Psichologo komentaras: „Kaip nugalėti baimę būti paliktam?“

Su drauge gyvenu jau trejus metus. Tiek jai, tiek man tai ne pirmi santykiai. Kiekvieną dieną būdavome kartu, važiavome į užsienį, net tuos pačius darbus dirbome. Ji man visus trejus metus kartodavo, kad myli. Aš jai tą patį sakydavau rečiau, buvau šaltesnis. Kodėl? Gal dėl to, kad bijojau „nudegti“ kaip buvusiuose santykiuose.

Paskutiniai metai buvo sunkūs, daugiau pykdavomės, jutau, kad santykiai truputį atšalę, bet apie tai abu nesikalbėjome. Be to, būnant užsienyje kažkaip sunkiau palaikyti šiltus santykius. Kai grįžome į Lietuvą, atrodo, viskas sussitvarkė, pradėjome daugiau juoktis, tapome šiek tiek laimingesni, pradėjome planuoti ateitį.

Tik štai ji gavo pasiūlymą išvykti padirbėti į užsienį, tik šį kartą viena. Išvyko, po trijų savaičių bendraujant „skype“ ji prasitarė, kad pabuvusi viena pradėjo abejoti dėl mūsų santykių, sakė norinti pabūti viena, viską apgalvoti. Daviau jai laiko viską apgalvoti, kad neskubėtų. Nusprendėme net nebendrauti kol ji grįš.

Iš jos kalbų supratau, kad ji linkusi į skyrybas, nors sako, kad šiuo metu yra pasimetusi. Supratau, kad galiu ją prarasti. Aš taip pat daug ką apggavojau ir supratau, kad per mažai vertinau mūsų santykius, per mažai tikėjau jos jausmais, jos žodžiais. Dabar išgyvenu dėl visko, kasdien verkiu kaip mažas vaikas ir bijau, kad ji grįžusi mane paliks. Dėl visko kaltinu tik save, pykstu ant savęs, kad

d jos neįvertinau. Supratau, kodėl jos neįvertinau, nes tikriausiai mane yra užvaldžiusios praeities baimės. Vis klausiu saves, jeigu ji man vis dėlto suteiktų dar vieną šansą pabandyti, ar aš sugebėčiau ją įvertinti. Tai tikriausiai priklauso nuo manes paties ir nuo mano norų. Kaip man atsikratyti savo baimių, kad ateityje jos man vėl neužkirstų kelio?

Atsako psichoterapeutė Birutė Didžiokaitė

Sveiki,

Savo laiške papasakojote savo santykių istoriją. Bijote, kad draugė gali jus palikti, nerimaujate ir dėl saves – ar sugebėsite pasikeisti, jei santykiai tęsis. Jūsų laiške taip pat svarbu tai, kad iškilus sunkumams, kaip rašote, jūs abu nesikalbate. Stengiatės vienas susigrumti su savo baimėmis, taip pat ir draugę paliekate vieną apmąstyti susidariusią situaciją.

Kartais išties gali būti naudinga atsitraukti santykiuose, pažvelgti į tai, kas vyksta, šiek tiek iš kito taško. Bet tai veiksminga, kai yra sukilę stiprios emocijos, tada gerai palaukti, kol jos nurims. Kalbant apie baimes santykiuose, šis būdas mažai veiksmingas. Vienatvėje baimės tik auga. Atviras pasidalinimas ir kitos nuomonės išklausymas galėtų žymiai labiau padėti. Todėl linkiu sėkmės kalbantis su drauge apie tai, ką jūs ir ji jaučiate ir galvojate, kas vyksta jūsų santykiuose.

Manau ,kad tai būtų ir geriausias būdas parodyti, kaip labai vertinate santykius su ja.

Leave a Comment