J.Marcinkevičiaus kūryba išsiskleidė okupacijos metais. Jo kūryba atliko tautinio gyvenimo gynybos vaidmenį, stiprino kultūrinę atmintį ir savimonę, priminė Lietuvos istoriją, tradicines lietuvių tautos vertybes, neleido tautai išnykti. Jo kūrinius galima suprasti tik istoriniam kontekste.
Maironio eilėraštis ,,Ant Neapolio užtakos” turi įterptą paantraštę ,,saulei nusileidžiant”, vadinasi, autorius norėtų akcentuoti paros laiką ir nuo to priklausančią šventovę, kuri tampa svarbiu erdvėlaikio elementu. Eilėraštis galėtų būti priskirtas ,,geografiniams” arba ,,kelionių įspūdžių” eil
Henriko Radausko eilėraščio “Mergaitė pajūry” interpretacija Henrikas Radauskas – lietuviško eilėraščio meistras. Poetas gamtoje, aplinkoje, buityje ieško grožio, estetinių emocijų, meninės prassmės. Grožis tampa aukščiausia vertybe, o meno kūryba – vienintele gyvenimo prasme. Radausko eilėraš
“Trakų pilies” žanras – eilėraštis. Tai vienas žinomiausių Maironio eilėraščių. Šiame kūrinyje aktuali laiko tema. Pasak autoriaus laikas yra viską griaunantis ir naikinantis. Eilėraščio nuotaika gana liūdna, nes kalbama apie laiko sugriautą pilį. Eilėraštį sudaro penki šešiaeiliai posmai. Jie vient
Kazys Binkis gimė 1893 m. lapkričio 4 d. šiauriniame Lietuvos pakrašty – netoli Papilio miestelio esančiame Gudelių sodžiuje. Palei pat jį vinguriavo Rovėjos upeliūkštis, kurio pelkėtomis pakrantėmis driekėsi šilas. Vėliau poetas sakėsi, kad jo vaikystė iki keturiolikos metų prabėgusi parovėjy ir š
Jonas Biliûnas „Liûdna pasaka” 1. Ðià apysakà J. Biliûnas raðë Zakopanëje, jau sunkiai sirgdamas. Akstinà paraðyti apysakà, matyt, bus davæ áspûdþiai, patirti 1906 m. vasarà besigydant Kaèerginëje, stebint 1905 m. revoliucijos antslûgá ir reakcijos siautëjimà. 2. „Liûdnà pasakà” sudaro dv
Mus, gyvuosius, nuo jų, buvusių čia, kolei kas skiria riba – mirtis. Tačiau ji ir jungia, traukia link savęs. Sunku susitaikyti su ta mintimi, suvokti tai, kad viskas kinta ir vienąsyk baigiasi. Amžino pastovumo nėra. Na, nebent mirtis, bet nežinau apie ją iš tikrųjų nieko. Galiu šnekėti tik apie gy
Maironio Pavasario balsų sesuo (su rūta, audžianti, dainuojanti) ir brolis (su žirgeliu, artojas arba kovotojas) yra tapę kultūrinio Lietuvos kraštovaizdžio embleminėmis figūromis. Sesučių dainos, simboliškoji jų buitis žymi nykstančią, bet gaivintiną senovės gadynę. Tačiau į pačias „sesutes“ poetas
”Rytas geležinkelio stoty’’ Atrieda rytas traukiniais nerimstančiais, Jo žvilgiai spindi bėgių geležim Dangus ir miškas , ir peronas gimsta čia, Ku