Pagaliau sulaukiau vieno iš didžiausių kino įvykių Lietuvoje. Atėjus rudeniui kaip ir kasmet į kino teatrus sugrįžo skandinaviškoji Scanorama. Šaltus, tamsius bei nuobodžius vakarus namuose pakeitė jaukūs kinomanų susibūrimai prie didžiųjų ekranų.
Aš dievinu gerus filmus. Tai viena gražiausių ir genialiausių meno formų. Žinoma, kino teatruose išvysti šedevrų tenka ne taip ir dažnai – vis tas nusivalkiojęs Holivudas. Užtai festivalių niekada nepraleidžiu. Scanorama vienas iš mano mėgstamiausių. Kodėl? Nes kažką magiškai atšiauriai artimo turi šiauriečių filmai. Gal tai mano temperamentas traukia mane labiau į šaltį nei į pietų šalis. Man vis
sada atrodė, kad mes lietuviai panašesni į santūriuosius šiauriečius nei į temperamentingus šiltų kraštų gyventojus. Todėl ir kiną mėgstame slogesnį, pilką, bet ne prastą.
Šiemet matyti filmai ilgai dar suksis mano mintyse. Jau pasimokiau negatyvaus mąstymo meno. Geras buvo filmas apie tai, jog šypsena ir besaikis optimizmas ne visada į gerą, nes gali slėpti neišreikštą kančią. Dar keliavau Italijon stebėti kasdienio vietinių gyvenimo norvego akimis. Vėl įsitikinau, kad vyrai ten mamyčiukai. O savaitgalį mačiau, kaip genialusis Lars fon Trier surengė tikrą išbandymą kitam režisieriui, kūrusiam filmą api
ie tobulą žmogų. Mažai ką supratau, bet man vis tiek patiko.
Kol kas tiek įspūdžių. Ant stalo lyg gero laiko pažadai guli dar keletas bilietų. Rudenį tiek mažai švenčių, tačiau jas pasidaryti galime patys sau veikdami tai, kas mums tikrai patinka. Pas
O as turiu liga… Kai ziuriu filmus namuose, beveik visada uzmiegu. Ir tai tikrai ne todel, kad filmai nuobodus 🙂 Gali buti pats smagiausias filmas, arba pats itempciausias… Vis tiek ateina minute, palankiausia uzsnausti… Jau net nebesmagu. Tai gerai, kad bent kino teatre sitai nekamuoja, nes tada butu tikrai nebe kas.
O man visada buvo ir liks mįslė, kaip įmanoma miegoti prie įjungto kompiuterio arba televizoriaus.
Aš irgi visada labai laukiu Scanoramos. Danų, švedų, norvegų filmai man patinka todėl, kad juose dažniausiai būna labai gilios mintys paslėptos.
Dar yra Kino pavasaris. Irgi geras festivalis 😉 Scanorama Vilniuje jau eina į pabaigą, tai galim jau laukti pavasario 😉
Be kino, kaip be oro…. o dažniausiai tai be miego, nes kam sapnuot, kai šitiek gerų filmų.. 🙂
Sapnai jau atskira tema. Be jų irgi niekaip 😉