VILNIAUS UNIVERSITETASTEISĖS FAKULTETASKonstitucinės ir administracinės teisės katedra
KURSINIS DARBAS
Lietuvos valstybės konstitucijų ypatumai
Darbo vadovas: doc. Dr. V.Vaičaitis
Vilnius, 2004
TURINYS
ĮVADAS 3I. Konstitucijos kaip teisės akto samprata 5II.Lietuvos valstybingumo atkūrimas 71.1918-1920m.Laikinieji įstatymai 82.1922 08 07 Lietuvos valstybės konstitucija.Rengimas.Priėmimo istorinės-politinės aplinkybės 103.1928 05 15 Lietuvos valstybės konstitucija. Jos priėmimo aplinkybės. 114.1938 05 12 Lietuvos valstybės konstitucija.Jos struktūra ir ypatumai 12III.LTSR 1978m.Konstitucija 141.Istorinė LTSR 1978m.Konstitucijos esmė 142.LTSR 1978m. Konstitucijos pataisos. 15IV.1990m.Laikinasis Pagrindinis Įstatymas 161.Priėmimas,įsigaliojimas ir turinio ypatumai 162.LR Aukščiausios Tarybos 1991 11 05 d. nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos konstucingumo raidos.” 173.Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos konstitucijos derinimo grupės 1992 07 30 protokolas. 184.Laikinojo Pagrindinio įstatymo 1992 07 07d.pataisos. 18V.1992m. Konstitucija 201.Konstitucijos priėmimas, įsigaliojimo tvarkos ir turinio(normų)ypatumai 20Išvados 22Literatūros sąrašas 23
ĮVADAS
Kiekvienam piliečiui teisė suprantama visų pirma kaip atitinkama tvarka visuomenėje, kurią, visuomenė pati nustato, palaiko ir apsaugo jos funkcionavimą.Konstitucinė teisė-tai valstybės aukščiausios galios teisės akte įtvirtintų teisės normų visuma,kurių atsiradimą lėmė istorinė ir politinė šalies raida.Lietuvos Konstitucijos raida prasidėjo nuo pirmojo (1529m.) Lietuvos Statuto.Ir beveik penkis šimtmečius buvo ieškoma,kuriama,derinama su sava valstybės ir teisės kūrimo patirtimi,remiantis ne tik savo istorine patirtimi ir teisės tradicijomis,bet ir lyginant su kitų šalių ir bendromis tarptautinėmis teisės tradicijomis.Kiekvienas valstybės ir visuomenės konstitucinės raidos žingsnis-prasmingas,įteisinant žmogaus laisves ir pareigas,ugdo tautos teisinę sąmonę ir plėtoja šalies teisės tradicijas.Konstitucijos esmė geriausiai išreikšta : valdžios ribojimu, bei žmogaus teisių ir laisvių apsauga.Pirmasis lietuviškasis įstatymų rinkinys-Lietuvos Statutas(1529m.).Tai- teisiškai įtvirtintų papročių rinkinys,sulaukęs trijų redakcijų ir galiojęs iki pat 1791metų.Šis rašytinis dokumentas buvo laikomas valstybės konstitucija,nes teisiškai įtvirtino visuomeninės ir valstybinės santvarkos pagrindus,kai kurių valstybės valdymo ir teismo organų sudarymo principus ir jų sudėtį. Amerikos nepriklausomybės akto paskelbimas ir konstitucijos priėmimas,davė pradžią šiuolaikinių konstitucijų raidai pasaulyje ir Europoje. Tai palietė ir Lietuvą,nors tuo metu ji buvo jungtinė Lenkijos-Lietuvos valstybė.1791m.Priimta bendra dviejų šalių rašytinė konstiucija,nors taip ir liko neįgyvendinta dėl istorinių-politinių permainų.Ir tik nuo 1918 m.,paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą,atsirado poreikis kurti teisinį valstybės pagrindą.Pirmieji bandymai 1918m-1919 metų įvardinti kaip Lietuvos valstybės pamatiniai dėsniai,kuriais remiantis,buvo tobulinamos sekančios-laikinoji 1920m.konstitucija,ir nuolatinės-1922m.,1928m. ir 1938metų. Lietuvos valstybės konstitucijas priėmė skirtingi subjektai,jos skyrėsi turinio ir apimties netapatumais,bet vienintelis pagrindinis bruožas įsitvirtino visose ir tapo Lietuvos valstybės tradiciniu dalyku-tai demokratiniai valstybės ir visuomenės organizavimo ir veiklos principai,bei valdžios sistema(išskyrus 1928m.konstituciją),kuriuos ir bandysiu apžvelgti šiame darbe,lyginant su fiktyviaja TSRS 1940-1978m.konstitucija,kuri ir skyrėsi tuom,kad buvo nedemokratiškai priimta,o “primesta” ir joje įtvirtinta svetimos valstybės vienpartinė sistema.Jos galiojimas nutrauktas,1990m.kovo 11d.,paskelbus,kad Lietuva-nepriklausoma valstybė.Atnaujintas paskutinės,1938m,nepriklausomos respublikos konstitucijos galiojimas.Naujos konstitucijos kūrimo darbas prasidėjo 1990 metais.Buvo priimtas 1990m.Laikinasis Pagrindinis Įstatymas.Ilgų svarstymų, diskusijų ir kompromisų keliu sukurta dabartinė mūsų konstitucija,po to kai,1991 metais priimtas nutarimas”Dėl Letuvos konstucingumo raidos”,kuriame pirmą kartą išreikštas požiūris,kokia turi būti konstitucija.Ir tik 1992 m.lapkričio 6d.įvyko iškilmingas Konstitucijos pasirašymas,kuri tik su keletu papildymu galioja iki dabar ir yra pagrindinis mūsų valstybės įstatymas. Kodėl ši tema aktuali? Manau,kad tik atsižvelgiant į istorines-politines konstitucijų priėmimo aplinkybes ir jų turinius,lyginant su svetimos valstybės primesta konstitucija,galima išsamiau ir geriau suprasti,kodėl būtent viena ar kita nuostata įtvirtinta galutiniame konstitucijos variante,ir kodėl keičiantis visuomenės poreikiams,keitėsi ir konstituciniai principai bei normos,kurios reguliavo ir reguliuoja dabartinį visuomenės gyvenimą.
I. Konstitucijos kaip teisės akto samprata
Konstitucinė teisė tai aukščiausią galią turinti valstybinė teisė,kurios sąvoka siejama su pačios konstitucijos,kaip valdžią ribojančios aukščiausios teisės galios dokumentu.Pati konstitucinės teisės sąvoka vartojama suvokiant tai,kaip tam tikrą normų sistemą,kuri reguliuoja tam tikrą socialinį elgesį,kaip mokslo šaka,kuri tyrinėja problemas,atsirandančias šios teisės veikimosrityje.Konstitucinė teisė-visos Lietuvos teisės sistemos branduolys.Ji nustato teisinio reguliavimo pradus visai teisinei sistemai.Skirtingai nuo kitų teisės šakų,Konstitucinė teisę sudaro ne tik normos,bet ir principai,kurie nustato reiškinių teisinio reguliavimo kryptis:• Konstitucinė teisė įtvirtina valstybės formą(tai išorinių požymių visuma)• Konstitucinė teisė įtvirtina valstybės režimus(valdymo forma)• Konstitucinė teisė įtvirtina valdžios šaltinį.(suverinitetas priklauso tautai)Konstitucija – (lot. constitutio – teisių nustatymas): pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią ir nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Konstitucija – pagrindinis normatyvinis aktas arba kelių pagrindinių norminių teisės aktų visuma, fiksuojanti valstybės gyvenimo pagrindus. Konstitucinės teisės normos turi kitų teisės normų atžvilgiu aukščiausią galią, nustato piliečių teises, pareigas, laisves, valstybės tikslus, įtvirtina politikos pagrindus.Konstitucija turi tokias teisines savybes, kurios leidžia jai įgyvendinti valstybės ir visuomenės pagrindines įstatymo funkcijas:• Konstitucija yra svarbiausias valstybės įstatymas, nes reguliuoja reikšmingiausius visuomenės gyvenimo, socialinius santykius. Ji nustato pamatinius konstitucinės santvarkos principus ir tai sudaro pirminę norminę bazę ir konstituciniams nuostatoms ir visai galiojančiai įstatymų sistemai. Konstitucijoje įtvirtinta Seimo, Respublikos Prezidento rinkimų tvarka ir įgaliojimai, teisminės valdžios ir vietos savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos principai. Konstitucijos priežiūrą vykdo tik viena atskira konstitucija, izoliuota nuo kitų valdžios sistemų, tai konstitucinis teismas, kuris atitinka Europos teisinės priežiūros modelį. Didelis dėmesys konstitucijoje skiriamas žmogaus teisėms ir laisvėms, kurioms ginti valstybės valdžia įpareigota sudaryti pakankamas teisines garantijas.• Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Konstitucijos vientisumas reiškia, kad jos normos ir principai nėra izoliuotos nuostatos, o yra bendra susijusi sistema. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija, kurios normos galioja ir yra privalomos visoms valstybės institucijoms, pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims.• Konstitucija- tai aukščiausiosios teisinės galios įstatymas. Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.• Konstitucijai būdingas stabilumas ir ji apsaugota nuo skubotų keitimų bei pataisymų.Lietuvos konstitucija gina žmogaus prigimtines teises ir laisves, garantuoja teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją,privačiai ar viešai ją išpažinti, jungtis į politines, tautines ir visuomenines organizacijas, vadovaujantis įstatymais ginti savo teises bei laisves. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis numato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Konstitucija garantuoja svarbiausias pilietines ir politines teises – teises į privačią nuosavybę, teisę į laisvę, asmens ir privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus, išpažinti tikėjimą, burtis į asociacijas ir politines organizacijas, dalyvauti valstybės valdyme.Nemažas dėmesys skiriamas ir ekonominėms, socialinėms bei kultūrinėms teisėms. Konstitucija laiduoja teisę į nemokamą pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, galimybę laisvai rinktis darbą ir verslą, teisę į poilsį, sveikatos apsaugą, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir kitais įstatymo numatytais atvejais. Tačiau ne visos teisių grupės yra ginamos ir užtikrinamos vienodai. Palyginti su ekonominėmis teisėmis, daugiausiai pasiekta užtikrinant pilietines, politines bei kultūrines teises. Konstitucija garantuoja kiekvieno žmogaus galimybę laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Taip pat užtikrinama asmens teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo metu. Konstitucijos esmė tokia – paskirstyti funkcijas bei suteikti įgaliojimus, įpareigoti visuomenės valdyme dalyvaujančius politinius organus atsakingiems veiksmams, taip pat užtikrinti reikiamo mąsto kooperaciją ir ją tuo pačiu taip sutvirtinti, kad (atsakomybės) paskirstymas, garantavimas ir jėgos kontrolė būtų kiek įmanoma didesnėje pusiausvyroje.
II.Lietuvos valstybingumo atkūrimas
Trumpai apžvelgsiu istorines aplinkybes,kurioms buvus,atsirado galimybė atstatyti Lietuvos nepriklausomybę.Ir iš to išplaukė visi vėliau paskelbti dokumentai,padeję pagrindus teisinės valstybės formavimuisi. Nacionalinio išsivadavimo tauta ėmė siekti jau XIX a. antrojoje pusėje, konkretesnes formas įgijo 1905-1907m., kai imtas kelti Lietuvos kultūrinės autonomijos Rusijos sudėtyje reikalavimas. Naujas pakilimas prasidėjo prasidėjus Pirmam pasauliniam karui. Jau pirmaisiais jo metais politiškai aktyvi inteligentija ėmė kelti politinės autonomijos mintį. 1915 m. Rudenį Lietuvos teritoriją okupavus vokiečiams, lietuviai nutarė tai panaudoti išsilaisvinimui iš Rusijos priklausomybės. Naujas impulsas buvo Vokietijos – Vengrijos – Austrijos 1916m. Lapkričio 5 d. Nutarimas atkurti Lenkijos valstybę. Naujas perspektyvas atvėrė Vasario revoliucija Rusijoje, bet kartu kilo grėsmė patekti į Vokietijos sudėtį. Surinkta Vilniaus konferencija(1917 09 18-23), čia daugiausiai dėmesio buvo skiriama Lietuvos ateities problemai. Priimtoje rezoliucijoje buvo skelbiamas lietuvių tautos pasiryžimas siekti nepriklausomybės, demokratinės valstybės sukūrimas. Jos pagrindus ir santykius su kitomis valstybėmis turėjęs nustatyti Steigimasis Seimas. Sudaryta Lietuvos taryba. 1917 m. 12 11 Lietuvos taryba priėmė aktą, kurio I-ame str. skelbiama:”LT taryba skelbia nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą, su sostine Vilniumi ir jos atpalaidavimą nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra kada nors buvę su kitomis valstybėmis. Tačiau Vokietija šio akto nepripažino ir tai paskatino 1918m. Vasario 16-osios akto paskelbimą,kuris buvo , laikomas svarbiausiu Lietuvos valstybės konstitucinės svarbos aktu. Juo vėliau rėmėsi kiti vėlesnieji konstituciniai dokumentai. Lietuvos taryba rėmėsi Vilniaus konferencijos nutarimu dėl nepriklausomos Lietuvos, bei to metu labai populiaria tautų apsisprendimo teise.Šis aktas-tai viešas pareiškimas, kad Lietuva atskirta nuo visų buvusių priverstinių ryšių su kitomis valstybėmis. Tautos vardu kalbėjusi Taryba grindė tuo, kad tada buvo vienintelė Lietuvių tautos atstovybė, bet pabrėžė, kad Lietuvos santvarką, t.y. valstybės pagrindus ir santykius su kitomis valstybėmis sutvarkys demokratiniu būdu išrinktas Steigiamasis Seimas. Taip prasidėjo Lietuvos,kaip modernios valstybės egzistavimas,ir iš to išplaukė visi laikinieji,nuolatiniai dokumentai ir konstitucijos,kaip pagrindinio ir aukščiausio įstatymo formavimasis,kuri su papildymais ir pakeitimas,priklausomai nuo istorinio laikotarpio ir politinių to meto įvykių Lietuvoje,gyvavo iki pat antrojo pasaulinio karo. Valstybę sudaro: valdymo forma. Politinis rėžimas. Teritorinis suskirstymas.[10,2004m.]
1.1918-1920m.Laikinieji įstatymai
IŠTRAUKA IŠ 1918 m. VASARIO 16 d. AKTOLietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes su pareiškimu:Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamasi pripažintaja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas Steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.
Tai buvo trumpas dokumentas,turintis preambulę,6 skyrius, 29 straipsnius ir pavadintas”Pirmosios laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai”.Juose įtvirtintos nustatos:• Įstatymų leidžiamoji valdžia-Valstybės Taryba.• Įstatymų iniciatyvos teisė-Valstybės Taryba ir Ministrų kabinetas.• Vykdomoji valdžia-Valstybės tarybos Preziudimas(prezidentas ir du viceprezidentai). Kiekvienam Prezidiumo aktui reikėjo ne tik ministrų kabineto atstovo kontrasignacijos, bet visų jos trijų narių parašų. Sostinė – Vilnius .Srityse, kur(24str.)” Lietuvos valstybėje nėra išleistų naujų įstatymų, laikinai lieka tie, kurie yra buvę prieš karą, kiek jie neprieštarauja Laikinosios konstitucijos pamatiniams dėsniams. Konstitucijos pamatiniai dėsniai neaptarė daugelio klausimų: nepaskelbė respublikos, neužsiminė apie Valstybės taryba bei jos Prezidiumo sudarymo tvarką, jų galiojimą, terminus. Valstybės valdymo formą turėjo nustatyti Steigiamojo Seimo Taryba, įsipareigojo išleisti Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą ir tuo deklaravo visuotinius, lygius, slaptus rinkimus. Visi valstybės piliečiai pripažįstami lygūs prieš įstatymus. Steigiamasis seimas renkamas visuotinai, lygiai, tiesiogiai, slaptai balsuojant.
Skelbiamos ir “Pamatinės piliečių teisės”, kurios galėjo būti suvaržytos.Konstitucijos keitimo teisė – Valstybės Taryba kvalifikuota(2/3) balsų dauguma, bent pusei jos narių pareikalavus.[4, p.5] Kyla klausimas-kokių teisių neįtvirtino šis laikinasis įstatymas?Kadangi valstybė tik kūrėsi ir nebuvo galimybių sudaryti šioms prielaidoms,nebuvo visiškai paliestas ekonominių teisių klausimas.1919 m. balandžio 4 d. Valstybės taryba priėmė Lietuvos valstybės Laikinosios konstitucijos pamatinius dėsnius.Ją sudarė 8 skyriai,40straipsnių.Dauguma nuostatų atkartojo 1918m.Pamatinius dėsnius. Siekiant koncentruoti valdžią, buvo įsteigta prezidento institucija. Prezidentas perėmė valstybės Tarybos prezidiumo vykdomosios valdžios funkcijas. Valstybės Tarybai palikta teisė rinkti prezidentą, priimti įstatymus, keisti Konstituciją ir kontroliuoti vykdomąją valdžią. Naujas Konstitucijos skyrius lietė valstybės kontrolę. Iš esmės pakeista antrinių valstybės organų sistema – svarbiausią vykdomosios valdžios organą-kolegialų valstybės prezidiumą pakeitė “vienasmenis” valstybės prezidentas, taip pat Ministrų kabinetas.Prezidentą renka taryba(laikinai), tvarka Konstitucijoje nereglamentuota. Prezidentui suteikta išimtinė teisė šaukti Valstybės tarybos sesijas ir jas paleisti, o per pertraukas tarp sesijų pačiam leisti įstatymus, kurių jau nereikėjo teikti Valstybės tarybai. “Veto” teisė. Jis tvirtino ir Valstybės tarybos priimtus įstatymus.Be išsaugotos įstatymų leidimo teisės Valstybės tarybai, buvo pavesta kontroliuoti Ministrų kabineto veiklą, jis turėjo turėti jos pasitikėjimą. Visiems prezidento aktams reikėjo Ministrų kabineto kontrasignacijos. Apžvelgiant du pirmuosius laikinuosius Pagrindinius Įstatymus,galima daryti išvadą,kad jie buvo priimti”…ieškant atkurtos valstybės organizacinio sutvirtinimo būdų ir valstybės formos..”[8, p. 41]1919m.”Laikinosios konstitucijos pamatinio dėsnio” nuostatas griovė Steigiamojo Seimo buvimas.Todėl 1920 06 10 Steigiamasis seimas priėmė “Laikinąją Lietuvos valstybės konstituciją”,siekiant didesnės demokratijos –“…visuotinais rinkimais legitimuotos steigiamosios valdžios”[8, p. 41].Savo apimtimi naujasis konstitucinis aktas nedaug skyrėsi nuo ankstesniųjų laikinųjų konstitucijų:jį sudarė 7skyriai,kuriuose 18straipsnių.. Steigiamasis Seimas praplėtė Aukščiausios valdžios subjekto sampratą, Lietuvos sąvoka apimdamas taip pat iir nelietuviškų kraštų gyventojus. Nustatant valdymo formą,pakartojo 05 15d. –Lietuva-demokratinė respublika:• Įstatymų leidyba-Steigiamasis seimas. • Įstatymų iniciatyvos teisė – Steigiamasis Seimas ir Ministrų kabinetas.• Vykdomoji valdžia – prezidentas(renka Steigiamasis Seimas).Skelbiamas Steigiamojo Seimo asmens neliečiamumas. Visus prezidento aktus turėjo kontrasignuoti Ministrų kabineto atstovas. Ministrų kabinetas atsakingas Seimui.Praplėstos piliečių demokratinės teisės ir laisvės. Deklaravo mirties bausmės panaikinimą. Rengiantis kardinaliai Žemės reformai, neminima žemės nuosavybė. Jau įtraukta valdymo forma – demokratinė respublika. Kadangi prezidentas buvo atsakingas Seimui, tai valstybė įgauna parlamentinės respublikos bruožų. Laikinojoje konstitucijoje nenustatytas jos keitimo ar papildymo tvarka,bet tai savaime išplaukė iš Steigiamojo Seimo prigimties ir paskirties.1920m. Laikinoji Konstitucija teisiškai užbaigė Lietuvos valstybės formavimąsį ir laikinosios Vyriausybės veiklos laikotarpį.[6,p.142]
2.1922 08 07 Lietuvos valstybės konstitucija.Rengimas.Priėmimo istorinės-politinės aplinkybės
Politinės to meto Lietuvos ir aplinkinių šalių sąlygos pasižymėjo ypatingų demokratinių jėgų pakilimu. Lietuvių tauta troško laisvės, idealizavo demokratiją. Pagaliau demokratijos siekius stiprino Europoje vyravusios politinės pažiūros, dėl kurių panašėjo kai kurių kaimyninių šalių konstitucijos. Tai įtaigojo ir Lietuvos konstituciją.Į pirmą vietą iškeliamas parlamentas.Ir pradedama remtis seimokratijos principu. Tokios parlamentinės demokratijos formulės varianto šaltiniu buvo “..seimokratinis konstitucinis (prancūziškasis) parlamentarizmas”.[5,p.94.] Turimas omenyje Didžiosios prancūzų revoliucijos metais sukurtas Konventas, sutelkęs aukščiausią kolektyvinę įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios funkcijas. Tokį Seimo vaidmens akcentavimą ir valdžios organų kūrimą M.Romeris dar vadina racionalizmu. Pagrindinis šios sistemos bruožas – parlamento hegemonija ir vyriausybės subordinacija parlamentui.1922 08 01d. Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją,kuri susidėjo iš preambulės, 15 skyrių, suskirstytų į 108 straipsnius. Suvereno valstybės valdžia priklauso tautai. Užfiksuotas Konstitucijos teisinis prioritetas visų kitų teisės normų Vienas pagrindinių Steigiamojo seimo darbų – nuolatinės Konstitucijos parengimas.Ji privaloma įstatymų leidėjui, kuris leisdamas įstatymus ją įgyvendina. Pakeista nebuvo.
• Vykdomoji valdžia – seimas, vyriausybė (prezidentas, Ministrų kabinetas). • Įstatymų leidyba – seimas (3 metams). • Įstatymų iniciatyvos teisė – 2500 piliečių, ministrų kabinetas, seimo atstovai. Skelbti įstatymus pavesta prezidentui. Jis renkamas 3 metams.Seimo ir prezidento kadencijos sutampa,nes parlamentas renka prezidentą. Visi prezidento aktas įsigaliodavo tik juos kontrasignavus Ministrų kabineto atstovui.Teismo padėtis: 1)teismas priima sprendimus, vadovaujantis įstatymu, 2)teismo sprendimai daromi respublikos vardu, 3)keisti ar naikinti teismo sprendimus gali tik teismas.Teritoriniuose vienetuose numatyta demokratiniais pagrindais konstruojamos vietos savivaldybės. Tiesioginį poveikį demokratiniam teisių ir laisvių realizavimui turėjo nepaprastosios padėties įvedimas. Konstitucija formaliai ignoravo politinių partijų vaidmenį valstybės mechanizme, nors jis buvo reikšmingas. Visuotinis balsavimas.Šioje Konstitucijoje pirmą kart atsiranda nuostatos,reguliuojančios pilietybę.[9,p.174] Ši Lietuvos valstybės konstitucija yra pirmasis mūsų valstybės konstitucinis aktas,kuris atitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamus tarptautinius reikalavimus.3.1928 05 15 Lietuvos valstybės konstitucija. Jos priėmimo aplinkybės.
Po 1926 m. gruodžio perversmo susidarė nauja politinė situacija. Karinė valdžia pakvietė Lietuvos tautininkų sąjungos vadovą A.Smetoną valstybės vadovo pareigoms. Respublikos prezidentu, pažeidus 1922m. Konstitucijos 41 paragrafą “..Respublikos Prezidentas renkamas slaptu balsavimu absoliutine balsų dauguma…”[4,p.28], išrinktas A.Smetona.. Seimas trukdė pilnai įsitvirtinti valdžioje tautininkams, todėl 1927 m. balandžio 12 d., remiantis Konstitucijos 52 paragrafu, buvo paleistas. Lietuvoje pasibaigė parlamentinės respublikos laikotarpis ir šalyje pamažu įsitvirtino autoritarinis režimas. : Autoritarinis režimas, nenorėdamas grąžinti senosios parlamentinės sistemos ir siekdamas įtvirtinti Prezidento instituciją, 1928 m. gegužės 15 d. paskelbė naują Konstituciją, kuri įtvirtino realią politinę situaciją. Taigi, Lietuvos konstitucionalizmas vienas iš pirmųjų Europoje pasuko į autoritarizmą, bet griežto autoritarinės sistemos nesukūrė. 1928 m. Konstitucija nebuvo originali.Įvedus keletą esminių nuostatų, ji beveik atkartojo 1922 m. Konstitucijos tekstą.Po perversmo užėmusioms valdžią politinėms jėgoms 1922 m. konstitucija netiko. Nutarta ją taisyti.1928 05 25d. oficialiai paskelbtas prezidento dokumentas”Lietuvos konstitucija”. Pakartojo daugelį 1922 m. konstitucijos nuostatų, taip pat nuostatas dėl teismo. Tai buvo viena iš pirmųjų konstitucinių aktų, pasukusių nuo demokratijos į autoritarizmą Europoje. Būdingas bruožas – vykdomosios valdžios, visų pirma prezidento galios išplėtimas, autoritarinių elementų įdiegimas.Prezidentą rinko speciali rinkimų kolegija. Čia prezidentas ne tik vyriausybės, bet ir vykdomosios valdžios subjektas. Suteikta teisė seimo pertraukų metu, tarp jo sesijų pačiam leisti įstatymus. Seimas dirba ne nuolat, 2 sesijos per metus. Seimo galiai riboti panaudotas ir referendumo institutas.Naujoji Konstitucija nustatė Seimo penkerių metų kadenciją. 28 str. skelbė, kad “Išėjus laikui, kuriam Seimas buvo rinktas arba jį paleidus, naujojo Seimo rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip per šešis mėnesius. Naujojo Seimo rinkimų dieną skelbia Prezidentas”. Ypatingus tautos atstovus rinko valsčių, miestų ir apskričių tarybos nariai. Prezidentas skyrė ir atleido ministrą pirmininką, ministrus, valstybės kontrolierius. Jis atstovavo respublikai, ratifikavo sutartis, skelbė įstatymus, skyrė karininkus ir valdininkus.54 str. buvo skirtas naujos institucijos – Valstybės tarybos patariamojo organo administracinės teisės klausimais įsteigimo pagrindimui. Lietuvių tauta tapo esminiu valstybės pagrindu. 106 skyrius skelbė: “Ši Konstitucija veikia nuo jos paskyrimo dienos, bet ji tikrinama ne vėliau kaip per dešimt, tautos atsiklausimo keliu”. Taigi ši Konstitucija iš esmės buvo laikina.
4.1938 05 12 Lietuvos valstybės konstitucija.Jos struktūra ir ypatumai
Rengiant 1928 m. konstituciją požiūris į valstybės ir visuomenės uždavinius tik mezgėsi veikiamas Europoje jau vykusių politinių tendencijų. Remiamasi nuostatomis, jog tauta nėra vienalytė ir norint, kad interesai sutaptų, jai reikia vado. IV-ame dešimtmetyje pradėta realizuoti idėja. Delsimas sušaukti Seimą pavertė valstybę su vienpartine sistema. Naujų požiūrių sistemoje senoji Konstitucija Lietuvoje susiformavo autoritarinio prezidentinio valdymo sistema. 1938 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidentas paskelbė Valstybės Tarybos parengtą, Seimo apsvarstytą naują Konstituciją.Ji turėjo 21 skyrių,suskirstytą į 156 straipsnius. Savo turiniu tai buvo naujas aktas. Autoritarinio pobūdžio. 3 str.”Lietuva yra respublika. Su prezidentu priešakyje. Jis vadovauja valstybei. Prezidento rinkimo tvarka ir įgaliojimai nepakito. Jis-vyr.ginkluotojų pajėgų vadas,sprendė karo ir taikos klausimus.Prezidentas gali sušaukti ir uždaryti Seimo sesijas “.[4,p. 42] 1938 m. Konstitucijoje tos pačios sąvokos jau buvo suprantamos pagal autoritarizmo, konservatizmo ir lietuviško bendruomeniškumo politines ir socialines teorijas. Sustiprinti valstybinės valdžios autoritetą buvo vienas svarbiausių 1938 m. Konstitucijos tikslų. 1938 m. Konstitucija pirmiausia stengėsi iškelti ir sustiprinti autoritetą ne tik valstybės, bet ir kituose bendruomenės junginiuose. Tam pasiekti buvo stengiamasi valstybės santvarkoje autoritetą paremti tvirtais pagrindais, patikint aukščiausio autoriteto vykdymą vienam asmeniui – prezidentui ir įgaliojant piliečius, kad būtų ištikimi tai valstybei ir jai padėtų.
1938 m. Konstitucijos pakeitimą galėjo siūlyti Ministrų Taryba arba bent pusė Seimo narių, o pakeitimo projektą priimti trijų penktadalių Seimo narių dauguma. Prezidentas galėjo patvirtinti Seimo priimtą Konstitucijos pakeitimo projektą arba paleisti Seimą. Naujas Seimas galėjo priimti nepataisytą projektą trijų penktadalių deputatų dauguma ir tokiu atveju Prezidentas privalėjo paskelbti Konstituciją. vyr.ginkluotųjų pajėgų vadas, sprendė karo ir taikos klausimus. Prezidentas gali sušaukti ir uždaryti Seimo sesijas.Seimas neturėjo išimtinės įstatymų leidybos teisės. Įstatymus leidžia Prezidentas. Konstitucija pavedė svarstyti ir priimti tik įstatymų projektus, kurie įstatymais tapdavo tik Prezidentui juos patvirtinus ir paskelbus. Tik naujai išrinktas Seimas, vėl priimdamas tą patį įstatymų projektą, galėjo įveikti prezidento “veto”. Prezidentas naudojosi teise ratifikuoti tarptautines sutartis, tvirtinti Seimo priimtą valstybės biudžetą. Vyriausybę sudarė tik Ministras pirmininkas ir ministras, kartu vadinami Ministrų taryba., o prezidentas kaip savarankiška institucija į Vyriausybės sudėtį nebuvo įtrauktas. Ministrą pirmininką skyrė ir atleido prezidentas.Konstitucija neužsiminė apie Seimo pasitikėjimą Vyriausybe.Prezidentui suteikiamos plačiausios teisės, neatsako už savo galios veiksmus, o už kitus veiksmus taip pat negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybės, kol vadovauja valstybei.Atsisako valdžių paskirstymo, nes paveda Prezidentui ne tik Vyriausybę, bet ir Seimą.Piliečių pareiga – būti ištikimam valstybei, visuomenė turi atlikti ištikimybės valstybei reikalavimą.III.LTSR 1978m.Konstitucija
1.Istorinė LTSR 1978m.Konstitucijos esmė
1940m. sovietinė okupacija nutraukė nepriklausomos Lietuvos valstybės raidą. Okupavo ir inkorporavo į savo sudėtį. Valstybės valstybingumas panaikintas.1940 m. Lietuvos sovietinė konstitucija parengta pagal Sovietų sąjungos 1936 m. konstitucijos tekstą. 1940-1978 m. sovietine Lietuvos konstitucija buvo siekiama įteisinti Lietuvos aneksiją. . 1940 m. liepos 21 d. Seimas priėmė dvi pagrindines deklaracijas – viena jų skelbė Lietuvą socialistine tarybų respublika, kita – priimti į SSRS sudėtį. Liepos 21-23 d. – teisinio Lietuvos valstybingumo panaikinimo laikotarpis.LSRS Konstitucija rėmėsi 1936 m. “Stalino konstitucijos” pamatiniais teiginiais ir skyrėsi neesminėmis detalėmis (skirtingas administracinės padalijimas, kalba, greta socialistinės ūkio sistemos LSRS yra leidžiamas privatinis pavienių valstiečių, amatininkų ir naminių gamintojų ūkis, smulkios privatinės pramoninės bei prekybinės įmonės įstatymo numatytuose ribose). Tačiau greitai įvairiais įstatymais varžomas privatus ūkis praktiškai nunyko.1978 m.Lietuvoje įsigaliojo TSRS konstitucija. Tai vadinamoji “brandaus socializmo konstitucija”, kuri įtvirtino vadovaujantį komunistų partijos vaidmenį (žr. intarpą).. Šeštasis Konstitucijos straipsnis skelbė:IŠTRAUKA IŠ 1978 m. LTSR KONSTITUCIJOS6 straipsnis. Tarybinės visuomenės vadovaujanti ir vairuojanti jėga, jos politinės sistemos, valstybinių ir visuomeninių organizacijų branduolys yra Tarybų Sąjungos Komunistų partija. TSKP egzistuoja liaudžiai ir tarnauja liaudžiai.Apsiginklavusi marksizmo – leninizmo mokymu, Komunistų partija numato generalinę vystymosi perspektyvą, TSRS vidaus ir užsienio politikos liniją, vadovauja didžiai kuriamajai tarybinės liaudies veiklai, suteikiant planingą, moksliškai pagrįstą pobūdį jos kovai už komunizmo pergalę.
Šiomis konstitucijomis buvo siekiama įtvirtinti Lietuvos aneksiją.Tai buvo svetimos valstybės primesti aktai,kuriuose nustatyta vienpartinė sistema,ir net neužsimenama apie privatinę nuosavybę.2.LTSR 1978m. Konstitucijos pataisos.
Keičiantis politinei situcijai Sovietų Sąjungoj,demokratiniai vėjai pasiekę ir Lietuvą.Prasidėjus vadinamajam “perestroikos” laikotarpiui,susiklostė palankios sąlygos atkurti Lietuvos valstybingumą.1988m.susikūrė Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis,kuris atvirai skelbė,Lietuvos,kaip nepriklausomos ir demokratinės valstybės,atstatymo idėjas.Oficialiai buvo performuotos kai kurios 1978m.Lietuvos LTSR konstitucijos nuostatos.[6,p.153] Pirmoji pataisa priimta 1988 11 08d.-“Valstybinė kalba Lietuvos TSR yra lietuvių kalba”[7,p.111],patvirtintas naujas valstybinis himnas ir valstybine veliava-pripažinta tautinė veliava.Antrasis papildymas-1989 11 03d.Buvo priimtas pakeitimas dėl bažnyčios,jai suteikiant juridinio asmens statusą ir nuostata,dėl Respublikos valstybinio,visuomeninio gyvenimo klausimų,kurie nuo papildymo įsigaliojimo dienos,bus sprendžiami tik referendumu arba reikalaujant trims šimtams tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių.[7,p.111-112]1989 05 18d.LTSR Aukščiausioji Taryba priima deklaraciją”Apie Lietuvos valstybinį suverinitetą”,o vėliau ir įstatymą apie šalies ekonominio savarankiškumo pagrindus.
Dar viena priimta 1989 09 29d. ir susijusi su teismine valdžia, teismo procese įtvirtinamas valstybinės kalbos principas,uždraudžiami teismai su ypatingais įgaliojimais.1988-1989m.istorinis-politinis laikotarpis,ir paskutiniuoju metu priimtos svetimos šalies konstitucijos pataisos,vedė prie nepriklausomos valstybės susikūrimo.Politiškai aktyvi šalies inteligentija,kaip ir 1918m. iškelia klausimą apie Lietuvos Valstybės atstatymą.Todėl 1990 02 24d. pirmą kartą įvykę demokratiški ir laisvi daugiapartiniai rinkimai atneša pergalę Sąjūdžiui,kuris vėliau ir priima deklaraciją dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo.
IV.1990m.Laikinasis Pagrindinis Įstatymas
1.Priėmimas,įsigaliojimas ir turinio ypatumai
IŠTRAUKA IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS AT 1990 m. KOVO 11 d. AKTO “DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO”………Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustojęs teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybinės konstitucijos pamatas. Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucijos. Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suverenių galių reiškėja šiuo aktu pradeda realizuoti visą valstybės suverenitetą.
Šiuo įstatymu nustatoma, kad LR lieka galioti tie iki šiol veikę Lietuvos įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui.Sudarytas iš 132 str., suskirstytų į 16 skirsnių.Tai dar nebuvo originalus konstitucinis tekstas, nes jam parengti nebuvo laiko. LR skelbiama suverenia demokratine valstybe, išreiškiančią bendrą liaudies valią ir interesus, liaudžiai priklauso suvereni valstybės valdžia.Atkartotos 1978 m. konstitucijos nuostatos dėl piliečių teisių ir laisvių. Vietoj socialistinės nuosavybės iškeliama privatinė asmenų, tada jų grupių ir galiausiai valstybės nuosavybė.Tai nebuvo originalus konstitucinis aktas,nes Aukščiausioji Taryba neturėjo laiko jai parengti,ir dėl didelės apimties reformų vykdymo visose visuomeninio gyvenimo srityse,sąmoningai paliktas nesudėtingas kelias įstatymų tobulinimui. Galėjo būti keičiamas Aukščiausios Tarybos sprendimu, ne mažiau 2/3 balsų arba referendumu. Jo dažną kaitą sąlygoja tai , kad jis išreiškia sovietinių konstitucijų nuostatas.1. Valdžia. LT Aukščiausioji Taryba, Vyriausybė ir Teismas(bet faktiškai gyvavo sovietinė struktūra.Plati Aukščiausiosios Tarybos kompetencija. Nenumatyta vienasmenio valstybės vadovo. Įvardytas prezidiumas-Aukščiausios Tarybos pirmininkas, jo pavaduotojai , Aukščiausios tarybos sekretorius, komisijų pirmininkas.2. Vykdomoji valdžia.Ministrų taryba. Įstatymas reikalavo , kad Vyriausybės nariais būtų tik Lietuvos piliečiai, ne daugiau 2-jų kadencijų. Daug dėmesio skirta tiesioginės demokratijos institucijoms. Referendumą skelbti galėjo Aukščiausioji Taryba savo iniciatyva arba 300 000 piliečių reikalavimu.Laikinasis Pagrindinis įstatymas nustatė pagrindinius principingesnius rinkimų teisės dėsnius. Nustatyta teismo ir prokuratūros sistema iš esmės nesiskyrė nuo 1978 m. LTSR Konstitucijos. LR teismas – aukščiausia teisminė valdžia Lietuvoje. Remdamasi aiškiai pareikšta tautos valia,Aukščiausioji Taryba 1991 02 11 d. priėmė konstitucinį įstatymą “Dėl Lietuvos valstybės”,patvirtindama-kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė ir 1992 06 08d.išleistas konstitucinis aktas”Dėl LR nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas.”[6,p.160]Šio akto priėmimas, išreikštas apklausos (plebiscito) metu ir Konstitucinis įstatymas suvaidino istorinį vaidmenį grindžiant Lietuvos valstybės konstitucingumo pagrindus ir tolesnę jo raidą..
2.LR Aukščiausios Tarybos 1991 11 05 d. nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos konstucingumo raidos.”Šaliai reikėjo nuolatinės,pastovios konstitucijos.Dėl nuomonių skirtumo buvo sunku apsispręsti dėl galutinio konstitucijos varianto.Tuo metu valdžioje vyko Konstitucinių konfrontacijų etapas.1991 11 05 Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos konstitucingumo raidos”. Svarbus buvo prieštaravimas dėl prezidento instituto. Politinės jėgos nesutarė dėl konstitucijos dviejų variantų:viename per daug dideli įgaliojimai skirti seimui, kitame sureikšmintas Prezidento vaidmuo.Siekiant suvienyti skirtingas politines pažiūras ir visas jėgas sutelkti tolesniam Lietuvos nepriklausomybės sutvirtinimui,bei valstybės konstucingumo raidos plėtojimui,atsižvelgiant į jos tęstinumo principą,priimtas nutarimas,kuris skelbė:
• Iki 1991 12 01d.kad būtų pateikti Konstitucijos metmenų svarstymo visuomenėje rezultatai ir išvados.• Iki 1992 01 01d.turi būti sudaryta laikinoji Konstitucijos rengimo komisija.• Iki 1992 02 01d.laikinoji Konstitucijos rengimo komisija turi pateikti Konstitucijos svarstymo etapų projektą.[2,p.6]Buvo sudaryta laikinoji komisija Konstitucijos projektui rengti,bet darbas trukdėsi dėl stiprėjančių politinių jėgų konfrontacijos ir laikinoji komisija suskilo.[6,p.165] Stiprėjo krizė valdžioje,todėl imta ieškoti bendro susitarimo,bei išeities iš susidariusios situacijos.Todėl pradėta tartis dėl susidariusios padėties.3.Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos konstitucijos derinimo grupės 1992 07 30 protokolas.
Šalies parlamente imta ieškoti susitarimo. 1992 06 09 pareiškimu LR Aukščiausioji. taryba pritarė tokiam deputatų frakcijų susitarimui:• Rinkimai į LR Aukščiausioji tarybą bus rengiami pagal naują rinkimų įstatymą, mišri rinkimų sistema• Rinkimų dieną pateikti naujos Konstitucijos projektą• Priimti naują rinkimų įstatymą iki 1992 06 30.• Tęsti konsultacijas tarp Aukščiausios Tarybos frakcijų.Taigi politinė krizės įveikimas buvo susietas su 1992 rudenį numatytais Seimo rinkimais, pagal mišrią rinkimų sistemą.1992 08 04 protokole konstatuota, kad 1992 06 10 – 07 29 vykusių posėdžių ir pasitarimų metu buvo pasiekta susitarimų:• Vadovautis Aukščiausios. Tarybos 1992 06 09 pareiškimo nuostatomis• Sudaryti sąlygas naujam Seimui dalyvauti konstitucijos tobulinime• Pritarti susitarimams valdžios struktūros ir galių klausimais.[3,p.1575-1577]1992 10 13 Aukščiausioji Taryba pritarė LR Konstitucijos projektui. 1992 11 02 įsigaliojus LR Konstitucijai, neteko galios LR Laikinasis pagrindinis Įstatymas.
4.Laikinojo Pagrindinio įstatymo 1992 07 07d.pataisos.
Laikinasis Pagrindinis įstatymas buvo keistas daug kartų,bet esminiai pakeitimai padaryti1992 07 07d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria priimti kai kurias pataisas ir papildymus LR Laikinajame Pagrindiniame įstatyme.Netenka galios 7 skirsnis.26 straipsnis pakeičiamas,vietoj “liaudies deputatų tarybos”-į žodžius “seimas,taip pat savivaldybių tarybos”.Nuspręsta pakeisti Aukščiausios Tarybos pavadinimą,ir toliau vadinti-Lietuvos Respublikos Seimu.(ir tik nuo tada,kai prasideda pirmasis po rinkimų Seimo posėdis).Pagrindiniai ir didžiausi pakeitimai padaryti 8skirsnyje apie rinkimų sistemą. Jos buvo svarbios,kadangi sudarė prielaidas įvykti pirmalaikiams parlamento(naujai pavadinto Seimu) rinkimams,nes skelbė,kad Aukščiausioji Taryba turi teisę 2/3 visų deputatų balsais nutraukti savo įgaliojimus anksčiau laiko.Ir be to šis pakeitimas numatė profesionalaus parlamentaro principą išrinktas Seimo deputatas privalo nuolat dirbti Seime,išskyrus atvejus,kai jis priskiriamas Vyriausybės nariu”.[7,p.115]
V.1992m. Konstitucija
1.Konstitucijos priėmimas, įsigaliojimo tvarkos ir turinio(normų)ypatumai
1992m.spalio 13d.Aukščiausioji Taryba pritarė Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektui,nes jame buvo atsižvelgta į Lietuvos valstybės konstitucines tradicijas,išstudijuotos ir visapusiškai įvertintos Lietuvos 1922m.ir 1938m.Konstitucijų nuostatos,pasinaudota turtinga Vakarų šalių konstitucinės kūrybos patirtimi.Nustatyta,kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamoji dalis yra 1991 02 11d. Konstitucinis įstatymas”Dėl Lietuvos valstybės” ir 1992 06 08d. Konstitucinis aktas “Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas”.Du šie aktai buvo svarbūs Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo prasme. Auščiausioji Taryba negalėjo priimti naujos konstitucijos,neatsiklaususi visuomenės nuomonės.Tai prieštaravo demokratiškumo principui ir nesiderino su teisinės valstybės samprata.Todėl priimtas specialus įsakymas dėl referendumo pravedimo naujai konstitucijai priimti.Referendume turėjo teisę dalyvauti visi Lietuvos piliečiai,kuriems referendumo dieną sukakę 18metų ir jis grindžiamas visuotine,lygia ir tiesiogine rinkimų teise,taip pat ir slaptu balsavimu.Nustatyta.kad konstitucija bus priimta tik tuo atveju,jei referendume jai pritars daugiau nei pusę visų turinčių rinkimų teisę,Lietuvos piliečių.1992 10 25d.vykusiame referendume, Lietuvos Respublikos piliečiai pritarė naujai Konstitucijai ir ji įsigaliojo tuoj pat,po referendumo rezultatų paskelbimo.Laikinasis Pagrindinis Įstatymas neteko galios.[5,p.169] Pagrindinė Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo ir priėmimo tvarkos esmė-tai kad jai pritarė tauta,išreikšdama savo valią referendumo keliu.Po daugelio svarstymų,kompromisų,ginčų ir derybų tarp politinių partijų,priimtas toks Konstitucijos variantas,kuris buvo priimtinas visai tautai,kurią sudaro eiliniai mūsų visuomenės piliečiai.Šios Konstitucijos priėmimas-tai politinio stabilumo ir demokratijos garantas ir susietas taip pat su užsienio politika.Juolab,kad nauja Konstitucija įtvirtino žmogaus teises ir laisves,bei jų apsaugos veiksmingas priemones,kas buvo būtina,siekiant narystės Europos Sąjungoj,o to buvo neįmanoma padaryti,turint Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą,kuriame numatytos tik piliečių teisės ir laisvės(iš esmės atkartotos iš LTSR konstitucijos nuostatų).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos turinys:• Preambulė;• Pagrindinė Konstitucijos dalis(I-XIV skirsniai);• Baigiamieji nuostatai(150-154 straipsniai);• Konstitucijos sudedamoji dalis:a)1991 02 11d.Konstitucinis įstatymas “Dėl Lietuvos valstybės”,b)1992 06 08d.Konstitucinis aktas”Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas”.Lietuvos Respublikos įstatymas”Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos(tai konstitucinio reguliavimo elementas) Trumpai apžvelgsiu Konstitucijos turinį.Vienas iš svarbiausių skirsnių-II,kuriame įtvirtintos pagrindinės asmens teisės ir laisvės,skelbiantis jas esą prigimtinėmis.Taip pat svarbios šio skirsnio normos dėl visų asmenų lygybės prieš įstatymą.IV skirsnio normos įtvirtina privatinės nuosavybės teises,asmens ūkines veiklos teises.Kituose skirsniuose nustatytos normos,reguliuojančios valstybės institucijų veiklą,aiškiai atskirti įstatymų leidžiamosios,įgyvendinamosios ir vykdomosios valdžios funkcionavimo bei jų tarpusavio sąveikų teisiniai pagrindai.Taip pat apibrėžtos finansų,valstybės biudžeto,užsienio politikos ir valstybės gynybos pagrindų teisinės normos.XIV skirsnis reguliuoja Konstitucijos keitimo klausimus. Baigiamuosiuose nuostatuose apibrėžiama,kurie Konstitucijos aktai yra Konstitucijos sudedamoji dalis ir nurodoma,kada Konstitucija įsigalioja-pabrėžiama,kas tik referendumo keliu,o kai kurias nuostatas gali keisti Seimas 3/5 visų seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių normų ypatumai pasižymi turinio įvairove-atskleidžia tų normų principus ir funkcijas.Tai:• Pagrindinis įstatymas. (reguliuoja svarbius socialinius santykius)• Aukščiausios teisinės galios aktas. Suponuoja galimybę kontroliuoti kitų teisės aktų atitikimą Konstitucijai.• Stabilumas. (Tik 6 pataisos) • Vientisumas.• Tiesioginis taikymas.O taip pat Konstitucija turi viršenybę prieš kitas teises normas.Jos taip pat skiriasi nuo paprastųjų įstatymų sudėtingesne priėmimo ir keitimo tv arka, fundamentalumu, abstraktumu; pasižymi blanketiškumu, kadangi Konstitucinės normos nukreipia į atitinkamą paprastąjį įstatymą, kuris įtvirtina ir remiasi aukščiausiame šalies įstatyme numatytomis normomis,bei taiko sankcijas, kad jų būtų laikomąsi.Trumpiau tariant,iš konstitucinių normų,išplaukia visos kitos teisės normos.Dar vienas Konstitucinių normų ypatumas-jos netaiko sankcijų,-jas priima ir taiko atitinkamos teisėsaugos institucijos,kurioms valstybė patikėjo vykdyti jų kompetencijai priskirtas funkcijas.Išvados
Šiame darbe pabandžiau išsamiau pažvelgti į visas mūsų šalies konstitucijas,pradedant nuo 1918m.valstybės atkūrimo ir išleistų pirmųjų dokumentų iki dabartinės,priimtos 1992m., panagrinėti jų turinį.Apibendrinant visus čia pateiktus Valstybės kūrimosi pradžioje išleistus laikinuosius pagrindinius įstatymus,o vėliau ir nuolatines konstitucijas,galima pasakyti,kad visos jos skyrėsi visų pirma, pagal juos priėmusių subjektų įvairovę,kuri priklausė nuo to meto politinės situacijos.Antra-jų turinio ir reglamentuojančių normų apimtimi.Pirmosios konstitucijos turėjo tik kelis skirsnius ir nedaug straipsnių,buvo pildomos ir plečiamos,atsižvelgiant į visuomenės poreikius,ekonominę šalies raidą.Todėl drąsiai galima teigti,kad kiekvienos valstybės teisinį reguliavimą sąlygoja istorinių aplinkybių visuma.Vystantis valstybei kinta ir jos teisių sistema,kartu ir konstitucija.Ir šis vystymasis visada grindžiamas perimamumo principu,kuris yra tam tikra savybė,patvirtinanti atskirų periodų konstitucinių aktų tarpusavio ryšį. 1918 02 16d.paskelbus nepriklausomybę, Lietuva,veikiama kitų valstybių teisinio reguliavimo įtakos,paskelbė lakonišką,bet demokratišką teisinį aktą. Daug nuodugniau šį klausimą sprendė 1919 04 04d.Laikinosios.Konstitucijos pamatiniai dėsniai.1920 06 10 d. priėmus Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją,galutinai nusistovi valstybės organų sistema. 1922 08 02d.Lietuvos Valstybės Konstitucija,kartodama ankstesniųjų nuostatas,detaliai reglamentuoja jų turinį,pirmą kartą nuosekliai įtvirtina demokratinius pradus apibrėžiant piliečių teisinį statusą.1928m.ir1938m.konstitucijos,remdamosios irgi ankstesniųjų konstitucijų reguliavimo patirtimi ir įvesdami tam tikras naujoves , bando formuoti prezidentinės valstybės modelį. Nežiūrint į tai,jog ilgą laiką(1940-1990m.)Lietuvoje galiojo svetimos valstybės konstitucija,su daugeliu nežinomų jai institucijų ir visiškai paneigta Lietuvos,kaip nepriklausomos valstybės konstitucinio reguliavimo patirtimi,1990 03 11d.Aktas dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atkūrimo pratęsė šalies 1918-1940m.konstitucinio reguliavimo tradicijas. Todėl ir paskutinioji,1992m.priimta,ir galiojanti po šiai dienai, yra ankstesniųjų konstitucijų tąsa,nes konstitucijos prigimties teisėtumas-svarbi valstybės stabilumo,nuoseklumo prielaida,būtina kaip konstitucijos formavimo pagrindas bei visuomenės teisinės savimonės formavimas.
Literatūros sąrašas
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija.-Vilnius,2003m.2. “Lietuvos aidas”.-1992m.lapkričio 12d.3. “LR Aukščiausios Tarybos ir vyriausybės žinios”.-Vilnius,1992/244. K.L.Valančius.Lietuvos valstybės konstitucijos.-Vilnius,2001m.5. M.Riomeris.Lietuvos konstitucinės teisės pasieniuose.-Vilnius,1990m.6. Lietuvos konstitucinė teisė.-Vilnius,2002m.7. E.Šileikis.Klausimai,kazusai,užduotys.-Vilnius,2004m.8. E.Šileikis.Alternatyvi konstitucinė teisė.-Vilnius,2003m.9. V.Sinkevičius.Lietuvos respublikos pilietybė.-Vilnius,2002m.10. A.Normanto skaitytų paskaitų konspektai.-Vilnius,2004m.