Psichologo komentaras: „Išsipildė mūsų svajonės, bet santykiai suprastėjo…“

Esu ištekėjusi jau 8 metus, turime 7 metukų sūnų, dabar jau laukiamės antro vaikelio. Santykiai buvo „ant ribos“ prieš 2 metus, paskui viskas susitvarkė. Dabar vėl iškilo santykių krizė. Esu ir aš kalta, nes esu nesveikai pavydi, laikau vyrą namie, neleisdavau išeiti su draugais. Jis labai daug dirba ir stengiasi dėl šeimos, bet jam trūko kantrybė, nes nuolat įtarinėdavau dėl smulkiausių smulkmenų. Nežinau, galbūt taip elgiuosi todėl, kad aš esu vienturtė ir man trūksta dėmesio, bendravimo. Draugių neturiu, nes nuo jų esu nukentėjusi.

Dabar jaau 2 mėnesiai, kaip vyras turi apsispręsti, kartu gyvensime ar liksime draugais. Dabar esu visiškai tikra ir jis yra sakęs, kad jam rašinėja panelės, mašinoje randu moters plaukų. Mes jau kaip ir susitaikę, bet plaukų vis tiek randu, aš juos išmetu ir vėl atsiranda. Ką daryti, ar laukti? Gal kai vaikelis gims bus viskas kitaip? Padėkit, nežinau, ką daryti. Aš jį labai myliu, jis geras vyras, tėtis, šeimos žmogus, jis myli vaiką, stengiasi, kad jam nieko netrūktų. Mes daug metų nuomojome gyyvenamąjį būstą, pagaliau savo įsigijome, svajojome, sakėme, kai turėsime savo namus, planuosime vaikelį. Viskas išsipildė, bet va santykiai suprastėjo. Patarkit, ką daryti?

Atsako šeimos psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė

Pavydas, įtarinėjimas, nepasitikėjimas ir panašūs jausmai dar niekada nepadėjo porai pajusti daugiau bendrumo bei niekada nė

ėra suartinę sutuoktinių. Šie jausmai dažniausiai kelia jūsų priešiškumą vyrui, ir tokiu būdu, be abejo, stumia jį nuo jūsų.

Rašote apie tai, jog neturite draugių, kadangi esate nuo jų labai nukentėjusi. Kyla mintis, kad jums iš tiesų sunku pasitikėti ne tik jūsų vyru, bet ir žmonėmis apskritai. Tikriausiai būtų svarbu jums atkreipti dėmesį į šį jūsų bruožą. Kada jis atsirado? Su kuo jis siejasi? Kiek tai yra apie kitus žmones, ir kiek tai yra apie jus? Kas daro jus tokia nesaugia? Iš kur ta baimė pasitikėti? Pamėginkite paieškoti atsakymų į šiuos klausimus. Išmokti pasitikėti santykiuose tikriausiai yra vienas iš svarbesnių įgūdžių. Be abejo, to išmokti prireiks laiko ir tikriausiai jūsų vyro supratimo bei palaikymo.

Tačiau ką gi daryti dabar?

Suprantu, kad esate vyrui iškėlusi ultimatumą – jis tuuri apsispręsti, ar liekate gyventi kartu, ar ne. Panašu, kad šis ultimatumas nieko nesprendžia. Jūsų vyras jau 2 mėnesius delsia duoti atsakymą. Iš tiesų ultimatumais retai kada įmanoma ką nors išspręsti.

Tikriausiai būtų pravartu jums su vyru ramiai pasikalbėti, išsakyti savo jausmus, požiūrį į santykius, išsakyti, ką iš tiesų vertinate vienas kitame, o kas santykiuose nėra taip gerai, bei pamėginti ieškoti būdų tai spręsti. Tikėtis, kad kai gims vaikelis, bus kitaip, vargu, ar galite. Retai kada vaikelio gimimas išsprendžia tokias problemas kaip jūsų, da

ažniausiai atvirkščiai – jas tik pagilina. Kad kažkas taptų iš tiesų kitaip, turite pradėti kalbėtis. Kalbėtis ne kaltinant ir įtarinėjant, o nuoširdžiai domintis jūsų vyro pozicija bei požiūriu. Neabejoju, jog rasite sprendimus savo situacijoje, o jei nepavyks patiems, pravartu būtų kreiptis į šeimos psichologą.

Leave a Comment