Nepilnamečio asmens globos proceso analizė Plačiau norėčiau papasakoti apie šeimą, kurioje auga keturi vaikai, kuriems reikalinga nuolatinė globa. Šeimoje situacija štai tokia: šeima yra asociali, savaime aišku, ji yra priskiriama rizikos šeimų grupei. Šeimoje, kaip jau minėjau auga keturi vaikai – vienas berniukas ir trys mergaitės, jų amžius nuo 2 iki 10 metų. Šeima gana jauna, nes mamai tik 27 metai, o tėvui 35 metai. Šeima gyvena kaime, galima sakyti, jog kartu su uošviais, nes uošviai gyvena kitame kaimo gale. Abu sutuoktiniai bedarbiai, kartais vasarą uždarbiauja pas ūkininkus, tačiau uždirbtus pinigus prageria. Kitas pajamų šaltinis yra pašalpos už vaikus, dalį pašalpos jie gauna pinigais, dalį maisto talonais. Tačiau, kad ir kaip bebūtų viskas yra prageriama, net talonus išmaino į pilstuko butelaitį. Namuose nuolat yra girtaujama ir vaikai visa tai mato, namuose baisi netvarka, iš to galime daryti išvadą, jog namuose antihigieninės sąlygos. Mokytojai yra pastebėję, kad vaikai į mokyklą ateina apiplyšę bei alkani, nes kai gauna nemokamą maitinimą vaikai visada suvalgo ne tik savo bet ir draugo porciją, jei šio nebūna klasėje. Kai tėvai girtauja vaikai nuolatos mato tėvų barnius bei muštynes, ne kartą buvo pakelta ranka prieš vaikus. Kartą mergaitė buvo sumušta tiek, kad po to įvykio pradėjo mikčioti, dabar ji lankosi pas logopedą. Vieninteliai, kurie bando pasirūpinti vaikais tai jų seneliai iš mamos pusės, kurie gyvena kitame kaimo gale. Dažnai kai šeimoje prasideda orgijos ir tėvai pradeda baliavoti vaikai bėga pas senelius, nes šie juos pamaitina, kartais ir aprengia. Kai seneliai aprengia vaikus jie būna tvarkingi, bet rytais vaikai į mokyklą eina iš tėvų namų, tad dažniausiai eina netvarkingai apsirengę, nes niekas jais nepasirūpina. Vaikų mama labai nesugyvena su savo mama, nes ji teigia, kad toji vaikais pasirūpina , nes nori iš jos atimti motinystės teises. Tačiau tai netiesa, nes visas kaimas gerai ją pažysta ir močiutė charakterizuojama teigiamai, visi teigia, kad močiutė vaikais stengiasi pasirūpinti ne dėl pinigų, o iš geros valios. Bandant išsiaiškinti, kodėl šeimoje tokia padėtis paaiškėjo, kad šeima girtuokliauti pradėjo maždaug prieš 4 metus, nes tuomet abu prarado darbus, kaip jie teigė, ką gi daugiau galima kaime veikti, kad greičiau slinktų dienos – ogi, gerti. Kalbant apie šeimos narių praeitį, galima pasakyti, kad vaikų tėvas kartą buvo teistas už plėšimą ir už tai sėdėjo 3 metus kalėjime. Uošvenė teigė, kad žentas agresyvus, nes ne kartą bandė ją sumušti, teigė, kad neretai pakelia ranką prieš vaikus. Šeimoje augančių vaikų tarpusavio santykiai puikūs, nes jie vienas kitu pasirūpina, ypač vyresni rūpinasi mažaisiais. Santykiai tarp vaikų ir tėvų nėra šilti, nėra tarpusavio pagalbos, paramos ar bendradarbiavimo. Manau, kad vaikams labai kenkia tokie tarpusavio santykiai, nes jie dar maži, jų asmenybės formuojasi, o tokie santykiai gali iš esmės pakeisti vaikų požiūrį į įvairius dalykus, jie nežinos kas yra meilė, pagarba ir pan. Aplinkiniai bei mokytojai pastebėjo, kad vaikai yra užsidarę, mažai bendrauja, nieko nepasakoja apie savo šeimą. Mano žiniomis, vaikai neserga jokiomis ligomis, tai yra džiugu. Šioje šeimoje ne kartą lankėsi soc. darbuotojai, pedagogai iš mokyklos, net policijos pareigūnai, juos dažniausiai iškviesdavo neapsikentę triukšmo kaimynai. Socialiniai darbuojojai ir VTAT darbuotojai ne kartą įspėjo šeimą, kad jei toliau bus nesirūpinama vaikais, jie neteks tėvystės teisių. Tokių įspėjimų buvo ne vienas, kol galiausiai darbuotojai nepastebėję pasikeitimų šeimoje nusprendė, kad vaikams bus geriau augti su globėjais. Darbuotojai pabendravę su vaikais išsiaiškino, kad vaikai norėtų augti pas senelius, nes ten jais yra rūpinamasi bei jie jaučiasi mylimi.
Institucijos, kurios dalyvavo globos procese:• Mokykla;• Kuršėnų seniūnija;• Vaikų teisių apsaugos tarnyba;• Policija;• Socialinių paslaugų skyrius;Profesijų atstovai, dalyvavę globos procese:• Socialiniai darbuotojai;• Socialiniai pedagogai;• Mokytojai;• VTAT darbuotojai;• Teisėjas;• Psichologas;Institucijų bei profesijų atstovų funkcijos dalyvaujant globos procese: Mokykla dalyvaudama globos procese atlieka mokymo, ugdymo, lavinimo funkcijas. Padeda vaikui išmokti adaptuotis prie įvairiausių gyvenimo sunkumų, nes juk tai gyvenimo mokykla. Mokykla skatiną vaikų kūrybiškumą, diega pagarbą kitiems žmonėms, moko etikos, galima sakyti, atlieka kultūrinę funkciją. Mokytoja neretai yra vadinama antra mama, taigi ji gali atlikti ne tik mokytojos funkcijas, bet iš dalies ir mamos. Kalbant apie funkcijas, kurias atlieka Kuršėnų seniūnija šiame globos procese, tai, kad ji nuolatos domisi bei lankosi toje šeimoje, o jei šeimoje vyksta negerumai, apie tai informuoja tam tinkamas instancijas, kurios rūpinasi tokiais reikalais. VTAT rūpinasi vaikų gerove, stengiasi, kad vaikas jaustųsi saugus bei aprūpintas. Šiame globos procese VTAT rūpinasi, kad vaikams būtų užtikrintas pilnavertis, normalus gyvenimas. Stengiasi, kad vaikui būtų užtikrintos geros sąlygos tobulėti bei vystytis, kad jis jaustųsi saugus, nepatirtų agresijos ar prievartos šeimoje. VTAT darbuotojai lankosi šeimoje ir stebi ar šeimoje nėra naudojamas smurtas prieš vaikus. VTAT bendradarbiauja su kitomis institucijomis bei bendradarbiavimo pagalba stengiasi padėti vaikams bei juos palaikyti, rasti tinkamiausią išeitį. Norėčiau plačiau papasakoti apie socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų vaidmenis, ne tik šiame globos procese, bet ir kasdieniame gyvenime. Atliekami vaidmenys: 1.Stebėtojas; 2.Konsultantas; problemų sprendėjas; 3.Informatikas; 4.Tyrėjas; 5.Raštvedys; sekretorius; 6.Globėjas; medikas; slaugytojas; 7.Problemų sprendėjas; 8.Idėjos žmogus; prognozuotojas; 9.Informatorius; 10.Psichologas; 11.Tarpininkas; 12.Patarėjas; 13.Vertintojas.
Mano manymu, socialinis darbuotojas norintis nustatyti socialines problemas bei įvertinti socialinius poreikius, visų pirmiausia turi gebėti išsiaiškinti priežastis, sukeliančias socialines problemas, tai geriausiai tiktų stebėtojo vaidmuo. Socialinis darbuotojas turi atidžiai viską stebėti, kad sužinotų kokios yra problemų piežastys, turi ne vieną dieną bendrauti su klientu, geriau jį pažinti. Manau, kad yra ir tokių priežasčių kurias iš karto galime pastebėti, vien iš pokalbio su klientu. Stebetojas turi atidžiai klausytis kliento bei susieti vieną priežastį su kita, kad taip gautųsi problema. Aspiracijos būdu socialinis darbuotojas siekia išsiaiškinti priežastis, sukeliančias socialines problemas. Socialinis darbuotojas atlikdamas stebėtojo vaidmenį turi būti supratingas, toterantiškas, objektyvus. Dažnai atliekant kokį nors darbą iškyla vaidmenų nesuderinamumas, kitaip dar vadinamas, vaidmenų konfliktu, taip atsitinka todėl, kad žmogus atlikdamas, pvz. stebėtojo vaidmenį, neturi tų savybių kurias privalo turėti stebėtojo vaidmenį atliekantis žmogus. Socialinis darbuotojas, neturintis tam tikrų savybių (pvz.tolerancijos), nesugebės klientui padėti bei išspręsti vienokias ar kitokias problemas, tokiu būdu klientas gali net dar daugiau nukentėti.
Kitas vaidmuo, kurį turi atlikti socialinis darbuotojas norintis įvardinti problemą bei nustatyti kliento socialinės paramos poreikį, tai konsultanto arba problemų sprendėjo vaidmuo. Socialinis darbuotojas pirmiausia turi susipažinti su klientu, kad įvertintų problemą bei vėliau nustatytų kokios socialinės paramos reikia klientui. Socialinės paramos poreikis yra skiriams kiekvienam klientui individualiai priklausomai nuo to, kokia yra problema. Socialinis darbuotojas turi būti supratingas kliento atžvilgiu bei skirti reikiamą paramą. Problemų sprendėjo vaidmuo siekia, kad problema būtų išspręsta palankiai tiek kliento atžvilgiu, tiek soc. darbuotojo. Problemų sprendėjo vaidmeniui turi būti individuali charakteristika, tai komunikabilumas, supratingumas, mokėjimas įvertinti situaciją. Šį vaidmenį negali atlikti žmogus, kuris yra mažai pažįstamas su klientu, nežino jo problemų, soc. darbuotojas nežinantis problemos bei priežasties negali atlikti sprendėjo vaidmens. Socialinis darbuotojas, kuris geba organizuoti socialinės situacijos tyrimą, turi atlikti tyrėjo vaidmenį. Tyrėjo vaidmeniu siekiama ištirti vienokias ar kitokias socialines problemas, priežastis, kurios įtakoja (pvz.žmogaus psichiką). Tyrėjo vaidmenį gali atlikti, ne bet kas. Tyrėjo vaidmens atlikėjas privalo turėti oratoriškų sugebėjimų, mokėti vadovauti, būti energingas, aiškiai pateikti problemą, kurią tyrėjas siekia ištirti. Tyrėjas gali atlikti vienokį ar kitokį tyrimą su kuriuo ne visi galbūt sutiks, tokiu būdu vaidmuo gali būti atmestas. Tyrėjas atliekantis tyrimą turi turėti pagalbininkų, kurių nuomonė turi sutapti su tyrėjo nuomone, nes kitokiu būdu gali kilti vaidmenų nesuderinamumas. Jei tyrėjas tinkamai atliks tyrimą bei sugebės jį apginti, tokiu būdu gali pakeisti, net priešiškai nusiteikusiųju žmonių nuomones.