Nepilnamečio asmens globos proceso analizė Plačiau norėčiau papasakoti apie šeimą, kurioje auga keturi vaikai, kuriems reikalinga nuolatinė globa. Šeimoje situacija štai tokia: šeima yra asociali, savaime aišku, ji yra priskiriama rizikos šeimų grupei. Šeimoje, kaip jau minėjau auga keturi vaikai – vienas berniukas ir trys mergaitės, jų amžius nuo 2 iki 10 metų. Šeima gana jauna, nes mamai tik 27 metai, o tėvui 35 metai. Šeima gyvena kaime, galima sakyti, jog kartu su uošviais, nes uošviai gyvena kitame kaimo gale. Abu sutuoktiniai bedarbiai, kartais vasarą uždarbiauja pas ūkininkus, tačiau uždirbtus pinigus prageria. Kitas pajamų šaltinis yra pašalpos už vaikus, dalį pašalpos jie gauna pinigais, dalį maisto talonais. Tačiau, kad ir kaip bebūtų viskas yra prageriama, net talonus išmaino į pilstuko butelaitį. Namuose nuolat yra girtaujama ir vaikai visa tai mato, namuose baisi netvarka, iš to galime daryti išvadą, jog namuose antihigieninės sąlygos. Mokytojai yra pastebėję, kad vaikai į mokyklą ateina apiplyšę bei alkani, nes kai gauna nemokamą maitinimą vaikai visada suvalgo ne tik savo bet ir draugo porciją, jei šio nebūna klasėje. Kai tėvai girtauja vaikai nuolatos mato tėvų barnius bei muštynes, ne kartą buvo pakelta ranka prieš vaikus. Kartą mergaitė buvo sumušta tiek, kad po to įvykio pradėjo mikčioti, dabar ji lankosi pas logopedą. Vieninteliai, kurie bando pasirūpinti vaikais tai jų seneliai iš mamos pusės, kurie gyvena kitame kaimo gale. Dažnai kai šeimoje prasideda orgijos ir tėvai pradeda baliavoti vaikai bėga pas senelius, nes šie juos pamaitina, kartais ir aprengia. Kai seneliai aprengia vaikus jie būna tvarkingi, bet rytais vaikai į mokyklą eina iš tėvų namų, tad dažniausiai eina netvarkingai apsirengę, nes niekas jais nepasirūpina. Vaikų mama labai nesugyvena su savo mama, nes ji teigia, kad toji vaikais pasirūpina , nes nori iš jos atimti motinystės teises. Tačiau tai netiesa, nes visas kaimas gerai ją pažysta ir močiutė charakterizuojama teigiamai, visi teigia, kad močiutė vaikais stengiasi pasirūpinti ne dėl pinigų, o iš geros valios. Bandant išsiaiškinti, kodėl šeimoje tokia padėtis paaiškėjo, kad šeima girtuokliauti pradėjo maždaug prieš 4 metus, nes tuomet abu prarado darbus, kaip jie teigė, ką gi daugiau galima kaime veikti, kad greičiau slinktų dienos – ogi, gerti. Kalbant apie šeimos narių praeitį, galima pasakyti, kad vaikų tėvas kartą buvo teistas už plėšimą ir už tai sėdėjo 3 metus kalėjime. Uošvenė teigė, kad žentas agresyvus, nes ne kartą bandė ją sumušti, teigė, kad neretai pakelia ranką prieš vaikus. Šeimoje augančių vaikų tarpusavio santykiai puikūs, nes jie vienas kitu pasirūpina, ypač vyresni rūpinasi mažaisiais. Santykiai tarp vaikų ir tėvų nėra šilti, nėra tarpusavio pagalbos, paramos ar bendradarbiavimo. Manau, kad vaikams labai kenkia tokie tarpusavio santykiai, nes jie dar maži, jų asmenybės formuojasi, o tokie santykiai gali iš esmės pakeisti vaikų požiūrį į įvairius dalykus, jie nežinos kas yra meilė, pagarba ir pan. Aplinkiniai bei mokytojai pastebėjo, kad vaikai yra užsidarę, mažai bendrauja, nieko nepasakoja apie savo šeimą. Mano žiniomis, vaikai neserga jokiomis ligomis, tai yra džiugu. Šioje šeimoje ne kartą lankėsi soc. darbuotojai, pedagogai iš mokyklos, net policijos pareigūnai, juos dažniausiai iškviesdavo neapsikentę triukšmo kaimynai. Socialiniai darbuojojai ir VTAT darbuotojai ne kartą įspėjo šeimą, kad jei toliau bus nesirūpinama vaikais, jie neteks tėvystės teisių. Tokių įspėjimų buvo ne vienas, kol galiausiai darbuotojai nepastebėję pasikeitimų šeimoje nusprendė, kad vaikams bus geriau augti su globėjais. Darbuotojai pabendravę su vaikais išsiaiškino, kad vaikai norėtų augti pas senelius, nes ten jais yra rūpinamasi bei jie jaučiasi mylimi.
Institucijos, kurios dalyvavo globos procese:• Mokykla;• Kuršėnų seniūnija;• Vaikų teisių apsaugos tarnyba;• Policija;• Socialinių paslaugų skyrius;Profesijų atstovai, dalyvavę globos procese:• Socialiniai darbuotojai;• Socialiniai pedagogai;• Mokytojai;• VTAT darbuotojai;• Teisėjas;• Psichologas;Institucijų bei profesijų atstovų funkcijos dalyvaujant globos procese: Mokykla dalyvaudama globos procese atlieka mokymo, ugdymo, lavinimo funkcijas. Padeda vaikui išmokti adaptuotis prie įvairiausių gyvenimo sunkumų, nes juk tai gyvenimo mokykla. Mokykla skatiną vaikų kūrybiškumą, diega pagarbą kitiems žmonėms, moko etikos, galima sakyti, atlieka kultūrinę funkciją. Mokytoja neretai yra vadinama antra mama, taigi ji gali atlikti ne tik mokytojos funkcijas, bet iš dalies ir mamos. Kalbant apie funkcijas, kurias atlieka Kuršėnų seniūnija šiame globos procese, tai, kad ji nuolatos domisi bei lankosi toje šeimoje, o jei šeimoje vyksta negerumai, apie tai informuoja tam tinkamas instancijas, kurios rūpinasi tokiais reikalais. VTAT rūpinasi vaikų gerove, stengiasi, kad vaikas jaustųsi saugus bei aprūpintas. Šiame globos procese VTAT rūpinasi, kad vaikams būtų užtikrintas pilnavertis, normalus gyvenimas. Stengiasi, kad vaikui būtų užtikrintos geros sąlygos tobulėti bei vystytis, kad jis jaustųsi saugus, nepatirtų agresijos ar prievartos šeimoje. VTAT darbuotojai lankosi šeimoje ir stebi ar šeimoje nėra naudojamas smurtas prieš vaikus. VTAT bendradarbiauja su kitomis institucijomis bei bendradarbiavimo pagalba stengiasi padėti vaikams bei juos palaikyti, rasti tinkamiausią išeitį. Norėčiau plačiau papasakoti apie socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų vaidmenis, ne tik šiame globos procese, bet ir kasdieniame gyvenime. Atliekami vaidmenys: 1.Stebėtojas; 2.Konsultantas; problemų sprendėjas; 3.Informatikas; 4.Tyrėjas; 5.Raštvedys; sekretorius; 6.Globėjas; medikas; slaugytojas; 7.Problemų sprendėjas; 8.Idėjos žmogus; prognozuotojas; 9.Informatorius; 10.Psichologas; 11.Tarpininkas; 12.Patarėjas; 13.Vertintojas.
Mano manymu, socialinis darbuotojas norintis nustatyti socialines problemas bei įvertinti socialinius poreikius, visų pirmiausia turi gebėti išsiaiškinti priežastis, sukeliančias socialines problemas, tai geriausiai tiktų stebėtojo vaidmuo. Socialinis darbuotojas turi atidžiai viską stebėti, kad sužinotų kokios yra problemų piežastys, turi ne vieną dieną bendrauti su klientu, geriau jį pažinti. Manau, kad yra ir tokių priežasčių kurias iš karto galime pastebėti, vien iš pokalbio su klientu. Stebetojas turi atidžiai klausytis kliento bei susieti vieną priežastį su kita, kad taip gautųsi problema. Aspiracijos būdu socialinis darbuotojas siekia išsiaiškinti priežastis, sukeliančias socialines problemas. Socialinis darbuotojas atlikdamas stebėtojo vaidmenį turi būti supratingas, toterantiškas, objektyvus. Dažnai atliekant kokį nors darbą iškyla vaidmenų nesuderinamumas, kitaip dar vadinamas, vaidmenų konfliktu, taip atsitinka todėl, kad žmogus atlikdamas, pvz. stebėtojo vaidmenį, neturi tų savybių kurias privalo turėti stebėtojo vaidmenį atliekantis žmogus. Socialinis darbuotojas, neturintis tam tikrų savybių (pvz.tolerancijos), nesugebės klientui padėti bei išspręsti vienokias ar kitokias problemas, tokiu būdu klientas gali net dar daugiau nukentėti.
Kitas vaidmuo, kurį turi atlikti socialinis darbuotojas norintis įvardinti problemą bei nustatyti kliento socialinės paramos poreikį, tai konsultanto arba problemų sprendėjo vaidmuo. Socialinis darbuotojas pirmiausia turi susipažinti su klientu, kad įvertintų problemą bei vėliau nustatytų kokios socialinės paramos reikia klientui. Socialinės paramos poreikis yra skiriams kiekvienam klientui individualiai priklausomai nuo to, kokia yra problema. Socialinis darbuotojas turi būti supratingas kliento atžvilgiu bei skirti reikiamą paramą. Problemų sprendėjo vaidmuo siekia, kad problema būtų išspręsta palankiai tiek kliento atžvilgiu, tiek soc. darbuotojo. Problemų sprendėjo vaidmeniui turi būti individuali charakteristika, tai komunikabilumas, supratingumas, mokėjimas įvertinti situaciją. Šį vaidmenį negali atlikti žmogus, kuris yra mažai pažįstamas su klientu, nežino jo problemų, soc. darbuotojas nežinantis problemos bei priežasties negali atlikti sprendėjo vaidmens. Socialinis darbuotojas, kuris geba organizuoti socialinės situacijos tyrimą, turi atlikti tyrėjo vaidmenį. Tyrėjo vaidmeniu siekiama ištirti vienokias ar kitokias socialines problemas, priežastis, kurios įtakoja (pvz.žmogaus psichiką). Tyrėjo vaidmenį gali atlikti, ne bet kas. Tyrėjo vaidmens atlikėjas privalo turėti oratoriškų sugebėjimų, mokėti vadovauti, būti energingas, aiškiai pateikti problemą, kurią tyrėjas siekia ištirti. Tyrėjas gali atlikti vienokį ar kitokį tyrimą su kuriuo ne visi galbūt sutiks, tokiu būdu vaidmuo gali būti atmestas. Tyrėjas atliekantis tyrimą turi turėti pagalbininkų, kurių nuomonė turi sutapti su tyrėjo nuomone, nes kitokiu būdu gali kilti vaidmenų nesuderinamumas. Jei tyrėjas tinkamai atliks tyrimą bei sugebės jį apginti, tokiu būdu gali pakeisti, net priešiškai nusiteikusiųju žmonių nuomones. Soc. darbuotojas privalo žinoti asmenybės raidos ypatumus, suvokti ligos ir negalios poveikį žmogui. Šiam tikslui atlikti puikiausiai tiktų globėjo, mediko arba slaugytojo vaidmuo. Manau, kad tai labai sudėtingas vaidmuo ir jį gali atlikti tikrai ne visi. Šito vaidmens atlikėjas privalo žinoti kaip vienokia ar kitokia liga įtakoja žmogaus sveikatą, kaip įvairios negalios veikia žmogų. Pagal negalios pobūdį galima nustatyti kokios paramos reikia žmogui, kaip su juo bendrauti, nes priklausomai nuo ligos ar negalios su kiekvienu klientu reikia bendrauti skirtingai. Šitie vaidmenys siekia išsiaiškinti kokios pagalbos klientui reikia. Savybės, kuriomis turėtų pasižymėti žmonės atliekantys šiuos vaidmenis, tai paslaugumas, švelnumas, supratingumas, mokėjimas išklausyti, nemoralizuoti klientų ir t.t. Soc.darbuotojas, kuris nežinos įvairių ligos poveikių sveikatai, jis nesugebės suteikti reikiamos pagalbos. Manau, kad šiame globos procese labai svarbus yra psichologas, jis gali būti ir atlikti tarpininko funkciją. Psichologas turi bendrauti su vaikais bei būsimais globėjais, reikia stengtis, kad vaikai nepatirtų streso ar neigiamų išgyvenimų bei emocijų.Globėjai norėdami globoti vaikus turi pateikti šiuos dokumentus:• Globėjo prašymas, kuriame nurodoma globoti ir auklėti vaikų skaičius, jų amžius, globos rūšis;• Globėjo paso kopija;• Vaiko, kurį ruošiasi globoti, gimimo liudijimas arba paso kopija;• Globėjo sutuoktinio ir kartu gyvenančių vyresnių kaip 15 metų asmenų raštiškas sutikimas;• Vaiko sutikimas (jei vaikui virš 10 metų);• Gydytojų medicininės komisijos aktai apie globėjo, globotinio ir šioje šeimoje gyvenančių narių sveikatos būklę;• Nuolatinei globai – tėvų mirties liudijimo kopijas, laikinąjai globai – žinios apie tėvus;• Globėjo santuokos (ištuokos) liudijimo kopija;• Globėjo pažyma apie pajamas;• Globėjo charakteristika;• Pažyma apie globėjo šeimos sudėtį.Įstatymai, kuriais remtasi analizuojant globos procesą: Vaiko nuolatinė globa – be tėvų globos likusio vaiko, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į šeimą, priežiūra ir auklėjimas, jo teisių bei teisėtų interesų atstovavimasir gynimas šeimoje, šeimynoje ir institucijoje ( CK 3.256 str.). vaiko nuolatinė globa nustatoma atvėjais, išvardintais CK 3.256 straipsnyje. Vaiko nuolatinė globa steigiama tada, kai baigiasi aplikybės, suponavusios pagrindą steigti laikinąją globą. Ši vaiko globos rūšis gali būti visomis trimis globos formomis: a)sprendimas įsteigti vaikui nuolatinę globą nenumatant konkretaus globėjo; b)sprendimas įsteigti vaikui nuolatinę globą, kartu nurodantir konkretu vaiko globėją (CK 312str.). Vaikas – tai kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal įstatymus jo pilnametystė nepripažįstama anksčiau (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 1 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 2 str.). Tėvystės teisės negali būti vykdomos priešingai vaikų interesams (CK 3.159str. 3d.).
Steigiant vaikui globą, būtina vadovautis numatytais globos steigimo principais (CK 3.249 str.), t.y. globa turi būti steigiama tik vaiko interesais. Vaiko interesai – tai vaiko teisės, numatytos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Globos steigimas – tai vaikui suradimo šeimos procesas. 1998m. kovo 24d. Vaiko globos įstatymas numatė, kad nuolatinę globą galima įsteigti tik teismo sprendimu. Ši nuostata liko ir CK. Įstatymų leidėjas tokiu būdu siekia labiau apsaugoti vaiko interesus, nes globos steigimas teismo proceso keliu leidžia patikrinti globėjus, o teismo sprendimas yra didesnė vaiko teisių apsauga nei administracinis aktas. Kartu į nuolatines globos steigimo procedūros tikslu stiprinti valstybinę specializuotą priežiūrą šiems gyvybiškai svarbiems vaikų, netekusių tėvų priežiūros, interesams užtikrinti (CK 3.263 straipsnis). VTAT organizuoja vaiko globą vadovaudamasis Vaiko globos organizavimo nuostatais, kurie detalizuoja vaiko globos nuostatas numatytas CK 3.268 straipsnyje. Svarbiausia yra vaiko globėjo parinkimas. Vaiko globėju gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka patikėta likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas. Nuostatų 5 punktas atkartoja įstatyme numatytą sąvoką, bet neminimas juridinis asmuo. Be abejo teismai turi taikyti įstatymą. Pirmumo teisę tapti vaiko globėjais turi vaiko artimieji giminaičiai. Vaiko artimieji giminaičiai – senoliai, broliai ir seserys, vaiko tėvų broliai bei seserys (CK 3.135 str.). VTAT gavus šiuos dokumentus atlieka asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais, pirminę atranką ir per 30d. nuo dokumentų gavimo dienos raštu pateikia atsakymą pareiškėjams. Esant neigiamam atsakymui, rašte turi būti nurodomi motyvai, kodėl asmuo netinka būti vaiko globėju. Kai pareiškimą paduoda prokuroras, teismas pasiruošimo stadijoje turi duoti pavedimą VTAT CPK 312²¹ str. numatyta tvarka. Jeigu teismas priima sprendimą atskirti vaikus nuo tėvų arba apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato jų gyvenamąją vietą ir skiria nuolatinę globą. CPK trisdešimt trečiasis³ skirsnis numato bylos paruošimo stadiją ir jos nagrinėjimo tvarką. Bylos nagrinėjime turi dalyvauti VTAT, globėjas, prokuroras, jeigu jis yra pareiškėjas, kiti suinteresuoti asmenys. Vaikas, atsižvelgiant į galimybes pareikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teismo procese. Jo procesinė padėtis – kaip suinteresuoto asmens. Vaiko nuomonė yra svarbi priimant sprendimą (CK 312²³str.).IX SKYRIUS – Atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus 56 straipsnis. Tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų atsakomybė.1. Tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.XVIII SKYRIUS – Nepilnamečių globa ir rūpyba 3.248 straipsnis. Vaiko globos (rūpybos) tikslas ir uždaviniai.1. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis gautų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti.2. Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai: 1)paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus. 2)sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą. 3)rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. 3.249 straipsnis. Vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai.1. Vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai: 1)vaiko interesų pirmumas; 2)pirmumo teisę tapti globėjais turi vaiko artimieji giminaičiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus; 3)vaiko globa (rūpyba) šeimoje; 4)brolių ir seserų neišskyrimas, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus.2. Nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją, vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus.
Vaikų poreikių tenkinimas iki globos proceso ir jo metuPoreikių tenkinimas iki globos proceso Poreikių tenkinimas globos proceso metuVaikų poreikiai iki globos proceso buvo tenkinami tik kai kurie, ir tuos poreikius tenkino, ne tėvai kaip priklausytų, bet vaikai stengėsi patenkinti patys savo poreikius. Vaikai gerai sutarė tarpusavyje, tad jie tenkino bendravimo poreikį, jautė saugumo bei meilės poreikį iš senelių pusės, nes šie anūkus mylėjo. Iš dalies buvo tenkinami fiziologiniai poreikiai, juos taip pat tenkino seneliai, nes vaikai pas tėvus būdavo ir nepavalgę. Visus vaikų poreikius stengėsi tenkinti seneliai, o ne tėvai. Kai šeima susidomėjo įvairios instancijos, vaikai daugiau laiko praleidžia pas senelius, šie stengiasi, kad vaikams būtų užtikrinti visi poreikiai: meilės, saugumo, savirealizacijos, fiziologiniai, bendravimi bei žaidimo, nes vaikams svarbu žaisti, kad jie pajustų jog tai yra linksmoji jų vaikystė, kad nesijustų per anksti suaugę. Globos proceso metu vaikai pajuto didelį dėmesį ne tik iš senelių pusės, bet jais labiau pradėjo domėtis pedagogais, kurie pritaria, kad globa turi atitekti seneliams.
Globos proceso metu iškilusios problemos ir sunkumai Galima sakyti, kad pats globos procesas buvo problema, nes ji sukėlė nemažai rūpesčių bei sunkumų. Seneliams buvo nelengva išsikovoti anūkų globą, nes turėjo daug reikalų su įvairiomis instancijomis, jie turėti laikyti testus, bendrauti su psichologias, pasiruošti tinkamai vaikų priežiūrai. Didelis sunkumas buvo tas, kad tikroji vaikų motina nuolat skundė vaikų senelius, kad šie neturio sąlygų auklėti vaikus, jie bus blogi įtėviai ir panašiai. Gavę tokius kundus VTAT darbuotojai turėti daryti patikrinimus ar tai tiesa, bes , niekas niekada nepasitvirtindavo, tokiu būdu buvo vilkinamas globos procesas.
Pilnamečio (neįgalaus) asmens globos proceso analizėSituacija štai tokia: pilnoje šeimoje auga vaikas, jam šiuo metu 18 metų. Jam reikalinga nuolatinė globa, nes turi įgimtą fizinę negalią bei nežymią protinę negalią. Berniukas negali savimi pasirūpinti, jam reikalinga nuolatinė globa bei priežiūra. Labai yra prisirišęs prie mamos, nes nuo pat vaikystės mama su juo nesiskiria nei dieną, nei naktį. Netoli namų yra speciali mokyklėlė, kurioje ir mokosi berniukas, jį kiekvieną rytą atvažiuoja pasiimti specialus autobusiukas, o paskui parveža mano. Berniukas mokosi spec. klaseje, jis dabar 8-okas, mokslai susitrukdė, kadangi daug laiko praleido įvairiose sanatorijose. Toje mokyklėlėje berniuko mama dirba kineziterapeute. Mokyklėlėje juo rūpinasi, padeda įgyti daugiau įgūdžių. Šio berniuko globėja norėtų būti jo mama. Kad ir negautų globą mama, vis tiek prižiūrėtų savo sūnų, tačiau pinigai gauti už globą prisidėtų prie sūnaus gydymo, o tai labai svarbu – teigia mama.
Institucijos, kurios dalyvavo globos procese:• Mokykla;• Savivaldybė;• Vaikų teisių apsaugos tarnyba;• Socialinių paslaugų centras;• Socialinių paslaugų skyrius; Profesijų atstovai, dalyvavę globos procese:• Socialiniai darbuotojai;• Socialiniai pedagogai;• Mokytojai;• VTAT darbuotojai;• Teisėjas;• Kineziterapeutas;• Gydytojai; med. ekspertai.Institucijų bei profesijų atstovų funkcijos dalyvaujant neįgalaus asmens globos procese: Visų pirmiausia norėčiau pradėti nuo institucijų funkcijų, kurios dalyvauja šio berniuko globos procese. Mokyklos funkcija – vykdyti švietėjišką veiklą, vykdyti prevencinį darbą ir mokyti vaikus būti tolerantiškesniems neįgalių vaikų atžvilgiu, nes visi puikiai žinome, kaip skaudžiai vaikai užgauna neįgalius vaikus savo žodžiais. Sveikieji vaikai neįgaliuosius vaikus laiko tarsi nenormaliais, tyčiojasi iš jų, būtina, kad mokykla sugebėtų tinkamai integruoti neįgalius vaikus į savo aplinką, paruošti vaikus ir parodyti, kad neįgalieji vaikai yra tokie pat kaip ir jie tik su negalia. Savivaldybės funkcija – skirti mokyklai lėšų, kad ji galėtų įrengti tinkamas mokymosi sąlygas neįgaliems vaikams, kad mokykloje būtų specialus įvažiavimas neįgaliesiems. Savivaldybė turėtų domėtis tokiomis šeimomis (aišku ir šia šeima) ir prireikus suteiktų įvairias lengvatas, kurios palengvintų gyvenimą žmonėms su negalia. Socialinių paslaugų centro funkcija – padėti žmonėms su negalia ugdyti įvairius įgūdžius, kurie yra svarbūs žmogaus gyvenime. Šiame globos procese centro funkcija yra padėti tai šeimai, suteikti informaciją, suteikti galimybę neįgaliam vaikui lankytis šiame centre, kad užmegstų naujas pažintis bei tobulintų komunikacinius sugebėjimus, užsiiminėti įvairia veikla, kuri yra įdomi žmogui, bei užtikrinti užimtumą. Socialinių paslaugų skyriaus funkcija – suteikti informaciją apie įvairias pašalpas, kurios priklauso šeimai auginančiai neįgalų vaiką. Kalbant apie profesijų atstovų funkcijas, galima sakyti, kad daugiausia funkcijų atlieka socialinis darbuotojas, nes jis turi susipažinti su šeima, bendrauti su ja, įvertinti visus veiksnius, ar šeima gali globoti vaiką, ar yra tam pasirengusi. Soc. darbuotojas turi apibendrinti visą surinktą informaciją ir tada nuspręsti ar šeima pajėgi globoti vaiką, būtina atsižvelgti, kad šiame procese vaikas yra aukščiau visko. Kineziterapeuto funkcija – padėti vaikui sustiprėti, mankštinti jį, kad taptų stipresnis ir kad ilgainiui dar labiau nenusilptų. VTAT darbuotojų funkcija – nuspręsti ar šeima yra tinkama globėja neįgaliam vaikui, galbūt VTAT darbuotojai turėtų rengti paskaitas globėjams norintiems globoti neįgalius vaikus.
Mokytojų funkcija – rengtis darbui su vaikais turinčiais fizinių ar psichinių negalių.Negalios vaiko įstatymai Visiškos negalios neįgalumas – tai bet kurio amžiaus neįgalusis, kurio fizinė ir psichinė negalia visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, judėti, dirbti, integruotis ir būti ekonomiškai savarankiškam. Negalė – dėl sveikatos sutrikimų ir pažeistų funkcijų bet koks apribojimas ar negalėjimas atlikti veiksmus, kurie yra įprasti normaliam žmogui. IV SKYRIUS – Negalios vaikas 27 straipsnis. Negalios vaiko sąvoka ir jo teisių reglamentavimas.1. Negalios vaikas yra vaikas, turintis įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų, nustatytų vaiko sveikatos priežiūros įstaigos, kurie kliudo jam normaliai vystytis, adaptuotis bei integruotis visuomenėje.2. Negalios vaiko teisės ir jų garantijas nustato šis istatymas, Invalidų socialinės integracijos įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 28 straipsnis. Negalios vaiko teisė gyventi pilnavertį gyvenimą.Negalios vaikas turi lygias teises su sveikais vaikais aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir pageidavimus, dirbti tam tinkamą darbą, dalyvauti kūrybinėje bei visuomeninėje aplinkoje. 29 straipsnis. Speciali negalios vaiko priežiūra.1. negalios vaikas, atsižvelgiant į jo specifinius poreikius, turi teisę į specialią priežiūrą. Asmeniui, kuris juo rūpinasi, teikiama socialinė, medicinos ir kitokia parama.2. Negalios vaikas turi teisę į įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas lengvatines gydymo įstaigų, sanatorijų, kurortų paslaugas. Jam teikiama kvalifikuota medicinos pagalba, pagrįsta ankstyvąja diagnostika ir atitinkamais koreguojančiais bei reabilitaciniais gydymo metodais. Šią pagalbą teikai gydytojai specialistai, protezuotojai, reabilitacijos ir kt. medicinos specialistai, prireikus skiriamas gydymas specializuotose medicinos įsaigose.30 straipsnis. Aplinkos pritaikymas negalios vaikui.1. Visuomeniniai pastatai, gatvės ir transporto priemonės, kuriomis naudojasi negalios vaikas, turi būti pritaikyti specifiniams negalios vaiko poreikiams. 2. Įstaigose, skirtose šiems vaikams, įrengiamos specialiai pritaikytos patalpos.3. Vyriausybėse ir vietos savivaldos vykdomosios institucijos pagal kompetenciją bei galimybes užtikrina, kad būtų įgyvendinti šio straipsnio 1-oje ir 2-oje dalyse nurodyti reikalavimai.
31 straipsnis. Lėšos negalios vaikams.1. Tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai, auginantys ir slaugantys negalios vaiką namuose, turi teisę gauti atitinkamą paramą iš valstybės biudžeto. 2. Paramos dydį, mokėjimo tvarką ir kitas sąlygas nustato įstatymai bei kiti teisės aktai. 32 straipsnis. Negalios vaiko socialinės veiklos (užimtumo) garantijos.1. Valstybė ir vietos savivaldos institucijos privalo sudaryti būtinas sąlygas negalios vaiko mokymuisi, profesiniam pasirengimui ir pagal galimybes darbo veiklai, atsižvelgdamos į tokio vaiko sveikatą, specifinius poreikius bei sugebėjimus2. Žmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurie įdarbina negalios vaiką, taikomos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytos lengvatos. 33straipsnis. Mokytojų, auklėtojų, soc. darbuotojų rengimas darbui su vaikais turinčiais fizinių ar psichinių negalių.Mokytojai, auklėtojai, soc. darbuotjai darbui su vaikais, turinčiais fizinių ar psichinių negalių, rengiami specialistai. Už jų parengimo šiam darbui tikslinės programas atsako švietimo ir mokslo ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.Specialios pagalbos sunkios negalios žmonėms įstatymasI skirsnis. BENDROSIOS NUOSTATOS1 straipsnis. Įstatymo tikslas Šis įstatymas nustato žmonių su sunkia negalia specialius poreikius, bei jų kompensavimo tvarką, siekiant sudaryti žmonėms su sunkia negalia lygias galimybes su kitais visuomenės nariais dalyvauti visose gyvenimo srityse.
2 straipsnis. Įstatymo sąvokos Specialus poreikis yra kliūtis atsirandanti dėl ryškių sveikatos sutrikimų ir jų pasekmių ir trukdanti gyventi visavertį gyvenimą. Speciali pagalba yra būdas, kuriuo asmeniui, turinčiam ryškius sveikatos sutrikimus ir jų pasekmes pašalinimo įvairios kliūtys.
3 straipsnis. Asmenys, kuriems teikiama speciali pagalba Šiame įstatyme nustatytaspeciali pagalba teikiama asmenims, kuriems dėl ryškių sveikatos sutrikimų ir jų pasekmių (judėjimo, regos, klausos ir proto negalių) atsiranda specialūs poreikiai.
4 straipsnis. Specialios pagalbos rūšys Asmenims išvardintiems 3 straipsnyje teikiama speciali pagalba:1) būsto pritaikymas;2) transporto paslaugos;3) asmeninio padėjėjo paslaugos;
4) vertėjo paslaugos.5 straipsnis. Paslaugų teikėjas Savivaldybė užtikrina, kad šiuo įstatymu numatytos paslaugos teikiamos ir atitinka savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų su ryškiais sveikatos sutrikimais ir jų pasekmėmis, iškylantį poreikį. Šiuo įstatymu nustatytos specialios paslaugos ir pagalba teikiama, jei neįgalus asmuo negauna pakankamai paslaugų ar paramos pagal kitus aktus.
II skirsnis. SPECIALŪS POREIKIAI1 straipsnis. Būsto pritaikymas Būsto pritaikymas yra kompensuojamas, jeigu jis yra būtinas asmeniui dėl ryškių sveikatos sutrikimų ir jų pasekmių . Būsto pritaikymai: durų praplatinimas, rampų konstravimas, tualeto, būsto vidaus įrangos pritaikymas, vykdomi neįgaliojo asmens pastovioje gyvenamoje vietoje. Konkrečias darbų apimtis nustato savivaldybės komisija LR Vyriausybės nustatyta tvarka ( Pavyzdžiui, sudaroma trišalė sutartis tarp neįgaliojo su specialiais poreikiais, savivaldybės ir firmos, pagal kurią firmai apmokama už darbą pagal LR Vyriausybės patvirtintą tvarką ir sąlygas (panašiai kaip neįgaliajam įsigyjant specialiai vairuoti pritaikytą automobilį, neįgalusis turi galimybę prisidėti savo lėšomis). Būsto pritaikymas kompensuojamas iš Būsto fondo lėšų.
2 straipsnis. Transporto paslaugos Transporto paslaugos apima transportą, reikalingą asmenims dėl ryškių sveikatos sutrikimų ir jų pasekmių dirbti, mokytis, dalyvauti visuomeninėje veikloje, praleisti laisvalaikį ir vykdyti kitą veiklą, priskiriamą prie kasdieninės žmogaus veiklos. Transporto paslaugos teikiamos neįgaliojo su specialiais poreikiais gyvenamosios Vietos savivaldybės ir gretimos savivaldybės ribose. Transporto paslaugų reikalingumą asmeniui, kuris dėl specialių poreikių negali naudotis visuomeniniu transportu, nustato savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Transporto paslaugų apimtį minėtiems asmenims reglamentuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka. (Pavyzdžiui, dirbančiam neįgaliajam su specialiais poreikiais nustatoma iki 20 kelionių į vieną pusę kiekvieną mėnesį, susijusių su kasdieniniu gyvenimu, būtinų darbui ir mokslui, nedirbančiam specialių poreikių neįgaliajam – 10 kelionių). Šias transporto paslaugas kompensuoja savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Transportas organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
3 straipsnis. Asmeninio padėjėjo paslaugos Dėl ryškių sveikatos sutrikimų ir jų pasekmių asmenims reikalingiems kito asmens pagalbos šios paslaugos teikiamos namų reikaluose, susijusiuose su kasdienine veikla ar tvarkant buities reikalus, mokantis, leidžiant laisvalaikį, dirbant ir dalyvaujant visuomeninėje veikloje. Neįgalus asmuo turi teisę pasirinkti asmeninį padėjėją, bet jis samdomas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Paslaugas apmoka savivaldybė. Asmeninio padėjėjo paslaugų apimtį ir sąlygas bei įkainius nustato savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Asmeninio padėjėjo paslaugos apima neįgaliojo veiklą namuose ir būtinas asmens kasdieniniame apsitarnavime. Jos apima judėjimą, rengimąsi, asmens higieną, maisto ruošimą, namų tvarkymą.Poreikių tenkinimas iki globos proceso Poreikių tenkinimas globos proceso metuBerniuko poreikiai buvo tenkinami gerai net iki globos proceso, kadangi jis turi mylinčius tėvus, kurie nori berniukui tik geriausio, tėvai poreikius tenkino labai gerai. Kalbant apie poreikius tai galima sakyti, jog nelabai gerai juo atliko mokykla, nes ji nesistengė integruoti neįgalaus žmogaus į mokyklos gyvenimą, poreikiai buvo pradėti tenkinti tik tuomet kai tuo susidomėjo savivaldybė. Tėvai kaip tenkino, taip ir tenkina berniuko poreikius. Galima pastebėti, kad mokykla pradėjo geriau tenkinti neįgalių žmonių poreikius, nes ji įrengė spec. poreikių vaikams pritaikytas patalpas, aš kalbu, apie bendrojo lavinimo mokyklą, nes mokyklėlėje kur mokosi berniukas viskas yra pritaikyta neįgaliam žmogui. Šitas globos procesas praskynė kelią neįgalių integracijai į mokyklos aplinką.
Globos proceso metu iškilusios problemos ir sunkumai: Pagrindinė problema ir sunkumas buvo tas, kad tėvams teko nueiti ilgą bei varginantį kelią, praeiti daug institucijų, kad pagaliau gautų neįgalaus sūnaus globą. Tėvams teko įrodyti, kad jie yra tinkami tapti neįgalaus berniuko globėjais. Kitas nelengvas darbas yra vykdyti švietėjišką veiklą, ir supažindinti sveikuosius su neįgaliaisiais, įrodyti, kad jie yra tokie pat žmonės, kad jų negalima stigmatizuoti. Neįgaliuosius reikia integruoti į visuomeninį gyvenimą.
Literatūra1. Šeimos teisė – Vaiko teisių apsauga – V., Mūsų saulužė, 20032. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XVIII skyrius