Vaiko vystymasis

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
PEDAGOGIKOS FAKULTETAS

Tadas Kardelis
[VI Grupe] studentas

VAIKO VYSTYMASIS
NUO 4-6 METŲ

Ontogenetinė žmogaus raida apima individo gyvenima nuo gimimo (ir net nuo apvaisinimo iki gimimo-prenatalinį laikotarpį) iki gyvenimo pabaigos (gilios senatvės).Ji neatskiriamai siejesi su asmenybės vystymusi
Asmenybės raidą lemenčias priežastis įvairūs tyrinėtojai aiškina nevienodai ir visą žmogaus gyvenimo laiką suskirtsto į panašius, bet nevisiškai vienodus tarpsnius.Vienas is sių tarpsniu yra 4-6 metų amžiaus vaiko vystymasis.
Kartais šis tarpsnis vadinamas pirmuoju mokyklos laikotarpiu, nes daugelyje išsivysčiusių šalių tokio amžiaus vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas.Lietuvoje pagal švietimo reforma 1997 metais taip paat pradeta puoselėti nauja vaiko brandinimo mokyklai idėja-visuotinis ikimokyklinis mokymas.Taigi velyvuoju ikimokykliniu laikotarpiu vaikas jaučiasi netik šeimos, bet ir bendraamžių grupės narys.Jo atsivėrimas platesniai socialinei aplinkai iškelia ir draugų, ir masinės informacijos priemonių itakos problemas.Vidinėje psichologinėje plotmėje kaip ikimokyklinuko vystymosi uždaviniai apibrežiami:
1) lyties tapatumo supratimas
2) savigarbos savybės ugdymas.
3) susijęs su sązinės, moralės sampratos pradžia.
Socialinėje plotmėje juo įvardijamas 4) grupinio žaidimo atsiradimas.
Aptariamuoju laikotarpiu vaikas išgyvena iniciatyvos/kaltės psichosocialinę krizę. Sėkminga jo baigtis sudaro Ego lygį, leidžiantį pasiekti tikslą, įgyvendinti sumanymus. Priešingu atvėju susiklosto pasyvus santykis su gyyvenimu, dėl griežtos slopinančios suaugusiųjų įtakos išgyvenama kaltė.Labai stiprus kaltės jausmas gali būti nukreipiamas į konkretų objektą ar reiškinį. Taigi Ego patologija velyvuoju ikimokykliniu laikotarpiu igyja vaiko fobiju turini
Somatinis vystymasis
Šiuo laikotarpiu fizinio vystymosi vektorius daugiau nukreiptas į smulkiąją motoriką, tikslinga manipuliacija rankomis. Ta

arptautinė psichologijos enciklopedija (1996) nurodo, kad 4-5 m. vaiko regos ir rankos koordinacija ir sunkioji motorika pasiekia toki lygi, kad vaikas gali isipilti sulčių, smulkinti maistą peiliu ir šakute, užsisegti sagas, parašyti didžiasias raides ir kelis skaičius, o kai kurie-net savo varda.Vėlgi pabrežiami individualus skirtumai tarp vaikų-kai kurie iš ju tik 6-7 m. gali susivarstyti batus, užsisegti drabuži.6m.vaikas turetų sulankstyti popieriu į 2 ar 4 dalis, apvesti liniją aplink ranką, nukopijuoti trikampį,kvadratą,apskritimą,staciakampį,nulibdyti objektą su mažiausiai smulkiomis detalėmis. Ikimokykliniais metais greiciau lavėjanti mergaičiu smulkioji motorika lemia ju aukštesni pieštuko ir popieriaus veiklos lygį.
Stambiosios motorikos srityje 4-6 m. vaikas daug ir kordinuotai juda.Jam reikia daug erdvės fizinei veiklai.Lietuvos 6 m. amžiaus berniukai vidutiniškai sveria 23 kg. ir yra 119 cm. ūgio, mergaitės-atitinkamai 21 kg. ir yra 117 cm. Kaip pastebima ikimokykliniame amžiuje geras mootorinis ir fizinis išsivystymas yra psichologiškai reikšmingas, formuoja pozityvu “Aš-vaizdas” įtvirtina aukštesni statusą tarp bendraamžiu. Aukštesni ir atletiškesni vaikai dažniau renkami, žaidimu partneriais, savo mamos jie atrodo didelių pazintinių ir socialinių sugebejimu.Atvirkščiai, nutukusių vaikų dažnai nepriemama žaisti. Apskritai jėgų išbandymas fizinio aktyvumo srityje išmoko lenktyniauti, įtvirtinti savigarbą, siekti rezultato.Vėlyvuoj ikimokykliniu periodu galutinai isryskeja vaiko polinkis dirbti kairiaja ar desiniaja ranka. Kaip nurodo Tarptautine psichologijos enciklopedija, si vaiko savybe budinga nuo kudikystes.Visos vaikystes metu daug vaiku sekmingai naudojasi abiem rankomis, pavyzdziui, pi
iesia ir valgo viena ranka, o kamuoli meto kita. Siuolaikinmis poziuris pabrezia, kad neprasminga peraukleti si naturalu genu ir aplinkos nulemta vaiko pasirinkima.Priesingu atveju sukuriama vidine itampa, gali atsirasti emociniu problemu, vaiko ranku judesiai gali tapti klampus.
Vaiko pojuciai, kaip ir judesiai, laveja aktyvios praktikos metu igimtu pradmenu pagrindu. 5-7 metu amziuje sparciau nei veliau iki 12 metu vystosi regejimo astrumas, vaikas sugeba izvelgti vis smulkesnias detales. 6 metu vaikas gali sekmingai sekti akimis judanti objekta, tik ne visuomet suspeja laiku nukreipti kuna jam pasiekti. Judanciu daiktu suvokimas-labai svarbi savybe judriu zaidimu metu – tobuleja nuo 5 iki 12 metu. Palaipsniui nuo 4 iki 12 metu laveja sugebejimas isskirti figura fone. Galutinis sio proceso rezultatas- galimybe skanuoti, pavyzdziui. Perzvelgti puslapi ieskant zodziu is A raides. Iki 10 metu laveja sugebejimas atpazinti forma (viena is skaitymo prielaidu) Taciau jaunesniems kaip 6 m. vaikams fiziologiskai sunku letai ir valingai sekti zodziu eilutes. Siuo laikotarpiu sparciai ir netolygiai laveja klausa, zmogui skirta garso krypciai ir rusiai nustatyti. Klausos astrumas arba tikslumas, leidziantis vaikui atskirti saizu-svelnu, auksta-zema ir pan. Garsus, issivysto jau kudikiams ir mazai tekinta ikimokykliniais metais. Kognityviniu uzduociu sprendimo metu ikimokyklinmuko smegenyse vyksta ryskus bioelektrinio aktyvumo suolis.
Pazintinis vystymasis
Mazas vaikas nesugeba atlikti tikruju mastymo operaciju, kurios reikalauja ivairiapusisko poziurio i daiktus.Vaikas nesupranta transformaciju. Pavyzdziui, ji
is mato pastatyta piestuka, kuris pamazu lenkiamas iki horizantalios linijos. Paprasytas nupiesti judejimo kreive, vaikas atvaizduoja pradine ir galutine pozicijas. Vadinasi , jis samoneje uzfiksavo tik sias dvi busenas, o ne pasikeitima, transformacija. Vaikui sunku suvokti griztamaji veiksma, t.y mintyse “apversti” operacija, pasekti judejima atgal. Pavyzdziui, 4 metu mergaite teisingai nurodo, kad ji turi vyresni brpli, bet negali suprasti, ka dir jis turi jaunesne seseri. Ankstyvoje vaikysteje vaikas samprotauja vienpusiskai, sukaupia demesi tik i viena kuria nors daikto savybe. Tai vadinama centravimu
Centrines konceptualios strukturos samprta.
Ji apima visas savokas, kurias vaikas vartoja konkrecios pazintines veiklos srities remuose (pavyzdziui, erdviniu santykiu suvokimas pasireiskia ir piesimo, ir zaidimo saskemis, ir labirinto uzduoties metu). Vadinasi, vaikas turetu vienodai sekmingai atlikti skirtingo turinio ir tapacios logines strukturos uzduotis. Tai artima H. Gardnerio (1983) intelektu ivairoves teorijai, teigianciai, kad zmoguje gludi ne vienas, o maziausiai septyni skirtingi intelektai (lingvistinis, loginis ir matematinis, muzikinis, erdvinis, kuniskais ir kinestezinis, vidinis asmeniskasis ir socialinis) Lygiagreciai su sia nuomone buvo iskelta protiniu moduliu teorija.
Vaikai suvokia muzika figuraliuoju metodu, t.y. visu pirma atkreipdami demesi I bendruosius melodijos pozymius: garsesne ji ar tylesne, greitesne ar letesne, ar tam tikros grupes garsai atrodo priklausantys vienas nuo kito, ar yra atsije.
Kaip norodo Santrock (2001), 4-7 m. amziuje skiriama an
ntroji ikioperacinio intelekto stadija, butent, intuityviosios minties pakopa. Tuo metu vaikas susikuria “proto teorijas”, savita pasaulio vaizda. Vaikas yra smalsus, domisi ivairiausiais reiskiniais, praso paaiskinti, pavyzdziui, is kur atsiranda vaikai, kaip prasideda lietus, kodel krinta zvaigzdes. Tevai tai vadina “kodelciaus” laikotarpiu.
Wellman (1990) teige, kad mazdaug nuo 3 m. vaikai pradeda kurti savo teorijas apie zmogaus prota. Pavadinimas “teorija” neatsitiktinis, nes vaikas suskirsto pasauli i tarpusavyje susijusias kategorijas, bando pritaikyti priezastynius rysius. Tai akivaizdu is 4 pagrindiniu vaiko sprendimu: protas nepanasus i kitus aplinkos daiktus (i klausima “Kodel tu negali paliesti savo minciu?” vaikas atsake:”Nes jos yra mano prote”), jis sukelia nuomones ir troskimus. “As” ir prota vaokas vertina kaip paprastas kuno dalis ir dazniausisi laiko jous galvoje. Tik 6-5 metu vaikai sugeba atskirti kuno ir proto procesus, subjektyvia ir objektyvia tikrove. Tikias pat teorijas vaikai susikuria ir apie gamta, zmoniu santykius, ateities vizijas irk t.
Intuityviu vidinio pasaulio atspindi galima pastebeti ir to laikotarpio vaiku piesiniuose. Ju Di Leo (1983) apibudina kaip intelektinio realizmo stadija. Vaikas piesia tai, ka konkreciai zino apie objekta. Tai auksinis vaiko piesiniu amzius. 4-6 m. amziuje Ž. Pieze (1948/2002) salia egocentriskumo logikos izvelge ir pirmasias komunikuojamojo, dedukcinio mastymo apraisku. Jam budinga irodymu, priezastiniu rysiu svarba, analogiju ir vizualiniu scemu itaka. Vaokas supranta „jeigu“ zodzio reiksme, pradeda daryti isvadas, sugeba koreguoti akivaizdziai nelogiska sakini. Mokymosi teorija atkreipia demesi i svarbu 4-6 m. vaiku pazintines raidos aspekta. Akivaizdus kiekybinis progresas (vaikas sukaupia vis daugiau ziniu, ismoksta orientuotis ivairiose situacijose) reiskia ir kokybine pazanga. Chi, Koeske (1983) teigia, kad vaikas pats pradeda save skatinti sekmes pojuciu, pavyzdziui, jaucia pasitenkinima, atrades trukstama zodi. Velyvuoju ikimokykliniu laikotarpiu vaiko fonologines zinios, kaip nurodo Santrosk (2001), pasireiskia eksperimentavimu-vaikai megsta kurti savo kalba (pavyzdziui, prie visu zodziu pridedami „ne“), kurti kvailus zodzius arba ieskoti visu „d“ raide prasidedanciu zodziu. 6 m. Vaiko zodyna sudaro 8000-14000 zodziu. Tai reiskia, kad per laikotarpi nuo 1 metu jis kasdien suzinodavo po 5-8 zodziu reiksmes.
Apie kolektyvini monologa pradedama kalbeti, kai vaikas yra 3-4,5 metu. Iki to amziaus vaikas kalbasi su savimi, net kai kreipiasi i kita asmeni. Pirmiausiai kolektyvinis monologas pasireiskia klausimu, atsakymu forma, toliau-paliepimu, prasymu, grasinimu pavidalu,kuriais reiskiamas vaiko poveikis kitam. Nuo 5-7 metu vaikai bendrauja veiklos arba neabstraktaus mastymo plotmeje. Tuo metu prasidedapirmoji vaiku gincu stadija arba nuomoniu supriesinimas, kai vaikas tik pateikia savo nuomone ir nesistengia jos logiskai pagristi. Greta to iki 7,5 metu egzistuoja ir primityvi diskusija, kurios atveju vaikas teigini ir jo argumenta pateikia su jungtuku (pavyzdziui, „nes“, „kadangi“, „tada“)
Psichosocialinis vystymasis
Sio amziaus tarpsnio metu vaikas aiskiai suvokia save kaip berniuka ar mergaite. A. Vingras, A. Vingriene (1998) teigia, kad lytines priklausomybessuvokimas yra pirmasis ir svarbiausias lytines brandos elementas. Visiskas lyties tapatumas kuriamas viso zomgaus gyvenimo eigoje, bet procesas prasideda vaikysteje. Zinomas vaiku lyties tapatumo tyrinetojas Mooney (1978) skyre du kritinius laikotarpius sekmingai lyties identifikacijai – ikimokyklini amziu ir pauglyste. Kaip nurodo B. ir P. Newman (1987), vaikas sujungia 4 lyties tapatumo komponentus: 1) tesingai pavadina, atskiria berniuka nuo meragites (tai budinga nuo antruju gyvenimo metu); 2) suvokia lities testinuma, stabiluma (uzauge mergaites tampa moterimis, berniukia – vyrais); 3) supranta, kad lytis yra nuolatine ir pastovi zmogaus ypatybe (ir zaisdamas su lelemis, netampa mergaite); 4) pazysta pirminius lytinius pozymius (berniukai turi varpa, mergaites – maksti).

Tradiciksai lyties tapatumo eiga aikino trys poziuriai: psichodinaminis, socialinio mokimosi ir kognityvinis. Ryskaiusi pirmojo poziurio atstovai butu Z. Froidas ir N. Chodorow. Kogentyvini lyties tapatumo vystimosi poziuri paziule L. Kohlberg. Jo nuomone, dauguma 26 menesiu vaiku patikimai pazysta savo ir kitu zmoniu lyti. Paskui jei atranda, ismoksta savo lyciai tinkancio elgesio. Interakcinis poziuris (Rose, 1997; Huston, 1983) lyties tapatumo procese akcentavo ne tiek pacius biologinius skirtumus, kiek ju socialines reiksmes. Pavyzdziui, ka reiskai berniukui turinciam daug vyrysku hormonu ir gerai isvystita raumenu systema, aplinkiniu lukesciai, kad jis taptu geru sportininku A. Vingras, A. Vingriene (1998) pateike tokias amerikieciu mokslininku siulomas vaiko domejimosi lyties dalykais stadijas : 3 – 4 metu vaikai domisi savo ir kitu vaiku atsiradimu. Tuo metu vaikai zaidzia lytinius demonstravimo zaidimus – gali apsinuoginti vienas kito akivaizdoje, domisi kitais nuogais zmonemis. 5 metu vaikams rupi savo paties gebejimas tureti vaiku. Sesiameciai aiskinasi nestumo ir gimdymo pozymius – jam neaisku, kodel vaikai atsiranda po vestuviu, kaip jie islenda is mamos pilvo, ar labai skauda tuo metu mamai. 6 – 7 metu vaikai zaidzia zaidimus, teikencius galimybe apziureti kitos lyties vaiko kuna, pavyzdziui gydytojo ligonio apziura.

Kitas vystimosi uzdavinys velivuoju iki mokykliniu periodu – doroves arba morales, kaip elgesio taisykliu visumos, ugdymas. Jis atsiranda kaip butina socializacijos salyga ir pasekme. Aplinkiniai nubrezia taisykles, kuriu vaikas turi laikytis kitu zmoniu atzvilgiu.
Dar vienas 4-6 metu amziaus vaiko vystymosi uzdavinys yra savigarbos pradzia. Savigarba yra butinas pozytivaus As-vaizdo komponentas. Save gerbiantys vaikai drasiai reaguoja i naujoves, lengvai susidraugauja, noriai eksperimentuoja. Jie sugeba kontroliuoti save, laikosi elgesio taisykliu ir pasitiki aukletojais ir tuomet, kai jis yra svetimsalis. Tokie vaikai yra kurybiski, turi lakia vaizduote,laisvai masto. Žemos savigarbos darzelinukas skiria priesingos savybes: jie neiniciatyvus, perdetai reiklus, beveik visuomet siekia suaugusiuju pagalbos, nepradeda naujos veiklos. Tokie vaikai mazai kalba, atsiskiria nuo kitu arba agresyviai elgiasi, savininkiskai vertina daiktus. Abi minetos elgesio kryptys tiek pat budingos ir velesniame nei 6 metų amžiuje. Kaip teigia B. ir P. Newman (1987), savigarbai atsirasti yra svarbus du pagrindiniai saltiniai: 1)pasiekimu atitikmuo lukesciams; 2) aplinkiniu zmoniu meile, parama, ivertinimas. 4-6 metu amziaus vaikas zvelgia i save tevu, draugu, aukletoju akimis.Pastebetas desningumas, kad tevai, turintys pozityvų As-vaizdą ir savigarba, isugdo tokias savybes ir savo vaikams.
Savigarba turetu buti sekmingos to meto psichosocialines krizes tarp iniciatyvos ir kaltes baigtis. Autoritetingi tevai nebrezia vaikui protingus saugumo reikalavimus ir leidzia jam savarankiskai veikti-judeti, kurti, samprotauti, konstruoti. Tai itvirtina aktyvia pozicija aplinkos atzvilgiu, skatina isradinguma. Pernelyg drausminantys tevai pamina vaiko iniciatyva, akcentuoja ne veiklos motyva, o neigiamas jos pasekmes. Vaikui susidaro ispudis, kad jis nevykusiai isibrauna i aplinka, suardo nusistovejusia pusiausvyra. Svarbiausias procesas, kuriuo sprendziama sio laikotarpio psichosocialine krize, yra identifikacija. Pirmasis ja apibudino Z. Froidas kaip ginybos nuo vidines itampos buda, kurio metu asmenybe nasamoningai perima sau reiksmingas kito zmogaus savybes. Sis procesas leidzia vaikui islaikyti rysi su tevais, sustiprina vaiko asmenybe. Peremes tevu vertybes ir elgesio standartus, vaikas pasiekia vidine pusiausvyra. Is pradziu paradoksalu, bet identifikacija skatina vaiko nepriklausomybe nuo tevu. Peremes tevu vertybes, vaikas gali pats spresti apie savo veiksmus.
Velyvajeme ikimokykliniame amziuje pasikeicia vaiku zaidimu struktura. Iki tol vyraves simbolinis zaidimas neturi grieztu taisykliu, jas nustato ir gali pakeisti pagrindinis veikejas. Be to, iki 4 metu vaikai gali zaisti nedidelemis grupelemis po 2-3, daugiausiai iki 15 minuciu, dazniausiai suaugusiuju prieziuroje. Aptaraimuoju laikotarpiu atsiranda sudetingesnio – grupinio – zaidimo uzuomazgu. Žaidimas sukelia kokybinius vaiko psichikos pakitimus: joje padedami mokymosi – svarbiausios mokykliniu metu veiklos – pagrindai. Vaiku siekimas gyventi bendrai su suaugusiaisiais dar negali buti patenkinamas bendru ju darbu. Ta poreiki vaikai pradeda tenkinti zaidime, kai, vaidinami suaugusius, jie atkuria ne tik darba, bet ir suaugusiuju socialinius santykius. Taip del ypatingos vaiko vietos visuomeneje atsiranda vaidybinis zaidimas, kaip savotiska vaiko isitraukimo i suaugusiuju gyvenima forma. Žaidime vaikui pirma karta atsiskleidzia objektyvus zmoniu santykiai. Nuoseklus kai kuriu vaidmenu atlikimas drausmina zaidziancius vaikus. Bendroje veikloje jie mokosi derinti savo veiksmus. Žaidime vaikas labai greitai ismoksta realu daikta pakeisti zaisliuku arba atsitiktiniu daiktu. Kaip pakeisti realu daikta, vaikas mokosi is suaugusiuju. Ikimokyklinis vaikas gali akmenuku pakeisti duona, pagaleliu- zmogu. Taigi tame tarpsnyje zaidimas darosi simbolinis. Simbolinis zaidimas yra labai svarbus vaiko psichikos vystymosi momentas. Simboliu vartojimas, sugebejimas viena objekta pakeisti kitu- tai laimejimas, veliau padedas ismokti vartoti socialinius zenklus. Svarbu stai dar kas: savaip pavadines daikta, vaikas su juo pradeda elgtis ne pagal jo pirmykstes ypatybes, o turedamas galvoje nauja jo pavadinima. Žaidimas skatina valingo demesio ir valingos atminties ugdyma. Žaisdami vaikai geriau susikaupia ir daugiau isimena, negu per labaratorinius bandymus. Samoningas tikslas- sukaupti demesi, isidemeti ir atsiminti- vaikui anksciausiai ir lengviausiai kyla zaidime.Labai daug itakos zaidimas turi kalbos vystymuisi. Žaidybine situacija is kiekvieno i ja itraukto vaiko reikalauja tam tikro sugebejimo bendrauti. Žaidimas turi itaka intelekto vystymuisi. Žaisdamas vaikas ismoksta apibendrinti daiktus ir veiksmus, pavartoti apibendrinta zodzio reiksme ir t. t. Isitraukus i zaidima, vystosi ivairios vaiko protines veiklos formos.Vyresniesiems ikimokykliniams vaikams svarbiausia zaidimo turinyje-paklusti taisyklems. Saves apribojimas, santykiu drausme iskeliama i pirma vieta. Žaidime vaikai lengviau derina savo veiksmus, paklusta ir nusileidzia vienas kitam, nes to reikalauja vaidmenys. Be zaidimo, didele reiksme ikimokyklinio vaiko psichiniam vystymuisi turi produktyvi veikla- piesimas, lipdymas, aplikacijos, konstravimas. Jos tikslas gauti produkta (piesini, statini), kuris turi tam tikras is anksto numatytas savybes. Ikimokykliniu vaiku piesiniai pasizymi savotiskais bruozais: jie schemiski (zmogus vaizduojamas keliomis linijomis), juose daznai pazeidziami teisingi daitu dydziu santykiai (gele gali buti didesne uz nama) ir erdviniai santykiai (kai kada daiktas rodomas vienu metu is ivairiu pusiu ir t. t.). Ikimokykliniai vaikai yra pratinami atlikti ir tam tikras darbo uzduotis. Nors cia dar anksti kalbeti apie darba kaip apie ypatinga savarankiska veiklos rusi, bet tokios uzduotys padeda atsirasti kai kurioms psichologinems savybems, kurios budingos isvystytu formu darbui. Svarbiausia is ju yra sugebejimas pajungti savo veikla visuomeniniams motyvams, vadovautis ta nauda, kuria si veikla duoda kitiems zmonems. Taip ikimokyklinio amziaus vaikas igyja mokymosi veiklos elementu. Mokymasis pateikia gana aukstus reikalavimus vaiko psichikai, visu pirma jo psichiniu procesu- suvokimo, demesio, atminties, mastymo- valingumui, ir tuo paciu skatina atitinkamu psichiniu savybiu formavimasi. Ikimokyklinio amziaus vaikai zaidzia ir didaktinius zaidimus. Tai suaugusiuju parengti zaidimai, turintys numatytus lavinimo tikslus ir visai aiskius uzdavinius. Tokios priemones gali buti skirtos vaiko suvokimui arba mastynui lavinti, pirmiesiams skaitymo igudziams ugdyti. Taigi siu zaidimu eiga ir rezultatai is anksto numatyti, zaidejai turi aiskius uzdavinius. Didaktiniai zaidimai yra perejimas is laisvo vaiku zaidimo i suaugusiuju reglamentuota veikla, kuri budinga vaikui lankant mokykla, Tokiu gatavu didaktiniu zaidimu galima pirkti zaislu parduotuveje.
Sensorinis vystymasis ikimokykliniame amžiuje
Ikimokyklinis amzius-ti tai laikotarpis, kai nepaprastai praturtinama ir tvarkoma vaiko jutimine patirtis, ivaldomos zmogui budingos suvokimo ir mastymo formos, verzliai vystosi vaizduote demesio ir logines atminties pradmenys.
Nuo 3-7 metu labai sumazeja regimojo, girdimojo, taktilinio ir kinestezinio jautrumo slenksciai. Astresnis pasidaro regejimas, subtiliau skiriamos spalvos ir ju atspalviai, vystosi fonemine klausa ir klausa aukstesniems tonams,ranka virsta aktyvaus lytejimo organu. Lytejimo suvokimas vystosi lipdant, atliekant ranku darbus, fonemine klausa-kalbinio bendravimo procese, klausa aukstesniems tonams-muzikos uzsiemimuose. Baigiantis ikimokyklinei vaikystei, vaikas dar neturi visuotinai primtu etalonu. Jo suvokimo matai-konkreciu, gerai pazystamu daiktu savybiu vaizdiniai. Tai isreiskiama kaip tik tais zodziais, kuriais vaikas nusako daiktu savybes. Visuotinai priimtu etalonu sistemu ivaldymas „suzmogina“ suvokima, suteikia vaikui galimybe pasauli suvokti per visuomenines patirties prizme. Jeigu vaikas nera specialiai supazindinamas su etalonu sistemomis, jis pamazu supranta jas stichiskai, ivairioje, daugiausia produktyvioje, veikloje. Ypac efektyviai suvokimas vystosi specialiomis sensorinio auklejimo salygomis. Piesimo, muzikos uzsiemimuose, didaktiniuose zaidimuose vaikai yra planingaisupazindinami su sensoriniu etalonu sistemomis, mokomi daiktu tyrinejimo metodu, ju savybiu lyginimo su zinomais etalonais. Del to vaikas ismoksta issamiai, tiksliai ir detaliai suvokti.
Ikimokyklinių vaikų intelektualinis vystymasis
Su suvokimo tobulejimu glaudziai susijes vaiko mastymo vystymasis. Ankstyvojoje vaikysteje mastoma. Atliekant veiksmus su daiktais, o ikimokyklinis vaikas jau masto, pries atlikdamas praktini veiksma. Taip yra todel , kad vaikas ismoksta veiksmo buda, susiformavusi praeityje, perkelti i kita situacija, ne tapacia su pirmaja. Ikimokykliniame amziuje vaikas gyvenimiskai uzduotis gali spresti trimis budais: vaizdiniu-veiksminiu, konkreciu-vaizdiniu ir loginio protavimo, besiremencio savokomis. Kuo mazesnis vaikas, tuo dazniau jis megina atlikti uzduotis praktiskai, kuo jis vyresnis, tuo dazniau griebiasi konkretaus vaizdinio, o veliau- loginio budo. Ikimokyklinio vaiko mastymo pagrinda sudaro protiniu veiksmu formavimasis. To formavimosi iseities taskas yra realus veiksmas su materialinias daiktais. Nuo tokio veiksmo vaikas pereina prie vidiniu suglaustu veiksmu su realiais meterialiais daiktais ir, pagaliau, prie grynai vidiniu veiksmu, kuriuose realus daiktai yra pakeisti vaizdiniais arba savokomis. Auksciausiuose mastymo vystymosi tarpsniuose- jo loginese formose- protiniai veiksmai vyksta panaudojant vidine kalba, jiems vartojamos ivairios zenklu sistemos. Bet ikimokyklinio vaiko mastymas operuoja ne tiek zenklas, kiek vaizdas, kurie vienu atveju atspindi konkrecius daiktus. Zodiniu mastymo formu raida ikimokyklineje vaikysteje yra susijusi su kalbos ir praktines veiklos savitarpio santykiu kitimu. Jaunesnieji ikimokykliniai vaikai, spresdami praktinia uzduoti, atlike veiksmus, zodziu tarsi susumuoja rezultatus. Veliau kalba pradeda aplenkti veiksma, atlikti planavimo funksija. Tai leidzia uzdavini sprendzianciam vaikui suvokti ir pritaikyti prasminius rysius, esancius uz regimojo lauko ribu. Ikimokykliniu vaiku zodinis protavimas visiskai nereiskia, kad vaikai masto apstrakciomis savokomis. L. Vigotskis irode, kad vaiko zodziu reiksmes gali is esmes skirtis nuo reiksmiu, kurias tie patys zodziai turi suaugusiam zmogui. Tas skirtumas liecia tiek zodziais reiskiamu apibendrinimu forma, tiek turini. Ikimokykliniu vaiku mastymas vystosi, dalyvaujant jiems ivairiu rusiu veikloje. Ypatinga reiksme turi zaidimas. Buvo parodyta, kad kaip tik zaidime karta pavartojama simbolika, vienu daiktu keitimas kitais. Zaidybiniai pakeitimai padeda ivaldyti kitas pakeitimo formas(realiu daiktu pakeitima ju meterialinias arba isivaizduojamais atvaizdais, modeliais ir pagaliau zenklais). Prie mastymo ugdymo daugiausiai prisideda mokymas. Naujausi tyrinejimai parode, kad daugeli ikimokykliniu vaiku mastymo ypatumu, kurie anksciau buvo laikomi neatskiriamais amziaus pozymias,istikruju galima paaiskinti ypatingomis vaiku gyvenimo ir veiklos salygomis ir galima pakeisti, pakeitus ikimokyklinio mokymo turini ir metodus. Vaiku mastymo konkretumas jo prikaustymas prie tam tikro atvejo uzleidzia vieta apibendrintoms protavimo formoms, vaikas yra supazindinamas ne su atskirais daiktais ir ju savybemis, o su tikroves reiskiniu bendrais rysiais ir desningumais. Ikimokyklinio vaiko mastymo vystymosi neissemia mastymo budu tobulinimas, nauju protines veiklos tipu ivaldymas. Nemazesne reiksme turi mastymo uzdaviniu, kuriuos sprendzia vaikai, keitimas ir pletimas, mastymo turinio turtinimas. Ikimokykliniame amziuje vaikui pirma karta iskyla ne tik praktiniai, bet ir ypac pazinimo uzdaviniai, kuriuos spresdami vaikai gauna ziniu. Tokiu uzdaviniu liginamasis kiekis palengva dideja. Kaip tik pazinimo aktyvumas ir formuoja aukstesniuosius protiniu veiksmu tipus. Ikimokykline vaikyste- nevalingo demesio ir atminties vyravimo amzius. Vaikas demesingas tam, kas ji tiesiogiai domina, zadina emocijas, isimenai tai kas traukia jo demesi ir „isimena savaime“.. Daug lengviau isimenami vaizdus paveikslai negu zodiniai zvarstymai. Netgi isimenant teksta daznai daugiau reiksmes turi ritmas ir rimas, negu turinys. Taciau tai nereiskia, kad ikimokyklinis vaikas visiskai nesugeba buti valingai demesingas ir samoningai isiminti. Baigiantis ikimokykliniam amziui, formuojasi galimybes vis ilgiau valingai valdyti demesi, pradeda vystytis zodine prasmine atmintis, kuri septintaisiais metais beveik prilyksta vaizdiniai.
Emocijų ir valios bei asmenybės savybių formavimasis
Tarybine vaiku psichologija iskelia teigini, kad jau ikimokykliniame amziuje pradeda formuotis vaiko asmenybe. Jo asmenybes formavimasis glaudziai siejasi su emociju, valios, interesu ir elgesio motyvu formavimusi. O tai savo ruostu lemia sicialine aplinka ir visu pirma tai vystymosi pakopai budingi vaiko ir suaugusiuju santykia. Ankstyvojoje vaikysteje vaikas nesupranta suaugusiojo vaidmens ir jo itakos, nesupranta pats saves. Konkrecioje situacijoje jis kartu su suaugusiu imasi konkrecios veiklos. Suauges zmogus yra svarbiausia tos situacijos grandis, o vaikas naturaliai elgdamasis atlieka arba neatlieka tai ko is jo reikalauja suauges. Ikimokykliniame amziuje formuojasi vis nauji motyvai. Motyvais gali buti veiklos sekmingumas ir nesekmingumas, jos turinys ir t.t. Atsirandantys motyvai veikia vieni kitus. Priklausomai nuo konkreciu auklejimo salygu, pagrindinis motyvas gali buti garbes troskimas, visuomenine reiksme arba susidomejimas veiklos turiniu. Juo vyresni vaikai, juo dazniau jie pradeda kreipti demesi i tai, kokia reiksme turi ju poelgiai kitu akimis. Nauja ikimokyklinio vaiko vieta zmogiskuju santykiu sistemoje suteikia jam daug savarankiskumo. Atsiskirdamas nuo suaugusiojo, vaikas isitraukia i aktyvius savitarpio santykius su bendraamziais.
Taigi kaip ir kiekviename vaiko vystymosi laikotarpyje,taip ir siame dedami didziuliai pagrindai vaiko sveikam ir pilnaverciam vystymuisi.

Literatūros sąrasas:
R. Žukauskiene „Raidos psichologija“
A. Gučas „Vaiko ir pauglio psichologija“
Muchina „Vaiko psichologija“
J. Pikūnas „Asmenybes vystymasis“
P. Markoviene „Vystymosi psichologija“

Leave a Comment