Administracinis procesas

Administracinė teisena (AT)

6.9.01 /

Pirma paskaita
Tikslesnis dalyko pavadinimas – Administracinis procesas.. Procesas – tai įvykio ar reiškinio eiga, vyksmas, nuoseklus x veiksmų vyksmas turint tikslą atstatyti taip pat ir pažeistą pusiausvyrą.
Civilinis Procesas skiriamas ginčų ir ypatingajai teisenai. Administraciniame procese turi tokias teisenas :
Administracinių teisės pažeidimų teisena (Administracinių bylų teisenos įstatymas: šiaip jau visos bylos, vykstančios tarp valstybės institucijų ar susijusios su jų administracinių funkcijų vykdymu yra administracinės). AT – tai administracinės justicijos įgyvendinimas;
ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas.

1) ir 2) – didžiausios
Administracinis procesas – daug daugiau nei vien baudimo, nei (vien) addministracinių teismų veikla.

Literatūra:
’80-’85 Lapinsko, Petkevičiaus AT: jau nieko gero nerasit, praleiskit.
Abramavičius, Mikelėnas: Įmonių vadovų teisinė atsakomybė.
Berger (tarti Berže): Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija, žr bauda, teisės ribojimas = kriminalinė bausmė; ’98 BVerfGE (Vokietijos Konstitucinis Teismas): konfiskuoti turtą (=riboti konstitucinę teisę) gali tik teismas (LR kitaip: Strasbūre tikrai turėtume problemų): nacionalinė teisė neatitinka tarptautinės teisė standartų: to pripažinimas tarptautiniu lygiu – moralinė (neturtinė) žala valstybei.
Mikelėnas: CP I ’94, II ’95 (Bylos dėl valdžios pareigūnų buvo CP)
Mikelėnas ’99: Teismo procesas: teisės taikymo, aiškinimo aspektas (baigiamiesiems – l gerai)
Mikelėnas ’89: Administracinė justicija: daabartis, ateitis, perspektyva
Roemer ’28: Administracinis teismas, Kaunas (+Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose). Beje, LRKT dirba vos ne geriausiai Europoj! Ginčas = mokslas. jame gimsta tiesa.
Justitia: Sauliūnas 99/2: Adm justicijos reforma LR: žengtas dar 1 žingsnis.
Vaišvila: TT (plg Vansevičiaus)
Justitia: 94/4-5: Apygardos adm teismai
Allgemeines Verwaltungsrecht / Verwaltungsverfahrensrecht (OK, ne

es eisim į ES)
Gelhorn, Boyer ’81: AT ir procesas
Administrativnaja justicija v novych demokratijach, Galigan /Oxford – Kijev apie ’96 (Vengrija, Lenkija, Ukraina, Estija, Čekija): restoranai, licencijos etc.
Admnistrativnoje pravo, Kozlov, Popov: proc – šiuolaikiškai parašyta;
Adm pravo Rosiji, Bachrach: ir supykęs, ir susižavėjęs dėl to – visos mano idėjas aptinkau ten užrašytas, nors nė kart nesimatėm.
Tichomirov ’98: Kurs adm prava i procesa
Ovsianko ’00: Kurs adm prava
—————: ——————- v schemach i opredelenijach
Adm pravo zarubeznych stran
Starilov: Sluzebnoje pravo (Valstybės tarnybos teisė)

TA:
LRK
ATP, BPK, CPK
Adm bylų teisenos įstatymas (didelis, ~kodeksas)
Muitinės kodeksas
Adm ginčų komisijos įstatymas, Adm teismų įsteigimo įstatymas

’92 LR: Liaudies teismai ir Aukščiausiasis teismas.

Lietuva, Latvija, Estija: ne “komunistinės”, o “komunistinių okupuotos”.
Žydui lietuviška kilmė – garbės reikalas. Zingeris: “mums reikia teismo sprendimo, teismu mes tikim.” Administracinis teismas atėmė iš AT bendrųjų teismų brangiausias bylas; dėl to kova, +didžiulis krūvis teeisėjams adm teismuose. Romoj – kriminalinis ES teismas, Luxemburgo teismas – konkurencijos, muitų bylos; Strasbūras – ne 2 institucija. Konkurencijos, Produktų saugos įstatymai atitinka ES reikalavimus. Prieš 1 metus ATPK: 1 mln bauda už jūros teršimą. Be tinkamo kiekio valdinikų (=valstybės tarnautojų) neįmanoma įsisavinti pinigų, skiriamų iš struktūrinių fondų (tai buvo vienas ES priekaištų Čekijai).

13.9.01 /

2 paskaita

Kalbėsim ne apie teiseną, o apie (plačiau) – Adm procesą. Temų 14. Adm teismų vieta? Naujas teismų įstatymas.
JAV Prezidento institucija formavosi karaliaus pavyzdžiu – kaip Anglijoje. Kontinentinėje EUR – absoliučiai kitaip! Prieš tautą atsako: JAV –

prezidentas; Kontinente – valdanti dauguma. Vykdomoji valdžia vis tiek turi daugiausia galios! Ps. Žr, P. Cvirkos “Frank Kruk”, siek tiek apie Adamkaus style’ą. Lietuvoj: ne autoriteto jėga, o jėgos autoritetas (deja, kol kas). Kodėl lietuviai tokie? Ats: kas liko LR? Inteligentija buvo ištremta. reikia išsaugot naują.
>tik mokslas.
Priežiūra – prižiūri tik teisėtumą (gaisrininkai, higienos taisyklės), ty, jokios tikslingumo, ekonomiškumo priežiūros (tik teisėtumas).
Kontrolė – dažn aukštesnės inst kontrolė žemesniosios (pvz, ministerija>departamentas): ne tik teisėtumas, bet ir kaip panaudojami finansai, žmogiškoji pusė, +ir teisėtumas (apib: tikslingumas, pagrįstumas, teisėtumas). Valstybės kontrolė – daugiau priežiūra.

1. Administracinio proceso sąvoka
Teisinio proceso samprata, paskirtis ir rūšys.

Procesas – tai tam tikrų nuoseklių veiksmų, kuriais siekiama x rezultato, visuma, arba – x veiklos vykdymo tvarka (pvz, įst priėmimas, bylos nagrinėjimas). Tačiau procesai gali būti įvairūs: pvz, chem reakcijos, biologiniai procesai, socialiniai procesai etc. Mus domina socialiniai procesai – t.y procesai, kuriuose dalyvauja žmonės: gamybiniai, ekonominiai, gali būti ir teisiniai. Pagal poveikio buvimą: valdomi procesai, stichiniai procesai (=nevaldomi, pvz, migracijos procesai). LR pasieny įrengti Thopsono aparatai: šiluminiai davikliai ant sienos, o, pvz, Baltarusijos pasienyje žmonės bazuojasi ir laukia: gal nurūks elektra ar kas suges, tada. Ekon stich procesai: pvz, dabar procesai biržose ir valiutų kursuose.
Proceso bendrieji požymiai:
sąmoninga, tikslinga veikla
veikla, pasireiškianti viešosios valdžios subjektams įgyvendinant valdingus įgalinimus (valdingas =

toks nurodymas, kuriam turi paklusti bet kas, nepriklausomai nuo sutartinių santykių)
veikla, skirta pasiekti konkretų teisinį rezultatą; kitą tikslą, pvz, – išspręsti konkrečią individualią bylą, pvz, išsirinkti Seimą, nuteisti x
šio proceso eiga, pradžia, pabaiga paprastai fiksuojama oficialiuose dokumentuose
ši veikla yra daugiau ar mažiau reglamentuota tn (civ, baudž – labiau, adm – mažiau)
Dar teisinius procesus galime skirstyti šakiniu požiūriu: baudž, civ, adm, konstitucinį (pvz, referendumo procesas, Seimo rinkimų, Konst justicijos įgyvendinimo). Jei paimtume ta, kurie reglamentuoja p: baudž – (tik) įstatymo forma; aišku, yra ir x taisyklių., tačiau, pvz, adm – nemažai poįst ta.
Reglamentuoja:
kokius veiksmus ir kokiu nuoseklumu turi atlikti kometetingi subjektai
išdėstomi principai ir tikslai (labai svarbu!)
procesinių santykių subjektai (=dalyviai), jų t ir p (nepaprastai svarbi dalis)
įvairių bylų, veiksmų žinybingumas (ty, kokia institucija spręs (ty, kokiai žinybai priklauso spręsti klausimą); teismingumas – koks teismas). Ps. Vokiečių tarnybinėj teisė nėr sąvokos valstybės tarnautojo atlyginimas, jų ‘darbas’ = tarnavimas valstybei. O gauni taip vadinamą “Pension” – ‘išlaikymą’. JAV pensijoj gyveni kaip rojuj: visai kita filosofija.
įstatymuose fiksuoti.
kokiuose dokumentuose ir kaip fiksuojami? Ikiteisminis nagrinėjimas soc draudimo ginčų – “sprendimai”; arba x vis rašo “atsakymas”.: neaišku, ar tik susirašinėjimas, ar kas? Svarbu, nes 10 dienų terminas skųsti.
procesinių veiksmų terminai. Valstybė ir valstybės tarnautojai nori įgauti vis daugiau valdžios: taip visada (visiems), gavus valdžią. Teismai ir sukurti tam, ak
kd laikyti juos už apynasrio – tokia jų paskirtis.
įrodymai (info apie aplinkybes, apie kurias reikia spręsti) ir įrodymų šaltiniai; “anksčiau, kai dar dirbau prokuratūroj, bajeruodavom dėl expertizės inst ‘pajėgumo’: jei neatneši kibiro kraujo, – expertizes nepajegs padaryti.”
įvairios poveikio priemonės, – ir atsakomybės – jei šių taisyklių nesilaiko (teisminė kontrolė, ______________)
nuostolių atlyginimo tvarka, pvz, mokestis už licencijos išdavimą (dažn žyminis mokestis – priemonė apriboti skaičių; šiaip – tik tiek, kiek valstybė sugaišta).

Administracinio proceso samprata
>Specifiniai požymiai:
tai valdinga, tikslinga vykdomosios valdžios subjektų veikla
ši veikla yra skirta būtent spręsti vykdomajai valdžiai pavestus klausimus laikantis įstatymo reikalavimų (ty, poįstatyminė veikla): vykd valdžia gali tik detalizuoti
pagrindinis tokios veiklos rezultatas – valdymo aktas
ši veikla reglamentuojama adm teisės (tiksliau, adm proceso) normomis (kurios nebūtinai turi būti atskirame akte)
adm procesai yra išoriškai paprastesni (dažn nėra rungtyniškumo; pvz, kelių policininkas pasakė – moki); bylos dažnai gali būti nagrinėjamos nedalyvaujant šaliai (pvz, Lenkijoj – licenc išdavimas)
>Adm procesas – tai vykdomosios valdžios subjektų valdinga veikla, atliekama administracine-procesine forma ir pasireiškianti konkrečių bylų, konkr klausimų sprendimu, kurių metu priimami ir įgyvendinami įvairūs valdymo aktai.
Vykd valdžia savo funkcijas įgyvendina per savo institucijų, tarnautojų veiksmus, kurių kiekvienas turi po suvereniteto gabalėlį. Vykd valdžia – tik loginė konstrukcija, fikcija. Proceso paskirtis – įgyvendinti materialinės tn. Jei nėra materialinės tn įgyvendinimo mechanizmo, tai – mirusi norma! (pvz, nepaprasta padėtis – nėra proceso. / “remtis Konstitucija ir sveiku protu.” x politiko frazė, visai tinkama išsisukti). Konstitucija įtvirtina valdžios galias ir jas riboja. Viešojoje t, skirtingai nei privatinėj, leidžiama tik tas, kas konkrečiai nustatyta ta. Jei ne – negali kišti pirštų prie žmogaus teisių. Kur tos ribos?
Teisės įgyvendinimas atsiskleidžia per t ir p vienovę. Nueina iki absurdo. – pvz, mirties bausmė! (analog: Hamurabio įst, Taliono princ etc – tas pats principas). Kalėjimas – žymiai sunkesnė ir daugiau kančių kelianti bausmė. “tai gal, tamsta, įsidarbinsi budeliu?” (klausimas, nuo kurio lūžta mirties bausmės šalininkai). atsako ką nors pan į: “oooooo, neaaaaaaaa!!! – aš inteligentas ir humanitaras. neaaa, tikrai ne”. Manau, valstybė negali nusileisti iki žmogžudžio lygio.
3 (+1 – mano past., nes lyg ir 4 išvardijo ir šiaip iš tt) teisės realizavimo formos:
naudojimasis teise (savo poreikiams)
teisės laikymasis
teisės vykdymas (x pareigų atlikimas)
teisės taikymas (čia linčas uždraustas: tik valst įgalinimus turinčios inst taiko teisę)

Kam ją taikyti? Keli aspektai:
– pozityvus (pvz, pastotao projektas; dėl neatitikimų reilalavimams gali kilti pavojus visiem): įgaliota valstybės institucija ar įstaiga privalo atlikti x veiksmą, kad subjektas įgytų subjektinę teisę (obj t > subj t)
– kada neteisėtai trukdoma naudotis subjektine teise (negatyvi teisės taikymo forma)
– pačios valstybės institucijos poreikiams

_____ Teisės taikymas: kompetentingų valstybės institucijų, įstaigų veikla, kurios pagalba asmenys gali pasinaudoti jiems suteiktomis teisėmis arba kuria šalinamos neteisėtos kliūtys asmenims naudotis subjektinėmis teisėmis, taip pat tam tikrų priemonių taikymas asmenims, kurie nesilaiko teisės normų paliepimų ar draudimų. Pagr tt klasif: 1) pozityvus (daugiausia (didžioji veiklos dalis): gesina, gelbėja, išduoda leidimus ir tik l retai tenka bausti); +2) teisės apsauga: teisėsaugos blokas.

Administraciniai procesai (-as)
– bendrasis valstybinių valdymo įgyvendinimo procesas (administracinė procedūra): licenc ir leidimų išdavimas; teisinę reikšmę turinčių faktų registravimas (ginč); valdymo srities ta leidyba; valdymo srities ta laikymosi kontrolės (priežiūros) procesas;
– adm ginčų nagrinėjimo procesas;
– tarnybinių nuobaudų taikymo procesas;
– adm prievartos priemonių taikymo procesas (adm teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesas; kitų adm prievartos priemonių taikymo procesas);
– valstybinio valdymo srities teisės aktų ir veiksmų teisėtumo patikrinimo procesas (adm jusiticija).

Skirti: Administracinę justiciją nuo administracinės jurisdikcijos (įvairių valdymo srityje kylančių ginčų, tarp jų ir nuobaudų taikymo procesas: aš su tuo kategoriškai nesutinku!). Kodėl jurisdikcijos sąvoka čia netinka? Ar adm nuobaudos taikymas yra ginčas? Pats taikymas – ne! Aš manau, tai atskiras procesas: žr, aišk žodyną: “jurisdikcija”: civ bylų nagrinėjimas teismuose; bent jau teismų veikla.
1 – dar ginčo nėra; 2. – jau yra ginčas!; 3. – 3.1. vidaus administravimas, 3.2. vieši pažeidimai (atsakomybė tarnybine tvarka); 5. – adm teismai kai kada – apyl teismų teisėjai. Ankstesnėje programoje: tik ATP bylų nagrinėjimo procesas ir “5. – “. Reikia suvokti plačiau: (ir) pozityvus procesas!

20.9.01 /

3 paskaita

Proceso ir teisenos santykis. Programoje – teisena. Iš tiesų – tai netikslus pavadinimas: netgi neteisingas. Santykis: “proizvodstvo” – tai “teisena”; CP anksčiau buvo: ieškininė, ypatingoji ir dėl administracinių įstaigų, pareigūnų veiksmų> Mikelėnas siūlo vadinti ginčo ir ne ginčo teisenomis. CP, nepriklausomai nuo to, ar yra ginčas, ar ne – vadiname teisena.
Adm procese: panašiai, tačiau ir kitaip: teisena – siauresnė sąvoka: vienarūšių veiksmų, ginčų sprendimo arba nagrinėjimo procesas. Pvz, ATPK – adm teisės pažeidimų bylų teisena: teisės pažeidimai adm pažeidimų bylose. Adm bylų teisena: netikslu – kt procedūra, procesas administraciniame teisme. Dar tinkama, pvz, licencijų išdavimo teisena.
Procesas – įvairios procedūros, nustatytos spręsti ginčams;
Teisena – grupė veikų: siauresnis tn skaičius, siauresnės paskirties teisės normos. Mikelėno CP I tai išskirta.
Kt klausimas: šaltiniai. Tiksliau, teisės aktai, reglamentuojantys CP. Sutinku 100proc su Vaišvila, kad virš 20 metų mes mokyti klaidingai: aktas, kuriame yra tn. Šaltiniais jie nėra.
Šaltiniai – tai, iš ko kyla teisė: poreikis, teisinė mintis (idėja). Taigi, NORMINIAI AKTAI: ĮSTATYMAI IR POĮSTATYMINIAI AKTAI / IR TARPTAUTINĖS SUTARTYS (galinčios būti ir įstatymo, ir poįstatyminio akto lygmens, priklausomai nuo to, ratifikuota ar ne); ratifikuotos – turi įstatymo galią; kt kategorija – tvirtinamos Vyriausybės (nors tai kritikuojama sakant, kad reik laikytis pacta sunt servanda principo): jos turi poįstatyminio akto galią. Esant kolizijai tarp Seimo ratifikuotos sutarties ir įstatymo prioritetas teikiamas įstatymui. Sako (KT, įtakotas Piesliako, turbūt. Manau – neteisingai), BT taip nėra – tt sutartys negali būti taikomos tiesiogiai bt srity.
Konstitucija – irgi įstatymas. Pas mus nėra vadinamo organinio įstatymo: kitur jie – kodeksai, pvz, – turi aukštesnę galią. Pvz, N CK sako: esant konkurencijai tarp CK ir įstatymo prioritetas esti teiktinas CK. Šiaip kategorijos “kodeksas” LR teisės aktų hierarchijoje nėra. Yra “konstituciniai įstatymai”: “Dėl žemės pardavimo užsieniečiams” (gali būt koreguojamas konsensusu). Kokie įst galėtų (turėtų) būti tokio lygio? Teismų įst, kodeksai – dėl jų turi būti bendras sutarimas: Seimo rinkimų, Vyriausybės: kad užtikrintų stabilumą, teisinę padėtį, veiklos principus. Tada ir visuomenė jaustųsi saugiau ir lengviau.
Konstitucija: aišku, visad pagrindinių idėjų reikia ieškoti joje. Teismai, ypač žemesni, bijo interpretuoti. Mikelėno ir AT dėka labai vystoma teisingumo ir protingumo doktrina. Protingumas neturi išeitu už konstitucijos rėmų.
Lygiateisiškumo principas: adm t – subordinaciniai t santykiai. Tačiau – reikalavimai turi būti lygūs visiems.
Valdžios įstaigos tarnauja žmonėm (plg, mokytojų atlyginimų vėlavimas).
Teisė stoti lygiais pagrindais valstybės tarnybon: jei yra yra specialūs reikalavimai – jie visiems vienodi. LKA buvo kvota, kiek proc priima merginų, kiek vaikinų – panaikinta Lygybės kontrolierės pastangom. Skirti negatyvią ir pozityvią diskriminaciją, pvz, nėščios moterys. Skand: kvotos, kiek moterų turi būti parl? Pas mus. : iš kur tų moterų paimsi???
Teisingumą vykdo tik teismas: 109 LRK. Jei jurisdikcija – teismo veikla: tik teismai vykdo teisingumą.
Visi, kieno konstitucinės teisės yra pažeistos, turi teisę ginti jas teisme. “konstitucinės” – realiai tai bet kokios. Mat anksčiau buvo krūvos žinybinių aktų, nustatančių, pvz, – galima skųsti kolonijos viršininkui, o po to ž departamento direktoriui. Toliau nenumatyta! Ką reiškia žinybinis aktas? Žr Konstituciją! Gali būti ikiteisminė tvarka, bet galutinė inst – teismas. Jaunesni teisėjai taip ir palikdavo (vadovaudavosi žinybiniais ta). Aišku, visaip mėginama išvengti brangiausios procedūros – teismo.
Konstitucijos ir įstatymo viršenybės principas. Vien įstatymo nepakanka: K + įst = teisės viršenybė. Tada nereiks keisti Konstitucijos ir rašyti “teisės”.

Teisės aktai:
ATPK – specifinis: atskira dalis – procesinė.
ABTĮ – Adm bylų teisenos įstatymas.
Adm ginčų komisijų įstatymas.
Mokesčių administravimo: 10sk ypač.
Leidimų, licencijų išdavimo ..tvarkos
Alkoholio kontrolės, Konkurencijos įst.
Poįstatyminiai: pagrinde – Vyriausybės nutarimai. Jei įstatymai įtvirtina licencijų išdavimo atvejus, tvarkos principus, tai jau pati detali tvarka – Vyriausybės nutarimuose:
Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka
Vyriausybės darbo reglamentas: kaip kuriami ta Vyriausybėj
Žinybiniai aktai:
Finansų, VR ministro (tech apž taisyklės); eismo taisyklės, pažeidimų įforminimas, ar, pvz, Centrinis mokesčių administratorius: detalizuoja mokesčių administratorių veiklą.
Savivaldybių sprendimai.
Kt grupė: Konst teismo sprendimai (jų galia):
Mikelėnas teigia, jog tai – teisės šaltinis: taip vadinama negatyvioji teisėkūra – naikina sukurtas tn. Aš vertinu tai skeptiškai. Negalioja įstatymas, priešingas Konstitucijai. Konst teismas (KT) tik konstatuoja nekonstitucingumą. Konstitucijoje nėra žodžio “naikina”, tik – “negalioja.”. Pati Konstitucija naikina įstatymo galią, o KT tik konstatuoja. Dėl to diskusija LR teisinėje visuomenėje.
Precedentas: de jure jo nepripažįsta, de facto – taip. Kontinentinė ir anglosaksų doktrinos ir sistemos artėja viena prie kitos: visur pripažįstama normos išaiškinimo galia. Manau, tai nėra teisės (išraiškos) forma, tačiau vis tiek: priimsi priešingą tam sprendimą – Aukšč. teismas vadovausis savo doktrina ir sprendimą naikins.
Mikelėnas jau drąsiai naudoja terminą “precedentas”: vertinu tai skeptiškai. Koks mechanizmas yra tikrinti AT teisės aktus konstitucingumo prasme? Jei bus kaip Vokietijoje – kad ir AT sprendimas gali būti patikrintas KT – tada sutikčiau.
Yra didelis antagonizmas (viešai neskelbiamas) tarp tų (teismų) sistemų. KT sako aiškiai – virš mūsų tik Dievas. Tačiau: Liuksemburgo ir Strasbūro teismai visgi gali pasisakyti dėl KT sprendimų.

2 tema: Tipinis valstybinio valdymo įgyvendinimo procesas.

Bachrach dar skiria: tvarkomojo pobūdžio veiksmai; veiksmai, kurių metu suteikiami įgalinimai, ir 3 rūšis: jurisdikciniai. Procesas (pagal Mikelėną) – tik tada, kai sprendžiamas ginčas. Aš manau, – dar +valstybės tarnautojų veiksmų, nukreiptų į išorę, atlikimo tvarka (pozityvusis ir negatyvusis teisės taikymas).
Rasti kompromisą tarp visuomenės saugumo ir įmonininko kontrolės:
Kiek daug reikia informuoti juridinius asmenis (JA) prieš pradedant tyrimą? (visa tai turėtų būti reglamentuota, pvz, esant kavinės sanitarinei kontrolei)
Kokios ribos reikalauti, ką pateikti? (kur garantija, kad tai nebus daroma specialiai?; ar galima reikalauti duomenų, kurie nukreipti prieš jį patį?): pagal BT – ne! Iš karto turėtų būti išaiškinamos teisės
Kiek kuri teisę pasiaiškinti? Teisę į gynybą?
Sankcija: kas turi dalyvaut? (pvz, licencijos neišduoda ar nebetęsia – o jau suplanuota visa veikla, paimti kreditai; pvz, Lenkijoje vyksta “teisminis klausymas”: šalys (institucija ir verslininkas) ginčijasi).
Jei nėra grįžtamojo ryšio (kontrolės) – vadinasi, nėra vadybos! (ty, nors formaliai tai lyg ir turėtų būti daroma (lyg ir yra), reliai – ne.
Teisės aktai:
Įmonių įstatymas: 13 str nerasite licencijuojamų veiklų sąrašo: jis visąlaik nustatomas 13str pakeitimo įstatyme (2000 kovo 16d. – paskutinis); jų viso yra nedaug – tik 9 (anksčiau būdavo keli lapai).
Azartinių lošimų įstatymas, 2001, žr dėl licencijų
Likusios taisyklės: perkeltos į Vyriausybės nutarimus: žmogaus teisių ten nelieka – rašo tik tai, kas jiems naudinga.

Kiekvienas procesas turi savo stadijas . Bendrasis adm procesas turi 3 stadijas:
1. iniciatyvos stadija (situacijos išaiškinimo): aiškinamos visos aplinkybės. Prasideda – iniciatyvos pareiškimu, baigiasi – įforminimu.
2. sprendimo priėmimo stadija: ir vienasmeniškai, ir kolegialiai. Pradžia – medžiagos perdavimas; baigiama – sprendimo priėmimu (tegiamo (+) arba neigiamo (-)).
Jei sprendimas “+”:
3. sprendimo vykdymo stadija: valstybės institucija ir įmonė (užtiktinti, pvz, licencijavimo sąlygų įgyvendinimą)
Jei sprendimas “-“:
4. apskundimo stadija (fakultatyvinė stadija): žr, 1, pavaldumo tvarka, 2, teisnumas (gali pasirinkti, kaip)
Esant tinkamai tvarkai, – žmogus žino, kur yra jo skundas, kada jie per kiek ir kur jis turi kreiptis (ar reikalauti atsakymo). Viso to užduotis – žmogaus teisių įgyvendinimas! .ir tik po to – patogiau gyventi valdininkams.

27.9.01 /
4 paskaita. Ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas.
Didžiulė tema: nežinau, ar spėsim per paskaitą. Beveik viskas reglamentuota tai – persiskaitykit! Teisės taikymas adm ginče: ne tarp 2 žmonių, ar 2 įmonių, institucijų: bet tarp žmogaus ir valstybės (tarnautojo ar pareigūno asmenyje) = teisininko veikla = kvaziteismas. EŽTirPLKonv 6str: kas yra teismas? Doktrina ir praktika labai išvystyta JAV, net tik viešoj teisėje (nors ribos ten praktiškai nėra – neskiriama), bet ir draudimo, šeimos, vaikų ginčuose. Daug institucijų nagrinėja ne kaip teismas. Yra draudimo, šeimos arbitražai. Aišku, jei nepatenkina jų sprendimas – gali skųsti teismui: aišku, – tai jau žymiai brangiau, ilgiau etc. Ten draudimo kompanijai turi įrodyt (kiekv atveju), kad praradai darbingumą etc. Šeimos bylose – daugiau sutaikymo, derybų procedūra. Pas mus teismas labai suvaržytas: taip vadinamas inkvizicinis procesas: tikslas – pritaikyti normą. JAV: net su mokesčių inspektorium/-ja gali tartis. Galbūt toms komisijoms būtų tikslinga tapti taikytoju/tarpininku; ne teismu. Pas mus visgi valstybė suprantama kaip monstras, kuriam turi paklusti (tai apskritai Kontinento problema). Anglosaksų tradicijoj – atvirkščiai: žmogus centre: derėtis be baimės su valstybe – visai normalu.
Kasdien vykdomoji valdžia atlieka krūvas individualaus pobūdžio veiksmų. ‘99įdiegta ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucija: didž: Adm ginčų komisijų sistema. Ji yra 3 grandžių:
1. Vyriausia (centrinė: 1);
2. 10 Apskričių ginčų komisijų;
3. Savivaldybių visuomeninės (t.y, dauguma atlyginimo negauna) adm ginčų komisijos [ar jos visur yra? Gal dėl įstatymo nevykdymo ir poreikio nebuvimo – kai kur nėra: įst šiuo atžvilgiu – neimperatyvus).

Vyriausia adm ginčų komisija (pirm: Gylys, dirba mūsų katedroj).
[Atsirado] ’99 sausio 14, tą pat dieną kaip ir Adm bylų teisenos įst. Tam įstatyme yra nemažai str, skirtų jai: tai – lyg nuosekli sistema.
’99 gegužės 3 buvo įsteigta Vyriausioji adm ginčų komisija: Vyriausybės nutarimu, nors tai lyg ir individualaus poveikio aktas. Sudaroma 4m iš 5 narių, be jokios rotacijos – manau, tai trūkumas. Visi nariai privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą (nieko nesakoma apie “universitetinį”, reiškia, Utenos kolegijos (neuniv aukš išsilav) irgi gali būt nariais. [manau, juos nukonkuruotumete, esant konkursui]). Kandidatus teikia teisingumo ministras. Pirmininkas ir nariai turi teisę atsistatydinti, tp gali būti atleisti prieš laiką (plg, Seimo kontroierius: išeiti sunku – turi balsuoti daugiau kaip 50proc visų Seimo narių; taip ir su ministro atsistatydinimu: juk Prezidentas gali atsistatydininmo nepriimti!).
Ką nagrinėja: skundus arba prašymus (ty, 2 formos) dėl įvairių individualių adm aktų arba valstybės ar savivaldybės tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešo administravimo srity.
5 aspektai:
1. ikiteisminė skundo nagrinėjimo tvarka (ne galutinė – po to eina teismas);
2. nagrinėjimo dalykas
3. individualūs adm aktai (norminiai nepriklauso)
4. valstybės tarnautojų veiksmai ir neveikimas (kas dažn ir pasitaiko)
5. ginčijamų aktų ir veiksmų sritis: >viešas administravimas: tie aktai turi būti priimti ten.

Kaip atskirti jų kompetenciją? >tos bylos, kurias gali nagrinėti Vilniaus apygardos teismas: kaip specialios kompet teismas: skundai, prašymai dėl centrinių adm subjektų aktų, veiksmų ar neveikimo.
Ko nesprendžia? T.y į jų komp neįeina:
1. bylos, kurios iš viso nepriskirtos adm t kompetencijai (žr dar adm bylų teisenos įst): priskirtos KT (dėl Vyriausybės aktų (kaip kolegialios institucijos: nors ir individualių aktų));
2. tos bylos, kurias nagrinėja Vilniaus apygardos adm teismas,
3. tiesiogiai be ikiteisminio adm ginčų nagrinėjimo (pvz, dėl norminių aktų (ir centrinių, ir necentrinių administravimo subjektų)); pvz,
4. bylos pagal Seimo kontrolierių pareiškimus, pagal savivaldybių tarybų skundus dėl jų teisių pažeidimų. Principas: kas nepriklauso adm teismo komp – tiesiogiai priklauso.....
5. tai, kas priklauso Vyriausio administracinio teismo kompetencijai (dėl sunkų pažeid (x atvejai); dėl centrinių subjektų norminių aktų;
6. Mokesčių bylų / mokestinių ginčų: muitinė, mokesčių administratoriai: tuos ginčus nagrinėja kitos institucijos;
7. Kitų ginčų, kuriems įstatymas gali nustatyti specialią procedūrą.
Detalesnė jų darbo tvarka nustatyta Vyriausybės nutarimu “Dėl administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų patvirtinimo”.

Apskričių administracinių ginčų komisijos.
Sprendžia:
ginčus dėl valdymo aktų, valstybės, savivaldybių tarybų veiksmų ar neveikimo. Taisyklė: dėl teritorinių subjektų: apskrityje esančių, tp dėl savivaldybės.
Nesprendžia:
1. tų ginčų, kurie nepriskirti administracinių teismų kompetencijai;
2. tų ginčų, kuriuos sprendžia apygardos administracinis teismas tiesiogiai (norm aktas, Seimo kontrolierius skundus: jie – iš karto tiesiai į Apygardos teismus;
3. tų ginčų, kuriuos nagrinėja kiti administraciniai teismai (Vilniaus apygardos administracinis teismas: 1) kaip apygardos, 2) – kaip specialios kompetencijos teismas; ir Vyriausiasis administracinis teismas);
4. mokestinių bylų;
5. kitų ginčų, jei tai įtvirtinta įstatymuose
Nariai: 4 metams, 5 nariai: su aukštuoju teisiniu išsilavinimu. Komisiją skiria Vyriausybė (ten ir čia), kandidatus siūlo: apskrities taryba kaip kolegiali institucija. (Note Bene: iki 2000rugsėjo kandidatus siūlė apskrities viršininkas).
Apskrities administracinių ginčų komisijos buvo sudarytos 1999 metų gegužės 20d, žiūrėti, specialų nutarimą dėl jų sudarymo. Kaip veikia?
Kita klausimas. Turi teisę atsistatydinti. Apskrities k nariai gali būti atstatydinti (Vyriausios – negali: todėl jų statusas – labai artimas teismo statusui).
Apskrities administracinių ginčų komisijos narį gali pasiūlyti:
Apskrities taryba (motyvuotas), tokio pat siūlymo teisęs turi ir vyriausioji administracinių ginčų komisija. Apskričių administracinių ginčų komisijų nariai gali būti ir valstybės tarnautojai. Tai leista, tačiau papildomai jiems už tai nemokama. Ją techniškai aptarnauja Apskrities viršininko administracija, net spec tam skiriamas vienas raštvedys. Trumpai: jei esi tarnautojas – nieko už darbą čia negauni, jei privatus – gauni.

Savivaldybių komisijos. Savivaldybių taryba sprendžia – reik ar ne. Jei ne – kreipiesi iškart aukščiau. Išimtys: ką nagrinėja ir ko ne adm teismai. Jos sudaromos iš 5 narių, 3 metams (nes savivaldybių tarybų įgal – 3m). Bent pirmininkas ir sekretorius turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Juos skiria saviv taryba, kandidatus teikia meras. Meras gali ir siūlyti atleisti prieš terminą. Tiek pat teisių turi ir Vyriausioji adm ginčų komisija.
Skundų nagrinėjimo visose komisijose tvarka. Į bet kurią turi teisę kreiptis visi asmenys, jei mano, kad jų teisės yra pažeistos (adm bylų teisenos įstatymas 22str). Įstatyme tiesiogiai numatytais atvejais skundas būtinai turi būti paduotas komisijai, o tik vėliau – adm teismui. Tik tada, jei tai numatyta įstatyme. Nei adm ginčų teisenos įst, nei kiti nenustato, kad visi skundai turi praeiti ikiteisminę stadiją. Jei nenumato – gali rinktis. Bendruose teismuose t aip nėra: bet adm – nėr žyminio mokesčio etc. Pas mus būdavo taip vadinami “pilnaties bylininkai”: kaip tik pilnatis – taip ir jie teisme ‘skundžiasi’. (ir taip kas mėnesį). Įstatyme nustatyta: jei dažniau, kaip kartą per mėnesį – teismas gali pareikalauti žyminio mokesčio. Ši teisenos įst norma nelabai tobula: juk tie visi ir kreipiasi kartą per mėnesį.
Forma: raštu. Ir yra visas sąrašas reikalavimų skundui. Skundą paduoda šiaip žmogus, o prašymą – valstybės tarnautojai ar institucija. Žr, kad būtų: a/k (atsakovo); jei įmonės direktorius: įgalinmų patvirtinimas (įstatai:>teisė pasirašyti (atstovauti), +kt doc – kad paskirtas direktorium). Dažnai įstatuose neparašyta, kad gali atstovau ar pan! Jei neparašyta – tik akcininkai kaip savininkai gali įgalioti. Pasirašyti gali pareiškėjas ar jo atstovas(>visąlaik žr jo įgalinimus). Negalimi anoniminiai skundai.
Terminas (skundo pateikimo): jei tai yra 1) valdymo aktas ar veiksmas, – 1 mėnuo; 2) neveikimas – 2 mėnesiai. Šiaip skundą turi išnagrinėti per 14d, prireikus – motyvuotu komisijos nutarimu – dar gali būti pratęsiama 14d (ty, 14+14). Ypač Vyriausiai komisijai – tai labai trumpas terminas. Vyriausioji komisija gali tą patį kaip ir teismas. Sprendimo priėmime turi dalyvauti ne mažiau kaip 4 nariai: 3 jau negali nagrinėti:
taisyklė: sprendimas priimamas visų narių sutarimu;
jei konsensuso nėra: už sprendimą turi balsuoti bent 3 nariai (daugumo taisyklė: 3 iš 4 arba 3 iš 5).

Dar jos nesprendžia ginčų dėl:
1. turtinės žalos atlyginimo; ir
2. patirtų išlaidų, kreipiantis į komisiją.
Nesutinki su komisijos sprendimu – ginčo šalis turi teisę apskųsti šį sprendimą adm teismui. Anksčiau – tik ta, kuri nėra Vyriausybės atstovas. Dabar gali apskųsti (ir) abi. Jei komisija pati neišnagrinėja per x laiką skundų, – įstatymas numato teisę per 2 mėnesius nuo termino baigimosi termino kreiptis į adm teismą (pvz, 3 iš 5 serga 2 mėnesius).
Komisijų sprendimų apskundimas. 20 dienų terminas (bet kurio lygio komisijos sprendimą gali skųsti per 20d). Jei savivaldybės ar apskrities – > Apygardos teismui (pagal teritoriją): terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai sprendimas gautas (pašo antspaudas rodo terminą). Vyriausios – Vilniaus apygardos administracinis teismui, kaip specialios kompetencijos teismui. Apskundus administracinių komisijos sprendimą – šalių procesinė padėtis nesikeičia.

SKUNDAS
pareiškėjas: Petrauskas

Atsakovas: VRM
VAAT Tretieji, suinteresuoti: .........

Pareiškėjas: Petrauskas
Atsakovas: VRM

Teismas (ar komisija) – nėra atsakovas. Procesinė padėtis nepasikeičia. Teisės pažeidėjai kaip yra, taip ir lieka pažeidėjai. Sprendimas išsiunčiamas vykdyti iškart kitą dieną. Įvykdomas per jam nustatytą laiką – jei ne: per 20d nuo gavimo.
Realiai: skundo padavimas administraciniam teismui sustabdo vykdymą. Su logika susikerta: sprendimas gali būti jau įvykdytas. Skundas ateiti vėliau, nei sueis terminas jį įvykdyti. Teoriškai tokia galimybė yra; praktiškai ar taip buvo – negirdėjau.
Jei neįvykdo komisijos sprendimo. Taip būna. Žmonės eina į administracinį teismą, kad tasai užtikrintų adm komisijos sprendimų vykdymą. Adm teismas išreikalauja bylą ir ją patikrina: galimi 2 sprend:
jei mato, kad sprendimas kreivas: panaikina jį ir išprendžia bylą iš esmės;
sprendimas ok – teisėtas: vykdomas taip pat, kaip ir teismo sprendimas: anstoliai, baudos etc.
Tai – taip vadinama legalizavimo procedūra.
Mokestinių ginčų nagrinėjimas.
Juos nagrinėja keletas institucijų. Vienų jų veikla reglamentuojama mokesčių administravimo įstatymu (daugiausiai 10 skyrius,); taip pat žiūrėti: Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas – reglamentuoja muitinės administravimą, mokestinių ginčų administravimą, taip pat, Lietuvos Respublikos valstybės draudimo ir kiti įstatymai
Mokestinis ginčas. Tai ginčas tarp mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno dėl akto patikrinimo, arba mokesčio permokos skirtumo grąžinimo (žr naują įskaitymo redakciją). Mokesčio mokėtojas gali ginčyti bet kokį mokesčio administratoriaus sprendimą. Jei kitas veiksmas: dokumentų paėmimas, permokos grąžinimas -> tiesiai į Administracinį teismą.

Mokestiniai ginčai
schema (X MAĮ skyrius)

4.10.01 /

5 paskaita

.8:06, šiek tiek vėluoju.
Mokestinių ginčų komisija sudaryta 1998 gruodžio 3 (ar 9?) nutarimu dėl Mokestinių ginčų komisijos įsteigimo. Nutarime nustatyta, kad Komisija sudaroma iš 5 narių, vienas iš jų – pirmininkas. Visi skiriami 6m Vyriausybės, o siūlo Finansų ir Teisingumo ministras kartu. Tačiau tačiau pirmos kadencijos komisija buvo suformuota taip, kad vyktų rotacija: visi nariai paskirti skirtingam laikotarpiui: 6, 5, 4, 3, 2 metams. Kur 2m – jau pakeistas. Per rotaciją užtikrinamas perimamumas, tradicjos, tęstinumas, taisyklės etc.
Reikalavimai: ne jaunesnis kaip 25m (kaip ir Apylinkės teisėjams), turintis aukštąjį ekonominį ar teisinį išsilavinimą. Reikalavimai pakeisti šiemet. Pakeitėm viešojo adm įstatymo str: dabar reikal: nepriekaištingos reputacjos asmuo (kaip ir teisėjui); finansų, teisės ar ekon aukštasis, + paprastai: magistro kvalifikacinis laipsnis. Dar 1: ne mažesnis kaip 3 metų darbo stažas mokesčių ar įmonių teisės srityje (pvz, Ūkio ministerijoj, ar pas kokį advokatą šioj srity). Reikalavimai labai sugriežtinti reikal, labai priartinti prie Apylinkės teisėjų (plg, reikal Apyl teisėjui: 5m darbo stažas, visa kita – tas pats). VU TF vienpakopė kvalifikacija prilyginama magistro kvalifikacijai. Grįžtam prie mokestinių ginčų nagrinėjimo komisijos: taisyklės:
mokesčių administratorius turi siekti, kad būtų surastas bendras sutarimas (vienodai taikyti įstatymus). Mokesčių inspekcija turi siekti darybų būdu sutarimo: “taip taikysim įstatymą”;
jei kyla ginčas dėl teisės taikymo – jis turi būti sprendžiamas mokesčio mokėtojo naudai;
mokesčio mokėtojas visuose lygiuose turi turėti teisę būti išklausytas. Kaip? Ne visi žino. Neprieštarauja, bet nežino (Aš skambinau, sakau: “mūsų kontora atstovauja x subjektą”, nustebę, nes nė kart to nebuvo, bet neprieštaravo). Jei tik kyla įtarimas, kad valstybė pralaimės, – turi būti susitaikyta/susitarta iki teismo (tokia buvo Vagnoriaus (jis jas įsteigė) nuostata).
Mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka: nebeliko vietos mokesčių administratoriaus. Šis etapas – panaikintas. Dėl jo pareigūnų sprend aktų etc. Skundas perduodamas tiesiai centriniam MA, valstybinei MI prie FM. Terminai skundui – trumpi: visose instancijose tik 20d nuo tos dienos, kai mokesčių mokėtojas sužinojo apie sprendimą. Data nustatoma pagal pašto antspaudą ant voko. Jei tavęs neranda, – tavo problema: turi apts pranešti (apie gyv vietos pasikeit, žr MAĮ). Įstatyme yra ir kita nuostata – bet kuriuo atveju terminas gali būti atnaujinamas dėl pateisinamų priežasčių. Baigtinio pateisinamų priežasčių sąrašo įstatymas neduoda: liga, komandiruotė etc. Paduodant prašymą, paduodamas ir skundas. Adm – atskirai: tačiau kartu ir skundas (atskiru dokumentu). Civilistikoj paplitę – kad tam pačiam dokumente su ieškininiu pareiškimu. Centr mokesčių adm: yra numatyta labai daug reikalavimų skundui, jo formai: šie reikalavimai panašūs, unifikuoti. Turi būti surašyta kaip ir teismui: solidus (žr įst: kas, ką, kodėl etc). CMA skundą nagrinėja tik jei:
nepraleistas 20d terminas;
skundas surašytas tinkamai.
Jei skundas neatitinka reikalavimų, įstatyme nustatyta MA pareiga surašyti, ko trūksta ir išsiųsti mokėtojui. Šiam duodama 15d trūkumams pašalinti. Kt – jei CMA gauna laiku pateisytą, skundas laikomas paduotu pirminio skundo pateikimo dieną. Jei trūkumai nepašalinti – atmeta ir gali skųsti. Terminas (skundo nagrinėjimo): 30d nuo gavimo dienos, su teise pratęsti dar 30d. jei pratęsiamas, apie taituri būti raštu informuojamas pareiškėjo (ko praktiškai nevyksta. Todėl: ką gali žinot: gal jau eina terminas apskundimui: pvz, skundas pasimetė). CMA gali priimti sekančius sprendimus:
patvirtina vietos mokesčių adm sprendimą (ty, atmeta skundą);
panaikina;
iš dalies patvirtina, iš dalies panaikina;
atlikti papildomą patikrinimą ir priimti naują sprendimą (apeliacijos – faktinių aplinkybių perpatikrinimo – požymis). Per 30d tai turi būti atlikta. Jos paveda, aišku, vietos adm, nors pareiga – jų pačių;
visiškai ar iš dalies pakeičia vietos adm sprendimus (kitaip pritaiko ta ar kitaip traktuoja faktines aplinkybes).
Kt klausimas: mokestinių ginčų nagrinėjimas mokestinių ginčų komisijoj. Per 20d nuo ginčo dienos, arba per 20d nuo termino dėl sprendimo apskundimo praėjimo dienos. 20d term galioja ir nepriėmus sprendimo laiku. Adm teisenoj: jei neveikimas – terminas dvigubinamas. Čia – ne. Skundas paduodamas per centrinį mokesčių administratorių. Jis per 3d bylą turi išsiųsti mokestinių ginčų komisijai. Per kurjerį – tą pačią dieną pakliūna. 3 sąlygos, kurioms esant MGK nagrinėja ginčą:
20d terminas;
skundo kokybės reikalavimai;
MGK negrinėja ginčą tik ta apimtim, kuria jis buvo suformuluotas paduodant skundą.
MGK: 5 nariai, kvorumas – 3 (plg, adm ginčų komisija: ten kitoks kvorumas (3, jei gerai prisimenu). Numatyta ir nušalinimo ar nusišalinimo teisė. Į komisijos posėdį atskirai specialiai kviečiam mokesčių mokėtojo atstovą. Procesas vysta neformalizuotai: prie vieno stalo, diskusijos, pokalbio forma. Jei kas iš šalių neatvyksta, skundas gali būti nagrinėjamas ir be jų. Nebent šalis būtų prašiusi atidėti nagr dėl svarbių priežasčių, nes norinti jame dalyvauti. Sprendimai priimami dauguma (iš 3/2, pvz. jei 2/2 – tada lemia pirmininko). Galim suprasti, kad komisijos pirmininkas (ar jo pavad) tri dalyvauti byloj visada. Sprendimas išdėstomas kaip ir CMA – raštu, pasirašo visi. Posėdžiai protokoluojami, pasirašo visi. Sekretorius – samdomas. Sprendimų rūšys: tokios pat kaip CMA: raštu, išskyrus “4” atvejį: kad komisija atlieka papildomą patikrinimą. MGK sprendimai priėmimo terminas – 60d nuo skundo gavimo dienos. Jei jie spėja – padaro greičiau. Priėmus sprendimą, per 20d mokesčių mokėtojas gali apskųsti Vilniaus Apyg adm teismui. 20d prad skaičiuoti nuo skundo gavimo dienos (net jei ir dalyvavo posėdy: juk nežino motyvų). Ankstesnė nuostata – apskųsti C(?)MA galėjo tik ne administratorius. Nuo šm vidurio bendra taiskylė: visais atvejais gali skųsti mokėtojas; o MA tik tada, jei buvo skirtingai traktuojama teisės norma (ty, dėl teisės). Skundž: MGK sprend, tačiau šalių procesinė padėtis nesikeičia. Tai tiek dėl ginčų nagrinėjimo MGK.
Keletas žodžių dar dėl 1 sistemos: Muitinės sist: Muitinės sprendimų apskundimo tvarka (pagal muitinės kodeksą): ........ MGK.
– pirminis teritorinės muitinės sprendimas (arba 3mėn, arba 30: priklausomai nuo ginčo: paduodamas teritorinei muitinei, ir jei teritorinė muitinė ......

Jei nekoreguoja ir nepanaikina: sprendimas ir lieka teritorinės muitinės sprendimu. Jei koregavo: atsakovas – muitinės departamentas.

Dar 1 ginčų rūšis: SODROS. Skundus nagrinėja VSDFV (valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba).

Kt skundai: dėl rinkimų ir referendumų organizavimo.
1) Seimo rinkimai; 2) Savivaldybių tarybų rinkimai 3) Prez rink; 4) Referendumo org/įst

tik

Skundai gali būti 3 rūšių: 1) skundai dėl rinkėjų sąrašų; 2) dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos: iki rinkimų ir tą pačią dieną; 3) skundai dėl komisijos sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui.

skundai dėl rinkėjų sąrašų: rinkėjai skundžia Apylinkės rinkimų komisijai. Terminas išnagrinėti: 2 dienos. Ji skundą nagrinėja tik jei iki rinkimų dienos liko ne mažiau nei 10d. Apyl rink komisija sprend neina pagal hierachiją......, o per 3d (ar 5?) – Apygardos adm teismui: nėra kada eiti per instancijas. Jei terminai praleisti – nenagrinėja.
skundai, paduodami iki balsavimo pabaigos:
partija, iškėlusi kand į Seimo narius ar saviv tarybos ar kand į prezidentus;
patikėtiniai, atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai.
>šie skundai nagrinėjami pavaldumo tvarka: specif: 3 laiptai: skundai, nagrinėjami nepasibaigus rinkimams, dėl VRK paduodami tiesiai Vyriausiam adm teismui. Apeliuoti nėr laiko. Terminas bet kurioj instancijoj – 48h. Į jį įeina ir nedarbo dienos. Registruojant reikia rašyti minutes ir valandas, ne tik dieną.
skundai, pasibaigus balsavimui. Kai vyksta Seimo ir Saviv tarybų rinkimai, sprendimą galim apskųsti tuoj pat per 24h Apyl rinkimų komisijai. Skundai Apyg komisijoj turi būti išnagrinėjami per 24h. Apyg k sprendimai skundžiami VRK per 72h. Šie skundai VRK turi būti išnagrinėti iki oficialių rinkimų rezultatų paskelbimo. VRK tuo metu tp dirba kiaurą parą, tom dienom net neišeidami iš Seimo pastato. Kai sprendimą jau priima ir paskelbia VRK, – tokį jos sprendimą per 5d galim skųsti Vyriausiam adm teismui. Čia dar 1 momentas: kai vyksta Seimo rinkimai, – VRK sprendimai gali būti apskundžiami politine linija: Seimui ar LR Prezidentui. Teisę paduoti turi partijos, iškėlusios kandidatus ir kandidatai į Seimo narius. Per 24h tos institucijos per 48h kreipiasi į LRKT dėl paklausimo, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įst.
Kai vyksta LR Prezidento rinkimai: kokios galimybės kreiptis į LRS ar LRKT .... . Skundo nagrinėjimas vyksta bendra tvarka: Apyl rink k protokolai -> 24h miesto, rajono komisijai -> VRK. Jei VRK sprendimas netenkina, gali skųsti Vilniaus apygardos adm teismui.
PS. Kas yra tautos atstovybė ir kas vadovas? -> net iš ginčų sprendimo matosi. (kad Prez reiškia nedaug, tik formalus vadas).

PS. Negalioja jokia neteisminė užsieniečių statuso nagr tvarka (ir išbraukit tai iš programos: per greitį nepastebėjau): liko tik teisminė.

Seimo kontrolierius. ’98 gruodžio 3d įst (nauja red) [lig tol atlyginimas buvo kaip Aukščiausio teismo teisėjų, dabar – žymiai mažesnis]: kompet: korupc, piktnaudž etc. +apie 11pt, ko netiria: Prez, Seimo narių, Vyriasybės kaip kolegialios inst, procesinių sprend (nors čia kyla konfl).
Reikal: aukštasis teisinis išsimoksl; nepriekaištinga reputacija; ne mažiau 5m teisinio darbo stažas. Skiriami 4 metams, rotacijos nėr: keičiami iškart visi. Kanditatus siūlo Seimo pirm laisva savo valia. Jų yra 5: 2 – valstybės įstaigų pareigūnams tikrinti; 1 – kariniams reikalams; ir 2 – vietos savivaldai. Seimas skirdamas pasako, kam ir kur jis skiriamas. Seimo kontr įgaliojimai gali būti nutraukti kaip ir teisėjų: tik numatytais pagrindais. Todėl nauja valdžia negali paskirti savų (~) (dabar dirba Landsbergio paskirti). 1 atv: kai daugiau kaip pusė visų (ty, 71) Seimo narių, gali pareikšti nepasitikėjimą kitais pagrindais: analog..... (politinei inst?).
Skundai: reikalavimų skundams sąrašas išvard įstatyme: data, parašas etc. Visų rekvizitų, reikiamos formos nebuvimas nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti ginčą. Formos nesilaikymas nedaro skundo nenagrinėtinu. Numatytas 1metų terminas apskųsti veiksmam, dėl kurių skundas paduodamas. Po termino – sprendžia pats Seimo kontrolierius. Tp SK gali pradėti tirti situaciją savo iniciatyva. SK – nesuvaržytas.
Atskirai įstatyme parašyta: anoniminiai skundai: -> na, gal ne į šiukšlių dėžę. – į archyvą. SK gali atsisakyti nagrinėti skundą ir per 7d grąžinti pareiškėjui šiais atvejais:
mažareikšmis skundo dalykas;
pasibaigus nustatytam terminui;
kai SK nurodytų aplinkybių netiria (ne jų komp) -> LRV, LRS etc.;
kai skundas yra, buvo ar turi būti nagrinėjamas teisme (tai – dažniausias atsisakymo pagrindas iš praktikos);
dėl skundo yra priimtas procesinis sprendimas iškelti bb, atsisakyti iškelti bb etc. Apskųst – ........ . Per prokuratūrą – po to – ...... .
Jei atsisako – pagrindai. Nekompet – kur kreiptis pareiškėjui? Jei skundas paduodamas pakartotinai – nenagrinėjamas, išskyrus atvejus, kai nurodomos naujos aplinkybės. Išnagrinėjimo terminas: 3 mėnesiai su teise pratęsti dar 3 mėn. 5 SK vykdo funkciją, kurią anksčiau vykdė per 40 prokurorų visoj LR: bendrosios priežiūros funkciją. Tai (SK) – taip vadinamo Ombudsmeno institucija. Tie ombudsmenai LR: SK, Lygių galimybių, Vaiko teisių apsaugos. Tie ombudsmenai – žmogaus teisių gynėjai. Paprastai (užsieny) – labai gerbiami žmonės, veikiantys autoriteto jėga (ne atvirkščiai). Tai – skandinavų išradimas. Daugiau formali institucija. Pas mus – s(o?)lidi [tiksliai neįskaitau ir neatsimenu: gal “slidi”?) valstybės inst. Kokius sprendimus ji priima – žr įst.

11.10.01 /

6 paskaita

žr. Leidyklos “Justitia” naują vadovėlio “Teisėsaugos institucijos” leidimą/redakciją (aktualu mūsų dalykui: teisminė kontrolė). Adr: Sėlių 8, tel. 790859.
Valstybės tarnautojų tarnybinė ir materialinė atsakomybė: tarnybinių nuobaudų ir adm ...... taikymo procesas. Kodėl mes tai analizuojam? (Nuobaudų taikymo procesą ir materialinę atsakomybę). Formuojasi nauja teisės šaka (LR): valstybės tarnybos teisės. Tarnybinė (disciplinarnoye) atsakomybė iš esmės skiriasi nuo drausminės atsakomybės skyrimo tvarkos. Drausminę visuomet taiko vadovas (įstaigos vadovas, personalo skyriaus vadovas); tarnybinę atsakomybę gali taikyti tiek įstaigos vadovas, tiek kt institucija, nesusijusi tarnybiniais ryšiais (pvz, už sunkius nusižengimus: Valstybės tarnybos departamentas prie VRM). Tai jau priartėja prie adm -> viešosios t. Taikant tarnybines nuobaudas yra galima taikyti ir tam tikras materialines sankcijas. Darbo teisėje materialinių sankcijų nėra. Okupacijos metu buvo profsąjungų reikalavimu panaikinta tokie x kaip “pažeminimas pareigose”, “perkėlimas į kitą darbo vietą”.
Tarnybinės nuobaudos pagal VTĮ:
įspėjimas žodžiu (bet registracija turi būti! Plg, pagal darbo įst – pastaba. Turite skirti!);
papeikimas;
nušalinimas nuo pareigų tam tikram laikui;
darbo užmokesčio ar pareiginės algos sumažinimas tam tikru dydžiu tam tikram laikui;
atleidimas iš VT.
Tarnybiniai nusižengimai VT skirstomi: lengvi, vidutiniai, sunkūs. > pagal tai yra suskirstytos ir nuobaudos: irgi į 3 grupes (priklausomai nuo to skiriasi ir nuobaudų išnykimo terminas). Žr. Tarnybinių nuobaudų skyrimo principai pagal VTĮ. Normų, kurios reglamentuoja procesą, – labai mažai.
už vieną nusižengimą – tik viena tarnybinė nuobauda. Tai – labai svarbus principas (pvz, vairuotojo pažymėjimo atėmimas – lyg antras nubaudimas; nors teisė vairuoti neatimta – vairuoti negali). “Mano laikais” (VRM) mes siūlėm ,akd bauda “augtų”, o po to kai priaugtų pakankamai galim būtų iš varžytinių parduoti auto etc.;
jei 3 to paties sunkumo nusižengimai per 1 metus – nuobauda taikoma kaip už sunkesnį;
už tyčinius nusižengimus taikomos griežtesnės nuobaudos nei už nusižengimus dėl neatsargumo ar aplaidumo (darbo teisėj to nėra. Ty, VT – progresyviau);
pareigūnui taikoma griežtesnė atsakomybė, nei valstybinių įgalinimų neturinčiam VT tarnautojui;
teisės į gynybą principas: teisė turėti advokatą/atstovą skiriant nuobaudą. Priverčia vadovus, skiriančius nuobaudas, labai tiksliai viską įformint. Principas: teisme valstybė neturi pralaimėt. Kuo giržtesnės procedūros pačioje pradžioje – tuo lengviau įrodinėjama vėliau;
nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos ar atostogavo. Tokie pagrindiniai principai skiriant VT nuobaudas. Jie yra VTĮ. Daugiau nieko ypatingo ten nerastume. Dar 1 elementas:
visos tarn nuobaudos yra įrašomos į valstybės tarnautojo asmens bylą ir pateikiamos tarnautojų registrui. Žinoma, žodinės neregistruojamos.
Detaliau tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato Vyriausybė, 2000m nutarime:
nuobaudos skyrimo procesas prasideda tiesioginiam vadovui gavus rašytinę (?: kodėl tik?) info ar pačiam nustačius. Žodžiu, tiesiog tarnautojo vadovo iniciatyva: svarbu, kad jį pasiekia info – nebūtinai rašytinė;
jei paaiškėja, kad nusižengimas turi būti baudž nusikaltimo požymių: nagr sustabdomas ir byla atiduodama ikiteisminio tyrimo institucijoms: kvotos org, tardytojui etc. Jei atsisakoma kelti bb, tarnybinės atsakomybės procesas atnaujinamas ir tęsiamas toliau;
tarnybinio patikrinimo laikui x – nušalinamas (ne imperatyvi tn).
Tarnybinį patikrinimą baigus, galimi 2 variantai:
nubaudžiamas;
nepasitvirtina: grąžinamas į dirbtas pareigas ir kompensuojamas skirtumas (pvz, tai, kiek prarado, gaudamas tk minimumą).
Detalesnę tvarka nustato Vyriausybės nutarimas. Sprendimai dėl nuobaudos paskyrimo gali būti skundžiami adm tvarka: centrinių indt – Vilniaus apyg adm teismui; viešojo adm velst tarnautojų – apyg adm teismui; paslaugų (med, gyd, šviet) valst tarnautojų* (* – netaikomos viešųjų įstaigų grupei: kaip tik dabar šios inst ir pereina į šią grupę: bus neaišku, kas liks prie paslaugų) (pvz, valytoja) – bendros kompet teismui.
Žr. VTĮ šio pusmečio redakciją. 10m – (tebe)galioja (atimti t dirbti x darbą). Manau, net antikonstitucinė norma, nes pagal BK – max 5m (už nusikaltimą). Atsakomybės griežtinimas ir pasekmės – neadekvačios. BT neabejotinai turi būti didesnės. Žr, Vyriausybės nutrimą: x jo normos pasenusios: 2000 10 17.
Iniciatyvos stadija: >sudaroma nusižengimo tyrimo komisija (jos nereik tik lengviem, ir kai kuriem vidutiniams). Šiaip – beveik visiems vidutiniams ir visiems sunkiems – reik; k – iš ne mažiau kaip 3 asmenų sudaryta: tiesioginis tarnautojo vadovas; padalinio, poskyrio, skyriaus, personalo vadas; +dar kas nors: minimum 3. Įmonės vadovui padarius tarn nusižengimą, nuobaudos skyrimo procedūrą pradeda aukštesnės instancijos vadovas. Tyrimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip kt dieną, kai paaiškėja nusižengimo požymiai. Subjektas, tiriantis nusižengimą, turi/privalo per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašyti pranešimą apie nusižengimą ir apie tai pranešti valstybės tarnautojui. Valstybės tarnautojas supažindinamas pasirašytinai ir jam pateikiama visa medžiaga (nes jis turi teisę turėti gynėją); garantuoju – 2/3 to nedaro. Žmogaus teisių prasme – tai tikrai nusižengimas.
Kt dalykas (iš darbo teisės): pranešime turi būti nurodyta, per kiek laiko jis turi pateikti pasiaiškinimą. Jei atsisakoma – fiksuojama, +rekomenduojama, ka ne mažiau kaip 3 subjektai tai patvirtintų. Darbo teisės subj kartais atsisako. VT tarnautojai – raštingi ir aiškinasi. Jei nepateiki paaišk – tarnyb nusižengimas tiriamas toliau. Audiatur et altera pars – tebūnie išklausyta ir 2 pusė.
Terminas ištirti: 10d (l trumpas!). jei VT tarnautojas atostogose ar serga – neįskaitoma į terminą. Subjektas, ištyręs visas aplinkybes, surašo motyvuotą išvadą. Išvada panaši į kaltinamąją išvadą: duomenys apie pažeidimą, aplinkybės, veikos kvalifikacija: VTĮ str, d; kt aplinkybės, terminai, tyčia, pereigūnas tai ar ne: rašoma visa, kas turės reikšmės parenkant nuobaudą. Įstaigos vadovas, turintis teisę skirti nuobaudą; ministerijoj – ministerijos sekretorius; vyriausybėj – vyriausybės kancleris. Jis per 2 dienas turi priimti sprendimą. Sprendimas gali būti dvejopas:
padarė tarnybinį nusižengimą;
pripažinti, kad valst taranutojas tarnyb nusižengimo nepadarė.
Žinoma, negali ignoruoti komisijos išvados. Jei pripažįsta, kad padarė.........: įsakymas potvarkiu skirti nuobaudą arba perduoti valstybės tarnybos departamento vadovui medžiagą, jei padarytas sunkus tarnybinis nusižengimas. Tokiu atveju įstaigos vadovui numatyta pareiga medžiagą perduoti ne vėliau nei 10d iki nuobaudos skyrimo termino pabaigos. Nuobaudą tada skiria VTD vadovas. Su įsakymu ar potvarkiu skirti tarnybinę nuobaudą valst tarnautojas turi būti supažindinamas pasirašytinai. Atsisakius pasirašyti turi būti surašomas atitinkamas aktas: atsakingo už personalą ir dar 2-jų tarnautojų pasirašomas.
Papildomas reglamentavomo atvejis: kai valst tarnautojas pastebėtas apsvaigęs alkoholiu ar narkotinėm medž: tokiais atvejais tiesiog padalinio vadovas informuoja įstaigos vadovą, kuris privalo nušalinti x likusiam laikui nuo darbo. Šiuo atveju įstaigos vadovas privalo kreiptis į medicinos įstaigą, kad ji patvirtintų VT darbuotojo (ne)blaivumą (ty, vien įtarimo nepakanka). Čia galim skirti 2 atvejus:
atvyksta – ir išvada, kad neblaivus;
tp – atsisakius vykti pasitikrinti blaivumą: tai prilyginama kaltės oripažinimui.
Vėlgi – 3-jų asmenų pasirašytas aktas: 1 – atsakingo už personalo tvarkymą, ir 2 šiaip. Dar nutarime nurodoma, kad kreiptis gali ir į VTDepartamento vadovą, jei ne jis pats paskyrė, ar į valstybės tarnybą tvarkantį ministrą (dabar: VRM). Tai alternatyvus variantas, nes įstatyme nenumatyta (tik Vyriausybės nutarime): taigi, manau, teismas neturėtų nepriimti skundo vien dėl to, kad taip nurodyta Vyriausybės nutarime/ty vien dėl Vyriausybės nutarime numatytos tvarkos nesilaikymo skundas neturėtų būti nepriimtas.
Specifika: taikant tarn atsakomybę statutiniams valst tarnautojams. Statutiniai? ATPK nėra nustatyta, kas. Tačiau VTĮ jie taip ir vadinami. VTĮ: tai viešojo administravimo valstybės tarnautojai, kurių tanrybą reglamentuoja įstatymas ar įstatymu patvirtintas statutas, nustatantis specialias priėmimo į tarnybą, atleidimo, atsakomybės ir kt sąlygas, susijusias su tarnybos ypatumais. Tai – spec tarnyba, lyginant su valstybės tarnyba. ATPK yra išskirta grupė statutinių valstybės tarnautojų:
tikrosios karo tarnybos nariai (šauktiniai);
policijos pareigūnai ir jiems prilyginti (toie buvo STT – dabar nebe);
kiti vidaus reikalų tarnybos tarnautojai .................
VAT ir STT (išskirti atskirai).
Specif: jei jie padaro tarnybinį nusižengimą – jiems taikoma tarnybinė atsakomybė, jei padarai adm teisės pažeidimą (ne tarnybinį) – yra numatyta bendra taiskylė, kad jie atsako tarnybine tvarka. Taičiau ATPK išvardinta virš 10 (~11) sudėčių, už kurias tie tarnautojai atsako pagal ATPK: žvejyba, medžioklė etc. (~labiausiai populiarūs, dažniausi).
3 taisyklė: net ir atvejais, kai pagal išimtis galim takyti adm atsakomybę, institucija, turinti teisę ją taikyti turi teisę perduoti medžiagą bausti tarnybine tvarka. Tai – atsakomybės sustiprinimas. Statutiniams tarnautojams daugiau nuobaudų, už jas griežčiau baudžiama (pvz, policininkui už vairavimą neblaiviam – trakt kaip vardo diskreditavimas: >pašalinimas iš tarnybos). +registrai etc. Neduok Dieve pakliūti pas Greičių į Teisėjų garbės teismą.
VTĮ netaikomas tik STT pareigūnams: ’99 STT įst ir statutas: iš esmės nukopijuotas nuo VTĮ, tik yra papildomų nuobaudų, – griežtenė atsakomybė (rangų pažeminimas...).

Materialinė VT tarnautojų atsakomybė (plg, ats rūšys: B, C, A, T, M).
Anksčiau traktuota, kad materialinė atsakomybė = civilinė. Ne! Civ: žala vienas antram, lygiateisiai, kompensacija. O materialinė – dažn ribota ir x proced ir nebūtinai įjungiant teismą. Kada atsiranda galimybė taikyti: kai institucija patyrė žalą dėl valst tarnautojų veiksmų. CK pagrindu prisiteisi žalą iš valstybės institucijų dėl tarnautojų neveikimo ar pan.

————————————————————————————————————————————————–

Tiek trumpai apie tarnautojų materialinę atakomybę. Žr. Viešojo adm įst, VTĮ: viešasis administravimas ir vidaus administravimas. Tam, kad valstybei neužtenka vien viešojo administravimo: dar ir pats vykdymo aparatas turi funkcionuot.: administruotis viduje. Tarnybinė ir materialinė atsakomybė yra viena priemonių užtikriniti vidnį administravimą; šalia organizavimo etc. siekiant užtikrinti tinkamą vykdymą ir funkcionavimą: vidaus adm – tas pats adm procesas, tik nukreiptas į valst tarnybos sistemą. VT – viena svarbiausių adm t sudedamųjų dalių. Vakaruose tai regl labai detaliai, todėl tam reik skirti labai daug laiko, nes nuo to priklauso, kaip bus tenkinami pozityvūs gyventojų poreikiai. Esmė: jei netiri pakankamai pozityvių paskatų dirbti – taikomos sankcijos.
.

10.01 / 7 paskaita
Adm prievartos priemonių taikymo procesas (bendresnis nei grynai adm atsakomybės procesas). Adm teisinės prievartos priemonės. Adm teisinė prievarta yra speciali valstybės teisinės prievartos rūšis, kurios priemones nustato adm t normos, dažnai taikomos taikomos vykdomųjų valdžios subjektų ir pasireiškiančios išoriniu valstybiniu teisiniu, psichiniu, fiziniu, turtiniu ar organizacinių poveikiu žmogaus sąmonei ir elgesiui bei sukelianti x neigiamas pasekmes (asm, org, turt) padarius neteisėtą veiką ar dėl tam tikrų ypatingų objektyviai atsiradusių nepalankių aplinkybių.

Administracinės prievartos priemonės – tik valstybės monopolis. Rusijoje yra taip vadinamos “liaudies draugovės”, LR to nėra. Policijos rėmėjai tik padeda, tačiau jie gal įveikti tik su policijos patruliu. Stabdai auto: turi įrodyt, kodėl stabdei? (nes kitaip neteisėtai riboji judėjimo laisvę) Norvegijoje, pvz, niekas nestabdomas, nepažeidęs ta, teisės – irgi nebūtinos važinėjantis šiaip (jei nepažeidi taisyklių).
Šis procesas – viena adm proceso teisenų (ATPK): kompetetingų subjektų veikla nustatyta forma skiriant adm nuobaudas.
Elementai: atskiros teisės normų grupės, reglamentuojančios:
1. proceso uždavinius ir principus;
2. proceso dalyvius, jų t ir p;
3. veiksmų seką, proceso stadijas (negali keisti);
4. procesinius terminus;
5. įrodymus, jų panaudojimo ir įvertinimo sąlygas;
6. bylų žinybingumą (daug institucijų!);
7. procesinių dokumentų rūšis, jų turinį, surašymo tvarką.
Išdėstytos ATPK, bendroje dalyje etc, +kt įstatymai: muitų kodeksas, mokesčių administravimo įst, produktų saugos, konkurencijos etc. (viso apie 20) (regl adm nuobaudų taikymą juridiniams asmenims; NB: pagal ATPK – tik fiziniams asmenims.
Uždaviniai:
1. laiku, visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes (faktinė dalis);
2. išnagrinėti, išspręsti bylą tiksliai pagal įstatymus (teorinė dalis);
3. užtikrinti byloje nutarimo vykdymo (antraip – beprasmis pinigų švaistymas);
4. išaiškinti priežastis ir sąlygas, dėl kurių padaromi adm t pažeidimai;
5. užkirsti kelią kitiems teisės pažeidimams (įbauginimas/prevencija (speciali ir bendra).
Principai:
1. bylos nagrinėjimo operatyvumas (esminis skirtumas nuo bb): kai kada – nusižengimo vietoje;
2. visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas (29LRK);
3. kalbos principas (liet klb), nemokančiam – nemokama pagalba;
4. bylos nagrinėjimo viešumas (nebent spec nutartis);
5. teisinės gynybos principas (tiek nukentėjęs, tiek pažeidėjas turi vienodas teises teikti įrodymus, turėt atstovus (įst ar adv), pažeidėjo (ar ne tiksliau ‘įtariamojo’? T.Ž.) teisė įrodinėti savo nekaltumą ir pan.
Adm t pažeidimo teisenos stadijos (+žr kt psl):

Stadija: teisės normomis reglamentuoti procesiniai veiksmai, kuriais siekiama vieningo rezultato (kiekviena stadija turi savo paskirtį, tačiau tikslas – 1 (_____). Pradžia ir pabaiga fiksuojamos tam tikru procesiniu būdu ir tam tikra procesine forma.
1 stadija: labai svarbu nuo: nuo tol atsiranda t ir p; bb jau gali atlikti daugybę tardymo veiksmų neiškėlus bb: ty kai paaiškėja asmuo.
2 stadija: keliasdešimt institucijų, Dziegoraitis labai kritikuoja. Tačiau, manau, kitaip byla būtų vilkinama, nagr neaperatyviai. Tuo (institucijų kiekiu) ir unikalus adm procesas. 1-as etapas labai svarbus, pvz, apklausiami liudytojai. Nuo sunk, legv apl > vidurkis > tik taip gali nustatyti tinkamą nuobaudą: vidurys. Žr, aplinkybes – viską turi grįsti; jei nori taikyt ATPK 301 – ty lipti už sankcijos ribų (švelniau): vėlgi turi pagrįsti.
3 stadija: priklausomai nuo turinčio teisės apskųsti valios: jei paduoda skundą – 3 stadija; pasiuntimas – jei per instituciją, kuri priėmė; jei skundas paduodamas tiesiogiai teismui – jis išreikalauja. Pakartotinė apeliacija: kreipimasis į Vyriausią adm tribunolą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nuo 2001.01.01 teisenos įst.
4 stadija: nesudėtinga.
. tai buvo tema, prie kurios dažnai klumpa kolegos teisininkai/-ėjai.

Įrodymai: ATP bylų teisenoje: bet kokia informacija/faktiniai duomenys, kuriais remdamsi institucija ar pareigūnas, remdamasis įstatymo nuostatom, konstatuoja, yra adm t pažeidimas ar ne, kaltas jį padaręs asmuo ar ne, tp nustatomos kitos bylai reikšmingos aplinkybės.
Skirti: įrodymai (faktiniai duomenys) skirtini nuo įrodymų šaltinių, kurių pagalba ta info saugoma. Pvz, liudytojas – įrodymų šaltinis, dokumentas – šaltinis, o tekstas – faktiniai duomenys. Taigi, skirti šaltinį nuo žinių.
Šaltinis/info vertinga šiom 2 sąl:
tai yra tikrai duomenys apie nusižengimo buvimą/kaltę;
šie duomenys gauti iš įstatymo numatytų šaltinių ir įstatymų nustatyta tvarka, nes kitaip jie institucijos neturėtų būti priimami kaip įrodymai (ypač griežtai BP).
Klasifikacija: pagal žinių šaltinį ir formą:
įvairių asmenų, dalyvaujančių procese info: pažeidėjo paaiškinimai, nukentėjusiojo parodymai. Iš antrinių šaltinių: netiesioginiai įrodymai: pvz, girdėjo;
betarpiški asmenų, kompetetingų tirti, pastebėjimai (pvz, BP – tyrėjas gali būti apklaustas kaip liudytojas; ATPK – policininkas, sustabdžiusis, pastebėjęs teisės pažeidimą surašo protokolą: tai – savarankiškas įrodymų šaltinis);
daiktiniai įrodymai: stiklas, daužta auto, piratinė produkcija. Kol kas višenybės nė vienas neturi: tačiau CK ir _____ teisėj yra įtvirtintas daiktinių įrodymų prioritetas;
mišrūs įrodymai: įvairūs dokumentai: kad ir, pvz, tas pats protokolas.
Žr ATPK 256: įrodymų rūšys: 11 (ilgą laiką nebuvo specialisto paaiškinimo).
Įrodymų vertinimas: pagal įst ir savo vidinį įsitikinimą, ir jokie įrodymai neturi išankstinės stipresnės galios. JAV, pvz, policininko parodymai vertinami stipriau (LR – atvirkščiai), žr, Įmonių vadovų teisinę atsakomybę, +Mikel I, II: fiksavimas, leistinumas, liečiamumas, žr. BT->AT.
Terminai: bet koks procesas, turintis pražią ir pabaigą. Vienas principas: operatyvumo – kiek įmonoma trumpiau (greičiau) – kodėl?
greitas reagavimas padarius teisės pažeidimą: tada poveikis kitoks – parodoma, kad nieks neliks nenubaustas; pavėluojama – lyg nenubaustas;
kiekvienoje byloje reikia nustatyti objektyvią tiesą: po ilgo laiko gali būti prarasti įrodymai;
neleistinas ilgas nusižengimą padariusių asmenų teisinės padėties neapibrėžtumas.
Terminas – ta nustatytas laiko tarpas, skaičiuojamas pagal iš anksto nustatytas taisykles, per kurį turi būti atliktas tam tikras teisinę reikšmę turintis veiksmas ar įvykti juridinis faktas (pvz, gimti žm, ar mirti). Laikas nepriklauso nuo žmogaus valios. Įstatymo leidėjas numato termino skaičiavimo taisykles: SVARBU:
žinoti termino trukmę;
nuo kada prasideda terimino eiga (termino pradžia);
mokėti suskaičiuoti termino pabaigą;
žinoti termino sustabdymo ir įskaitymo taisykles.
Pagal termino reikšmę:
procesiniai: laiko tarpas, per kurį x turi atlikti tam tikrus veiksmus: išnagrinėti bylą, surašyti nutarimą, paduoti skunda, sumokėti x pinigų sumą.
Senaties (naikinamieji): jiems pasibaigus, procesas nebegali vykti. O jei turėjo būti priimtas individualūs ta – jie nebegali būti priimti/vykdomi, žr ATPK.
Kiti adm teisės pažeidimų bylų proceso dalyviai, jų t ir p.
Labai daug subjektų. Viso 4 grupės:
asmenys, lemiantys bylos eigą ir rezultatą: lyderiai: institucijos, pareigūnai, turintys teisę pradėti bylą, surašyti dokumentą, vykdyti nutarimą, turintys valdingus įgalinimus;
proceso dalyviai, turintys byloje asmeninį teisinį interesą – nukent, įtariamasis, jį įst atstovai, tėvai, įtėviai (arba – ne! _________ );
asmenys, padedantys nustatyti obj tiesą: liudytojai, ekspertai, specialistai, vertėjai, kviestiniai: – pateikia/suteikia įrod (?); – įtvirtina įrodymus/padeda (vertėjas? Kviestiniai);
asmenys, kitaip padedantys įgyvendinti proceso uždavinius: advokatai (užtikrina gynybą), prokuroras (numatytais atvejais; RUS – labai aktyvus); vertėjas?
Išanalizavę ATPK, skiriam šiuos dalyvius: 13 grupių:
įgalintus padėti ir atlikti tyrimą pareigūnus (policininkai, muitininkai);
institucija ar pareigūnas, kurie įgalinti nagrinėti adm teisės pažeidimą, tirti, (skirti nuobaudas?) (komisaras, adm komisija, teismas);
asmuo, kuriam taikoma adm atsakomybė;
nukentėjusysis/-ioji;
pastarųjų 2 įstatyminiai atstovai;
advokatas / jo padėjėjas (pagal išaiškinimą _________ ); +kt aukštąjį teisinį išsilavinimą turintys asmenys, pagal įgalinimus (_________);
prokuroras (nėr paminėtas);
liudytojas;
ekspertas;
specialistas;
vertėjas;
kviestinis (nėr paminėtas);
nutarimą vykdantys subjektai (policija, anstoliai etc).
Dalyvių t ir p: ATPK išvardytos 270str ir po jo sekančiuose; prokuroro – 255str (ty, visai kitame skirsnyje). Žr, teisė apskųsti nutarimą: rasit tik: nubaustas, nukentėjęs ir protkolą surašęs pareigūnas. Tai – neišsamu. Be abejo, teises turi ir 1) advokatas, 2) prokuroras, 3) įstatyminiai atstovai!
Nes kiti įstaymai – teisenos – detaliai reglamentuoja, kas turi teisę paduoti skundą.
Prokuroro teisės:
iškelti adm t pažeidimo bylą;
teisės nagrinėjant tokią bylą.
Ekspertai ir specialistai: jie abu – asmenys, turintys specialių žinių tam tikroje srityje. Kai jų reikia (žinių 🙂 – jie kviečiami. Skirti: ekspertas – duoda oficialią išvadą ir gali būti šaukiamas duoti paaiškinimus dėl išvados; specialistas – kviečiamas paaiškinti, kai nedaroma ekspertizė, pvz, dažn dalyvauja surašant adm t pažeidimo protokolą, pvz, autoįv, apžiūra, pirat prod.
Kviestiniai: 268 ATPK: asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas.

Kt tema: AT pažeidimų bylų tyrimas. Tai yra pirma stadija:
1) bylos iškėlimo vados ir pagrindai.
Bylos iškėlimas – pradinis etapas. Vados (rus. ‘povod’): ty tam tikra informacija/faktiniai duomenys, kurie rodo esant teisės pažeidimą.
kompetetingo pareigūno betarpiškas konstatavimas, kad yra padarytas teisės pažeidimas;
prokuroro pareiškimas ar nutarimas kreiptis į apylinkės teismą dėl teisėtų prokuroro reikalavimų nevykdymo (________);
prokuroro nutarimas iškelti ATP bylą, kai yra nutraukiama bb ar atsisakoma ją kelti;
info, gauta iš teisėsaugos institucijų, kitų valstybės valdymo institucijų, visuomeninių org (=ofic org) apie teisės pažeidimą;
fizinių ar juridinių asmenų pranešimai, pareiškimai, skundai;
visuomenės informavimo priemonių pateikta info;
bet kokia kita info.
Bylos iškėlimo pagrindas. Jei vada – tai info; pagrindas – konstatavimas pakankamo kiekio duomenų, rodančių, kad yra administracinės teisės pažeidimas.
Vadų ir pagrindų fiksavimas – kt pask.

25.10.01 /

8 paskaita

Taigi 1 stadija turi 6 etapus.
Kokiu dokumentu iškeliama administracinė byla. Dažniausiai praktikoj atsakoma – “protokolu” –> tai netiesa. Keičiasi koncepcija. Konfliktas dėl to, kad bylose, kul platininama piratinė produkcija – kada galima paimti? Pasakyta, kad nesurašius protokolo, nes jo surašyti tuo metu ir neįmanoma. Juk nežinai: piratinė produkcija ar ne, gal net tuščia? Protokolas – baigiamasis šio proceso dokumentas.
Kaip gi iškeliama byla? Tai ir yra x fiksavimo užuomazgos. Pvz, fiksuoji leidžiamo greičio pažeidimą – mosteli lazdele –> prasideda procesas. Šios rūšies adm procesas nėra taip tiksliai reglamentuojamas/-uotas. AT pažeidimo bylos iškėlimas (aišku, ne teisme). Net ir tai neraglamentuojama. Tai nėra gerai – tyrimo pradžios fiksavimas yra labai svarbus pažeidėjo, paregūno t ir p prasme. Jei visų reikalavimų pareigūnas neatitinka/neatlieka – jis neįgyja teisės, pvz, stabdyti auto ar tikrinti x. Pvz, užsieny visada stabdo iš galo, visąlaik 2 pareigūnai. Nuo šm kovo 15d nustatyta tai, apie ką kalbam: 2 pareigūnai, šiaip negali būti stabdomas (tada klauskit pareigūno pavardės.) – vien šiaip negali būti ribojama teisė judėti. Nebent voratinklis, – tada ok. Užsieny įprasta įlipus į auto įjungti centrinį užraktą. Taigi – pradžia yra sunkiai fiksuojamas x.
Institucijos, pareigūnai, kurie gali pradėti/atlikti tyrimą. ATP bylose, žr. ATPK: pats tyrimas gali būti pradėtas tiek
pareigūno iniciatyva; tiek ir
prokuroro iniciatyva; tiek ir
kitų asmenų (pareiškėjo, žiniasklaidos) iniciatyva.
Asmenys, turintys teisę atlikti tyrimą = asmenys, turintys teisę surašyti protokolą. Žr. ATPK 259 Iid, ir 2591. Dažn keičiama. Pvz, ATPK dažn yra spec sudėtis, pvz, dėl sodros mokesčių tvarkos pažeidimo), o šiam str to asmens paminėta nėra. Taigi ši spec tn to pasekoje neveikia (’96 AT Senato išaišk: tik tas pareigūnas gali tirti, kuris įvardytas šiame str. Žodžiu, žr spec d str, po to – žr 259, 2591 str ir įsitikinti, kas turi teisę atlikti tyrimą. 259 II protokolo surašymas už melagingus parodymus: jei jie teikiami adm byloje, protokolą surašo ta institucija, kuri tą bylą nagrinėja. O kas skirs nuobaudą – kita tema. O 2591 str – didžiausias: apie 100 pareigūnų ir institucijų: 3 grupės, pvz:
kurie patyse nenagrinėja AT Pažeidimo bylų, o pagal jų surašytus protokolus bylas nagrinėja adm t pažeidimų komisijos, apyl teismai. O pareigūnai įvairūs: VR, policijos, įv ministerijų, Seimo kontrolieriai, įv inspekcijos. Tiria jos, o nagrinėja: adm komisijos ir apylinkių teismai;
pareigūnai, kurie patys surašo arba jų atstovaujamos institucijos patys nenagrinėja: kaimo vietovių seniūnai, policija (kelių policija, valstybės kontrolė, valstybės priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba;
įstatymo tiesiogiai numatytais atvejais, adm t pažeidimo protokolą gali surašyti kitų institucijų pareigūnai bei kitų organizacijų pareigūnai. (šios grupės LR lyg ir nėra: gal ji liko nuo draugovininkų, visuomeninių organizacijų laikų.
Tyrimo rezultatų procesinis įforminimas (adm t pažeidimų bylose).
Taigi dėl protokolo daugelis klysta. Tyrimo rezultatai įforminami adm teisės pažeidimo protokolu: jame turi būti daugybė duomenų, reikšmingų bylai. Adm teismai išaiškino – nagrinėjantis bylą pareigūnas gali perkvalifikuoti veiką. Tačiau nei pareigūnas, nei institucija negali išeiti už suformuluoto kaltinimo ribų. Protokolo perrašyt nebegalima. Mūsų LTU katedros doktrina – vyrauja LR. Protokolas – kaltinamosios išvados analogas: reikšmė – ta pati, nors, aišku, ne toks smulkus. Ir teismų praktika pripažįsta, kad tai – baigiamasis dokumentas. Protokolas – baigiamasis tyrimo rezų įforminimas. Kad tai nėra įtvirtinta įstatyme – įstatymo yda. Protokolas – vienas svarbiausių dokumentų, kadangi jame fiksuojami visi rezai, kiekvienas įstatymo pažeidimas, išskyrus išimtis. Pats protokolas, jo surašymo esmė, prasmė įtv 2592str: surašomas dėl padaryto (ty, akivaizdūs požymiai) adm t pažeidimo. Jei nėra bent 1 elemento (požymio, įst) ž tai nusižengimo neturim: jų 4 – amžius, kaltė etc. Kas turi būti protokole – išvardyta 260str. Tai iš esmės, jei žiūrėtumėm į etapus, protokole turi atsispindėti visų tų etapų įvykdymas, pareng, anketiniai duomenys, pareigos, visos žinios apie pažeidėją, visos žinios apie nusižengimą (laikas, vieta, esmė); ir 5:) preliminari veikos kvalifikacija: str, dalis etc. Toliau protokole įvardijami nukentėjusiojo ir liudytojo paaiškinimai; 6) kt gr – pažeidėjo paaiškinimai, tp kiti parodymai, kuriais remiamasi ir bus remiamasi negrinėjant bylą. Visi įrodymai, surinkti tyrimo metu, būtinai – atsak lengvinančios ir sunkinančios apl, kt apl, kurios bus reikalingos operatyviam adm bylos nagrinėjimui: taigi prieš 20m tai buvo pradžios dokumentas, dabar – priešingai.
Protokolo pasirašymas. Surašęs pareigūnas ar pažeidėjas. Jei per kt asmenį, įstatymas rekomenduoaj pasirašyti ir jiems. Jei asmuo, dėl kurio surašytas protokolas, atsisako pasirašyti, – pareigūnas tai tiesiog įrašo protokole. Nereikia jokių liudytojų etc. Pareigūno interesas – visuotinės tvarkos užtikrinimas. Pasirašydamas turi t daryti prierašus, pvz, jei napasirašo, gali išdėstyti savo pastabas. Taigi net daugiau t nei bp (ten – susipažinimo stadijoje).
Dar 1 imperatyvus reikalavimas: pasirašant protokolą, pareigūnas turi supažindinti pažeidėją su jo t ir p: klaida – kodėl tik pabaigoj? Jo surašytas protokolas – _________.
Visas žinias, surašytas protokole, galim skirti į 4gr:
žinios apie nusižengimą ir jo kvalifikavimą: įvykį, laiką, vietą, esmę, teisės aktas(?);
žinios apie įtariamąjį teisės pažeidėją: nurodoma – pagal kokį dokumentą tos žinios nustatytos;
žinios, apibūdinančios protokolą kaip oficialų dokumentą: surašymo laikas, vieta, anketiniai duomenys apie surašiusįjį: vardas, pavardė, pareigos;
duomenys apie teisės į gynybą užtikrinimą: atžyma apie procesinių teisių išaiškinimą, susipažinimą;
~įrodymai, pagrindžiantys kaltinimą (rekomenduojama), +duomenys apie teisės pažeidėją.
Įstatyme numatyta, kad asmuo gauna dokumento kopiją. Pasirodo, Rusijoje jau yra tokia taisyklė! Mus aplenkė.
Kai protokolas yra surašytas, jis per 3 dienas turi būti perduotas pareigūnui, institucijai, kuri nagrinės bylą: teismui, aukštesniam pareigūnui, adm komisijai. Jei byla iškelta – per 3d turi būti perduota institucijai ar pareigūnui, įgaliotai nagrinėti adm t pažeidimo bylą. Jei nuobauda skiriama JA (koletyviniam subjektui): įv dokumentai, aktai, pažymos ir jų pagrindu skiriamos ekonominės sankcijos.
Trumpai apie atvejus, kuomet protokolas nesurašomas. ATPK 262str, jų labai daug. Aptarsim pagrindinius principus:
sąlygos;
konkrečios sudėtys.
Pvz,
kai bauda skiriama ar paimama ar įspėjimas įforminamas teisės pažeidimo padarymo vietoje (būtina dar 1 sąlyga: asmuo, kuriam taikoma atsakomybė – neginčija nuobaudos). Tokių grupių yra 28: žr kodekso str: pvz, higienos ta pažeidimas, aplinkosaugos normų pažeid (pvz, auto plovimas upėj), pvz, 56ATPKstr – jūros apsaugos teisės pažeidimas: 2000 LTL, buvo 1 000 000 LTL!;
kai asmuo padaro kelių eismo taisyklių pažeidimą, jo neginčija ir max baudos riba – 200 LTL (skiriama, ne str sankcijos max). Str išvardijami: ATPK beveik visi str. Jei ginčija – automatiškai rašomas protokolas;
Yra išvardytos 7 sudėtys – susijusios su keleivių ir krovinių vežimu transportu, dažn autob, troleib. Sąlygos: kai neginčija; max baudos riba – 200 LTL, ir LTL paimami pažeidimo vietoje. Kelių policija to nedaro: jie baudą skiria, bet neima;
Labai specifinė grupė, str – 5, labai pan į 3): dalykai susiję su krovinių, keleivių vežimu. Subjektas: užsienio valstybės vairuotojai: sąlygos: neginčas + nebėra baudos max ribos + paimama pažeidimo padarymo vietoje (už kelių, viadukų sugadinimą (nes juk gali ir nesugrįžt ir LR));
Pan į 1): tik kt sąlygos: 6 sudėtys, susijusios su buitine tvarka: rūkymas, šunų laikymas etc. Teisė imti baudą, nesurašant protokolo turi policijos pareigūnai. Dydis – 100 LTL (max). Ir čia jau pareigūnas baudą gali paimti vietoj (pvz, močiutė iš Baltarusijos: gali _____): bet jei ginčija – protokolas surašomas ir procesas vykdomas bendra tvarka; ir dar 3 atvejai –>
Adm bylą iškelia teismas ar teisėjas. Jei Apylinkės – priėmęs nutartį ir nubaudęs teisės pažeidėją;
Kai adm bylą iškelia prokuroras;
Užtenka pareiškimo: 1) akcininkų ar ŽŪ bendrovių narių teisių pažeidimai (teismo nagrinėjamos bylos); 2) kreditorių teisių pažeidimas (užtenka pranešimo); 3) žurnalistų str: atsisakymas teikti info ar trukdymas atlikti pareigas.
Šiek tiek apie tyrimą, apie _________________3d ir viskas.
AT pažeidimo bylos nagrinėjimas. Institucijos, pareigūnai, įgalioti nagrinėti adm t pažeidimų bylas. Nė kiek ne mažiau plg su protokolo surašymu. Juolab, kad nuolat kinta. Yra labai daug, Dzieg sakytų – ydinga taip vardinti. Aš manau, kad kiekviena teisės šaka turi savo funkcijas etc. Konvencija sako, kad turi teisę 1 kartą kreiptis į teismą, Praktika: 1 kartas + apeliacija (EŽTT). Manyti, kad keletas institucijų išnagrinės viską – nerealu.
Kas akcentuotina, kalbant apie pareigūnus ir institucijas, nagrinėjančius bylas?
Pagrindinė jų funkcija nėra bylų nagrinėjimas, o skirtos tenkinti pozityvius poreikius (išsk komisijas, teismus). Pažeidimai – procesntiškai labai maža jų veiklos dalis. Iki 2000, kuomet kodeksas buvo išvalytas, nebėra tokių x. Dažn – konrolinės institucijos: šalia pozityvių, atliekančios ir kontrolines funkcijas. 216str išvardija institucijas, kurios turi teisę nagrinėti adm teisės pažeidimų bylas: tų grupių – 6:
adm komisijos (buvo labai svarbios: gal savivaldai stiprėjanti irgi turėtų perimti daugiau bylų);
savivaldybių seniūnijų (kaimo vietovėse seniūnai);
teisėjai;
policija;
valstybės inspekcijos;
kitos įstatymų tam įgaliotos institucijos ir paregūnai.
Keletas žodžių apie adm komisiją, 218str: adm komisiją turėtų sudaryti savivaldybės tarybė: komisijos pirmininkas, pavaduotojas/-ai, etatinis atsakingas sekretorius, +nariai. Pirmininkas – būtinai Tarybos narys, o sekretorius turi turėti teisinį išsilavinimą, o nariai – įvairų institucijų vadovai. Vietos savivaldos įstayme – apie tai nė žodžio! Paradoksas.
Kokios sudėtys: žm gyvena savo gyvenamoj aplinkoj: melioracijos, gyvūlių, želdinių, keleivių vežimo etc. Pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą (nagrinėja).
Yra galimybė nustatyti (5str) pačioms savivaldybėms tas taisykles ir atsakomybę už jų pažeidimus, nesilaikymą.

8.11.01 /

9 paskaita

žr. Vietos savivaldos įstatymą: dėl adm ginčų komisijų – po paskutinių pakeitimų jos atsirado ir šiame įst (anksčiau nebuvo). Pagaliau. Sudėjus ATPK ir Saviv įst normas jau galim susidaryt tam tikrą vaizdą apie tas komisijas. Atsakingasiss sekretorius – etatinis darbuotojas ir turi būti pareigybių aprašyme. Kas ten turi būt juose – nereglamentuojama. Seniūnai: Tarybos nariai negali būti jokų savivaldybės adm institucijų darbuotojai. Pasirodžius įstatymui seniūnai – adm darbuotojai (?). Jie negali būti Tarybos nariai, nes taip gaėtų kontroliuot valdybą, merą, įsivaizduokit, vieną dieną meras bara seniūną, kitą dieną seniūnai susirenka Taryboj, nubalstuoja ir išmeta merą. Šiuo metu seniūnai skiriami savivaldybės administratoriaus. Anksčiau buvo skiriami mero. Savo laiku tos ATP komisijos buvo labia suaktyvėjusios, po to prigęso ir gal vėl atgis. Kt instancija: rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkų teismų teisėjai): užtenka – apyl teismo teisėjas. Tik jam (sav, mieste, raj) pavesta nagrinėti adm bylas 1-a instancija. 1 teisėjas (teismo vardu). Tiek žodžių gal nuo tarėjų instituto laikų. Mes juos vadindavom “kivalai” (liet. “linkčiotojai”): tai puikiai apibūdindavo tarėjus ir jų vaidmenį. Dabartinė teismų sistema paremta tarpukario sistemos principu, tik tada Aukšč teismas vadinosi Tribunolu.
Yra 3, kurie gyvena iš žmogaus nelaimės: daktaras, teisininkas ir kunigas.
Apylinkės teismai nagrinėja vis daugiau bylų, žr naujus ATPK pakeitimus etc. Kada bylas nagrinėja ir nuobaudas skiria apylinkės teisėjas. Įstatymas traktuoja taip, kad jis tai daro pirma instancija. ABTĮ 16.3, nuo šm 01.01, anksčiau – ir kiti pareigūnai, todėl apylinkė buvo apeliacinė inst. Dabar – skundas dėl teisėjo nutarimo paskirti nuobaudą 2-ąja instancija nagrinėja (apel) – Vyriausiam adm teisme tiesiogiai. Jei bylą nagrinėja policijos komisaras – šito nėra: skundas – 1-a instancija apylinkės teisme. Skirtumas: 1-a instancija vėl iš naujo gali kviesti visus liudytojus etc. 2-a instancija – “nežodinis” procesas, uždaras. Seniau buvo kitaip. Kokias bylas nagrinėja teisėjas?: ATPK 224str: jei pildosi – gerai: visdaugiau sudėčių teisėjams. Adm areštą gali skirti tik teisėjas, pvz, 194, chuliganizmas: arba policija, arba teisėjas, bet jei gręsia areštas – teisėjas. Ydos: 1997 414str: bauda už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo pažeidimą: 10 000 – 20 000; pakart – 50 000 – 100 000 (įsivaizduokit, maža įmonė. ji tokių babkių gali būt nė nemačiusi gyvenime). Ačiū Dievui, bent apylinkės teismo teisėjui pavesta jas skirti. Tačiau 1999 pakeitimai pakoregavo: bauda už pakartotinį pažeidimą: 20 000 – 50 000, vėl skiria teisėjas. Iki 2000m kovo 15d buvo 50str: 1 000 000 bauda už jūros teršimą: skirti pavesta aplinkos ministrui (šiaip jau skirti baudas nėra ministro funkcija); dabar – 50 000 max ir skiria teisėjas. Iki 2000m pavasario buvo pataisos darbai (jau nebėra!), skiriami teisėjo. Atskirai – turto konfiskavimas: apie 17str, numatančių tai. Teisėjui numatyta tik 4, policijai – 3, valstybės miškų ir saugomų teritorijų tarn – 4, aplinkos apsaugos institucijų – 6 atvejai. Konstitucijos 23str: ši ATPK norma galėtų turėti didelių problemų. Neseniai Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas pasisakė: turto konfiskavimą gali atlikti tik teismas. Iš viso apylinkės teisėjams nurodyti apie 164 (~’99) atvejai skirti nuobaudas, dabar tikrai nesumažėjo: greičiau padaugėjo.
Kita institucija: policija: jos kompetencija numatyta 225ATPK, viso apie 100str. Jų gal net sumažėjo, nes atsiskyrė sienos apsaugos tarnyba (2252). Ne kiekvienas policininkas gali skirti nuobaudą! Kokie?
policijos įstaigų vadovai, jų pavaduotojai bei kiti tam įgalioti policijos pareigūnai. Jie gali skirti: įspėjimą, baudą arba baudą su turto konfiskavimu. Atv: viešos tvarkos pažeidimas: geležinkelių tv pažeidimas, narkotinių pasėlių ____aug; žodžiu, x, susiję su vieša tvarka ir _____;
rajonų (miestų) policijos komisariatai, arba nuovadų vadovai; nuobaudų rūšys: įspėjimas, bauda, bauda su konfiskavimu. Tik šiek tiek skiriasi veikų sąrašas. Manau, be reikalo ATPK skiria šią rūšį;
transporto policijos punkto vadovai: geležinkelio ir oro transporto policija. Funkcija: viešoji tvarka, šiukšlių išmetimas pro langus, važiavimas ant stogo. Esmė: transporto sritis. Jos nuobaudos gan švelnios;
eismo taisyklės: eismo priežiūros pareigūnai. Policijos pareigūnai, kuriems pavesta ta priežiūra. Surašyti nutarimą turi t: vyriausias, vyresnysis komisaras, komisarai, komisarai inspektoriai ir vyresnieji inspektoriai (________ inspektoriai etc). Gali skirti baudą, teisės vairuoti tr priemonę atėmimą, daiktų konfiskavimą (turimas minty antiradaras); inspektorius, jaun insp gali skirti baudą tik iki 200LTL;
Mokesčių policija: vyr komisaras ir ir vyr inspektorius etc.: operacijų užsienio valiuta tvarkos pažeidimas, ataskaitų apie įmonės pelną etc nepateikimas (mokesčių vengimas); + SODROS mokesčių slėpimas pirmą kartą.
Štai visa, kas liko policijai. Pasienio p iškelta prie kitų valstybės institucijų. Kt institucijos: inspekcijos (jų yra apie 19-20): funkcijos: priežiūra: kaip laikomasi x aktų. Pvz, darbo, mokesčių inspekcijos (10 apskričių insp, 1 centrinė prie FM); Meteorologijos insp, nebeliko Higienos inspekcijos, vietoj jos: Maisto ir veterinarijos priežiūros tarnyba ir kita – Nemaisto priežiūros insp. Vartotojų teisių gyn tarnybos irgi nebeliko – jos funkcijas perėmė Maisto ir Nemaisto priežiūros institucijos, žr. Produktų saugos įstatymą. Inspekcija (baudos, inspektavimas) – siauriau nei tarnyba. Tarnyba l ok veikė.
37: Tabako ir alokoholio, Konkurecijos, Vaiko teisių, Vyrų ir moterų lygių galimybių etc. Visose vykd valdžios srityse yra institucijos, prižiūrinčios tas veiklos sritis, pvz, Archyvų ___ – tik mažą jų veiklos dalį užima baudimas;
nuobaudas skiria ne tik ATPK išvardytos institucijos: pagal kt įst, ūkio subjektai – JA. Todėl, pvz, Alokoholio kontrolės įst gali būti numatyta įv inst, skiriančių nuobaudas už reklamos, kontrolės įst pažeidimus;
šalia įprastų: savivaldybės (ar savivaldybė ar adm komisija?): ar saviv funkcija – skirti nuobaudas? Kokurecijos įstatymas – Konkurencijos taryba. Produktų saugos įstatymas. Tų įstatymų yra apie 19. procedūros – labai mažai reglamentuotos. ATPK bendros taisyklės – netaikomos. Manau, tai ydinga praktika – bendra dalis turi būti imama iš ATPK: vidurio taisyklė, 211str.

————————————————————————————————————————————————–
Pasiruošimas adm bylos nagrinėjimui. Pabaigus 1-ą stadiją, surašius arba ne protokolą, byla per 3d turi būti perduodama institucijai, kuri ją nagrinės. Jei keliama bb – irgi per 3d. Tai štai gavęs bylą subjektas turi išspręsti šiuos klausimus:
ar priklauso jo kompetencijai tą bylą nagrinėti;
ar teisingai surašytas protokolas (kokybės patikrinimas);
ar protokolą surašė įgaliotas pareigūnas;
ar pranešta bylos dalyviams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą;
gal reikia išreikalauti papildomą medžiagą;
išsprendžiami dalyvaujančių prašymai (jei nesusiję su bylos nagrinėjimu iš esmės).
Jei nekompetetinga – perduoda kitam. Dėl protokolo surašymo: nagrinėjant ab yra viena taisyklė: nagrinėjantis bylą subjektas negali išeiti už protokole įtvirtintų faktinių pažeidimo ribų. Subjektas, nagrinėjantis ab, gali keisti tik veikos kvalifikaciją. Jau parengiamojoje stadijoje reikia tikrinti, ar protokolas – kokybiškas. Tik įgaliotas pareigūnas gali surašyt. Remiantis AT Senato išaiškinimu, jei ne 2591str įvardytas pareigūnas surašė protokolą – byla turi būti nutraukiama. Nesvarbu ar dalyviai dalyvauja: bendra taisyklė – pažeidėjo dalyvavimas yra neprivalomas. Svarbu, kad būtų duomenys apie pažeidėją: gavo šaukimą ar ne etc. Kt dal: tyrimo stadijoje visi įrodymai turi būti ištirti betarpiškai. Liudytojus reik atvesti į posėdį, nepakanka vien pateikti jų paaiškinimus. Teismai išaiškino kitą taisyklę: liudytojas gali būti apklaustas ir pasirengimo bylai etape: tada tai bus teisėtas veiksmas.
Bylos nagrinėjimo vieta, tvarka, terminai. Bendra taisyklė: nagrinėjama pagal nusižengimo padarymo vietą. Išimtys. Yra krūva išimčių;
1. galybė straipsnių, susijusių su vairavimu, kai bylos gali būti nagrinėjamos 3-jopai:
pagal pažeidimo padarymo vietą;
pažeidėjo gyvenamąją vietą;
transporto priemonės įskaitos vietą (čia taikoma mažiesiems laivams).
2. kt išimtis: susijusi su prekyba ir viešąja tvarka: prekybos turgavietėse pažeidimai, susiję su prekyba alkoholiu pažeid: pagal padarymo vietą ar pažeidėjo gyvenamąją vietą;
3. pagal nagrinėjančios institucijos buvimo vietą: susiję su vertybinių popierių apyvarta, jos taisyklėm, pensijų fondų apyvarta, dauygiau su įmonių veikla;
4. adm komisijos ir seniūnai kaimo vietovėse: nagrinėja tik tas bylas, kurias padarė jų teritorijos gyventojai (pagal pažeidimo vietą);
5. susijusi su nepilanmečiais: visada pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą;
6. ekonominės sankcijos: pagal institucijos buvimo vietą (ne pagal ATPK taikomos nuobaudos).

Terminai. Bendra taisyklė: pasiruošti ir išnagrinėti reik per 15d nuo dienos, kai subjektas gauna medžiagą.
Išimtys:
trumpesni terminai [1 para]: 1) 1 para: narkotinių medžiagų įgyjimas ir laikymas; 2) operacijų užsienio valiuta pažeidimas; 3) nedidelis chuliganizmas: 1 para; 4) pilnamečių gėrimas alkoholinių gėrimų viešoj vietoj, pasirodymas neblaiviam (jei nepilanmetis – taikoma bendra taisyklė); 5) pasipriešinimas policininkui, STT pareigūnui, jų orumo negerbimas, kliudymas;
3 dienos:
užsienio valstybės vėliavos naudojimo tvarkos pažeidimas(?);
susirinkimų ir kt masinių renginių tvarkos pažeidimas.
5 dienos: smulkusis svetimo turto pagrobimas;
7 dienos: dėl dujų naudojimo normų pažeidimo.
Negali įteikti šaukimo dėl objektyvių priežasčių: išvykęs žmogus, pvz. Negali išnagrinėti per tuos terminus – jie pratęsiami. Bendras naikinamasis terminas: 1m (nuo dienos, kai pradedamas skaičiuoti patraukimo adm atsakomybėn terminas). Jei spec įst nustato kt term – jie bus taikomi. Jei 1-os inst teismo nutarimas bus panaikintas ir reiks nagrinėti bylą iš naujo: terminai pradedami skaičiuoti iš naujo. 7-os temos baigt nepavyko. Kt kartą.

15.11.01 /

10 paskaita

Kitos aplinkybės (be lengvinančių ir sunkinančių). Jos reikšmingos 301straipsniui, ty mažinant nuobaudą mažiau nei žemiausioji nustatyta riba. Nutarimo ATP byloje papildoma rūšis (be 3 išvardytų viename straipsnyje) yra numatyta ATPK 301str (nutarimas taikyti 301str). Pirmais 3 atvejais surašomas atskiras nutarimas. Taikant 301str rašo pačiame nutarime kitą dalį, kurioje išdėsto motyvus skirti žemesnę ribą nepasiekiančią nuobaudą. Nutarimas nešamas apylinkės teismo teisėjui:
jei jis sankcionuoja nutarimą – įsigalioja visos nutarimo dalys;
jei nesankcionuoja – įsigalioja tik viena dalis (be tos, kuri taiko 301str).
Jei nutarimą surašo pats teisėjas, tai sankcionuoti nereikia. Apylinkės teisėjas ne tik skiria nuobaudas, betir tikrina, ar teisingai (teisėtai) panaudotos procesinės prievartos priemonės. Jei administracinis aktas nėra papildomai nagrinėjamas, ty pagrindinis ginčas priklauso bendrosios kometencijos teismų kompetencijai – bylą sprendžia šie teismai, kartu nagrinėdami administracinio akto teisėtumo klausimą.

Baudž byloje teismas nustato, ar asmuo padarė nusikaltimą ir jį nuteisia arba ne. Teismas, nagrinėdamas bylą, (adm justicijoje) turi nustatyti abiejų bylos šalių veiksmų teisėtumą, o to baudžiamojoje byloje nėra. Taip (adm just) kontroliuojamos valstybinės valdymo institucijos. Konstitucini teismas – politinio ginčo sprendimas teisinėm priemonėm. Jei politikai nesusitaria – į KT. LR 29 žmonės gali kreiptis į KT, actio populiaris (asmeninio skundo teisės, kaip kad, pvz, Vokietijoje) – neturime, mat per brangu.

Adm teismų vieta LR teismų sistemoje. Teisingumą vykdo tik teismai, LRK 109. Dabar galiojanti teismų sistema, jos pagrindai (teismai) atsirado 1992m, tik teisinis įtvirtinimas. ‘92m priimtas teismų įstatymas, teko dalyvauti jį surašant. 4 grandys: apyl (buvo taikos teisėjai). Prieš tai buvo rajonų (miestų) liaudies teismai ir Aukščiausias teismas. Aukčš t nagrinėjo kai kurias bylas ir pirmąja instancija, tik bb (mirties bausmė, polit bylos: teisėjas ir 2 tarėjai); kt bylos, kurios nagr aukšč – kasacija (nors iš esmės tai buvo arčiau apeliacijos): kolegijos – po tris teisėjus. Jų sprendimai galėjo būti protestuojami į Prezidiumą – priežiūrinę inst, ir po dar – į Plenumą. Plenumo sesija išliko ligi šiol. Tačiau dabar, pagal naują CPK, bus tik skyrių plenumų sesijos. Kad nespecialistai nelemtų bylos lemties. ‘92m – apylinkės teismai, buv teismų bazėj. Atsisakyta liaudies tarėjų – tai labai didelis palengvinimas teisėjams. Apyg, Apel iki ’95m nebuvo sukurti – lešų ir pastatų trūkumas. Buvo pristabdytas teismų įst galiojimas, ‘94m buvo pakeitimų, o nuo ‘95m pradžios jau funkcionavo sistema. Gali būti, pagal LRK, stegiami specializuoti teismai. Ypatingi? Karo kolegijos, ‘troikės’? nuo ’88-‘89m sklandė adm teismų idėja, kai kurie juokėsi (vėliau tapo didžiausiais gerbėjais.). Įstatymas kurtas nuo ‘97m: tik labai žali metmenys. Darbo grupės vadovas, prad, Kęstutis Lapinskas, tuomet KT teisėjas. Labai žalias, kaip ir jo LRK (Teisininkų draugija tada jį labai sukritikavo, neatlaidžia ir pyksta dėl to ant jos lig šiol) projektas. Jarašiūnas sudėjo į krūvą (LRK) ir surašė (nesudarinamus 2 proj). Ladsbergis padirbo prie LRK tikrai labai daug, reik tai pripažint, išreikšt pagarbą. Adm bylų teisenos įst, 1999 01 14, tp Adm ginčų komisijų įst, dar Adm teismų įkūrimo įst. Taip įgyvendinta Roemerio svajonė – Administracinis teismas.

LR administracinių teismų sistema. Pradžioje buvo specializuotų skyrių idėja.
1999-2000

Vėliau sistema kito: sumąstymas buvo toks, kad reikia įvesti dalinę reviziją, ir probl dėl ATPK: apeliacine instancija negali būti vienas teisėjas. ‘99m suform pakeitimai (rudenį): vėliau priimtas adm bylų nagrinėjimo įst (nesuklysime vadindami jį kodeksu), nes ABTĮ buvo daug CPK normomis reglamentuojamų atvejų (nuorodų iš ABTĮ į CPK). Dabar iš CP beliko atstovavimas, nors ir pačiam ABTĮ yra normų, reglamentuojančių tai.
2001

NB. Dėl apeliacijos termino: adm teismai visada nagrinėja ginčą dėl teisės. Apeliacija – dėl fakto. Vokietis ar lenkas nesuprastų, ką mes turim minty, sakydami ‘apeliacija’ adm justicijoje.

Gan savarank, nors daug b_____ ______
Adm t teisėjus visus skiria LR Prezidenta. LR AT teisėjus skiria LR Seimas. Adm: Seimo pritarimu skiria LR Prezidentas. Apyg: kaip ir bendr (LR Prez be LRS įsikišimo: bet visais atvejais Teisėjų tarybos pritarimu). Prez įgavo daugiau laisvės: jam tik pataria, bet jis gali ir neskirti, ir skirti kitą.
Adm teismai nagrinėja: ginčus dėl teisės adm srity. Valst administravimo subjektų, tiek norminių, tiek teisės taikymo aktų teisėtumą, tp šių subjektų vilkinimą atlikti, atsisakymų atlikti jų kompetenciai priskirtus veiksmus (ir centr, ir terit, ir savivaldos inst, ir pareigūnų ir sporendimus, ir veiksmus). Kt klausimas: dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, kurią žmogus patyrė dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų ar sprendimų (po to valst inst įgyja regreso teisę). Visos mokesčių bylos; norėta: visi ginčai, susiję su valstybės tarnyba: ty, pvz, Zarasų darželio valytoja dėl nesutikimo su pareikšta pastaba turėtų važiuoti į Vilniaus adm teismą įrodinėti savo teisumą): pavyko įtikinti palikti viešųjų paslaugų tarnautojus bendriem teismam (ir patogiau teritoriniu požiūriu).
+rinkimų, referendumų, tarnybinės etikos komisijos, susiję su viešuoju administravimu, valstybinio valdymo įgyvendinimu.
Ko nenagrinėja:
KT kompetencijai priskirtų bylų (riba – Vyriausybė kaip kolegiali institucija; Premjeras);
Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės kaip kolegialios inst, visų teismų teisėjų atliktų veiksmų tesiėtumo, dėl ikiteisminio tyrimo institucijų procesinių veiksmų teisėtumo, tp ir anstolių veiksmai, kai vykdomas sprendimas (iki šm sausio ir Seimo kontrolieriai buvo išbraukti iį adm teismų kompet; dabar gali nagrinėti – Seimo kont išbraukti iš “nenagrinėtinų” skilties.
Apygardos adm teismai:
ginčai, kai taikoma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka;
kai tiesiogiai galim kreiptis į adm teismą netaikant ikiteisminės procedūros (pvz, kai kyla klausimas dėl norminio (apyrg/ar Vyr adm t) adm akto teisėtumo);
pagal Seimo kontrolierių pareiškimus x bylose;
pagal savivaldybių tarybų sprendimus;
turtinės ir neturtinės žalos (nes adm komisijos sprendimas nebus vykdomas);
tarnybiniai ginčai (nors bando nagrinėti ir komisijos). Valstybės tarnybos įst gali būti numatyta ikiteisminė instancija (tačiau ne Vyriausybės nutarimu, kaip kad yra dabar! -> tada gali nagrinėti adm teismas, nes poįst akto lygmuo nėr pakankamas “išjungti” teismą);
pagal skundus dėl adm nuobaudų;
ir kt (jei bus išvardyti įst).

Vilniaus Apygardos teismo specialioji kompetencija:
visi ginčai, kurie teismingi Apyg adm teismam, jei atsakovas – centrinio administravimo subjektas (ir tarnybiniai, ir žalos);
Seimo kontrolierių prašymai, nepriklausomai nuo atsakovo buvimo vietos;
Mokestiniai ginčai, po to, kai juo išnagrinėja Mokestinių ginčų komisija (dėl akto, permokos, nepriemokos);
Dėl adm ginčų komisijos sprendimų teisėtumo ar vykdymo;
Kt.
Rev: 1) kai atsakovas – centr adm inst; 2) mokest ginčai (adm (?) ginčų komisijos skund; po Muit dep, SODROS etc).
Ginčų dėl teismingumo sprendimas: žr 21str ABTĮ tarp bendros komp teismų ir adm teismų. Nes jei tarp adm – Vyr adm t sprendžia.
‘99m buvo: Aukšč t civ bylų sk pirm, Apel t civ b sk pirm (?), Vyr adm t pirm. [vienintelis atstovas nuo adm justicijos juokaudavo ‘nuskriaustą’, bo tiedu galėjo nubalsuot jįjį 2X1 no probl. ,)
Nauja red: teismingumo kolegija: AT CB skyriaus pirm; Apel CB sk pirm, Vyr adm t pirm ir jo pavad, ty dabar padaryta 2X2. pirmininkavimas – pakaitom: lemia pirmininko balsas, jei balsai pasiskirsto po lygiai. Kolegija renkasi kartą į 2-3 mėn: per kartą išsprendžia 15-10 klausimų. Kreipiasi adm ar bendros kompet teisėjai. Pagal Teismų įst tai turėjo spręsti AT CB sk, tačiau grįžta prie kolegijos: pasikeitė (?) principas.
Žinybingumas: kokia žinyba: teismas? Prokuratūra? Tardymas? Policija?
Teismingumas: koks teismas?

22.11.01 /

11 paskaita

Adm bylos iškėlimas teisme. Kaip ir kiekviena byla adm b nagrinėjimo prosesas turi stadijas.
adm bylos iškėlimas (kaip ir civ, baudž) = atitinkamo procesinio dokumento padavimas teismas. Joks teismas pats bylos (savo iniciatyva) iškelti negali. Išimytis kai kuriose šalyse – KT savo iniciatyva. Tačiau LR ir mūsų aplinkinėse valstybėse to nėra. Čia laikomasi nuostatos, kad joks teismas savo iniciatyva bylos iškelti negali.
skundo/prašymo teisė. ABTĮ mini 2-jų rūšių procesinius dokumentus: skundas ir prašymas. Šios formos galioja tiek komisijom, tiek adm teismam. Įstatyme įtvirtinta, kad skundą privačios teisės subjektai (nepakliūna fiziniai asmenys, esantys valstybės tarnautojais): piliečiai, užsieniečiai, asmenys be pilietybės, ūkio subjektai; prašymai: valstybės institucijos ir vasltybės tarnautojai (viešosios teisės subjektai). Ar reikėjo dviejų rūšių?Lapinskas pasiūlė pirminiame variante – taip ir liko. Gal ir gerai (pamatęs iškart žinai – viešos ar privačios teisės subjektas). Kas turi teisę skųsti/prašyti: šiaip – fiziniai ir juridiniai asmenys, +kiti viešojo administravimo subjektai: tarnautojai (valstybių ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojai/pareigūnai ir įstaigų vadovai (bet jie ir taip tarnautojai, tai bereikalinga formuluotė/žodžiai. Viešojo administravimo tarnautojai: -oje redakcijoje to nebuvo, buvo ir paslaugų tarnautojai, pvz, Zarasų darželio valytoja. Negi ji turi važiuot į Vilniaus apygardos teismą? Jau ir tada stengėmės (contra leges; bent jau prieš įstatymo raidę) formuoti praktiką aiškindami žemesniem teismam, kad paslaugų tarnautojų ginčus turi nagrinėti bednri teismai (ne Vilniaus apyg adm!). Naujoje VTĮ red (jau parngta ir ‘išėjusi’ iš Vyriausybės) VTĮ paslaugų tarnautojų nebelieka. Prisiminkime, de facto nėra ir dabar. (viešųjų įstaigų vis daugėja)
skundo padavimas:
paduodamas tiesiogiai administraciniams teismams:
dėl norminių adm aktų teisėtumo (centrinio, vietos ar teritor adm subjekto);
pagal Seimo kontrolierių prašymus (kaip institucijos, ne privataus asmens), ginant kitų asm teises;
pagal savivaldybių tarybų prašymus dėl jų teisių pažeidimo;
pagal Vyriausybės atstovo prašymus (dėl savivaldybių veiklos, į Vilniaus apygardos teismą);
tarnybiniai ginčai (plg, tarnybinės nuobaudos skyrimo procesas: jo sprendimus gali skųsti);
ginčai dėl kompetencijos/ginčai tarp vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų;
pagal skundus dėl adm nuobaudų teisėtumo;
dėl rinkimų įstatymo pažeidimo (nes nagr laikas skaičiuojamas valandomis);
pagal prašymus užtikrinti adm ginčų komisijų sprendimų vykdymą;
dėl Vyriausios tarnybinės etikos (baisiojo Andriulio komisijos) sprendimų (ty, dėl jos sprendimų ir jos pačios kreipimųsi);
pagal užsieniečių skundus (dėl pabėgelių statuso, leidimo laikinai gyventi. -> tiesiogiai teismui.
prieš tai turi būti paduota kitai adm ginčų nagrinėjimo institucijai (privaloma išankstinė neteisminė tvarka: mokestinų, SODROS ginčų). Tik po to – adm teismas. Atvejai, būtinai numatyti įstatyme. Mat jei to nėra – teismas gali imtis nagrinėti bylą, nepaisant žinybinio akto, nurodančio kitą, nei įstatyme numatytą, tvarką. Ikiteisminė tvarka numatyta: Muitinės kodekse, MAĮ, Valstybės soc draudimo įst ir kt. – tik po to – į teismą.
alternatyviai: ir į komisiją, ir į teismą iškart. Gali rinktis, kaip nori, vieną šių variantų. O visi kiti atvejai: nepaminėti nei ABTĮ, nei Komisijų įst: tada renkiesi (turi aternatyvą). Pvz, kiti didžiuojasi “nė kart nebuvau teisme”, ir blogai – reik aktyviai ginti savo teises. Kiti – priešingai, prisiminkit mėnesienos bylininkus.
skundo padavimo būdas: gali siųsti paštu, gali įteikti tiesiogiai per raštinei. Tačiau skundas turi būti raštiškas (e-mailu negalima, mat nėr kaip identifikuoti parašą, elektr parašas – kol kas tikrai per brangu; faksimiliniu laišku – galima, tačiau po to kaip įmanoma greičiau, ne vėliau kaip per 3d, turi išsiųsti originalą, nes parašą gali ir nukopijuti (‘pernešti’). Yra 2 atvejai, kai skundas teikiamas tiesiai teismams: dėl rinkimų komisijų įst pažeidimo (žemiausio rango ir vyriausių).
kas turi būti nurodyta? Žr įstatymą: svarbu: tiek CPK, tiek ABTĮ reikalauja kodų (asmenų, įstaigų). Jei kalbam apie atsakovą – nurodomo, tik jei žinomas. Bet pareiškėjo – būtinai. Svarbu dar: pridedamų dokumentų sąrašas: svarbu, kad nepasimestų dokumentai (mat sekretorės uždirba nedaug – gali ir ‘pasimest’.) žodžiu, raštinėj tai iškart ir tikrina; +asmens, kuris pasirašo, įgalinimai (adm teismai yra pirmieji, pradėję to reikalauti; N CPK proj tai įrašyta, anksčiau nebuvo). Šiai apie 50proc patikrinus pasirodė neturį įgalinimų, arba tiesiog įstatuose užmiršta pasakyti apie tai: kas ves bylą teisme, arba tai pavesta nustatyti Tarybai. Kartą teko suvažiuot akcininkams iš Vokietijos (tik jie turi teisę keisti įstatus) – tam, kad suteiktų įgalinimus. Iš advokato reiklaujama: orderis, +sutartis su klientu: kad turi teisę vesti bylą. NB. Reikia labai atidžiai rašyti įstatus.
skundo surašymo data, laikas ir vieta: kam vieta? Nežinau, bet jos reikalauja.
pridedama:
skundžiamas aktas;
jei buvo nagrinėta byla lig šiol – visi sprendimai, ty, visa istorija. [šie 2 punktai – privalomi].
Ir kiti įrodymai, kuriais grindžiamas skundas/prašymas.
Dar: žyminio mokesčio kvitas. Nebent asmuo būtų atleistas ar neapmokestinama byla. Būtinai – originalas, nes jei galėtum dėti kopiją, tai prie kiekv bylos galėtum dėt tą patį daug kart.
+ visko kopijų turi būti tiek, kad užtektų visom šalim, +viena liktų teismui. Ne tik skundo, bet ir visų priedų. Kartais priedų būna 100-200lapų, pvz, Muitinės bylose, tai teismai užmerkia akis, kai, pvz, žinoma, kad mokesčių adminstratorius turi tuos lapus, bent jau daugelį jų. Tadėl jai daug – galim mėgint dėti tik svarbiausius. Beje, žr labai atidžiai, ką teikiat, ir jei nedaug – geriau duot viską.
Skundo/prašymo pateikimo terminai/jų atnaujinimas. BENDRAS TERMINAS kreiptis į adm teismą – 1 mėnuo, jei skundžiamas aktas ar veiksmas. Jei neveikimas – 2 mėnesiai nuo laiko, kai baigėsi terminas sprendimui priimti. (?)
išimtys: BENDRA IŠIMTIS: jei specialus įstatymas taiko kitokius terminus, taikome kt įstatymą. Pvz, Soc draudimo įst: 10d – labai trumpas! Apeliacinis pasakė – taikomas specialus;
SPECIALIOS IŠIMTYS: jei ginčą nagrinėjo ikiteisminio nagrinėjimo institucija – skundo padavimo terminas yra 20d nuo sprendimo primėmo; kt – nuo dok padavimo dienos. MAĮ – ir taip mintyta kt – komisijos – 20d, tp dėl viešųjų pirkimų ginčų. Jei nenagr/neveik – 2 mėn terminas. Jei neišnagrinėja per 60d – įsigalioja teisės kreiptis į teismą.
TEISMŲ PRAKTIKA: jei kyla ginčas dėl žalos atlyginimo – bendras ieškinio senaties terminas, numatytas įst: buvo 3m, dabar 10m. kadangi materialinė teisės norma – civilinė (taikoma ir civ t senaties taisyklė); jei žala tarnautojui – darbo įstatymas numato 1m terminą.
PRALEISTO TERMINO ATNAUJINIMAS: teismas turi teisę atnaujinti bet kokį terminą. Jei bendri teismai negali atnaujinti kai kuriais atvejais, tai adm teismai gali dažniau – mat, tokia jų paskirtis (kiek įmanoma, ginti, užtikrinti žmogaus teises) ir taip paruošti teisėjai, dabar esantys juose. Todėl adm teismas labai lengvai atnaujina praleistą terminą. Žinoma, reikia nurodyti svarbias priežastis. Vadinasi, kartu su pareiškimu/skundu turi būti pateikiamas prašymas atnaujinti terminą. Geriau daryti tai atskiru dokumentu (civiliniam procese tai daroma tam pačiam dokumente). Toks prašymas atnaujinti terminą gali būti paduodamas visada, išskyrus kai byla išvis negali būti nagrinėjama: 7 atvejai (kai nenagrinėjama): ne tam teismui žinybinga, jau išnagrinėta, nepateiktas įgaliojimas, nepasirašytas išvis etc. Jei skundas nebūtų priimtas, tai ir prašymas atnaujinti terminą irgi nepriimamas. Skunde turi būti aptartos priežastys ir pridėti įrodymai, ir kartu su atnaujinimo prašymu – paduodi patį skundą su visais priedais, nepriklausomai nuo to, atnaujino terminą ar ne. Kodėl atskirai? Civ procese prašymas atnaujinti nagrinėjamas nagrinėjant bylą iš esmės. Ir terminą taiko tik jei prašo atsakovas. Adm teismuose kitaip: pirma nagrinėja prašymą atnaujinti terminą (tokia praktika suformuluota). Tik prašymą patenkinus – skundas priimamas ir vyksta paruošiamieji veiksmai. Skirtingi etapai, procedūros ir teisiškai tai atrodo gražiau (2 dokumentai).
Teritorinis teismingumas. Labai griežta atsakovo taisyklė: ten, kur yra viešojo administravimo subjektas: tos teritorijos Apygardos administracinis teismas. Dėl centrinių administravimo subjektų – Vilniaus apyg teismas.
Teismo išlaidos ir jų atlyginimas. Prie skundo/prašymo turi būti pridėtas kvitas. Priimamas tik jei sumokėtas žyminis mokestis. 1-oj instancijoj visada vienodas (be indeksavimo) – 100LTL. Civ procese – indeksacija -> nesąmonė (yra ir naujam CPK). 2-oj instancijoj – 50LTL (kaip ir CPK). Nauj CPK – visur vienodos (šis CPK Projektas labai kritikuojamas!). Adm procesas – labai pigus. Adm teismai beveik visąlaik atleidžia nuo mokesčio. Nors, pvz, Vokietijoje ir adm procese mokestis sudaro tam tikrą procentą nuo sumos.
1.6.1. Kategorijos:
dėl viešojo adm subjektų vilkinimo atlikti tam tikrus veiksmus: tada nereikia mokėti (supratot, būsimi advokatai?!);
įvairūs pensiniai klausimai;
visi rinkimų, referendumų klausimai;
valst tarnautojų įvairūs prašymai, jei tai susiję su tarnybiniais santykiais;
įvair valst institucijų kreipimaisi atliekant jų funkcijas (nes ta pati kišenė – kam kilnot iš vienos kišenės į kitą?) [nors gal ir ne visai taip. T.Ž.];
dėl administracinių nuobaudų paskyrimo ir napaskyrimo;
dėl žalos, jei ji padaryta valst tarnautojų ar viešojo administravimo institucijos (nepakankamai naudojamės! Aišku, teismai iš pradžių bijotų ir atmetinėtų, bet reikia laužti: kai visiem pradės kirsti per kišenę, institucijos regreso tvarka pradės ieškotis iš tarnautojų. bus geriau ir jos veiks geriau.).STT turi kovoti su priežastimis: sritis – vieši pirkimai, savivaldos veikla (taip buvo mūsų su Vagnorium sugalvota kadaise);
jei 1X atleistas, – ir už apel skundą atleidžiamas nuo mokesčio, už atskirus skundus tokiu atveju – irgi (nereik mokėt);
jei kreipiasi asmenys, kurie turi teisę tiesiogiai išspręsti klausimą dėl norminio adm akto teisėtumo (Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, Valstybės kontrolės pareigūnai, Apskričių viršininkai ir Vyriausybės atstovai, teismai ir prokurorai). Jei mes norim skųsti ministro įsakymą – reikia konkrečių priežasčių; tiesiogiai skųsti negali. Anie gali paduoti abstraktų skundą. O jei pats adm teismas pamato? OK. Tik ne toj pat byloje: sustabdo, iškelia kt bylą, ištiria ir tada atnaujina kitos tyrimą; adm teismai yra prikėlę masiškai bylų Konstituciniame teisme, VRM, pvz, taikė krūvas neskelbtų dokumentų (jie negalioja nuo ‘93m).
Dar 1 svarbus įstatymo str: dėl “mėnesienos bylininkų”. Net ir kai įstatymas atleidžia nuo mokesčio mokėjimo, jei asmuo piktnaudžiauja (ty, be rimto pagrindo ir daugiau nei 1X į mėnesį) – gali pareikalauti iš jo sumokėti žyminį mokestį.
Atleidimas nuo žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į materialinę padėtį (fiziniams asmenims ar jų grupėms) gali visiškai ar iš dalies būti atleidžiama nuo žyminio mokesčio. Prašymas dėl to turi būti motyvuotas ir pagrįstas, nes atleidinėjamo (tik nuo) 100LTL. Atskirais atvejais žyminis mokestis gali būti drąžinimas: kai atsiima skundą ar prašymą (civ to nėra: negali ryt ateiti ir atsiimti: civ dar tirtų ar nepažeidė x teisių etc). Seni advokatai indeksuodavo pradžio ir adm teismuose – mokėdavo 140LTL. 😉 kai proc dar nevyko. Nutartis grąžinti, ir tokį prašymą galim paduoti per 2m, kai buvo paduotas x dokumentas, įvyko x veiksmas.
Kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
sumos, išmokėtinos liudytojams, specialistams ir ekspertams;
sumos, susijusios su bylos nagrinėjimo laiko ir vietas paskelbimu spaudoje.
Taisyklė: prašai kviesti x – moki.
Kokios išlaidos atlyginamos?: (irgi susijusios su bylos nagrinėjimu). Principas: kieno reikalavimas patenkintas (kieno naudai priimtas sprendimas) – tas turi teisę reikalauti išlaidų atlyginimo (iš pralošusios šalies). Atlygintinos išlaidos:
žyminis mokestis;
išlaidos, susijusios su skundo surašymu ir padavimu (kopiuojant, šviečiant, siunčiant, atv etv);
išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu šiam procese (ekspertai, liudytojai etc);
transporto išlaidos (įmonės vadovas, pvz, tikrai nevažiuos autiku, normalu, kad jam apmokama už benzą);
gyv patalpos nuomos išlaidos/komand klasė;
dienpinigiai: 10proc MGL už kiekvieną dieną 12,5 LTL (retai skaičiuojamas): ši pareiškėjo teisė išlieka ir tada, jei padavus skundą atsakovas gera valia patenkina prašymą.
Skiriasi reikalavimo teisė: pareiškėjo, atsakovo ir 3 suinteresuotų asmenų. Pareiškėjo išlaidos: praktiškai visos: 3 asm: irgi. Atsakovas neturi teisės į advokato išlaidų atlyginimą, tačiau de facto prisiteisia tam tikrą pinigų sumą: pvz, savivaldybės juridinės tarnybos atstovavimui dažnai samdo advokatus, sudaro sutartis su x kontorom.
Atstovavimo išlaidos: jie turi teisę reikalauti jas atlyginti. Dažnai, jei tai didelė suma – mažinama. Jei turi juridinę tarnybą – teismai reaguoja kaip į pinigų švaistymą.
Sprendimas dėl teismo išlaidų atlyginimo: suinteresuota šalis turi pateiti tokį reikalvimą su visom išlaidom raštu, su visu pagrindimu, bent jau paskaičiavimu. Net jei ir, pvz, čekio už benzą nebus – protingumo ribose atlyginima.
Prašymą atlyginti išlaidas gali paduoti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jei nepaduodi iki tol, – per 14d nuo sprendimo įsiteisėjimo (daug laiko.). nepainiokit su grąžinimu. Jei prašymas pateiktas bylos nagrinėjimo metu – teismas klausimą ir išprendžia. Jei vėliau – nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju klausimas išsprendžiamas priimant nutartį. Tiek spredimas, tiek nutartis (ji priimama, jei klausimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka) gali būti skundžiami Vyriausiajam adm teismui.
Kitą kartą tęsim šią temą – nagrinėsime pasiruošimą bylos nagrinėjimui: tai nauja ir aktualu.

29.11.01 /

12 paskaita
vėluoju: .8:20

įteikimo momentas – nuo įrydymo, kad gavo. Įteikimas teismui: šį darbą atlieka pirmininko aparatas (anksčiau tai buvo administracinė tradicija, paprasta), konsultuodamiesi su pirmininku ir jo parašu. Kiti teisėjai – tik nagrinėja bylas, tik intelektualinis darbas. Taip ir grąžinimo atveju – teisme lieka tik nutartis, visa kita išsiunčiama.
Kt. stadija: pasiruošimas bylos nagrinėjimui. Kai skundas priimamas ar sutvarkomas. Labai reikšminga stadija. CP nusirašė nuo mūsų. Mes – nuo lenkų. Lenkijoj: 1-as teismas, reziduojantis 10-yje veivadijų, +ypatingais atvejais – AT kolegija. Norima steigti 2-jų inst: Načalnyj (AT) + vaivadijų (kaip pas mus apygardų). Litlex – Danų firmos Datacentrale pagrindu (tai – gyventojų registravimo įmonė.). Litlex – tikrai kieta ir moderni sistema, lenkai turi smarkiai senesnę.
Pasiruošimas – pradžioj tai buvo daroma pagal tradiciją, dabar – pagal įstatymą (tai pavesta pirmininko aparatui (?)).
Veiksmai: ABTĮ 68str:
68 straipsnis. Pasiruošimas administracinių bylų nagrinėjimui teisme
1. Teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus:
1) imasi priemonių reikalavimui užtikrinti;
2) įpareigoja (gali įpareigot) pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą; (pirmas žingsnis į tai, kad procesas – daugiau rašytinis, nei žodinis)
3) (buvo pagal paprotį) išsiunčia trečiajam suinteresuotam asmeniui bei atsakovui skundo (prašymo) nuorašus ir pareikalauja iš atsakovo per nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per keturiolika dienų, raštu pateikti teismui atsiliepimą (2egz); (skirti nuo civilistikos: ir civ jau reikalauja; esmė: ieškovas teisme jau žino atsakovo poziciją ir gali pateikti papildomų paaiškinimų (skirtingai nuo civ: jokių kozirių nepanešiosi kišenej, reik pateikt iškart – juk praktiškai – vien popieriai)
4) šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti; (svarbi prerogatyva – aktyvi teisėjo rolė. Rungtynės? Abejotinos. Žmogus su valtybe: advokatui x dokumentų gali ir neduoti. Pvz, su ginklų išdavimu susiję aktai – slapta)
5) nusprendžia dėl specialistų iškvietimo ar ekspertizės darymo;
6) atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą.
Visa tai priima nepranešę niekam, išskyrus jei daroma expertizė (mat čia šalys gali pareikšti nušalinimą, teikti klausimus, ir gali dalyvauti expertizės skyrime). Dok pateikimas turi įvykti per 3 darbo dienas, jei teisėjas nenumato kito termino. Atsiliepimui – 14d. Be to, jei byla renkgiama posėdžiui ir tam pat teisme yra keletas bylų (pvz, keli pareiškimai tam pat atsakovui, ar keli prašymai dėl to paties tna teisėtumo). Kadangi eina per pirm – proceso ekonomiškumas: gali būti sujungiamos į 1. Prisiekus gali ir išskirti reikalavimus, išdėstytus 1-am skunde.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės: tiek teismas savo iniciatyva, tiek ir suinteresuoti asmenys prašymu. Sąlygos: (kaip ir civ): jei to nepadarius priimto sprendimo vykdymas taptų nebeįmanomas/negalimas:
uždraudimas atsakovui atlikti x veiksmus;
ieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas;
ginčijamo akto galiojimo laiko sustabdymas.
Prašymas dėl užtikrinimo: turi būti išnagrinėtas kitą dieną po prašymo gavimo, jei skundas yra jau priimtas. Trūkumų šalinimo procedūra – užtikrinimas dar netaikomas. Jei byla jau teisme – kt dieną po jo gavimo niekam nepranešant, kad kita šalis negalėtų reaguoti, vykdomas. Tokia nutartis gali būti skundžiama. Nutartis vykdoma iškart, nepriklausomai – apskųsta ar ne.
Adm. bylos proceso dalyviai.
Adm. bylos proceso šalys: didelis skirtumas nuo cp. ABTĮ: 1) šalys; 2) dalyviai (platesne prasme). Tarp proceso šalių skiriama siauresnė sąvoka – bylos šalys. Dabar – dalyviai: visi. Proceso šalys – pareiškėjas, atsakovas ir 3 suinteresuotas asmuo (3-iam čia – didžiulis vaidmuo): “tretysis suinteresuotas (labai stipriai) asmuo”; ginčo adm byloje šalys – pareiškėjas ir atsakovas.
dalyviai:
2.1. proceso šalys ir jų atstovai (-> prisijungia);
2.2. prokuroras;
2.3. administravimo subjektai ir privatūs subjektai: org, fiz asm, kurie dalyvauja byloj įstatymo nustatytais atvejai gindami viešąjį valstybės, saviv ar x interesą (cp tai irgi yra, tik retai naudojamas).
Dalyvių teisės: susipažinti su bylos medžiaga, daryti bylos kopijas (po to – pradeda skirtis). Kopijai reik teisėjo leidimo, kopija – 50ct, moki tiesiai teisme, mat būtų kvaila lakstyt į banką dėl tiek. Šalis, pateikusi teismui dokumentą gali prašyti teismui neteikti jo ne tik kopijuoti, bet ir susipažinti. Dėl įmonių – tik reik paprašyt, kad įslaptintų, nes konkurentas gali ateiti ir patikrinti, ką reik.
Skundo atsiėmimas: tikslinti, keisti skundo pagrindą ir dalyką. Kartais adm kildavo klausimas. T.p. pareiškėjas visada turi teisę atsisakyti nuo skundų iki tol, kol teismas neišeina į pasitarimų kambarį. Atsisakymas turi būti įformintas raštu ir jam turi būti išaiškintos atsisakymo pasekmės: jei teismas priims atsisakymą, šio klausimo iš naujo nebebus galima kelti.
Kitos proceso šalių teisės. (jų neturi tiek civilistikoj (?)). Taisyklė: lygios. Spec įstatymas gali numatyti ir specifines šalių teises. Pagrindinė – pareikšti nušalinimus, pareikšti prašymus (ir pab, ir pradž – atskiras klausimas: ar yra prašymas (priež?), teikti parodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų visiems proceso dalyviams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir prieštarauti kitų arg, žr 53str:
53 straipsnis. Kitos proceso šalių teisės ir pareigos
1. Šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinių teisių ypatumus atskirų kategorijų bylose nustato specialūs įstatymai.
2. Proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo numatytomis teisėmis.
3. Procesinės proceso šalių (išskyrus teismus, advokatus ir prokurorus) teisės joms išaiškinamos raštu, įteikiant ar išsiunčiant kartu su šaukimu į teismą jų teisių išaiškinimą. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.
: gauti teismo baigiamųjų dokumentų nuorašus, apskųsti teismo sprendimus, nutarimus, nutartis kt.
Iš esmės skiriasi procesinių teisių išaiškinimas nei cp: jos išaiškinamos raštu (bendruose teismuose – žodžiu), įteikiant kartu su šaukimu į teismo posėdį. Po šaukimo tekstu, kitoj pusėj: parašas, kad gavo ir teisių išaiškinimas.
Kai tai padaroma jau teismo procese – ne tas efektas. O bendruose teismuose – 10-25X per dieną skaitai.
Pradedi klausimu: gavot šaukimą? Ats: gavau; atskiros teisės aiškios? Ne. Tada aiškina. Kt dalyvių, prok ir kt asmenų, ginančių viešus interesus (įgyja šalies teises tik negali atsisakyti skundo, ir atsisak nėra privalomas tam, kurio naudai prieštarauta.
Pagr pareiga: (šalia kitų): šalys savo teisėmis turi naudotis sąžiningai (žr. AT nutartį: nepiktnaudžiavimo teise doktrina!)
Netinkamos šalies pakeitimas: esminis skirtumas nuo cp:
1) gali įvykti jau pirmojoje stadijoje (dažn antroje – pasiruošimo nagrinėti). Jei skunde pareiškėjas nenumato atsakovo ir 3 asm ar nurodo ne tą, pvz, išvis niekuo dėtus, bet klysta, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką -> teisėjas gali trūkumus pašalinti pats (teismas čia labai atlaidus -> nėr ko tampyt žm teisių apsaugos reikalų). Pats eisėjas nutartyje tokiu atveju nurodo – ką jis trauka atsakovu, 3 suinter asm, išsiunčia jiems skundų nuorašus ir jie atvyksta į posėdį. Galutinai klausimas išsprendžiamas pirmoje stadijoje: jei pareiškėjas nesutiks – skundą atmes. Jei nagrinėjant bylą teismas suprato, kad prašymą padavė ne tas asmuo ir netinkamam atsakovui – vėl: jei pareiškėjas sutinka, gali pakeisti tiek pareiškėją, tiek ir atsakovą. Jei pareiškėjas nesutinka – teismas tikrus visgi iškviečia į posėdį (kad žinotų) ir nagrinėja bylą iš esmės.
Gali būti ir procesinių teisių perėmimas: kai viena proceso šalių pasitraukia įv pagrindais: 1) išnykimas subjekto (likv, reorg); 2) tik teisės perleidžiamos (pvz, įmonę galim nusipirkti, finansinius reikalus galim perleisti: tokiu atveju teismas šalį pakeičia teisių perėmėju. Toks perėmimas galimas bet kokioj proceso stadijoj. Jei teisių perėmimas įvyksta jau pažengus procesui (įmonės) veiksmai, atlikti ligi tol, tesių perėmėjams tampa privalomi.
Atstovavimas adm teisme. Taisyklė: teises šalys gina pačios ar per savo atstovus; pačios šalys dalyvavimas neatima teisės turėti atstovą. Valst institucijos, įst turi teisę pasitelkti suinteresuotų aukštesnių institucijų atstovus.
Atstovavimas yra 2 rūšių:
pagal įstatymą: visų inst, įstaigų, kt JA vadovail numatytais atvejais – kt darbuotojai ar tarnautojai jų įgalinimų ribose. Jie pateikia dok, patvirtinantį savo įgaliojimus. Jei į teismą kreipiasi teismas – teismui atstovauja nutartį priėmęs teisėjas ar teisėjų kolegijos pirmininkas. Tp įst atstovai yra numatyti ir fiz asmenims.
pagal pavedimą: paprastai advokatai (adv padėjėjai). Jų įgalinimai gali būt patvirtinti 2 dok: 1) orderiu; 2) sutartimi. Kartais teismas šalia orderio prašo ir sutarties (portfely rekomenduoju turėt ir sutartį: ypač adm t, ypač Vyriausiam, ypač teisėjas Kryževičius). ........ įgalinimai turi būti įforminti įgaliojime, vad Ck ir CPK normom. CPK, rodos, gali įrašyti protokole. ABTĮ – rašytiniam įgaliojime
Atstovo įgaliojimai. Atlieka visus veiksmus atstovaujamųjų vardu. Yra tik numatyti x aprobojimai, kuriuos gal iišsprėsti pats įgaliojantysis, specialiai įrašydamas x atskirų veiksmų atlikimo galimybę. 8 punktai, spec aptartini: ABTĮ 50str:
50 straipsnis. Atstovų įgaliojimai
1. Atstovai pagal įstatymą atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems; kartu čia taikomi apribojimai, kuriuos numato įstatymas. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu.
2. Atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus:
1) bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai;
2) visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą;
3) skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą;
4) skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą;
5) teismo sprendimo ar nutarties apskundimą;
6) įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (per įgaliojimą);
7) vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti;
8) priteistų pinigų gavimą.
3. Įgaliojimas atlikti kiekvieną šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų veiksmų turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime.
Taigi 11 temą baigėm.

Leave a Comment