Kodėl mes tokie pikti ir netolerantiški?

Skaitydama diskusijas po “Darnios poros” straipsniais, dienoraščiais, o ypač forumą nuolatos susiduriu su temomis ir komentarais, virstančiais pasisvaidymu žaibais.  Kodėl esame tokie kandūs ir taip norime įgelti kiekvienam mąstančiam kitaip?

Gal tai mūsų nacionalinis bruožas. Elgtis taip, kad tik kaimynui būtų blogiau ir pasidžiaugti, kai jo namas dega. Tokia mintis atrodo turi pagrindo, nes naršydama užsienio forumuose mažai kur pastebėjau kandžius atsakymus ir pašaipas. Ten paprastai negailima nuoširdžių patarimų. O pas mus? Žinoma, yra ir nemažai geranoriškai nusiteikusių žmonių, tačiau visada atssiranda bent keli tokie, kurie kitus išvadina necenzūriniais žodžiais. O kaip su temų kūrimu forumuose? Vėlgi dauguma autorių išvadinami kvailiais, kad apskritai jiems kilo klausimų. Lyg kiti būtų visažiniai.

Taigi pripažinkime faktą – dažnai esame netolerantiški ir pikti. Kartais man atrodo, kad tai didžiulė mūsų visuomenės liga. O kažkur juk reikia nuleisti garą. Taip ir kenčia virtualūs pašnekovai, nes supykti kažkam į akis daugeliui trūksta drąsos.

Ką daryti, kad komentarų ir forumų neterštų pagieža? “Darnioje poroje” stengiamės kurti šiltą ir draugišką atmosferą. Esame labai dėkkingi visiems tinklapio lankytojams, kurie vertina tokias pastangas ir prie jų prisideda. Atrodo, kad visiems kartu mums kažkas pavyksta. Būkime šilti vieni kitiems, juk dabar žiema – taip šalta. Ieškokime bendraminčių ir mokinkimės iš mąstančiųjų kitaip. Draugaukime 🙂

43 thoughts on “Kodėl mes tokie pikti ir netolerantiški?”

  1. Mano manymu, piktas ir netolerantiškas – du skirtingi dalykai. Aš neketinu draugaut su visais ir visiems sakyti: šaunuolis, gyvenk kaip nori! Kai kuriuos dalykus laikau blogais. Yra vertybės ir nevertybės. Jas atskirti vaiką moko nuo mažens. Gal dabar jau nebemoko, ar vaikai nebemokytini, neįgalūs?
    Dabar daug kur peršama tolerancija, nuo kurios vemti verčia. Blogio ir gėrio niveliacija. Trumparegystė, kai matom veiksmo tik artimiausius padarinius. Arba kai blogis tik tada, kai MAN blogai, na dar mano giminei ar draugeliams. Jei manęs neliečia, tai ne blogis. Žudykit, tik ne mane – čia tolerancijos riba. Sakyčiau, siaura ir be perspektyvos.
    Kitas klausimas – mandagus bendravimas. Aš paprastai ką nors rašydama parašau: mano nuomone, manymu, įsitikinimu, man atrodo, aš tikiu, regis ir pan. Nes nesu visažinė, išminties ir teisingumo etalonas. Sakau savo nuomonę. Tikrai nelinkiu sėkmės visiems be išimties darbeliams ir užmojams.
    O kur dar nesusipratimai dėl to, kad rašant neperduodamos kalbos intonacijos, loginiai kirčiai?
    Šita tema gera diskusijoms. Tik kaži, ar rasim bendrą sutarimą…

    Reply
  2. Klausimą, Agne, iškėlei teisingai? O ar į jį atsakei? Klijuoji visiems Lietuviams “ligonių” etiketę – piktas ir netolerantiškas. Gal reikėjo pirma išsiaiškinti ką reiškia piktas komentaras, o ką netolerantiškas ir kas sąlygoja tokius komentarus (nekalbu apie keiksmažodžius ar kitokius negražius žodžius)? Bendros taisyklės, turbūt, nerasi. O tau, Agne, neatrodo, kad pačios straipsnis yra piktas ir netolerantiškas? Ar toleruoji kitaminčius? Siūlai padlaižauti? “Mokinkimės iš mąstančiųjų kitaip”, tik taip galėsime save realiai įvertinti.
    P.S. Mano komentaras piktas ar (ir) netolerantiškas?

    Reply
  3. Danute, įdomios Jūsų mintys.
    Aš manau, kad tolerancija reikalinga, bet ji, žinoma, turi ribas.
    Bet ar būtina ant tų, kurių netoleruoju pilti pamazgas kaip dažnai daroma? Na, pavyzdžiui nelaimingai įsimylėjusios vedusį vyrą moters tema forume. Galima parašyti savo neigiamą nuomonę be keiksmažodžių, be agresyvaus pykčio.

    Neseniai susidūriau su įdomia nuomone. Viena mergina, apsilankiusi DP svetainėje, labai pasipiktino radusi forume temą, kurioje buvo atsiliepimų, jog žmonės nenori čia matyti homoseksualų. Toleruojantys tradicines vertybes buvo išvadinti davatkomis, o homoseksualai – ginami. Tai gaunasi jau kaip ir netolerancija heteroseksualams, kurių požiūris į šeimą tradicinis.
    Ir kas pasakys, kur šioje situacijoje yra tolerancija ir netolerancija? Keblu.

    Reply
  4. Tomai, klausimą iškėliau, atsakymo tikiuosi paieškot visiems kartu.
    Kodėl tau kilo mintis, kad mano straipsnis piktas ir netolerantiškas? Juk tik iškeliu ir aptariu problemą. Kitaminčius toleruoju, kol jie manęs ir kitų neįžeidinėja ir per prievartą nekiša savo nuomonės. O skaitydama žmonių atsiliepimus visada stengiuosi būti atvira naujoms idėjoms. Gal kažko išmoksiu, jei pažiūrėsiu į pasaulį plačiau nei apima mano regėjimo kampas 😉

    Reply
  5. Taip, diskutuot ir įdomu dėl to, kad temą gali pamatyt visais kampais, iš įvairių patirčių, ko pats vienas nei nesusapnuotum.
    Man nepatinka, kai klijuojamos etiketės. Pvz., kvailys, davatka (necenzūrinių neminėsiu).
    Kas trukdo parašyt, jei taip labai jau norisi, ne “Kvailys!”, o “Tamsta man atrodai kaip kvailys” arba “Nerandu tavo komentare jokio turinio”. Gal anas ir ne kvailys, gal ir turinys yra, tik aš nematau ar man klaidingai atrodo, todėl ir nesusišnekam. 🙂
    Lengvos pašaipėlės būtų nieko tokio, bet kai nesigirdi pašnekovo intonacijų, kitas žmogus gali jas suprasti ir klaidingai. Šiek tiek gelbsti šypsenėlės, deja, ne visad…

    Reply
  6. vaikai, gyvenkime draugiškai! 😉
    imho, netolerancija ir yra pyktis. jei toleruoji, tai atsainiai reaguoji į gėjus, negrus (yra dar toks žodis lietuvių kalbos žodyne!), vagis, žmogžudžius. nes, kaip auksčiau minėta, “manęs tai neliečia” (“mano namas kampinis”). bet jei jau netoleruoji, tai makt tokiam su visais rytietiškais žodelyčiais ir pasvaiščiojimu, ką darei su jo motina bei jo lyties organais. tai čia jau piktai.

    o Agnės įrašas nei piktas, nei netolerantiškas. ir man visai nepasirodė, kad ji kartoja daugumos (iš mano sutiktų interneto komentatorių) klaidą – pagal vieną ar kelis pavyzdžius, blogąsias savybes visiems priskirti.

    Reply
  7. Agne, matyt mažai užsienio forumų aplankei. Galiu pasakyti, kad nedraugiškumas, pašaipos ir t.t. juose taip pat nesvetimi. O bendra tendencija tokia – kuo platesnė publika renkasi, tuo daugiau kandumo ir netolerancijos.

    Reply
  8. Agne,šaunu kad pasiūlei tokią temą,nes kai bandžiau dalyvaut forume ir pasakyt savo-būtent savo- nuomonę kitos dalyvės gan piktai išvadinta jog “nežinau kur randuosi”,kad “man su galva negerai” o temos autorė tos pačios narės taip buvo žeminama ir smerkiama,nors jokio kriminalo ji nepadarė…bet juk žemindamas ir įžeidinėdamas kitą žmogų aukštesniu ir protingesniu netapsi….aš čia nekalbėjau apie toleransija kitos orentacijos (čia psichologų darbas)ar kriminaliniams nusikaltėliams(čia teisėsaugos darbas)….aš galiu atsisėdusi atsisėdus,bet ar kas nuo to pasikeis?Todėl esu linkusi savo nuomone nepiktinti kitų forumų dalyvių

    Reply
  9. Danute, teisingai sakot, blogiausia, kad nesimato intonacijos bendrajant raštu. O šiaip, manau, kokiais švelniais žodžiais kvailiu beavadinsi, vis tiek žmogus jausis kvailiu pavadintas 🙂

    Reply
  10. Rokai, iš tiesų man sąvokos “netolerancija” ir “pyktis” irgi atrodo labai glaudžiai susijusios, nesigilinau į žodynus jų prasmę analizuodama. Bet akivaizdu, jei esame netolerantiški, ant tų žmonių pykstame. Jei esame pikti, tai dažnai ant tų, kurių netoleruojame.

    Reply
  11. Juozai, galbūt ir nedaug. Galbūt tokį įspūdį susidariau, nes skaičiau ne viską iš eilės, o temas, kur žmonės aprašo rimtas problemas. Ir tikrai pašaipų jose mačiau mažiau nei lietuviškose panašiose temose.

    Reply
  12. Agne, aš nemanau, kad, jei žmogus man atrodo kvailys ar atrodo/elgiasi/mąsto kvailai, ar keistai, ar dar kaip nors, turėčiau būtinai nutylėti, nes tai būtų mandagu. Tiesiog parašau, kaip man ATRODO. O tam kitam pasvarstyti ir spręsti, yra jis toks iš tiesų, ar ne.
    Jei aš apie save labai gerai galvoju, tai nereiškia, kad taip ir yra. Kiti žmonės su savo nuomonėm apie mane kartais tampa šaltu dušu. Tai daug geriau, negu nutylėti – kas reiškia, kad sutikai beviltišką (kvailelį, keistuolį…), kuriam apskritai neverta nieko sakyti, vis tiek nepasikeis.

    Reply
  13. (atsiprasau, staiga kazkur dingo lietuviskos raides)
    Faktas, kad forume turi vykti diskusija tarp skirtingu poziuriu ir nuomoniu. Naturalu, jei ji buna karsta – tai puiku, taip dar idomiau. Nereikia tu: “lia lia, vaikuciai, gyvenkime draugiskai”. Esme – diskutuojanciuju kultura. Cia psichologiniai dalykai. Zmones nesuvokia savo agresijos priezasciu ir nemoka jos valdyti. Savo nuomone butina ginti, bet garbingai, o ne zeminant kita.

    Reply
  14. “O šiaip, manau, kokiais švelniais žodžiais kvailiu beavadinsi, vis tiek žmogus jausis kvailiu pavadintas”

    Pavadinkim “kvailučiu” – mažybine forma – ir iškart pasijus prasminis niuansas 🙂

    Reply
  15. Jinais, o taip norėtųsi, kad tas kultūros lygis būtų aukštesnis. Tik kaip to pasiekti? Vienintelis man žinomas būdas- pradėti nuo savęs 😉

    Reply
  16. Agne, kilo dar viena mintis. Manau, neteisingai daro tie, kurie veliasi į ginčus su tais piktais ir nekultūringais: piktinasi, gėdina, aiškina, kaip reikia gyventi, bando juos atversti į “teisingųjų ir dorųjų kelią”. Atsiribojimas ir ignoravimas kaip tik nekultūringąjį gal priverstų susimąstyti, kodėl jis liko vienas, kodėl visi nuo jo nusisuko. Būti su tais žmonėm, kokie tau patinka – toks būtų mano atsakymas į šio straipsnio klausimą. Panašus traukia panašų, ir aplink susidarys tokia aplinka, kokios esam verti.

    Reply
  17. Veltis į ginčus su piktais neverta.
    Bet aš linkusi atsiliepti ir į nemandagų ar piktą komentarą, jei jame randu nors kokį racionalų grūdelį, nors kokią mintį į temą… 🙂
    Galima tada ir toliau tęsti, reaguojant ne į pyktį, o į tą gerą grūdelį. Aišku, būna tokių, kuriems reikia tik išsivemti, bet kitas gal netyčia įsiskaudino, ar šiaip – turi ką pasakyti, bet bloga nuotaika sugadino stilių šią akimirką. Ką padarysi, visko pasitaiko. Kartais žiūrėk, tas pikčiurna visai padoriai toliau ima rašyti. Nes nėra blogas žmogus.
    Reziume: neverta atsiliepti į piktumą, o į (piktą) komentarą – kodėl gi ne?

    Reply
  18. Jinais, bet aš matau problemą tame, kad MES visi būnam pikti. Pradedam kapotis vieni su kitais ir jaučiamės teisūs. Juk būna taip… Nėra teisiųjų ir neteisiųjų – visi kartais prarandam kantrybę ir išpilam pamazgas ant kito…

    Reply
  19. Danute, patiko idėja, kad į piktą komentarą atsiliepus mandagiai, jo autoriaus tonas toliau irgi gali tapti malonesnis. Čia teisingai pastebėta.

    Reply
  20. Tada atsakymas į klausimą “Kodėl mes pikti” būtų “Todėl, kad mes ne šventieji.” Stengtis, aišku, reikia, bet tapti šventuoju vis tiek nepavyks. Taip kad nereikia to reikalauti nei iš kitų, nei iš savęs.

    Reply
  21. Va dar vieną veislę ką tik radau: Ne narys, nei jokia raide nepasirašo – tokia tuščia vieta, pirsteli kokią šlykštynę… turbūt mano, kad labai šmaikščiai?

    Reply
  22. Jinais, mes tikrai ne šventieji, bet šiuo atveju turbūt reikia iš savęs pasistengti pareikalauti, o suklydus pasitaisyti. Vis mažiau bus pykčio 😉

    Reply
  23. Agne, nu negi tu iš tikrųjų nori būti tobula? Žinok, nelaimingi tie besistengiantys tapti tobulais(paradoksalu, bet jie tik tolsta nuo tikslo). Kiek galima iš savęs reikalauti? Kiek čia apie tave skaičiau ir susidariau nuomonę, viskas tau gerai. Norisi pasakyti – atsipalaiduok ir daugiau džiaukis gyvenimu. Tos džiaugsmo akimirkos tikrai kartais būna tobulos – be jokių mūsų pastangų. (Na, nebent darbas toks – provokuoti.)

    Reply
  24. Danute, kartais linksmai. Bet dažniau tiesiog nenuoširdžiai. Anonimiškumas leidžia apsimesti, kuo tik nori, todėl niekada negali žinoti, su kuo bendrauji.

    Reply
  25. Gal ir nesiekiu būti tobula, bet norėtųsi, kad man viskas tobulai sektųsi 🙂 Atsipalaiduoti? O kur ta riba, kada atsipalaidavimo tampa per daug? Be pastangų tų džiaugsmo akimirkų būna žymiai mažiau.

    Reply
  26. Tą ribą tik tu pati gali pajust. Aš pajusdavau, kai dėl ko nors labai stengdavausi, o rezultatas pasirodydavo nevertas įdėtų pastangų. Jėgos nėra begalinės… Gal tas balansas ir sugebėjimas neperžengt ir būtų meilė sau?

    Reply
  27. Tam, kuris:
    greiciausiai butent apie tokia netolerancija Agne ir norejo parasyti… Nes tavo komentaras tai jau tikrai netolerantiskas. Parasytas greiciau is tokios momentinio pykcio, nei kad is isigilinimo. Plius – pirmiau vertetu parasyti kokia SAMONE, kad galetumei kitus teisti uz NESAMONES.

    Reply
  28. Monika, būtent apie tokią netoleranciją ir įžeidinėjimus. Jokios diskusijos, jokios pagrįstos nuomonės išsakymo, tik leptelėtas įžeidimas. Bet negi dabar gilinsimės į kiekvieną nepagarbų komentarą? Išprotėti taip galima 😉

    Reply
  29. Dėl anonimiškumo. Kaži, ar žmogus gali apsimesti tuo, ko jame nors šiek tiek nėra?
    Šituose internetiniuose pašnekesiuose bendrauju su tuo asmens įvaizdžiu, kurį pajuntu, įžvelgiu, suprantu. Su kauke. Ne mano reikalas ją demaskuoti. (Džiaugiuos, jei manęs neišsigąsta ir dar daugiau kaukių neužsideda 🙂
    Bet ir realybėje taip yra. Kol žmogų nors kiek pažįsti, pūdą druskos turi drauge suvalgyt 🙂

    Reply
  30. Kaip sakoma vienoje daineleje:”sabaka byvajet kusachej, no tolko ot zhizni sabachej”…. ko noreti is musu zmoneliu, kurie ant savo kailio tiek patyre ir dar nezino,kas ju laukia…Sena kinieciu patarle byloja, kad linkedami savo priesui blogo – linki gyventi permainu laikais. O mes tiek permainu matem , kad jau niekas musu nenustebins. Pliusas, kad turesime ka papasakoti anukams. Minusas, kad nesulauksim anuku , nes vienas kita sugraushim… Taciau as optimistishkai tikiu, kad viskas bus gerai…gyvensim ilgai , laimingai ir graziai…(is A. Mamontovo dainos)

    Reply

Leave a Comment