Vienatvė, žiema, ilgesys
Vienatvė. Kartais ji užklumpa netikai. Kad ir neilgam, kad ir dėl objektyvių priežasčių. Bet ją išgyventi visada skausminga.
Vienatvė. Kartais ji užklumpa netikai. Kad ir neilgam, kad ir dėl objektyvių priežasčių. Bet ją išgyventi visada skausminga.
Skaitydama diskusijas po “Darnios poros” straipsniais, dienoraščiais, o ypač forumą nuolatos susiduriu su temomis ir komentarais, virstančiais pasisvaidymu žaibais. Kodėl esame tokie kandūs ir taip norime įgelti kiekvienam mąstančiam kitaip?
Neseniai vėl buvau aklam pasimatyme su vaikinu, su kuriuo susipažinau internetu. Gana maloniai praleidau laiką. Jis pasirodė protingas, įdomus žmogus, bet… tik kaip draugas – ne daugiau.
Artėjančios Kalėdos man kasmet tampa vis didesniu galvos skausmu. Ką padovanoti artimiesiems? Šis klausimas darosi vis sunkesnis, nes visos dovanų idėjos jau įgyvendintos pernai, užpernai, prieš tris metus… Kuo dar galiu nustebinti?
Kartais gyvenime nutinka keistų dalykų. Pavyzdžiui, šauni graži linksma mergina įsimyli netinkamą žmogų. Turbūt visiems bent kartą teko matyti ar net patirti tokius santykius. Mergina verkia, nyksta… Kol atrodo nieko iš jos nebelieka – tik ašarų kamuoliukas. Buvusi laiminga mergina tampa pavargusia kankine.
Nė vienas nemėgstame vienatvės. Nykūs ilgi žiemos vakarai, savaitgaliai prie televizoriaus… Kam gi patinka toks gyvenimas? Juk norisi šalia turėti artimą žmogų, kuris apkabintų, nusivestų į kiną ir kartu leistumėt penktadienio vakarus. Bet meilė ne visada ateina pagal mūsų norus. Ką daryti jeigu jos nėra? Pusmetį, metus, ilgiau…
Tokiomis melancholiškai baltomis dienomis kaip šiandien klaidžioju atsiminimuose. Kartais taip malonu atsiversti prieš daug metų rašytą dienoraštį. Arba eiles. Kaip tik šiandien užtikau savo mokyklos laikais rašytą poeziją.
Pagaliau sulaukiau vieno iš didžiausių kino įvykių Lietuvoje. Atėjus rudeniui kaip ir kasmet į kino teatrus sugrįžo skandinaviškoji Scanorama. Šaltus, tamsius bei nuobodžius vakarus namuose pakeitė jaukūs kinomanų susibūrimai prie didžiųjų ekranų.
Susimąsčiau. Ar iš tiesų laimingiausios būna tos poros, kur abu panašūs? Ar ta pati aplinka, vienodi gyvenimo būdas ir pomėgiai, tikslai ir vertybės tikrai yra tvirtos draugystės pagrindas? O gal tik skirtumai sukuria poroje harmoniją, atsveria bei papildo vienas kitą? Ar susitikę žmonės iš kitų pasaulių gali būti laimingi kartu?
Pakalbėkime šiandien apie įdomų socialinį reiškinį – pirmąjį pasimatymą susipažinus internete. Visi skaitėm arba net patyrėm kurioziškų situacijų su pasislapstymais už kampų, psichais arba su romantika ir gėlėmis nuo pat pirmų minučių. Pasidalinkime, koks paprastai būna mūsų pirmas susitikimas.