Logistika

Logistika- įm. organizac. veikla, jungianti į vieningą sist. ir optimiz. visas material. srauto grandis, pradedant žaliav. ir įreng. tiekimu ir baigiant prod. pateikimu pirkėjui, siekiant  įm. veiklos efektyv. ir sustipr. jos pozic. konkurenc. kovoje. Log. vald. tarybos apibrėž.- tai parūpinimo proc. dalis, kuri planuoja, įgyvendina ir kontr. efekt. gėrybių judėjimą, saugojimą (servisą) ir su tuo susij. inf. nuo jų atsirad. taško iki vartoj., siekiant patenkint vartot. poreik.
Istorija. Liet. log. sąv. atsir.  1991-1992 m. Vak-se ji prad. kilti 1950-1960 m. karo srit. (kar. t..b. aprūp. būstu, maistu, ginklais,.). Log. šaknys g.b.: gr.- skaičiuoti; pranc. ”loge”- aprūp., apgyvend.; ital. “logea”- sandėlis, saugoti. Didelis log. poreikis buvo II p. k. metais. Po karo log. principai pradėti naud. versle. Log vystymuisi did. reikšmę turėjo J. Thuner darbai, kurie ypat. nagrin. transporto probl., žemės nuomą.
A .Vėberis. Pasiūlė žaliav. rinkimo indeksą- pagam. prod. ir reikaling. masės santyk. Perkelto svorio indeksas- krovin., kurie t.b. perkelti tarp įv. tašk. erdvėje, svorio indeksas. Apsk.: 1 t gatav. prod.= 1+ prod. žaliav. imlumo indeks (kkuo ž.i.i. , tuo arčiau žaliav. gamykl. t.b). Jei gamyb. proc. metu gaminio svoris , tai jo ž.i.i. bus <1, o perkelto svorio i. >1, tada gamyb. įm. išsidėstym. turėtų artėti prie žaliav. gamykl. Vėberis atkreipė dėmesį į aglomeracijas ir deglomeracij. Aglomerac.- skatina ku

urti įm. miesto centre, arti rinkų ir kur geresnis aptarnav., tačiau šių vietų yra did. DD, o SS ribota, tada įvyksta deglomerac. proc.- tankiai apgyv. raj. žemės renta žymiai . Šie proc. tiesiog. įtakoja žemės ir pastat. nuomos P, kuri dažn. priskir. fix. išl. Verslinink. susidom. log.  technin. ir ek. sąl. išsivysčiusiose rinkos ek. šalyse.
Log. kaip mokslas. Tai m., tyrinėj. material. sraut., nuo 1 šalt. iki galut. vartot., organiz. bei optimiz. laiko, erdv. ir sąn. pož., dėsningumus.
Log. Principai: 1. Sinchronizavimas- reiškia tokių material. sraut. graf. derin. sudarym., kuris užtikrina viening., nenutrūkstam. judėj., pradedant žaliav. tiekimu ir baigiant gatav. prod. pardav.; 2. Optimizavimas- lig. proc. var. suradim., kuris užtikrina did. log. sist. efekt. esamom sąl.; 3. Intergravimas, siekiant  įm. efektyv.- material. sraut. dalių sujungimą beendriem įm. tixlam pasiekti, laikantis sąn. princ. negal.  ar  sąn. vienoje dalyje, jei tai atsilieps visai sist.
Log. evoliuc. pasaulyje įtakojo: bendrosios priež.- mokslo ir techninkos pažanga, gamyb. technolog. pokyč., tarptaut. prekyb. plėtra; tiesiog. priež.- susiformav. pikėjo rinka, padidėję klientų aptarnav. kokybės reikalav., išsiplėtęs prek. asort., sustiprėj. konkurenc.
Nuo šalių išsivystymo lygio priklauso logistikos sistema, taikymo būdai ir principai.
1)žemiausias log. lygis. Būdinga įmonėms, kuriose gatava produkcija perkeliama į sandėlius, saugojimo ir transportavimo optimizavimui, koordinavimui, betarpiškai reaguojanti į kasdieninius paklausos pokyčius.
2)antras log. ly
ygis. Būdingas įm, kurios organizuoja gatavos produkcijos paskirstymą iki galutinio vartotojo, integruojant gatavos produkcijos saugojimą įm-je, atsargų išdėstymą sandėliuose, užsakymų tvarkymą, klientų aptarnavimą, transportavimą. Šiame lygyje naudojamos palyginus nesudėtingos informacinės sistemos.
3)trečias log. l. Būdingas material srauto koordinavimas ir organizavimas, pradedant žaliavų, medžiagų ir pusfabrikačių tiekimu ir baigiant galutinio vartotojo aptarnavimu, integruojant visas dalis į vieningą sistemą, išskyrus patį gamybos procesą.
4)ketvirtas log. l. Būdinga visų logistinių, rinkodaros, gamybos, finansų planavimo ir koordinavimo procesų integracija.
Esant 1 ir 2 lygiams, svarbiausias logistikos uždav– min įm. logistikos sąnaudas. Esant 3 ir 4 lygiams, logistikos uždavinys yra padidinti log. sistemos efektyvumą, gerinti klientų aptarnavimo kokybę.
VE 1 lygio log. būdinga 57 % įmonių (pagal 94-95m. tyrimus), 2-20 %, 3,4-23%.
Susiformavusi logist. koncepcija 6-7deš. sukėlė sumaištį terminuose, ž.“logistika” pradėtas vartoti įv. kontekstuose. Sąvokas, susijusias su log., galim sugrupuoti į grupes:
1)verslo, pramonės, prekybos, turizmo, paslaugų, krovinių, transporto, karinė, bankų logistika;
2)supirkimo, realizavimo, sandėliavimo, atsargų, marketingo logistika;
3)mikro ir makro logistika.
Pirmoje grupėje pateiktos sąvokos atspindi tos ūk. veiklos rūšį, kuriai taikoma logistika. Log. principų taikymas skirtingose šakose turi tam tikrą specifiką, bet esmė lieka ta pati. Pavyzdžiui pramonės log. savo metodais ir tikslais iš esmės nesiskiria nuo prekybos log. tarptautinė log. – nuo šalies viduje naudojamų log. metodų. Skiriasi tik reikalavimai l-os organizatorių ir vykdytojų kompetencijai. T. y. log. pr
rincipų taikymas skirtingose šakose arba prekyboje su užsieniu reikalauja papildomų specifinių žinių.
Antroje grupėje pateiktose sąvokose atsispindi log. sist. grandys. Norint ↑ log. procesų efektyvumą, reikia nagrinėti ir tobulinti kiekvieną atskiros grandies veiklą betarpiškoje jos sąvokoje su kitomis grandimis. Kiekviena grandis susideda iš daugelio elementų, jose vyksta įv. ūkinės operac, kurių tyrimas ir tobulinimas gali būti efektyvus ne tik log. sistemos, bet ir visos įmonės atžvilgiu. Logist. sisteminis tobulinimas duoda sinerginį efektą, kurio rezultatas didesnis nei atskirų elementų suma. Tinkamai ir optimaliai suderinus atskiras grandis gaunamas geresnis rezultatas.
Trečioje grupėje pateiktose sąvokose log. reiktų išskirti pagal kriterijus: 1. analizės ir problemų sprendimo lygmuo; 2. tikslai.
Makro logistikai priklauso esminių, svarbiausių log. problemų teorinis sprendimas, log. principų taikymo skirtingose ekonomikos srityse specifikos analizė, siekiant efektyviau naudoti šią koncepciją įmonės veikloje.
Mikro logistikai priklauso atskiros įmonės logist. procesų analizė ir tobulinimas, siekiant ↑ visos įmonės veiklos efektyvumą. Bet kokiu atveju log. samprata gali būti aprašoma 7R :
1. reikiamas produktas;
2. reikiamoje vietoje;
3. reikiamu laiku;
4. reikiamam stovyje;
5. reikiamam pirkėjui;
6. reikiamu kiekiu;
7. už reikiamą kainą.
Šie punktai išreiškia esminę log. sist. veiklą, pabrėžia vietos, erdvės ir laiko dimensijas, duoda pagrindus visai log. sistemai. Kitas aspektas, kylantis iš 7R – prisiderinimas prie klientų keliamų reikalavimų. Dėmesys klientam – esminis logistikai, nes jos pagalba įmonė tenkina klientų norus ir pageidavimus.

Log. nagrinėja prarastos ap

pyvartos kainą. Rinkoje įm. jaučia, kad vieni klientai sugrįžta, kiti ieško alternatyvių šaltinių, jei tai ne monopol. rinka. Įm. turi konkurentus, kurie gamina produktus-analogus. Kai vienas šaltinis neturi reikiamo prod. užsakymo atlikimo metu, klientai užsakys tą produktą kitoje vietoje. Tokiu atveju pirmasis šaltinis patiria nuostolius dėl prarastos apyvartos. Tai nuostoliai, susidarę dėl negauto pelno už produkciją, kurios nebuvo galima parduoti, kai buvo jos paklausa. Pardavėjas šiuos nuostolius gali nustatyti: produkcijos kiekį, kuriam buvo paklausa, padaugindamas iš pelno, gaunamo nuo tos produkcijos vnt.
3 papildomos pastabos: 1. sunku nustatyti tuos kaštus. Prarandant pardavimus, prarandamos ir pardavėjų pastangos realizuoti produkciją (galimybės); 2. nustatyti prarastų pardavimų kiekį labai sunku, nes užsakymai vykdomi dažniausiai telefonu ir užsakovas labai dažnai neįvardina kiekį, kurį būtų pirkęs; 3.sunku nustatyti, kaip vieno konkretaus produkto neturėjimas, kai buvo jo paklausa, paveikia kito produkto paklausą. Klientas gali būti suinteresuotas pirkti visą reikiamą produkciją vienoje vietoje, pas vieną tiekėją.

Logistika įmonėje, jos sąveika su kitom įm grandimis
Tyrimo objektas: Rinkodara: rinka ir konkrečių prekių ir paslaugų konjunktūra ir segmentai, prekės ir jų gyvavim ciklas, vartotojų elgsena. Logistika – gamybinė, komerc veikla kaip srautiniai procesai šalies ūkyje, šakoje ar įmonėje.
Tyrimo rezultatai: Rinkodara: rekomendacijos įmonės strategijai (gamybos realizavimo) ir taktika: ką, kiek, kokiai rinkai, kokiam laikui gaminti, kokia nauda. Logistika: log. procesų optimizavimas, efekt. nustatymas
Makro aplinka ir logistika
Makr. aplinkoje log. atlieka l. svarbius vaidmenis: suteikia prekėms vertės ir laiko požiūrius. Vietos požiūriu log. suteikia prekėms vertės perkeliant jas iš vietų kur jų perteklius į vietas, kur jų stygius. Log pagalba išplečiamos prekių rinkos ribos ir tuo prekėms pridedama ekon. vertė. Tai vad. vietos naudingumu, kuris log dėka sukuriamas dėl transportavimo. Prekės turi judėti iš gamybos vietų į vartojimo vietas, bet jos t.p. turi atsirasti tose vietose, kur yra jų paklausa. Tai yra laiko naudingumas, kuris t.p. prideda ekon. vertės. Naudingumą laiko požiūriu sukuria: atsargų parinkimas, sandėlių reikiamas išdėstymas, atliekamas klientų aptarnavimo lygis.
Mikro aplinka
Siekdamos konkurencingumo ir įsitvirtinti rinkoje įm pasinaudoja log teikiamomis galimybėmis vystyti numatytą įm. strategiją. Pvz. efektyviai naudodamos logistines priemones įm gali sumažinti prekių kainas ar pakelti paslaugų tiekimo lygį kientams ir tuo padidinti konkurencingumą. Kaip log mikro aplinką įm galima nagrinėti jos santykius bei ryšius su kitomis įm veiklos grandžių veiklomis –je
Pagalbinė Darbo resurų valdymas
veikla Technologijų vystymas

Aprūpinimas

tiekimo L gamyba realzav. L rinkodara servisas

Kad lengviau suprasti kiekv. grandies indelį siekiant numatytų tikslų, siūloma—//// suskaidyti į verčių grandinę. Remiantis verčių įtaka ??????? pasiekimui įm veiklas į pagr ir pagalbines. O analizuojant log mikro aplinką reikėtų nagrinėti jos sąveika su kiekviena iš šių grandžių. ?// klasikinis gamybos valdymo ryšys susijęs su numatomomis gamybos perspektyvomis.
Paprastai įm suinteresuotos turėti ilg gamybos planus ir gaminti tam tikrą prekę kuo ilgesnį laiką. Tačiau gamyb. rezultatams turi įtakos papildomas žaliavų poreikis ir ribotos galimybės gauti šias žaliavas. Todėl įm turi derinti ilg ir trumpalaikes strategijas. Tam t. b. pasiruošę log skyriai, kurie ekonomiškiausiu keliu turi priderinti savo tarnybos f-ijas prie pakitusių gamybos poreikių. Kadangi log atsakinga už žaliavų pusfabrikačių tiekimą, jų sandėliavimą ir apdorojimą pagal numatytą gamybos planą, log skyriai turi užtikrinti reikiamą kiekį žaliavų, t. p. turi galvoti apie ekonomiją.
Log ir rinkodaros tarpusavio ryšį geriausia nagrinėti išskaidant rinkodaros kompleksą 4P.1 Kaina. Didelę įtaką galutinei prod. P turi log elementai: transportavim. ir sandėliavimas. Paprastai parduodant prekes didesniais kiekiais taikoma nuolaida. O ją kompensuoti arba sukurti log parinkdama ekonomiškiausią kelią pirkėjui. Tiekimo log pirkdama didelius kiekius gali gauti nuolaidas, parinkti pigiausią transpor., sandėliavimo sistemą, o tai leis sumažinti prod savikainą, bei pardavimo kainą.
2Prekė. Jos fizinės savybės kitas market. komplekso elemen, svarbiausias log požiūriu. Pr. dydis, forma, įpakavimas bei kitos fizinės dimensijos daro tiesioginį poveikį log galimybėms transportuoti ir sandėliuoti produktus. Svarstant kuriamo įm naujo prod fizines savybes savo nuomonę turi pareikšti ir log specialistai. Naujas prod. gali turėti neracionalių fizinių dimensijų, kurios sudarys papildomas išlaidas log veiklos sferoje. Log požiūriu geras įpakavimas apsaugo prekes nuo pažeidimų, gedimų. Palengvina sudaryti racionalius prekių vienetus jas transportuojant ir sandėliuojant, nustatant optimalius pagal svorį ir apimtį prekių vnt. Prekių įpakavimas reikalauja papildomų išlaidų. Pr įpakavimo išlaidos turėtų būti nedidelės palyginus su prekės P. Rekomenduojama iki 10% pr P. Bet tokios išlaidos turi duoti ekonominę naudą.
3vieta (pateikimas) Reikšmingi pr paskirstymo kanalai. Už šių kanalų parinkimą atsako rinkodaros skyrius, o pr judėjimas tenka log skyriams. Prikl. nuo parinkto kanalo sudėtingumo keičiasi ir log sistemos poreikiai. Įm, kurios realizuoja savo prod per didesnes prekybos įm, turės mažiau probl. log srityje, nei įm parduodančios per mažas įmones. Paprastai didmeninėje prekyboje įm perka didelėmis siuntomis ir rečiau. Log spec. tenka spręsti problemas, kaip efektyviau aprūpinti įm mažesnėmis sąnaudomis.
4 Rėmimas. Naujų pr pardavimus skatinti naud dvi strategijos: stūmimo ir traukimo. Prikl. nuo marketingo vadovų parinktos strat, iškils skirtingi uždaviniai log skyriuje. Jeigu pasirinkta traukimo strat, log skyrius gali turėti probl. dėl sunkiai nuspėjamos paklausos. Plačiai naudojant radiją ir TV sunku prognozuoti, kur ir kokia bus DD. Įm naudojant stūmimo stra gamintojai lengviau surinka inf apie paklausos pokyčius. Analizuodami šią inf log specialistai tiksliau prognozuoja paklausą ateityje, o tai leidžia geriau pasiruošti naujų pr partijų išsiuntimui į rinką, sudaryti optimalių dydžių siuntas, parinkti ekonomišką transporto sistemą. Log spec ši sistema yra palankesnė, nes galima geriau pasiruošti, pateisinti augančius vartotojų poreikius, bei sumažinti išlaidas transp, įpakavimui sandėliavimui.
Log ir servisas yra surišti betarpiškai. Vienas iš būdų įgauti konkurencingumą rinkoje- suteikti tam tikras paslaugas. Atsarginių dalių keitimas, remontas ir t. t., tai papildoma veikla, kuri suteikia pranašumą. Log atsakinga už prekių pristatymą vartotojui ir turi rūpintis, kad jos pasiektu laiku, geros kokybės, pageidaujamais kiekiais. To pasėkoje log gali surinkti duomenis, kokio aptarnavimo lygio vartotojai tikisi, koks jis yra einamu momentu ir kaip jį pagerinti.
L. ryšys su techn. vystymu (R&D)
1.pačios L techn, vystymas. Naujos mechanizuotos, automatizuotos L. kūrimas, kurios pagalba galima pasiekti efekt. veiklos, gero aptarnavimo. 2.L. ryšys su gamybos ir klientų aptarnavimo vystymu. L. skyriuje sukaupta vartot poreikių, gamyb. žaliavų informacija gali daug prisidėti prie naujų gamyb. technologijų sukūrimo prisitaikant pri individ. vartot. poreikių.

L. Ryšys su darbo resursų valdymu
L-imli darbui veikla, tad turi glaudžiai bendr su darbo resursų valdymo tarnyba (dažn. Personalo sk.) Siekiant laiku aprūpint kvalifik darbuotojais. Laiku gaudami L. darbuotojams keliamus reikalav, darbo resursų skyriai gali organizuot naujų darbuot. paiešką, kvalifik kėlimą, mokymą. L skyr vadovai turi palaikyt ryšius su darbo resursų vadovais, siekdami gauti patarimus teisiniais darbo sutarč sudarymo, darbuot įdarbinimo klausimais.
Kvalifik kėlimas-reiks dirbti prie kitokių krautuvų, staklių ir t.t. gali reikti spec.kursų
L ryšys su įmonės finansais
Galima nagrinėti keliais aspektais:
L skyr turi kovot dėl investic į L su rinkodaros, gamyb skyriais. Pvz:reikia naujo aut. ir L vadovas turi įrodyti, kad tai racionaliau nei surengti reklaminę kompaniją ar gamint naują produktą. L reikalingos didelės investic – naujas sandėlis, auto.
Atsargų aspektas. Gamybos ir gatavos prod atsargų įm. suinteresuotos turėti kuo min, nes atsargose įšaldytas kapitalas. Turėdamos per daug atsargų,įmonės gauna alternatyvius nuostolius t.y. kad atsargose įšaldyta suma banke duotų palūkanas.
L ryšys su buhalterija
L skyriai turi nuolat gaut info apie prekių savikainą, bendras išlaidas. Įm suinteresuota turėti mažiau gatavos prod. atsargų, nes atsargose įšaldytas kapitalas ir jo negalima panaudoti kitur. Buhalterija dažnai pritaikyta teikti info finansinei analizei ar mokesčių inspekcijai, bet ne L vadovui, kuriam reikalinga savalaikė inf apie pelningumą, savikainą, kainas.
L sistemos įmonėse
Skirtingi įm. poreikiai tiekimui ir paskirstymui įtakoja įmonės L sistemai. Did poreikių skirtumai tarp tieki ir paskirst gali lemt,kad įmonėj bus sukurtos 2L subsist: tiekimo L ir paskirstymo (realizavimo) L. Net sukūrus šias 2 subsistemas, glaudus jų bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas yra būtinas
Pagal darbų apimtis įm. tipai:
subalansuota L sistema – tai tiek. ir real. L .sistema t.y. įm. gauna žaliavų ar pusfabrikačių iš daugelio tiekėjų ir realizuoja savo prekes plačiam pirkėjų ratui. Pvz. Automobilių pramonė.
gausus tiekimas- Įm turi l. gausių žaliavų, pusfabrikačių tiekimą, ir l paprastą prod. realizavimo sistemą: pvz Aviacijos remonto gamyklos. Skirtas dėmesys suplanuoti atsargas ir asortimentą. Sandėliavimus ir būdus sudaryti išankstines tiekimo sutartis.
Gausi realizacija pvz. Chemijos pr. Statybinių medžiagų gamyklos. Gauna žaliavas iš 1 ar kelių tiekėjų ir produkciją realizuoja gausiam pirkėjų ratui. Žaliavų tiekimas gana paprastas o produkcijos realizavimo darbų apimtys yra did ir sudėting. Pvz. Mažeikių nafta, Achema. Pagr dėmesys – sudaryti ilgalaikę sutartį su tiekėjais, skirti dėmesį rinkodarai ir logistikai.
Produkcijos išsiuntimo ir grąžinimo sistema. Kartais išskiriama kk įmonėm būdinga sistema. Šio tipo L būdinga ilgesnio vartojimo prekes gaminančias įmonės pvz. kompai , šaldytuvai, TV. Šių prekių vartot turi galimybę gražinti prekes įmonei išaiškėjus jų defektams, tp įm gali būti suinteresuotos perdirbti jau panaudotą produkciją. Įm turi daug sudėtingesnį realizavimą, L sistemą, nes į jos funk-jas įeina grįžtančios iš vartojimo produkc aptarnavimas, tam reik lėšų ir pastangų. Dabart metu garantinis laikas ilgėja ir įm įsipareigoja taisyt arba keist. Kai kuriose prekėse naudojami brangieji metalai ir pigiau yra perdirbti nei pirkti naują. Dažnai realizavimo L susiduria su taros grįžimu į gamyklą. Jai reikia rinkti, paruošti saugojimo vietas,atitink apdoroti. Tai didina L sąnaudas.
Įmonės L sudėtingumą lemia prekių judėjimo kanalų specifika, t.y. tarpinių grandžių, įtrauktų į material gėrybių perkėlimą, sandėl, transport buvimas. Šios grandys pisideda prie efektyvaus prekių paskirstymo.
Priklausomai nuo to L kanalai gali būti paprasti ar sudėtingi. Papr L kanalu -kuriame indiv gamybos turi santykius su vartotojais: tiesioginis, prekybinis. L tokiame kanale yra paprasta: gamybos gali išplėsti L veiklą nuo užsakymo gavimo iki jo atlikimo praktiškai, net nepanaudodamos sandėlio. Džn būdinga mažoms ir vidut įm. Sudėtingesnę L- kanalų sistemą sudaro daugiapakopė sist. Realizacijos srityje gamintojas turi sandėliuoti prod. prieš išsiunčiant į mažesnius prekybos tinklus, suformuoti siuntas ir reikalaujamą prekių asortimentą. Ir tai duoda šio tipo kanalams sudėtingesnę kontrolę. Didž problema – įm nekontroliuoja prod. iki patekimo vartotojui. T.y. kontrolė baigiasi kai prekė pateks į mažm prekybą. Įm linkusios statytis naujas patalpas nei perdarinėti senas. Sudėtingiausia L kanalų sistema atsiranda įmonei realizuojant savo prod. tiek didm tiek mažm. prekybos įmonėms.
Esant tokiai realizav. sistemai pač sudėtinga atsargų kontrolė, transportav maršrutų nustatymas, nes skirias užsak apimtis, ciklo laikas, transp priemonės: lemia siuntos dydis, asortimentas. Šio tipo L kanalai vyrauja dideles gamybos apimtis turinčiose ir vartojimo prekes gaminančiose įmonėse.
L funkcijos ir operacijos
Kol prekė patenka galutiniam vartotojui, juda nuo žaliav ir medž tiekėjo į gamintojo įmonę. Iš ten prekybos sist patenka vartotojui.
L principų taikymo įm tikslas: optimizuoti šį judėjimą: su min sąnaudom pateikti vartotojams kokybišką prod, bei pristatyti laiku į reikiamą vietą.
Material srautas organizuojamas nuo tiek iki vartot. Tačiau dažn kaip atskirų grandžių veikla.
Taikant L principus šio judėjimo organizavimas įgauna naują pobūdį. Šis mat. srautas išdėstomas linijiniu principu, grupuodamas ir sujungdamas į L grandinę, vėliau ją analizuojant, sinchronizuojant ir optimizuojant.
Toks grandžių linijinis išsidėstymas yra svarbus L procesų efektyvumui įvertinti.
L grandinė
Kiekv L grandis turi t paskirtį siekiant bendro tikslo – veiklos efektyvumo padidinimo. L ir jos grandinių paskirtis vadinama L f-mis, kurios įgyvendinamos vykdant L operacijas.
L funkcijų grupės:
a) pagr – kurios būdingos visų ūkio šakų įmonių L-ai.
b) papildomos – priklauso nuo ūkio šakos ir gaminamos prod. ypatybių, bei kitų konkreč aplinkybių.
Šios funkcijos skirsis gamybinėj ir prekybinėj įm, tp kur D ir M parduoda. Pvz: farmacijos įm, greito pašto įm.
Pgr funkcijų reikšmė atskiroms ūkio šakoms nevienoda. Pvz: užsak priėm ir tvarkym f-ija yra svarbi kiekvienoj įm, tačiau šios f-jos vykdymo sąnaudos nėra did plg su transportav ar sandėliav sąnaudom. Nuo šios f-ijos l priklauso klientų aptarnavimo kokybė.
Medžiagų, įrenginių tiekimo f-ija svarbi parenkant tiekėjus, planuojant išteklių poreikį, nustatant tiekimo laiką ir apimtis. Ši f-cija vėliau tiesiogiai įtakos bendrąsias tiekimo L išlaidas, nes atsiras iki pasirinktų tiekėjų.žaliavų kokybė, tiekimo būdai bei apimtys reikalauja atitinkamų išlaidų.

Vartotojų aptarnavimo f-ja l. svarbi įmonei. L sprendim svarbūs pateikiant reikiamos kokybės prekes į nurodytą vietą nurodytu laiku, užtikrinant prod. pristatymo patikimumą ir nenutrūkstamumą.
Atsargų sudarymo, tvarkymo f-ja svarbi optimizuojant atsarg lygį log. grandinėje užtikrinant pardavimų nenutrūkstamumą su min. atsargomis.
Transportavimo f-ja – svarbu pervežimai, be jų nėra mater srauto. L. uždav- parinkti pervežėjus, transporto rūšį, nustatyti racionalius maršrutus, užtikrinti prod. kokybės išsaugojimą transportavimo metu.
Sandėlių ūkio organizavimo f-ja. – sandėlių kiekio, apimčių, vietos, įrangos, formos nustatymas, žaliavoms ir gatavai produkcijai saugoti. L planuoja kiek sandėlių turėti, kaip išdėstyti.
Kiekvienoje grandyje vyksta L. operacijos, inf. apie užsak gavimas, ir tvarkymas, sandėliav, gatavos prod. t. t.kiekio paruošimas pervežimui, pakrovim, iškrovimas, pervežimas, prod. priėmimas, dokument apiforminimas, nuosavybės teisių perdavimas pirkėjui ir t.t. Reikia material. elementų, ir darbuotojų, organizuojant šios operacijos ieškomų variantų, kurie reikalauja mažiausiai sąn. Kiekv. L. grandis santykinai savistovi, turinti savo lokalinį tikslą, siekianti padidinti savo f-avimo efektyv, bet jų sąveika yra tokia, kad ne visada vienos grandies veiklos otimizav. daro teigiamą įtaką kitoms grandims ir visai sistemai.
Esant nepakankamai išvystytai įm. L-ai, jos grandžių veikla nėra efektyviai suderinama, todėl tarp jų atsiranda tam t. prieštaravimų.
Krovinių transp. dalyje stengiantis ↓ sąn, pakenkiama pristatymų patikimumui, pailgėja prist. laikas.
Realizav. grandžiai svarbu plėsti rinką, todėl ji stengiasi didinti ats., taip užtikrindama būtino kiekio vartotojams pateikimą ritmingai, reguliariai ir patikimai. Bet tai didina atsargų laikymo sąnaudas.
Transporto skyrius gali reikalauti ↑ vienu metu vežamos prod. apimtį., siekiant ↓ pervežimų skaičių ir ↑ transporto įkrovumą. Tai ↓ transp. sąnaudas, bet ↑ sandėliav. sąn., nes reikia sukaupti atsargų tiekėjams ir klientams, kenkiama pristatymo ritmingumui. Pervežimas mažomis partijomis ↓ sandėliav. ir atsarg. sudarymo sąn, bet ↑ transport. sąnaudas.
Atsarg saugojimo skyrius suinteresuotas ↓ atsargas, bet dėl jų trūkumo gali sutrikti pardavimų ritmingumas, padidėti prarastos apyvartos kaštai, susilpnėti įm. pozicijos konkurencinėje kovoje.
Sandėliav. grandis suinteresuota laikyti sandėliuose kuo daugiau prod, nes tai ↓ sandėliav. sąn. prod. vienetui, ↑ sandėlio efektyvumą, bet ↑ bendras sandėliav. sąnaudas, lėtėja kapitalo apyvartumas.
Prieštaravimai tarp L. grandžių gali b. išspręsti laikantis sisteminio požiūrio į materialinio srauto organizavimą, analizuojant šio judėjimo grandis, operacijas kaip vientisą sist, nustatant jos sudėtinių dalių išorinius ir vidinius priklausomybės ryšius. Toks požiūris leidžia panaudoti kompromisų teoriją ieškant efektyv. logist sist elementų derinimo, nustatant vienos operacijos sąn dinamikos įtaką kitų operacijų sąnaudoms.
Kompromisų pagrindu pasiekiamas didesnis bendras efektas. Priimti racionalūs sprendimai dėl prod judėjimo padeda sumažinti L sąnaudas, padidinti įm. pelną, nors dėl to gali sumažėti atskirų L. grandžių efektyvumas. Prod. tiekimas rinkai didelėmis partijomis reikalauja mažesnių sąn., bet kartais tai neekonomiška, nes tenka sudaryti dideles ats sandėliuose, kol susidarys reikiamo dydžio siunta. Toks sprend nepriimtinas smulkioms ir vid. įmonėms, kurioms sandėlių išlaikymas g.b. per brangus. Toms įm, kurioms trūksta apyvart. lėšų, labiau apsimoka didinti transp. išlaidas ir pervežti mažesnėmis siuntomis, griežtai laikantis laiko grafikų ir per trumpą laiką. Padidėjusios transp. sąnaudos didele dalimi bus kompensuojamos sandėliav. sąn sumažėjimu ir tarifų padidinimu, su kuriuo sutinka klientai tikėdamiesi gauti laiko ir prod. kokybės išsaugojimo efektą.
Esant žemesniam L. lygiui, kompromisai, kaip įm. pajamų ir sąnaudų subalansavimo metodas, naudojami tokiam L. grandžių sudarymui, kuris leistų minimizuoti bendras L sąnaudas prod. pasiskirstyme, didinant sąn. vienai grandžiai (transp), ir minimizuojant kitai (ats. laikymas). Derinant šias sąn., galima sumažinti bendras pro. judėjimo sąn.
1 ir 2 lygyje įm. pasirenka kaip geriau sumažinti sąn. galima nustatyti optimalų sąn ir pajamų santykį (remiantis grafiniu vaizdavimo metodu), ats. ir transp. santykį ir jų įtaką bendrųjų L. sąn, dydžiui.
Kuo dažniau vežama prod. vartotojui, tuo didesnės transp. sąn, bet susikaupia mažiau atsargų, trumpėja jų laikymo terminai, didėja prekių apyvartumas, mažėja saugojimo sąn ir atv.
Esant didesniam L. lygiui, jos vidinių prieštaravimų sprendimo rezultatas nebūtinai L procesų sistemos sąn, minimizavimas. Į L žiūrima kaip įm.sistemos sudėtinę dalį, kur svarb. tikslas efektyvi visos įm veikla. Čia sprendžiant L. prieštarav. galima rasti kompromisą, kai bendrosios L. sąnaudos didėja, bet dėl geresnio klientų aptarnavimo didėja įm apyvarta ir pajamos. Jei skirt tarp pajamų ir sąn, didesnis nei ankstesniame laikotarpyje, tai kompromisas buvo efektyvus ir jį verta naudoti tolimesnėje įm. veikloje.
L. proceso prieštarav. išsprendimas kompromiso būdu ir veiklos sinchronizav. ir optimizav. užtikrina material. srauto judėjimo ritmingumą ir nenutrūkstamumą, ir reiškia L sistemos suformavimą įmonėje.
L sistemos įmonėje
Sistema- veiksmų sąsaja, išskirianti juos iš aplinkos, kaip savarankišką vientisą darinį, arba vieningą sistemą tarpusavyje susijusių elementų. Šie sist. elementai gali b. skirtingi, bet suderinami, o ryšiai tarp jų stiprūs. Sistemai būdingos integrac savybės (būdingos sistemai kaip visumai, bet ne atskiriems elementams). Remiantis šiomis savybėmis galima įvertinti atvejus, kai L procesų visuma sudaro sistemą.
1. L sist sudaro tarpusavy susiję elementai – L grandys. Jei šių grandžių veikla nesinchronizuota, nesujungta bendrų jų sąn. principu, tai L sist nesuformuota.
2. ryšiai tarp L sistemos grandžių t.b. sustatyti tam tikra tvarka, organizuoti. Jei ryšiai neorganizuojami, L sist nesuformuota.
3. L sist. privalo turėti integracines savybes, nebūdingas atskiroms grandims.(savybė pateikti vartotojams prekes nustat laiku į nust vietą, min sąnaudom, bei savybė greitai adaptuotis prie besikeičiančių išorės sąlygų). Jei šių savybių nėra, nėra ir L. sistemos.
Pagal šiuos sist. kriterijus, formuojamasL.apibūdinimas.
L. sist integruoja visas material srauto judėjimo dalis, skirtingai nuo tradiciškai organizuojamos įm. veiklos, kai material srauto dalys nėra sujungtos į vientisą sist. L. kelia užduotį suderinti medžiagų tiekimą su nustatytais gamybos ir gatavos prod. pateikimo vartotojams parametrais. L sistemos analizės paprastumui L galima galima išskaidyti į atskiras subsistemas. Kiekviena iš jų yra sudėtinga, susidedanti iš daug grandžių ir turinti savo paskirtį įm. L. sistemoje.

L SUBSISTEMOS, PAGR TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
Tiekimo logistika
Tikslai – užtikrinti max įm ekon efektyvumą, aprūpinant įmonę m-gomis ir įrengimais.
Uždaviniai – *laikytis žaliavų ir komplektinių gaminių pirkimo terminų, *užtikrinti reikiamo m-gų kiekio tiekimą, *vykdyti gamybos reikalavimus dėl žaliavų ir komplektuojančių dalių kokybės.
F-jos – tiekimo planavimas, tiekėjo parinkimas, pirkimo metodų nustatymas, optimalaus m-gų atsargų kiekio nustatymas ir sandėliav, transporto priem parinkimas.
Gamybos L
Tikslai – užtikrinti visų gamybos grandžių ritmingą darbą, gamyb procesų nenutrūkstamumą.
Uždaviniai – nustatyti detalių judėjimo gamyboje racion maršrutus, sumažinti iki min darbininkų ir įrengimų prastovas, pastoviai aprūpinant darbo vietas detalėmis, sumažinti iki min detalių atsargas, vidaus transporto tuščios eigos sumažinimas.
F-jos – mater srauto judėjimo gamyboje racionalizavim.
Paskirstymo L
Tikslai – laiku pateikti prekes į nustatytą vietą su min sąnaudomis.
Uždaviniai – suderinti ir sinchronizuoti visų paskirstym grandžių veiklą, gaut ir perduot inf apie įv prod asortim paklausą, pateikti užsakovui prod laikantis sutartyje nustatytų reikalav, užtikrinti opt. atsargų kiekio laikymą, parinkti efektyvaus sandėliavimo būdus, nustatyti racionalius prod-jos transportavimo būdus ir maršrutus.
F-jos – paskirst proceso veiklos suderinimas siekiant max viso paskirstymo proceso efektyvumo, gatavos prod atsargų laikymo normų nustatymas, gatavos prod sandėliav probl sprendimas, gatav prod transportavimo problemos sprendimas, logistinio kliento aptarnavimo reikiamos kokybės užtikrinimas.
Prikl nuo gamyb apimčių, specializac, ekon-finansinės būklės įmonėse gali būti skirtingas L lygis, skirtinga L sist struktūra, f-jos, strategija, kt elementai. Aukšto lygio L sistemos sukūrimas reikalauja:
1.aukštos kvalifikac specialistų ir jų aprūpinimo išsamia inf bei šiuolaikine jos tvarkymo technika, visų L operacijų sąnaudų detalios apskaitos.
2.aukšto technologinio gamybos lygio. Pirmoji sąlyga sudaro galimybę efektyviai taikyti L principus. Antroji reikalauja tobulinti L procesus.
Naujausia aukšto lygio technologija pareikalavo sukurti tobulesnes L sistemas, kurių svarb bruožai šie: 1*min atsargos, 2*draudimo atsargų atsisakymas, 3*trumpas gamyb ciklas, 4*mažos gatavos prod tiekimo apimtys, 5*aukšta gatavos prod ir L aptarnavim kokybė, 6*visų tiekimo, gamybos ir gatavos prod realizavimo etapų sinchronizav, naudojantis operatyvia ir patikima inf-ja.
Tuo remiantis buvo sukurtos tokios L sistemos JIT (just in time, JAV), KANBAN (Japonija), MRP (material requirement planning). DRP (distribution requirement planning).
JIT – L procesų organizav būdas, įgalinantis sumažinti iki min m-gų atsargas, gamintojas pastoviai užsakinėja tik tokį m-gų ir žaliavų kiekį, kokio reikia planuojamam prod kiekiui pagaminti. Tiekėj turi jas pristatyti tiksliai nurodytu laiku. Toks prod judėjimo organizavimas reikalauja tobulinti visas įm veiklos sritis, valdymą, apskaitą, inf gavimą ir teikimą, o svarb pakeisti viso įm kolektyvo mąstymo būdą. Lab paplitusi JAV, Europoje.
KANBAN – L procesų organizavim būdas, sist, kurią 8 deš. prad naudot Toyota. Jį naudojant taikomi panašūs principai kaip ir JIT sist, tačiau tai pritaikyta mater srauto koordinavimui įm viduje. Dirbantys tam tikro gamybos proceso etape, darbininkai užsako ir gauna reikaling detales iš ankstesnio etapo tiksliai nustat laiku. Ankstesnio etapo darbuotojai gamina tik tiek detalių, kiek buvo užsakyta, ir atsižvelgdami į tai užsako reikalingą žaliavų kiekį. Todėl minimizuojamos atsarg. įm viduje, išlaisvinamos apyvartinės lėšos, pagreitėja kapitalo apyvarta.
MRP – m-gų poreikio planavimas – tai L proceso planavimo būdas, naudojamas aprūpinant gamybos pajėgumus žaliavomis ir pusfabrikačiais. Jis remiasi vartot. užsakymais ir griežtu prod gamybos grafiku. Mater srauto judėjimo organizav. prasideda nuo kliento užsakomo galutinio prod kiekio ir jo pateikimo terminų nustatymo.
Pagal tai, planuojamas mater išteklių gavimo laikas ir kiekis suderinant su gamybos grafiku. Minėtos L sistemos naudojamos tiekimo ir gamybos L-oje, tačiau iš dalies jas galima pritaikyti ir realizuojant pagamintą prod-ją.
9 deš. Vakarų šalyse pradėta naudoti L-nių procesų organizavimo būdas DRP, kuris leidžia ūkinei veiklai prisitaikyti prie rinkos konjunktūros bei daryti įtaką jai.

DRP sist.pritaikym užtikrina tvirtus ryšius tarp tiekimo, gamybos, realizavimo, padeda apytikriai prognozuoti rinkos konjunktūrą, optimizuoti L sąn, sumažinant transporto ir sandėliavimo sąnaudas, sudaro galimybę planuoti tiekimą ir atsargas įv paskirstymo grandies lygiuose, pvz centriniai sandėliai, periferiniai sandėliai. Sistema teikia visiems paskirstymo grandies lygiams inf apie rinkos konjunktūrą, tvarko užsak transportui, priklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių, koreguoja pervežimų grafikus.
PASKIRSTYMO LOGISTIKA IR JOS PROBLEMOS
Mater srauto judėjimo paskutinis etapas yra gatavos prod paskirstymas, pateikimas vartotojui. Šio proceso racionalaus organizavimo reikšmė įmonei yra dvejopa:
1*padidinamas kapitalo apyvartumas, pagreitinant prod-jos realizavimą
2*minimizuojamos L sąnaudos (paskirstymo)
Svarbiausios prod paskirstymo grandys: *sandėliavimas, *transportavimas, *atsargų sudarymas.
Taikant L principus, grandžių veikla suderinama, jose vykstančios operacijos sinchronizuoj ir optimizuojamos, užtikrinamas prod pateikimo pirkėjui ritmingumas, patikimumas, klientų logistinio aptarnav kokybiškumas ir paskirstymo sąn. minimizavimas. Tokiu būdu tradic prod paskirstymas pakeičiamas paskirstymo logistika.
Paskirstymo L – įmonės L sistemos dalis, jungianti kompleksą tarpusavyje susijusių bei sinchronizuotai veikiančių prod paskirstymo grandžių (ats. sudarymas, transportavimas, sandėliavimas) ir užtikrinanti prod pateikimo pirkėjui ritmingumą, patikimumą, aptarnav kokybiškumą su min sąn. Paskirstymo L principinis skirtumas nuo tradic prod realizavimo yra šio proceso sisteminis ryšys su gamybos bei tiekimo procesais. Todėl paskirstymo L galima apibūdinti kaip kompleksą tarpusavyje susijusių operacijų materialinio srauto paskirstyme pirkėjams.

Naudojant L principus transportas ir sandeliai susiję tik pakrovimo iškrovimo operacijomis, susiejami vieningu graf., vieninga suderinta technologija, siekiant bendro ek. rezultato. Bet kox sprend vienoje grandyje reikalauja atitink. sprend. kt. grandyje. Paskirstymo L probl.: 1. prod. paskirstymo sąnaudų sumažinimas. 2.reikiamo lygio logistinio vartotojo aptarnavimo, kuris pasireiškia išsaugant prod. kokyb, laiku ir reikiam vietoje pateikiant pr., reikiamo dydžio siuntą ir asortim. Šioms operacijom atlikti daromi logist sprend., kuriuos pagal reikšmę įm. strateginiams tixlams galima suskirstyti į: strateginius(S) ir operatyvinius(O).
S ir O SPRENDIMAI: Paskirstymo kanalas: *Pagrindinis tarpininkų nustatymas tarp įm ir galutinio vart. (S);*sutarčių su tarpininkais sudarymas (O). Atsargos : *ats kiekio nustat.(S). *atsarg papildymo sist. sudarymas (S). *ats stebėjimas(O); *ats. apyvartumo nustat.(O); *einamųjų išlaidų įvertinimas, prognozavim. (O). Užsakymų tvarkymas: *amortizacijos lygio nustat. (S); *central ar decentralizuoto užsakymo tvarkymo parinkimas(S); *užsakymų tikrumo patikrinimas(O); *sąskaitų patikrinimas(O); *užsak suderinimas(O); *veiklos įvertinimas(O). Sandėliavimas: *sandėlio nuosavybės tipo parinkimas(S); *sand. sk. ir teritorinio išdėstym nustat.(S); *pr. priėmimas(O); *pakavimas(O); *ats įvertinimas(O); *ats kiekio koregavimas(O); *sand. išplanavimas ir prod. išdėstymas(O); *manipuliacinių įrenginių parinkimas(O); *veiklos įvertinimas(O). Transportavimas: *transporto rūšies parinkimas (S); *nuosavo ar nuomojamo transp parinkimas(S); *įkainių nustat.(O); *vežimo sąskaitų patikrinimas(O); *užsakym tvarkymas(O);*maršrut nustat.(O);*siuntų planavim(O); *transportuotojų parinkim(O); *veiklos įvertinimas(O). Klientų aptarnavimas: *aptarnavimo lygio nustat.(S); *naujų paslaugų klientams kūrimas(S); *aptarnavimo kriterijų nustat.
L skirtingai nei gamyba, nesukuria prod., jos sąn yra specifinės, jų reikšmę įm. viduje sunku įvertint. L veikla gamybinėse įm. tiesioginio pelno neduoda.
Sprendžiant L prob. l. reikšmingas prod. paskirstymo kanalų parinkimas. Paskirstymo kanalas – tai grandinė tarpusavyje susijusių įm., org. ar asmenų dalyvaujančių pr. judėjimo nuo gamintojo iki vartot. procese.

Prod. pirkėjų savybės apsprendžia įm. ribas, organizuoj ir kontroliuojant prod. judėjimą: paskirstant prod. be tarpininkų, įm. logistai jos judėjimą org. ir kontroliuoja iki pateikimo galutiniam vartotojui, o su tarpininkais – iki jos perdavimo pastariesiems.
Svarb. kl. pasirenkant kanalą: 1. kieno vardu veikia tarpininkas(savo ar gamintojo)? 2. kuriuo atveju tarpininkas perima nuosavybės teisę į prod.?
Įm. ieškant pirkėjų persipina L ir rinkodaros f-jos: rinkodaros spec.nagrinėja įv.paskirstymų būdų specifik, jų tinkamumą konkrečios prod. judėjimui, galima šių būdų efektyvumą, pagreitinant prod. realizavimą. L požiūriu pirkėjų parinkimas svarbus todėl, kad jis daug apsprendžia visų L sist. elementų struktūrą ir pobūdį. Papr. paskirstymo kelias yra prod. perdavimas didm. ar mažm. įm. nuosavybėn jai apmokėjus už prod. Tolesnių pr. judėjimu gamintojas neužsiima. Perėmusios prod. įm. tampa savininkais ir savo vardu ją realizuoja. Tarp gamint ir vartot gali įsiterpti dar vienas paskirstymo proceso dalyvis – gamintojo atstovas. Šia veikla dažn. užsiima did ar maž prekybos įm., kurios realizuoja pr. gamintojo vardu, pačios nebūdamos prod. savininkais. Gamintojas šiuo atveju suteikia atstovui tesę prekiauti savo prod. t. t. teritorijoje t. t. laiką. Tarpininkais t.p. gali būt brokeriai, kurie tik suveda pirkėją ir gamintoją,o patys prod. realizavimu neužsiima. Kai kuriais atvejai įm. naudojasi pardavimų agentų paslaugomis, t.p. komisionierių tarpininkavimu. Jie sudaro su gamintojais sutartis, gauna pr. ir jas savarankiškai realizuoja. Jei reikia sandėliuoja iki pardavimo momento, atsako už jų saugumą, tačiau gamintojas išlieka prod. savininku, kol už ją užmoka galutinis vartotojas. Priimant sprendimus dėl prod. paskirstymo kanalų svarbu nustatyti reikalingą tarpinink sk. Jis t. priklausyt nuo siekiamo prod. paskirst intensyvumo. Sprendžiant šią prob. L remiamasi rinkod nustatytu požiūriu į paskirstymo intensyvumo laipsnį: *intensyvus pask. Jo veikiančio greito prod. judėjimą ir pateikimą galutiniam vartotojui, org yra svarb. L užduotis. Intens. paskirst. reikalauja išplėsti pardavimų tarpininkų sk., pasinaudoti galimai didesniu mažm – did. prekybos įm. sk., turėti pakankamą atsargų Q .*išimtinis. Numato t.t. tarpininkų apribojimą t.t. teritorijoje. Tai sudaro didesnes galimybes gamintojui kontroliuoti parduodamos pr. P ir aptarnavimo lygį. *atrankinis. Jam parenkami tarp. turintys parduoti ypat su unikaliom savybėm pr. Jis leidžia gamintojui išplėsti rinką iki reikalingų realizavimo ribų. Čia galima pakankamai griežta ir nuosekli L-inių procesų kontrolė.
Prikl nuo pasirinkto tarp. tipo ir sk. sprendžiamos atsargų sudarymo, sand. ir pervežimo suderinimo prob. Nagrinėsim gatavos prod. atsargas( tai pr. laukiančios savo suvartojimo). Ats. laikymas reikalauja did. kapitalo sąnaudų, todėl L užduotimi bus optimizuoti jų Q. Atsargos gali būti kaupiamos bet kuriame gatavos prod. judėjimo etape, paskirstymo kanale, t.y. pačios įm. sand. didm. ir mažm. prekybos įm. bei agentų sand.

Atsargos reikalingos minimalios, jei mater. srautas nuo žaliav tiekimo iki gatavos prod pateikimo vartotojui būtų vieningas suderintas mechanizm be jokių sutrikim. Dėl įv. priežasčių tokio mechan tikrovėje nėra, todėl prod gaminimas ir pardavimas nesutampa. Pagr. priežast, reikalauj nuolatinio ats laikymo sandėliuose:
1.Kai kurių ūkio šakų įm.žaliav gavimo sezoniškumas, dėl ko sutrinka gamybos ritmas. Norint išvengti sutrikimų, im.turi sukaupti atsargas.
2.galimi DD pokyčiai. Įm.t. b. pasirengusi pateikt papild kiekį netikėtai padidėjus DD. Sumažėjus DD dalis produkcijos lieka sandėliuose atsargų pavidalu.
3.galimas prod. kainų padidėjimas, kurio laukdama įm.dalį produkcijos palieka sandėliuose kaip atsargas.
Atsargos(A): EINAMOSIOS, GARANTINĖS, SEZONINĖS, SPEKULIACINĖS.
Neturėdama A įm.rizikuoja prarasti dalį rinkos, užleisti ją konkurentams, patirti nuostoliu. A saugojimas reikalauja papildomų invest. A.laikymo sąn. priklauso nuo įv.aplinkybių, bet lab. jų dydį lemia prod or jos DD ypatybės.
Greitai gendančiai prod. sandėliuose reikia specif. sąlygų, įrenginių bei priemonių. A dydžiui didelį poveikį daro DD sezoniškumas, nes įm.turi kaupti ir laikyti A iki jų vartojimo sezono.
A svarba ir jų laikymo sąn.dydis daro svarbia A lygio nustatymo problemą. T.y. gatavos prod. dalis laikoma A-se. Viena iš L specialistų užduočių – reikalingos A normos nustatymas.
Atsargų norma- tai min prekių kiekis, būtinas nenutrūkstamo realizav proceso užtikrinimui. Nustatant normą reikia rasti kompromisą tarp A lygio ir vartotojų aptarnavimo lygio. Naudojami matemat modeliai, kurie palygina praradimus dėl gatavos prod. nepakankamumo laiku įvykdyti užsakymą ir A laikymo sąnaudas.
A laikymo sąn: sandėliavimo, galimo prod. kokybės praradimo, moralinio pasenimo sąn, alternatyvios sąn, susidarančios dėl negauto pelno, panaudojus kapitalą, investuotą į A kitose veiklos srityse.
Daug reikšmės A lygiui ir jų sąn turi gamintojo prekybinių santykių su pirkėjais pobūdis. 1) ilgalaikės sutartys tiekti pastovios apimties prod. 2) ilgalaikės sutartys su fiksuotais pristatymo terminais 3) vienkartinės trumpalaikės sutartys.
Sutarčių pobūdį apsprendžia prekybos tarpininkų interesai. Pvz.su didm. prekyba gamintojai dažniausiai sudaro ilgalaikes sutartis dėl pastovaus prod. dydžio, pristatymo fiksuotu laiku. Prekybos agentai ne visada gali sudaryti tokias juos griežtai įpareigojančias sutartis. Jie gali aptarnauti daugiau gamintojų, todėl jiems parankiau turėti galimybę keisti gaunamos prod apimtį, jos gavimo terminus.
Pagrindiniai atsargų kontrolės modeliai.
Reikalinga nuosekli A kontrolė, kad nei viena L sist. grandinės atkarpa nebūtų trikdis visai sist. vien dėl A kontrolės nesklandumų. Bet kokios rūšies A reikia turėti apskait sist, kad bet kada žinotu kiek A yra sandėliuose, kiek gauta užsak, kada juos reikia įvykdyti. Pagal užsak apimtis, jų sk.ir atlikimo terminus būtina kontroliuoti situaciją apie sandėliuose turimas A bei jų papildymą reikiamu metu, bei nustatytu kiekiu.
Vykdant prod gamybą l.svarbu kontroliuoti žaliavas, kad jų trukumas ar savalaikis nepapildymas nedarytų negatyvaus poveikio gamybai. Im.išleidžiančios galutinę prod. tikslas – pasiekti aukštą aptarnavimo lygį, su min. išlaidom. Tam reikia t. reikiamą rūšį žaliavų ir galutinės produkcijos reikiamoje vietoje, tinkamu laiku.
Svarb. kl, kuriuos būtina išspręst vykdant A kontrolę yra: Kiek? Kada? Kur? Kokios? Atliekant A kontrolę pirmiausia reikia atsakyti į kl. “kiek” ir “kada”. Kuo platesnė įm.veikla, tuo suniau atsakyti į kl. nes reikia atsižvelgt į daug faktorių, įtakojančių ats. sudarymą.
KIEK? Reikia atsakyti tiek kalbant apie žaliavas, tiek apie gatavą prod. Reikia žinoti kiek turi būti atvežta žal. ir kiek pagaminta prod, kad būtų patenkinti klientų poreikiai, racionaliai įvykdyti užsakymai, atsižvelgiant į ateitį dėl busimų užsakymų įvykdymo. Remiantis paskaičiuot išlaidomis, nustatomas ekonomiškiausias A kiekio modelis EOQ. Realizuojant įm.tikslą – kelti klientų aptarnavimo lygį, reikalingos didelės investicijos į A. Tai galima pavaizduoti grafiškai:
Didėjant įdėjimams į A, kyla klientų aptarnavimo lygis. Pasiekus aukštą aptarnav lygį, net ir didesnės investicijos pakels aptarnavimo lygį nežymiai.
Prod. gaminančios įm. atsakymas į kl “kiek” susijęs su žaliavų kiekiu, reikalingu patenkinti gamybinių įm poreikius. Taigi, įm.turi turėti racionalius žaliavų kiekius, siekdamos nestabdyti gamybos.
KADA? (užsakyti ar pagaminti) Šis spr.prikl nuo įm.veiklos pobūdžio bei gamybos apimčių dydžio. Spr. yra susijęs su tuo, kiek laiko užima užsak organizavimas (nuo paraiškos naujoms A padavimo iki užsakymo įvykdymo). Užsak organizav t prikl. nuo: ▪Gamybos tempo ▪Transportavimo laiko ▪Užsak. paruošimo laiko. Taigi reik įvertinti visą laiką, per kurį yra pateikiamos užsakytos žal., apskaičiuoti turimas žal. ar prod, įvertinti gamybos laiką, siekiant, kad užsakymo vykdymo laikotarpiu nepritrūktų gatavos prod.
Sudarant tiekimo grafikus EOQ modelio pagalba yra nustatomas naujo užsak moment, siekiant A minimizav. Nustatytas naujo užsak taškas pgl gamyb apimtis veiks kaip signalizatorius, kad reik užsakyti naują žal. partiją.
KUR? turi nurodyti, kur A bus laikomos- gamybos ar paskirstymo sandėliuose. KĄ?- kokios A turi būti kaupiamos. Šis kl. l svarbus įvairią prod. gaminančioms įm., kadangi ne visos A rūšys yra vienodai svarbios įm, o A rūšių g.b. 100-tai ar 1000-čiai. A yra klasifikuoj pgl svarbą taip pasiekiamas efekt A valdymas ir kontrolė. Skirtingoms A grupėms taikomi atitinkami A kontrolės modeliai. Atliekant A kontrolę, įm pagr dėmesį turi skirti svarb A rūšims, kurioms reikalingas sudėtingesnis valdymas. Jų neturėjimas gali duoti didelius nuostolius.
A sugrupavimas ar klasifikac- tai pirmas žingsnis į efektyvią A kontrolę. A g.b. klasifikuoja pgl ABC rūšis. Esmė- svarb A rūšys- A grupė. Į B ir C priskiriamos atitinkamai mažiau svarbios A rūšys. Prekybos Įm naudoja ABCD. D-užsistovėjusios pr, kurių vienų realizuot neįmanoma. Ypatingą dėmesį reikia skirti A grupės kontrolei.

Pgr. atsargų kontrolės modeliai: *fixuoto kiekio; *fix. intervalo; *fix. Q kintamo intervalo; *fix. intervalo kintamo Q; *kintamo Q, kintamo intervalo; *fix. Q, fix. int.
Įm, naudojančios fix. Q modelį, kiekvieną kart duoda užsak fix. Q atsargoms remiantis paskaičiuotomis išlaidomis ir DD rinkoje. Reikia nustatyti ats. min. lygį norint žinoti, kad vėl reikės daryti užsak. Šis ats. min. lygis vad. naujo užsak. tašku ROP. Tuo metu, kai ats. pasiekia iš anksto nustat. lygį yra automatiškai užsakomas fix. prod. Q, iš anksto nustat. naujo užsak taškas veikia kaip jungtukas kt. užsak atlikti (jungtuko principas).

Šis mod. taikomas, kai DD žinoma ir const. Šiuo atveju 1500. Dažn. naud. dirbant su svarbesnėmis ats. rūšimis, t.y. A gr. ats. Atidi priežiūra yra brangi, todėl ji atliekama tik svarb. ats. rūšims.
Fix. Q mod.=“2 dėžių sist”.Kai 1dėž. tuščia, patekiama užsak. atsarg. Q 2dėž. parodo,kiek ats. reikės, kol užsak. bus įvykdytas. Jungtuko ir dėžės sąvokos reiškia, kad ats. bus užsak. tada, kai jos pasieks iš anksto nustatytą lygį. Užsak. ats. Q priklauso nuo išlaidų bei DD. Ats. lygis, kuriam esant pateikimas naujas užsak., priklauso nuo laiko per kurį šis užsak. įvykdomas, nuo gaminių DD bei pardav. dydžio per užsak. laikotarpį. Grafike: 3 ciklai. Kiekvieną k. ciklas prasideda nuo 4000vnt, o fix. užsak. tšk. yra 1500vnt. Tačiau kiekvieno ciklo trukmė skiriasi (5;3;4..) Laiko momentas, kai ats. lygis pasiekia naują užsak. tšk. cikluose skiriasi (1cikle-3,5sav.; 2-2; 3-3). Kuo did ciklo trukmė tuo tuo ilgesnis laiko tarpas iki naujo ats. užsak momento. Naujo užsak. tšk. užsak. tixlas – duoti signalą, kai vėl reikia užsak. fix. Q.
Fixuoto intervalo modelis. Jį naudojant ats. užsak. fix. arba regul. intervalais, užsak ats. q kinta priklausomai nuo to, kiek inventorizacijos metu yra ats. vnt-ų. Dažnai ats. suskaičiuojamos baigiantis laikotarpiui ir užsak remiantis suskaičiuotų ats. Q

2 šio mod tipai: 1. Su patikimumo ats. 2.Be pat. ats. Gr: užsak pateikiami vienodais t intervalais, t.y. 5 sav. bet skiriasi užsak. Q. Mod. +:pigesnis stebėti, nebūtina atidi priežiūra, mažavertės ats. gali b. užsak. ne dažnai ir did. Q, retai tikrinant jų lygį. Šį mod. efektyvu naud. C gr. ats. kontroliuoti. Kai kuriais atvejais šis mod reikalingas pristatymo tiekimo graf. sudaryti. tai būd. maž. maisto pard, į kurias vienos pr. pristatomos kasdien, kt. – kartą per sav, trečios – kartą per mėn. Yra nust. t.t. ats. Q, kurio užtektų iki to laiko, kol bus atliktas naujas užsak.
Patikimumo ats. Daug.įm. susidurdamos su ats. trūkumo tikimybe sukaupia t.t. Q patikimumo ar saugumo ats. Svarbu nustat. patikim. ats. Q, nes nustačius per did. Q bus pastovus ats. pertekl – t.y.lėšos bus naud. neefektyv, o nustačius per žemą lygį – trūkumas, kuris sąlygos žemesnį kl. aptarn lygį bei prek. nuostolius. Atitinkamos inf, reikalingos patik. ats. lygiui nustat., gavimas yra L uždavinys. Naujas užsak. atliekamas praėjus t.t. nust. t tarpui. Sprend., kuriuos rekia priimti, įvertinant ats. trūkum. išlaidas, yra ats. Q, kurį reiki laikyti ir kaupti gamybos tixlams, nustatymas. pvz. ats transportavimo išl. papr. būna mažesnės, todėl įm. turi paskaičiuoti, kokį žaliavų Q, esant mažoms išl. reikia užsakyti. Kt įm. perka brangias ir sudėt. detales, kurių transp. išl. yra didelės, tačiau ir ats. sudarymas brangiai kainuoja. Čia reik apsk. ats. trūkumo išl. ir nust. atitinkamą patikim. ats. lygį, kad nebūtų per daug šių ats. Naujo užsak. tšk. atsako į klaus. KADA?, kuris nustatomas pgl t.t. ats. lygį – t.y. ats. vienetų skaičių. reikia turėti pakank. ats., kad užtektų organizavimo ir papildymo l-piams. Gamyb l-pis – tai žaliavų suvartojimas per t.t. laiką. Tai apsprendžia technin charakteristikos. Papildymo laikas nustatomas, įvertinant: *užsak. perdavimo laiką; *užsak. eigos laiką;*užsak paruošimą;*užsak. pristatym. Užsak. organizav laiką įtakoja daugybė kint. veiksnių. Jis apima papildymo l-pį+pasiruošimą atlikt užsak,t.y. inventoriz. Dažnai naujo užsak. taškui nustatyti naud. EOQ model. Šis mod. pagrįstas tuo, kad ats. turi b. gautos tada, kai pilnai išeikvojamos turimos ats.
Kintamo Q – Kinatamo intervalo modelis.
Padrikai organizuojamas sandėliavimas ir ats. valdymas. Būd. pradinėse verslininkystės fazėse, t.p. įeinantis per tarpininkus į užsienio rinkas. Čia gali b. bandomosios prod. partijos, naudojant joms įv. rėmimo strategijas, siekiant nustatyti optimaliausią ats. lygį, užsak. tašką.

Palaipsniui iš šio mod. pereinama prie anksčiau nagrinėto.
Fixuoto Q – fix. intervalo modelis.

Šis mod. galimas tik esand const prognozuojamai DD. Paskirtis – minimizuoti ats Q, sumažinti sandėliavimo sąn., optimizuoti transportavimą. Q gali b. nustat. remiantis transp. priem. įkrovumu. O žinant DD, nustatomi laiko intervalai.

ATSARGŲ KONTROLĖS SPRENDIMAI.
2 MODELIŲ TIPAI:

*Fix Q; *Fix intervalo.
*Naudojant fix Q mod., užsak vnt-ų ar pagamintos prod. vnt-ų sk. yra const iki tada, kai atsiranda pakitimų P-je ar DD-je. nauji užsak pateikiami praėjus nust. laikui, o jų dydis priklauso nuo vartojimo. Užsakymas t. t.-am vnt-ų skaičiui yra patixlinamas kiekv. kartą, kai pr. ats. pasiekia t.t. tšk-ą – ats. lygį – kuris įspėja, kad jau reikalingas naujas užsak. Naujo užs. lygis ar tšk. susijęs su t.t. užsak. organizavimo laiko nepatovumu. L-pis tarp užsak. ar prod. gamybos keisis pgl. Fix Qmodelį, priklausomai nuo DD. Tai Fix Q modelio skiriamasis ženklas, kuriuo jis išsiskiria iš kt. ats. valdymo modelio.
*Naudojant Fix intervalo mod., laiko tarpai tarp užsak. vienodi, tačiau skiriasi užsakytų ar pagamintų pr. vnt-ų sk., nes reikia, kad ats. pasiektų iš anxto numatytą lygį. Ats kontrolės modelis parenkamas prikl. Nuo prod. ypatybių ir gamybos sudėtingumo.

Leave a Comment