1 tema. ADMINISTRACINĖ PRIEVARTA IR JOS POVEIKIO PRIEMONĖSAdm. Prievartos sudedamoji dalis yra administracinė atsakomybė. Adm. Prievarta- tai V.prievartos rūšis, kurią sudaro įstatymų nustatyta sistema teisinių poveikio priemonių, skirtų saugoti visuomeninius santykius,t.y. visas adm. Priemones nustato tik įstatymas. Adm. Prievartą taiko: 1)valdymo institucijos, 2)pareigūnai,3)teismas nustatyta įstatymo tvarka. Valdymo sferos reguliavimui ir valdymo priemonių įgyvendinimo užtikrinimui yra nustatytos ir įv. Adm. Teisinės poveikio priemonės. Pagal jų pobūdį ir tiesioginę tikslinę paskirtį, taikymo pagrindus adm.prievartos priemonės skiriamos į: 1)adm.prevencines, 2)adm.kardomąsias,3) adm.nuobaudas arba adm.atsakomybės priemones. Adm. Prievartos ypatybė – priemonės g.b. taikomos ir tais atvejais kai pažeidimas nepadarytas, ar negatyvus reiškinys neįvykęs, bet būtina jas taikyti, kad būtų pažeidimui užkirstas kelias. Taikant šias priemones subjektui daromas moralinis fizinis psichinis, materialinis poveikis, subjektas priverčiamas paklusti atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti, o kaltas – nubaudžiamas.Prevencinės priemonės taikomos esant ypatingom aplinkybėm, kai to reikalauja kovos su nusikalstamumu stiprinimas, kova su žalingom pasekmėm. Jos naudojamos ir kai subjekto elgesy nėra kaltės, t.y.,kai dar nėra padarytas teisės pažeidimas, bet būtina užkirsti kelią jo atsiradimui. Tai priemonės:1. skirtos kovoti su teisės pažeidimais: dokumentų tikrinimas; oficialus asmenų įspėjimas dėl antivisuomeninio elgesio; tam tikrų teisių apribojimas(kurį gali taikyti tik teismas):draudimas išeiti iš namų, lankytis tam tikrose vietose, naudotis motorizuota priemone, registruotis policijoje. Pareigūnai turi teisę tikrinti ar laikomasi šių apribojimų.2. naudojamos tam, kad užkirsti kelią kitoms žalingoms pasekmėms: priverstinis gydymas nuo užkrečiamų ligų(?); kova su stichinėmis nelaimėmis, epidemijomis; polic. Pareigūno teisė pasinaudoti transporto priemonėm, įst. numatytais atvejais; kelio dangos, tiltų saugojimas. Jos naudojamos ne paprastomis aplinkybėmis, o tam, kad būtų išvengta pažeidimo.Kardomosios priemonės numatytos tik įstatymo ir taikomos tik įstatymų nustatyta tvarka. Taikymo pagrindas yra būtent teisės pažeidimas.taikomos siekiant:– nutraukti teisės pažeidimą bei jo žalingas pasekmes;– užkirsti kelią kitokiam pavojingam reiškiniui ar jo pasekmėm:– potvynis, gaisras; išaiškinti teisės pažeidėją ir pažeidimo padarymo aplinkybes;– užtikrinti kad teisės pažeidėjas būtų patrauktas adm. atsakomybėn. Pagal tikslinę paskirtį skiriamos:1) kardomosios priemonės procesinės- nustatytos ATPK – t.y. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės: 1) asmens pristatymas;2) asmens adm. sulaikymas; 3)asmens ir jo daiktų apžiūra; 3) dokumentų paėmimas; 4)neblaivaus vairuotojo nušalinimas nuo vairavimo; 5) draudimas naudoti tech. netvarkingas transporto priemones; 6) patalpų uždarymas,veiklos nutraukimas.2) specialios priemonės: įgaliotų pareigūnų fizinio poveikio priemonės ir kt.Administracinės atsakomybės priemonės: taikomos asmenims padariusiems teisės pažeidimą, tikslu nubausti bei įspėti kitus: 1) įspėjimas, 2) piniginė bauda; 3) spec. teisių atėmimas ir kt.
2 Tema. ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ, SAVARANKIŠKA ATSAKOMYBĖS RŪŠIS, SĄVOKA2.1. Administracinės atsakomybės sąvoka ir ypatumai.Administracinė atsakomybė – savarankiška teisinės atsakomybės rūšis. Tai sudėtingas reiškinys, nes susijęs su prievarta. Esmė: V. prievartos naudojimas teisės nustatytiems visuomeniniams santykiams saugoti ir ginti teisės reikalavimus, užtikrinti įstatymų nustatytą elgesį, užkirsti kelią teisės pažeidimams. Adm. atsakomybė taikoma už padarytą adm. teisės pažeidimą, kuris yra juridinis faktas. Tai santykis tarp teisės pažeidėjo ir V. ar jos įgalioto organo pareigūno, kuris privalo reaguoti dėl teisei priešingų veiksmų. Santykio dalyvių pozicija: V ar jos įgaliotos institucijos pareigūnas reaguoja dėl padaryto pažeidimo, pažeidėją traukdamas atsakomybėn, smerkdamas priešingą teisei elgesį ir skirdamas poveikio priemonę. Iš kitos pusės – pažeidėjas turi atsakyti už pažeidimą, t.y.,atlikti nuobaudą. Kiekviena nuobauda turi tam tikrą moralinio, fizinio, materialinio pobūdžio poveikį. Taikant nuobaudą pažeidėjas patiria neigiamas pasekmes:1) laivės apribojimas (areštas); 2) nuosavybės laisvės apribojimas (turto konf.,bauda); 3) spec. teisės apribojimas. Kiekviena nuobauda daro moralinį psichinį poveikį pažeidėjui.Atsakomybės atsiradimo momentas (2 skirtingos nuomonės):1) nuo pažeidimo padarymo momento (+); 2) nuo to momento, kai pažeidėjas pripažįstamas kaltu,t.y., nuo įsiteisėjimo.Įstatymai nustato atsakomybės pagrindus ATPK 1str.: LR įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždaviniai: -saugoti Lietuvos Respublikos visuomeninę santvarką, nuosavybę, socialines ekonomines, politines ir asmenines piliečių teises bei laisves, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei teisėtus interesus, nustatytą valdymo tvarką, valstybinę ir viešąją tvarką,- stiprinti teisėtumą,- užkirsti kelią teisės pažeidimams, -auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas, jaustų atsakomybę visuomenei.ATPK 5 str.: Savivaldybių tarybos ir valdybos turi teisę priimti -sprendimus kovos su stichinėmis nelaimėmis klausimais, numatančius administracinę atsakomybę už jų pažeidimą, -sprendimus kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis, gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo klausimais, už kurių pažeidimą atsakomybę nustato šio kodekso straipsniai. -Savivaldybių tarybos tvirtina taisykles, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė pagal šio kodekso straipsniai. Atsakomybė pagal tai gali būti:- įspėjimas, – bauda.Niekam negali būti taikoma atsakomybė kitaip nei įstatymų nustatyta tvarka. Procesas vykdomas laikantis teisėtumo principo, t.y., tik savo kompetencijos ribose ir pagal įstatymą. Aukštesnės institucijos kontroliuoja laikymąsi – tai sudaro galimybę apskųsti poveikio priemones aukšt.institucijai ar teismui. Asmuo padaręs ATP atsako pagal įstatymus galiojančius pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Aktai švelninantys ar panaikinantys AA turi atgalinio veikimo galią: padarytiems pažeidimams prieš tokių aktų išleidimą, t.p. paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Dėl tokios nuobaudos peržiūrėjimo suinteresuotas asmuo gali kreiptis instituciją priėmusią sprendimą. Aktai sugriežtinantys ar nustatantys AT nuobaudą neturi atgalinės galios. Nutarimų vykdymas kai nuobauda sušvelninta tačiau ji buvo paskirta laiko atžvilgiu anksčiau( kai ji buvo griežtesnė): peržiūrėjimo iniciatyva turi būti iš pažeidėjo pusės, kai jis sužino apie sušvelninimą ir jei jie tos nuobaudos dar neįvykdė.2.2. Administracinės atsakomybės pagrindiniai principai:1. teisėtumo: nenukrypstamas materialinių ir procesinių normų laikymasis, tikslus jų vykdymas;2. atsakomybė tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą ir tik esant kaltei: veikimas gali būti teisei priešingas, bet nebus taikoma atsakomybė dėl to, kad veiksmuose nebuvo kaltės;3. atsakomybės teisingumo principas: adm. nuobauda g.b. teisėta, t.y. skirta teisėtai, bet ji g.b. neteisinga – tada ir atsakomybės skyrimas yra neteisingas: būtinas atsakomybės individualizavimas, t.y. švelninančių aplinkybių ir aplinkybių kuriomis buvo padarytas pažeidimas apsvarstymas, atsižvelgiant į pažeidėjo turtinę padėtį, ir tik tada skiriant nuobaudą.4. Atsakomybės tikslingumo:jei AA tikslas pasiektas ar gali būti pasiektas kitomis priemonėmis (drausminėmis) ar pasiektas anksčiau nei buvo numatyta – AA g.b. netaikoma ar asmuo g.b. prieš laiką atleistas nuo AA. 30(1) str. Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas: organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.Organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, privalo motyvuoti. Sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. 5. Atsakomybės neišvengiamumo: pažeidėjas t.b. išaiškintas, nustatytas ir nubaustas.6. Viešumo principas: viešas procesas, informatyvumas.7. Atsakomybės operatyvumas:bylos t.b. išnagrinėjamos tuoj pat net ir pažeidimo padarymo vietoje. Įst.leidėjas suinteresuotas plėsti AA už tam tikrus pažeidimus, t.y., atsisakant BA, o vietoj jos skiriant AA. 2.6. Administracinės atsakomybės skirtumai nuo kitų atsakomybės rūšiųNuo BA: 1) pažeidimo pagrindu: BA skiriama už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, o AA – už AT pažeidimą, kuris skiriasi veikos pavojingumo laipsniu. Nuo Drausminės atsakomybės: šis už drausminį-tarnybinį nusižengimą. 1) AA nustatyta ATKP, už jų padarymą atsakomybėn traukia spec. organai, pareigūnai; DA – tam tikri darbo, vidaus tarnybos pažeidimai ir DA taikoma tarnybiniuose santykiuose pavaldumo tvarka.Nuo CA: CK normos nustato CA už prievolių nevykdymą, deliktus. Čia atsakovas atsako ieškovui , kuris nebūtinai t.g. V institucija ar jos tarnautojas.
3 Tema. ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS – ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMAS. 3.1. Bendroji ATP-o sąvoka.Administracinė atsakomybė – savarankiška atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų nustatytas administracines nuobaudas, turint tikslą kovoti su teisės pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.ATP sąvoka (pagal Petkevičių)Teisės pažeidimas – tai veika, kuria pažeidžiami teisės reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai. Veika yra išorinis žmogaus poelgis, kuris pasireiškia tam tikrais aktyviai veiksmais ir neveikimu LRK 25 str.:Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.”, bet 28 str.”Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis laisvėmis privalo…nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių”, todėl mintys ir idėjos negali būti laikomi teisės pažeidimais. Veikos sąvoka apima žmogaus elgesį ir jo žalingus padarinius. Veikos – teisės pažeidimo negali būti ir kai poelgis neišreiškia valios: nesugebančio suvokti savo elgesio esmės. Tn nesilaikymu pažeidžiama valstybės , kartu ir visuomenės valia, jų interesai, teisėtvarka. TP skirstomi: nusikaltimus, ATP, drausmines pražangas ir CT deliktus, ir už juos kaltiems taikoma atitinkamos rūšies TA – BA, AA, DA, CA.AA traukiami asmenys, kurie padaro ATP. Spec.lit. nurodomi ATP požymiai; a) pavojingumas, žalingumas visuomenei; b)priešingumas teisei; c)kaltumas; d)baudžiamumas (ATPK9str.):ATP laikomas priešingas teisei, kaltas ( tyčinis, neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato AA. AA už šiuos ATPK numatytus pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia BA. ATP – pavojingas ir žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius bei jiems padaroma moralinio ar fizinio, ar materialaus, ar kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos kaip ATP pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. ATP pavojingumą ir žalingumą apibūdinant nepakanka nurodyti vien kėsinimosi objekto, o būtina nurodyti ir kitus objektyvinius ir subjektyvinius požymius: padarytos žalos pobūdį ir dydį, jo padarymo aplinkybes vietą, laiką, veiksmų vienkartiškumą ar pakartotinumą ir kt. Taigi veikos pavojingumas yra materialinis ATP požymis. Veikos priešingumas teisei reiškia, kad pavojingą, žalingą visuomenei veikimą ar neveikimą draudžia įstatymas ir toks elgesys laikomas APT. ATP – tai Tn reikalavimų nesilaikymas, tam tikros teisinės pareigos nevykdymas arba netinkamas jos vykdymas. Tai kas teisės neuždrausta, Tn nereikalaujama, negali būti laikoma ATP, nors tai būtų amoralu ir antivisuomeniška, – tai požymis skiriantis ATP nuo neteisinių socialinių normų pažeidimo. Be kaltės ATP negalimas, o tai reiškia, kad visuomenei pavojingas ir teisės draudžiamas veikimas (neveikimas) yra padarytas kaltai, t.y., tyčia arba dėl neatsargumo. Negali būti ATP asmens poelgis, kuris buvo nepakaltinamumo būsenoje (nebegalėjo suprasti savo veiksmų iš esmės arba jų valdyti dėl chroniškos ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kt. potologinės būsenos. Kaltė išreiškia neigiamą vidinį pažeidėjo požiūrį į teisės reguliuojamus ir saugomus visuom. santykius, valstybės, visuomenės atskirų piliečių interesus. Veikos baudžiamumas reiškia, kad už ATP kaltam asmeniui taikomos įstatymų numatytos AA priemonės (nuobaudos).
Adm. teisės pažeidimo bendrieji požymiai: ATPK 9 str. (sąvoka): Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas 1) priešingas teisei, 2) kaltas, 3) tyčinis arba neatsargus) 4) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, 5) už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę – t.y. baustinas.6) yra visuomenei pavojingas. 9 straipsnis.Administracinio teisės pažeidimo sąvokaAdministracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės3.2. Juridinė ATP sudėties analizėSudėties pagrindiniai elementai: 1) subjektas, 2) objektas, 3) subjektyvinė pusė, 4) objektyvinė pusė. Visi elementai tampriai susiję ir jei kurio nors trūksta- sudėties nėra ir negali būti atsakomybės.Objektas – teisės nustatyti ir ginami visuomeniniai santykiai, teisės ginamos socialinės, dvasinės, moralinės, materialios vertybės į kurias kėsinamasi veika. T.y. tam tikra tvarka sureguliuoti visuomeniniai santykiai.Objektas rūšiuojamas į:1) bendrąjį objektą: tai teisės normomis reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai: tai ne tik Adm. teisiniai santykiai, bet ir kitų teisės šakų reguliuojami santykiai, kurie ginami adm.teisės priemonėmis-ATPK normomis bei jų sankcijomis, už kuriuos numatyta adm.atsakomybė.2) rūšinį objektą:tam tikra grupė giminingų santykių, į kuriuos kėsinamasi veika. Jie grupuojami pagal rūšinį objektą ir šiuo pagrindu yra sudaryta ATPK ypatingoji dalis.3) tiesioginį (specialųjį) objektą: tie santykiai į kuriuos tiesiogiai kėsinamasi veika.3.3. Subjektas – tas asmuo, kuris padaro pažeidimą, kėsinasi į teisės sureguliuotus santykius, tvarką, ginamus gėrius, vertybes. Juo gali būti tik fizinis asmuo. Įmonė, įstaiga, organizacija ATP subjektu negali būti. Fizinio asmens savybės: 1)sulaukęs 16m. amžiaus; 2)pakaltinamas: t.y. suvokiantis savo veiksmų esmę ir galintis valdyti savo veiksmus. Nepakaltinami: 1) laikinai sutrikusios psichinės būklės asmuo; 2) patologinis psichinis ligonis, neatsakantis už savo veiksmus.ATP subjektas g.b. 1) eilinis pilietis; 2) pareigūnas: (ATPK) tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga. 3) tėvai : atsakantys už nepilnamečius ir paauglius. Vienais atvejais – už tai, kad tinkamai neprižiūri vaikų, kitais – už vaikų padarytus pažeidimus; 4) užsieniečiai : Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, padarę administracinės teisės pažeidimą, atsako pagal šį kodeksą, jeigu ko kito nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. ( išskyrus diplomatinį statusą turinčius)Tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus, o Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atsako pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą. Už kelių eismo taisyklių, priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių, matavimo priemonių, priskirtų valstybinei metrologinei kontrolei, gamybos, prekybos jomis, nuomos ir naudojimo taisyklių pažeidimus, biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimus, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, už kliudymą Valstybės kontrolės pareigūnams ir jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas bei Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų nevykdymą ir už kontrabandą šie asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais. Šiais atvejais organai (pareigūnai), kuriems suteikta teisė skirti administracines nuobaudas, užuot skyrę nuobaudas, gali perduoti medžiagą dėl teisės pažeidimų atitinkamiems organams, kad jie spręstų klausimą dėl kaltininkų patraukimo drausminėn atsakomybėn. Kiti, anksčiau neišvardinti asmenys, kuriems taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai, tiesiogiai šiuose aktuose numatytais atvejais už padarytus administracinius teisės pažeidimus traukiami drausminėn atsakomybėn, o kitais atvejais – administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais.Objektyvioji pusė – visuma teisės normose įtvirtintų požymių, kurie apibūdina išorinį veikos pasireiškimą (jo pasireiškimo požymius: kaip, kokiais būdais, aplinkybėmis padaromas teisės pažeidimas). Objektyvios pusės požymiai: 1) teisei priešinga veika: veikimas, neveikimas; 2) žalingi padariniai; 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių; 3) veikos padarymo būdas, veika, laikas, priemonės. ATP pagrindinis objektyvios pusės požymis – teisei priešinga veika, t.y. teisės draudžiama veika. Teisei priešingos veikos: 1) paprasta : kai ją sudaro 1 teisei priešinga veika: smulki vagystė, greičio viršijimas; 2) sudėtinga: kai susideda iš kelių savarankiškų teisei priešingų veiksmų: ar padaromi tam tikru būdu laiko atžvilgiu: a) veika iš 2 ar daugiau skirtingų veiksmų (dažniausiai alternatyvių); – b) pakartotinės veikos: būdingi pagrindiniai požymiai: – padaryti 2 ar daugiau veiksmų; – kiekviena veika savarankiškas pažeidimas; – pažeidimas tos pačios rūšies (pakartotina veika); c) trunkamosios veikos: prasideda nuo tam tikro priešingo teisei veikimo (neveikimo) momento ir trunka tam tikrą laiką. Pasireiškia dažniausiai neveikimu: vengimas karo prievolės įskaitos; aktyvūs veiksmai: el. energijos vagystė, ši veika pasibaigia 2 pagrindais: 1) faktinis: teisinės pareigos įvykdymas; 2) teisinis: patraukimas AA už pažeidimą.Žalingi padariniai ir priežastinis veikos ir padarinių ryšys: tiesioginis veikos ir padarinių priežastinis ryšys. Tiesioginis priežastinis ryšys yra nebūtinas, kai teisės pažeidimas padaromas esant tam tikrom formaliom veikoms, kai pakanka tik atlikti veiksmus ar neveikimo, kad būtų pažeidimo sudėtis, o žalingos pasekmės gali ir neatsirasti ( žala neįtraukta į nusižengimo sudėtį):darbo saugos taisyklių pažeidimas.Teisės pažeidimo padarymo būdas, nuo kurio priklauso pažeidimo juridinė kvalifikacija. Pažeidimo padarymo laikas ir vieta: nurodomi Tn dispozicijoje.
Subjektyvioji ATP pusėBet koks žmogaus poelgis (veikimas ar neveikimas) – sąmoningas ir valinis aktas. Nesąmoningas ir žmogaus nekontroliuojamas elgesys g.b. priešingas teisei, bet jis nebaustinas. Subjektyvioji pusė – žmogaus psichinė veikla susijusi su ATP padarymu. Jei objektyvioji pusė pasireiškimas yra išorinis požymis, tai – subjektyvioji pusė – žmogaus psichinė veikla- vidinio pobūdžio.Subjektyviosios pusės elementai: 1) kaltė; 2) motyvas, 3) tikslas. Kaltė – pagrindinis ATP subjektyviosios pusė požymis, nes kaltės būvimas lemia ar galima laikyti, kad asmens elgesys yra teisės pažeidimas, ar nėra toks. Subjektyvioji pusė atsako į klausimą, ar ura kaltė kaip pagrindinis požymis ar jos nėra. Jei yra kaltė, tai jos pasireiškimo formos yra: a) tyčia, b) neatsargumas. ATP padarytas tyčia, kai asmuo suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį, numatė pasekmes, jų norėjo, o jei nenorėjo, tai sąmoningai leido joms atsirasti. Tyčia: 1) tiesioginė: kai asmuo atlieka teisei priešingus veiksmus norėdamas tam tikrų neigiamų pasekmių. 2) netiesioginė: kai asmuo suvokia priešingą teisei savo veikos pobūdį, numato žalingų pasekmių atsiradimą ir nors jų nenori, bet leidžia joms atsirasti. Neatsargumas: asmuo numatė, kad jo veika gali sukelti žalingas pasekmes, bet tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė žalingų pasekmių atsiradimo, nors galėjo ir turėjo jas numatyti. Motyvas – paskatos, kurios stumia subjektą padaryti tam tikrus teisės uždraustus veiksmus: kerštas, pavydas, pyktis. Tikslas – tai ko siekiama pažeidimu.
3.8. Aplinkybės šalinančios priešingumą teisei.Veiksmai išoriškai turintys ATP požymius, bet dėl tam tikrų aplinkybių nelaikomi pavojingais visuomenei r priešingais teisei. Šie veiksmai nesudaro ATP sudėties, tai 1) būtinasis reikalingumas, 2) būtinoji gintis.Būtinasis reikalingumas – administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas ATPK arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra: 1) siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, 2) jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir 3)jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.(1-3 požymiai)Būtinoji gintis – administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas ATPK arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būklėje, tai yra: 1) ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, 2) kad padaroma pasikėsintojui žalos, 3) jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinoji gintis yra tada, kai atitinka sąlygas; 1) būtinąja gintim gali būti atremtas akivaizdus, realus kėsinimasis, kuriuo jau pradėta daryti žala ir kuris nėra pasibaigęs, t.y. ir toliau gali būti daroma žala. 2) žala turi būti padaroma besikėsinančia, o ne kitiems asmenims. 3) gynyba neturi peržengti būtinosios ginties ribų; tarp gynybos ir kėsinimosi neturi būti aiškaus neatitikimo. Atoveiksmis turi būti toks, kad būtų pakankamas pavojui pašalinti.Pareigūnų veiksmai – pareiga, o ne teisė. Jie privalo imtis priemonių tam, kad išvengti žalingų pasekmių
4 Tema. ADMINISTRACINĖS NUOBAUDOS (AN).4.1. Adm. nuobaudos sąvoka ir paskirtisAdm. nuobaudos esmė: AN yra savarankiška adm. teisinio poveikio priemonių rūšis. Adm. nuobaudos paskirtis: kovoti su teisės pažeidimais stiprinant teisėtumą. Administracinės nuobaudos tikslai: Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tai specialioji (tiesioginė) nuobauda taikoma pažeidėjui ir bendroji,- visiems kitiems,- prevencijos priemonė. AN – bausmė už padarytą veiką, teisingumo įgyvendinimas.AN sistema – AN rūšys:Tam, kad AN kiekvienu atveju būtų paskirtos ir vaidintų efektyvesnį vaidmenį kovojant su teisės pažeidimais. AN taikomos atsižvelgiant į pažeidimo rūšis, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo soc padėtį. Nuobaudas nustato įstatymų leidėjas už atskirus pažeidimus, jas taiko spec. institucijos, pareigūnai, kuriems suteikta teisė skirti AN.4.2. AN rūšys.1) įspėjimas; 2) bauda; 3) daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas; 4) suteiktos asmeniui specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisės medžioti arba žvejoti) atėmimas; 5) administracinis areštas; 6) nušalinimas nuo darbo (pareigų). 3-6 punktuose išvardytas administracines nuobaudas gali nustatyti tik Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti ir kitokias negu nurodytos šiame straipsnyje administracinių nuobaudų rūšis.ATKP numatytais atvejais kaip alternatyvi nuobauda rajono (miesto) apylinkės teismo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais.Už administracinių teisės pažeidimų padarymą nepilnamečiams gali būti skiriamos visos administracinės nuobaudos, išskyrus administracinį areštą.
Anksčiau buvo dar :pataisos darbai ir atlygintinas daikto paėmimas4.3. Pagrindinės ir papildomos nuobaudos. Nuobaudos skiriamos į: pagrindinės ir papildomąsias administracines nuobaudas. Už vieną administracinį teisės pažeidimą gali būti paskirta pagrindinė arba pagrindinė ir papildomoji nuobauda.(tik viena, arba viena + 1 papildoma)Daikto konfiskavimas, specialiosios teisės atėmimas ir nušalinimas nuo darbo (pareigų) gali būti skiriamas kaip pagrindinės ir kaip papildomosios administracinės nuobaudos. Įspėjimas, bauda, administracinis areštas gali būti skiriamos tik kaip pagrindinės.4.4. Įspėjimas kaip administracinė nuobauda pareiškiamas raštu. Įstatymų numatytais atvejais įspėjimas įforminamas kitokiu nustatytu būdu. Švelniausia nuobauda.4.5. Bauda. Už administracinius teisės pažeidimus piliečiams skiriama bauda negali būti mažesnė kaip dešimt litų ir didesnė kaip vienas tūkstantis litų. Pareigūnams skiriama bauda negali būti mažesnė kaip dvidešimt litų ir didesnė kaip du tūkstančiai litų. Už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus įstatymo gali būti nustatyta didesnė bauda, negu numatyta ATPK. Nepilnamečiui (16-18m) gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos ATPK. Kai bauda išieškoma tam tikrais atvejais,- teismo sprendimu, jei sutinka pažeidėjas,- ji g.b. pakeista viešaisiais darbais.4.6. ir 4.7. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas. Tai priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu: neteisėtas prekių ir krovinių laikymas ir gabenimas, kontrabanda ir kitai ATPK nustatytais atvejais, kur įrankis yra transporto priemonė, o objektas – prekė. Šaunamojo ginklo, kitų medžioklės įrankių ir šaudmenų konfiskavimas negali būti skiriamas asmenims, kuriems medžioklė yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Konfiskavimo taikymo tvarką nustato ATPK, o nekonfiskuotinų daiktų sąrašą – kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.4.8. Piliečiui suteiktos specialiosios teisės atėmimas. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisės medžioti arba žvejoti) atėmimas skiriamas iki penkerių metų už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Tokios teisės atėmimo laikas negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Atėmimas teisės vairuoti transporto priemones negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis priemonėmis dėl invalidumo, išskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivūs. Atėmimas teisės medžioti arba žvejoti negali būti skiriamas asmenims, kuriems medžioklė arba žvejyba yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.4.10. Administracinis areštas. Tai laikinas laisvės apribojimas Administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus iki trisdešimties parų. Administracinį areštą skiria rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas). Administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams.4.11. Nušalinimas nuo darbo (pareigų). Nušalinimas nuo darbo (pareigų) skiriamas už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus, padarytus ryšium su darbuotojo tarnybinių pareigų atlikimu. Nušalinimą nuo darbo (pareigų) skiria rajono (miesto) apylinkės teismas (teisėjas). Teismo nutarimas siunčiamas pažeidėjo darbovietės administracijai, kuri jį gavusi nedelsiant asmenį turi atleisti iš darbo. Netiksli ATPK formuluotė, nes teismo sprendimas yra nušalinti, o darbovietė privalo atleisti – alternatyvos nėra.Įspėjimą ir baudą gali savo sprendimu nustatyti savivaldybės taryba ar valdyba ATPK nustatytais atvejais.5 Tema. ADMINISTRACINĖS NUOBAUDOS SKYRIMAS5.1. Nuobaudų skyrimo bendrosios taisyklėsNuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato ATPK.Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK, taip pat į nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Organas (pareigūnas) kiekvieną tokį savo sprendimą, privalo motyvuoti. Sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Motyvavimas ir teisėjo sankcija reikalingi tam, kad nebūtų piktnaudžiaujama be pagrindo atleidinėjant nuo nuobaudų pažeidėjus.Baudos skyrimas. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.5.2. Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės:1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis;2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą;3) teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties;4) teisės pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;5) teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas;6) teisės pažeidimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas;7) teisės pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai;8) teisės pažeidimą padarė nepilnametis;9) teisės pažeidimą padarė nėščia moteris;10) teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas) ar asmuo, sulaukęs 65 metų.Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokių atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių.5.3. Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės:1) teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų. Organas (pareigūnas), atsižvelgdamas į atskirų asmenų dalyvavimo padarant teisės pažeidimą pobūdį ir laipsnį ar paramą išaiškinant pažeidimo padarymo aplinkybes ir jį padarant dalyvaujančius asmenis, gali jiems nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe;2) teisės pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų;3) teisės pažeidimas padarytas pasinaudojant stichine nelaime ar nelaimingu atsitikimu;4) teisės pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes ar didelį turtinį nuostolį;5) pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda;6) teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą;7) į teisės pažeidimą įtrauktas nepilnametis;8) teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens arba asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Organas (pareigūnas), skiriantis administracinę nuobaudą pagal administracinio teisės pažeidimo pobūdį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokias atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančias aplinkybes.Sunkinančios aplinkybės netaikomos tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje jos nurodomos kaip nusižengimą kvalifikuojanti aplinkybė.5.4. Administracinių nuobaudų skyrimas, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus. Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą. Kaltu asmuo pripažįstamas už visas veikas.5.5. Administracinės nuobaudos terminų skaičiavimas. Administracinio arešto terminas skaičiuojamas paromis, specialiosios teisės atėmimas – metais arba mėnesiais.5.6. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai Šie terminai padeda efektyvinti nuobaudos taikymą. Aktualumo nebelikus – nuobaudos skyrimas praranda efektyvumą. Terminai: 1) Administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Nors diena praleidus terminą – senatis- nuobaudos skirti nebegalima.2) esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. 3) Administracinė nuobauda už adm. teisės pažeidimus prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje, taip pat kitais ATPK nustatytais atvejais:1) medžioklės taisyklių pažeidimą, 2) metalo laužo supirkimą, apskaitos, saugojimo ar panaudojimo taisyklių pažeidimą;3) muitinės priežiūroje esančių prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimą, 4) muitinio tikrinimo, prekių deklaravimo, prekių gabenimo tvarkos pažeidimą, 5) laisvų ekonominių zonų, laisvųjų sandėlių, muitinės sandėlių, neapmuitinamų parduotuvių steigimo ir veiklos pažeidimą, 6) kontrabanda, 7) specialių blankų, važtaraščių užsakymo, gaminimo, naudojimo ir likvidavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.4) Atsisakius kelti baudžiamąją bylą, jei pažeidėjo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą priėmimo dienos.5) nutraukus baudžiamąją bylą, jei pažeidėjo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo ją nutraukti priėmimo dienos. Kai byloje nėra nusikaltimo sudėties, o yra adm. pažeidimo sudėtis, tokiu atveju byla nutraukiama ir perduodama pareigūnui (institucijai), kad būtu skirta administracinė nuobauda.6) Jeigu teisės pažeidėjas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo ATPK nustatyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukti priėmimo dienos.7) Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, tai nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.Baustinumo išnykimas5.7. Terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda:Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. T.y. ji išnyksta. Išnyksta ne nuo AN atlikimo momento, o kai AN atlieki ir nuo to laiko praeina 1 m ir jei 1m. laikotarpyje nepadarytas naujas ATP. 5.8. Įpareigojimas atlyginti padarytą nuostolįJeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija penkių šimtų litų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio.Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.Jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, organas (pareigūnas), spręsdamas klausimą dėl nuobaudos nepilnamečiui skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad nepilnametis, turintis savarankiškas pajamas, atlygintų turtinį nuostolį, jeigu šio suma neviršija penkiasdešimties litų.Kitais atvejais klausimas dėl administracinių teisės pažeidimų padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.Administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia padariusio administracinį teisės pažeidimą asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo.5.9. Atleidimas nuo bausmėsOrganas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.Organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, privalo motyvuoti. Sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
6 Tema (neišdėstė). Kitos administracinio poveikio priemonės. Žr. Senus konsp.Kitos priemonės tai prevencinės ir kardomosios.Be nuobaudų, administracinė teisinė prievarta apima gana daug ir įvairių kitokių poveikio priemonių, kurių tiesioginė naudojimo paskirtis ir taikymo pagrindai yra skirtingi. Paprastai administracinės teisinės prievartos priemonės naudojamos siekiant teisės pažeidėją nubausti arba užtikrinti sąlygas patraukti jį administracinėn atsakomybėn. Bet galiojantys įstatymai numato ir tokias poveikio priemones, kurios taikomos kitais tikslais, pvz., iš anksto įspėti teisės pažeidimo padarymą, užkirsti jam kelią, pašalinti sąlygas, kuriomis gali būti padarytas teisės pažeidimas arba atsirasti kitokio pobūdžio žalingų padarinių ir pan.Išskiriamos dvi administracinės teisinės prievartos priemonių grupės:1) administracinės prevencinės (įspėjamosios) priemonės;2) administracinės kardomosios priemonės.Teisėtumo užtikrinimas taikant poveikio priemones. 1) vyksta tam tikrų aukštesnių institucijų vykdoma žemesniųjų institucijų (pareigūnų) veiklos priežiūra ir kontrolė.2) Skundas, kurį gali pateikti asmuo, kuriam taikomos poveikio priemonės. Skundą gali pateikti nukentėjusysis, jo advokatas ar įstatyminis atstovas; institucijos, kurių pareigūnai surašo ATP protokolą; prokuroras.
7 Tema ORGANAI (PAREIGŪNAI), ĮGALIOTI NAGRINĖTI ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLAS7.2. Organų (pareigūnų), nagrinėjančių ATP bylas rūšys.Administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja:1) administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų;3) savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai;4) rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai);5) administraciniai teismai6) policija, valstybinės inspekcijos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti organai (pareigūnai)7) valstybinės inspekcijos ir kitos įstatymų tam įgaliotos institucijos (pareigūnai)ATP padaroma labai daug, todėl su tuo kovoja V valdymo institucijos, kurios atlikdamos savo funkcijas tam tikroje valdymo srity, kartu turi teisę ir nagrinėti ATP bylas. Administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai, rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai), policija, valstybinės inspekcijos ir kiti įgalioti organai nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas, kurias ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai priskiria jų kompetencijai. Taigi priklausomai nuo to kokioje valdymo šakoje padarytas pažeidimas ir koks pažeidimo pobūdis, įstatymuose yra nustatyta ir bylų žinybinė priklausomybė.Policija turi užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, jai pavestas konkretus uždavinys reaguoti į pažeidimus ir traukti pažeidėjus atsakomybėn. Vengiant subjektyvumo ir kai nuobaudos yra pakankami griežtos bylas nagrinėja teismai. ATPK kiekvienai institucijai yra priskirti pažeidimai, kuriems esant ji gali taikyti adm. atsakomybės priemones. Paprastai bylas nagrinėja ta institucija, kuri pastebi pažeidimą ir jai yra suteikta įstatymu kompetencija nagrinėti tokias bylas. Pareigūnai, įgalioti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, gali skirti šio kodekso ypatingosios dalies numatytas administracines nuobaudas jiems suteiktų įgaliojimų ribose ir tik eidami tarnybines pareigas.Tarp subjektų, įgaliotų nagrinėti ATP bylas yra tokių, kurių pagrindinė ir tiesioginė paskirtis yra tam tikrų ūkinių, socialinių, kultūrinių funkcijų vykdymas, tačiau šalia pagrindinės veiklos jie taip pat sprendžia ir administracinės jurisdikcijos klausimusATP bylas nagrinėja teismai (teisėjai). Jiems priklauso nagrinėti sudėtingesnes ir reikalaujančias aukštesnės kvalifikacijos bylas, už kurias įstatymai numato griežtesnes administracines nuobaudas.Taigi priklausomai nuo to kokioje valdymo šakoje padarytas pažeidimas7.3. Administracinė komisija prie savivaldybių tarybų.Be valstybinio valymo organų (pareigūnų), įstatymai numato organus, kurių tiesioginė paskirtis nagrinėti ATP bylas. Tai administracinės komisijos prie savivaldybių.Administracines komisijas sudaro savivaldybių tarybos šios sudėties: komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, etatinis atsakingasis sekretorius ir nariai. Etatinis sekretorius paprastai etatinis darbuotojas, teisininkas: tvarko bylų raštvedybą, organizuoja posėdžius, tvarko kitus dokumentusKitų kolegialių organų, įgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Administracinės komisijos turi teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė jų narių. Kitų kolegialių organų posėdžių teisėtumą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
YPATINGOJI DALIS suskirstyta į temas pagal rūšinį pažeidimo objektą. Kiekvienas skyrius apjungia giminingus pažeidimus:
PROCESINĖ DALISADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ TEISENA19 Tema. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos sąvoka, uždaviniai ir pagrindiniai principaiTeisena nuo proceso skiriasi, nes procesas kaip veikla suprantamas plačiau. Adm. procesas – platesnė prasmė, nes apima ne tik pažeidimų bylas, bet ir skundų, valdymo aktų priėmimo ir parengimo tvarką. Teisena – tai proceso dalis. ATP teisena – sudėtinė Adm.proceso dalis. ATP bylų teisena – tai AT normų sureguliuota ATP bylų iškėlimo, jų tyrimo, nagrinėjimo, nutarimų priėmimo, jų apskundimo ir vykdymo procesinė tvarka. Teiseną nustato ATPK, Administracinių bylų teisenos įstatymas ir kt.Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai1) laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes,2) išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, 3) užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą,4) išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, 5) užkirsti kelią teisės pažeidimams, 6) auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.Principai 1. teisėtumo 2. Teisingumo3. visų piliečių lygybės prieš įstatymą: Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama vadovaujantis visų piliečių lygybe prieš įstatymą ir nagrinėjantį bylą organą (pareigūną) nepriklausomai nuo kilmės, socialinės ir turtinės padėties, rasinio ir nacionalinio priklausomumo, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.4. objektyvios tiesos 5. teisės į gynybą: pats gintis ar turėti gynėjų 6. viešumo: Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama viešai. Siekiant didinti auklėjamąjį ir prevencinį administracinių teisės pažeidimų bylų proceso vaidmenį, tokios bylos gali būti nagrinėjamos tiesiogiai darbo kolektyvuose, pažeidėjo mokymosi arba gyvenamojoje vietoj.Administracinių teisės pažeidimų bylų proceso kalba: Lietuvos Respublikoje administracinių teisės pažeidimų bylų procesas vyksta lietuvių kalba. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Organas (pareigūnas), įgaliotas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę nuspręsti pridėti prie bylos ne lietuvių kalba surašytus dokumentus. Tokiu atveju, nagrinėjant bylą, jeigu prireikia, turi būti užtikrintas dokumentų vertimas į lietuvių kalbą.Prokuroro teisės administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje: Prokuroras turi teisę pareiškimu ar nutarimu kreiptis į rajono (miesto) apylinkės teismą iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl veikų, numatytų šio kodekso 187(1) straipsnyje, taip pat turi teisę iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, kai buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą ar baudžiamoji byla buvo nutraukta, dalyvauti teisme nagrinėjant tokias administracinių teisės pažeidimų bylas, pareikšti prašymus ir apskųsti šiose bylose priimtus nutarimus.20 Tema. APLINKYBĖS, DARANČIOS ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOS TEISENĄ NEGALIMĄAdministracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis:1) kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties;2) kai asmeniui, padariusiam priešingą teisei veikimą arba neveikimą nėra sukakę šešiolikos metų amžiaus;3) kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje;4) kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo arba būtinosios ginties atveju;5) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą;6) kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;7) kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai;8) kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla;9) jeigu mirė asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėta bylos teisena.10) Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali būti nutraukta ATPK numatytais atvejais ir tvarka, kai medžiaga perduodama prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui.21 Tema. AT PAŽEIDIMŲ BYLŲ TEISENOS UŽTIKRINIMAS.21.1. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės (jų samprata).Kad realiai įgyvendinti teisenos uždavinius ATPK nustatytos tam tikros teisenos užtikrinimo priemonės:Lietuvos Respublikos įstatymų aktų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolams, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas asmens administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas. numatytiems tikslams administracinio sulaikymo, asmens apžiūros, daiktų patikrinimo ir daiktų bei dokumentų paėmimo tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.1) pažeidėjo pristatymas, 2) adm. pažeidėjo sulaikymas, 3) asmens apžiūra ir daiktų priėmimas, 5) priverstinis važiuoklės blokavimas, 6) nušalinimas nuo vairavimo ir apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių medžiagų nustatymasAdministracinį sulaikymą, asmens apžiūrą, daiktų patikrinimą ir daiktų bei dokumentų paėmimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui.21.2. Pažeidėjo pristatymasAdministracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, kai negalima jo surašyti pažeidimo padarymo vietoje, o protokolas yra būtinas, policijos pareigūnas pažeidėją gali pristatyti į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas. Jeigu teisės pažeidimo protokolo negalima surašyti pažeidimo padarymo vietoje ir pagal įgalioto šią bylą nagrinėti arba surašyti šioje byloje protokolą organo (pareigūno) šaukimą pažeidėjas vengia atvykti, pagal tokio organo (pareigūno) pranešimą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti pareigūnas pažeidėją gali pristatyti į minėto organo (pareigūno) buveinę.
Pažeidus transporto priemonių naudojimo taisykles, eismo tvarkos apsaugos ir saugumo taisykles, krovinių išsaugojimo transporte užtikrinimo taisykles, priešgaisrinės apsaugos taisykles, sanitarines higienines ir sanitarines priešepidemines taisykles transporte, keleivių ir bagažo vežimo taisykles, tam įgaliotas pareigūnas gali pažeidėją pristatyti į policiją, jeigu šis neturi asmenį paliudijančių dokumentų ir nėra liudytojų, galinčių pateikti reikalingus duomenis apie jį.Padarius miško pažeidimus arba pažeidus medžioklės taisykles, žvejybos ir žuvų atsargų apsaugos taisykles, pažeidėją į policiją arba savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas protokolui surašyti gali pristatyti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai, valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, taip pat kiti Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti asmenys, jeigu pažeidėjo asmenybė negali būti nustatyta pažeidimo vietoje.Padarius pažeidimus, susijusius su kėsinimusi į saugomus objektus, kitą valstybinį ar visuomeninį turtą, pažeidėją gali pristatyti sukarintos apsaugos darbuotojai į sukarintos apsaugos tarnybinę patalpą arba į policiją, kad būtų užkirstas kelias teisės pažeidimui, pažeidėjo asmenybei nustatyti ir teisės pažeidimo protokolui surašyti.Teisės pažeidėjas turi būti pristatomas kiek galima greičiau. Pristatytas į šiame straipsnyje nurodytas vietas asmuo negali būti laikomas ilgiau kaip tris valandas.21.3. Administracinis sulaikymasDėl administracinio sulaikymo surašomas protokolas, kuriame nurodoma: jo surašymo data ir vieta; protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas ir tėvo vardas; žinios apie sulaikytojo asmenybę; sulaikymo laikas, vieta ir motyvai. Protokolą pasirašo jį surašęs pareigūnas ir sulaikytasis. Jeigu sulaikytasis atsisako pasirašyti protokolą, apie tai įrašoma protokole.Už administracinį teisės pažeidimą sulaikyto asmens prašymu pranešama, kur jis yra, jo giminaičiams, darbovietės arba mokyklos administracijai. Apie nepilnamečio sulaikymą būtina pranešti jo tėvams arba juos atstojantiems asmenims.Administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį gali sulaikyti tik Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti organai (pareigūnai): 1) policija – už administracinius teisės pažeidimus, kai šis kodeksas už juos numato administracinį areštą, už operacijų užsienio valiuta tvarkos pažeidimą, alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad asmenys verčiasi prostitucija, už kelių eismo taisyklių, medžioklės, žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos taisyklių pažeidimą bei kitus gyvūnijos apsaugos ir naudojimo įstatymų pažeidimus, taip pat kitokiais Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais;2) Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnai – už pasienio ruožo režimo taisyklių, pasienio kontrolės punktų režimo taisyklių arba muitų taisyklių pažeidimus; 3) saugomo objekto vietoje objektų apsaugos vyresnysis pareigūnas – už teisės pažeidimus, susijusius su kėsinimusi į saugomus objektus, kitą valstybinį ar visuomeninį turtą; 4) laisvės atėmimo vietų, tardymo izoliatorių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų pareigūnai – už perdavimą arba bandymą perduoti perdavimo taisyklių uždraustas medžiagas, dirbinius ir daiktus.Administracinio sulaikymo terminaiAdministracinį teisės pažeidimą padariusio asmens administracinis sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip penkias valandas, išskyrus atvejus, kai esant ypatingam reikalui įstatymai numato kitokius administracinio sulaikymo terminus.Pasienio ruožo režimą arba pasienio kontrolės punktų režimą pažeidę asmenys gali būti sulaikyti iki trijų valandų protokolui surašyti, o prireikus nustatyti asmenybę ir išaiškinti teisės pažeidimo aplinkybes, – iki 48 valandų.Nedidelį chuliganizmą arba susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimą padarę asmenys gali būti sulaikyti, kol apylinkės teismo teisėjas ar policijos komisaras įstatymo numatytais terminais išnagrinės bylą, bet ne ilgiau kaip 48 valandas.Administracinio sulaikymo laikas skaičiuojamas nuo pažeidėjo pristatymo protokolui surašyti momento, o girto asmens – nuo jo išblaivėjimo laiko.Dėl sulaikymo surašomas protokolas, kuriame nurodomos aplinkybės.21.5. Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimasAsmens apžiūrą gali atlikti tam įgalioti policijos, vidaus reikalų įstaigų objektų apsaugos, civilinės aviacijos, muitinės įstaigų ir kitų tam įgaliotų organų pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais. Asmens apžiūrą gali atlikti tos pačios lyties asmuo, kaip apžiūrimasis, dalyvaujant dviem tos pačios lyties kviestiniams.Daiktus patikrinti gali tam įgalioti policijos, vidaus reikalų įstaigų objektų apsaugos, civilinės aviacijos, muitinės įstaigų, pasienio ir transporto veterinarijos postų, valstybinės mokesčių inspekcijos, valstybiniai aplinkos apsaugos, miškų urėdijų, nacionalinių parkų, rezervatų, valstybinių medžioklės ūkių pareigūnai, taip pat kitų tam įgaliotų organų pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.Daiktai, rankinis bagažas, bagažas, medžioklės ir žvejybos įrankiai, įgyta produkcija ir kiti daiktai tikrinami paprastai asmens, kurio nuosavybė yra tie daiktai arba jo valdomi, akivaizdoje. Tais atvejais, kai atidėlioti negalima, nurodyti daiktai gali būti patikrinti ir be savininko (valdytojo), dalyvaujant dviem kviestiniams.Dėl asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo surašomas protokolas arba tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole ar administracinio sulaikymo protokole. Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas muitų įstaigose vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.21.6. Daiktų ir dokumentų paėmimas, priverstinis transporto priemonės nuvežimas ar šios priemonės važiuoklės užblokavimas.Sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima ATPK numatytų organų pareigūnai. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui arba sunaikinami. Naminė degtinė ir kiti namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, nedenatūruotas etilo alkoholis, denatūruotas etilo alkoholis, techninis etilo alkoholis ir jų skiediniai (mišiniai), jiems gaminti aparatai išnagrinėjus bylą sunaikinami.Daiktų ir dokumentų paėmimo atveju surašomas jų paėmimo protokolas arba tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo, asmens apžiūros, daiktų patikrinimo ar administracinio sulaikymo protokoluose.Padarius pažeidimą, už kurį pagal ATPK gali būti skiriama bauda arba atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, upių ar mažąjį laivą, – iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo, laivo vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas (upių ar mažojo laivo vairavimo teisės pažymėjimas) arba transporto priemonės registracijos dokumentai ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, upių ar mažąjį laivą arba laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Jeigu priimamas nutarimas skirti baudą arba atimti teisę vairuoti transporto priemonę, upių ar mažąjį laivą, vairuotojo pažymėjimas (upių ar mažojo laivo vairavimo teisės pažymėjimas) negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo arba iki bus sumokėta paskirta bauda.Padarius ATPK straipsniuose numatytus pažeidimus, policijos darbuotojai turi teisę paimti šiuose straipsniuose išvardytus ginklus, šaudmenis, pirotechnikos priemones iki bylos išnagrinėjimo ir tai įrašoma protokole nurodant paimtojo ginklo markę ar modelį, kalibrą, seriją ir numerį, šaudmenų kiekį ir rūšį, pirotechnikos priemonių kiekį ir rūšį. Kai administracinį teisės pažeidimą padaro asmuo, eidamas tarnybines pareigas, daiktų paėmimas, asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas taikomas tik tais atvejais, kai atidėlioti negalima.Padarius ATPK numatytus pažeidimus (transporto priemonės sustojimas (stovėjimas) ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, užvažiavimas ant vejos, šaligatvio, pėsčiųjų (dviračių) tako, sustojimas ir stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui), policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę arba užblokuoti šios priemonės važiuoklę specialiu įtaisu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.Padarius pažeidimą, už kurį pagal ATPK gali būti atimta teisė skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, – iki byloje bus priimtas nutarimas orlaivio įgulos nariui, asmeniui, turinčiam teisę atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu,- sustabdomas licencijos galiojimas ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole.21.7. Nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas neblaivumui ar apsvaigimui nuo narkotinių priemonių nustatytiVairuojantys transporto priemones, upių ar mažuosius laivus vairuotojai arba kitokie asmenys, jeigu yra pakankamai pagrindo manyti, kad jie neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių priemonių, turi būti nušalinami nuo transporto priemonių, upių ar mažojo laivo vairavimo ir nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių priemonių būsena.Nurodyti asmenys siunčiami neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių priemonių būsenai nustatyti ir jie tikrinami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teisingumo ministerijos nustatyta tvarka.21.8. Įrodymai ATP bylose ir jų vertinimasĮrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.Jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui.22 Tema. ASMENYS DALYVAUJANTYS ATP BYLŲ PROCESE22.1. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuoAdministracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų atskiruose ATPK straipsniuose bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
22.2. NukentėjusysisNukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato pagalba; ar kito įgalioto atstovo, apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Nukentėjusysis gali būti apklaustas kaip liudytojas ATPK nustatytais atvejais.22.3. Įstatyminiai atstovaiJeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių teisės pažeidimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų įstatyminiai atstovai (tėvai, įtėviai, globotojai, rūpintojai)22.4. AdvokatasDalyvaujantis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą advokatas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga; dalyvauti nagrinėjant bylą; pareikšti prašymus; apskųsti nutarimą byloje. Advokato įgalinimai patvirtinami juridinės konsultacijos išduodamu orderiu.ATP bylose negali būti įgaliotojo atstovo (kaip CB,- nebūtinai advokato),o atstovauti gali tik advokatas. Konstitucijoje nustatyta, kad asmuo gali gintis pats ar turėti gynėją, kuris pagal Konstituciją BP ir ATP yra advokatas. Įgaliotasis atstovas gali būti civilinėse bylose ir administracinėse bylose, bet ne visose. Adm. bylų teisena skiriasi , nes yra :1) administracinių bylų teisena ir 2) ginčai kylantys iš administracinių teisinių santykių: čia ir galimas įgaliotasis atstovas, nea tai bylos dėl administracinių teisinių klausimų (darbo ir kt), kuriuos sprendžia administraciniai teismai.Nuo 2001.06.20 be advokato ir įstatyminio atstovo asmuo traukiamas atsakomybėn gali naudotis kito įgalioto atstovo turinčio aukštąjį teisinį universitetinį ar kitą jam prilyginamą išsilavinimą pagalba. Įgaliotojo atstovo įgalinimai patvirtinami notaro patvirtintu įgaliojimu arba pavedimo sutartimi.22.5. LiudytojasAdministracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės.Bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) šaukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus; pranešti visa, kas jam žinoma byloje, ir atsakyti į jam duodamus klausimus.22.6. EkspertasEkspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą.Organo (pareigūno) sprendimas šaukti ekspertą yra privalomas įmonės, įstaigos arba organizacijos, kur dirba šaukiamas dalyvauti byloje kaip ekspertas asmuo, vadovui.Ekspertas privalo atvykti pagal šaukimą ir duoti objektyvią išvadą jam pateiktais klausimais. Ekspertas turi teisę:1) susipažinti su bylos medžiaga, liečiančia ekspertizės dalyką;2) pareikšti prašymus, kad jam būtų pateikta papildoma medžiaga, reikalinga išvadai duoti;3) administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) leidimu duoti traukiamam atsakomybėn asmeniui, nukentėjusiajam, liudytojams klausimus, liečiančius ekspertizės dalyką;4) dalyvauti nagrinėjant bylą.22.7. Vertėjas Vertėją skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Vertėjas privalo atvykti organo (pareigūno) šaukimu ir pilnutinai bei tiksliai atlikti jam pavestą vertimą.22.9. Nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams išmokėtinos sumosNukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą.Šiems asmenims kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą.Ekspertams ir vertėjams apmokama ir už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šį darbą atlieka pagal tarnybines pareigas arba kai jiems kompensuojamas darbo užmokestis arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo.Jeigu bylą nagrinėja teisėjas, mokama iš biudžeto lėšų, pagal sąmatą tam skiriamų teismui, kitais atvejais – iš organų, kuris ar jo pareigūnas nagrinėja bylą, lėšų. Išmokėtinų sumų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.Apskųsti nutarimą byloje gali institucija, kurios pareigūnas surašė protokoląPAGRINDINĖS TEISENOS STADIJOSStadijos – tai t.t. giminingų procesinių veiksmų grupė, nustatyta procesinėse normose. Stadijos:I. Bylos iškėlimasII. Bylos nagrinėjimasIII. Nutarimo priėmimas ir paskelbimasIV. Apskundimas (fakultatyvinė stadija, nes gali ir neskųsti)V. Nutarimo vykdymas
23 Tema. ATP BYLOS IŠKĖLIMASATP byla iškeliama, kai tam yra pagrindas, t.y. padarytas ATPK nustatytas pažeidimas. Prieš iškeliant bylą t.t. įgaliotas organas (pareigūnas) atlieka aplinkybių aiškinimąsi, nes nuo to priklauso pažeidimo juridinė kvalifikacija.23. 1. Administracinio teisės pažeidimo protokolo turinysProtokolas – pagrindinis dokumentas fiksuojantis bylos iškėlimą. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas: dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus ATPK nurodytus atvejus, kai protokolas nesurašomas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: 1. jo surašymo data ir vieta, 2. protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; 3. žinios apie pažeidėjo asmenybę; 4. administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; 5. Pažeidimo esmė, nurodant ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; 6. liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; 7. pažeidėjo pasiaiškinimas; 8. kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo; jeigu yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti taip pat ir šie asmenys.Jeigu teisės pažeidimą padaręs asmuo atsisako suteikti žinias apie savo asmenybę arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. Teisės pažeidimą padaręs asmuo turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus.Surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, nustatytos ATPK , ir tai pažymima protokole. 23.2. Asmenys, turintys teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus1) tam įgalioti: vidaus reikalų ir policijos pareigūnai, Aplinkos ministerijos organų pareigūnai, Finansų ministerijos ir jos tam įgalioti pareigūnai, Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, ir kitų valstybinių institucijų pareigūnai ATPK jiems priskirtos kompetencijos ribose. 2) vietos savivaldos vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai, jų kompetencijai ATPK nustatytose ribose. 3) įmonių, įstaigų ir organizacijų administracija 4) įmonių, įstaigų ir organizacijų apsaugos darbuotojai;5) atitinkamų ministerijų, žinybų ir organizacijų, kurioms priskirti aerodromai, įgalioti pareigūnai 6) teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų teismo antstoliai;7) visuomeninių organizacijų arba visuomeninių savaveiksmių organų atstovai: 8) policijos pareigūnai (surašant teisės pažeidimų protokolus gali dalyvauti autorinių ir gretutinių autorinėms teisėms apsaugos, gynimo ar priežiūros organizacijų atstovai) 9) atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų vadovai ir jų įgalioti atstovai 10) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai ar jos įgalioti pareigūnai 23.3. Atvejai ir aplinkybės, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas +23.4.Protokolas nesurašomas, kai 1) bauda skiriama ir paimama, o įspėjimas įforminamas teisės pažeidimo vietoje, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK straipsniuose;2) asmuo neginčija padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda;3) asmuo neginčija padaryto pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda taip pat kai užsienio valstybių vairuotojui visa skiriama bauda paimama pažeidimo padarymo vietoje;4) padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus atskiruose ATPK straipsniuose, kai baudą skiria tam įgalioti policijos pareigūnai, jeigu bauda neviršija vieno šimto litų.Nurodytais atvejais skiriamą baudą tam įgalioti pareigūnai gali paimti pažeidimo padarymo vietoje.Jeigu pažeidėjas ginčija jam paskirtą nuobaudą už padarytus teisės pažeidimus, surašomas protokolas. + ir 23.423.4. Prokuroro nutarimas, teismo (teisėjo) nutartis iškelti administracinio teisės pažeidimo byląĮstatymai numato, kada vietoj protokolo surašomas kito pavadinimo ir formos dokumentasTeismas, teisėjas, prokuroras, tardytojas ATP bylą gali iškelti nutarimu, kuris surašoma vadovaujantis teisiniais procesiniais veiksmais. Tardytojas, prokuroras ATP byla nutarimu gali iškelti šiais atvejais: 1) kai atsisako kelti baudžiamąją bylą ir kai medžiagoje yra ATP požymių arba 2) kai byla nutraukiama, nesant nusikaltimo sudėties, bet esant ATP požymių.ATPK 187’ str. nustatyta atsakomybė už prokuroro teisėtų reikalavimų nevykdymą. Šiuo atveju prokuroras nutarimu ar pareiškimu gali kreiptis į apylinkės teismą, kad būtų iškelta ATP byla už minėtą pažeidimąATP byla iškeliama pareiškimu kreipiantis į teismą. Protokolas nesurašomas padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK straipsniuose, kai Administracinio teisės pažeidimo byla pradedama atitinkamai akcininko, žemės ūkio bendrovės nario ar kreditoriaus pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, padarę akcininkų, žemės ūkio bendrovių narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl atsisakymo teikti informacija ar trukdant žurnalistui atlikti profesinę pareigą pradedama visuomenės informavimo priemonės atstovo ar žurnalisto pareiškimu.
Protokolo ar medžiagos pasiuntimas.Protokolas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo surašymo momento pasiunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų nenustatytas kitoks protokolo pasiuntimo terminas.Atsisakius kelti arba nutraukus baudžiamąją bylą, jei pažeidėjo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, medžiaga per tris dienas nuo sprendimo priėmimo pasiunčiama organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.24 Tema. ATP BYLOS NAGRINĖJIMAS24.1. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietaAdministracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal jo padarymo vietą – tai bendra taisyklė.Išimtys:ATPK 119, 122-130, 132 ir 133 straipsniuose( transportas, kelių eismo taisyklių pažeidimai) numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamos pagal pažeidimų padarymo vietą, pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą. Tai priklauso nuo protokolą surašiusio pareigūno sprendimo. Tais atvejais, kai gyvenamoji vieta neaiški, tai – pagal transporto priemonės registracijąATPK 173(5) (vertybinių pop. emisijos,apskaitos taisyklių pažeidimai) straipsnyje, 173(14) straipsnio pirmojoje – septintojoje dalyse, 173(15) straipsnyje (dėl auditorių išvadų apie pensijų fondus, investicinius fondus, depozitoriumus ar valdymo įmones) ir 173(16) straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos pagal organo (pareigūno), įgalioto nagrinėti šias bylas, buvimo vietą.Administracinės komisijos, savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą.Nepilnamečių, jų tėvų ar juos atstojančių asmenų administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą.Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokią administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą.
24.2. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminaiAdministracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas (pareigūnas) gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą.Išimtys:ATPK nustatytais atvejais:1) operacijų užsienio valiuta pažeidimas, nedidelis chuliganizmas; neteisėtas psichotropinių, narkotinių medž. isigijimas ir kitais administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per vieną parą,
2) užsienio valstybės vėliavos iškėlimas; susirinkimų ir kitų renginių tvarkos pažeidimas ATP bylos – per tris dienas,3) smulkaus svetimo turto pagrobimo bylos – per penkias dienas,4) dujų naudojimo normų pažeidimų bylos – per septynias dienas.Jeigu asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio pažeidimo bylos, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau, negu numatyta ATPK 35 straipsnyje: nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukti priėmimo dienos.Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti ir kitokius administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminus.Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.Nereiškia, kad pažeidus terminą byla turi būti nutraukta. Byla, nors terminas ir pažeistas turi būti nagrinėjama toliau, bet tik vengiant pažeisti nuobaudų skyrimo terminus nustatytus ATPK 35 straipsnyje:1) Administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Nors diena praleidus terminą – senatis- nuobaudos skirti nebegalima.2) esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. 3) Administracinė nuobauda už adm. teisės pažeidimus prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje, taip pat kitais ATPK nustatytais atvejais:1) medžioklės taisyklių pažeidimą, 2) metalo laužo supirkimą, apskaitos, saugojimo ar panaudojimo taisyklių pažeidimą;3) muitinės priežiūroje esančių prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimą, 4) muitinio tikrinimo, prekių deklaravimo, prekių gabenimo tvarkos pažeidimą, 5) laisvų ekonominių zonų, laisvųjų sandėlių, muitinės sandėlių, neapmuitinamų parduotuvių steigimo ir veiklos pažeidimą, 6) kontrabanda, 7) specialių blankų, važtaraščių užsakymo, gaminimo, naudojimo ir likvidavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.4) Atsisakius kelti baudžiamąją bylą, jei pažeidėjo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą priėmimo dienos.5) nutraukus baudžiamąją bylą, jei pažeidėjo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo ją nutraukti priėmimo dienos. Kai byloje nėra nusikaltimo sudėties, o yra adm. pažeidimo sudėtis, tokiu atveju byla nutraukiama ir perduodama pareigūnui (institucijai), kad būtu skirta administracinė nuobauda.6) Jeigu teisės pažeidėjas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo ATPK nustatyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukti priėmimo dienos.7) Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, tai nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.24.3. Pasirengimas nagrinėti ATP bylą. +24.4.Pasiruošimas nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.Ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia šiuos klausimus:1) ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą;2) ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga;3) ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą;4) ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą;5) ar tenkintini ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų įstatyminių atstovų ir advokatų prašymai.Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą t.b. laiku pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims: pažeidėjui, nukentėjusiam, liudytojui ir kt. Registruotu paštu (būtinai) arba asmeniui pasirašytinai, jei nėra – suaugusiam šeimos nariui, ar darbovietės adm. atstovui. Šaukimai g.b. teikiami ir per kurjerį, o šalnelė t.b. pridėta prie bylos. Kai pažeidėjas neatvyksta: 1) jei laiku ir tinkamai pranešta – g.b. nagrinėjama ir be jo2) jei dalyvavimas būtinas- byla atidedama ir imamasi priemonių tam, kad būtų atvesdintas3) jei ir tai nepadeda – nagrinėjama be josupažindinama su teisėmis ir pareigomis, bei atsižvelgiama į esminius prašymus ir pageidavimus +24.4.24.4. Aplinkybės, išaiškintos nagrinėjant ATP bylą.Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.
24.4. ATP bylos nagrinėjimas.Bylų nagrinėjimo pobūdis:1. kolegialus bylų nagrinėjimas: Byla nagrinėti pradedama paskelbiant kolegialaus organo sudėtį ar pristatant tą bylą nagrinėjantį pareigūną. Kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai.(24.7) Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, kuriame nurodoma: 1) posėdžio data ir vieta; 2) bylą nagrinėjančio organo pavadinimas ir sudėtis; 3) nagrinėjamos bylos turinys; 4) žinios apie asmenų, turinčių dalyvauti nagrinėjant bylą, atvykimą; 5) asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant bylą, paaiškinimai, jų prašymai ir šių prašymų svarstymo rezultatai; 6) dokumentai ir daiktiniai įrodymai, ištirti nagrinėjant bylą; 7) žinios apie priimto nutarimo paskelbimą ir jo apskundimo tvarkos bei terminų išaiškinimą. Kolegialaus organo posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius. 2. vienasmeniškas bylų nagrinėjimas
25 Tema. NUTARIMO ATP BYLOJE PRIĖMIMAS IR PASKELBIMAS25.1. Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinysIšnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje, kuris turi būti motyvuotas ir paremtas įrodymais ir aplinkybėmis.Nutarime turi būti: 1.nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas;2. bylos nagrinėjimo data; 3.žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; 4.bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas; 5.ATPK straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas.Jeigu, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, kartu sprendžiamas klausimas dėl kaltininko padaryto turtinio nuostolio atlyginimo, nutarime dėl bylos nurodomas išieškotino nuostolio dydis, jo atlyginimo terminas ir tvarka. Žalos dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka ir pagal jų reikalavimusNutarime dėl bylos turi būti išspręstas klausimas apie paimtus daiktus ir dokumentus, taip pat nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas.Kolegialaus organo nutarimas priimamas paprasta kolegialaus organo narių, dalyvavusių posėdyje, balsų dauguma.Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pasirašo nagrinėjantis bylą pareigūnas, o kolegialaus organo nutarimą – posėdžio pirmininkas ir sekretorius.Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais apie nuobaudą įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole arba nutarimas įforminamas kitokiu nustatytu būdu.
25.2. Nutarimų rūšysIšnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų:1) skirti administracinę nuobaudą;2) nutraukti bylą;3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui).Nutarimas nutraukti bylą gali būti priimamas esant vienai iš šių aplinkybių, 1) kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties; 2) kai asmeniui, padariusiam priešingą teisei veikimą arba neveikimą nėra sukakę šešiolikos metų amžiaus; 3) kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje; 4) kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo arba būtinosios ginties atveju; 5) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą; 6) kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas; 7) kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai; 8) kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla; 9) jeigu mirė asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėta bylos teisena. 10) kai medžiaga perduodama prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui.
25.3. Nutarimo byloje paskelbimas ir nutarimo nuorašo įteikimasNutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą(viešai).Nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam jo prašymu.Nutarimo nuorašas įteikiamas pasirašytinai. Jeigu nutarimo nuorašas išsiunčiamas, tai įrašoma byloje.Paskelbiant nutarimą t.b. paaiškinta nutarimo apskundimo tvarka ir terminai.(+25.4) Nagrinėjantis bylą organas (pareigūnas), nustatęs priežastis ir sąlygas, padėjusias padaryti administracinius teisės pažeidimus, pateikia įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ir kitiems pareigūnams pasiūlymus imtis priemonių, kad būtų pašalintos tos priežastys ir sąlygos. Šie asmenys per vieną mėnesį nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo pranešti pasiūlymą pateikusiam organui (pareigūnui), kokių imtasi priemonių.
26 Tema. NUTARIMO ATP BYLOJE APSKUNDIMAS.Nutarimo apskundimo tvarką reguliuoja ATPK ir Administracinių bylų teisenos įstatymas. Ad. Bylų teisenos įstatymas numato apskundimo tvarką dėl bylų padarius ATP bei kitų bylų.26.1. Teisė apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje(291 str.) Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis. Jeigu įstatymai nenumato kitaip, skundas gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.26.2. Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo tvarka, terminai1) Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, gali būti apskųstas apygardos administraciniam teismui pagal nutarimą priėmusios institucijos (jos pareigūno) buvimo vietą.
2) Rajono (miesto) apylinkės teismo (teisėjo) nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.Skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai paduodamas per nutarimą priėmusį apylinkės teismą ar atitinkamai kitą valstybės instituciją (jos pareigūną), priėmusią nutarimą byloje. Jie per tris dienas skundą kartu su administracinio teisės pažeidimo byla išsiunčia atitinkamam teismui.Jeigu skundas paduodamas tiesiogiai teismui, šis išreikalauja atitinkamą administracinio teisės pažeidimo bylą iš teismo ar kitos institucijos, kuri nagrinėjo tą bylą, ir išsprendžia skundo priėmimo klausimą. Skundo nagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kai teismas gauna administracinio teisės pažeidimo bylą. Jeigu skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą, prašymas dėl termino atnaujinimo nagrinėjamas adm. bylų teisenos įst. nustatyta tvarka. Ar priimti skundą, sprendžia atitinkamas administracinis teismas.Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminasSkundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas.Nutarimo vykdymo sustabdymas dėl padavimoSkundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, išskyrus nutarimus skirti ATPK straipsniuose numatytas nuobaudas, taip pat tais atvejais, kai skiriama bauda paimama administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje.Skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje išnagrinėjimo terminasSkundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje atitinkamas administracinis teismas išnagrinėja per dvidešimt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo bylos gavimo dienos, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai.Parengus bylą nagrinėti teisme, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusiam asmeniui, institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusiai institucijai (pareigūnui). Šių subjektų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, bylos šalių procesinė padėtis nesikeičia.Administracinių teisės pažeidimų bylas pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose apygardos administraciniame teisme nagrinėja vienas teisėjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, o prireikus ir ABT įstatymu. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.Nutarimo panaikinimo nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą pasekmėsPanaikinus nutarimą nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, taip pat panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu . Negalint grąžinti daikto, atlyginama jo vertė. Neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padarytas nuostolis atlyginamas įstatymų nustatyta tvarka. Trauktojo administracinėn atsakomybėn asmens prašymu apie tai, kad panaikintas nutarimas nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą, pranešama to asmens darbo kolektyvui arba pagal jo mokymosi ar gyvenamąją vietą.26.3 Teimo nagrinėjančio skundą sprendimas.Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl skundo, kuriuo apskųstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo bylojePirmojoje instancijoje byla nagrinėjama iš esmės, žodinio proceso tvarka Išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų:1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti;2) panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti;3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą;4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima pats keisti veikos kvalifikavimo;5) pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti administracinės nuobaudos.Jeigu pirmosios instancijos teismas nustato, kad nutarimą priėmė institucija (pareigūnas), neturinti teisės spręsti tokios bylos, toks nutarimas panaikinamas ir bylą išsprendžia pats teismas, priimdamas nutarimą.1,3,2, atvejais priimamas nutarimas, o 4 ir 5 atvejais – motyvuotą nutartį.Teismų nutarimai ir nutartys, kuriais baigiama nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byla, įsiteisėja per dešimt dienų nuo nutarimo ar nutarties paskelbimo. 26.4. Teismo sprendimo dėl apskųsto nutarimo (paskelbimo) ir nuorašo įteikimo tvarka.Administracinio teismo sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašas kitą dieną išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, nukentėjusiam asmeniui jo prašymu, taip pat protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) ir nutarimą priėmusiai institucijai (pareigūnui). ???????? 1. Parengus bylą nagrinėti teisme, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusiam asmeniui, institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusiai institucijai (pareigūnui). Šių subjektų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.2. Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, bylos šalių procesinė padėtis nesikeičia.3. Administracinių teisės pažeidimų bylas pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose apygardos administraciniame teisme nagrinėja vienas teisėjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, o prireikus ir šiuo įstatymu. 26.5. Apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkaApygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Apylinkių teismų ir apygardų administracinių teismų nutarimai ir nutartys, priimti nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliacinių skundų padavimo tvarka Apeliaciniai skundai paduodami arba tiesiog apeliacinės instancijos teismui, arba per teismą, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiamas. Gavęs skundą, apeliacinės instancijos teismas išreikalauja administracinę bylą ir sprendžia skundo priėmimo klausimą. Prireikus apeliacinio skundo priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teismas gali perduoti spręsti tam pirmosios instancijos teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiami. Apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai.Apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl skundo administracinio teisės pažeidimo bylojeApskųsti teismų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjami kolegialiai apeliacinio proceso tvarka. Šiais atvejais tikrinamas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas. Bylos pagal skundus dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijai nusprendus, konkreti byla gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka dėl skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti;2) panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti;3) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba iš naujo nagrinėti teisme;4) pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti administracinės nuobaudos. 2 atveju teismas priima nutarimą, o 1, 3 ir 4 numatytais atvejais – motyvuotą nutartį.Apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, per dešimt dienų grąžina bylą kartu su priimtu sprendimu (nutarimu, nutartimi) pirmosios instancijos teismui.Pirmosios instancijos teismas proceso šalių prašymu išsiunčia joms apeliacinės instancijos teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties nuorašus (kopijas).26.7. Vyriausiasis administracinis teismas gali atnaujinti procesą bylose, kuriose jau įsiteisėję nutarimaiBylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams:1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams;2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą;5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį;6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą;7) jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų;8) sprendimas ar nutartis yra be motyvų;9) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį;11) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą;12) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti bylos šalys bei jų atstovai pagal įstatymą, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teikimą atnaujinti procesą turi teisę paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas savo iniciatyva arba apygardos administracinio teismo pirmininko siūlymu.Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.
Prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, nekviesdama į posėdį bylos proceso dalyvių.Tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama.Jeigu prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį dėl proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrinės bylą iš esmės. Prireikus kolegija gali sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Nutartis dėl sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama. Kolegijai priėmus nutartį dėl proceso atnaujinimo, byla nagrinėti iš naujo paprastai perduodama tos pačios instancijos teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiami. Tais atvejais, kai skundžiami sprendimas, nutarimas ar nutartis buvo priimti išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byla nagrinėti iš naujo priimama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Skiriant bylą nagrinėti iš naujo, sudaromoje teisėjų kolegijoje negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo, nutarimo ar nutarties yra atnaujintas procesas, išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Kai atnaujinus procesą administracinis teismas išnagrinėja bylą iš naujo, tai priima vieną iš šių sprendimų:1) atmesti prašymą, o apskųstą teismo sprendimą, nutarimą ar nutartį palikti nepakeistą;2) pakeisti apskųstą sprendimą, nutarimą ar nutartį;3) panaikinti apskųstą sprendimą, nutarimą ar nutartį ir priimti naują sprendimą, nutarimą ar nutartį.2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju priimama teismo nutartis, o 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais – sprendimas, nutarimas ar nutartis.3. Administraciniam teismui priėmus naują sprendimą, kartu turi būti naikinami visi ankstesni teismų sprendimai, priimti išnagrinėtoje byloje.“27 Tema. NUTARIMŲ SKIRTI ADMINISTRACINES NUOBAUDAS VYKDYMAS.27.1. Nutarimų skirti adm. nuobaudas vykdymo bendrosios taisyklės. +27.3.Nutarimą skirti administracinę nuobaudą privalo vykdyti valstybiniai ir visuomeniniai organai, įmonės, įstaigos organizacijos, pareigūnai ir piliečiai. +27.3 tvarka.27.3. Nutarimo vykdymo tvarka ir senatis.Nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, jeigu kitaip nenustato šis kodeksas ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai. Apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas, išskyrus nutarimus skirti įspėjimą ir administracinį areštą, taip pat tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje skiriama ir imama bauda. Nutarimas skirti baudą turi būti priverstinai įvykdomas nustatytam terminui (15 dienų) jį geruoju įvykdyti. Nutarimą skirti administracinę nuobaudą vykdyti nukreipia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas).(27.4.) Tuo atveju, kai priimami keli nutarimai skirti administracines nuobaudas vienam asmeniui, kiekvienas nutarimas vykdomas savarankiškai.Nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatisNegali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Jeigu nutarimo vykdymas sustabdytas sutinkamai su ATPK 295 straipsniu (paduotas skundas) , senaties termino eiga sustabdoma iki skundo išnagrinėjimo. Sutinkamai su ATPK 306 straipsniu – atidėjus nutarimo vykdymą, senaties termino eiga sustabdoma iki termino atidėjimo pabaigos. Nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo senatis – vieneri metai. Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti kitokius, ilgesnius nutarimų atskirų administracinių teisės pažeidimų rūšių bylose vykdymo terminus.Klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui).
27.5. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo atidėjimas (pagrindas ir terminai)Esant aplinkybių, dėl kurių nedelsiant įvykdyti nutarimą skirti administracinį areštą ar baudą (išskyrus administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje imamą baudą) negalima, priėmęs nutarimą organas (pareigūnas) pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas, pareiškimą gali atidėti nutarimo vykdymą iki vieno mėnesio. Tokio nutarimo vykdymo senatis yra 1 metai
27.6. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo nutraukimasPriėmęs nutarimą skirti administracinę nuobaudą organas (pareigūnas) nutarimo vykdymą nutraukia šiais atvejais: 1) kai priešingą teisei veikimą ar neveikimą padaro nepakaltinamas asmuo; 2) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą; 3) kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas; 4) kai miršta asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas. Nutrauktas vykdymo procesas negali būti pradėtas iš naujo.
27.8. Nutarimo skirti įspėjimą vykdymasNutarimą skirti įspėjimą vykdo nutarimą priėmęs organas (pareigūnas) ATPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nutarimas skirti įspėjimą įvykdomas paskelbiant nutarimą, baigus nagrinėti bylą. Kai nutarimas skirti įspėjimą priimamas nedalyvaujant pažeidėjui, jam ATPK numatyta tvarka įteikiamas nutarimo nuorašas.
27.9. Nutarimo skirti baudą vykdymasNutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotas organas (pareigūnas) ATPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nutarimo skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka: Baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Kai teisės pažeidimą padarę nepilnamečiai nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų arba juos atstojančių asmenų ATPK nustatyta tvarka.Paskirtą baudą už administracinį teisės pažeidimą pažeidėjas sumoka taupomajame banke ar kitame banke, išskyrus baudą, kuri paimama teisės pažeidimo vietoje, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Atsižvelgdamas į pažeidėjo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.Priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymasJeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą (15d.), nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) siunčia šį nutarimą pažeidėjo darbovietei, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudos sumą priverstinai iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytomis taisyklėmis.Jeigu asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima dėl kitų priežasčių, baudą pagal organo (pareigūno) nutarimą skirti baudą išieško teismo antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pažeidėjo asmeninį turtą, taip pat į jo dalį bendrojoje nuosavybėje sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytomis taisyklėmis. Jeigu nepilnametis neturi savo turto ar jo dalies bendrojoje nuosavybėje, bauda išieškoma iš jo tėvų ar juos atstojančių asmenų.Baudos išieškojimas negali būti nukreiptas į turtą, į kurį sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu išieškojimas negali būti nukreiptas pagal vykdomuosius dokumentus.Jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties parų administraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų baudos.Jeigu pažeidėjas piktybiškai vengia atlikti nemokamus viešuosius darbus arba vengia sumokėti baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu nemokami viešieji darbai ir bauda gali būti pakeisti administraciniu areštu iki trisdešimties parų šio kodekso nustatyta tvarka.Nutarimo skirti vietoje imamą baudą vykdymasSutinkamai su ATPK 262 straipsniu paimant baudą administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje pažeidėjui išduodamas nustatyto pavyzdžio kvitas, kuris yra griežtos finansinės atskaitomybės dokumentas. Jeigu bauda nesumokama administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje, bylos procesas vyksta, o po to nutarimas vykdomas šio kodekso numatyta tvarka.Nutarimo skirti baudą vykdymo proceso užbaigimasNutarimas skirti baudą, pagal kurį išieškota visa bauda, su atžyma apie įvykdymą per dešimt dienų grąžinamas nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui).
27.11. Nutarimo konfiskuoti daiktą ir pajamas vykdymasNutarimą konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamas, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, vykdo ATPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir jiems priskirtos kompetencijos ribose įgaliotos institucijos (pareigūnai)1) teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų teismo antstoliai 2) tam įgalioti policijos įstaigų 3) įgalioti Aplinkos ministerijos organų pareigūnai 4) tam įgalioti muitinių pareigūnai 5) tam įgalioti oro transporto organų asmenys 6) tam įgalioti tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai 7) tam įgalioti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigūnai 8) tam įgalioti valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai Nutarimo konfiskuoti daiktą ir pajamas vykdymo tvarkaNutarimas konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamas, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, vykdomas paimant konfiskuotą daiktą ir pajamas ir priverstinai neatlygintinai perduodant šį daiktą ir šias pajamas valstybės nuosavybėn. Nutarimai konfiskuoti kontrabandos daiktus, taip pat gabenimo ir kitas priemones, skirtas kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną pergabenti arba jiems paslėpti, vykdomi Lietuvos Respublikos muitų kodekso nustatyta tvarka.Konfiskuoti daiktai, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamos, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, realizuojami Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka. Nutarimas konfiskuoti daiktą ir pajamas su žyma apie įvykdymą per dešimt dienų grąžinamas nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui).
27.12. Nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymasNutarimą atimti asmeniui suteiktą specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones, teisę skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisę medžioti arba žvejoti, teisę vairuoti upių ir mažuosius laivus) vykdo ATPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įgalioti organai, jiems priskirtos kompetencijos ribose.
Nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdymo tvarkaNutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą, jeigu vairuotojui atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones. Jeigu vairuotojui atimta teisė vairuoti ne visų rūšių transporto priemones, vairuotojo pažymėjime pažymima, kokių rūšių transporto priemones vairuoti jam atimta teisė. Jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vengia atiduoti policijai vairuotojo pažymėjimą ir toliau ją vairuoja atėmimo teisės vairuoti laikotarpiu, ATPK nurodyti policijos pareigūnai gali pratęsti šios teisės atėmimą tam laikui, per kurį buvo neteisėtai naudotasi vairuotojo pažymėjimu.Nutarimo atimti teisę medžioti arba žvejoti vykdymo tvarkaNutarimas atimti teisę medžioti arba žvejoti vykdomas paimant medžiotojo ar žvejo bilietą. Medžiotojo ar žvejo bilieto paėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.Nutarimas atimti teisę vairuoti upių ir mažuosius laivus vykdomas paimant pažymėjimą ir taloną. Nutarimas atimti teisę skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu vykdomas paimant licenciją. Upių ir mažųjų laivų vairavimo teisės pažymėjimo ir teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu licencijos paėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarkaJeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, upių ir mažąjį laivą arba teisė medžioti ar žvejoti, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimą sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.Nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo terminų skaičiavimasTransporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.Pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus asmeniui, kuriam buvo paskirta šios rūšies administracinė nuobauda, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimtieji dokumentai.27.13. Nutarimo dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais vykdymas.Nutarimą dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais vykdo vidaus reikalų įstaigos Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka. Nutarimas dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais siunčiamas vykdyti ne vėliau kaip kitą dieną po jo priėmimo. Darbą asmeniui, kuriam paskirti nemokami viešieji darbai, parenka įstaiga, kurios žinioje yra nemokamų viešųjų darbų vykdymas, pagal savivaldybės ar nemokamų viešųjų darbų atlikimo vietoje esančių įmonių paraiškas. Paprastai parenkami tokie nemokami viešieji darbai, kurie nereikalauja specialaus pasirengimo. Nemokamų viešųjų darbų atlikimo terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo pradėjo dirbti nemokamus viešuosius darbus.Asmuo laikomas atlikusiu nemokamus viešuosius darbus, kai jis atidirba teismo paskirtą nemokamų viešųjų darbų valandų skaičių. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neatliko nemokamų viešųjų darbų, teismas, įstaigos, kurios žinioje yra nemokamų viešųjų darbų vykdymas, teikimu gali pratęsti jų atlikimą, kol pažeidėjas atidirbs visas nustatytas valandas, bet ne ilgiau kaip pusei paskirto termino.Asmeniui, piktybiškai vengiančiam atlikti nemokamus viešuosius darbus, teismas, įstaigos, kurios žinioje yra nemokamų viešųjų darbų vykdymas, teikimu gali pakeisti nemokamus viešuosius darbus administraciniu areštu. Nemokami viešieji darbai keičiami areštu skaičiuojant vieną arešto parą už tris nemokamų viešųjų darbų valandas, bet ne ilgesniu kaip trisdešimt parų.
27.14. Nutarimo dėl nušalinimo nuo darbo (pareigų) vykdymasNutarimą dėl nušalinimo nuo darbo (pareigų) vykdo darbovietės administracija, kurioje dirba nušalintas nuo darbo (pareigų) darbuotojas. Nutarimas dėl nušalinimo nuo darbo (pareigų) išsiunčiamas vykdyti per tris dienas po jo priėmimo. Darbovietės administracija ne vėliau kaip kitą dieną po nutarimo gavimo privalo nušalintąjį darbuotoją atleisti iš darbo (pareigų) įstatymo nustatyta tvarka.27.15. Nutarimo dėl administracinio arešto vykdymas Adm. arešto atlikimo tvarka ir terminaiNutarimą dėl administracinio arešto vykdo policijos įstaigos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.Nutarimas dėl administracinio arešto vykdomas tuojau pat po nutarimo priėmimo. Asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, areštuoti laikomi policijos įstaigų nustatomose vietose. Vykdant nutarimą dėl administracinio arešto, daroma areštuotųjų asmens apžiūra. Administracinio sulaikymo laikas įskaitomas į administracinio arešto terminą. Administracinis areštas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų aktų nustatytas taisykles.Sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimasAsmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas arba kuriam bauda pakeičiama administraciniu ATPK nustatyta tvarka, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, pažeidėjui sutinkant, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą, teismas paskiria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Kartu teismas nustato laiką, per kurį asmuo privalo atlikti nemokamus viešuosius darbus. Jei asmuo, kuriam administracinio arešto vykdymas atidėtas, atidėjimo laikotarpiu atliko teismo paskirtus nemokamus viešuosius darbus, įstaiga, kurios žinioje yra šių darbų vykdymas, surašo nutarimą užskaityti asmeniui administracinio arešto atlikimą. Jei asmuo, kuriam administracinio arešto vykdymas atidėtas, atidėjimo laikotarpiu piktybiškai vengia atlikti nemokamus viešuosius darbus, teismas priima nutarimą panaikinti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą ir vykdyti ankstesniu nutarimu paskirtą nuobaudą. Asmenų, kuriems paskirtas administracinis areštas, panaudojimas darbuiAsmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, nustatyta tvarka gali būti panaudojami fiziniam darbui. Organizuoti asmenų, kuriems paskirtas administracinis areštas, panaudojimą darbui pavedama vietos savivaldos vykdomosioms institucijoms. Asmenims, kuriems paskirtas administracinis areštas, arešto metu darbo užmokestis nuolatinėje darbovietėje nemokamas. 27.16. Nutarimo dalies dėl turtinio nuostolio atlyginimo vykdymasSutinkamai su ATPK priimto administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo dalis dėl turtinio nuostolio atlyginimo vykdoma šio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimas, kiek jis liečia turtinio nuostolio atlyginimą, yra vykdomasis dokumentas. Turtinį nuostolį pažeidėjas turi atlyginti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos.Jeigu administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo dalis dėl turtinio nuostolio atlyginimo neįvykdoma per nustatytą laiką, nutarimas siunčiamas nuostoliui išieškoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta vykdymo proceso tvarka.