Kartu gyvename jau 6 metus. Dažnai pykdavomės ir aš niekada nemokėjau to išspręsti, vengiau kalbėtis, tarsi pykdamas ant jos. Dabar ji nori skirtis. Kaip man išsaugoti šeimą?

Santykius Jūs gadinot 6 metus: nesikalbėdamas, laikydamas nepaaiškinamą pyktį, vengdamas spręsti problemas. Na o viską pataisyti norit per dieną. Jei skirsit tam bent dešimt kartų trumpesnį laiką, nei kad skyrėte pykčiams, – pvz. 6 mėnesius – galit tikėtis sėkmės. Bet kokiu atveju teks labai rimtai ir atvirai pasikalbėti su žmona, ją išklausyti, sužinoti jos norus, poreikius, bei paaiškinti savuosius.

14 thoughts on “Kartu gyvename jau 6 metus. Dažnai pykdavomės ir aš niekada nemokėjau to išspręsti, vengiau kalbėtis, tarsi pykdamas ant jos. Dabar ji nori skirtis. Kaip man išsaugoti šeimą?”

  1. Kodėl vyrai atsitokėja tik tada, kai juos kažkas nori palikti?.. Jie vyrai, ir negali leisti, kad juos paliktų, įskaudintų, tik jie gali atvirkščiai daryti?.. Ar čia galioja kiek kitoks mąstymas: kas brangu supranti tik praradęs?.. (pasvarstymui)
    Ir be galo įdomu iš kur tas nepaaiškinamas pyktis atsiranda?.. Iš kur tas nekalbėjimas? Iš savanaudiškumo? (irgi pasvarstymui):)

    Reply
  2. Taip yra, as palikau vaikina del vienos pragrinides priezasties – jis daug ir istisai gere.. Kai palikau ji po metu pastangu, jis man to negalejo atleisti. Visiems pasakojo asmeninius dalykus apie mane ir sake, kad su manim negalima prasideti, nes as visus palieku.. Bet man tas pats, cia viskas nuo vyro ego priklauso, kaip jis priima issiskyrima. Juk yra ir moteru tokiu…

    Reply
  3. Pas mane jau antri metai tokia situacija, ir man ji pradeda nusibosti. Kai paklausiu kodel taip daro: “Derinuosi prie taves”, nes jei pabando diskutuoti musu nuomones nesutampa ir tada jau pas ji atsiranda piktis ir nenoras bendrauti. Ir dar jis mamyciukas, tik kas tuoj lekia guostis.

    Reply
  4. Esam susituokę 7 metus, vaikų neturim, nes vyras dar nenori, o aš nesijaučiu su juo saugi, kad norėčiau. Problema – jo nesikalbėjimas. Iškilo konfliktas jis nekalba su manim jau dvi savaites, ir taip yra nuolat. Anksčiau išprovokuodavau geruoju ar piktuoju mūsų pasikalbėjimą, bet kuo toliau tuo labiau pastebiu, kad jam neįdomu, kas mane skaudina ir viską grindžia pms’u, pervargimu. Šįkart aš nieko neprovokuoju ir jsi dvi savaites gyvena vienam kambary aš kitam. Nežinau, ką daryti. Ar gali būti, kad aš jam neįdomi ir nereikalinga? Dažnai jaučiuos kaip bendrabučio blokiokė mūsų santuokoj.

    Reply
  5. Gerų sutuoktinių niekas nepalieka . Apgalvok ką darai ne taip,išklausyk jos ir stenkis spresti problemas kartu, o ne tyliu ir nieko nesistengiu padaryti,kad visi būtų laimingi.Atsisėsk ir pamąstyk , jei žmona elgtųsi su tavimi lygiai taip pat ,kaip tu su ja, gal nebekils klausimų, kodėl yra šeima. Ir tada išsaugosi savo šeimą ,nes ir pas kantriausią žmogų kantrybė turi ribas.gal aš neteisi? Žmona bloga labai,o tu gerutis.Tai tada man kyla klausimas ko pergyveni, kad neteksi blogo žmogaus?Paanalizuok situaciją,kol ne vėlu.Meilė yra laužas kurį kurenti turi abu.

    Reply
  6. 1. Nėra nieko, ko nebūtų galima išspręsti.
    2. Nesikalbėjimas nutraukia bet kokius ryšius.
    3. Kai žmogus kažko trokšta – ieško galimybių. Kada žmogus kažko nenori – ieško priežasčių.

    Reply
  7. Pas mane lygiai tokia pat problema.tik mes kartu pragyvenom 11metu ir turim 10metu sunu.kaip issaugoti seima?geras klausimas.ta bandau ir as padaryti,taciau sikart ji tvirtai nusprende,kad tarp mudvieju nieko nebera ir man ji nieko nebejaucia.neparodziau jai pakankamai svelnumo ir demesio,nebuvau tarsi siena i kuria butu galima atsiremti.zodziu,nebuvau tikru vyru.vengimas bendrauti?savo atveju to nepavadinciau vengimu,labiau nemokejimu.kai vos tik pasistengdavau bendrauti,tarsi gumulas uzkisdavo gerkle ir nepralemendavau ne zodzio,nors sirdyje virdavo tokios audros.tai va,bandziau ir tebebandau visaip issaugoti seima,bet atsimusu i tokia uola,i kokia atsimusdavo zmona.gaila,kad per velai tai supratau.manau,patarimas nebepades,kai “saukstai po pietu”.

    Reply
  8. kiekvieną sieną galima pramušti kakta! tik reikia tuo tikėti! – tai vienintelė sąlyga.
    mielieji žmonės, santykius kuria 2 žmonės (mažų mažiausiai). jei įsivaizduotumėm santykius tarsi laužą – tai tiedu sėdintys šalia jo turėtų abu rūpintis, kad jis neužgestų – kiekvienas į jį įdėdamas tai kuo dega ugnis. šeimos ugnį reikia kurstyti!
    be abejo, kiekvienas einame, lygiagrečiai šeimai dar ir darbo, kitų užsiėmimų, pomėgių keliais – gyvename nelyginant kelis gyvenimus iškart. tačiau! mielieji, prioritetai viską nulemia. vienu gyvenimo tarpsniu svarbiausia žmona ar vyras, kitu – vaikelis, kitu – gal karjera, o gal futbolo čempionatas trunkantis “amžinybę”. bet. juk kiekvienas mūsų yra unikali asmenybė. jei suprastumėm tai ir priimtumėm kiekvieną tokį koks jis yra, tai gal taptų šiek tiek lengviau susikalbėti (: pažvelkim į šalia esantį atviru, priimančiu žvilgsniu – tebūnie jis (ji) kokie yra! nepamirškite pažvelgti į save ! juk, jūs gyvenate savo gyvenimą ir tik jūsų rankose jūsų laimė (:
    prisiminkite kas jūs esate! ką mėgstate, ko norite! tai ko norėjote nuo vaikystės bet dar neįgyvendinot! padarykite tai! pajauskite save begyvenantį !
    kai tapsite gyvu, aplinka tai pajaus ir…iškart nusišypsos (:

    Reply
  9. as nesuprantu tokio posakio kaip issaugoti seima ,visu pirma nereikejo tos seimos ardyti , reikejo buti suaugusiam, protauti bet ar verta ja saugoti jei poto bus vel tas pats,nes vyrai geri tol kol apsyla kojos ,o kas del to kalti tik moterys nes jos nesupranta, jos blogietes

    Reply
  10. Iki skausmo pazystama situacija…Vis galvoju ar ilgai taip istversiu???Turiu vyra,bet ir neturiu…Protu man nesuvokiamia,kaip galima taip elgtis,jeigu myli zmogu.Kaip gali nerupet,kas jam daros,kodel jam blogai???Esu siaubingai vienisa su visom problemom,sveikata suesta,depresija…Kas toliau?Dabar sirdi jauciu didziuli skausma,ar jam kazka dar jauciu nebezinau jau,perdaug skauda apie ji galvot…Neisivaizduoju visiskai kas dedas jo galvoje,kas jam isvis dar rupi…

    Reply
  11. Laba diena, su mergaite santykuose jau seseri metai, penkeruis su puse metu santykiai buvo idealus bet 6 menesiam atgal labai santykia blogejo na o 3 menesiai atgal staigiai ji pasikete supratau kad atsirado kitas seip netaip issikalbejo pasake kad mane myli bet ner aistros ir jaucia jam kazka, nors dabar sako kad su juo tokiu santykiu nera kaip anksciau taciau ji su juo susirasyneja ir kartais susitinka, bet man tai pasko kad eis su juo susitikti, kita problema kad ji nori kraustytus gyvent kartu su sese, o kai as jos kalusiu ar mes bagem darugyste?> ji sako nezinau nieko noriu atskirai pagyvent, bet sako labai bijau, na o suo metu demesi tai tik as jai rodau, kie as pasiulau ka veikti arba uzsuku i darba pusvalandukui is jos nesulaukiu pasiulimu. kaip man pasielgti sitoije situatcijoje? jau po triju saviciu ji issikraustys bet dar net neturi kur…

    Reply
  12. Laba diena, su mergaite santykuose jau seseri metai, penkeruis su puse metu santykiai buvo idealus bet 6 menesiam atgal labai santykia blogejo na o 3 menesiai atgal staigiai ji pasikete supratau kad atsirado kitas seip netaip issikalbejo pasake kad mane myli bet ner aistros ir jaucia jam kazka, nors dabar sako kad su juo tokiu santykiu nera kaip anksciau taciau ji su juo susirasyneja ir kartais susitinka, bet man tai pasko kad eis su juo susitikti, kita problema kad ji nori kraustytus gyvent kartu su sese, o kai as jos kalusiu ar mes bagem darugyste?> ji sako nezinau nieko noriu atskirai pagyvent, bet sako labai bijau, na o suo metu demesi tai tik as jai rodau, kie as pasiulau ka veikti arba uzsuku i darba pusvalandukui is jos nesulaukiu pasiulimu. kaip man pasielgti sitoije situatcijoje? jau po triju saviciu ji issikraustys bet dar net neturi kur…

    Reply
  13. Tai vesk ją.Bijai? Ji nori aiškumo , nusibodo kabėti tarp dangaus ir žemės.Sugyventinių santykiai yra visada laikini.

    Reply
  14. >Taip yra, as palikau vaikina del vienos pragrinides priezasties – jis daug ir istisai gere.. Kai palikau ji po metu pastangu, jis man to negalejo atleisti.

    Tai kazin kokios tos metu pastangos buvo? Jei pastoviai jei nei zodziu neuzsiminti, kad jo gerimas tau ne prie sirdies ir vienai kenteti, o po to vienai sugalvoti, kad jau gana tai cia pastagom nepavadinciau ir pykti jam tikrai buvo del ko.

    Jei meginai tuos metus ji atkalbeti nuo gerimo na tai visai ir nebebutu priezasties jam pykti kai po metu nuleistum rankas.

    Reply

Leave a Comment