AB “Malsena” produkcijos Ispanijos rinkoje programa

Turinys
ĮVADAS 3
1.AB „Malsena“ pristatymas 4
1.1.Apie įmonę 4
1.2.Istorija 4
1.3.AB „Malsena“ veiklos kryptys 5
1.4.Malūnas Panevėžyje 5
1.5.Malūnas Vievyje 6
1.6.Mišinių cechas 7
1.7.Apdovanojimai 7
1.8.Asortimentas 8
2.Ispanijos rinkos makroaplinkos analizė (matrica) 18
3.Ispanijos rinkos makroaplinkos veiksnių analizė 19
3.1.Trumpa informacija apie Ispaniją 19
3.2.Ispanijos geografinė padėtis 19
3.3.Krašto istorija 20
3.4.Ispanijos gamta 21
3.5.Ispanijos klimatas 22
3.6.Ispanijos flora ir fauna 22
3.7.Ispanijos gyventojai 23
3.8.Ispanijos ūkis 24
3.9.Ispanijos ryšiai su Lietuva 24
3.10.Ispanijos kultūra 25
4.Tarptautinio marketingo programa 27
4.1.Prekė 27
4.2.Prekių kokybė 27
4.3.Prekių įpakavimas 27
4.4.Prekės ženklas 28
4.5.Prekių kainos 29
4.6.Paskirstymas 31
4.7.Rinkos segmentavimas 32
IŠVADOS 33
LITERATŪRA 34ĮVADAS
Šiame darbe pateiksiu AB „Malsena“ produkcijos Ispanijos rinkoje marketingo programą. Rašydama šį darbą sužinojau daug naudingos informacijos apie pačią šalį ir įmonę. Taigi šią informaciją ir pabandysiu pateikti darbe.
Šio darbo tikslas yra parengti marketingo programą, skirta Ispanijos rinkai.

Darbo objektas – marketingo prrograma.

Darbo uždaviniai:

Pristatyti įmonę AB „Malsena“

Pristatyti prekių asortimentą

Parengti Ispanijos makroaplinkos matricą

Išnagrinėti Ispanijos makroaplinką.

Darbo metodai:

Surinktos medžiagos analizė;

Įvairių šaltinių analizė.1. AB „Malsena“ pristatymas
1.1. Apie įmonę
Panevėžys nuo seno garsėja kaip malūnų miestas. Šiandien malūnininkystės tradicijas Panevėžyje tęsia akcinė bendrovė „Malsena“. „Malsena“ – viena stambiausių ir pažangiausių grūdų perdirbimo pramonės įmonių Lietuvoje. Pasitelkusi modernią malybos technologiją, bendrovė gamina platų produkcijos asortimentą: kvietinius ir ruginius miltus, miltų mišinius, kvietinius gemalus bei sėlenas.
Pažangios technologijos leidžia įmonei prisitaikyti prie laikmečio keliamų reikalavimų – pateikti vartotojui aukščiausios kokybės produktą. Svarbiausia įmonei – pirkėjų reeikalavimai, kurie skatina „Malseną“ nuolat atnaujinti produkcijos asortimentą.
2000 metų rugsėjį buvo pradėti gaminti miltiniai mišiniai blynams, lietiniams blyneliams, picai. Tais pačiais metais miltiniai mišiniai buvo pripažinti geriausiu Lietuvos metų gaminiu. 2001-ųjų balandį pradėti gaminti nauji mišiniai keksams ir biskvitams. „Agrobalt’2001“ pa

arodoje miltiniai mišiniai blynams buvo apdovanoti aukso medaliu. 2002 metų birželį pradėti gaminti nauji mišiniai cepelinams ir bulviniams blynams, kurie jau gruodį laimėjo „Malsenai“ geriausio 2002 metų gaminio vardą.
Ateityje AB „Malsena“ žada pradžiuginti vartotojus naujais gaminiais, kurie tikrai paįvairins jų virtuvę. Gera techninė bazė, efektyvus vadovavimas bei darnus kolektyvas – sėkmingos AB „Malsena“ veiklos ir stabilių pozicijų garantas.1.2. Istorija
Imonės istorija prasidėjo anksčiau nei prieš pusantro šimto metų. Senajame malūne Kranto gatvėje miltai buvo malami net nuo 1841 metų.
1944 m. įsteigta paruošinė organizacija, kurios veikla – grūdinių kultūrų, veislinių sėklų bei šieno priėmimas ir saugojimas.
1957 m. prie įmonės prijungtas Panevėžio malūnas, kuriame miltai buvo malami jau nuo XIX a. vidurio.
1960 m. įmonėje pradėti gaminti kombinuotieji pašarai.
1993 m. pradėtas eksploatuoti naujas elevatorius ir malūnas.
1994 m. įmonė reorganizuota į akcinę bendrovę ir pavadinta „Malsena“. Šiis pavadinimas tiesiogiai atspindi įmonės veiklos pobūdį.
2000 m. rugsėjį bendrovė pirkėjams pradėjo tiekti ruginę produkciją.
2000 m. spalį atidarytas miltinių mišinių cechas; rinkoje pasirodė „Malsenos“ mišiniai blynams, blyneliams ir picai.
2001 m. rugsėjį pradėta miltinių mišinių keksams ir biskvitui gamyba.
2002 m. vasarį pradėta mišinio bulviniams blynams gamyba, vasarą rinkai pristatytas mišinys cepelinams.
2003 m. pavasarį pirkėjams pristatytas mišinys žemaičių blynams.
2004 m. sausį atidarytas naujai rekonstruotas Vievio malūnas.
2004 m. mažmenoms ir profesionalams pristatyti duoniniai mišiniai.1.3. AB „Malsena“ veiklos kryptys
Pramoniniam vartotojui: gaminami kvietiniai ir ruginiai miltai, rūšinių milltų mišiniai, sėlenos.

Mažmenoms: kvietiniai miltai, mi
iltiniai, konditeriniai, bulviniai ir duonos mišiniai, kviečių sėlenos bei gemalai.

Grūdų prekyba: importas/ eksportas.

Grūdinių kultūrų paruošimas ir saugojimas: kviečiai, rugiai, salykliniai miežiai, rapsas.

Laboratoriniai tyrimai: veislinių grūdų, rušinių miltų kokybiniai parametrai.1.4. Malūnas Panevėžyje
Panevėžio kvietinių miltų malūnas – tai grūdų valymo, drėkinimo, malimo, sijojimo bei pagamintos produkcijos pakavimos ir miltinių mišinių gamybos procesų skyriai. Per parą šiame malūne perdirbama apie 250 t kviečių. Sumontuoti aukšto efektyvumo, pagal šveicarų firmos „Buhler“ licencijas pagaminti technologiniai įrengimai. Tarintos produkcijos sandėliavimui įrengti 5000 t talpos sandėliai.

Grūdų paruošimui ir sandėliavimui pastatyti du 27 tūkst. ir 24 tūkst. tonų talpos elevatoriai ir trys 24, 32 ir 50 t/val našumo džiovyklos su automobilių iškrautuvais. Įrengtos dvi geležinkelio vagonų pakrovos – iškrovos linijos.
Elevatoriuose superkami rugiai/ kviečiai perdirbami, priimami saugoti. Superkamas, sandėliuojamas rapsas, džiovinami ir paruošiami gamybai salykliniai miežiai.
Ilgas grūdų valymo, malimo ir sijojimo kelias užtikrina aukštą miltų vandens sugėrimo procentą. Tai svarbu kepykloms, didinančioms savo gaminių išeigas.1.5. Malūnas Vievyje
Iš bankrutuojančios įmonės įsigytame malūne Vievyje, 2003 m. pradėta malūno kapitalinė rekonstrukcija. Nuo 2004 m. pradžios, atnaujintame malūne gaminami kvietiniai ir ruginiai rūšiniai miltai. Malimo procesas visiškai automatizuotas ir kompiuterizuotas bei pritaikytas skirtingiems grūdams – kviečiams ir rugiams. Vievyje per dieną perdirama iki 300t maistinių kviečių ir 240t maistinių rugių. Malūno techninis projektas paruoštas pagal šveicarų firmos Buhler bei italų firmos GBS group rekomendacijas bei jų

ų įrangą.

Atnaujintame malūne sutelkta pažangiausia įranga miltų pramonės srityje: grūdų valymas nuo priemaišų, drėkinimo aruodai, malimas ir sijojimas. Keletas naujausių technologijų, įdiegtų Vievio malūne:
– Grūdų valymo sektoriuje sumontuotas trijeris, atskiriantis pagal ES standartus neleistinas priemaišas – skalses ir dervines rauges;
– Įdiegta grūdų drėkinimo sistema, kurioje grūdų išorinės luobelės – sėlėnos – tampa elastingesnės, o jas atskyrus, miltai tampa šviesesni ir švaresni;
– Homogenizavimas – ypatingas miltų paruošimas, užtikrinantis pastovių miltų kokybinių parametrų gavimą;
– Miltų mišiniai – automatinis rūšinių miltų (ruginių su ruginiais; kvietinių su kvietiniais; kvietinių su ruginiais; kvietinių/ruginių miltų su pageidaujamais priedais) maišymas.1.6. Mišinių cechas
2000 m. pradėjęs gamybą mišinių cechas su keletu miltinių mišinių asortimente, metams bėgant pasipildydavo naujais produktais. Mišinių cecho laboratorijoje sukurtos naujos receptūros prieš pateikiant vartotojams yra testuojamos: tikrinamos mišinių maistinės savybės, galiojimo terminai, maistinė produkto vertė.
Mišinių ceche gaminami šie mišiniai:
– Miltiniai mišiniai: picai, blynams, lietiniams desertiniams blyneliams;
– Bulviniai mišiniai: bulviniams blynams, cepelinams, žemaičių blynams;
– Konditeriniai mišiniai: biskvitams, šokoladiniams, vyšnių, apelsinų, citrinų, aviečių skonio keksams;
– Duoniniai mišiniai:
– mažmenos pirkėjams: mišiniai Daniškoms, Pilno grūdo ir Tradicinėms bandelėms;
– profesionalams: pagal individualius poreikius, kuriamos receptūros kepykloms, viešbučių, restoranų ir kavinių virtuvėms.
Miltiniai mišiniai buvo apdovanoti „Agrobalt’2001“ aukso medaliu ir pelnė geriausio Lietuvos metų gaminio vardą. Bulvinis mišinys cepelinams 2002 m. gruodžio 21 d. Pripažintas geriausiu Lietuvos metų gaminiu.1.7. Apdovanojimai
1998 m. AB „Malsena“ miltai 550 D buvo pripažinti geriausiu Lietuvos metų gaminiu.
1999 m. AB

B „Malsena“ miltai 550 D parodoje „AgroBalt’1999“ buvo apdovanoti aukso medaliu.
1999 m. AB „Malsena“ manų kruopos buvo pripažintos geriausiu Lietuvos metų gaminiu.
2000 m. rugsėjo mėn. AB „Malsena“ miltiniai mišiniai buvo pripažinti geriausiu Lietuvos metų gaminiu.
2001 m. balandžio mėn. AB „Malsena“ miltiniai mišiniai blynams parodoje „AgroBalt’2001“ buvo apdovanoti aukso medaliu.
2002 m. gruodžio 11 d. AB „Malsena“ mišinys cepelinams buvo pripažintas geriausiu Lietuvos metų gaminiu ir apdovanotas aukso medaliu.1.8. Asortimentas
Kvietiniai miltai

Kvietiniai miltai yra malami iš minkštųjų kviečių grūdų. Jie naudojami kaip pagrindinė žaliava duonos, konditerijos pramonėje ir sudaro beveik trečdalį visų maistui naudojamų produktų.
Šiuo metu AB „Malsena“ gamina šių tipų kvietinius miltus:
Smulkiai fasuotų kvietinių miltų pakuotė – popieriniai pakeliai po 1 kg, 1,75 kg ir 2 kg.
Kvietinių miltų vartojimo terminas – 12 mėnesių nuo pagaminimo.

Kvietiniai „Karališki“ miltai

„Karališki“ miltai 405 D – tai pagerinti aukščiausios rūšies miltai, skirti geriausios kokybės konditerijos gaminiams (biskvitams, šakočiams, sausainiams, makaronams).
Smulkiai fasuotų „Karališkų“ kvietinių miltų pakuotė – popieriniai pakeliai po 1 kg.
Kvietinių miltų vartojimo terminas – 12 mėnesių nuo pagaminimo.

Kvietiniai miltai „Ekstra”
„Ekstra“ miltai 405 D – tai ypatingai aukštos kokybės stambaus malimo miltai 405 D, pagaminti iš rinktinių aukščiausios klasės kviečių grūdų pagal pasaulyje žinomiausios šveicarų firmos „Buhler“ technologiją. Naudojant šią grūdų malimo technologiją, miltuose išlieka visos vertingos maisto medžiagos, garantuojama puiki miltų kokybė. Todėl naudodami „Malsenos“ „Ekstra“ miltus, Jūs sukursite tikrus konditerijos šedevrus! Miltai „Ekstra“ ypač tinka sausainiams kepti.
Smulkiai fasuotų kvietinių miltų „Ekstra“ pakuotė – popieriniai pakeliai po 1,75 kg.
Kvietinių miltų vartojimo terminas – 12 mėnesių nuo pagaminimo.

Aukščiausios rūšies kvietiniai miltai
Aukščiausios rūšies kvietiniai miltai 550 C ir 550 D – jie rekomenduojami visų baltų kepinių, ypač mielinių bandelių, pyragų ir batonų, gamybai.
Už puikias vartojamąsias savybes kvietiniai miltai (550 D) pripažinti geriausiu 1998 metų Lietuvos gaminiu. Be to, šie miltai pelnė tarptautinės žemės ūkio parodos „AgroBalt’99“ medalį.
Smulkiai fasuotų kvietinių miltų pakuotė – popieriniai pakeliai po 1 kg ir 2 kg.
Kvietinių miltų vartojimo terminas – 12 mėnesių nuo pagaminimo.

Pirmos rūšies kvietiniai miltai
Pirmos rūšies kvietiniai miltai 812 D – jie dažniausiai naudojami kvietinei duonai ir batonams kepti.
Smulkiai fasuotų kvietinių miltų pakuotė – popieriniai pakeliai po 1 kg, 1,75 kg ir 2 kg.
Kvietinių miltų vartojimo terminas – 12 mėnesių nuo pagaminimo.

Miltiniai mišiniai

Miltiniai mišiniai – tai produktai, gaunami maišant miltus su kitais sausais maisto produktais, pieno milteliais, kiaušinių milteliais, cukrumi, druska ir kt.
Miltiniuose mišiniuose yra visi tešlai pagaminti reikalingi priedai. Todėl patiekalų iš mišinių paruošimas yra labai paprastas – reikia tik įpilti vandens, išmaišyti ir galima kepti. Mišiniai yra naujos kartos maisto produktai, skirti laiką taupančioms šeimininkėms.
Miltinių mišinių pakuotė:

polipropileno maišuose po 50 kg;

popieriniuose pakeliuose po 500 g (dėžėje – po 6 ir 12 kg).
Vartojimo terminas – 5 mėnesiai nuo pagaminimo.

Miltinis mišinys blynams

Miltinis mišinys blynams – šis produktas gaminamas iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų, kiaušinių miltelių, pieno miltelių, kviečių skaidulų, citrinos rūgšties, tešlos kėlimo medžiagos, cukraus ir druskos. Tai greitai paruošiamas ir skanus patiekalas.
Miltinių mišinių pakuotė:

polipropileno maišuose po 50 kg;

popieriniuose pakeliuose po 500 g (dėžėje – po 6 ir 12 kg).
Vartojimo terminas – 5 mėnesiai nuo pagaminimo.

Miltinis mišinys lietiniams desertiniams blyneliams
Miltinis mišinys lietiniams desertiniams blyneliams gaminamas į aukščiausios rūšies kvietinius miltus įmaišant kiaušinių miltelių, pieno miltelių, vanilino, citrinos rūgšties, cukraus ir druskos.
Miltinių mišinių pakuotė:

polipropileno maišuose po 50 kg;

popieriniuose pakeliuose po 500g (dėžėje – po 6 ir 12 kg).
Vartojimo terminas – 5 mėnesiai nuo pagaminimo.

Miltinis mišinys picai
Miltinis mišinys picai – šį produktą sudaro aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, kepimo mielės, kviečių skaidulos ir druska.
Miltinių mišini.ų pakuotė:
polipropileno maišuose po 50 kg; popieriniuose pakeliuose po 500g (dėžėje – po 6 ir 12 kg).
Vartojimo terminas – 5 mėnesiai nuo pagaminimo.

Miltinis mišinys biskvitui
Miltinis mišinys biskvitui gaminamas iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų, kiaušinių miltelių, pieno ir išrūgų miltelių, kviečių skaidulų, kepimo miltelių, cukraus ir druskos.
Miltinių mišinių pakuotė:

polipropileno maišuose po 50 kg;

popieriniuose pakeliuose po 500g (dėžėje – po 6 ir 12 kg).
Vartojimo terminas – 5 mėnesiai nuo pagaminimo.

Miltinis mišinys šokoladiniam keksui
Miltinis mišinys šokoladiniam keksui – šis produktas gaminamas iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų, kiaušinių miltelių, išrūgų miltelių, krakmolo, kakavos, kepimo miltelių ir cukraus.
Miltinių mišinių pakuotė:

polipropileno maišuose po 50 kg;

popieriniuose pakeliuose po 500g (dėžėje – po 6 ir 12 kg).
Vartojimo terminas – 5 mėnesiai nuo pagaminimo.

Miltinis mišinys keksui
Miltinis mišinys keksui – šį produktą sudaro aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, kiaušinių milteliai, kepimo milteliai, cukrus, aromatinė medžiaga. Mišiniai keksams gaminami keturių skonių: citrinos, apelsinų, aviečių ir vyšnių.
Miltinių mišinių pakuotė:

polipropileno maišuose po 50 kg;

popieriniuose pakeliuose po 500g (dėžėje – po 6 ir 12 kg).
Vartojimo terminas – 5 mėnesiai nuo pagaminimo.

Bulviniai mišiniai

Bulviniai mišiniai – tai produktai, gaunami maišant bulvių miltelius, miltus, krakmolą, prieskonius.
Bulviniuose mišiniuose yra visi tešlai pagaminti reikalingi priedai. Todėl patiekalų iš mišinių paruošimas yra labai paprastas – reikia tik įpilti vandens, išmaišyti, keletą minučių palaukti kol tešla išbrinks ir galima gaminti.
Mišiniai yra skirti laiką taupančioms šeimininkėms.
Bulvinių mišinių pakuotės:

bulviniams blynams po 300 g

žemaičių blynams po 400 g

cepelinams po 500 g
Mišinio cepelinams ir bulviniams blynams vartojimo terminas – 11 mėnesių nuo pagaminimo.
Mišinio žemaičių blynams vartojimo terminas – 8 mėnesiai nuo pagaminimo.

Mišinys bulviniams blynams
Mišinys bulviniams blynams – tai puiki galimybė greitai ir skaniai paruošiamas patiekalas Jūsų šeimos pietums ar netikėtai užklydusiems svečiams.
Šiame mišinyje yra visi priedai, reikalingi bulvinių blynų tešlai pagaminti. Mišinys gaminamas iš bulvių miltelių, šiek tiek miltų, krakmolo ir prieskonių.
Bulvinių blynų mišinių pakuotė:

polipropileno maišuose po 50 kg;

popieriniuose pakeliuose po 300 g (dėžėje – po 7,5 kg).

Mišinys cepelinams
Mišinys cepelinams rinkai pristatytas prieš kelis mėnesius, susilaukė ypatingo Lietuvos vartotojų dėmesio. Jame yra visi priedai, reikalingi cepelinų tešlai pagaminti. Mišinys cepelinams gaminamas iš bulvių miltelių, miltų, krakmolo ir druskos.
2002 m. gruodžio 11 d. AB „Malsena“ mišinys cepelinams buvo pripažintas geriausiu metų gaminiu ir apdovanotas aukso medaliu.
Mišinio cepelinams pakuotė:

polipropileno maišuose po 50 kg;

popieriniuose pakeliuose po 500 g (dėžėje – po 12 kg).

Mišinys Žemaičių blynams
Mišinys žemaičių blynams
Iš vieno pakelio iškepama apie 15-16 blynų.
Sudėtis: bulvių milteliai, aukšč. rūšies miltai, modifikuotas bulvių krakmolas, kiaušinių milteliai, druska. Maistinė vertė 100g produkto: baltymų – 8.4 g, riebalų – 1.9 g, angliavandenių – 70.8 g, energetinė vertė – 336 kcal.

Duoniniai mišiniai

Šie mišiniai bandelėms galėtų sudominti šeimininkes, kurios mėgsta nustebinti namiškius ir svečius naujais gardžiais patiekalais.
Mišiniai skirti visoms namuose gaminančioms moterims: ir auginančioms mažus vaikučius, ir labai daug dirbančioms, ir turinčioms daugiau laisvo laiko. Šiuos mišinius, kaip ir kitus AB “Malsenos” mišinius, sudaro visos reikalingos sudedamosios dalys rūšinei bandelei iškepti. Į mišinį tereikia įpilti vandens. Tuo “Malsena” mišiniai skiriasi iš kitų mišinių ir yra labai patogūs net toms šeimininkėms, kuri.os nemėgsta arba neturi laiko ieškoti receptūrų įvairiose knygose ar žurnaluose.

Ant mišinių pakuotės nurodoma paruošimo instrukcija, pateikiama receptų bei pasiūlymų, kokius įdarus galima dėti, su kuo bandeles valgyti ir pan.

Kuo patraukli mišinių linija “Bandelė”?
– nereikia papildomų ingredientų;
– nereikalauja specialių laikymo ar transportavimo sąlygų (pvz.: šaldytuvo);
– galiojimo laikas – 5 mėnesiai, todėl mišiniai bandelėms tinka ir toliau nuo prekybos vietų gyvenantiems žmonėms (visuomet šviežia duonelė);

Mišinys TRADICINĖMS bandelėms
Mišinį tradicinėms bandelėms sudaro aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, cukrus, druska, kiaušinių milteliai, pieno milteliai, maistiniai priedai ir mielės (prisegtos prie pakelio). Iš vieno pakelio galima iškepti 8 dideles bandeles, arba net iki 20 mažų (restoraninių) bandelių.
Iš šio mišinio kaskart galima iškepti vis kitokios formos bandelę: pynutę, sraigę, mėsainį, ragelį, kibiną, skarelę ir pan.
Tiesa, mišinys tradicinėms bandelėms yra sukurtas pagal mūsų įprastą lietuvišką skonį, todėl bandelės primena kadaise mokyklose keptas, parduotuvėse pardavinėtas bandeles už 3 kapeikas.

Mišinys PILNO GRŪDO bandelėms
Mišinys PILNO GRŪDO BANDELĖMS – šį produktą sudaro kvietiniai šveistiniai miltai (visas maltas grūdas), kvietiniai pirmos rūšies miltai, skaldyti kviečių grūdai, plikyti miltai, sausas glitimas, sėmenys, druska, cukrus, maistiniai priedai, mielės.
Toks pavadinimas miltiniam mišiniui pasirinktas ne atsitiktinai. Mat miltai šiam mišiniui malami iš sveikų grūdų su visomis luobelėmis (o jų yra net 7!), taip neprarandant grūdų maistingųjų savybių, kurios yra sveiko maisto piramidės pagrindas.
Nesmulkintų grūdų mišinio bandelės taip pat naudingos žmonėms, kurie rūpinasi savo figūra. Šiam mišiniui pagaminti naudojama tik 4,5 g cukraus, todėl jis galėtų tikti ir žmonėms, linkusiems į cukraligę.

Mišinys DANIŠKOMS bandelėms
Miltinis mišinys Daniškoms bandelėms – tai visiškai paruoštas duoninis mišinys, turintis Skandinavijos šalims būdingų skonio savybių. Be to, šis mišinys papildytas saulėgrąžų branduoliais, sėmenimis, granuliuotais lubinais, sorgu, kukurūzų ir grikių kruopomis bei kmynais. Iš šio mišinio paruoštos bandelės iškepa vos per 15–20 min.

Dietiniai produktai
Mūsų klimatas gana šaltas. Pusę metų trunkanti žiema, per mažas saulės energijos kiekis alina žmogaus organizmą. Tikriausiai būtent dėl tokių klimato sąlygų lietuviai tradiciškai įpratę valgyti daug mėsos. O tai dažnai dar labiau apsunkina mūsų organizmą, be to, valgant daug mėsos didėja cholesterino kiekis kraujyje. Todėl nors retsykiais vertėtų prisiminti tai, kas sveika – vartoti kuo daugiau augalinės kilmės produktų.
Pasaulyje vis daugiau vartotojų renkasi natūralius maisto produktus. Taip yra todėl, kad keičiasi žmonių požiūris į maistą – jie rūpinasi savo sveikata. Suprasdami, kad maistas turi įtakos ne tik fizinei, bet ir psichologinei būsenai, vartotojai renkasi kokybiškus natūralius produktus.
Panevėžio AB „Malsena“ siūlo vartotojams natūralius, fiziologiškai aktyvius produktus – maistinius kviečių gemalus ir sėlenas.
Kasdien vartodami šiuos produktus, būsite žvalūs ir darbingi.

Maistiniai kviečių gemalai
Gemalai – fiziologiškai ypač aktyvus maisto produktas. Juose daug baltymų (23-40%), angliavandenių, todėl jie yra malonaus salstelėjusio skonio. Gemalai ypatingi tuo, kad juose nėra krakmolo, jie turi daug vitaminų A, A1, B2, B6, D2, E, PP. Kviečių gemalus rekomenduojama vartoti po 3-4 valgomuosius šaukštus, užpilant daržovių ar vaisių sultimis. Jų taip pat galima įmaišyti į tešlą kepant blynus, bandeles, sausainius.
Maistiniai kviečių gemalai gaunami iš kviečio grūdo branduolio. Tai ne tik maisto produktas, bet ir vaistas. Dėl produkte esančių vertingų medžiagų – vitaminų, baltymų, angliavandenių – jis gali būti naudojamas profilaktiškai, gydant kraujotakos sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą, aterosklerozę ir kt.. ligas, stiprinant nervų sistemą.
Maistinių kviečių gemalų pakuotė:

polipropileno maišuose po 25 kg;

dėžutėse po 200 g (pakuotėje – 4 kg);

spalvotuose polipropileno maišeliuose po 200 g.
Vartojimo terminas – 5 mėnesiai nuo pagaminimo.

Maistinės kvietinės sėlenos
Maistinės kvietinės sėlenos gaunamos iš kviečio grūdo luobelės, todėl turi daug biologiškai aktyvių medžiagų: B grupės vitaminų, žmogaus organizmui būtinų augalinio pluošto skaidulinių ir mineralinių medžiagų. Dėl savo poveikio sėlenos dažnai vadinamos „žarnyno šluota“. Sėlenos valgomos su jogurtu, įvairiomis vaisių ir daržovių sultimis. Prieš kepant kotletus ar žuvį, juos galima apibarstyti sėlenomis. Sėlenas taip pat galima vartoti profilaktiškai, gydant medžiagų apykaitos ir žarnyno sutrikimus.
Maistinių sėlenų pakuotė:

polipropileno maišuose po 14 kg;

dėžutėse arba spalvotuose polipropileno maišeliuose po 200 g (pakuotėje – po 3 kg).
Vartojimo terminas – 6 mėnesiai nuo pagaminimo.

Kvietiniai šveistiniai miltai
Kvietiniai šveistiniai miltai – tai stambaus malimo miltai, kurie tinka duonai ir ragaišiui kepti, taip pat dažnai naudojami ir kaip dietinis produktas.
Kvietinių šveistinių miltų pakuotė:
polipropileno maišuose po 50 kg; popieriniuose maišeliuose po 1 kg.
Vartojimo terminas – 12 mėnesių nuo pagaminimo.

Mišinys su kviečių sėlenomis ir soja “Naturalis”
Mišinys su kviečių sėlenomis ir soja — tai gerai subalansuotas, gausus skaidulinių bei mineralinių medžiagų produktas.
Mišinyje didžiausias proporcijas sudaro kviečių sėlenos (26%) ir soja (29%).
Mišinio svoris netto: 300g
Pakuotė: kartoninė dėžutė + p.p. maišelis k.d. viduje
Mišinio sudėtis: sojų izoliatas (min. 90% sojų baltymų) – 29%, antros rūšies kvietiniai miltai, sėlenos (26%), bulvių krakmolas, druska, džiovintų porų viršūnėlės, skaidulos, džiovintų krapų viršūnės.

Mišinys mieliniams blynams su gemalais “Naturalis”
Mišinys mieliniams blynams su gemalais – tai sveikas ir maistingas produktas mėgstantiems miltinius patiekalus. Be to tai natūraliai saldus produktas dėl jo sudėtyje esančių gemalų.
Dėl savo savybių gemalai yra itin patrauklūs daugelio dietinės ir gydomosios paskirties maisto produktų komponentais.
Mišinio svoris netto: 400g
Pakuotė: kartoninė dėžutė + p.p. maišelis k.d. viduje + mielių pakelis.
Sudėtis: aukščiausios rūšies miltai, kviečių gemalai (15 %), išrūgų milteliai, kiaušinių milteliai, druska, skaidulos, ciberžolė, 7g mielių pakelis.2. Ispanijos rinkos makroaplinkos analizė (matrica)
Mikroaplinka

Makroaplinka
Vartotojai
Prekybos tarpininkai
Konsultacinės auditorijos
Pati įmonė
1.Ekonominė aplinka BVP, pajamų lygis Kokybės standartai, licenzija užsiimti prekyba. Kainų lygis
2.Socialinė– kultūrinė aplinka

Vartotojų socialinė padėtis visuomenėje, šeimos tradicijos, šalies papročiai, etiketės jų kalba.
3.Techninė aplinka Gaybos technologija, produkciją ddami priedai. Transportavimo įranga, laikymo sąlygos. Pakuotės tūris, pakuotės įpakavimas. Ekologiškai augintos medžiagos.

4.Politinė– teisinė aplinka Licenzijų turėjimas prekybai, leidimai eksportuoti, importuoti prekes.

5.Geografinė aplinka Vietinės rinkos miltų ir jų gaminių gamintojai, artimiausių šalių gamintojai. Kokiose parduotuse bus pardavinėjama produkcija, transportavimo sąlygos. Įmonės geografinė padėtis.3. Ispanijos rinkos makroaplinkos veiksnių analizė
3.1. Trumpa informacija apie Ispaniją
Šalie pavadinimas: Ispanijos karalystė
Sostinė: Madridas
Plotas:

Bendras 504782 km2

Vandenys 5240 km2

Sausuma 499542 km2
Gyventojai:

Bendras 40280780 (2004 birželio mėn.)

Tankis 85 žm./km2
Valstybinė kalba: Ispanų
Valiuta: Euras (1999 m. sausio 1 d.)
Religija: Romos katalikai
Nacionalinė šventė: Spalio 12 d.
Valstybinis himnas: Marcha Real
Valstybiniai simboliai: Herbas, vėliava (žr. 1priedą)
Valdymo forma: Konstitucinė karalystė
Gyventojų ūkinė veikla: Žemės ūkis 5%

Pramonė 39%

Aptarnavimo sfera 56%
Ilgiausia upė: Ebras 928 km
ES narė nuo: 1986 m.3.2. Ispanijos geografinė padėtis
Ispanija yra trečia šalis ES pagal dydį ir penkta pagal gyventojų skaičių. Šalis užima didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio (žr. 2priedą). Jos krantus skalauja Atlanto vandenynas ir Viduržemio jūra. Ispanijos jūros kranto linija vingiuoja 3144 kilometrus. Į šalies teritoriją įeina Balearų salos Viduržemio jūroje, Kanarų salos Atlanto vandenyne, Seutos ir Melilijos miestai Šiaurės Maroke. Madridas sostine tapo tik XVI a. Tai krašto geometriniame centre esanti viena “aukščiausių” (655 m virš jūros lygio) ir viena gražiausių Europos sostinių. Madridas yra pasaulio turizmo ir kultūros centras. Mieste gausybė teatrų, per 100 muziejų, daug architektūros paminklų.Apie 160 km į šiaurę nuo Madrido yra didelis provincijos centras Valjadolidas (liet. “alyvmedžių slėnis”), kuriame gyveno ir žaidė mūsų krepšininkas A. Sabonis.

Ispanija – antra pagal kalnuotumą Europos valstybė po Šveicarijos. Didžiumą žemyninės Ispanijos teritorijos sudaro Centrinis Mesetos plokščiakalnis; jį kerta ir juosia kalnų virtinės, kurių žymiausia – šiaurėje stūksantys didingi, sniegu padengti Pirėnų kalnai, atskiriantys Pirėnų pusiasalį nuo Prancūzijos ir likusios Europos.
Kadangi tarp ispanų protėvių buvo finikiečių, graikų, kartaginiečių, romėnų, keltų, maurų ir žydų, ispanai tapo viena iš labiausiai įvairialypių Europos tautų. Daugelis šalies sričių turi savitus papročius, tradicijas ir kalbą. Kelios sritys išsaugojo stiprų nepriklausomybės troškimą. Daugelis baskų ir ypač katalonų nelaiko savęs ispanais. Tad oficialiai Ispanijoje yra 17 autonominių sričių, tai: Andalūzija, Aragonas, Astūrija, Balearų salos, Baskija, Ekstremadūra, Galisija, Kanarų salos, Katalonija, Leonas, Madrido apskritis, Mursija, Naujoji Kastilija, Navara, Riocha, Senoji Kastilija, Valensija.3.3. Krašto istorija
Senovės graikai tą kraštą vadino Vakarų Žvaigždės šalimi – Hesperia, o Romos imperijos laikais visas Pirėnų pusiasalis buvo vadinamas Hispania. Iš to kildinamas Ispanijos (Espana) pavadinimas.Pirmieji duomenys apie Pirėnų pusiasalio gyventojus pateikiami antikos autorių, kurie mini 1 tūkst. pr. Kr. ten gyvenusias iberų gentis. Vėliau į pusiasalį atsikėlė keltai, o dar vėliau jį buvo užkariavę kartaginiečiai, romėnai, vestgotai. Jau VI a. krikščionybė virto valstybine religija. VIII a. pradžioje visą Pirėnų pusiasalį užkariavo arabai ir berberai, vietinių gyventojų praminti maurais. Beveik aštuonis amžius jie valdė Pirėnus. Tik 1492 m. ispanams pavyko išsivaduoti ir sujungti visas žemes. Tada prasidėjęs laikotarpis materialinės ir dvasinės kultūros laimėjimais įėjo į Europos ir visos civilizacijos istoriją.Didžiausios Ispanijos etninės grupės tais laikais buvo andalūzai, aragonai, astūrai, kastilai. Šalies šiaurėje susiformavo tautos, turinčios savo kalbą,- katalonai, galisai, baskai.Baskų vaidmenį krašto istorijai galima būtų palyginti su žemaičių reikšme Lietuvos istorijai. Baskai ir šiandien didžiuojasi, kad kažkada nepasidavė romėnų, o vėliau ir arabų, įtakai, sugebėjo išsaugoti nepriklausomybę, savitą kalbą ir kultūrą. Galisai savo kilme ir kultūra artimesni portugalams. Katalonai labai trumpai buvo arabų įtakoje, glaudesnius ir ilgesnius ryšius jie palaikė su frankais.Susijungusi Ispanija XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje troško užkariauti naujų žemių. Genujietis Kolumbas, vadovaujantis ispanų laivams, atrado Ameriką. Ispanai užkariavo Meksiką, Centrinę Ameriką, dalį Pietų Amerikos žemiųir Afriką. Ispanija pasidarė galingiausia pasaulio valstybė. Tačiau XVI a. pabaigoje jos galia ėmė silpti, ir ji po truputį prarado dalį savo kolonijų. Pagaliau 1808 m. Ispaniją užgrobė Napoleonas. Dramatiškasis XIX a.- penkiu Ispanijos revoliucijų šimtmetis. Pirmajame pasauliniame kare Ispanija nedalyvavo, o Antrajame pasauliniame kare buvo Vokietijos pusėje. Nuo 1936 iki 1975 m. šalyje viešpatavo Franko diktatūra. 1936 -1939 m. pilietiniame kare su diktatūra internacionalinių brigadų gretose kovėsi ir lietuvių. Po Franko mirties prasidėjo demokratiniai procesai ir spartus ekonominis krašto kilimas. Andalūzijai, Aragonui, Baskijai, Estremadūrai, Galisijai, Katalonijai, Valensijai, Balearų ir Kanarų saloms suteikta autonomija.3.4. Ispanijos gamta
Ispanijos gamta iš dalies panaši į kitų Viduržemio pajūrio šalių gamtą; savitumus sąlygoja Afrikos žemyno artumas.Kraštovaizdžio įvairovę ir ypatumus lemia reljefas. Nedaug kas žino, kad Ispanija – aukščiausia virš jūros lygio esanti Europos šalis, po Šveicarijos. Plokščiakalniams ir kalnams tenka apie 90% jos ploto. Beveik pusę paviršiaus užima didžiausias Europoje Mesetos (lietuviškai – stalas) plokščiakalnis, kurio aukštis siekia 800-1000 m. Jį sudaro kristalinis granitų ir gneisų pamatas.Mesetą Centrinių Kordiljerų kalnagūbriai dalija į dvi dalis: į šiaurę nuo jų – Senoji Kastilija, o į pietus – Naujoji Kastilija. Ploksčiakalnį supa alpinės kalnodaros raukšliniai kalnai: šiaurėje – Kantabrijos, šiaurės rytuose – Iberijos, pietuose – Siera Morenos. Prancūzijos pasieniu tęsiasi sunkiai pereinami Pirėnų kalnai. Į pietus nuo jų yra Aragono žemuma. Ispanijos pietvakariuose plyti didžiausia krašte Andalūzijos žemuma, o Viduržemio jūros pakrantėje yra mažų lygumų. Visos lygumos sudaro tik apie 11% krašto ploto. Krašto pietuose Siera Nevados kalnų viršūnė – Mulasenas (3478 m)- yra aukščiausias Ispanijos taškas.Ispanijos žemės gelmės nėra labai turtingos, bet kai kurių žaliavų telkiniai gana dideli. Piritų atsargos Siera Morenoje yra vienos didžiausių pasaulyje. Ten pat yra švino ir cinko. Almadene yra 1/3 pasaulio gyvsidabrio atsargų. Kantabrijos kalnuose gausu akmens anglių ir geležies rūdos.3.5. Ispanijos klimatas
Ispanijos klimatui įtakos turi “drėgnas” Atlantas ir “sausa” Afrika, be to, kalnų grandinių išsidėstymas. Ispanijos šiaurės ir šiaurės vakarų rajonuose iškrinta bene daugiausia kritulių (iki 2000-3000 mm) Europoje, o pietryčių ir centriniai rajonai yra vieni sausiausių visame žemyne (mažiau kaip 300 mm). Drėgnuose plotuose visus metus kritulių iškrinta beveik tolygiai, gal kiek mažėliau vasarą, o sausringose vietose didžiuma kritulių tenka pavasariui ir rudeniui.”Drėgnajai” Ispanijai būdingas šiltas vidutinių platumų jūrinis klimatas. Vidutinė sausio temperatūra 7-10°, o liepos – 18-20°. “Sausojoje” krašto dalyje klimatas žemyninis. Čia plokščiakalnyje vidutinė sausio temperatūra vos 1-5°, o liepos – 24-29°. Pietinei pakrantei būdingas švelnus Viduržemio pajūrio klimatas (žiemą – 8-12°), o plokščiakalnyje 200 dienų per metus temperatūra nenukrinta žemiau kaip 25°. Dėl didelio gau saus garavimo maždaug 60% krašto ploto trūksta drėgmės, ir jį reikia drėkinti.
Dauguma Ispanijos upių nėra vandeningos, vasarą labai nusenka, todėl laivybai netinka. Tik Gvadalkivyro upe plaukioja laivai. Upių vandeningumas ne visur vienodas. Krašto šiaurėje tekančioms upėms tenka apie 75%, o visoms kitoms – 25% šalies vandens nuotėkio. Vadinasi, krasto viduryje ir pietuose labai trūksta vandens, ir laukus reikia drėkinti. Todėl ant upiu įrengta daug užtvankų ir hidroelektrinių. Upes maitina lietūs, bet didžiosios dalį vandens gauna ir iš kalnuose tirpstančio sniego. Didžiausi potvyniai būna šaltuoju metų laiku, ypač žiemą. Ilgiausios ir vandeningiausios Ispanijos upės: Ebras (928 km), Tachas (910 km), Gvadiana (820 km). Kalnuose yra nedidelių ežerų.
Dėl klimato įvairovės ir paviršiaus kontrastų susidarė labai įvairūs dirvožemiai. “Drėgnojoje” šiaurėje vyrauja mažai derlingi jauriniai dirvožemiai. Plokščiakalniams būdingi pilkai rudi akmeningi dirvožemiai. Derlingiausi Ispanijoje dirvožemiai – tamsiaspalviai aliuviniai – paplitę žemumose ir upių slėniuose. Dėl netolygaus kritulių pasiskirstymo per metus dirvose plito erozija, ypač suintensyvėjusi iškirtus kalnų šlaitų miškus. Aragone, La Mančoje ir šalies pietuose dideliuose plotuose derlingas dirvožemis nuplautas.3.6. Ispanijos flora ir fauna
Ispanijoje daug augalų rūšių. Čia sumisai auga Europos ir Afrikos augalai. Niekur kitur nėra taip toli į pietus prasiskverbusių vidutinių platumų augalų, kaip Ispanijoje. Šis kraštas botaniniu atžvilgiu turtingiausias Europoje. Auga labai daug prieskoninių ir vaistinių augalų. Tačiau miškai užima tik apie 14% Ispanijos ploto.”Drėgnojoje” Ispanijoje paplitę plačialapių miškai, turintys pomiškį. Juose auga ąžuolai, kaštonai, klevai, bukai, topoliai, įsimaišo visžalių akmeninių ąžuolų. Kalnams būdingas vertikalusis zoniškumas. Aukščiau auga pajūrinės pušys, eglės, maumedžiai, o virš jų žaliuoja labai vešlios alpinės pievos.”Sausajai” krašto daliai būdinga Viduržemio pajūrio sausamėgė augalija, joje mažiau miškų. Tai – kvapnių makijos ir spygliuotų garigos visžalių krūmų bendrijos. Miškai auga upių slėniuose ir vakariniuose kalnų šlaituose. Juose auga bukai, topoliai, oleandrai, ievos. Mesetos plokščiakalnyje didelius plotus užima sausosios stepės, o jo pietinėje dalyje – La Mančoje – net pusdykumiu augalai – druskės, alfa, gariga bei vėduoklinės nykštukinės palmės – palmitai. Jie vieninteliai iš palminių natūraliai auga Europoje.
Ispanija turtinga laukinių gyvūnų. Šiaurėje paplitę Vidurio Europos, o kitur -Viduržemio pajūrio tipo gyvūnai. Iš stambiųjų žinduolių minėtinos stirnos, elniai, kalnų ožiai, taurieji elniai, šernai. Iš smulkiųjų gausu graužikų, ispaniškujų kiškių, Alžyro ežių, triušių. Kai kur dar išlikę plėšrūnų: lūšių, vilkų, lapių. Vis rečiau pasitaiko rudųjų lokių.Paukščių rūšių skaičiumi (apie 400) Ispanija viena turtingiausių Europoje. (Lietuvoje yra apie 300 rūšių.) Tipiški Ispanijos paukščiai – mėlynoji šarka ir raudonoji kurapka. Paplitusios įvairių rūšių gegutės, geniai, ereliai. Iš kitų Europos vietų (ir iš Lietuvos) atskrenda žiemoti gervių, baltųjų gandrų, ančių ir žąsų. Prie vandens telkinių yra flamingų.Ispanijoje paplitę nemažai rūšių roplių ir kitokių nelabai malonių gyvūnų. Tai chameleonai, ispaniškosios ir Viduržemio pajūrio gyvatės, skorpionai ir tarantulai. Priekrantės vandenyse, daugiausia Atlante, žvejojamos menkės, strimelės, sardinės, tunai. Skanėstais laikomi čia sugaunami langustai, vėžiai, įvairūs krabai ir moliuskai.Ispanijoje nuo seno gerai tvarkoma gamtos apsauga. Yra nacionalinių parkų (Kovan-dongos, Ordesos), daugiausia kalnuose, rezervatų, draustinių.3.7. Ispanijos gyventojai
Ispanija yra daugiatautė šalis. Joje gyvena: ispanai (apie 28 mln.), katalonai (per 6 mln.), galisai (maždaug 3 mln.) ir baskai (beiveik 1 mln.). Apie 80% krašto gyventojų yra ispanai. Be to, gyvena portugalų, taip pat apie 40 000 čigonų, kurių didžiuma įsikūrusi Andalūzijoje. Minėtos keturios tautos turi autonomiją, jos išlaikiusios savo kalbą, papročius, senąją kultūrą. Valstybinė kalba – ispanų. Ji priklauso indoeuropiečių šeimos romanu kalbų grupei. Viduramžiu keliautojai ir užkariautojai išplatino ispanų kalbą visame pasaulyje, ir dabar ją vartoja apie 250 mln. žmonių, daugiausia Pietų ir Centrinėje Amerikoje.Katalonai gyvena šiaurinėse provincijose prie Viduržemio jūros, galisai – Galisijoje -šiaurės vakaruose, o baskai – keliose provincijose prie Prancūzijos – Baskijoje. Per pasku tinį šimtmetį gyventojų skaičius padvigubėjo. Dabar 2/3 jų gyvena miestuose.3.8. Ispanijos ūkis
Ispanija, buvęs žemės ūkio kraštas, 1960-1975 m. ūkio augimo tempais pasaulyje nusileido tik Japonijai, todėl greitai virto pramonine agrarine šalimi, pagal gamybos mastą užimančia penktą vietą Europoje. Atsirado naujos pramonės šakos: elektrotechnika, elektronika, naftos chemija, aviacija ir kt. Daugiausia pramonės sutelkta pajūryje -šiaurėje ir rytuose: Astūrijoje, Baskijoje, Katalonijoje. Pastaraisiais metais sparčiai auga Madrido ir Valjadolido pramonės rajonai. Senas tradicijas turinti metalurgijos pramonė daugiausia plėtojama šiaurėje – geležies rūdos ir akmens angliu gavybos vietose – Baskijoje ir Astūrijoje. Ispanija gamina sau aliuminį, cinką, varį, šviną. Išplėtota laivų statyba ir automobilių gamyba. Pastatytų laivų kiekiu Ispanija 90-aisiais metais turėjo trečią vietą pasaulyje, po Japonijos ir Vokietijos. Daugiau kaip 1 mln. automobilių per metus pagamina “Citroėn”, FIAT, “Renault”, “Volkswagen” ir kitų firmų filialai, veikiantys Madride, Valjadolide, Barselonoje. Stakles ispanai eksportuoja į daugiau kaip 100 šalių, kartu su japonais pirmauja pasaulyje pagal cemento gamybą.Europoje vertinama ispanų tekstilė, trikotažas, ypač avalynė. Iš maisto pramonės šakų kraštui reikšminga vyno, alyvmedžių aliejaus gamyba, vaisių perdirbimas. Didelė dalis šių šakų produkcijos eksportuojama. Pagal alyvmedžių aliejaus gamybos mastą Ispanijai tenka pirma vieta pasaulyje. Alyvmedžių vaisiuose yra iki 80% aliejaus, daug vitaminu ir mikroelementų. Jų aliejus naudojamas maistui, kosmetikos pramonėje.Labai svarbi ir pelninga ūkio šaka yra turizmas. Nemažai valiutos palieka 50 mln. turistų, kasmet atvykstančių į Ispaniją.
ŽEMĖS ŪKIS šiais laikais sudaro šiek tiek daugiau kaip 1/5 krašto ekonomikos. Žemdirbystei tenka 53%, o gyvulininkystei – 41% gamybos apimties. Tik visai neseniai žemės ūkį pradėta labiau mechanizuoti, pačius ūkius -didinti, tad jis vis dar daugiašakis, nelabai specializuotas.Apie 60% krašto ploto žemių reikia drėkinti. Dirbamose žemėse auginami javai, vynuogės, alyvmedžiai. Miežiai, kviečiai iravižos sėjamos daugiausia Mesetos plokščiakalnyje, o šiaurės ir šiaurės vakarų drėgnesnėse žemėse – kukurūzai. Drėkinamose žemėse ispanai gauna iki 60 cnt/ha ryžių. Soduose auginami citrusai, migdolai, vynuogės, abrikosai, persikai, obuoliai, vyšnios ir kt. Ispanija viena pirmųjų pasaulyje pagal citrusų auginimą. Pietuose yra vienintelis Europos rajonas, kuriame auga datulės.Gyvulininkystė išplėtota menkai, ir dalį mėsos tenka įsivežti. Galvijai auginami šiaurėje, o plokščiakalnyje ir kalnų šlaituose – avys. Ispanijai tenka antra vieta pasaulyje pagal kamštinės žievės paruošas.3.9. Ispanijos ryšiai su Lietuva
1922 m. birželio 27 d. Ispanija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Iki Antrojo pasaulinio karo toje šalyje gyveno apie 30 lietuvių. Pilietinio karo metais į Ispaniją iš daugelio vietų buvo nuvykę apie 100 lietuvių ginti respublikos. Vos ne pusė jų žuvo ar dingo be žinios. Tarpukario metais į lietuvių kalbą išversti pirmieji ispanų literatūros kūriniai. Iki 1991 m. Lietuvoje išleista beveik pusšimtis ispanų knygų, keletas lietuviškų – Ispanijoje. Pastaraisiais metais šalys keičiasi orkestrantais ir solistais. Barselonos olimpinės žaidynės buvo pirmosios, kuriose po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dalyvavo mūsų šalies delegacija.3.10. Ispanijos kultūra
Ispanijos miestai turi senas tradicijas, juose daugybė architektūros, kultūros paminklų -bažnyčių, vienuolynų, pilių. Seniausi statiniai išlikę nuo romėnų laikų: amfiteatrai (pavyzdžiui, Madrido, 6000 žiūrovų), tiltai, akvedukai (vienas jų – 118 arkų, 26 m aukščio ir 728 m ilgio – Segovijoje). Pasaulinio garso paminklų liko ir iš arabų valdymo laikų: Didžioji mečetė Kordoboje (VIII a.), Alhambros tvirtovė ir rūmai netoli Granados (XIII-XV a.) ir kt. Iš gausybės romaninės architektūros paminklų minėtina Santjago de Kompostelos katedra (XI-XII a.)Sunku suminėti pasaulyje garsius ispanų menininkus, bet dailininku El Greko, F. Gojos, P. Pikaso, rašytojo M. Servanteso, poeto F. Garsija Lorkos pavardės žinomos visiems.Ispanija – muzikos, šokių ir dainų kraštas. Populiariausi muzikos instrumentai yra gitara, kastanjetės, fleita, medinė traškynė karaka, būgnai.

Labai ryškūs Ispanijos tautinės kultūros elementai yra drabužiai, maistas, sodybos.Ispanų kaimo viduryje įrengta aikštė, šalia – turgus ir bažnyčia. Dauguma namų pastatyti iš akmenų ar nedegtų plytų. Daugelyje vietų tokie namai tinkuojami ir baltinami.Ispanų tautinių drabužių savitumas ryškiausias Andalūzijoje. Tenykštės moterys dėvi ilgas sukneles, ryši skareles, avi juodus arba raudonus batelius. Vyrų drabužiai – ilgos aptemptos kelnės, balti marškiniai, raudonajuosta ir plačiakraštė skrybėlė. Visoje Ispanijoje kaimo moterys dėvi ilgus, plačius, klostuotus sijonus, palaidinukes, skareles, avi medines kurpes ar pintus batelius, vyrai – aptemptas kelnes sulig keliais, ilgas kojines, marškinius ir liemenę. Ant galvos jie dedasi skrybėlę, beretę arba ryši skarelę. Visų drabužių spalvos – juoda, balta, raudona. Vakarais ispanai linkę pasivaikščioti kaimo gatvėmis, užsukti į taverną ir prie puodelio kavos ar stiklelio vyno pasiginčyti, pažiūrėti televizorių
Fiesta – neatsiejama Ispanijos kultūros dalis. Kasmet švenčiama apie 200 įvairių švenčių. Dauguma fiestų švenčiama tik tam tikruose miestuose, dažnai turinčiuose savo šventuosius. Jeigu norite bėgti nuo įsiutusio buliaus, tereikia liepa apsilankyti Pamplonoje, kur vyksta kasmetinė Bulių bėgimo fiesta. Rugpjučio 16 dieną Valagarace de Arousa vietovėje jūsų laukia vandens šventė – tonos vandens užliejama ant galvės stovinčių žmonių, nešančių vietos šventojo statulą. Jeigu norite pasimetyti pomidorais, rugpjučio mėnesį apsilankykite Valensijos Bunolio mieste.
Populiaraiausios Ispanijoje relyginės šentės. Ispūdingiausia – Didžioji savaite prieš Velykas. Miestų ir miestelių gatvėmis traukia ispūdingos procesijos. Kiekvienos bažnyčios kunigai su padėjėjais aprengiami inkvizicijos laikų rūbais – balti apsiaustai, baltos kepurės. Jie keliauja per visa miesta nešdami svarbiausias savo bažnyčių skulptūras. Po Velykų prasideda tikros ispaniškos fiestos.
Tradicinė bulių kova, arba korida, Ispanijoje išpopuliarėjo XVI a. pabaigoje. Korida simbolizuoja paprasto žmogaus (toreadoro) triumfą prieš feodalinį riterį (pikadorą). Bulių kautynių pasaulio sostine laikoma Sevilija, tačiau didžiausia arena yra Madride, kur telpa 23000 žiurovų. Francisko Goyos, Pablo Piccaso pavekslai, Georges’o Biset muzika ir Ernesto Hemingvėjaus kūryba išgarsino koridą visame pasaulyje. Gera ar bloga žudyti bulių, ispanai nesuka galvos. Aistra koridai įsigėrusi ispanams į kraują ir sielą. Arena – tai varžybų aikštelė, kurioje žmogus demonstruoja drąsą. Net berniukų populiariausias žaislas yra toreadoro špaga ir plastmasinė buliaus galva.
Flamenkas – improvizacija, solinis šokis. Daugelis, kurie stebėjo flamenką, mano, kad tai ne tik muzika, šokis, bet ir ištisa gyvenimo filosofija.
Ispanai – paprasti, darbštūs, kultūringi žmonės. Jie mėgsta dirbti vėlai vakare ir naktimis. Mat dieną labai karšta. Dėl šios priežasties jie ir kitaip maitinasi. Didžiausią maisto dalį suvalgo vėlai vakare, nes vėlai, tiksliau anksti rytą, eina miegoti. Ispanijos virtuvei būdinga daug kiaulienos (keptos, troškintos) ir lašinių. Nuo seniausių laikų ispanai valgo vynuoges ir alyvmed.žių uogas bei vartoja jų produktus – vyną ir aliejų. Arabaijuos išmokė vartoti maistui prieskonines žoles, apelsinus ir citrinas. Provincijų patiekalai skiriasi. Gyvenantieji pajūryje valgo daug žuvų, krabų, vėžių, moliuskų. Kalniečiai mėgsta troškintą avieną, arba ragu, astūrai – su pupom troškintas dešreles, rytų ispanai – plovą. Viskas valgoma su visokiais astriais ir aromatingais padažais, kurių yra šimtai receptų. Beje, mums žinomas majonezas yra kilęs iš Maljorkos salos.

Ispanija – vyno kraštas. Be vyno nesėda prie stalo nė vienas ispanas. Vynas čia pigesnis už pieną ar alų. Ispanija yra viena iš vyno gamybos lyderių pasaulyje, kasmet jo gamybai sunaudojama 3 mln. tonų vynuogių.4. Tarptautinio marketingo programa
4.1. Prekė
Prekė- tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su pardavimo objekto kūrimu ar keitimu. Taigi kalbėdami apie prekę sakome, jog tai yra gamybinės veiklos arba gamtoje aptinkamas objektas, galintis tenkinti norus ir poreikius, būti siūlomas pirkėjų dėmesiui, pirkimui ir vartojimui ar naudojimui.
Mano nagrinėjami AB “Malsenos” gaminiai yra trumpalaikio naudojimo prekės – tai meterealūs gaminiai, visiškai suartojami per vieną ar keletą vartojimo kartų.
AB “Malsena” parduoda kokybiškas prekes, kurių asortimentą sudaro: kvietiniai miltai, miltiniai mišiniai, bulviniai mišiniai, dietiniai mišiniai ir dietiniai produktai. Šis prekių asortimentas priskiriamas prie paklausių prekių, todėl vartotojas įsigydamas prekę atsižvelgia į tokiu kriterijus:

Kokybę,

Kainą,

Išorinį vaizdą.4.2. Prekių kokybė
Negavus AB „Malsena“ produkcijos kokybės, praktiškai neimanoma spręsti jos konkurencingumo klausimų. Kad įmonė galėtų užimti gerą vietą vidaus rinkoje, ji turi neatsilikti nuo pasaulinių standartų. Taikant senas technologijas ir dirbant su pasenusiais įrengimais neįmanoma pagaminti vartotojo reikalaujamos kokybės gaminio. Akcinė bendrovė ,,Malsena” siekia, kad jos prekės ne tik patenkintų vartotojų poreikius, bet ir atitiktų privalomuosius kokybės reikalavimus.
Lietuvos perdirbėjų gaminiai gali sėkmingai konkuruoti ne vien vidaus, bet ir užsenio rinkoje. Tai ką tik įrodė ir didžiausia Baltijos šalyse perdirbimo įmonė AB “Malsena”, pelniusi teisę teikti miltus garsioms užsenio prekybos bendrovėms. Įmonė puikiai sugeba prisitaikyti prie keliamų reikalvimų, pateikti vartotojams kokybiškas ir visus reikalavimus atitinkančias prekes.4.3. Prekių įpakavimas
Kiekvienas prekių gamintojas nori, kad pirkėjai pirktų kaip tik jo, o ne konkurentų prekes. Marketingo priemonės, naudojamos prekės skirtingumui parodyti ir padėti ją atpažinti, gali būti kuo įvairiausios: prekę atskirti gali padeti pačios prekės forma, ypatinga jos pardavimo vieta bei prekės įpakavimas.
Prekės įpakavimas – vienas iš svarbiausių prekės atributų. Jis būdingas daugumai prekių ir dažnai turi reikšmę prekės kainai. Vartotojas sutinka daugiau mokėti, nes įpakavimas suteikia prekei papildomų privalumų. Įpakavimą sudaro šie elementai: tara, etiketė ir instrukcija.
Žaliavos reikalingos AB “Malsena”produkcijos įpakavimui:

Gofkartonio gaminiai: dėžės kartono tipas – 15 C , vidiniai išmatavimai – 305*260*190: 300*125*190:395*385*200.

Laminuotas popierius su rotograviūros spaudu iki 8 spalvų, rulonai – 330 mm pločio , 50 gr/m2, OPP 20 mkr.

Popierius su fleksografiniu spaudu 80-90 gr/m 2, rulono plotis – 437 mm, 2-4 spalvos.

Popieriniai maišeliai 80-90 gr/m 2, 2-4 spalvos.

Polipropileninė termo plėvelė 85 mkr., plotis – 500 mm.

„Streč“ plėvelė – 500 mm pločio, 17,23,30 mkr storio.

Polipropileniniai maišai. Matmenys: 110*56 ir 110* 60, tankis: 10*10 arba 11*11.

4.4. Prekės žanklas

Prekės ženklas – tai nustatyta tvarka užregistruotas ir teisiškai apsaugotas prekės žymuo, kurio pskirtis – vienos įmonės prekes atskirti nuo kitų.
Taigi prekės ženkle svarbu ne tik pati raidinė ar simbolinė informacija, bet ir jos išdėstymo būdas, apipavidalinimas. Jeigu prekės ženklas oficialiai įregistruojamas, jam numatoma teisinė apsauga ir galimybė su šio ženklo naudojimu susijusius komfliktus spręsti per teismą. Užregistruoto ženklo negalima kaitalioti. Tačiau tokio pat ženklo, netgi panašaus į jį, negali naudoti ir konkurentai. AB “Malsena” turi savo prekinį ženklą, kuris yra dedamas ant kiekvieno gaminio įpakavimo (žr. Pav.1).
1 pav.

4.5 Prekių kainos

Kaina – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus susijusius su kainų nustatymu ir keitimu.
Tarpininkaujant kainai, vyksta prekių mainai. Todėl kaina yra pagrindinis viso prekinio ūkio reguliatorius. Prekių kainų svyravimai nulemia tai, kad gamyba vyksta remiantis paklausa. Rinkos kainos lygis rodo, ar prekės gamybą reikia didinti, ar mažinti.
Įmonei sumažinti prekės kaina gali tekti dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų – prekių perteklius. Kita priežastis – rinkos dalies sumažejimas. Terčia – siekimas vyrauti rinkoje. Šiuo atveju įmonė į rinką išeina, prekę pateikdama mažesne už konkurento kainą arba, tikėdamasi užvaldyti didesne rinkos dalį, sumažina prekės kaina.
Įmonė didina prekės kaina tuo atveju, jei negali patenkinti visų vartotojų poreikių arba didėja kaštai. Didėjant kaštams prekės kaina gali būti didinama įvairiai. Kainos gali būti padidinamos beveik nepastebumai, nustojus taikyti nuolaidas, papildžiuis prekių linija prekėmis, kurioms iš karto nustatoma didesnė kaina.
Kiekvienos įmonės vykdoma kainų politiką vis kitokios. Įmonė, gaminanti daug analogiškų prekių, turi mažiau laisvės kainoms nustatyti. Ir atvirkščiai, kuo labiau diferencijuotą, analogų neturinčią prekę gamina įmonė, tuo nepriklausomesnė kainų politika. Be to, ten , kur dirba mažai gamintojų, kur mažai tarpinių grandžių, ten ir įmonių kainų nustatymo laisvė yra didesnė. Dėl to gamybinės paskirties prekių rinkose veikiančių įmonių kainų politika yra laisvesnė ir savarankiškesnė, negu įmonių, veikiančių vartojimo prekių rinkose.
AB “Malsena” produkcijos kainų politika priklauso nuo produkcijos kokybės ir konkurencijos. Eksportuojant produkciją į pasirinktą šalį Ispaniją už ja bus atsiskaitoma euriais, pagal tuometinį pasaulinio banko nustatytą kursą.
Eksportuojamos produkcijos kainos Lietuvoje:
Gaminio pavadinimas Kaina Lt.
Kvietiniai “Karališki” miltai 3.52
Kvietiniai miltai “Ekstra” 3.25
Aukščiausios rūšies kvietiniai miltai 2.79
Pirmos rūšies kvietiniai miltai 2.36
Miltinis mišinys blynams 2.59
Miltinis mišinys blyneliams 2..59
Miltinis mišinys picai 1.59
Miltinis mišinys biskvitui 4.99
Mišinys bulviniams blynams 1.99
Mišinys cepelinams 3.19
Mišinys žemaičių blynams 2.99
Mišinys tradicinėms bandelėms 2.49
Mišinys pilno grūdo bandelems 3.99
Mišinys daniškoms bandelėms 3.39
Maistiniai kviečių gemalai 2.58
Maistinės kvietinės sėlenos 0.55
Kvietiniai šveistiniai miltai 2.20
Mišinys su kviečių sėlenomis ir soja “Naturalis” 2.99
Mišinys mieliniams blynams “Naturalis” 3.39
Miltinis mišinys šokoladiniam keksui 3.99
Miltinis mišinys keksui 3.99

Eksportuojamos produkcijos kainos Ispanijoje eurais:
Gaminio pavadinimas Kaina eurais
Kvietiniai “Karališki” miltai 1.53
Kvietiniai miltai “Ekstra” 1.41
Aukščiausios rūšies kvietiniai miltai 1.22
Pirmos rūšies kvietiniai miltai 1.02
Miltinis mišinys blynams 1.13
Miltinis mišinys blyneliams 1.13
Miltinis mišinys picai 0.69
Miltinis mišinys biskvitui 2.16
Mišinys bulviniams blynams 0.86
Mišinys cepelinams 1.38
Mišinys žemaičių blynams 1.29
Mišinys tradicinėms bandelėms 1.08
Mišinys pilno grūdo bandelems 1.73
Mišinys daniškoms bandelėms 1.47
Maistiniai kviečių gemalai 1.11
Maistinės kvietinės sėlenos 0.24
Kvietiniai šveistiniai miltai 0.96
Mišinys su kviečių sėlenomis ir soja “Naturalis” 1.29
Mišinys mieliniams blynams “Naturalis” 1.47
Miltinis mišinys šokoladiniam keksui 1.73
Miltinis mišinys keksui 1.73

Atsiskaitimas už produkcija su AB “Masena” vyks per bankus, Ispanijos bankas perves pinigus už parduotas prekes į Lietuvoje esanti banką “Nord/LB”. Už parduotas prekes turi būti atsiskaitoma per 30 kalendorinių dienų.

4.6 Paskirstymas

Paskirstymas – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo. Vartotojų pageidavimai bei reikalavimai dėl prekių pateikimo yra paskirstymo, kaip marketingo elemento, pamatas, su juo susijusių sprendimų pradinis taškas. Dauguma gamintojų prekių paskirstymo uždavinius sprendžia kartu su partneriais – pardavimo tarpininkais ir pagalbininkais, iš gamintojo perimančiais įvairias su prekių pardavimu susijusias funkcijas.
Paskirstymo integravimas į marketingo kompleksą reikalauja, kad sprendimai ir veiksmai, planuojant ir organizuojant prekių judėjimą nuo gamintojo iki vartotojo, būtų derinami su prekių, kainų ir rėmimo strategijomis bei jų įgyvendinimo instrumentais. Nes naujos prekės sėkmė ir įsitvirtinimas rinkoje priklauso ne tik nuo jos kokybės, kanos, reklamos, bet ir paskirstyme dalyvaujančių prekybininkų suinteresuotumo bei mokėjimo prekiauti naujove.
Paskirstymui priskiriami sprendimai ir veiksmai, kuriais pasirenkami prekės pateikimo vartotojams keliai, organizuojamas fizinis prekės judėjimas iš gamybos įmonės pas vartotoją.
AB “Malsena” savo prekių paskirstymą spredžia pasitelkdami prekybos partnerius.
Gamintojas Distributorius Mažmeninis prekybininkas Vartotojai
AB “Malsena” į Ispaniją pati produkcijos neeksportuoja, eksportu rūpinasi Ispanijos Įmonė “Kesko”.Taip pat ši Ispanijs įmonė pasirūpina ir reikiamais eksportavimui dokumentams.

4.7 Rinkos segmentavimas

Rinkos segmentavimas – tai rinkos skaidymas į dalis, kuriose vienodai ar panašiai reaguojama į marketingo veiksmus.

Taigi atlikti rinkos segmentavimą – vadinasi, išspręsti vartotojų tipologijos, arba klasifikavimo pagal daugelį požymių, užduotį. Segmentavimas leidžia pritaikyti prekes vartotojų poreikiams, kas savo ruožtu prisideda prie konkrečių prekių konkurencingumo ir pardavimo masto padidinimo rinkoje.

Rinkos segmentavimas yra efektyvus, kai tenkinamos šios sąlygos:
– Rinkos segmentai lengvai identifikuojami.
– Segmente galima nustatyti vartotojų charakteristikas
– Segmentas yra pakankamai didelis ir pelningas, kad pateisintų jo poreikių tenkinimą.
– Segmentas lengvai pasiekiamas rėmimo ir prekių paskirstymo veiksmais.
Manau daugiausia AB “Malsenos” produkcijos pirks Ispanijos mterys, todėl kad jos yra pagrindinės namų šeimininkės, kurios .gamina maista visai šeimai, o mūsų įmonės eksportuojmos prekės pateikia didelį prekių asortimentą greitam ir skaniam maistui pasigaminti. Rytais puikiai tiks miltiniai mišiniai blyneliams.Šventėms ar desertui puikūs keksų gaminiai.
Geriausi pirkėjai manoma bus vidutines pajamas gaunantis gyventojų sluoksnis. Šiai žmonių kategorijai aktualu pigumas, kokybė, o būtent mūsų įmonės prekės visa tai atitinka. Manau AB “Malsenos” gaminama produkcija nesunkiai turėtų įsiterpyi į Ispanijos rinką.IŠVADOS
1. Atlikus AB “Malsena” įmonės analizę, matome, kad įmonė yra pasiruošusi eksportuoti savo prekes į užsenio rinką.
2. Išanalyzavus šalies rinką matome, kad ji yra pasiruošusi priimti prekes. Tik reikia tikėtis, kad prekės sėkmingai išsikovos sau vietą rinkoje.
3. Pagal parengta tarptautinio marketingo programą matome, jog įmonei bus nesunku pristatyti savo produkcija, bet negalima garantuoti, kad produkcija sėkmingai įsitvirtins ir bus gausiai perkama.

Literatūra

1. V.Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė “Marketingas”, Vilnius, 1999 m.
2. www.malsena.lt
3. www.biblioteka.lt/metai/Ispanija1/Ispanija2
4. www.utena-on.lt/ispanija
5. http://www.zelesa.lt/index.asp?DL=L&TopicID=378&ParentID=17&Code=
1 priedas

Valstybiniai simboliai

2 priedas

Ispanijos žemėlapis

Leave a Comment