TURINYS
ĮVADAS 3I. SPALVŲ TEORIJOS ISTORIJA 4II. SPALVINIS MATYMAS, SPALVOS POJŪTIS 5III. SPALVOS SUVOKIMAS 6IV. SPALVŲ MATAVIMAS 7V. SPALVOS POVEIKIS MŪSŲ SAVIJAUTAI 8VI. MADINGOS SPALVOS 10VII. SPALVŲ TERAPIJA 11IŠVADOS 12LITERATŪRA 13ĮVADASNorint sukurti kažką įspūdingo neužtenka žinoti, jog žalia spalvayra žalia, o geltona – geltona. Ypač jei kuriamas objektas yra reklaminis.Tenka atsakyti į daugybę klausimų: kokia turi būti pagrindinė spalva, kaipspalvos turi būti tarpusavyje derinamos, kokią įtaką jos turės žmonėms,kokią spalvą ar spalvas geriau pasirinkti bankui, o kokias cirkui. Reklamosir dizaino pasaulyje mokslas apie spalvas ne taip seniai tapo labai svarbiuir reikšmingu. Tarpusavyje netikėtai susijungia lyg ir nesuderinamidalykai: spalvos, marketingas, psichologija… Spalvų švytėjimas lemia mūsų jausmus. Pastebėta, kad žoleliųarbatos spalvotose pakuotėse neretai pasirenkamos spontaniškai pagalnuotaiką. Kosmetikos firmos taip pat naudojasi spalvų poveikiu. Žaliosspalvos kremai skirti jaunatviškai (spuoguotai) odai, raudonos ir oranžinėsspalvų kremai – subrendusiai odai. Maudynės mėlynos spalvos vandenyje atpalaiduoja. Siekiantpailsėti, atgauti jėgas geriausia keletą dienų pabūti žalumoje arba priejūros. Meditacijai idealiai tinka patalpos, spinduliuojančios aiškumą irramybę: šviesiomis sienomis ir kuo mažiau daiktų. Kaip matome spalvos mus lydi kiekviename žingsnyje. Taigi šiodarbo tikslas – išnagrinėti spalvų poveikį žmogui. Žinant iškeltą tikslą reikia atlikti tokius uždavinius: 1. Išsiaiškinti spalvų teorijos ištakas. 2. Išnagrinėti spalvų matymą, supratimą, suvokimą. 3. Apibrėžti spalvų matavimą. 4. Išanalizuoti spalvos poveikį savijautai, bei spalvų terapiją. I. SPALVŲ TEORIJOS ISTORIJAŠiaip tai spalvos supratimas visada yra įtakojamas aplinkoskonteksto. Šiame nuodėmingame pasaulyje gal tik dangus neturi ribų. Visakita jas turi. Spalva sąlyginai priklauso ir nuo paviršiaus – ar jismatinis, blizgus, nelygus ir t.t. Galų gale daiktai sudaro grupes, kurios
išdėstytos erdvėje ir tai taip pat veikia spalvas. Pabandykime panagrinėti spalvų sąveikas. Truputis istorijos… Perpaskutiniuosius 150 metų daugybė spalvų teoretikų ir praktikų bandėanalizuoti spalvas bei tai, kaip mes jas priimam. Apžvelkime kai kuriasteorijas, kurios yra pripažintos ir mūsų laikais. Ševlerio (1786 – 1889 m. gamyklos, gaminančios dažus Paryžiuje,direktorius. Galima sakyti padėjo pradmenis spalvų mokslui) teorijos: 1. Ryškios, kontrastingos spalvos, paimtos protingomisproporcijomis nekeičia savo atspalvio. Atvirkščiai, jos viena kitąparyškina. O paimtos smulkiomis dalimis ir chaotiškai išmėtytos erdvėjesukuria naują, gan nemalonią spalvą. [pic] 2. Spalvos, esančios šalia spalvų rate, turi tendenciją maišytisir kurti naują spalvą. [pic] Vilhelmas von Bezoldas. XIX a. audinių dizaineris, pastebėjęs, kadpakeitus nors vieną piešinio spalvą, piešinys pasikeičia kartaisneatpažįstamai. Pavyzdyje matome, kaip pakeitus fono spalvą iš geltonos į juodą,pasikeičia kai kurių spalvų dominavimas. [pic] [pic] Dar geriau matosi šis efektas šiuose paveikslėliuose, kurpasikeičia tik juostelių spalva – iš mėlynos į geltoną. Spalvos vizualiaivisiškai pasikeičia. [pic][pic] Džozefas Albersas (1888 – 1976 m.). Pramoninio dizaino ir menoakademijos narys. Skyrė ypatingą dėmesį spalvų supratimui bei įsisavinimui.Teigė, kad priklausomai nuo aplinkos vieną ir tą pačią spalvą messuprantame, kaip atskirų atspalvių. Pirmame pavyzdyje matome vadinamąjį “vampyro” principą, kaipiešinys sudarytas iš 3 spalvų. Mes priimame 4 spalvas. [pic] Antrame viskas atvirkščiai – 3 spalvos priimamos kaip dvi. [pic] II. SPALVINIS MATYMAS, SPALVOS POJŪTISDidelę informacijos apie išorinį pasaulį dalį žmogus gauna jutimųpagalba, 90% žinių- matymo pagalba. Supančius daiktus, žmones, peizažą,galima identifikuoti ir nenaudojant spalvų- į pagalbą pasitelkiant formą,judesį, tekstūrą, “šviesaus- tamsaus” sąvoką. Tačiau spalva gerokaipraplečia daiktų apibūdinimo spektrą. Kultūros antropologų tyrimai parodė,kad maždaug 8% vyrų bei 0,5% moterų neskiria spalvų, fino- ugrų tautosspalvų neskiria dar rečiau. Tam, kad apsirastų spalvos pojūtis, šviesos impulsas regos organųpagalba turi pasiekti mūsų smegenų regos centrą. Šviesa gali sklistitiesiogiai iš šviesą skleidžiančio objekto, pavyzdžiui, saulės ar dirbtiniošaltinio; taip pat atsispindėti nuo šviesos neskleidžiančio objekto arbaprasiskverbti per šiuos objektus. Akies tinklainė priima konkretų šviesosimpulsą bei signalo ar impulso pavidalu siunčia jį į smegenis. Šviesą bei jos spalvines charakteristikas fiksuojanti regos organųsistema pas visus mus vienoda. Ji veikia tiesiog nuostabiai – žmogaus akisskiria apie 10 milijonų atspalvių. Akies obuolyje esančių fotoreceptoriųdėka mes matome atspalvius. Skirtingu stiprumu dirginant raudonai, žaliaibei mėlynai spalvai jautrius kūgelius, atsiranda tam tikros chromatinėsspalvos pojūtis. Esant vienodiems impulsams, priklausomai nuo impulsostiprumo mes matome achromatines spalvas- baltą, pilką arba juodą. III. SPALVOS SUVOKIMASNors matymo pagalba gauname didžiausią informacijos kiekį bei pasvisus mus regos organų sistema veikia taip pat, mūsų pojūčių ir jausmųpasauliai yra skirtingi. Tai sąlygoja mažiausiai trys faktoriai: skirtingasakies jautrumas, sinestezija bei spalvinių pojūčių vertinimas per suvokimofiltrus Tik suvokimo proceso eigoje patirti įspūdžiai susilieja į vieningąvisumą. Akies jautrumas nusakomas kaip mažiausio regos pojūčiui sukeltireikalingo dirgiklio dydis. Akies jautrumas vystosi ir, priklausomai nuoamžiaus, gali kisti. Senstant akies jautrumas trumpabangėms spalvomsmažėja, vaikams gi violetinės ir mėlynos spalvos atrodo ryškesnės neipagyvenusiems žmonėms. Yra žmonių, kurie ir garsus, raides bei datas mato spalvotai.Kvapas, skonis ir skausmas taip pat gali sukelti spalvos pojūtį. Tokiapojūčių asimiliacija vadinama sinestezija. Sinestezijos priežastys kol kasnėra išaiškintos, bet nustatyta, kad šis reiškinys iš tikrųjų egzistuoja,nėra viso labo vaizduotės vaisius. Surinkta daug įrodymų, patvirtinančiųjog visi vaikai iki metų amžiaus yra sineztikai. Tyrinėtojų manymu, pojūčiųasimiliacija pasitaiko vienam iš 2000 žmonių. Dauguma mūsų neasimiliuoja pojūčių, bet vis tiek regėjimusuvokiamą spalvos pojūtį veikia mūsų gyvenimo patirtis, pozicija, vertinimoskalė bei mąstymas. Žmogus mato tik tuos už jo regėjimo lauko ribų esančiusdaiktus, kurie jį domina, t.y., tai, į ką nukreiptas jo žvilgsnis. Norsmūsų regėjimo laukas gana platus, bet informaciją apie stebimą objektąsuteikia tik viena vieta- geltonoji dėmė. Akies tinklainėje išsidėstę apie 130 milijonų šviesos receptorių,kurie perduoda gautą informaciją regos nervui ir po to toliau į galvossmegenis. Galutinį tašką pasiekia tik svarbia laikytina informacija, visakita atsijojama. Mūsų sąmonę pasiekia tik viena gautos informacijos dalisiš dešimties milijonų, o atmintyje išlieka tik viena šimtoji sąmonępasiekusios informacijos dalis. Vertinamoji matymo pojūčio pakopa, arba tai, kaip spalvos veikiamūsų savijautą, suteikia neapibrėžtoms savybėms praktinę vertę. Šiossavybės vadinamos neapibrėžtomis, nes kyla iš intuityvių spalviniųpergyvenimų ir yra neišmatuojamos. IV. SPALVŲ MATAVIMASSpalvą nusakančios savybės, kurios gali būti išmatuotos įvairiaisinstrumentais, yra spalvinis tonas (bangos ilgis), šviesis ir sodrumas(arba chromatiškumas).Mokslo sritis, tirianti tikslias spalvines sistemasbei spalvos matavimą, vadinama kolorimetrija. Nuo to laiko, kai 1810 metais dailininkas P.O. Runge pirmą kartąpabandė trimis charakteristikomis apibūdinti spalvą, jo “spalvinis rutulys”buvo papildytas dauguma įvairiausių spalvos sistemų. Dėl šios priežastieskito ir vartojama terminologija. Labiausiai paplitusios spalvoscharakteristikos nusako pagrindinį spalvos toną (raudona, geltona), taippat- šviesi/tamsi, blanki/ryški. Terminas šilta/šalta patikslina spalvostoną, o blizganti/matinė charakterizuoja paviršiaus kokybę. Spalvos suvokimas ir jos matuojamosios charakteristikos ne visadavisiškai tiksliai sutampa dėl trijų priežasčių: metamerijos, spalvospastovumas ir spalvos interaktyvumas. Metamerija reiškia, kad dviejųpaviršių spalva gali būti vienoda, bet gali skirtis jų atspindimų bangųilgis. Skirtumas pastebimas tik keičiant spalvos šaltinį. Pavyzdžiui,dienos šviesoje sienos ir palangių spalva gali atrodyti visiškai vienoda, oesant dirbtinei šviesai- pastebimai skirtis. Esant dideliam spalvos interaktyvumui, tos pačios spalvosšiltumas, ryškumas bei blizgesys, priklausomai nuo fono ar šalia esančiosspalvos, gali stipriai skirtis. Mus supa spalvotas pasaulis. Žmogaus spalvų suvokimas priklausonuo šviesos šaltinio, objekto, kuris atspindi šviesą, stebėtojo akių ircentrinės nervų sistemos (5 pav.). Atsispindėjusios nuo objekto šviesosšaltinio elektromagnetinės bangos akies tinklainėje paverčiamosneuroniniais signalais, kurie per optinį nervą pasiekia centrinę nervųsistemą. Todėl objekto spalva priklauso ne tik nuo objektyvių aplinkossavybių, bet ir nuo stebėtojo subjektyvių savybių. Pavyzdžiui, bitės, katėssuvokia visai kitas spalvas negu žmogus. Spalvų matavimas (kolorimetrija) paremtas matomų elektromagnetiniųbangų (380 nm – 780 nm diapazone) energijos matavimu ir spalviniųkoordinačių nustatymu pasirėmus standartinio stebėtojo kolorimetrinėmisfunkcijomis. 5 pav. parodyta, kaip atrodo spalvos pagrindinių spalvų x, ykoordinačių plokštumoje. Tačiau išmatavus spalvas, galima pasakyti tik kokią objekto spalvąmatys stebėtojas, jeigu tas objektas yra tamsiame fone ir apšviestasstandartiniu šviesos šaltiniu. Spalvų suvokimas labai priklauso nuoaplinkos sąlygų. To paties objekto spalva atrodys skirtinga esant įvairiamfonui (6 pav.), esant dienos ar dirbtiniam apšvietimui. Visur, kur susiduriame su spalva, pavyzdžiui, vaizdų pateikimo irapdorojimo technikoje, dizaine, tekstilės pramonėje, svarbu numatyti, kokiąspalvą žmogus suvoks realioje aplinkoje. Pvz., televizijos ekrane idealiaiperteiktas gamtovaizdis bus kitaip suvokiamas, nes jis bus matomas visaikitoje aplinkoje nei originalusis. Taigi būtina ištirti žmonių spalvųsuvokimo mechanizmus ir kuriant naujus prietaisus atsižvelgti į šiassuvokimo ypatybes. V. SPALVOS POVEIKIS MŪSŲ SAVIJAUTAISpalvos poveikis nustatomas remiantis aprašomų įspūdžių analize.Matuojamas kokybiškai skirtingų spinduliavimų poveikis mūsų fiziologineibūklei- kraujo spaudimui, pulso dažniui, hormonų kiekiui ir judesiųgreičiui. Nuo mus supančių paviršių atsispindintis šviesos pluoštas mūsųkūnus veikia gerokai silpniau nei monochromatinis spinduliavimas, jislabiau veikia mūsų emocinį ir psichologinį stovius. Geriausiai yra ištirtiilgabangio raudono bei trumpabangio mėlyno spinduliavimo poveikis žmogui.Be kita ko, eksperimentų būdu nustatyta jog stiprus spalvinis dirgiklisiššaukia mūsų. Raudona Raudona yra pati ryškiausia ir labiausiai dėmesį patraukiantispalva. Vaikai, būdami egocentriški, mėgsta ryškiai raudoną spalvą.Suaugusiuosius ji taip pat tarsi pripildo žadinančia energija. Dizaineriaidažnai savo naujų idėjų ir projektų pristatymui naudoja būtent raudonąspalvą, kadangi ryškiai raudonos detalės prikausto dėmesį net pačiojeneutraliausioje aplinkoje. Naudojant raudoną spalvą galima sukurti galingusefektus. Ji gali pagyvinti aplinką, sukurti jaukumą bei padaryti objektąelegantišku. Maži raudoni objektai ir detalės atrodo ypatingai kompaktiškiir malonūs. Dideli raudoni paviršiai atrodo liepsnojantys, net deginantysir gali atrodyti per daug agresyviai. Psichologiškai raudona- dirginanti bei gyvinanti spalva,priklausomai nuo žmogaus ir aplinkybių raudona gali suaktyvinti beisuteikti jėgų, optimizmo bei skatinti bendravimą arba sukelti nervingumą irnerimą. Kadangi raudona spalva veikia kaip stimuliuojantis dirgiklis, jiskatina kūrybingumą, bet visai nepadeda idėjų įgyvendinimui. Veikiant raudonai spalvai pakinta laiko pojūtis bei atsirandasunkumo pojūtis. Raudonai oranžinė laikoma pačia erotiškiausia spalva, jimenkina gebėjimą susikaupti, sukelia miglotas mintis. Tinkamą rimtiemsapmąstymams aplinką sukuria šalti raudonos spalvos tonai. Tamsiai raudonalaikoma ramia ir simpatiška spalva, sukuriančia šventinę bei solidžiąaplinką. Geltona Geltona yra pati šviesiausia, labiausiai spinduliuojanti beišvytinti iš visų spalvų. Tik labai nedaugelis žmonių gali pasakyti, kadgeltona yra jų mėgiamiausia spalva. Pastebėta, kad ji labiausiai patinka 17-19 metų jauniems vyrams. Lyginant su daugybe raudonų tonų, geltonų tonų yra gerokai mažiau. Intensyvi geltona spalva daugeliui yra per ryški ir įkyri, varginabei stiprina nuovargį nuo miesto triukšmo. Švelni geltona spalva veikiavisai priešingai- šildo, džiugina, sukelia saulėtumo iliuziją. Labiausiaipriimtina yra šilta, lengva ir draugiška oranžinio atspalvio geltona. Emociškai geltona spalva skatina viltis ir optimizmą, taigi labaitinka pataisyti nuotaikai bei depresijai nugalėti. Geltona aktyvina smegenųveiklą ir skatina naujos informacijos įsisavinimą. Ji patraukia dėmesį,didina žmogaus komunikabilumą, teigiamai veikia naujos informacijosįsisavinimą. Tačiau geltona spalva vargina akis, ilgalaikis jos poveikis-sumažėjęs gebėjimas susikaupti. Mėlyna Mėlyna- patikimiausia ir labiausiai mėgstama spalva. Mes visadaįsivaizduojame jūrą ir dangų mėlynus (nors tikrovėje jie nebūtinai mėlyni).Stebint iš šalies, dominuojanti mūsų planetos spalva- mėlyna. Mėlyna spalvamums patinka, nes alsuoja švara ir ramybe. Labai dažnai naudojama mėlynosir baltos spalvų kombinacija. Egzistuoja daugybė mėlynos spalvos tonų-pradedant dangiškai žydra ir baigiant giliu nakties mėliu- taigi jospoveikio diapazonas taip pat labai platus. Mėlynos spalvos detalės daro objektą lyg erdvesniu, vėsesniu,sodriai mėlyna- ryški ir kilminga, tamsi pilkai mėlyna spalva gadinanuotaiką ir veikia slegiančiai. Daugeliui žmonių mėlyna spalva asocijuojasi su saugumu. Mėlynanevargina aki…ų. Žalia Žalia yra pati artimiausia gamtai ir statiškiausia spalva. Ji-viena iš trijų pačių mėgstamiausių spalvų. Jei mėlyna laikoma svajotojųspalva, tai žalia labiausiai turėtų tikti užtikrintiems žmonėms,realistams. Skirtingai nei mėlyni atspalviai, žali tonai skirstomi ne tik įšviesius- tamsius ir ryškius- blankius, bet ir į šiltus- šaltus. Geltonaižalia yra šilta spalva, mėlynai žalia- šalta. Tipiška žalia spalva veikia neutraliai ir raminamai, nors ir netaip stipriai kaip mėlyna. Žalia daugeliui sukelia užuovėjos ir saugumojausmą. Žalios spalvos fonas apriboja erdvę, suteikia ramybės ir tikrumo. Melsvai žali atspalviai sukuria dalykinę atmosferą, tinka akims,jų nevargina ir neakina. Žaliai pilka spalva daugeliui sukeliaparalyžiuojančio tingumo jausmą. Gelsvai žalia spalva jaunina bei nuteikiapavasariškai džiaugsmingai ir viltingai. Priklausomai nuo paviršiaus,intensyvumo, konkretaus žmogaus bei aplinkybių, žalia gali suteikti tiekpatogumo, tiek ir sukelti blogą nuotaiką. Psichologiškai žalia spalva veikia tartum gaivinantis pavasaris,suteikia švaros, šviežumo ir atsinaujinimo pojūtį. Žalia spalva skatinasusikaupimą ir apmąstymus. VI. MADINGOS SPALVOSSpalvų mada atspindi žmonių ir epochos supratimą apie grožį,gyvenimo būdą, taip pat ir tikslingumą. Bėgant laikui, spalvų mada kinta, oja sekantys žmonės tarsi patys interpretuoja mados įgeidžius ir taip kurialegendą. Senovės Ivanų šventovėse buvo naudojami šviesiai žali, žydri iršviesiai rožiniai atspalviai. Buvo tikima, kad jie stiprina sveikatą.Raudonmedžio baldai pabrėždavo svarią visuomeninę padėtį. Po antrojo pasaulinio karo interjere dominavo švelnūs vaikiški irauksiniai atspalviai. Taip buvo siekiama per karą savo namus praradusiemsžmonėms sukurti saugumo ir namų jaukumo įspūdį. Spalvų pasirinkimą, spalvinį skonį gali lemti ne tik žmogaustautybė, jo socialinė padėtis, gimimo vieta ir istorinė kilmė, bet netgigamtinės ir klimatinės jo gyvenamosios vietos sąlygos. Skirtingose geografinėse zonose esančių pastatų ir interjerųspalviniai sprendimai skiriasi dar ir dėl fiziologinio prisitaikymo priesaulės šviesos proceso: išaiškinta jog tropinių zonų gyventojai dažniaurenkasi šiltus ir ryškius atspalvius; šiaurės šalyse madingesni šviesūs iršvarūs, šaltesni ir švelnesni atspalviai, pasteliniai sprendimai. Mūsųklimato zonoje rekomenduojama į šiaurę išeinančioms patalpoms naudotišiltus atspalvius, į pietus išeinančioms patalpoms- šaltus atspalvius.Sąmoningas madingos spalvos pasirinkimas parodo kas mes esame šiamepasaulyje, taip pat ir tai, kuo mes norėtume būti. Spalvų pasirinkimas irjų tarpusavio derinimas išduoda tai, kaip mes vertiname save, kaip mesjaučiamės ir norėtume jaustis. Šioje postmodernistinėje epochoje pasirinktitradiciniai sprendimai gali byloti apie romantišką natūrą, taip pat ir apienorą pasirodyti amžinų vertybių šalininku. Žmogus, besirenkantismadingiausias spalvas greičiausiai nori pasirodyti naujamadišku. Su gamta susiliejantys ir pereinamieji atspalviai laikomitradiciniais, meninei aplinkai būdingos neįprastos kombinacijos irkontrastai- naujovėmis. Baltos spalvos gaivumą rekomenduoja pabrėžti žaliai salotiniais iršvelniai rožiniais atspalviais. Balta spalva su įvairių spalvų detalėmis ir objektais paskutiniumetu vis labiau margus puslapius Internete. Amžiną, solidžią pilką spalvą patariama papildyti paslaptingupurpuriškai violetiniu arba neblėstančią meilę simbolizuojančiu rožiniu-alyviniu atspalviu. Kuriant spalvinę aplinką reikia atsižvelgti į tai, jog šalianegali dominuoti dvi lygūs spalviniai paviršiai. Antram paviršiuirekomenduojama naudoti achromatines spalvas, t.y., įvairius pilkus irbaltus atspalvius. Dominuojant dviems lygiems spalviniams paviršiams žmonėsgreičiau pavargsta ir teigiamas spalvų poveikis veikiau virsta spalviniutrukdžiu. Keičiant spalvų šviesumą- tamsumą- sodrumą bei apšvietimą spalvosgali veikti visiškai priešingai. VII. SPALVŲ TERAPIJASunkios depresijos atveju naudojami medikamentai. Pastaruoju metudažniau gydyme taikoma-šviesos ir spalvų terapija, ypač jei depresijasusijusi su metų laikais ( pvz., žiemos depresija ). Šviesos terapijanaudinga ir kūdikiams, ir vaikams, ir suaugusiems. Šviesos ir spalvųterapija, kaip ir dauguma natūralių gydymo priemonių, aktyvina savaiminįžmogaus sveikatos atsistatymą, stiprina jo imuninę sistemą, gerina medžiagųapykaitos procesus ir padidina energijos atsargas. Todėl kūno audiniai galipasisavinti daugiau deguonies. Šviesa tiesiogiai veikia nervų galūnėles,energijos mediatorius ir visą nervų sistemą. Būtent dėl to didelei daliaipacientų skausmas greitai sumažėja ir pan. Kartu galima naudoti psichoterapiją. Svarbu-suprasti ir atjaustivaiką, sergantį depresija; įgyti jo pasitikėjimą. Pasak J. W. Goethe:”Spalvos veikia sielą, jos gali sukeltijausmus, emocijas ir mintis, kurios mus ramina arba jaudina, liūdina arbadžiugina”. Ypač gerai susipažinę su spalvų galia yra meno žmonės, kuriejomis išreiškia savo mintis ir jausmus. Jeigu jūs vis dar manote, kad spalva nėra susijusi su jūsųnuotaika ir emocine būsena, siūlau atlikti mažą eksperimentą: paimkitebaltą popieriaus lapą ir pabandykite dažais nupiešti 4 jausmus: džiaugsmą,meilę, viltį, liūdesį… Esu įsitikinusi, kad spalvos bus tikraiskirtingos. Šis mažas eksperimentas yra svarbus ir diagnostiniu požiūriu,siekiant įvertinti vaiko ar paauglio emocinę būklę, depresijos sunkumolaipsnį. Ypač šviesos ir spalvų terapija tinka ir yra mėgstama mažųjųpacientų, kurie pasižymi lakia vaizduote ir yra linkę į fantazijas. Spalvospadeda vaikams išreikšti stiprius jausmus-agresiją, neapykantą, skausmą.Kai kuriuos jausmus vaikas tiesiog ”paslepia” spalvose ( pvz., jei vaikaspiešia vien juoda spalva, tai rodo, jog jį labai slegia nerimas, yraapėmusi stipri baimė, liūdesys. O gal tas vaikutis pasigenda tėvelių meilėsir šilumos?..). Jeigu jus neramina vaiko emocinė būklė, kreipkitės į specialistą,nes užsitęsusi depresija gali paskatinti savižudybę. IŠVADOS1. Šviesą bei jos spalvines charakteristikas fiksuojanti regosorganų sistema pas visus mus vienoda. 2. Nors matymo pagalba gauname didžiausią informacijos kiekį beipas visus mus regos organų sistema veikia taip pat, mūsų pojūčių ir jausmųpasauliai yra skirtingi. Tai sąlygoja mažiausiai trys faktoriai: skirtingasakies jautrumas, sinestezija bei spalvinių pojūčių vertinimas per suvokimofiltrus. 3. Spalvą nusakančios savybės, kurios gali būti išmatuotosįvairiais instrumentais, yra spalvinis tonas (bangos ilgis), šviesis irsodrumas (arba chromatiškumas). 4. Ne tik psichologiniai faktoriai, bet ir simboliai įtakoja tai,kaip mes suvokiame spalvą. 5. Pastaruoju metu dažniau gydyme taikoma-šviesos ir spalvųterapija, ypač jei depresija susijusi su metų laikais ( pvz., žiemosdepresija ). 6. Spalvos turi įtakos tiek žmogaus psichologinei, tiekfiziologinei būsenai. LITERATŪRA1. Juvencijus, LAPĖ. Gediminas, NAVIKAS. Psichologijos įvadas.Vilnius, 2003. 2. Maria, FURST. Psichologija. Vilnius, 1998. 3. Wilhelm, WUNDT. Psichologijos pagrindai. Vilnius, 2004. 4. Prieiga internete: www.psichologija.lt www.spalvupasaulis.lt