūsų vieta. Atsisveikindamas su būreliu žmonių kiekvienam paduokite ranką. Tą pačią dieną sutikęs žmogų, su kuriuo toje aplinkoje jau sveikinotės, nebesisveikinkite.

Sveikinantis su žmonėmis, su kuriais jau artimiau susipažinote, – moteriai su vyru ar moterims tarpusavyje – įprasta pasibučiuoti (tai veikiau oro būčinys, pirma į kairį skruostą, o paskui į dešinį). Tokie santykiai su italų kolegomis jau gali užsimegzti per antrą ar trečią susitikimą.

FIZINIS SVEIKINIMOSI STILIUS
Įprasta paduoti ranką. Italai vyrai tvirtai paspaudžia vienas kitam ranką, bet vyras moteriai ar moterys viena kitai ne per stipriai. Paduodant ranką dera tarti tinkamą pasisveikinimą, spūstelėti alkūnę ar patapšnoti per petį, ypač jeigu tai jau ne pirmas susitikimas. Spaudžiant ranką tinka šypsena ar kita nežodinė bendravimo priemonė. Vyrai turi laukti, kol moteris išties ranką, ir ji sprendžia duoti ranką ar ne. Vyrai, prieš paduodant ranką moteriai turi nusimauto pirštinę, o moteriai tai nebūtina. Šeimos nariai ar geri draugai, kolegos paprastai apsikabina. Kai esate supažindinamas, reikia žiūrėti žmogui į akis ir tol jų nenuleisti, kol jis kalbasi su jumis.
Įprasta pasikeisti vizitinėmis kortelėmis; jei galite kitoje kortelės pusėje išverskite tekstą į italų kalbą. Vizitinėje kortelėje nepamirškite surašyti visų aukštesnių mokslo laipsnių ir visą jūsų pareigų pavadinimą. Italams tokie statuso požymiai labai svarbūs: jiems patinka žinoti, kad turi reikalą su svarbiu asmeniu.
ĮDOMŪS FAKTAI:
• Italos išvertus iš graikų kalbos reiškai “veršių, jaučių žemė”.
• Roma buvo pirmasis miestas, kurio gyventojų skaičius viršijo 1 mln. Tai atsitiko 133 m. Pr. Kr. Tuo tarpu Londonas milijoniniu miestu tapo 1810, o Niujorkas – 1875 metais.
• Venecija įsikūrusi ant 120 salų, kurias skiria 177 kanalai, o jungia 400 tiltų.
• Romoje yra mažiausia pasaulio valstybė – Vatikanas, valdoma popiežiaus. Tai viso katalikiškojo pasaulio centras.
• Lyginant su kitomis ES šalimis Italijoje mažiausias gimimų skaičius ir daugiausia senyvo amžiaus žmonių.
• Didžiausias pajamas Italija gauna iš turizmo.
• Italija – didžiausia ES ir pasaulio vyno gamintoja ir eksportuotoja.

Jie garsėja kaip madingai besirengianti tauta ir išleidžia daugiausia pinigų drabužiams ir batams nei bet kurios kitos ES valstybės gyventojai.

Italija pagamina daugiausia batų visoje Europoje, o pasaulyje ji antra po Kinijos.
• Neapolyje prieš 200 metų pradėta kepti pica. Neapolis –pasaulio picų centras.

J. V. Goethe apie Romą pasakė: “Žmogus, matęs Romą, niekada nebus visiškai nelaimingas”

NAUDOTA LITERATŪRA
1. www.biblioteka.lt/metai/italija1/info.htm
2. Foster D. Europos šalių etiketas. Vilnius: Algarė. 2004
3. Gesteland.,R.R. Kaip išgauti tai. Menas bendrauti ir derėtis įvairiuose kultūrose. 2003

Leave a Comment