J.Biliūnas (Liūdna pasaka)

Jonas Biliûnas

“Liûdna pasaka”

1. Ðià apysakà J. Biliûnas raðë Zakopanëje, jau sunkiai sirgdamas. Akstinà paraðyti apysakà, matyt, bus davæ áspûdþiai, patirti 1906 m. vasarà besigydant Kaèerginëje, stebint 1905 m. revoliucijos antslûgá ir reakcijos siautëjimà.

2. “Liûdnà pasakà” sudaro dvi dalys, paraðytos skirtinga intonacija. Pirmoji dalis – tartum lyrinë áþanga, sujungianti dabartá ir ateitá á nedalomà visumà. Kûrinio pradþioje iðkyla pasakotojo paveikslas. Ðià dalá persmelkia emocinis pasakotojo reagavimas á iðoriná pasaulá, nepaisant logiðko nuoseklumo.

Antrosios dalies ekspozicija – jaunos Baniø ðeimos gyvenimo istorija, jø ðviesiø svajoniø atskleidimas. Veiksmo uþuomazga – Petro rengimasis eiti á miðkà, pas sukilëlius. Nerimo nuotaika dar labiau sustiprëja slapta iðëjus Baniui. Nerimà keliaèià laiko tëkmæ J. Biliûnas pateikia keliais epizodais: baisus Juozapotos sapnas, kampininkës Urbonienës atneðta þinia, apsilankymas pas Damulius, senelës elgetos atëjimas, Juozapotos kelionë á miestà, skaudus susidûrimas su mylimo vyro mirtim miesto kartuvëse. Toliau seka epilogas – Juozapotos atsigavimas, þiaurios ligos pasekmës.

3. Kûrinio veiksmà J. Biliûnas nukëlë á 1863 m. sukilimo laikotarpá. Pirmasis sakinys iðkelia lietuviams ðià svarbià ir skaudþià datà. Petras iðeina á sukilimà, jis trokðta graþesnio gyvenimo. J. Biliûnas pavaizduoja ðio sukilimo trragiðkas pasekmes: sukilëliø (net kunigø) suðaudymà, nekaltø þmoniø (Damulio) sumuðimà, uþdarymà (net ir moterø) á kalëjimà.

Juozapota

1. Graþi: “Akys kaip dvi graþios þvaigþdelës.”
2. Mëgstanti svajoti: “Ar þinai: tu ávaisysi sodnelá, ir, kai paaugs vaikai, turësma jiems vaisiø ir uogø.”
3. Mylinti savo vyrà: “Toksai neramumas daþnai jà

à krimto, kad neþinojo, vargðë, kur dëtis: naktá nemiegojo, vietos sau negalëjo rasti, kaip apsiblausus vaikðèiojo.”
4. Darbðti: “Paskum greitai pakûrë krosná, nuneðë ësti parðui ir ëmë ruoðti pusrytá.”
5. Pamaldi: “Persiþegnojo ir atsiklaupus ëmë poterius kalbëti.”
6. Pasiþyminti intuicija: “-Man kaþin kodël taip ðirdá sopa, tokia baimë ima.”
7. Nemëgstanti apkalbø ir melo: “Nekentë tos bobos uþ lieþuvá ir suvedþiojimus.”
8. Tikinti ðviesia ateitimi: “Gal paskum po to visiems bus lengviau ir geriau gyventi?..”
9. Gailestinga: “Padavë jai valgyti, atneðë ir mësos kàsnelá.”
10. Ryðkus iðvaizdos pasikeitimas: “Ëjo klaiki ir nelaiminga, skarmalais savi iðdþiûvusá kûnà prisidengusi.”

Petras

1. Mylintis þmonà: “Pasodinæs greèium savæs ant suolo, ilgai á jà tylom þiûrëjo.”
2. Laukiantis kûdikio: “Petras jau pynë ið balanø lopðá, laimingai ðypsodamas.”
3. Jautrus: “Buvo uþsimastæs ir susirûpinæs, o jo akyse degë nesuprantama, ypatinga liepsna.”
4. Tikás sava pergale: “Pasakojo ir svajojo, ir pats taais svjojimais tikëjo,- tikëjo tvirtai, be abejoniø.”
5. Ugningo bûdo: “Dar jaunas þmogus, jautrus ir ûmus, negalëjo á tuos atsitikimus ðaltom akim þiûrëti, jø ramiai klausyti.”
6. Þodþiai laisvë ir lygybë jam buvo suprantami ir brangûs.
7. Darbðtus: “.dvaro lauke dirbdamas, nuvargæs ir alkanas,.”
8. Tikintis: “.pabuèiavo mieganèià moterá, perþegnojo jà persiskirdamas.”
9. Dràsus: “.vergo ðirdis sudrebëdavo ir uþsidegdavo kerðto ugnimi.”

Meilë Lukðienë – “Liûdna pasaka”

1. Autorius uþsibrëþia apimti ne vien atskiro asmens vidiná pasaulá, o gyvais, reljefiðkais ir nepakartojamais gyvenimo ragmentais atskleisti visà epochà.

2. Tai nëra tipiðka apysaka: jai trûksta iðvystytø charakteriø ar plaèiai nu

uðviestø paèios epochos bruoþø.

Leave a Comment