Susipažinau su vyriškiu prieš metus per pažinčių svetainę. Nuėjau į pasimatymą…

Laba diena, Gerbiamas Psichologe.

Susidūriau su tokia bėda ir nežinau išeities, nesuprantu situacijos. Trumpai apie tai.

Susipažinau su vyriškiu prieš metus per pažinčių svetainę. Nuėjau į pasimatymą.Jis man iš pirmo karto nepatiko nei išvaizda, nei apranga.Labai stengėsi padaryti įspūdį, nuolat čiauškėjo ir vaišino. Mačiau, jog patikau. Po išsiskyrimo pasakiau sau, jog nieko šiam vyriškiui neišeis.Mes iki susitikimo buvom apsikeitę skype. Po susitikimo tik persimesdavome žinutėmis. Sakė, jog jaučiasi vienišas, prašydavo tik pasikalbėti, jei susitikti nenorėsiu susitikti su juo toliau. Sakė, jog galime būti tikk draugais. Praėjo Kalėdų ir Naujų šventės.

Artėjo jo gimtadienis. Sakė, kad nemėgsta švenčių, bet sutikau nueiti su juo į džiazo klubą. Na nuo ten viskas ir įsibėgėjo. Atėjo Valentino diena, kurią jau sutikome dviese ir t.t. Jis buvo atviras, daug pasakodavo apie save. Buvo vedęs, gimė sūnus, bet jis nuolat lakstė pas kitas merginas, laiką leisdavo su draugais, žodžiu, šeima jam nebuvo pirmoje vietoje. Pasakė žmonai, jog nori skirtis, nes jam graužė sąžinė. Metus nesiskyrė dėl sūnaus, nes nebuvo jam nei mettų. Per tą laiką jie su žmona vėl suartėjo, bet kai po metų reikėjo teisme pasakyti, ar jis pakeitė savo nuomonę, jis atsakė, jog nori skirtis. Žmonai priekaištų neturėjo, sakė, kad pats buvo nerimtas.

Po kokių 10 metų išvažiavo į Švedija ir ten sua

artėjo su kita drauge, ji pastojo.Kai grįžo į Lietuvą, jis rado ja kalbantis su buvusiu draugu ir ją paliko. Sutiko tik po metų atsitiktinai gatvėje, sužinojo, jog gimė sūnus.

Pradėjo kartu gyventi, bet nesugyveno, nes draugė nuolat ant jo šaukdavo, kaip jis sako, o jis trenkdavo durimis ir išeidavo. Taip jie gyveno 9 metus.

Per tą laiką paskutinius metus jis išvažiavo į Lietuvą. Sakė trūko nervai. Jie gyveno Londone. Lietuvoje susipažino su 10 metų vyresne drauge. Santykius nutrauke su ja per dieną. Priežastis – amžius, per didelis dėmesio rodymas jam, nurodymai dėl aprangos.

Gerai, priėjau prie mūsų. Pirmus mėnesius viskas buvo “ant bangos”.

Važinėjo nuolat pas mane po darbo, vedėsi i restoranus, kinus, sakė, kad labai pasiilgsta. Paskui po kelių mėnesių prasidėjo nepagrįsti nebekėlimai ragelių, dėl nepatikusio pokalbio. Kai nekkėlė ragelio kokias tris dienas, po to įmetė į skype žinutę. prisipažino,kad turėjo reikalų su teisingumo organais, manęs nevertas.

Pasakiau, kad jo praeitis man nerūpi. Artėjo mano gimtadienis. Sutarėme eiti dviese jo švęsti į restoraną. Išvakarėse buvo pas draugą, jutau, kad išgėręs, nors sakė, jog ne. Pokalbis aštrėjo, bet paskui pasakė, kad paskambins, kai baigs sutvarkyti draugui šildymo sistemą. Žinoma, nepaskambino. Nepaskambino ir sekančią dieną, likau ašaroti namie viena. Per tikrą dieną nesulaukiau net žinutės. Tada truko mano nervai ir parašiau laišką, kad šit

taip elgtis gali tik paskutinis netašytas žmogus. Pradėjo atsiprašinėti. Sakė, kad pamiršo mano gimtadienį, o paskui buvo gėda. Parašiau, jog esu verta ir dovanos, ir gimtadienio šventes. Per šventę aš jam atleidau, nes sakė, kad manęs daugiau neskaudins, jis tai pažada.

Artėja Naujieji.Pasiūliau kažkur nueiti. Jis pasakė, kad norėtų draugų rate, bet tokiu draugų nesuradome. Londone sunku, dažnai visi važiuoja švęsti į Lietuvą. Sakė, kad jam tos šventės nieko nereiškia, supratau, kad daro tai daugiau dėl manęs. Susiradome restoraną, sumokėjome depozitą. Jis susirgo, ryte kalbėjome ir jis sakė, kad dovanų nepirkčiau, nes bus laimingas, jei aš būsiu šalia. Po pietų jau buvo be nuotaikos, pradėjo kritikuoti dėl dukterėčios, kad vaiką guldome pietų ir t.t. Pasakiau, kad tai mano sesers ir mano reikalas, nes jis nemėgdavo, kai aš kišdavausi į jo vaikų reikalus. Tada jis pasakė, kad manimi netiki, nes aš dažnai nėjau į darbą šiais metais. Žodžiu, pasiūliau pakalbėti gyvai, sutiko, bet jis man nebekėlė ragelių. Paskui įmetė i skype žinutę, kad jam pasidarė per daug bendravimo, kad nori būti vienas. nes visą gyvenimą ir buvo vienas.

Pridursiu, kad dažnai keisdavo savo nuomonę, netesėdavo žodžio, ypač po aštresnių pokalbių. Man normalu kalbėtis ir spręsti gyvenimiškus klausimus, aš pripratusi spręsti bet kokias problemas. Augau beveik be tėv

vų ir esu labai savarankiška.

Mano darbas susijęs su spec. poreikiu vaikais. Žinau apie aspergerius, narcizus.

Nežinau,kaip jums pasirodys, bet gali būti, kad tas žmogus turi aspergerio sindromą, todėl nemoka prisirišti prie žmonių, santykiai nėra svarbūs.

Dėkinga būsiu už Jūsų pagalbą ir nuomonę.

Širdingai dėkoju.

Vaida

Laba diena, Vaida,

Dėkoju už laišką. Apie save parašėte keletą sakinių, o visas laiškas – apie vyriškį, su kuriuo bendravote. Tarsi surašėte jo anamnezę, ligos istoriją ir prašote galutinės diagnozės. Rašote, kad norite suprasti. Ką Jums duos šis supratimas?

Siūlyčiau dėmesį perkelti į save ir pirmiau suprasti save.

Panašu, kad pykstate ant jo, rūpinatės juo, kaip motina vaiku, jaučiate nuoskaudą ir abejojate, kaip elgtis?

Pabandykite atsakyti į klausimus: Ar ir kituose santykiuose su žmonėmis esate stebėtoja ir diagnozuotoja? Kaip darbas su spec.poreikių vaikais įtakoja Jūsų asmeninio gyvenimo kūrimą? Kodėl Jums nesvarbi žmogaus praeitis? Ar Jūsų kas nors prašo spręsti problemas ir atsidėkoja už tai? Kokio žmogaus Jums iš tiesų reikia? Koks draugo elgesys yra priimtinas ir koks nepriimtinas?

Galbūt išsiaiškinus savo poreikius, nuostatas, laukimus, lengviau būtų ir iš partnerio išsireikalauti tam tikro elgesio arba laiku sustoti, kai draugo elgesys darosi skaudinantis ir žeminantis.

Psichologė psichoterapeutė Rita Zykienė

www.ritazykiene.lt

Tel. nr. 8 699 98 235

5 thoughts on “Susipažinau su vyriškiu prieš metus per pažinčių svetainę. Nuėjau į pasimatymą…”

  1. Mano manymu, Psichologė mėgina jums pagelbėti jį paliekant tiesiog ir pradedant gyventi savo gyvenimą, o kodėl taip tai ir nepaaiškina iki galo.
    Dabar apie jį.. Šis vyriškis bijo atsakomybės ir bijo monotoniškumo bet kokiose santykiuose, jei viskas eisis kaip iš pypkės tai bus gerai, bet jeigu tik prasidės tas pats per tą patį (o to neišvengiama šeimyniniame gyvenime) jam tai tampama kančia, kurią jam jau kadaise teko išgyventi.. manau žmogus daug mąstęs ir daug ieškojęs sprendimų kaip susitvarkyti savo gyvenimą, bet viską palieką tekėti savo eiga “kaip bus taip bus” ir vėl gi iki tos nelemtos sienos į kuria atsitrenkia jo mintys kurios surištos su kančiomis…
    Esmė vienintelė panelė Vaida.. Arba jūs ryžtatės būti jo gyvenimo draugė ir kartu kentėti kol jis nesiims veiksmų, arba tiesiog be gailesčio jį palikite… Nes kitaip bus sunku jums abiems… Jis neras sau vietos, o jūs pastoviai uždavinėsite sau klausimus “ką aš ne taip darau, ir ką reikia daryti? ”
    Tokiems vyrams kaip jis reikia gero spyrio kad pajudėtų jo problemų sprendimai.

    Reply
  2. Nuo tokiu vyru reikia begti kiek tik kojos nesa. Jautiesi taip lyg su kokiu psichiskai nesveiku zmogumi bendrauji, kuriam kartais “prasvieseja”

    Reply
  3. …o man atrodo, kad tas žmogus turi savo gyvenimą… gal būt slaptą, gal būt kitokį nuo to, kurį įsivaizduoja moteris, ir nenori nieko į jį įsileisti… nes… visko būna – keičiasi žmonėms ir nuotaikos, ir situacijos, tačiua nepasveikinti per gimtadienį, o per naujametį susirgti – jau kvepia įtarimu apie kažką kita… Užjaučiu, kad toks žmogus sumaišė gyvenimo kortas ir pritariu psichologės patarimui – išsiaiškinti savo norus – ir tuomet žengti arba pirmyn be tokio vyro, arba likti vietoje (o gal net žengti atgal)… bet kokiu atveju linkiu asmeninės laimės!!!

    Reply
  4. Tokie yra lietuvos vyrai(aisku gal ne visi,neisizeiskit,yra tikrai nuostabiu},bet dauguma lietuvos vyru nemoka gyventi seimyninio gyvenimo,nemoka myleti ir branginti savo moters,atsiradus sunkumams sprunka i krumus,arba i kitos glebi,tarsi ten viskas isisprestu savaime,kalbu taip,nes ir man teko pakliuti i panasia padeti,na as tiesiog isilaiziau zaizdas ir gyvenu toliau,geriau viena,negu su psichopatu,ir laukiu,gal ir man nusisypsos laime dar likusiai pusei gyvenimo.

    Reply

Leave a Comment