Apie kasdienišką meilę
Pavargau skaityti ir rašyti apie pasakiškas meiles, sudaužytas širdis bei gyvenimo tragedijas. Pavargau nuo didelių dalykų, nevaldomų aistrų ir karčios kančios temų. Todėl šiandien rašau apie meilę kasdieniškai.
Pavargau skaityti ir rašyti apie pasakiškas meiles, sudaužytas širdis bei gyvenimo tragedijas. Pavargau nuo didelių dalykų, nevaldomų aistrų ir karčios kančios temų. Todėl šiandien rašau apie meilę kasdieniškai.
Šiandien norėčiau su Jumis padiskutuoti mums, merginoms, vis ramybės neduodančia tema – svorio tema. Amžinas priešas – veidrodis ir klausimas sau “ar aš ne per stora?”. Oi koks baisus celiulitas! Krūtinė kaip lenta, kojos kaip kaladės, o pilvas kaip balionas ir t.t. Kuriai nekyla tokių ir panašių savęs nemylėjimo priepuolių? Kiek žinau, kartais kyla visoms.
Šiandien verda emocijos, todėl ir dienoraščio antraštė tokia iškalbinga. Barniai poroje – neišsemiama tema, bet vis tik šiandien pabandysiu išspausti iš jos šį tą naujo. Ką jis turi prisidirbti, kad turėčiau teisę pavadinti paršu? Ką kiauliukams daryti, kad išpirktų nuodėmes? O kas jeigu besikoliodama persistengsiu..? Pasvarstykim. Moteriškai. Bet tinka ir vyrams.
Vakar stotelėje sutikau seniai matytą, bet artimą draugę su raudona rože rankose. Pagalvojau: kaip romantiška… Ji draugauja su vaikinu jau dvejus metus, o jie vis dar vaikšto į ypatingus pasimatymus… Pasirodo tikrovė ne tokia paprasta. Kol važiavome autobusu, išklausiau jos istoriją, papasakosiu ją ir Jums.
Ruošdama straipsnį apie antrą kartą besituokiančias poras, užsienio tinklapiuose aptikau įdomios statistikos apie pakartotines santuokas. Nors skirtingų šaltinių duomenys šiek tiek skiriasi ir jie surinkti ne Lietuvoje, bendros tendencijos puikiai matosi. Susipažinkite su šiais faktais.
Tai jau antras mano dienoraštis apie asmeninius įspūdžius po matytų renginių per pastarąsias savaites. Tiesiog sunku nepasidalinti tuo, kuo gyvenu. Šįkart lankiausia Lietuvoje koncertavusios Katie Melua pasirodyme.
Norėčiau su Jumis pasidalinti įspūdžiais pažiūrėjus spektaklį “Laisvės kaina”. Nežinau, kaip tai padaryti neatskleidžiant siužeto, nes galiu sugandinti visą intrigą nusprendusiems nueiti. Bet pabandysiu.
Iš pradžių pievos pasipuošė saulės geltoniu ir kruvinomis tulpėmis, tada pražydo obelys. Pirmosios maudynės. Gėlės sode. Drugelio šokis. Tokia buvo mano vasara…
Neseniai buvau susitikusi su vaikystės laikų drauge. Žvelgdama į tokias merginas kaip ji, aš pradedu nieko nesuprasti apie vyrus. Kodėl jos niekam nereikia?
Kasdien žiniasklaidoje mirga susirūpinimas, kad daug moterų nutraukia vaiko gyvybę vos jai užsimezgus. Bet man įdomi kita šio reikalo pusė. Ar mes, teisieji, gelbėdami kiekvieną gyvybę, kokia ji bebūtų ir koks gyvenimas jos belauktų, paklausiame savęs, ar tas vaikutis pats nori gyventi…