Henriko Radausko eilėraščio interpretacija

1102 0

”Rytas geležinkelio stoty’’

Atrieda rytas traukiniais nerimstančiais,

Jo žvilgiai spindi bėgių geležim

Dangus ir miškas , ir peronas gimsta čia,

Kur buvo vien tik tamsuma graži.

Iš nebuvimo , iš nakties , iš nerimo

Išėmęs mėto tolius ir medžius,

Pajutę spindulius į pievą beriamus

Pravirksta rasos , kad reikės nudžiūt.

Stoty budėtojas bučiuoja sužadėtinę

(Sapne , po laikrodžiu , kurs rodo tris po keturių).

Ant stalo juokiasi saldainis mėtinis

Ir Morsė mirksi spindinčiu variu.

Ant žydro stiebo rytas kelia inkilą,

Raudoną dėmę tarp žalių beržų.

Du žvirbliai pešasi ant geležinkelio

Dėl saujos saulės avižų.

Interpretacija

H.Radauskas visą laiką stengėsi nebūti toks,kaip kiti.Jis siekė,kad jo kūūryba būtų originali,savita,o ne ką nors kopijuojanti.Jo eilėraščius sunku priskirti konkrečiai srovei.

H.Radausko kūryba tarsi atskira srovė,įvairių srovių samplaika. Ne išimtis ir eilėraštis ”Rytas geležinkelio stoty”.

Jame naudojant simbolius sukuriama poetui taip artima laisvės dvasia,išreiškiamos H.Radausko idėjos,jo filosofija.Eilėraštyje labai aiškiai jaučiama,permainų,naujovių, laisvės dvasia.Vaizduojamas naujos eros,naujo pasaulio gimimas,veržlus naujovių atėjimas.Bet visos šios naujovės – tai ne dangaus dovana,tai atkaklaus darbo rezultatas.

Juk H.Radauskas taip tikėjo žmogumi,jo sugebėjimu kurti,nestovėti vietoje.Jo manymu,

visas šis pasaulis sukurtas žmogaus rankomis,jo ilgu ir atkakliu darbu.Taip ir eilėraštyje po truputi ryškėja vaizdas,kontūrai,nors daar ir tolimi,neryškūs:

“Iš nebuvimo , iš nakties , iš nerimo

Išėmęs mėto tolius ir medžius,”.

Visos šios naujovės,šie pakitimai šluoja sau nuo kelio visą senąją tvarką su visais jos šalininkais.

Nors tai kai kam irgi sukelia skausmą:

“Pravirksta rasos , kad reikės nudžiūt”.

Bet tai neišvengiama,visų permainų metu yr

ra joms besipriešinančių,nepatenkintų.Ta

senosios tvarkos stoiška ramybė,idiliškas pasaulėlis vaizduojama trečioje strofoje:

“Stoty budėtojas bučiuoja sužadėtinę,”,

“Ant stalo juokiasi saldainis mėtinis

Ir Morsė mirksi spindinčiu variu.”.

Bet ir čia jau įsisuko permainų vėjas,kurį simbolizuoja virš lovos kabantis laikrodis, rodantis nesustabdomą laiką ir pranešantis apie artėjantį rytą,atnešantį naują gyvenimą.

Galutinai šioms naujovėms konkretus pavidalas suteikiamas paskutinėje strofoje:

“Ant žydro stiebo rytas kelia inkilą,”.

Juk inkilas-tai naujos gyvybės,pavasario,džiugių permainų ir pasikeitimų simbolis.O žydra spalva sukuria aukštą,didžiulę erdvę,kurioje nėra ribų svajonėms,siekiams ir troški-

mams.Juk permainos daromos tikintis viską pakeisti į gerąją,o ne į blogąją pusę,todėl joms ir suteikiama žydra-svajonių ir vilties spalva.Sekančioje eilutėje dar labiau išryški-

namas kontrastas tarp senosios tvarkos ir ateinančių naujovių.Šis kontrastas sukuriamas naudojant dvi p

. . .

Join the Conversation

×
×