Psichologo patarimas. Vyras pas kitą išėjo vos po pusmečio santuokos

Laba diena, rašau Jums gilioje nežinioje ir skausme. Problema ta, kad mane paliko vyras dėl kitos moters. Susituokėme rugsėjį, o jau gegužę jis turėjo kitą. Iš pradžių tai slėpė, neigė, bet yla visada išlenda iš maišo. Tai jis mane kaltino daug kuo. Jo manymu, viską dariau blogai, bet nieko konkretaus nepasakė. Gal ir būtume taip gyvenę, bet kai sužinojau, kad yra kita, išėjau pas tėvus. Tai įvyko liepos pradžioje, iki dabar nesame net kalbėję. Žinau iš jo tėvo, kad jis gyvvena su ta kita...o ji man grasino, kad nebandyčiau kištis, sakė, kad ko ji nori, tą visada gauna. Bandžiau kalbėtis su vyru, siūliau susitikti, bet jis parašė sms, kad su manimi bendrauti negali. Nežinau kodėl.

Dar jis parašė, kad turiu dingti iš jo ir jo tėvų gyvenimo. Neklausia dėl skyrybų, tiesiog gyvena su kita ir elgiasi taip, lyg manęs nėra. Ar čia normalu, kad jis nenori bendrauti? Skyrybų prašymo neduoda? Tuo labiau, kad aš nežinau, kodėl mes išsiskyrėme, nes draugavome 5 metus, o šštai – po pusės metų santuokos aš jam bloga. Ta kita moteris yra jo bendradarbė. Dabar esu gilioje neviltyje, nes tikėjausi, kad jis supras, kad klydo.

Kai jo klausiau, sakė, kad iš viso nežino, ar mane mylėjo..bet ar galima gyventi 5 metus nem

mylint? Jis būdavo dėmesingas, kartodavo, kad myli. Mes dar jauni, abiems tik 23-eji, gal jis dar per jaunas buvo santuokai? Nesuprantu nieko, o jis man ir nesiteikia aiškinti. Aš pati esu pasimetusi, nes nežinau, ko laukti, kaip tokioje situacijoje elgtis?

Ačiū už laiką, Živilė

Konsultuoja psichologė Evelina Globė

Sveika, Živile. Bandysiu paaiškinti, kaip aš suprantu Jūsų bėdą, kuri tikrai verta mano ir kitų žmonių jautrumo ir dėmesio, nes juk Jums skauda, labai skauda. Kadangi Jūsų gyvenimas griūti pradėjo neseniai, tad normalu, kad esate pasimetusi, tuolab, kad Jūsų vyras elgiasi palyginus nenormaliai tokioje situacijoje.

Dažniausiai žmonės, pakliuvę į tokias krizines situacijas, santykius aiškinasi – ramiau ar audringiau, tačiau kažkaip bando surasti bendrą sprendimą, net jei tas sprendimas yra skirtis. Jūsų situaciją komplikuoja tai, jog vyras elgiasi taip, kaiip jam šiuo metu yra patogiausia, visiškai ignoruodamas Jus kaip asmenį, kaip žmogų, kaip moterį, su kuria gyveno daugiau nei penkerius metus, kaip pati sakote, tarsi Jūsų net nebūtų.

Žinote, Živile, skaitydama Jūsų laiškelį, aš pati pradėjau pykti ant Jūsų vyro dėl tokio elgesio, nes tai nepagarbos kitam žmogui ir ciniškumo demonstravimas (žinute liepia Jums dingti iš jo ir jo tėvų gyvenimo), tačiau iš esmės jis demonstruoja savo paties negarbingumą. Šiaip jau nesu linkusi vertinti kitų elgesio už akių, bet šį kartą sve

eikas proto balsas ir širdies jausmas leidžia man paburnoti ant Jūsų vyro. Ir norėčiau, kad ir pati pasižiūrėtumėte į šią situaciją kitomis akimis – ne paliktos moters, kuri nežino kuo “nusidėjo“ savo vyrui, kad buvo palikta, o moters, kuri pati paliko nusidėjusį vyrą. Juk pati jį palikote, sužinojusi, kad turi kitą moterį.

Nežinau, ar pasielgėte labai spontaniškai – ar reikalavote, ar prašėte, kad vyras pasiaiškintų; ar tiesiog išėjote, tikėdamasi, kad vyras atbėgs apgailestaudamas iš paskos. Pasielgėte tokioje situacijoje kaip turbūt dauguma moterų pasielgtų – spontaniškai ir oriai, tik vyrai, deja, ne visi puola iš paskos ir grąžo rankas, tuolab, jei yra kita paslaugi ar nagučius į jį suleidusi moteriškė. Kaip suprantu, naglumo, kaip sakoma, Jūsų vyro pasijai irgi netrūksta. Tai ką gi, Živile, toliau darysite, ignoruojama ir gąsdinama tokių žmonių? Ar vis dar bandysite sužinoti iš savo „dėmesingo kadais“ buvusio vyro, ką Jūs ne taip darėte, kokia bloga Jūs buvote, kaip viską blogai darėte – ar Jums dar mažai kaltinimų ir savigraužos? Suprantu, kad Jūs pasimetusi, norite suprasti, kas vyksta, kodėl taip vyksta Jūsų gyvenime, bet neieškokite vien savo kaltės ir neprisiimkite jos visos sau.

Nežinau, gal Jums apskritai būdinga gyvenime kaltinti save, tad dabar būtų pats laikas nustoti tai darius. Yra kas Jus kaltina, o kas gina? Apg

ginkite save pati. Pirmiausia siūlyčiau nustoti klausinėti savęs ar laukti atsakymų iš vyro, iš manęs ar iš ko kito – mylėjo ar nemylėjo? Bijo ar nenori bendrauti? Per jaunas buvo santuokai ar ne per jaunas? Ką Jūs ar Jūsų vyras blogai darėte ar nedarėte santuokoje? Žinoma, jei abu būtumėte suinteresuoti kažką išsiaiškinti, būtų galima apie tai kalbėtis, bet, jei Jūsų vyras demonstruoja visišką abejingumą Jūsų bendravimui, tai prievarta jo gi nepriversite kalbėtis.

Taigi, jei Jūsų vyras nesiima jokios iniciatyvos, tuomet Jums lieka du keliai: vienas kelias – kankinamai ir kantriai laukti, kol jis pats užsinorės ko nors iš Jūsų, pvz., skyrybų. Žinoma, galite, puoselėti slaptą viltį, jog jam kada nors gali prireikti ir Jūsų pačios – tik kažin ar tai palengvintų Jūsų dabartinę būseną ir suteiktų vilties toliau gyventi normalų gyvenimą.

Antras kelias – pačiai imtis iniciatyvos. Visų pirma pareikalauti, jei normaliai susitarti nepavyksta, susitikti bei aptarti Jūsų tolesnius santykius ir statusą. Jei Jūsų vyras nesuinteresuotas skyrybomis, o Jūs suinteresuota, tuomet galite imtis iniciatyvos ir pati paduoti skyryboms. Nebe tie laikai, kad prievarta turėtumėt būti santuokoje su vyru, kuris gyvena su kita moterimi. Tiesiog Jums reikėtų kreiptis į skyrybų advokatą, jis suteiktų reikiamą teisinę informaciją. Dėl skyrybų Jums teks pačiai spręsti, jei nepavyks su vyru priimti bendro spr

rendimo. O gal abu nuspręsite palikti situaciją, kaip dabar yra ir kol kas oficialių sprendimų nedaryti – žmonės priima įvairiausius sprendimus.

Svarbiausia, žinokite, kad yra sprendimų variantai ir nesijauskite kitų žmonių užspeista į kampą ir priklausoma nuo jų malonės. Pati galite spręsti, kaip toliau gyvensite. Tikrai esate dar labai jauna, ir kaip sakoma, visas gyvenimas prieš akis. Išgyvensite, Živile, šį sunkų laikotarpį , vienaip ar kitaip pasisuks Jūsų santykiai su vyru, tik nieko nebijokite, priimkite sprendimus ir veikite, kad ilgam neužstrigtumėte tokioje neapibrėžtoje ir kankinančioje būsenoje. Taigi, kuomet kankintis pavargsite ar galiausiai pristigsite kantrybės, tuomet ir kils noras pačiai imti gyvenimo vadžias į rankas. Tik pernelyg nenusikankinkite – pasirūpinkite pati savimi, priimkite pagalbą ir paramą iš kitų (tėvų, artimųjų ar draugų), jei tokią gaunate.

Jei Jums trūksta palaikymo ar pasitikėjimo savo jėgomis, galite kreiptis profesionalios pagalbos – vienu žodžiu – nelikite šioje situacijoje viena ir vieniša. Kitų meilė ir rūpestis gydo širdies žaizdas, o pati bendraudama ir besirūpindama kitais, turėsite galimybę nepanirti vien į savo išgyvenimus bei matysite platesnį pasaulio akiratį. O kuomet akiratis platesnis, tuomet ir naujų galimybių jame daugiau įžvelgiama. Taigi, stiprybės,drąsos, pasitikėjimo savimi ir gyvenimu bei nepalaužiamos vilties linkiu Jums, miela Živile. Ir nors, žinau, kad dabar Jums tai skaudžiai paliečia širdį, bet vis tiek Jums linkiu meilės, nes skausmas praeina, o meilė gydo.

Leave a Comment