PLANAS
I. Stresas
1. Streso samprata.2. Fiziologiniai pakitimai ir savijauta streso metu.3. Streso sukeliamos ligos.4. Stresorių poveikis organizmui.
II. Streso įveikimas
1. Streso priežastys, stresoriai.2. Darbo stresoriai. 1) Tarpgrupiniai stresoriai. 2) Tiesioginis bendravimas. 3) Šeima.3. Organizaciniai stresoriai. 1) Administracinė praktika. 2) Konfliktai. 3) Palaikymo stoka. 4) Pasmerktinas darbas. 5) “Bausmė”. 6) Komunikacija.4. Tarpasmeniniai stresoriai. 1) Santykiai su vyresniaisiais. 2) Santykiai su kolegomis.
5. Individualus stresoriai. 1) Pamaininis darbas. 2) Nuobodulys. 3) Savigarba. 4) “Perdegimas”6. Švietimas.7. Atsipalaidavimas
ĮŽANGA
Šią temą pasirinkau pats, nes jau prieš keletą metų pradėjau domėtis stresu ir jo įveikimo būdais. Pirmoji mano knyga apie stresą, kurią aš perskaičiau, buvo D. Karnegio “Kaip įveikti stresą ir pradėti gyventi”. Prisimenu, kad tuo metu pats buvau patekęs į sunkią psichologinę krizę, ir “visas pasaulis atrodė pilkas ir juodas”. Draugė pasiūlė perskaityti šią knygą, ir … miegoti nuėjau su šypsena. Tai mane ypač paskatino susidomėti stresu ir jo įveikimu.Renkant literatūrą kursiniam darbui susidūriau su dideliais sunkumais. Visose bibliotekose, kuriose teko lankytis, apie pataisos darbų įstaigų darbe pasitaikantį stresą nėra ne tik lietuvių kalba, bet ir kitomis užsienio kalbomis. Todėl daug kur teko remtis informacija iš knygų apie stresą apskritai, ir bandyti tai sugretinti su pataisos darbų įstaigų darbe galinčiomis pasitaikyti situacijomis. Versdamas literatūrą iš užsienio kalbos, teko naudotis LTA turimu kompiuterizuotu lietuvių-anglų kalbos žodynu (LED). Deja, daug kur susidūriau su pažodinio vertimo sunkumais, nes literatūroje buvo dažnos psichologinės sąvokos, kurias verčiant pažodžiui gaunasi nevisiškai suprantamas tekstas, todėl išvertęs tekstus parašydavau mano nuomone tinkamą vertimą, kuris kai kuriais atvejais gali nevisiškai atitikti originalo tikslumą.Kiekvieną kursinio darbo dalį stengiausi pagrįsti atlikto tyrimo rezultatais, pateikiau stulpelines diagramas pagal atitinkamą temą.
1. STRESAS1.1 Streso samprata
Stresas – tai žmogaus būsena, kylanti dėl įvairių ekstremalių poveikių, t.y. stresorių.[1] Streso sąvoka yra labai plati, o daugelis tyrinėtojų stresu laiko viską, kas vyksta su žmogumi, kai jis nemiega. Pirmasis streso termino sukūrėjas H.Selye įsitikinęs, kad netgi visiškai atsipalaidavęs žmogus patiria tam tikro laipsnio stresą. [3] O jeigu taip, tada galima tarti, jog streso nebuvimas reiškia mirtį. Mūsų nuomone, visa esmė glūdi žodžiuose “tam tikro laipsnio” . Aišku, kad teisus yra streso autorius H. Selye, rašydamas, jog “sužeistas kautynėse kareivis ir juo besirūpinanti motina, arklių lenktynes stebintis lošėjas ir lenktynininkas, badą kenčiantis ir persivalgėlis, nuolatinės baimės apimtas krautuvininkas ir besistengiantis dar vieną milijoną gauti pirklys – visi jie patiria stresą”. [5]
Pasak H. Selye, stresas yra nespecifinė organizmo reakcija į kiekvieną nepalankų išorinį ar vidinį poveikį – reikalavimą organizmui. ši reakcija (stresas) nepriklauso nuo stresoriaus prigimties ir reiškiasi bendru adaptacijos sindromu – atsakomąja reakcija, kuri iš esmės yra visuma adaptacinių – apsauginių mechanizmų, padedančių išlaikyti organizmo gyvybingumą. Tačiau kaip ir kiekviena organizmo reakcija arba refleksas, taip ir stresas dažnai tampa per didelis, o tada jis (t. y. distresas) yra destruktyvus, lyg ir autoagresiškas, ypač kai pereinama į išsekimo stadiją.Daugelis tyrinėtojų mano, kad emocinis stresas būtinai susijęs su skausmu ir kančia. P. Lazarusas tiesiog sako, jog stresas visada žmogui gresia blogybe arba yra blogybė.[5] Tačiau nemaža mokslininkų teigia ir kitaip. Vėl gi H.Selye rašo : “…normalus darbas, tenisas, aistringas pabučiavimas gali sukelti nemažą stresą visai nepakenkdamas”.[9] Taip mano ir žinomas švedų mokslininkas L. Levis. Jis teigia, kad tokios emocinės būsenos kaip džiaugsmas, džiūgavimas arba seksualiniai malonumai, susiję su tokiomis ryškiomis psichofiziologinėmis reakcijomis, kokios būdingos ir neigiamoms emocijoms. [5]Pastaraisiais metais, ypač užsienio šalyse, streso mokslinis tyrinėjimas žymiai suaktyvėjo. Nuo užsienio šalių stengiasi neatsilikti ir Lietuvos vidaus darbų sistema: visos pataisos darbų įstaigos turi psichologus, padedančius įveikti sunkesnes psichologines problemas. Ypač tai yra aktualu greitojo reagavimo būriams “Aras”.1.2. Savijauta streso metu
Stresas – vidinė būsena, pasižymi tuo, kad sukelia padidintus reikalavimus adaptaciniams organizmo sugebėjimams ir jį aktyvuoja (pvz., tuo, kad sustiprina organizmo hormonų – kortikosteroidų, katecholaminų ir kt. – gamybą).[1]Psichikos srityje stresas pasireiškia įtampa, susierzinimu, baime, nerimu, pykčiu ar kitomis emocijomis, tokiomis kaip vidinis diskomfortas ir vidinės pusiausvyros praradimas. Tokioje būsenoje gali sumažėti dėmesingumas, mąstymo lankstumas, logiškumas, valia ir sąmoninga elgsenos kontrolė. Todėl ir streso būsenoje esančio žmogaus elgesys dažnai tampa kitoks, nei jam įprastas: vangesnis arba priešingai, aktyvesnis.[1]
Daugelis žmonių kartais kenčia nuo įtampos priepuolių, iššaukiamų psichologėmis problemomis. “Tokius priepuolius atspindi du skirtingi jų lygiai: 1. Įtampos jausmas tarsi užpildo visą aukos kūną, užgoždamas visas kitas emocijas. Atsiranda padažnėjęs širdies plakimas, apsunkintas kvėpavimas, šaltas prakaitas, drebulys keliuose ir besiartinančios mirties jausmas. Nors iš tikrųjų nieko pavojingo gyvybei ar sveikatai nėra; 2. Žmonės rodo tendenciją įtampos priešinimuisi. [8]Tai, kad žmogaus organizme vyksta įvairūs pakitimai streso metu, pirmasis įrodė H. Selye. Jis tyrė žiurkių reakciją į svetimkūnius atsiradusius jų organizme po atitinkamos dozės injekcijos. Jis pastebėjo, kad organizmas pats neatidėliotinai reaguoja į išvirkštą svetimos kilmės skystį. Po pirmosios aliarmo reakcijos organizmas adaptuojasi ir parodo pasipriešinimą, bet pasipriešinimo periodo trukmė priklauso nuo įgimtų organizmo savybių ir nuo stresorių stiprumo. Organizmas priešinasi kol galų gale seka išsekimas. Negalima sakyti, kad išsekimas vyksta dėl kalorijų išsinaudojimo: juk priešinimosi metu buvo normalus maitinimas.[8]Tuo norima pasakyti, kad organizmas visą laiką rūpinasi savimi, ir iškilus stresui priešinasi žalingoms jo pasekmėms. Dažna ir besikaupianti įtampa alina žmogaus fizines ir psichines jėgas, daro jį dirgliu, suirzusiu, depresyviu ar agresyviu. Mažėja jo darbingumas, kūrybiškumas, blogėja santykiai su aplinkiniais.1.3. Streso sukeliamos ligos
Itin stiprus stresorius kartais gali sukelti ne tik somatinius sutrikimus, bet ir nervų ar net psichines ligas.Mokslininkai V. Miasiščevas ir B. Kavarskis iš 1000 pacientų ligos istorijų išsirinko 643 ligonius, sirgusius grynomis neurozėmis. Pasirodė, kad 71% iš jų neurozė kilo daugiausia dėl šeimyninių – buitinių konfliktų, o 29 % – dėl gamybinių konfliktų ar sąlygų. Iš šeimyninių buitinių – konfliktų priežasčių tik 6,5 % stresorių susiję su materialiniais sunkumais. Dažniausios stresinės situacijos, sukėlusios neurozines būsenas, buvo sutuoktinių ar jų tėvų kivirčai (30 %). Iš gamybinių stresorių dažniausia buvo per didelė įtampa, kurią sąlygojo darbo pobūdis.[5]
Ūmus, šokinis, arba lėtinis emocinis išgyvenimas, daugiausia patiriamas dėl emocijų, gali sukelti įvairias liguistas būsenas: sutrikdyti širdies bei kraujagyslių sistemą, sukelti odos ligas (egzemą, žvynelinę), skrandžio opą ar dvylikapirštės žarnos sutrikimus.Dar daugelis žmonių šiuo metu geriausiu vaistu nuo streso laiko alkoholį. Darydamas antistresorinį poveikį, alkoholis veikia centrinę nervų sistemą, nes žmogaus organizme nėra nei vienos sistemos, nei vieno organo, kurie nepakistų, veikiami sistemingai vartojamo alkoholio.Be to jau dabar yra nustatyta, kad alkoholis nepaprastai stipriai veikia smegenis, o ypač visą imuninę sistemą ir t.t., o juk nesunku pastebėti, kad asmenys pastoviai vartojantys alkoholinius gėrimus nepasižymi gera atmintimi, loginiu mąstymu.Taigi neabejotina, kad alkoholis yra ne vaistas nuo stresoriaus, o labai pavojingas daiktas. Geriantys net nedidelį alkoholio kiekį “iš liūdesio”, “dėl drąsos” patys save apgaudinėja. šiek tiek nuslopinę neigiamų emocijų jutimą, jie rizikuoja patekti į lėtinio alkoholizmo pinkles, o tai kur kas blogiau, negu bet kuris stresorius. Kas yra labai įdomu, jog kiekvienas kartais išgeriantis žmogus galvoja, kad jis visiškai kontroliuoja situaciją. Paprastai šie asmenys dažnai kartoja sau ir artimiesiems, kad jis “laisvai gali nustoti išgerdinėjęs, jei tik pats to panorėsiąs” . Tai rodo dar ir perdėtą pasitikėjimą savo valia, kurios paprastai tokie žmonės visiškai neturi.2. .STRESO ĮVEIKIMAS2.1. Streso priežastys, stresoriai
Daugelis žmonių yra neišvengiamo ir kasdien didėjančio streso aukos, nes nepakankamai būna gryname ore, nuolat patiria nepriteklius ir karštligiškai skuba. Nervinamės dėl pinigų trūkumo, didėjančių mokesčių, monotoniškų televizijos programų, baimės prarasti darbą ir t. t. .Be to kiekvieną dieną iškyla ir naujos problemos dėl nesutarimų su viršininkais ir bendradarbiais, rietenos šeimoje, barniai visuomeniniame transporte ir t. t. .Be to, dažnai susiduriame ir su kritiškomis gyvenimo situacijomis: mirtimi, nelaimingais atsitikimais ir traumomis, skyrybomis šeimoje ir kt. . šios abi streso rūšys ir vadinamieji maži stresai nepaprastai išsekina žmones ir trumpina jų gyvenimą.
Stresą sukelia stresoriai. Dr. Šraineris išskiria tokius darbinius stresorius:[8]1. Trumpi terminai. 10. Nekompetentingas viršininkas.2. Kritika. 11. Atsakomybė. 3. Mašinos padaryta klaida. 12. Sudėtingas darbas.4. Ne į vietą padėti dokumentai. 13. Nenuspėjamas darbas.5. Per ne lyg daug užduočių. 14. Nuobodus darbas.6. Mažas atlyginimas. 15. Blogos darbo sąlygos.7. Ginčai. 16. Blogos darbo sąlygos. 8. Asmeninis konfliktas. 17. “Distancija” tarp kolegų.9. Nekompetentingas pavaldinys. 18. Etinės problemos.Pareigūnų darbe ypač gausu stresinių situacijų. Pataisos darbų įstaigos darbuotojo darbas yra vienas iš įtempčiausių, o gal ir pats įtempčiausias. Jo akiratyje visą laiką yra žmonės – pikti ir geraširdžiai, kerštingi ir nuolankūs, maišantys dirbti ir padedantys.Su jais visais bendraujama , privalu visų išklausyti ir kiek begalėdamas padėti – bent jau tokia yra idealaus valstybės pareigūno pareiga.2.2. Pareigūnų darbo stresoriai Čia yra pateikti potencialūs pareigūnų stresoriai (šie faktoriai yra pasitaikę darbo praktikoje).[7]Tarpasmeniniai stresoriai Organizaciniai stresoriai Tarpgrupiniai stresoriai Individualūs stresoriai• Šeima • Administraciniai konfliktai• Teigiamo įvertinimo stoka• Palaikymo stoka• Pasmerktinas darbas • Nepasitikėjimas• Komunikacija• “Bausme” • Santykiai su prižiūrėtojais• Santykiai su kolegomis • Darbo laiko kaitaliojimasis• Nuobodulys• Savigarba• “Perdegimas”
Kai kurie šie stresoriai taip dažnai pasitaiko pareigūnų darbe, kad be galo sunku juos pakeisti. Tačiau kai kurie gali būti efektyviai minimalizuojami per organizacinį darbą.2.3. AtsipalaidavimasŽmonės, sugebantys atsipalaiduoti, žymiai rečiau patiria stresą. Atsipalaidavimas taip pat yra ir streso įveikimo metodas. Norint išmokti atsipalaiduoti streso metu taip jį įveikiant, būtina pradėti praktikuotis nestresinėje būklėje. Reikia patogiai atsisėsti ir pabandyti pamiršti tai, kas šiuo metu aplink. Geriausia pabandyti įsivaizduoti save kokioje nors poilsio vietoje, kur žmogus jaučiasi atitrūkęs nuo visų savo rūpesčių.. Dr. Šraineris siūlo pabandyti nuimti stresą vertinant tai procentais.[8] T. y.žmogus pagal save įvertina savo stresą procentais ir po stengiasi įsitempti mažiau , mažiau ir t. t. .Pvz., “Aš dabar esu įsitempęs 95 *. Dabar stengiuosi sumažinti įtampą iki 85 *….., dabar iki 70 *….., dabar iki… ir t. t… “ Po kiekvieno “procento” būtina daryti nedideles pauzes. Tai ypač efektyvu žmonėms, mėgstantiems viską matuoti skaičiais.
Streso įveikimas atsipalaidavimu priimtinas ne visiems žmonėms. Paprastai agresyviems žmonėms, geriausias būdas įveikti stresą – kur nors išlieti susikaupusį pyktį. Kai kur Japonijoje netoli darbo vietų yra įrengti vadinamieji “išsiliejimo kambariai”(“Neliūdėk*” 96’14). Sumokėjęs 600 dolerių darbuotojas gali į šipulius sudaužyti visą savo darbo vietos maketą, padarytą iš faneros. Tai specifinis streso įveikimo būdas ir Lietuvoje dar netaikomas.IŠVADOS1.Stresas yra nespecifinė organizmo reakcija į kiekvieną nepalankų išorinį ar vidinį poveikį.2. Stiprūs stresai sukelia kai kuriuos fiziologinius pakitimus: padažnėjusį širdies plakimą, apsunkintą kvėpavimą, šaltą prakaitą ir pan..Dažna, besikaupianti įtampa alina žmogaus fizines ir psichines jėgas, dėl to krenta jo darbingumo laipsnis.4. Bandymas malšinti stresą alkoholiu gali sukelti lėtinį alkoholizmą, be to alkoholis daro nepataisomą žalą centrinei nervų sistemai, o ypač imuninei sistemai.5. Darbas pataisos darbų įstaigose – vienas iš įtempčiausių, todėl ir stresoriai jame labai įvairūs. Pagrindiniai pareigūno darbe pasitaikantys stresoriai yra tarpasmeniniai, organizaciniai, tarpgrupiniai ir individualūs.6. Pareigūnų šeimose neretai kyla konfliktai dėl jų darbo, nes jie dėl darbo dažnai yra linkę užmiršti savo pareigas šeimai. Būtina organizuoti švietimą pareigūnų šeimose supažindinant šeimos narius su galimais sunkumais iš anksto.7. Stresai dažnai kyla dėl to, kad pareigūnai neretai perkraunami įvairių dokumentų rašymu. Būtina organizuoti dažnesnes pasiilsėjimo valandėles, mažinti darbo apimtis, kurti naujus blankus, reikalaujančius mažiau laiko jų užpildymui.8. Iškilus stresui dažnai pasigendama palaikymo iš kolegų. Kolegos nuoširdus pokalbis su streso būklėje esančiu asmeniu – puiki išeitis. Darbuotojai turėtų būti mokomi suteikti ne psichologinę pagalbą, o tiesiog mokėti palaikyti pokalbį kaip su kolega.9. Būtina sudaryti sąlygas darbuotojams tobulėti, kad šie nepradėtų laikyti savo darbo “pasmerktinu “.
10. Nors tarnybos statute ir numatytos drausminės nuobaudos skiriamos pareigūnams, nereikėtų jomis piktnaudžiauti. Reikėtų įrodyti nuobaudas skiriantiems asmenims, kad paskatinimų skyrimas yra nė kiek nemažiau efektyvus, nei nuobaudos.11. Santykiai tarp “viršaus” ir “apačios” turėtų būti labiau artinami siekiant palaikyti darnų ir darbingą kolektyvą, o ne hierarchinę sistemą. Būtina organizuoti retkarčius susitikimus tarp šių asmenų.12. Organizuoto kolektyvo darbas yra žymiai efektyvesnis, todėl būtina skatinti organizuotumą tarp pareigūnų.13. Darbo laiko kaitaliojimasis gali būti normalizuotas ir nekelti didelio streso, jei pareigūnai apie tai bus informuojami prieš keletą mėnesių.14. Įtampą sukeliantis nuobodulys gali būti įveikiamas paįvairinus darbo vietą ir aplinką.15. Siekiant karjeros darbuotojai dažnai linkę didinti darbo apimtį ir tempą. Nepasiekus norimų rezultatų neretai įvyksta “perdegimas”. Vienintelis vaistas nuo “perdegimo” – mažinti darbo apimtis, vėl sukelti pareigūno susidomėjimą darbu premija ar paskatinimu.16. Tinkamai išmokus atsipalaiduoti galima išmokti įveikti stresą. Sunkesniais atvejais padeda palaipsniškas atsipalaidavimas.17. Labai efektyvus streso įveikimo būdas – užrašyti problemą ir galimus jos išsprendimo variantus ant popieriaus. Taip išvengiama klaidų ir geriau matosi reali situacija.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. R. Bandzevičienė “Savireguliacija ir streso įveikimas”, Vilnius,”Arėjas”, 1994.2. D. Karnegis. “Kaip įveikti stresą ir pradėti gyventi”, Vilnius, “Credo”, 1991.3. V. Meška, A. Juozulynas. “Streso malšinimas”, Vilnius, “Pradai”, 1996.4. Psichologijos žodynas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.5. B. Koganas. “”Stresas ir adaptacija”, Vilnius, “Mokslas”, 1981.6. P.E. Hodgkinson, Michael Stewart “Coping with catastrophe”, A handbook of disaster management, London and New York, 1991.7.8. К. Шрайнер “Как снять стресс” . Москва, “Прогресс” и “Универс”, 1993.9. Г. Селье “Стресс без дистресса”, Мосва.10. “Эмоциональный стресс”, Москва.