Smulkus konspektas visais klausimais apie psichologija

1.Psichologijos sąvoka ir objektas.
Sąvoka psichologija- mokslas apie sielą. Psichologija kaip mokslas apima daug gyvenimo sričių ir juo apibendrina:
 Psichologija t.y. mokslas apie žmonių, gyvūnų ir visuomenės gyvenimo reiškinius.
 Psichologijos terminas yra vartojamas ir pažinti vidinę gyvenimo reiškinių visumą: vaiko psichologija, vadovo psichologija, paauglių psichologija ir t.t.
Psichologija yra mokslas apie psichikos faktus, dėsnius mechanizmus.
Psichologinių požiūriu žmogaus psichika sudaro trys svarbūs komponentai:
1.1.Psich. Procesai-patys dinamiškiausi psich. reiškiniai, kurie atsiranda veikiant išoriniams ar vadiniams poveikiams, keičiasi jiems keičiantis arba nutrūksta.( prisiminimai, liūdesys, vaizdų fiksavimas) Jie skirstomi.
 Pažinimo prrocesų visumą-priskiriama prie asmenybės savybių ir vadiname intelektu.(suvokimas, dėmesys, mąstymas, atmintis, vaizduotė ir t.t.).
 Emocijos procesai
 Valios procesai.
1.2. Psich. Būsenos- yra pastovesnės už reiškinius, susidaro kelių procesų pagrindu. Būsenos trunka trumpiau nei savybės.
1.3.Psich. Savybės- tos savybės kurios asmenybėje yra pastovios.
2.Psichikos ir elgsenos vystimasis. Žmogaus nervų sistema ir galvos smegenys yra ilgos evoliucijos produktas. Psichika tai smegenų funkcijų sistema, reguliuojanti biologinę ir socialinę žmogaus adaptaciją. Žmogaus psichika formuojasi laipsniškai, veikiant socializacijos procesui. Aplinkos sąlygos ir genetiniai faktoriai suformuoja savitą žmogaus psichiką.
Gamtoje vyksta nuuolatinis judėjimas ir kitimas, t.p. ir psichika pastoviai kinta- iš vienos raidos stadijos pereina į kitą. Psichikos raidos kitimą nulemia organizmo raida ir išorinės jėgos. Psichikos raida susijusi su nervų sistemos ir galvos smegenų raida. Nervų sistemos išsivystymo lygis lemia individų el

lgesį, kuris atskleidžia reiškinių turinį ir ypatumus. Filogenetinė psichikos raida atsiskleidžia tiriant įvairių gyvų organizmų raidos stadijas. Yra trys psichikos atspindėjimo būdai: sensorinis-genetiškai patys ankstyviausi psichikos procesai, vykstantys organizmui tiesiogiai sąveikaujant su objekto optinėmis, akustinėmis, cheminėmis ir panš. arba jų visuma. Tai tikrovės pažinimas pojūčiais ir suvokimas. Vaizdų lygis-aukšt. lygis , nes vaizdiniai gali atsirasti ir egzistuoti ir organizmui tiesiogiai nesąveikaujant su išoriniais objektais.-atminties, vaizduotės vaizdiniai, sapnai. Mąstymo ir kalbėjimo lygis-loginis mąstymas, mąstymas sąvokomis, kada sąmonėje atsispindi tikrovės daiktų ir reiškinių objektyvus ir esminiai ryšiai ir santykiai. Tai tik žmogui būdingi požymiai. Kuo aukštesnis tikrovės atspindėjimo lygis, tuo įvairesnis elgesys, gyvenimo būdas. Skiriamos kelios elgesio rūšys: Taksis-tai gyvūno orientacija arba judėjimas nuolatinio dirgiklio atžvilgiu. Taksiai būna teigiami ir neigiami. Teigiami- pritraukia o neigiami –atstumia. Refleksas-organizmo reakcija į gyv. Svarbų dirgiklį, reakcija į maistą, skausmą, ir pn. Būna nesąlyginiai ir sąlyginiai .Instinktas-paveldėtas elgsenos komponentas, kurio vyksmą veikia vidiniai ir išoriniai veiksniai. Išmokimas- veiksmo ir elgesio suvokimas kartojantis situacijai, indiv. Patirties įgijimas. Intelektiniai veiksmai-elgesys susijęs su sugebėjimu susivokti naujoje , neįprastoje situacijoje, uždavinių sprendimų radimas ir taikymas ir pan. Intelektiniai veiklai būtinas abstraktus mąstymas, kuriamoji vaizduotė, loginė atmintis, valingas dėmesys ir kalba. Tai būdinga tik žmogui.
3. Psichologijos atsiradimas ir raida.
Psichologijos užuomazgos jau pirmųjų filosofų darbuose. Aristotelio “Apie si
ielą”,Hipokrato sukurti 4 temperamento tipai. Terminas “psichologija” pirmąkart pavartotas 1732 metais K.Volfo “Empirinė psichologija” ir “Racionalistinė psichologija”. Psichologija kaip savarankiškas mokslas – nuo 1879, kai Leipcige (Vokietija) V.Vundtas įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją. Vundtas introspekcijos pagalba tikėjosi rasti pagrindinius žmogaus sąmonės elementus. 1883 Amerikoje S.Holas įkūrė pisch. laboratoriją. 1890m. Amerikoje iškyla W.Džeimsas, išleisdamas veikalą Psichologijos pagrindai.1892 Amerikoje įkuriama psichologų asociacija.1900 m. iškilo Z.Freudas su savo sapnų aiškinimais, psichoanalizės teorija. 1905m . Bine parengė pirmą testą moksleiviams, o 1906m. iškilo Pavlovas .1913 Watsonas paskelbė kad psichologija yra mokslas apie elgesį.

4. Psichologiniai metodai.
-eksperimentinis (nepriklausomas ir priklausomas kintamasis, eksper. ir kontr. grupės);
-koreliacinis (kai iš anksto negalima sugrupuoti tiriamųjų pagal atitinkamas sąlygas, koreliacinis koeficientas; testai);
-stebėjimo (apklausos, anketos, tiesioginis stebėjimas, atvejų analizės, anamnezės).
Psichologijos sritys:
Biologinė (fiziologinė) psichologija: nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį; pvz. kaip sekshormonai veikia elgesį, kuri smegenų žievės dalis už ką atsakinga, kaip narkotikų vartojimas veikia atmintį ir kt.
Eksperimentinė psichologija (sąlyginis pavadinimas, nes eksperimentus daro ir kitų sričių atstovai): nagrinėja žmonių reagavimą į sensorinius stimulus, pasaulio suvokimą, išmokimą, atmintį, mąstymą ir kt.
Raidos psichologija: nagrinėja žmogaus vystimąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveika ir t.t. Pvz. kalbos raida, mąstymo raida, socialinio elgesio raida ir kt.
Socialinė psichologija: nagrinėja žmonių tarpusavio santykius. Žmogus grupėje. Požiūriai, nuostatos, stereotipai, savęs vertinimas, bendravimas ir kt.
Asmenybės psichologija: skirtumai ta

arp žmonių, individualios savybės, asmenybės teorijos, asmenybę aprašantys veiksniai ir kt. Pastaba: pastarosios trys sritys tarpusavyje labai susijusios.
Klinikinė psichologija: emocinių ir elgesio problemų diagnozavimas ir gydymas. Psichiniai sutrikimai: jų pasireiškimo būdai, priežastys, eiga ir terapija. Psichologinis konsultavimas.
Mokyklų, pedagoginė psichologija: mokinių adaptacija mokykloje, mokymosi problemos; mokymas ir išmokimas; mokinių-mokytojų tarpusavio santykiai.
Organizacinė psichologija: darbuotojų atranka, personalo tyrimai, efektyvus komandos darbas, derybos, konfliktai, vadovavimas ir t.t.
Kitos sritys: industrinė (inžinierinė: darbo aplinka gamykloje, mygtukų išdėstymas ir kt.); teismo (ekspertizė, nusikalstamo elgesio priežastys, žmogaus elgesio pagal išorinius pasireiškimus pažinimas ir numatymas); reklamos, sporto ir kt. psichologija.
5.Psichoanalitinė psichologija.1895 Froidas paskelbė veikalą „ Isterijos priepuolis“ ir sukūrė atvejo analizę kaip metodą. Svarbiausiu psichologijos tikslu laikė psichikos ir elgsenos sutrikimų koreliaciją. Pradėjo tyrinėti-pasąmonę. Sukūrė technikų-laisvos asociacijos, sapnų analizės, plačiai taikė hipnozę. Laisva asociacija- kalbėjimas tai kas šauna į galvą, o psichoanalitikas tik mesteli frazes ir giliai pažvelgti į žmogų. Psichoanalizės teorija žmogaus psichikos vyraujančiu pradu laiko įgimtus potraukius, o svarbiausią seksualinį potraukį- lipido. Pasak Froido šis potraukis iš pasąmonės stengiasi prasiskverbti į sąmonę. Žmogaus sąmonė gali tos potraukius kontroliuoti. Froidizmas padėjo plačiai tirti giluminius žmogaus psichikos sluoksnius ir papildė vienašališkų asociacijų skelbtą sąmonės traktavimą.
6.Bihevioristinė psichologija-Watsonas teigė, kad nereikia tirti sąmonę ir kritikavo Froidą.Jo teigimu-psichologija turi tyrinėti elgesį. Bihevioristams priklauso formulės S→K., t.y.bet ku
uriam žmogaus elgesiui turėjo būti stimulas. Bihevioristai praktikoje pritarė skatinimo ir nuobaudų taikymui vaikų auklėjime. Jų sukurti metodai: žetonų kaupimo metodas, priklausomybės gydimas, gydant fobijas mokino elgesio būdų, kurie sumažina baimes.
7. Humanistinė psichologija-suklestėjo Amerikoje. Ji propaguoja fenomenologinį požiūrį į žmogų, ieško subjektyvių žmogaus elgesio priežasčių, tiria kaip žmonės pasirenka ar įgyvendina tam tikrus gyvenimo modelius, kaip žmogus įgyvendina savo galimybes, išaukština savanaudišką poreikį. Atstovai-Marlou- sukuria motyvacinę teoriją, Rodžeris- dideli nuopelnai psichoterapijoje. Jis sukūrė nederktyviąją terapiją. Kaip atskira šaka susiformuoja egzistencinė psich.- asmenybė yra atsakinga pati už save. Susiformuoja nauja mokykla- logoterapija, kuri teigė kad žmonės prasmę gali atrasti kūryboje, kančioje, meilėje.
8.Kognityvinė psichologija. Kognityvinė psichologija paplito kartu su kibernetikos idėjomis, skaičiavimo mašinų konstravimu.Ji kalba, kad svarbiausiai yra pažinties galios- visi mūsų pojūčiai, suvokimas, dėmesys, atmintis, mąstymas, kalba, intelektas, vaizduotė. Jie išmatuoja žmogų laboratorijose, o po to analizuoja tam tikras dalis. Kognityvinė teorija taikoma depresuotiems, nusivylusiems žmonėms atstatyti savitvardą. Psichologai gilinasi į psichikos suvokimo, dėmesio, atminties ir mąstymo procesus, kalbos struktūrą ir sakinių sudarymą. Iš surinktos medžiagos kuriami modeliai, kurie perimti iš kibernetikos. Į psichologiją pateko informacijos, kodo, bloko ir kitos sąvokos. Kognityvinę psichologiją, tiriančia individo pažinimo procesų struktūrą, mechanizmus, siūloma vadinti neomentalizmu.
9.Jutimai:rega, klausa, uoslė, skonis. Jutimų adaptacija, absoliutus dirglumo slenkstis, sinestezijos.
Pojūtis-pats paprasčiausias psichinis procesas, kuriuo mes atspindime daiktų ir reiškinių savybes betarpiškai veikiančias mūsų jutimo organus. Procesas kai dirgikliai veikia mūsų jutimo organus vadinamas dirginimu. Dirginimas nerviniame audinyje sukelia jaudinimo procesą. reflekso lanką sudaro:1)periferinis receptorius-priima veikiantį dirginimą.2)įcentrinis nervas-neša dirginimą į nervinius centrus.3)smegenų požievio atitinkamas sistemos skyrius, perdirbami nerviniai impulsai.4)išcentrinis nervas siunčia impulsus į periferinį receptorių.5)jutimo organų reakcija. Pagal receptorius pojūčiai skirstomi:1)intereceptoriai -esantys organizmo vidaus gleivėse sukelia alkį,troškulį.2)proprioceptoriai esantys raumenyse, sausgyslėse sukelia judėjimo pusiausvyros pojūčius.3)eksteroceptoriai- jie yra kūno paviršiuje arba arti jo sukelia regos, klausos, odos, uoslės ir skonio pojūčius. Regėjimo pojūčiai atsiranda tada, kai akies receptorių veikia elektromagnetiniai virpesiai atitinkantys matomą spektro dalį. Klausos pojūtį sukelia girdėjimo receptorių veikiantys periodiškas oro bangų sutankėjimas ir išretėjimas virpinant daiktus, kurie duoda garsą.Odos pojūčius sukelia odos paviršių veikiančios mechaninės ir terminės daikto savybės. Odos pojūčiams priklauso:1)taktiliniai,2)temperatūros,3)skausmo.Taktiliniai skirstomi į:1)lytėjimo,2)spaudimo,3)vibracijos,4)niežulio. Skonio pojūčius sukelia seilėse ar vandenyje ištirpusių medžiagų cheminės savybės veikiančios skonio receptorius. Uoslės pojūčius sukelia cheminės kvapiųjų medžiagų savybės. Jautrumas yra jutimo organų ypatingumas reaguoti į tam tikros jėgos dirgiklius.Ne kiekvienas dirgiklis sukelia pojūtį. Mažiausias dirgiklio dydis sukeliantis pojūtį vadinamas žemu pojūčio slenksčiu. Adaptacija-jautrumo kitimas ,kuris vyksta jutimo organams prisitaikant prie dirgiklių. stipriausia adaptacija-temperatūros, nėra adaptacijos skausmo ir klausos. Sensibilizacija-jautrumo padidėjimas veikiant vidinėm sąlygom. Sinestezija- vienos rūšies pojūčiai sukelia kitos rūšies pojūčius.
10.Suvokimas- Suvokimas-daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas kai tas daiktas ar reiškinys tiesiogiai veikia mūsų jutimo organus Suvokimo ypatumai:1)suvokimo daiktiškumas-žmogus suvokia daiktus kaip realiai egzistuojančius,2)suvokimo selektyvumas-atrenka tuos,kurie svarbiausi.3)suvokimo visivyškumas-daiktas suvokiamas,kaip visuma.4)suvokimo struktūriškumas-daiktai susideda iš tam tikrų struktūrinių elementų.5)suvokimo konstantiškumas-daikto vaizdas išlaiko pagrindinius bruožus skirtingomis suvokimo sąlygomis.Dažniausiai sutinkamos spalvos iliuzijos,jos priklauso nuo žmogaus vidinės būsenos.Suvokimas priklauso nuo žmogaus patirties,žinių,būsenos,poreikio,įsitikinimų.Anksti išmoksta skirti dydį ir kiekį.Laiko suvokimas labai sudėtingas,tyloje laikas eina lėčiau,jei stipri motyvacija,jis bėga greitai,jis taip pat priklauso nuo žmogaus amžiaus.Suvokimą veikai tokie faktoriai:1)fiziologiniai,amžius,būsena.2)kultūriniai faktoriai3)socialiniai faktoriai.vyrų ir moterų vaidmenys skiriasi.Individualūs skirtumai:1)sintetinis suvokimo tipas-rodo emocialumą.2)analitinis-analizuoja daiktus ir reiškinius žmogus.3)sintetinis-analitinis-eina link medžiagos apibendrinimo
11.Atmintis.- atmintis-anksčiau suvoktos medžiagos įsiminimas,išlaikymas ir atgaminimas.atminties fiziologinis pagrindas laikinieji nerviniai ryšiai.ryšiai tarp įsimintos medžiagos elementų vadinama asociacijomis.Nuo Aristotelio laikų žinomos 3 asociacijos:1)gretimumo-tarp daiktų,kurie įsimenami vienas šalai kito arba vienas paskui kito.2)panašumo-susidaro tarp panašiais požymiais pasižyminčių dalykų.3)karkaso-jos susidaro tarp priešingos reikšmės daiktų ir reiškinių.o šiuolaikinėje psichologijoje dar daugiau:1)tarp visumos ir dalies.(namas,langas)2)tarp giminės ir rūšies sąvokos(lietuvis-dzūkas)3)tarp priežasties ir pasekmės(mažai mokysies mažai žinosi).pagal konkrečią veiklą atmintis skirstoma į tokias rūšis:1)motorinė-judesių įsiminimas išlaikymas,algoritmavimas.2)vaizdinė-daiktų bei reiškinių savybių įsiminimas išlaikymas ir algoritmavimas.3)pojūčių-emocinė atmintis-jausmai,išgyvenimai visada susiję su tam tikrais įvykiais,veiksmais,būdinga aktoriams,emocinė atmintis lavėja pirmaisiais gyvenimo metais.4)žodinė-žodinis medžiagos įsiminimas išlaikymas ir algoritmavimas.Pagal valingumą atmintis būna valinga ir nevalinga.nevalinga,kai įsiminimas ir išlaikymas vyksta be valios pastangų.valinga-yra tikslinga ir iš anksto numatyta.Pagal įsimenamos medžiagos supratimą skirstoma:1)mechaninė-nesuprantamos kalbos frazės įsiminimas.2)prasminė-remiasi medžiagos supratimu,loginių ryšių tarp elementų nustatymu.Pagal trukmę atmintis skirstoma:1)trumpalaikė 0,1-2 s.2)operatyvinė-medžiaga suskaidoma,ieškoma ryšių.3)ilgalaikė-čia laikoma medžiaga,miego metu perduodama į ilgalaikę atmintį.Atminties procesai:1)įsiminimas,trys įsiminimo būdai:a)ištisinis-kaitoma tiek kartų kol įsimenama.b)dalinis-medžiaga suskaidoma į atskiras dalis ir tik tada įsimenama.c)kombinuotas-taikomi abu būdai.Daugiausia medžiagos įsimenama kartojant kartojimą lemia:paties kartojimo įvairumas.papildymas pavyzdžiais,įvairių suvokimo rūšių derinimas,atgaminimas,teisingo kartojimo laiko paskirstymas.2)išlaikymas.3)algoritmavimas-tikslus įvykio arba jo sekos atsiminimas jam nesikartojant.:1)atpažinimas-tai įvykio įsiminimas jam pasikartojus.2)prisiminimas-ypatingai sunkus,lėtas reikalaujantis didelės psichinės įtampos.3)atsiminimai-apima įvykių atkūrimą pagal nuoseklumą.4)užmiršimas-atminties procesas dėl kurio suvoktos ir užkoduotos medžiagos žmogus atsiminti negali:a(visiškas,b)dalinis.Atminties pagalba sudaromi vaizdiniai,kurie gali būti:1)bendri(namas)2)daliniai-langas.Penktais gyvenimo metais pradeda formuotis sąžinė,tada vaikas pradeda meluoti,9 gali sukurti vidinį planą.trys atminties tipai:1)konkreti-vaizdinė:a)girdimoji,b(regimoji.2)abstraktus-žodinis tipas3)mišrus-ir viena ir kita medžiaga įsimenama.Atmintis priklauso nuo:interesų,fizinės būklės,neigiamos nuostatos,emocijų.Fenomenalią atmintį turi muzikantai išgirdę kūrinį gali jį pagroti. vaizduotė t.y. naujų daiktų ir reiškinių vaizdų kūrimas,jos pagrindas didžiųjų pusrutulių žievėje.
12.Vaizduotę apsprendžia:praeities įvykiai,ateities vaizdai,dabarties reiškiniai,neįprastus,bet galimus žmogaus norus.Vaizduotės funkcijos:1)pažintinė-jos dėka geriau pažįstame pasaulį.2)anticipacijos-numatome savo veiksmus į priekį.3)veiksmų reguliavimo-bet kokią veiklą atlikdami vaizduotės pagalba ją reguliuojame.Vaizduotės ryšys su kitais psichikos procesais:1)remiasi jutimu,2)mąstymas-juo taip pat pažįstame pasaulį.3)veikai dėmesį.4)atmintis-tiesiogiai veikai vaizduotę.5)su jausmais.Vaizduotė turi ryšį su organizaciniais procesais.vaizduotės kūrimo būdai:1)aglitinavimas,2)hiperbolizavimas-vaizduojamo daikto arba jo atskirų dalių padidinimas.3)akcentavimas-atskirų daikto dalių pabrėžimas.4)schematavimas-daiktų grupei būdingų bruožų išskyrimas.5)įterpimas-daikto ar jo dalių perkėlimas į kitą aplinką.6)tipiškumas-sudėtingas vaizdinių perdėliojimas. Vaizduotės rūšys:1)valinga-kai sąmonėje kuriami vaizdiniai,žmogus kelia sau tikslą ko nors siekti.,2)nevalinga-vaizdiniai iškyla tarytum savaime.Sapnai-nevalingi vaizdiniai.Vaizduotė gali būti:1)atkuriamoji-nesuvoktų vaizdinių sudarymas.2)kuriamoji-savarankiškas naujų vaizdų sudarymas.Individualūs skirtumai:1)vaizduotės produktyvumas(būdinga menininkams)2)vaizduotės skurdumas(trūksta jumoro)3)vaizduotės tikroviškumas,4)vaizduotės atitrūkima nuo tikrovės,5)atskirų žmonių vaizduotė yra arba girdimoji arba regimoji.
13.Mąstymas-tarpiškas ir apibendrintas tikrovės pažinimas. Fiziologinis pagrindas yra sudėtinga analitinė sintetinė smegenų žievės veikla. Mąstymą analizuoti galiam, kaip konkrečią veiklą: I)veiksminis mąstymas,taip yra iki 3 metų kai užduotys sprendžiamos veikiant.2)vaizdinis mąstymas 3-7 m jo metu manipuliuojama daiktų ir reiškinių vaizdais.3)žodinis-loginis mąstymas po 7 metų ,kai mąstoma žodžiais ir sąvokomis.II)mąstymą galime analizuoti,kaip psichinį procesą-mąstomeoperacijomis:1)analizė-mintinis daikto suskaidymą į dalis.2)sintezė-mintinis daiktų sujungimas į vieną visumą.3)palyginimas-daiktų savybių lyginimas.4)abstrahavimas-mintinis reiškinio savybių išskyrimas.5)apibendrinimas-atskirų daiktų savybių sujungiama į vieną.6)klasifikavimas-daiktų ir reiškinių priskyrimas tam tikroms kategorijoms.7)serijavimas-skirstymas serijomis.III)mąstymo formos:1)sąvokos būna vieninė ir bendrinę,abstrakčios ar konkrečios,buitinės ar mokslinės,plačios arba siauros.2)sprendimai daiktų ir reiškinių ryšių atspindėjimas:Sprendimai gali būti teigiami ir neigiami,bendrieji nusakantys bendras savybės,daliniai,daliai reiškinių būdingos savybės,pavieniai-tik su jom būdingom savybėm daiktai ir reiškiniai,kategoriniai-kai kas nors teigiama ar neigiama,sąlyginai,kai iškeliama sąlyga,skirstytiniai kai nurodomi keli variantai to paties daikto atžvilgiu:arba aš rytoj ateisiu pas tave arba paskambinsiu arba atsiųsiu sms.probleminiai-kai kalbame apie galimą bet dar neįvykusį faktą.3)protavimas-vieno sprendimo išvedimas iš kitų turimų sprendimų.Protavimai būna:indukcija-nuo dalinių atvejų prie bendrų.Dedukcija-kai einame nuo bendrų prie atskirų(Visi septynmečiai lanko mokyklą.Jonelis yra 7 metų,padaromas sprendimas:Jonelis turi lankyti mokyklą..ir protavimai pagal analogiją-kai nuo vienų dalinių atvejų einame prie kitų dalinių atvejų.mes mąstymą ir kaip bendravimo formą galime analizuoti,nes bendraudami keičiamės informacija.Minties ypatumai.1)proto platumas-pasireiškia sugebėjimu apimti platų klausimų ratą kūrybiškai mastant įvairiuose mokslo ir praktikos srityse.2)proto gilumas-pasireiškia mokėjimu įsigilinti į klausimų esmė.3)proto savarankiškumas-savarankiškas protas neieško paruoštų sprendimų nesiremia kitų mintimis.4)proto lankstumas-tai mokėjimą pakeiti numatytą spendimą.5)proto nuoseklumas-pasireiškia sugebėjimu laikytis loginės tvarkos nagrinėjant klausimus.6)proto greitumas reikalingas visais atvejais kai reikia greitai priimti sprendimus.Intelektas yra adaptacinio pobūdžio. Asimiliacija-reiškinio suvokimas pagal turimas struktūras.Akomodacija-savo vidinių struktūrų pritaikymas prie suvokiamų daiktų ir reiškinių. Egocentrizmas nesugebėjimas suprasti,kaip kiti žmonės suvokia pasaulį.Piaget intelekto teorija apimanti 4 stadijas:1)sensorinis intelektas.0-2m2)ikioperacinis intelektas.2-7m3)konkrečių operacijų stadija7-11m.4)formalių operacijų stadija.11-14m.Kiekvieną šių stadijų analizuoja taip:1)supratimas apie daiktus.2)ryšiai tarp daiktų ir reiškinių.3)laiko suvokimas.4)erdvės ir nuotolio suvokimas.5)žaidimas.
14. Intelektas-protas, sugebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių ryšius. Intelekto esmė ir prigimtis dar nepakankamai ištirta. Kiekybiškai vertinti intelektą pradėta 1905, atrenkant mokslui negabius vaikus. Pirmiausiai buvo nustatyta, ką gali vidutinis, normalus atitinkamo amžiaus vaikas ir jo sugebėjimo lygis pavadintas psichiniu amžiumi. Intelekto koeficientas apskaičiuojamas psichinį amžių dalinant iš biologinio amžiaus ir dauginant 100. Paprastai žmogus vienoje srityje sugeba daugiau, kitoje mažiau. Ir ši sugebėjimų mozaiką per gyvenimą gali keistis. Vieni sugebėjimai gali būti ugdomi o kiti ne. Dėl to yra dvi intelekto rūšys- kintantis ir susiformavusi. Kintantis intelektas padeda spręsti naujas, neįprastas problemas. Jis apima trumpalaikę atmintį, psichologinį judrumą, gyvumą, mąstymo greitį ir pan. Šis intelektas nesiremia žiniomis ar kultūra. Tuo tarpu susiformavęs intelektas, remiasi žiniomis, įgūdžiais, kultūra. Jis apima gebėjimą apibrėžti sąvokas, vartoti žinias, kurti kalbos sugebėjimus, kurio priklauso nuo patirties ir amžiaus. Yra septyni intelektai: verbalinis, loginis matematinis, erdvinis, muzikinis, motorinis, emocinis, socialinis.
15.Sąmonė ir jos būsenos. Sąmonė-aplinkos atsispindėjimas, aukštesnioji psichikos forma, kuriai būdinga suvokimo, vaizduotės, jausmų sąsaja su sąvokiniu mąstymu ir proto veiksmais. Sąmonę turi tik žmogus.Sąmonę tiria keletą mokslų-filosifija, logika, kalbotyra, neurofiziologija ir pn. Psichologija tiria sąmonės kilmę, struktūrą ir funkcionavimą. Sąmonei būdingas aktyvumas, refleksija, savistaba, motyvacinis vertybinis pobūdis, įvaitus aiškump laipsnis. Kiekvieno individo sąmonė yra unikali ir priklausoma nuo socialinės aplinkos. Individo sąmonės struktūros formuojasi aktyvioje vaikystėje. Samonė turi kelias būsenas, viena iš būsenų miegas. Miegas-periodiška funkcinė žmogaus ir aukšt.gyvūnų tam tikros ramybės būsena, kuriai būdinga specifinis centrinės nervų sistemos ir viso organizmo neveiklumas. Miego metu mes pereina keletą miego būsenų-pradinė fazė-grimzdimas, vidurinė fazė-ilsimės gilumoje ir paradoksinis miegas-kai daugelio smegenų sričių palieka aktyvios o mes matome sapnus. Sapnas- vaizdai, jausmai, mintys matomi ir išgyvenami miegant. Pasąmonė-psichiniai procesai, aktai būsenos, kurios sukeliančių tikrovės reiškinių įtakos žmogus nesuvokia. Psichinio atspindėjimo forma, kada atspindimas tikrovės vaizdas ir žmogaus santykis su tikrove sudaro nedalijamą visumą.
16.Motyvai-tai kas sukelia vienokį ar kitokį veiksmą.Motyvacija tai kas sukelia ilgiau trunkančią veiklą.Motyvo šaltiniai:1)vidiniai-norai,emocijos.2)išoriniai(aplinka)3)vidinių ir išorinių šaltinių derinys(tikslai,vertybės).Motyvais skirstomi į sąmoningus ir nesąmoningus.Sąmoningi motyvai,jų rūšys rezultato vaizdas vadinamas tikslu.kai žmogus turi pasirinkti vieną iš kelių skirtingų tikslų prasideda motyvų kova.Susidaro motyvų hierarchija,motyvai keičiasi.Interesai-jie kyla iš poreikių ir išsivysto veikloje.Interesų skirstymas pagal turinį:visuomeniniai politiniai,profesiniai,pažinimo,estetiniai.Pagal tikslą:tarpiškus ir netarpiškus.Pagal apimtį:platūs ir siauri.pagal pastovumą,pastovūs ir nepastovūs.interesai skatina su daiktais išsamiau ir giliau susipažinti.Idealas kyla iš poreikio būti panašiam,bet tai nėra paprastas mėgdžiojimas.Siekiai-poreikiai turėti naujas gyvenimo ir vystymosi sąlygas,kurių šiuo metu žmogus neturi tačiau gali būti sukurtos.Jie skirstomi į potraukius,norus,ketinimus,troškimus.Potraukius vadiname tokį siekį kai suvokiame tam tikrą nepasitenkinimą esama būsena.potraukis vista troškimu įsisąmoninus siekimo tikslą,tačiau dar neįsivaizduojame būdų ir priemonių,kaip jį pasiekti.Kai įsisąmoniname veiklos būdus priemones siekimas tampa ketinimu.sunkiai įgyvendinami siekiai yra svajonė.tikslai skiriasi savo siekimo trukme ir sudėtingumu.tikslai būna artimi tolimi ir tolimesni.Asmenybės tikslų siekimui saviauklai pasaulėžiūros susiformavimui reikšmingas savęs vertinimas.Nesąmoningų motyvų rūšys:potraukiai:nuostatos-jos yra išmoktos,o ne įgimtos savybės.Nuostatos susijusios su poreikiais,jos siejasi su įsitikinimais.Jos supaprastina aplinkos pažinimą ir palengvina adaptaciją bei veiklą.Nuostatos būna teisingos ir klaidingos.Stereotipai-jas sudaro tam tikrų reiškinių schematizuotas supratimas.Stereotipai apima:elgsenas,dorovinius vertinimus,politines pažiūras.Skiriami šie stereotipų komponentai:1)kognityvumas-jis išreiškiamas vertinančiais teiginiais:lietuvių moterys gražios.2)vaizdusis komponentas-jis egzistuoja psichikoje kaip apibendrintas reiškinys:tipiškas kareivis.3)emocinis komponentas-vieni reiškiniai sukelia pasibjaurėjimą kiti pasigėrėjimą.Visi trys komponentai tarpusavyje susiję jie sukelia vaizdinius,o vaizdiniai emocijas.Vaikai perima stereotipus iš suaugusių.Stereotipai gali būti ir teisingi ir klaidingi.
17. Emocijos ir jausmai.Emocijos yra situaciniai išgyvenimai kilę dėl biologinių organizmo poreikių:alkio,skausmo.Jausmai atspindi pastovius,patvarius ilgalaikius žmonių išgyvenimus,atspindinčius žmogaus santykį su aplinka.jų fiziologiniame mechanizme svarbią vietą užima požieviniai nerviniai procesai.Emocijoms vadovauja požievis,o jausmams smegenų žievės veikla.Emocijos būdingos ir gyvūnams,o jausmai tik žmogui.Emocijos susiformuoja daug anksčiau nei jausmai.Funkcijos:1)signalinė:a)bendravimo,b)įvertinamoji,c)skatinančioji.2)ekspresinė-ji parodo žmogaus santykį su tikrove.3)reguliuojamoji-ji reguliuoja žmogaus veiklą.emocijos būna teigiamos ir neigiamos,emocijoms būdingas poliariškumas t.y. tie patys reiškiniai ir aktyvūs ir pasyvūs.Ambivalentiškumas(dvilypumas)-kai žmogus gali jausti tuos pačius jausmus.Pagal santykį su socialine aplinka skirstomos:1)nerimą-ją sukelia įsivaizduotas pavojus,kaltės,gėdos jausmas.Nerimas gali padėti arba nepadėti prisitaikyti prie aplinkos.Ilgai trunkantis sutrikdyti žmogaus psichiką.Jis priklauso nuo temperamento,kūryboj daro gerą darbą.2)nustebimas-staiga kylanti bet neilgai trunkanti emocinė būsena..Ji suaktyvina nervinę ir psichinę veiklą.Jei sunkiai valdomas gal peraugti į baimę.3)džiaugsmas-sukelia nesavanaudiškais tikslais sukelta veikla,išgyvenimas.jį gali sukelti ir neigiami polinkiai pvz.rūkymas.4)gėda-specialiai savęs pažeminimas,pagalbos sau jutimas.Žmogus jaučiasi silpnas ir nusivylęs.Taip pat kitų žmonių reiškiama panieka mums.Santykyje su visuomene išgyvename.5)užuojauta.6)depresija.7)empatija.Dar emocijų formos:1)nuotaikos.2)afektai.3)aistros.4)stresas.5)frustracijos.Nuotaikos tokios emocinės būsenos pasireiškia nestipriais pergyvenimais ir tam tikrą laikotarpį veikai žmogaus elgesį.Jos visada turi priežastį,bet žmogus ne visada tai žino.Nuotaikos valdomos.Afektai-labai audringos trumpos stiprios emocinės būsenos,labai staigiomis reakcijomis pasireiškia:pykčio priepuoliai,neviltis.jų metu savo elgesio žmogus nevaldo.Nesuvokia ką daro kalba neaiški,judesiai nekoordinuoti.Aistros-ilgos intensyvios emocinės būsenos,jas sukelia materialinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas.Daugelis aistrų reikalauja vyriškumo.Aistros gali būti ir neigiamos;azartinai lošimai.Stresas-tai tokia emocinė būsena,kurią sukelia netikėtos aplinkybės,pavojus,dideli fiziniai ir psichiniai krūviai,kai reikia nelauktai orientuotis pasikeitusioje situacijoje.Nustatytos 3 streso stadijos:a)aliarmo-sutirštėja kraujas,pakinta jo cheminė sudėtis.b)adaptacija-po įtampos prasideda pasisaugojimo,susivaldymo pusiausvyros atstatymo periodas.Kraujas sunormalėja.c)išsekimo-jeigu stresas veikė labai ilgai tada adaptacija pereina į išsekimą,kur vyksta sunkus nervų sistemos pasikeitimas.Stresas priklauso nuo temperamento ir nuo dažnų neigiamų situacijų.Frustracijos-jas sukelia nenugalimi sunkumai arba įsivaizduojami nenugalimi sunkumai.Jos išgyvenamos:a)agresyvumas-išorinis pasireiškia grubumu,o vidinis-neapykanta).b)regresija-pirminių formų veikla kuri kažkada teikė malonumą.c)fiksacija-žmogaus elgesys pasidaro fiksuotas.Jos gali būti ir trumpalaikės ir ilgalaikės.
Jausmai-tai daugkartinai išgyvenimai.Jų rūšys:1)moraliniai arba doroviniai jausmai-jie susiję su visuomenės elgesio normų laikymųsi jie tokie;pareigos,atsakomybės,sąžiningumo,pagarbos,kolektyviškumo ir t.t.2)intelektiniai jausmai-jie susiję su protine veikla,jie tokie:žinių troškimo,smalsumo ir nuostabos,naujumo suvokimo ir t.t.Intelektiniai jausmai kyla sprendžiant įvairias teorijos ir praktikos klausimus.3)estetiniai-susiję su grožio pajautimu.Suvokiami gamtos.gyvenimo grožio.Jie kyla tada,kai atsiranda pasigėrėjimo jausmas.4)praksiniai-juos sukelia praktinės veiklos sėkmė ar nesėkm nesėkmė.5)religiniai jausmai-jie turi savyje didybės,antgamtinio pasaulio.Jausmų išraiška-pirmiausia veiksmais poelgiais ir kalba,paskui pasirodo intonacija,mimika,gestasi išreiškiame toleranciją ir agresyvumą.Vegetacinis pakitimas-keičiasi odos temperatūra,kvėpavimas,prakaito išsiskyrimas,raumenų susitraukimais.Emocijos,kaip adaptacijos forma,jos kaip procesas.
18.Profesijos psichologija. Profesija-žmogaus veiklos rūšis, reikalaujanti tam tikrų žinių. Žmogaus veikla reiškiasi fizinėmis ir intelektinės energijos naudojimu. Profesinis asmenybės tyrimas atliekamas, kai norima rinktis profesiją, nustatoma kokiai profesijai žmogus tinkamiausias.Pdedant pasirinkti profesiją tyrėją domina žmogaus interesai, sugebėjimai, žinios, mokėjimai, įgūdžiai, charakterio bruožai ir pn. Parenkant kandidatus tam tikrai profesijai, profesiogramoje išvardintos savybės lyginamos su kandidato asmenybės savybėmis ir daromos išvados apie tinkamumą. Po to lyginami visų kandidatų psichologinio tyrimo rodikliai. Atrankai taikomi psichologiniai ir psichofiziologiniai testai. Svarbu pasirinkti tinkamiausiais metodikas tirti toms savybėms, nuo kurių priklauso darbo sekmė. Todėl laikomasi trijų principų: etapiškumo, aktyvumo, dinamiškumo. DŽ.Hollands teigė kad visi žmonės ieško tokios aplinkos, kurioje galėtų panaudoti savo sugebėjimus ir galimybes. Išskiria kelis žmonių tipus: realistinis tipas-linkęs su aplinka bendrauti objektyviai, konkrečiai. Šie žmonės renkasi mechaniko, inžinieriaus, vairuotojo ir kt.realistines profesijas. Intelektualusis tipas-bendrauja su aplinka intelektu, idėjomis, žodžiais, simboliais.Pirmenybė-mokslinėms profesijoms, teorinėms užduotims, skaitymui,kalboms. Meninis asm.tipas-veikia aplinka, kurdamas įvairias formas ir produktus, linkęs į subjektyvias fantazijas, saviraišką, muzikai, dailininkai, literatai. Socialus tipas- kontroliuoja aplinką pasitelkęs kontaktus su žmonėmis, mokytojai, gydytojai, psichologai ir pn..Iniciatyvus tipas-renkasi tikslus pademonstruoti energiją, entuziazmą, impulsyvumą, dominavimą ir pn.,prekybininkai, ekonomistai, teisininkai.Konvencionalusis tipas- iš aplinkos pasirenka vertybes, neprieštaraujan.papročiams ir visuomenės nuomonei. Jis renkasi praktiškumo, konkretumo ir pn. Reikalaujančias profesijas.
19.Žmogaus raida.
20. Asmenybės psichologija Asmenybė-individo savitumas, reikšminga pastovių jo savybių sistema, nusakanti jo vietą kurioje nors bendrijoje. Individas tampa asmenybe tik tada, kai jis aktyviai veikia ir reiškiasi kaip visuma, jungianti aplinkos pažinimą su išgyvenimais. Dauguma mokslininkų teigia kad pažinti asmenybę galima išeinant iš asmenybės struktūros visumos. Asmenybės tyrimą svarbiausiu psichologijos tikslu laikė ir Vygotskis, svarbiausia yra asmenybės ir jos raidos tyrinėjimas. Asmenybė tai žmogus, pasiekęs pakankamai aukštą fizinio, psichinio ir socialinio išsivystimo lygį, kuris leidžia jam elgtis neatsižvelgiant į tiesioginius poveikius ir situacijas, vadovaujantis esminiais gyvenimo principais ir įsitikinimais. Skirtingų srovių psichologai asmenybę aiškina dviem požiūriais. Idealistinis požiūris- pabrėžia jos dvasingumą, individualumą, sąmoningą autonominę veiklą, kuriančią istoriją. Materialistinis- asmenybę laiko visuomeninės raidos produktu, apibūdina ją kaip vienos ar kitos visuomenės atstovą.Asmenybės tipų nustatymas ir kvalifikavimas vadinamas asmenybės tipologija.
21.S.Froido psichoanalitinė asmenybės teorija- Z. Froidas buvo pirmasis šios pakraipos asmenybės teorijos autorius. Jis manė, kad žmogaus elgesiui didelę įtaką daro biologiniai instinktai ir ypač pabrėžė seksualinių potraukių vaidmenį normaliai ir pataloginei asmenybės raidai. Jis paskelbė asmenybės teoriją, paremtą stebėjimų rezultatais su tam laikmečiui itin neįprastomis idėjomis. Pagrindinė šios teorijos mintis buvo ta, kad žmogaus elgesį lemia pasąmonė, kurios žmogus negali kontroliuoti ir dažnai net nesuvokia jos turinio. Žmogaus psichikoje Froidas išskyrė 3 lygius:
Sąmonę (tai tarsi matoma ledkalnio viršūnė, nedidelė psichikos dalis, kurią žmogus gali kontroliuoti)
Priešsąmonę (joje yra informacija, kurią pastangų dėka galima perkelti į sąmonės lygį)
Pasąmonę (pati reikšmingiausia dalis, primenanti neribotos apimties saugyklą, į kurią patenka visa, kada nors gauta informacija, į kurią išstumiami visi nemalonūs prisiminimai, kuriuos žmogus manas užmiršęs; būtent pasąmonėje reikia ieškoti įvairių sapnų, apsirikimų, užmiršimų, nesąmoningų poelgių priežasčių, žmogus nekontroliuoja savo pasąmonės ir net nežino jos turinio; į pasąmonę patekusios neišspręstos problemos niekur nedingsta, o toliau kelia pasąmoninius konfliktus, griaunančius žmogaus asmenybę iš vidaus)
Minėti psichikos lygiai pasireiškia žmogaus asmenybėje, kurią taip pat sudaro 3 dalys:
Id – seniausias, didžiausią reikšmę turintis asmenybės sluoksnis, kuris yra pasąmonės energijos šaltinis, teikiantis ją asmenybei iš įgimtų instinktų maistui, orui, giminės pratęsimui, agresijai. Ši asmenybės dalis vadovaujasi malonumo siekimu, ignoruodama aplinkos reikalavimus, visuomenės normas. Jeigu asmenybėje vyrauja šis pradas, žmogus išgyvena konfliktus sus visuomene, jos normomis. Pagrindiniai instinktai, teikiantys gyvybinę energiją (libido), nuolat prieštarauja tarpusavyje ir sąlygoja asmenybės veiklą. Tai gyvybės, giminės pratęsimo (eros)ir mirties, į save arba į aplinką nukreiptos agresijos, destrukcijos (Thanatos) instinktai. Jie gali būti patenkinami tiesioginiu būdu, išstumiami į pasąmonę, (kurs būdami kelia vidinius konfliktus ir įtampą) arba netiesiogiai – sublimacijos būdu (pasirenkant visuomenei priimtiną jų patenkinimo formą, perkeliant juos į kokią nors veiklą)
Ego – sąmoningoji asmenybės dalis, besivadovaujanti realybės principu. Jos dėka žmogus gali suderinti savo poreikius su visuomenės normomis, bendrauti su aplinka. Ego suderina Id principą “noriu” su superego principu “reikia”.
Superego – viršutinis asmenybės sluoksnis, suformuotas visuomenės normų ir taisyklių, kurį žmogus įgyja patirties ir auklėjimo dėka. Tai pati nepastoviausia asmenybės dalis, nes normos tarsi primetamos iš šalies, ir geriausiu atveju žmogus jas internalizuoja, t.y. įsisavina ir ima jomis vadovautis kaip savomis. Gali būti situacijų kai žmogus lengvai atsisako šių taisyklių ir ima vadovautis instinktais.
Asmenybės dalys nuolat konfliktuoja tarpusavyje, dažni ir asmenybės konfliktai su aplinka dėl poreikių patenkinimo. To pasekoje žmogus nuolat gyvena įtampoje, veikiamas vidinių ir išorinių konfliktų. Asmenybė gali sėkmingai funkcionuoti, tik išsprendusi savo vidinius ir išorinius konfliktus. Į pasąmonę perėję konfliktai trukdo žmogui gerai jaustis, todėl tokiais atvejais reikalinga terapija. Jeigu asmenybė išsprendžia savo vidinius konfliktus, ji tampa psichiškai sveika ir brandžia. Pagal Froidą brandi asmenybė yra asmuo, sugebantis palaikyti gilius, ilgalaikius ryšius su savo artimaisiais ir atliekantis visuomenei reikalingą darbą.
22. Jungo asmenybės teorija- K. G. Jungas buvo Friodo mokinys ir bendradarbis. Jis tyrinėjo neįsisąmonintų dinaminių potraukių įtaką žmogaus veiklai ir elgesiui. Jungas manė, kad pasąmonėje glūdi žymiai daugiau nei seksualumo ir agresijos potraukiai. jis buvo įsitikinęs, kad žmogų veikia pasąmonės vaizdiniai, kurie yra kilę iš žmonijos evoliucijos ir istorijos. Jie yra įgimti ir išsamesniam jų paaiškinimui Jungas panaudojo kolektyvinęs pasąmonės terminą. Asmenybėje Jungas išskyrė tris, iš dalies susijusias sistemas: Ego, asmeninę pasąmonę ir kolektyvinę pasąmonę.
Ego – tai sąmonės centras, jungiantis mintis, jausmus, atsiminimus, pojūčius, kurių dėka mes suvokiame save kaip žmogų, kaip visumą. Į ego įeina ne tik vidinio, bet ir išorinio pasaulio suvokimas, bei žinios apie jį. Iš esmės, tai yra sąmonė.
Asmeninė (individualioji) pasąmonė. Ją sudaro aukščiau įsisąmoninti išgyvenimai, tendencijos, siekimai, kurie buvo pamiršti. Asmeninei pasąmonei priklauso ir tie išgyvenimai, kurie buvo nemalonūs, keliantys skausmą, ir buvo išstumti. Asmeninės pasąmonės turinys nesunkiai vėl gali pereiti į sąmonę. Ego ir asmeninė pasąmonė yra įgyjami žmogui gyvenant. Kitaip yra su kolektyvine pasąmone. Ji išeina iš individualios psichikos ribų.
Kolektyvinė (transpersonalinė) pasąmonė atspindi žmonijos evoliucijos elementus ir yra bendra visiems žmonėms. Tai gilesnis pasąmonės sluoksnis, kuris sudaro savotišką psichikos lauką, jungiantį visą žmoniją ir egzistuojanti už atskiro individo ribų. Kolektyvinėje pasąmonėje glūdi slaptas polinkis būtent taip, o ne kitaip suvokti tikrovę.
Kolektyvinės pasąmonės pažinimui Jungas skyrė ypatingą dėmesį. Svarbiausi jos komponentai ra archetipai – universalios minties forma, idėja, turinti savyje emocinę galią. Jungas manė, kad archetipų negalim pažinti tiesiogiai, o tik per jų įvaizdžius, kurie pasireiškia ankstesnių kartų mituose, mene, pasakose, sapnuose, fantazijose.
23.Adlerio asmenybės teorija- Adleris – austrų gydytojas, psichiatras, buvo Z. Froido bendradarbis. Tačiau laikui bėgant, jų pažiūros išsiskyrė. Adleris nors ir neneigė seksualinio potraukio vaidmens asmenybės gyvenime, tačiau neteikė jiems lemiamos reikšmės. Į žmogaus psichiką žiūrėjo kaip į nedalomą visumą ir stengėsi atskleisti socialinio konteksto reikšmę žmogaus individualumui. Adleris pabrėžė visuomeninę žmogaus prigimtį ir įgimtą bendrumo jausmo poreikį, kurį jis pavadino socialiniu interesu. Jis labiau orientavosi į asmenybės ateitį, į jos susidarytą gyvenimo planą ir jos įgyvendinimą, siekiant savo tikslų. Adlerio nuomone, žmogus visą gyvenimą siekia to paties tikslo ar laikosi pastovios elgesio krypties. Visa tai jis pavadino gyvenimo stiliumi.Jo nuomone asmenybės veiklos motyvu ir varomąją jėga yra jos augimo, pranašumo, tobulumo siekimas, o šis neatsiejamai susijęs su žmogui įgimtu menkavertiškumo jausmu. Siekdama pranašumo asmenybė kompensuoja susiformavusį vaikystėje menkavertiškumo jausmą. Vaikas nuo pat gimimo jaučia esąs silpnesnis, priklausomas nuo kitų, mažai galintis, šis jausmas ypač sustiprėja, jeigu vaikas jaučiasi mažiau sugebantis už bendraamžius. Būtent čia pasireiškia noras įgimtas noras tobulėti, pirmauti ir kompensuoti savo silpnumą. Bet oAdleris manė, kad menkavertiškumo jausmo formavimuisi turi įtakos gimstamumo seka – žmogaus elgesys ir siekiai priklauso nuo to, kelintas iš eilės vaikas buvo šeimoje ir kiek dėmesio bei meilės gavo.
Menkavertiškumo jausmas kiekviename asmenybės raidos lygmenyje yra santykinai pastovus, ir galima teigti, yra specifinė asmens buvimo pasaulyje jausena. Tai yra todėl, kad visuomet atsirandą kas nors pranašesnis už ją, o galiausiai žmogus nebegali būti pranašesnis ir tobulesnis už Gamtą ir Visatą. Taigi asmenybė siekdama tobulumo, stengiasi kompensuoti savo menkavertiškumo jausmą ir nuo to, kaip jai pavyksta, priklauso žmogaus psichinė sveikata ir subrendimo lygis. Asmenybė siekdama savo tikslų, individualų gyvenimo stilių. Gyvenimo stiliui būdingos savitos idėjos, aktyvumo lygis, nuostatos, kurios atsispindi santykiuose sus aplinka. Gali būti, kad žmogus sąmoningai nesuvokia savo gyvenimo stiliaus ir gyvena ne pagal jį. Tada ir kyla įvairūs konfliktai, problemos. Gyvenimo stilius suformuoja ir savitus problemų sprendimo būdus. Tai išryškėja, kai žmogus susiduria su sunkumais. Optimistas elgiasi drąsiai ir realiai, o pesimistas, nepakankamai kompensavęs menkavertiškumo jausmą, stengiasi išvengti socialiai būtinų veiksmų. Taigi norint suprasti asmenybę, reikia žinoti jos gyvenimo stilių. Adleris ypač pabrėžė, kad asmenybė, orientuota į ateitį, siekia savo tikslų iš kurių vienas aukščiausių yra „idealusis Aš“, tai yra toks žmogus, kokiu asmuo norėtų tapti. Adleris daugiausia nagrinėjo asmenybes, turinčias tam tikrus psichinius sutrikimus ir asmenybės subrendimą matė iš tos pozicijos, kad subrendusi asmenybė šių sutrikimų neturi. Brandi asmenybė turi būti pakankamai kompensavusi savo menkavertiškumo jausmą vidutiniškai stipriu pranašumo siekimu. Be to brandi asmenybė turi turėti aukštus gyvenimo tikslus, kurie neprieštarauja visuomenės tikslams ir turi surasti savo socialinius uždavinius. Subrendęs žmogus turi būti suinteresuotas ir kitų žmonių gerove. Jis turi įsijausti į kitą ir matyti jo akimis.
24.Charakteris ir temperamentas. Charakteris yra viena iš seniausiai pastebėtų ir mėgintų aprašyti

asmenybės savybių .Charakteris – tai visuma asmenybės savitų individualių psichinių

savybių, uždedančių antspaudą jos elgsenai. Psichologijos istorijoje buvo pareikštos trys pagrindinės hipotezės apie charakterio kilmę: vieni teigė, kad charakteris yra sąlygojamas įgimtų (ir paveldėtų) savybių, kiti, kad charakteris susiformuoja dėl gyvenimo sąlygų įtakos, ir treti, jog jis susiformuoja ir įgimtų, ir socialinėje aplinkoje įgytų savybių pagrindu. Temperamentu vadiname pastovias asmenybės savybes, pasireiškiančias psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. Tai vienokios ar kitokios temperamento savybės labiausiai atsispindinčios asmenybės jausminiame gyvenime. Manoma, kad temperamentas – įgimtas dalykas ir jo negalima pakeisti. Tačiau reikia žinoti, kaip elgiasi tam tikrotemperamento žmogus, kad galėtum su juo susibendrauti. SangvinikasEnergingas, emocionalus, nejautrus, ekstravertas (atviras), nepastovus.Tai greitas, aktyvus žmogus. Jis emocingas, nepastovios nuotaikos. Emocijos išraiškingos, aiškiai atsispindi veide, gestais, pantomimika. Šio tipo žmogus gali greitai supykti, bet taip pat greitai ir atleisti. Melancholikas – šio tipo dabar neaptarsiu kadangi tai yra mano temperamento tipas aš jį ir aptarsiu pristatinėdama savo temperamentą. Cholerikas Energingas, emocionalus, ryžtingas, jautrus, ekstravertas (atviras), nelabai pastovus.Tai energingas, greitų reakcijų, stiprių emocijų žmogus. Šio tipo žmogus siekia pirmauti, priešinasi viskam, kas jiems trukdo. Neretai staigiai supyksta, praranda pusiausvyrą ir negreit sugeba atleisti, nenori pripažinti, jog buvo neteisūs. Flegmatikas Pasyvus, neemocionalus, nejautrus, ramūs, abejingi, intravertas (uždaras), pastovus.Tai lėtas, uždaras žmogus. Emocijos menkai pasireiškia išoriškai. Lėtai reaguoja į aplinką, todėl vienus erzina nejautrumu, kitus žavi didele ištverme. Jie geraširdžiai ir nuolankūs, blaivaus proto ir praktiški. Dauguma žmonių nėra kurio nors vieno išskirtinai temperamento tipo. Tačiau vieno temperamento savybės yra būdingiausios, o kitų – daug mažiau. Asmenybės tipų nustatymas ir kvalifikavimas vadinamas asmenybės tipologija.
25. Aš-vaizdas.
26 Asmenybė ir grupė. Asmenybės pastovumo ir grupės spaudimo sąveikos problemos yra tokios pat senos, kokia sena asmenybės ir visuomenės santykių aiškinimo istorija. Jau nuo senovės Graikijos laikų turime socio-centristinį ir individualistinį grupės ir asmenybės sąveikos filosofinį sprendimą. Šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje, besiremiančioje daugumos prmumo ir asmenybės antraeiliškumo idėjomis, lengva padaryti išvadą, kad grupės daugumos teiginiai, vertinimai, tikslai, idealai ir kt. visada yra tikresni ir teisingesni už asmenybės teiginius, vertinimus ir kt. Socialinėje psichologijoje asmenybės pastovumo ir grupės spaudimo sąveika buvo pradėta tyrinėti tik mūsų amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Tuo laikotarpiu atsirado ir dabar plačiai vartojamas konformizmo trminas bei atitinkama sąvoka. Konformizmas yra elgsenos formų, mąstymo būdo, pažiūrų ar vertinimo priėmimas grupei darant tiesioginį ar netiesioginį spaudimą. Žmonės, kurie lengvai pasiduoda grupės spaudimui, vadinami konformistais. Patyrimas rodo,kad konformizmo lygis keičiasi priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir specialaus auklėjimo.Dėl išugdyto konformizmo fašistai patraukė į siaubingus nusikaltimus daug dorų,bet įtaigių Vokietijos piliečių. Antra vertus,visiška asmenybės autonomija,nesiderinimas su grupių ir visuomenės reikalavimais neužtikrina asmenybės socialinės adaptacijos ir iš viso nesudarys sąlygų bendrai veikti Daugeliu atliktų konformizmo tyrimų buvo įrodyta, kad individai , reiškiantys grupėse savo individualius požiūrius ir elgsenos tipus, patenka į komunikacinio tinklo centrą ir turi atlaikyti grupės spaudimą. Jeigu jie tam spaudimui nepasiduoda, grupė juos išstumia iš savo struktūros. Visa tai , kas pasakyta , rodo , kad asmenybės autonomijos ir konformizmo problemos susijusios su įvairiais mikro- ir makrogrupių reiškiniais. Tie ryšiai socialinėje psichologijoje tebėra įvairių paieškų stadijoje. vadovaujantys asmenys socialinėje psichologijoje vadinami lyderiais , o vykdantieji – pasekėjais. Lyderiai skirstomi į formalius ir neformalius. Mūsų aplinkoje formalūs lyderiai dažniausiai vadinami vadovais , viršininkais ir pan. Lyderių rūšys- Autokratinio tipo, Demokratinio tipo, Liberaliojo tipo lyderis

Leave a Comment