ĮVADAS
Įveikti per kelis dešimtmečius įsitvirtinusios komandinės ekonomikos struktūras, veiklos metodus ir mąstymo stereotipus – nelengvas uždavinys. Dabar valdžios ir ūkio struktūros, vartotojai turi taikytis prie to, kad reikia derintis su kitais, tokius pačius tikslus turinčius fizinius i
Logistika- įm. organizac. veikla, jungianti į vieningą sist. ir optimiz. visas material. srauto grandis, pradedant žaliav. ir įreng. tiekimu ir baigiant prod. pateikimu pirkėjui, siekiant įm. veiklos efektyv. ir sustipr. jos pozic. konkurenc. kovoje. Log. vald. tarybos apibrėž.- tai parūpinimo pro
Helinizmas ir Sinkretizmas
Helinizmas, trukęs apie 300 metų – pasaulinės valstybės, kurioje vyravo graikų kultūra ir kalba, laikotarpis. Helenistinės valstybės – Makedonija, Sirija ir Egiptas. Maždaug nuo 50 m. pr. Kr. Roma vieną po kitos užgrobė visas helenistines valstybes, nuo Ispanijos iki Azi
Ikisokratikai natūrfilosofai
Pirmieji graikų filosofai vadinami natūrfilosofais, nes jiems labiausiai rūpėjo gamta, jos reiškiniai. Jog “kažkas” yra amžina, jiems atrodė natūralu, bet keista, kaip gamtoje vyksta kitimas, pvz. materija virsta gyvybe. Turi būti pirminė medžiaga, esanti anapus kitim
Metafizikos „substancija“ ir Hėgelio „dvasia“
Meta-fizika – tai, kas orientuota anapus fizikos. Aristoteliui fizika – mokslas apie judėjimą, spekuliatyvaus judėjimo – juslinio pasaulio ontologinio turinio esmės – apmąstymas. Heraklitas paskelbė: judėjimas – absoliuti ontologinė realybė; Parmenida
Filosofija ir menas (visuma ir grožis)
Menas yra laisvas ir komunikatyvus.
Skiriama poezija, muzika, vaizduojamasis (architektūra, skulptūra, tapyba) ir vaidybinis (teatras, filmas, šokis) menai. Meno kūrinys – turinio ir medžiagos (išraiškos) vienovė. Mene dvasingumas pasireiškia per juslumą.
Filosofija ir religija
• Religija visuomet apibrėžtas, t.y. konkretus ir realus santykis tarp žmogaus ir galutinio prasmės pagrindo (Dievo, Absoliuto, Šventybės).
• Religija kaip mokymas
Filosofijos užduotis – egzistencinis nuskaidrinimas (savojo “Aš”), orientavimasis pasaulyje (pasaulio interp
Filosofija ir realieji bei formalieji mokslai (subjektas – objektas, patyrimas, mąstymas, abstraktizavimas)
1) Realieji mokslai: gamtos (fizika, chemija, astrochemija, teorinė medicina, biologija)
2)Kultūros mokslai: a) dvasios mokslai (istorija, religijotyra, gamtotyra, kalbotyra, menotyra); b)
Filosofinės būsenos:
Blyksnis, nuostaba, abejonė, kančia, baimė, tikėjimas. Filosofinėje būsenoje individas išeina anapus savęs, atsiveria pasauliui. Tai kryptinga, intensionali, objektyvi būsena. Tai individualus autentiškas susitikimas su daiktais, pirmaprade transcendencija kaip su meile ar mir
Filosofija ir klausimas. Kasdieninis, gnostinis, egzistencinis, filosofinis klausimai.
Kasdieninis klausimas nukreiptas į esinių paviršių su aiškiu atsakymu. Nukreiptas ne į daiktą, o į kitą žmogų. “Kur plaktukas?” – mąstome apie veiksmą, vinį ir lentą. Atsakymas: kitas gali tiesiog paduoti. Prak