CV IR MOTYVACINIO LAIŠKO RAŠYMAS
Tinkamai parašyti gyvenimo aprašymą (lot. Curriculum Vitae), arba CV,
– labai svarbu ieškant norimo darbo. Kodėl? Todėl, kad pateikdami darbdaviui arba atrankos specialistui savo CV, Jūs pateikiate savo „vizitinę kortelę“. Rinkdamasis darbuotojus, darbdavys pirmiausia vertins
Jūsų CV. Įsidėmėtina, jog dėmesys bus kreipiamas ne tik į Jūsų gyvenimo faktus, bet ir tai, kaip jie pateikti. Būtent todėl CV turi būti rašomas ant labai gero balto popieriaus, be korektūros ar gramatikos klaidų, aiškiu lakonišku stiliumi, pabrėžiant pranašumus, išsilavinimą, darbo patirtį, kalbų mokėjimą, darbo kompiuteriu įgūdžius ir t. t. Gyvenimo aprašymo pavyzdžių galite rasti adresu: http://www.cvonline.lt
Motyvacinis laiškas taip pat labai svarbus norint gauti pageidaujamą darbą. Skaitydamas Jūsų motyvacinį laišką, darbdavys stengsis sau atsakyti į įvairius klausimus: „Kodėl šis žmogus kreipiasi į mus?“, „Ar jis gali būti naudingas mūsų organizacijai?“, „Koks jis kaip asmenybė?“. Taigi prieš rašant motyvacinį laišką, pirmiausia reikia viską apgalvoti.
Psichologai teigia, jog motyvacinį laišką galite pradėti rašyti tik tuomet, kai esate rimtai apsvarstęs pasirinkimą, norus bei galimybe ir trokštate išbandyti jėgas. Sukurti motyvacinį laišką nelengva, nes dažnam neaišku, ką rašyti, ir nėra taisyklių (kaip, tarkime, rašant CV).
Specialistai pataria remtis šiais principais:
• Lapo viršuje nurodykite asmeninius duomenis bei informaciją norintiesiems susisiekti (kaip ir CV);
• Nurodykite adresatą (kaip ir paprastas laiškas, jis turi būti skirtas konkrečiam asmeniui arba kompanijai);
• Nurodykite laiško parašymo datą;
• Jeigu laišką rašote atsiliepdami į darbo pasiūlymą, reikia nurodyti darbą ir pasiūlymo šaltinį (pvz., skelbimas „Lietuvos Ryte“, pareigos, data);
• Laiško apimtis – nuo pusės iki vieno puslapio;
• Laiške turi būti pateikiama pagrindinė informacija apie Jus ir motyvai, kodėl šis darbas Jus sudomino;
• Laiškas turi būti pasirašytas;
• Laiškas turi būti pasirašytas be gramatikos ar korektūros klaidų.
Toliau pateikiamas trumpas motyvacinio laiško planas.
MOTYVACINIO LAIŠKO PLANAS
1. Išdėstome, kaip sužinojome apie laisvą darbo vietą;
2. pareiškiame norą užimti tą vietą;
3. aprašome savo išsilavinimą ir darbo patirtį, reikalingą konkrečioms pareigoms;
4. pateikiama pranašumų ir įgūdžių sąrašą;
5. pateikiame „veiklos planą“;
6. prašome paskirti susitikimo laiką, kurio metu suteiksime papildomos informacijos apie tai, kuo mūsų žinios praverstų organizacijai.
Tarkime, kad tvarkingai sumaketuotus gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką jau išsiuntėte darbdavio organizacijai arba personalo atranką atliekančiai kompanijai. Kas toliau? Laukiame pakvietimo pasikalbėti.
RUOŠIMASIS POKALBIUI
Ruošimasis pokalbiui – labai svarbus etapas norint gauti pageidaujamą darbą. Karjeros specialistai teigia, jog daugelis žmonių ateina į pokalbį nepasiruošę, nemokėdami tinkamai prisistatyti, o tai gali nulemti nesėkmę ieškant „svajonių darbo“. Dėl nemokėjimo pateikti save daugelis negauna darbų, kuriuos norėtų ir turėtų gauti. Tyrimai parodė, kad darbdaviai pokalbio metu gana anksti priima sprendimą. Ryšys, atsiradęs tarp darbdavio ir kandidato, lemia daugiau nei kiti darbuotojo laimėjimai. Ruošdamiesi pokalbiui, galite pasinaudoti tyrimų rezultatais.
Tarkime, jau esate pakviestas pokalbio, kuris vyks po savaitės. Gera žinia – jei gavote pakvietimą, vadinas, darbdavys tikisi, kad esate tinkamas dirbti siūlomą darbą. Ne kiekvienas prašantis darbo yra kviečiamas. Ar pažįstate nors vieną rimtą asmenį, kuris gaištų laiką nesitikėdamas rezultato? Žinoma, ne. Taigi dabar svarbiausia – sugebėti tinkamai pasirengti pokalbiui.
Ruošiantis pokalbiui pirmiausia turėtų būto išvejamos „juodos mintys“.
JUODOS MINTYS:
• Manęs nepriims į darbą, nes esu per jaunas
• Manęs nepriims į darbą, nes esu per mažai kvalifikuotas
• Manęs nepriims į darbą, nes esu per mažai patyręs
• Manęs nepriims į darbą, nes jį galima gauti tik per pažįstamus
• Manęs nepriims į darbą, nes nesugebėsiu tinkamai atsakyti į klausimus
Psichologai teigia: nors truputį jaudintis yra normalu, tačiau ateiti į pokalbį su „juodomis mintimis“ – didelė klaida. Darbdavys Jūsų nesikviestų, jei būtumėte pasirodęs netinkamas. Dabar tereikia prisiminti, kas Jūsų motyvaciniame laiške ar gyvenimo aprašyme pasirodė darbdaviui patrauklu, ir išmokti prisistatant savo profesinius laimėjimus parodyti kuo geriau. Be to, reikia atminti, kad bet kuriuo atveju pokalbio metu Jūs būsite padėties šeimininkas. Kodėl? Todėl, kad visiškai kontroliuosite informaciją, kurią pateikiate apie save. Nors darbdavys Jums užduos klausimus, Jūs nuspręsite, ar į juos atsakyti ir ką atsakyti. Taigi nėra ko nerimauti. Išvyti „juodas mintis“ galėtų padėti ir knyga „ Nuotaika paklūsta protui“ (Greenberger,
Padesky, 2000).
Kaip ruoštis pokalbiui toliau, kai išvijome „juodas mintis“? antrasis žingsnis – pažvelgti į save darbdavio akimis. Prieš susitikdamas su Jumis, darbdavys pasistengė aprašyti darbo tikslus, pobūdį ir kvalifikacinius reikalavimus apgalvodamas pradinį atlygį, peržiūras ir priėmimo į darbą sutartis. Tačiau darbdaviai – tokie pat žmonės kaip visi, nes ir jie turi abejonių ir interesų, vilčių ir baimių. Pagalvokite apie jų organizaciją, keliamus reikalavimus ir paklauskite savęs: „Kokius klausimus užduočiau pats?“, „Kokios būtų mano sąlygos, jei nagrinėčiau šį prašymą?“.
Prisiminkite: priims Jus į darbą ar ne, priklauso nuo to, kaip kruopščiai rengsitės pokalbiui. Taigi žvelgdami į save darbdavio akimis sugalvokite (geriausia pasirašykite) atsakymus į darbdavių keliamus klausimus.
100 DAŽNIAUSIAI DABRAVIŲ
UŽDUODAMŲ KLAUSIMŲ
1. Kdėl norite šio darbo?
2. Papasakokite apie save.
3. Kodėl turėtume Jus samdyti?
4. Koks Jūsų pagrindinis profesinis laimėjimas?
5. Kokie, Jūsų nuomone, Jūsų gabumai?
6. Koks esate žmogus?
7. Kokios Jūsų stipriosios savybės?
8. Kokios Jūsų silpnybės?
9. Ką žinote apie mūsų organizaciją?
10. Kaip pradėtumėte šį darbą?
11. Kaip siekiate tikslo?
12. Kaip pritampate prie kolektyvo?
13. Ko tikitės iš viršininko?
14. Ko tikitės š pavaldinių?
15. Kaip nusprendėte siekti tikslo?
16. Kaip organizuojate savo laiką?
17. Kaip manote, kas Jūsų darbe bus įdomiausia?
18. Kokie neseniai perskaityti faktai Jus labiausiai sudomino?
19. Apie ką norėtumėte papasakoti labiausiai?
20. Ką veikiate laisvalaikiu?
21. Kokioje aplinkoje dirbate geriausiai?
22. Kaip keitėte darbą?
23. Kokie Jūsų motyvai?
24. Jeigu galėtumėte ką nors keisti darbe, kaip tai darytumėte?
25. Jei galėtumėte ką nors keisti savo aplinkoje, kaip tai darytumėte?
26. Kaip Jūs pasikeitėte per pastaruosius metus?
27. Kaip įsivaizduojate savo ateitį per ateinančius penkerius metus?
28. Papasakokite apie laikotarpį, kai Jums gerai sekėsi.
29. Papasakokite apie laikotarpį, kai reikalai klostėsi nekaip.
30. Kaip dirbate grupėje?
31. Koks jūsų indėlis į grupę?
32. Ką apie Jus pasakytų kolegos?
33. Kaip Jūsų viršininkas apibūdintų Jūsų darbą?
34. Kokia, Jūsų nuomone, ideali darbo aplinka?
35. Papasakokite, kaip Jums pavyko atliekant užduotį nugalėti sunkumus.
36. Kada buvote laimingiausias?
37. Papasakokite apie sunkią situaciją ir kaip Jūs pasielgėte.
38. Su kuo iki šiol geriausiai sekasi dirbti ir kodėl?
39. Su kuo Jums dabar sunku dirbti ir kodėl?
40. Koks Jūsų požiūris į projektą?
41. jei būtų leidžiama darbe ką nors keisti, ką darytumėte pirmiausia?
42. Kokios darbo veiklos labiausiai pasiilgstate atostogaudami?
43. Jei galėtumėte keisti, ką pakeistumėte savo darbe?
44. Kaip tobulintumėte šią darbo vieta?
45. Ką gero, Jūsų nuomone, Jūs duotumėte mūsų kompanijai?
46. Kokios šio darbo perspektyvos?
47. Atrodo, kad X srityje turite per mažai patirties.
48. Mes teikiame pirmenybę vyresniems/jaunesniems kandidatams.
49. Atrodo, kad Jūs per daug/mažai kvalifikuotas šiam darbui.
50. Kodėl išėjote iš ABC?
51. Kodėl esate nepatenkintas turimu darbu?
52. Kodėl manote, kad reikia išeiti iš dabartinės darbovietės?
53. Kodėl taip ilgai/trumpai dirbote dabartinėje darbovietėje?
54. Kodėl taip ilgai nedirbote?
55. Kodėl buvote atleistas?
56. Jei paprašytume rekomendacijos, ką apie Jus pasakytų?
57. Kokio atlyginimo tikitės?
58. Kokia, Jūsų nuomone, yra Jūsų „prekinė vertė“?
59. Kokios svarbos Jums darbas dešimties balų skalėje?
60. Kaip gavote buvusį darbą?
61. Kodėl buvote perkeltas/paaukštintas?
62. Mėgstate dirbti su komanda ar vienas?
63. Kas Jūsų dabartiniame darbe patinka labiausiai?
64. Kas Jūsų dabartinėje organizacijoje patinka labiausiai?
65. Ko išmokote buvusiame darbe?
66. Ko išmokote ABC organizacijoje?
67. Kokią įtaką Jūsų karjerai turėjo buvęs darbas?
68. Jei nereikėtų dirbti, ką veiktumėte?
69. Turint galvoje Jūsų CV pažymėtu profesinius laimėjimus, kodėl toks žemas/aukštas Jūsų atlyginimas?
70. Ką darysite, jei negausite šio darbo?
71. Kokio darbo neseniai ieškojote?
72. Kaip viršininkas galėtų pagerinti savo vadovavimą?
73. Kokius sprendimus Jums lengva priimti?
74. Kokius sprendimus Jums priimti sunku?
75. Kaip šis darbas atitinka Jūsų karjeros planus?
76. Kiek laiko ketinate dirbti šioje darbovietėje?
77. Iš Jūsų CV matyti, kad dažnai keičiate gyvenamąją vietą. Kodėl taip yra?
78. kada planuojate eiti į pensiją?
79. Ką veiksite išėjęs (-usi) į pensiją?
80. Kokius mokymo kursus lankėte?
81. Kaip esate pasiruošęs šiam darbui?
82. Kam išleidžiate savo pajamas?
83. Koks būtų Jūsų pagrindinis indėlis gavus šį darbą?
84. Kaip iš žmonių reikalaujate geriausių rezultatų?
85. Kuris iš turėtų darbų teikė didžiausią pasitenkinimą?
86. Kaip reaguojate į stresą? Ar galite pateikti pavyzdį?
87. Šiame darbe daug kelionių/prekybos/derybų/stresų. Kaip su tuo susidorosite?
88. Kokios paramos/mokymo Jus reikės, kad atliktumėte šį darbą?
89. Ko iš darbo labiausiai tikitės?
90. Ar dalyvaujate visuomeniniame gyvenime?
91. Su kokiomis pagrindinėmis problemomis/galimybėmis, Jūsų nuomone, susiduria ši kompanija/pramonės šaka/sektorius?
92. Kaip patekote į šią darbo sritį?
93. Kokių dar planų arba projektų numatėte savo darbe?
94. Jeigu paskirsime Jus, koks bus pagrindinis Jūsų tikslas?
95. Kokius šio darbo aspektus laikote svarbiausiais?
96. kodėl manote, kad seksis su mumis dirbti?
97. Kas padrąsino Jus imtis šio darbo?
98. Kuo darbas Jums prasmingas?
99. Ko norėtumėte mūsų paklausti?
100. Ar lankėte kursus, skirtus pasirengti pokalbiui su darbdaviu?
DAŽNIAUSI DARBDAVIŲ UŽDUODAMI KLAUSIMAI KĄ TIK STUDIJAS BAIGUSIEMS
PRETENDENTAMS
1. Kaip nusprendėte pasirinkti šią studijų programą/mokslo laipsnį?
2. Kodel stojote į šį universitetą?
3. Kas šioje disciplinoje patinka/nepatinka labiausiai?
4. Kokio mokslinio laipsnio sieksite? Kodėl?
5. Kokį ryšį Jūsų studijos turės su darbu?
6. Kas apmokėjo studijas?
7. Papasakokite apie kokį nors projektą, kurį įgyvendinote.
8. Koks dalykas sekasi geriausiai/blogiausiai? Kodėl?
9. Koks Jūsų indėlis į universiteto sėkmę?
10. Kas universitete labiausiai patiko?
11. Kuo šio universiteto požiūris į Jūsų studijuotą dalyką skiriasi nuo kitų įstaigų požiūrio?
12. Kokios Jūsų studijuojamos srities naujovės neseniai patraukė Jūsų dėmesį?
13. Papasakokite apie savo karjeros siekius.
14. Kur matote save po 5/10 metų?
15. Kas Jus paskatino studijuoti šį dalyką?
16. Kaip Jūsų nuomone studijos padės siekti karjeros?
17. Kokios naudos tikitės iš karjeros?
18. Ko tikitės iš darbo?
19. Nusakykite, Jūsų nuomone, idealų darbdavį.
20. Ar planuojate toliau kelti kvalifikaciją?
21. Kodėl domitės vadovo darbu?
22. Papasakokite ką nors apie savo siekius.
23. Kodėl kreipėtės į mus?
24. Ar daug žinote apie mūsų organizaciją?
25. Ar pažįstate nors vieną žmogų, dirbantį pas mus?
26. Kokių parengimo aspektų šiame darbe tikitės labiausiai?
27. Kodėl turėtume pasirinkti Jus?
28. Ką, Jūsų nuomone, galite pasiūlyti?
29. Kur pasirengėte dirbti?
30. Su kokiomis, Jūsų nuomone, problemomis/galimybėmis šiuo metu susiduria mūsų organizacija/pramonės šaka/sektorius?
31. Kalbant apie Jūsų karjeros planus – kiek laiko dirbsite mūsų organizacijoje?
32. Ką papasakotumėte apie save? Ar galite pateikti pavyzdžių iš savo gyvenimo, kad patvirtintumėte savo teiginį?
33. Kaip Jus apibūdintų Jūsų draugai?
34. Jus apibūdintų Jūsų dėstytojai?
35. Kokie jūsų pranašumai?
36. Kokie jūsų trūkumai?
37. Kas būdinga geram vadovui? Koks vadovas, Jūsų nuomone, būsite Jūs?
38. Kuo dabar, be studijų, domitės?
39. Kaip leidžiate laisvalaikį?
40. Kaip leidžiate atostogas?
41. Kokį laikraštį skaitote? Kodėl?
42. Ką neseniai perskaitėte, kas Jus sudomino?
43. Kam leidžiate savo pajamas?
44. Kaip pasikeitė Jūsų interesai įstojus į universitetą?
45. Kas turi Jums įtakos?
46. Papasakokite apie kokią nors Jūsų sportinę veiklą.
47. Be žinių ir laipsnio, ką dar gero, Jūsų nuomone, davė universitetas?
48. Kokioje visuomeninėje veikloje esate aktyvus?
49. Ar užimate/užėmėte atsakingas pareigas?
50. Ką iš universiteto laikų prisiminsite dažniausiai?
51. Papasakokite šiek tiek apie savo šeimą.
52. Ką apie Jūsų pasirinktą karjerą galvoja tėvai?
53. Ką darysite, jei Jūsų nepriimsime?
54. Į kokias kitas firmas/organizacijas kreipsitės?
Kaip atsakyti į darbdavių klausimus? Karjeros specialistai teigia, jog ne bet kokie atsakymai padeda susidaryti apie kandidatą teigiamą įspūdį.
Tikimės, kad toliau pateikta informacija bus Jums naudinga ruošiantis pokalbiui.
KAS VYKSTA POKALBIO METU?
Pirmiausia įsivaizduokime, kaip vyksta pokalbis su darbdaviu arba jo atstovu. To reikia tam, kad geriau įsisąmonintume, kokia informacija apie save pokalbio metu suteikiama, o kokia ne. Pokalbis dažniausiai trunka 20 –
45 minutes, jame dažniausiai dalyvauja personalo skyriaus atstovas arba konsultantas iš personalo konsultavimo organizacijos. Pokabio eiga skiriasi ir priklauso nuo darbo ir organizacijos pobūdžio, tačiau visi pokalbiai turi keletą bendrų elementų:
1. Darbdavio atstovas prisistato, pristato kompaniją ir pokalbio tikslus.
2. Kalbatės apie Jūsų išsilavinimą ir karjerą.
3. Kalbatės apie Jūsų profesinius tikslus ir lūkesčius.
4. Kalbatės įvairiomis temomis (siekiama suvokti Jūsų būdą, požiūri į žmones ir gyvenimą).
5. Kalbatės apie pareigas (siekiama sužinoti Jūsų tinkamimą konkrečioms pareigoms).
6. Kiti klausimai.
Pokalbio metu kandidatams užduodama daug klausimų. Iš pradžių gali būti užduodami atpalaiduojantys klausimai, visai nesusiję su pokalbio tikslu (pvz., gal norite atsigeri?). šiais klausimais siekiama sumažinti įtampą.
Neįsiplepėkite, nepradėkite kalbėti apie orą – atsakykite trumpai, bet mandagiai. Tuojau kalbėsite apie reikalą. Nepamirškite, kad bet kuriame pokalbio etape kandidato laukia „spąstai“ – provokacija, skirta patikrinti jo orientaciją, šmaikštumą, lankstumą, loginį mastymą, asmenybę.
Kai kurie karjeros konsultantai darbdavių užduodamus klausimus klasifikuoja į grupes:
• Situaciniai klausimai (skirti išskirti sugebėjimą planuoti savo veiksmus, organizacinius sugebėjimus, darbo stilių);
Pavyzdžiai:
– Ar galite papasakoti apie didelį projektą, kuriame dalyvavote mokykloje arba universitete? Kas tai buvo? Koks buvo rezultatas?
– Ar galite papasakoti apie situaciją, kai turėjote atlikti darbą per ribotą laiko tarpą? Kodėl taip atsitiko? Kaip sekėsi?koks buvo rezultatas?
– Ar galite papasakoti apie situaciją, kai buvote atsakingas už kitų žmonių darbą? Kokios buvo aplinkybės? Kaip padalijote užduotis?
Kaip sekėsi?
• Klausimai apie įgūdžius ir darbo patitį (papildomi klausimai Jūsų
CV; suteikiama galimybė paminėti reikšmingas detales, apie kurias buvo tik užsiminta);
Pavyzdžiai:
– Ar galite aprašyti tipišką Jūsų darbo/studijų diena?
– Koks buvo Jūsų darbas? Kodėl ten pradėjote dirbti ir kodėl išėjote iš darbo?
– Kodėl pasirinkote šią profesinę sritį?
– Kodėl Jus domina šis darbas?
– Kokių turite savybių, kurios lemia Jūsų profesinę sėkmę?
• Klausimai ne apie profesinius dalykus (skirti gauti informacijos apie Jūsų gyvenimo būdą, asmenines vertybes);
Pavyzdžiai:
– Kada pirmą kartą papildėte šeimos iždą?
– Ar dalyvavote užklasinėje veikloje mokykloje? Kodėl?
– Kokia veikla buvo įdomiausia?
– Kaip leidžiate atostogas? Kaip leidžiate savaitgalius ir laisvas dienas?
– Kokie žmonės jus erzina?
– Jeigu nesirūpintumėte pajamomis, kokį darbą dirbtumėte?
• Klausimai apie protą ir analitinius sugebėjimus (skirti tirti Jūsų sugebėjimus, kūrybiškumą, tam tikros srities išmanymą);
Pavyzdžiai:
– Kaip priimate svarbiausius sprendimus? Ar galite pateikti pavyzdį?
– Kokias situacijas darbe laikote sunkiomis? Kodėl?
– Ką jūsų dabartinis darbdavys galėtų padaryti, kad jam labiau sektųsi?
– Kodėl norėtumėte dirbti mūsų kompanijoje?
– Jums labiau patinka didesnės ar mažesnė kompanijos? Kodėl?
– Ar galite pateikti pavyzdį užduočių, kurias pakirtumėte kitiems, bei užduočių, kurias atliktumėte pats (pati)?
• Klausimai apie kandidato asmenybę ir nuostatas (susiję su Jūsų asmenybe, požiūriu į profesinius ir neprofesinius dalykus).
Pavyzdžiai:
– Kokie naujo darbo aspektai, lyginant su Jūsų buvusiu darbu, yra įdomesni, kokie mažiau įdomūs?
– Ką darytumėte, jeigu senas ištikimas draugas, kuris yra Jūsų pavaldinys, blogai dirbtų?
– Kokia rizika buvo prieš tai buvusiame darbe ir kokie buvo rezultatais?
– Ar sutikote asmenį, kurį laikytumėte savo profesiniu guru? Ko išmokote iš šio asmens?
Daugelis belaukiančiųjų pokalbio su darbdaviu daro vieną esminę klaidą
– net susipažinę su galimais darbdavių klausimais numoja ranka ir sau pasako: „manau, ką nors tikrai atsakysiu“. Visiškai pasitikėti savo sugebėjimu atsakyti ekspromtu galima ne visada. Norint gauti norimą darbą, reikia įdėti pastangų. Taigi, geriausia pasiruošti atsakymus ir einant į pokalbį vadovautis tam tikromis taisyklėmis.
1 taisyklė. Neatsakinėkite į klausimus – reaguokite į juos
Tai karjeros konsultanto Maxo Eggerto rekomenduojama taisyklė: Jūs neturite sakyti nieko, išskyrus tai, ką esate pasiruošę tam atvejui. Taip
Jūs kontroliuosite informaciją, kurią suteikiate apie save, ir darbdavys analizuos tik tą informaciją, kurią pats leidžiate sužinoti. Taigi ruošdamiesi pokalbiui apgalvokite, kokią informaciją apie save norite suteikti, ir pokalbio metu suteikite tik pačią geriausią (tačiau nemeluokite).
2 taisyklė. Išmokite girtis
Daugelis žmonių nemoka tinkamai pristatyti savo laimėjimų, todėl jie gali likti neįvertinti. Kiti, deja, giriasi per daug, ir tai taip pat gali sukelti neigiamą įspūdį. Iš anksto apgalvokite, kuo galėtumėte išsiskirti iš kitų kandidatų. Maxas Eggertas rekomenduoja ruošiantis pokalbiui parengti apie save 30-ties žodžių pranešimą. 30-ties žodžių pranešimo rengimas privers pagalvoti, kodėl darbdavys turėtų samdyti būtent Jus. Be to, dažnai geriausi dalykai lieka nepasakyti, taigi apgalvosite ir pokalbio metu galėsite pabrėžti geriausius dalykus. Apibūdinimas turėtų būti trumpas ir efektyvus, atskleidžiantis visus Jūsų patirties „kozirius“. Šį pranešimą
– savireklamą pravartu išmokti, kad pokalbio metu galėtumėte jį sklandžiai pasakyti. Tyrimai rodo, kad sklandžiai kalbantys asmenys vertinami kaip protingesni, turintys geresnius bendravimo įgūdžius, geresni vadovai. Taigi praktikuokitės ir lavinkite kalbos sklandumą, kad galėtumėte laisvai kalbėti apie savo profesinius laimėjimus ir norimą darbą.
Kai kuriems asmenims pasirengti pokalbiui padės gyrimosi pratybos:
Sudarykite sąrašą iš:
– 5 profesinių laimėjimų;
– 5 įgūdžių;
– 5dalykų, kuriems turite gabumų;
– 5 dalykų, kuriais didžiuojatės savo darbe.
Dabar pakvieskite kolegą, kuris nuginčytų du Jūsų teiginius iš penkių.
Tada per penkias minutes turite įtikinti kolegą, kad šie du teiginiai turi grįžti atgal į sąrašą. Pratimo pabaigoje paklauskite draugo, ar kalbėjote įtikinamai, t. y. jei jis būtų darbdavys, ar priimtų Jus į darbą. Šis pratimas išmokys pasakoti apie save, be to, galbūt pravers kolegos patarimai.
Taigi išmokite girtis ir atsiminkite, kad darbdaviui esate reikalingas dėl Jūsų indėlio į organizaciją.
3 taisyklė. Surinkite informaciją apie organizaciją ir pageidaujamas pareigas
Ruošiantis pokalbiui su darbdaviu arba jo atstovu labai svarbu sukaupti kuo daugiau informacijos apie organizaciją, kurioje norėtumėte dirbti. Nė vienas darbdavys nesusižavės asmeniu, kuris pokalbio metu neprisimena tikslaus organizacijos pavadinimo arba nežino jos veiklos krypčių. Pravartu surinkti informaciją apie organizacijos galimybes, probleminius klausimus. Taip pat svarbu rinkti informaciją apie sritį, kurioje norėtumėte dirbti: skaitant specializuotus žurnalus, lankantis specialiose interneto svetainėse. Jei įmanoma, naudokitės pažįstamais žmonėmis, ir taip geriau pasiruošite atsakyti į klausimus:
– „Ką žinote apie mūsų organizaciją?“
– „Kokie klausimai Jus domintų kaip vadovą?“
– „Ką, jūsų nuomone, mūsų organizacija turėtų daryti, kad sustiprintų savo pozicijas?“
– „Kaip, Jūsų nuomone, galėtume išspręsti XYZ klausimą?“
– „Kokie pagrindiniai veiksniai, Jūsų nuomone, dabar mus domina labiausiai?“
Informacijos apie organizaciją ir pageidaujamas pareigas sukaupimas padės kompetentingai atsakyti į darbdavio klausimus ir padidins įsidarbinimo pageidaujamoje darbovietėje galimybes.
4 taisykle. Pasitikėkite savimi
Pasitikėjimas savimi – labai svarbus ieškant „svajonių darbo“. Savimi pasitikintys žmonės vertinami geriau, be to, jie geriau sugeba save pateikti kitiems. Taip yra todėl, kad nepasitikėjimas savimi „blokuoja“
mąstymą, o pasitikėdami savimi aiškiai reiškiame mintis ir sugebame apginti savo pozicijas. Darbdavys iškart pastebės, ar Jūs pasitikite savimi.
Pasitikėjimas arba nepasitikėjimas savimi labai gerai pastebimas, nors daugelis apie tai nepagalvoja. Jeigu atsakinėjant į darbdavio klausimus
Jūsų pasitikėjimas savimi svyruos, darbdavys tai atitinkamai įvertins ir atsižvelgs rinkdamasis kandidatą.
Ką daryti, kad pokalbio metu pasitikėtumėte savimi? Pirmiausia savimi labiau pasitikėsite, jeigu būsite iš anksto apgalvojęs atsakymus į galimus klausimus, ypač apie savo indėlį į organizaciją ir laimėjimus bei gebėjimus. Antra, pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdžiui labai padeda tariamosios nuosakos pokalbio metu nevartojimas. Karjeros konsultantų teigimu, tariamosios nuosakos vartojimas labai kenkia savimi pasitikinčio asmens įvaizdžio kūrimui. Tai šių frazių vartojimas:
– Jaučiu, kad galėčiau…
– Manau, kad mokėčiau…
– Galbūt sugebėčiau…
Maxo Eggerto teigimu, frazė „aš jaučiu“ susilpnina viską, kas po jos sakoma. Didelis skirtumas tarp „Aš jaučiu, kad galėčiau gerai dirbti“ ir
„Aš galiu gerai dirbti“. Tas pats pasakytina apie žodį „manau“. Taigi benkite tariamosios nuosakos. Kurdamas pasitikinčio žmogaus įvaizdį nepamirškite, jog negalima perlenkti lazdos – pokalbio metu reikia išlaikyti ir tam tikrą kuklumo lygį. Kad neatrodytumėte nepagrįstai savimi besigiriantis ir save įsimylėjęs žmogus, kalbėdamas (-) apie savo profesinius laimėjimus naudokite frazes:
– Žmonės pasakytų kad aš galiu…
– Draugai man sakė, kad aš…
– Kolegos visada sako, kad aš…
– Kartą mano viršininkas pastebėjo, kad aš..
– Mano dėstytojai mane apibūdintų kaip…
– Mane rekomenduojantis žmogus pasakytų, kad aš…
– Mano patirtis rodo, kad galiu…
– Turiu keletą pažymėjimų, patvirtinančių mano…
Išvardintos frazės padės pateikti darbdaviui informaciją apie save subtiliai ir įtaigiai. Taigi atsiminkite, kad adekvatus pasitikėjimas savimi – labai svarbus kalbantis su darbdaviu. Jūs pažįstate save geriau negu darbdavys, todėl leiskite jam žinoti apie Jūsų svarbiausius sugebėjimus ir patirtį, kurią iš tikrųjų turite.
Pokalbio metu darbdavys nesužinos, koks esate geras, jei Jūs pats –
pasitikėdamas savimi – to nepapasakosite.
5 taisyklė. Pasirūpinkite savo išvaizda.
Pasak Maxo Eggerto, darbdaviai turi per mažai informacijos, kuria galėtų pagrįsti galutinį sprendimą, todėl išvaizda sėkmei daro didelę įtaką. Tyrimai rodo, kad fizinis patrauklumas gali lemti kandidato pasirinkimą. Šis reiškinys vadinamas „įspūdžio vadyba“. Jeigu visos kitos kandidatų savybės yra vienodos, darbą gaus tas, kuris atrodo energingiausias ir patraukliausias.
Apranga yra labai svarbi „įspūdžio vadybos“ dalis. Nors darbdaviui
Jūsų žinios ir kvalifikacija reikšmingiausia, tačiau jo pasąmonę veiks ir jūsų drabužiai, aprangos stilius, p tai, laimei ar nelaimei, gali būti sprendžiamasis veiksnys. Patrauklūs ir rūpestingai apsirengę kandidatai dažnai vertinami geriau nei tie, kurie į savo išvaizdą nekreipia dėmesio.
Reikia priminti, kad patrauklesni darbuotojai pasiekia didesnių profesinių laimėjimų. Taigi gerai atrodyti patartina ne tik einant į pokalbį, bet ir visada.
Maxas Eggertas pateikia keletą pagrindinių išvaizdos taisyklių:
– Pirmenybę teikite Jums tinkančiam stiliui ir spalvai, o ne aukštajai madai.
– Rinkitės tradicinį, klasikinį, o ne avangardinį stilių.
– Renkitės taip brangiai, kaip tik galite sau leisti.
– Tamsesnės spalvos turi didesnę įtaką nei šviesios .
– Gerai apsikirpkite/susišukuokite.
– Nusipirkite gerus batus ir kruopščiai juos valykite.
– Naujus drabužius prieš pokalbį panešiokite, kad apsiprastumėte.
– Kuo mažiau papuošalų (nebent skoningas akcentas).
– Renkitės, kad atitiktumėte organizacijos tipą.
– Derinkite spalvas.
Kiekvienoje organizacijoje priimtas savas aprangos stilius. Kadangi vertintojai savęs klausia, ar Jūs tiksite, išvaizdos tinkamumas tos organizacijos stiliui labai svarbus. Apie įstaigos stilių gauti informacijos visai nesunku. Kelias dienas prieš pokalbį apsilankykite toje organizacijoje ir atidžiai stebėkite, kokio stiliaus ir spalvų drabužius bei aksesuarus dėvi darbuotojai. Taigi ruošdamasis pokalbiui tiesiog paklauskite savęs, kokia spalva ir rengimosi stilius, kaklaraiščių spalva, plaukų ilgis vyrauja. Kad pasisektų siekiant norimo darbo, Jums nereikia būti tokiam kaip visi, tačiau išvaizda pokalbio metu gali padėti.
6 taisyklė. Kontroliuokite savo laikyseną
Atrankos metu darbdavys nori kuo tiksliau įvertinti kandidatus, todėl neverbalinių žinučių – žvilgsnio, rankos paspaudimo, sėdėjimo pozos svarba labai padidėja. Taigi kandidatai turi bandyti kontroliuoti informaciją, suteikiamą neverbaliniu būdu. Pavyzdžiui, rankos paspaudimas turi būti ne suglebęs, o tvirtas (tai darbdaviui suteikia informacijos apie Jūsų asmenybę).
Karjeros specialistai išskiria kandidato sėkmingos laikysenos veiksnius:
– šypsena (tai padidins jūsų patrauklumą);
– galvos linktelėjimai darbdaviui kalbant (taip atrodysite supratingas ir palaikantis);
– lengvas pasilenkimas į priekį klausantis ir atsakant (taip atrodysite susidomėjęs);
– akių kontaktas (tai reikš pasitikėjimą, atvirumą; 1978 metais atlikti tyrimai nustatė akių kontakto įtaką teigiamam darbdavių sprendimui – buvo manoma, kad tie, kurie nepalaiko kontakto akimis, yra savimi nepasitikintys ir dėl to mažiau tinkami (nors ir buvo pakankamai kvalifikuoti);
– sėdėjimas ant kėdės krašto, ne susmukus kėdėje, bet patogiai įsitaisius ir pasitempus (taip atrodysite budrus ir pasitikintis savimi);
– sėdėjimas pasukus liemenį, galvą ir pečius į darbdavį taip, kad jūsų pečiai būtų lygiagretūs jo pečiams (taip atrodysite draugiškas, šiltas, pagarbus ir dėmesingas);
– sėdėjimas suglaudus kojas arba jas sukryžiavus žemai, o ne aukštai (taip atrodysite pasiruošęs veikti);
– plaštakų laikymas žemiau alkūnės (neatrodysite gynybiškas);
– kuo mažiau gestikuliavimo (taip atrodysite įtaigesnis)
Taigi įėję į darbdavio arba atrankos specialisto kabinetą tvirtai ir draugiškai paspauskite jam ranką, patogiai įsitaisykite veidu į jį, kartkartėmis linktelėkite jam kalbant (ir nepertraukinėkite!), klausydamasis ir kalbėdamas stenkitės žiūrėti tiesiai į akis, negestikuliuokite ir į šypseną atsakykite šypsena.
7 taisyklė. Numatykite darbdavio interesus
Ruošiantis pokalbiui su darbdaviu arba jo atstovu labai svarbu atminti ir tai, jog procesu suinteresuotas ne tik Jūs, bet ir jis. Rinkdamiesi kandidatus darbdaviai rizikuoja. Neteisinga pasirinkimas gali būti žalingas jų organizacijai. Pagalvokite apie tai, ir paklauskite savęs: Kokie darbdavio interesai? Kodėl man gali būti užduotas vienas ar kitas klausimas? Dėl ko galėtu šis darbdavys nerimauti? Ar galiu pateisinti jo lūkesčius?
Taigi numatykite darbdavio interesus. Žinoma, nė vienas nesame tobulai tinkamas kiekvienam darbui, nė vienas negalime atlikti pateiktų reikalavimų visais atžvilgiais. Tačiau svarbu būti apgalvojus, kaip elgtis, kad darbdavys nuspręstų, jog Jūs galite dirbti siūlomą darbą.
Pokalbio metu Jūsų pašnekovas mintyse savęs klaus: „Ar šis žmogus turi siūlomam darbui reikalingų įgūdžių ir patirties? Ar jis sugebės greitai prisidėt prie mūsų kompanijos sėkmės?“. Taigi Jums bus užduodami atitinkami klausimai. Galite pasirinkti kurį norite klausimą ir atsakyti taip, kad pateiktumėte norimą informaciją apie savo įgūdžius, pavyzdžiui:
• Kausimas: Kokiems žmonėms mėgstate dirbti?
• Atsakymas: Labiausiai man patiktu dirti su ponu…, nes jo vadovaujamas galėjau atlikti ABC. Ir t. t.
• Klausimas: Kokia kryptimi norite plėtoti savo karjerą?
• Atsakymas: Turiu ABC išsilavinimą ir EFG įgūdžiu, taigi akivaizdu.
Kad norėčiau juos tobulinti X srityje…
Atsižvelgiant į tai, kaip atsakysite į šiuos klausimus, darbdavys sužinos, ar turite patirties ir reikiamų įgūdžių siūlomam darbui atlikti. Taip pat jums bus svarbu suprasti, ar sugebėsite dirbti.
Taigi jis klausinės apie Jūsų charakterio savybes ir požiūrį į darbą, ar esate darbštus ar pareigingas ir t. t. Tai gali būti aiškinamasi įvairiais klausimais.
• Klausimas: Kaip sekėsi dirbti ABC?
• Atsakymas: Buvo įdomu. Reikėjo būti labai lanksčiam, dirbti slenkančiu grafiku, ne kartą likti iki vėlumos arba dirbti savaitgaliais
Ruošdamasis (-asi) pokalbiui nuspręskite, kuriuos darbo aspektus pabrėšite, kad parodytumėte savo pareigingumą ir išskirtinumą.
Atminkite, kad darbdaviui svarbu rasti ne šiaip gerą darbuotoją, bet geriausią iš visų galimų.
8 taisykle. Būkite lankstus
Kaip jau minėjome, bet kuriame pokalbio etape Jūsų gali laukti
„Spąstai“. Tarkime, jei gavote klausimų apie savo pranašumus, būsite paklaustas ir apie trūkumus. Ką atsakyti? Neigiama informacija darbdaviui labiau įsimena nei teigiama, todėl kandidatas turi labai atsargiai reaguoti į tokius klausimus. Maxas Eggertas rekomenduoja, kaip atsakyti į klausimus apie savo trūkumus:
– Pasirinkite vieną akivaizdžiai gerą charakterio/asmenybės bruožą.
– Papasakokite apie jį taip. Kad atrodytų kaip trūkumas.
– Nusikelkite į praeitį, parodykite, kaip susidorojote su šiuo trūkumu.
– Pasakykite, kad tai – jau ne problema.
– Nebekabėkite.
• Klausimas: Ar turite kokių nors silpnybių?
• Atsakymas: Mėgstu viską padaryti iki galo ir esu reiklus sau, tačiau dirbdamas su kitais žmonėmis pastebėjau, kad labai daug reikalauju iš kitų. Taigi kai dirbdavome grupėje, griežtai stebėdavau ir kontroliuodavau kitų darbą. Laimei anksti pasimokiau, kad ne visi gali pasiekti geriausių rezultatų, kai yra griežtai prižiūrimi, ir tai buvo puiki pamoka.
Karjeros konsultantai teigia, jog daug kas priklauso nuo to, kaip kalbėsite – net silpnybė atrodys priimtina. Jeigu būsite paklausti apie kitą silpnybę, prisipažinkite, kad „per daug dirbate“ arba esate per daug „pareigingas“, arba „maksimalistas“.
„Spąstai“ gali slypėti ir vadinamuosiuose „sudėtiniuose klausimuose“.
Apklausų organizavimo specialistai teigia, kad atsakymas į trigubą klausimą parodo kandidato intelektą:
– Atsako į vieną klausimą = vidutiniai sugebėjimai.
– Atsako į du klausimus = aukštesnis už vidutinį.
– Atsako į tris klausimus = aukštas intelektas.
Tokio klausimo pavyzdys: „Kaip per praėjusius metus keitėsi Jūsų veikla, kaip prisitaikėte prie pasikeitimų ir kokios išvados ateičiai?“.
Tokiu atveju pasistenkite įsiminti visus tris klausimus ir į visus juos atsakyti.
Nuolat atminkite, kad Jums atsakinėjant į klausimus bus vertinama, ar esate išsilavinęs, išlaikote pusiausvyra, įžvelgiate reikalo esmę, galite priimti sprendimą, esate nuoseklus.
9 taisykle. Būkite optimistas
Ką daryti jeigu gauti norimo darbo vis dėlto nepavyko? Atminkite, kad net jei nepasisekė, kiekvienas bandymas ko nors pamoko. Maxas Eggertas teigia: „Ko nepadarėte gerai, visada galite pataisyti“. Taigi į pokalbį žiūrėkite kaip į galimybę pasimokyti. Kiekvienas buvęs pokalbis suteikia progą ir kitą kartą pasirodyti geriau.