Su draugu esame kartu jau beveik 3 metai, gyvename kartu. Galėčiau jį pavadinti sekso maniaku, nepasakyčiau, kad ir pati esu pėsčia, bet paskutiniu metu taip nutinka, jog užgriūna darbų gausa, problemos ir nebelieka noro tam.
Be to, šiuo metu turiu ginekologinę problemėlę, dėl kurios dažnai negalime mylėtis, gydausi, prašau jo palaukti. Taigi sekso mūsų gyvenime šiek tiek sumažėjo.
Vieną savaitgalio vakarą (tiksliau naktį) man reikėjo pabaigti dideli projektą. Draugui teko pabūti vienam lovoje, jis naršė internete. Girdėjau, kad jis su kažkuo susirašinėja, bet kai supratau, kad jau 2 valanda nakties, susimąsčiau, su kuo?
Vėliau patikrinau jo kompiuterį. Mano nuojauta manęs niekada neapgauna – jis ieškojo sekso pažinčių svetainėse, susirado keletą merginų, kurios mokamai užsiiminėja seksu „skype“. Radau, kad jis susikūrė kitą „skype“ paskyrą būtent tokiems reikaliukams.
Man baisiausia patikėti tuo, kad tuo metu, kai aš kankinausi su savo projektu, jis tame pačiame kambaryje per „skype“ bandė išdykauti su internetine prostitute. Perskaičiau jų pokalbį (toki visai linksmą ir draugišką), jis nusipirko analinio sekso vaizdelį, berods, už 40 litų.
Aš puikiai suprantu, kad jam sunku, kad sekso tikrai sumažėjo.. Tačiau tuomet kur abipusis supratimas, pagarba? Gal aš kažko nesuprantu ar neįvertinu? Kol kas gal tai niekis, bet tada kas bus po 5 metu? Perkamas seksas ne tik internetu?
Puikiai suprantu, kad yra žmonių, kuriems to reikia, aš jų nesmerkiu. Tačiau su tokiais būti negaliu, mano kitokios vertybės. Nežinau, ką man daryti, kaip reaguoti.. Labai jį myliu ir nenoriu prarasti, bet kaip gyventi su tokiomis mintimis? Aš niekada juo negalėsiu pasitikėti…
Atsako šeimos psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė
Perskaičius jūsų laišką visų pirma norisi jūsų paklausti, ar bandėte su juo kalbėtis apie tai? Norint išspręsti šią situaciją labai svarbu būtų visų pirma nuoširdžiai ir atvirai pasikalbėti vienas su kitu. Jei vienoks ar kitoks jūsų draugo elgesys jums kelia stiprias emocijas, jį svarbu aptarti, nes besikaupiantis nepasitenkinimas, nepasitikėjimas ir nerimas tikrai nepadės santykiams vystytis teigiama linkme. Juk tai, kas priimtina ir kas nepriimtina santykiuose sprendžiate jūs abu, tad turite apie tai kalbėtis.
Be abejo, tas pokalbis neturėtų būti kaltinimų forma, nes jei pradėsite kaltinti, greičiausiai sulauksite tik gynybos ir kaltinimų atgal, o siekiamo rezultato, t.y. atvirumo ir nuoširdumo, tikrai nepasieksite. Tad pradedant tokį pokalbį labai svarbu būtų parodyti nuoširdų supratimą, kurį jūs puikiai sugebėjote parodyti savo šiame laiške (pavyzdžiui, „puikiai suprantu, kad jam sunku“ ir pan.), telieka tai išsakyti draugui. Parodžiusi supratimą, galite tikėtis, kad draugas lengviau priims, ką norite jam pasakyti, t.y. kad toks jo elgesys jus skaudina, kelia įvairius jausmus ir labai neramina. Jei kalbėsite ramiai, nekaltindama, o suprasdama partnerį, galite tikėtis, kad jis jums atsivers ir tuomet galėsite ieškoti tokių sprendimų, kurie tiktų jums abiems ir nei vieno iš jūsų neskaudintų.
Pamėginkite kalbėtis. Ramiais pokalbiais, kurių metu partneriai bando vienas kitą suprasti, o ne kaltinti, galima išspręsti bet kokias santykių problemas, tokias kaip ši, taip pat. Išdrįskite žengti tą žingsnį ir prabilti apie tai, kas svarbu.