Persivalgymo sutrikimai

TURINYS:
Įvadas 3
Persivalgymos sutrikimai 4
Persivalgymo sutrikimas 4
Persivalgymo sutrikimui būdingi simptomai 4
Medicininės pasekmės 4
Apie persivalgymo sutrikimą 4
Kodėl svarbu gydyti valgymo sutrikimus? 5
Kaip gydomi valgymo sutrikimai? 5
Maisto vengimo emocinis sutrikimas 5
Pasirinktinis valgymas 5
Anoreksija ir bulimija 5
Truputis istorijos 6
Anoreksija ar bulimija? 6
Statistika 6
Kas yra anoreksija? 6
Nervinė anoreksija 7
Anoreksijos požymiai 9
Kas sukelia anoreksiją? 9
Biologiniai veiksniai 9
Psichologiniai veiksnia 9
Šeimos ir visuomenės veiksniai 9
Anoreksijos padariniai 10
Psichikos sutrikimas 10
Mytibos sutrikimai 10
Fiziniai sutrikimai 10
Patarimai 11
Nervinė bulimija 11
Rizikos grupės 11
Bulimijos požymia 12
Kas būdinga sergantiems bulimija? 12
Ligos priežastys 12
Bulimijos simptomai 13
Ligos eiga 13
Bulimijos padariniai 13
Komplikacijos 14
Kaip kontroliuoti apetitą 14
Patarimai 14
Anoreksijos ir bulimijos pasekmės sveikatai 15
Išvados 15
Literatūra 16Įvadas
„Jaunas žmogus, neatitinkantis (arba suvokiantis save kaip neatitinkantį) nustatytų išvaizdos standartų, išgyvena nuolatinį nerimą, spaudimą, kritiką, kad yra ne toks. Tačiau, pvz., tik 1 procentas visų mooterų natūraliai atitinka reklamos, spaudos siūlomą įvaizdį“
psichoterapeutė Ilona Kajokienė

Pernelyg griežtai laikantis dietų galima susirgti sunkiomis ligomis – anoreksija ir bulimija. Sakoma, kad grožis reikalauja aukų, tačiau viskas turi ribas. Vis daugiau dėmesio šioms ligoms skiria spauda ir televizija: ligų atvejų vis daugėja, o padariniai gali būti labai liūdni. 5-18 proc. ligonių miršta, 40 proc. atvejų liga tampa chroniška. Kasmet daugiau ir vis jaunesnių žmonių kenčia nuo valgymo sutrikimų – anoreksijos ir bulimijos. Vyraujantis liekno kūno idealas, noras būti panašiais į merginas ir vaikinus iš žurnalų viiršelių, baimė tapti storais ir atstumiančiais, skatina laikytis dietų, atsisakyti tam tikro maisto, kartais net badauti. Valgymo sutrikimais dažniausiai suserga žmonės, keliantys sau sunkiai įgyvendinamus tikslus, visose srityse siekiantys tobulumo, linkę į depresiją. Didelę riziką susirgti turi ir tie žmonės, kurių pr

rofesija susijusi su liekno kūno išraiška (kai kurių sporto šakų atstovai, balerinos, modeliai, šokėjai ir kt.). Valgymo sutrikimų buvo visais laikais, tik anksčiau jie buvo labiau susiję su dvasiniais išgyvenimais, askeze, atsisakymu. Tada nebuvo vartotojiškos kultūros, dietinių produktų, komercijos, žurnalų, tobulybių ieškojimo, sveikų moterų vertimo nesveikomis. Kaip liga, ji visada buvo, tik dabar mes jos turime daugiau. Tarybų Sąjungoje, už uždarų sienų, tokius dalykus buvo lengviau kontroliuoti. Tarybinė moteris buvo vertinama už tai, kiek vaikų užaugino, kiek karvių primelžė, kiek detalių pagamino, ar planą įvykdė. Šiuo metu moteris verta tiek, kiek ji turi ant savo kūno, kiek kilogramų numetė, kaip atrodo, kiek kremų naudoja, ar padarė karjerą. Visiškai kiti akcentai. Valgymo sutrikimai prasideda paauglystėje. Dabar šiek tiek anksčiau – nuo 11–12 metų. Laabai daug 16 metų pacientų – paauglių, kurie labai išgyvena dėl pradėjusio keistis kūno ir bando jį „koreguoti“.Paauglystė ypatinga tuo, kad kūnas ima keistis ir atsiranda baimė bręsti. Pirmiausia jaunuolį ar mergaitę išgąsdina lytinis brendimas. Nedaug informacijos apie tai, kad lytiškai bręstant ima didėti poodinis riebalų sluoksnis. Jei tai būtų akcentuojama, merginos nebijotų, kad staiga pradės „tukti“, „storėti“. Paauglės Lietuvoje priauga 5–8 kilogramus. Tai joms didelis stresas. Jos nesijaučia saugios, kyla nerimas. Jei seksualinė branda būna ypač ankstyvoje paauglystėje, mergaitės staiga tampa motinos, kl
lasėje išsiskiria ir pasidaro pašaipų objektu. Vaikai labai žiaurūs, greitai pastebi, kad kitas yra kitoks ir to netoleruoja, ima šaipytis: tu esi stora ir visokia kitokia. O valgymas malšina nerimą. Kalbėdamas su trisdešimtmete jos gyvenime dažnai gali aptikti bandymų badauti, keisti save jau paauglystėje. Jos ateina būdamos trisdešimties, bet problemos dažnai būna senos – jos nesugebėjo išspręsti sunkumų paauglystėje. Brandaus amžiaus, bet visiškai nemoka funkcionuoti autonomiškai, nepriklausomai. Gyvena su tėvais, kuriems 70 metų, bet bendraudamos atlieka vaiko vaidmenį. Kita vertus, liga padaro žmogų labai priklausomą nuo kito. Kartais svoris krenta dėl depresijos. Anoreksija yra pirmiausia pirmūnių liga: jos turi aukštus tikslus, į viską labai sudėtingai žiūri, turi visur pirmauti, jos – lyderės. Todėl keičia savo išvaizdą ir „nusibadauja“. Taip pat labai daug studentų ir vyresnio amžiaus moterų – 35–38 metų. Ar anoreksija serga tik merginos? Serga ir vyrai, tik jie rečiau kreipiasi, nes sirgti šia liga yra gėda. Todėl maždaug 95 procentai pacientų moterys. Vyrai susirūpina ne dėl liesumo, bet dėl vyriškumo. Jie sėdi klubuose, maskatuoja sporto įrenginiais ir tikisi, kad taps vyriškesni. Moters idealas – būti liesesnei, o vyro – stipriu, dideliu, vyrišku vyru. Anoreksija ir bulimija dažniausiai serga jaunesni vaikinai, paaugliai, .kurie nori keisti savo įvaizdį, akcentuoja kūną, vartoja hormonus arba labai intensyviai sportuoja.Persivalgymo sutrikimas
Persivalgymo sutrikimas –
tai valgymo sutrikimas, apibūdinamas nuolatiniais persivalgymo priepuoliais, be reguliaraus pasipriešinimo jiems.

Persivalgymo sutrikimui būdingi simptomai:
• Dažni epizodai, kuomet per trumpą laiką suvartojami dideli maisto kiekiai.
• Savijauta, kad nebegali kontroliuoti mitybos elgesio.
• Gėda ar pasišlykštėjimas savo elgesiu.
• Valgymas tuomet, kai žmogus nejaučia alkio; valgymas pasislėpus.Medicininės pasekmės.
Dažniausiai pasekmės susijusios su klinikiniu nutukimu:
• Aukštas kraujospūdis.
• Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje.
• Širdies veiklos sutrikimai.
• Diabetas.
• Tulžies pūslės sutrikimai.

Apie persivalgymo sutrikimą:
• Paplitimas: 1 – 5 % bendros populiacijos.
• Dažniau paveikia moteris (60 % sergančiųjų).
• Sergantieji valgymo sutrikimu gali turėti normalų arba šiek tiek didesnį nei vidutinį kūno svorį.
• Persivalgymą sutrikimą dažnai lydi depresijos simptomai.
• Sergantieji dažnai patiria stresą, gėdą, kaltę dėl savo ligos.Kodėl svarbu gydyti valgymo sutrikimus?
1. Jie sukelia fizinius ir psichinius sutrikimus.
2. Kadangi dažniausiai atsiranda paauglystėje, gali pažeisti normalų asmenybės vystymąsi.
3. Sukelia įtampą šeimoje.
4. Laiku pradėjus gydymą mažėja ligos pasikartojimo galimybė.
5. Tai yra plačiai paplitęs vienas iš pavojingiausių psichinių sutrikimų.
6. Sergant bulimija didėja suicido pavojus.Kaip gydomi valgymo sutrikimai?
Valgymo sutrikimų gydymo būdai skirstomi į tris grupes: mitybos sureguliavimas, medikamentinis gydymas ir psichoterapija, kuri gali būti taikoma ne tik pacientams, bet ir jų šeimoms. Kadangi apie 80 proc. valgymo sutrikimų atvejų diagnozuojami ir kiti psichikos sutrikimai (dažniausiai nuotaikų, nerimo, asmenybės sutrikimai ir piktnaudžiavimas įvairiomis medžiagomis), gydomi ir gretutiniai sutrikimai. Laiku suteikus reikiamą pagalbą, visiškai pasveiksta apie 40 proc. sergančiųjų nervine anoreksija ir apie 50 proc. sergančiųjų nervine bulimija.Maisto vengimo emocinis sutrikimas
Šiam sutrikimui būdingas šreikštas maisto vengimas. Sv

vorio sumažėjimas yra toks pats ryškus, kaip ir nervinės anoreksijos atveju, tačiau nėra nuolatinio susirūpinimo svoriu/figūra, nebūdingas iškreiptas kūno vaizdo suvokimas. Maisto vengimas dažniausiai turi emocines priežastis (pvz., nerimas, depresija, obsesyvumas) arba kyla dėl skausmo ar apetito stokos.Pasirinktinis valgymas
Turintys šį sutrikimą pacientai paprastai turi labai siaurą maisto asortimentą (mažiau nei 12). Maitinasi daugiausia angliavandeniais. Svoris išlieka normalus, nėra nuolatinio susirūpinimo svoriu/figūra, nebūdingas iškreiptas kūno vaizdo suvokimas.Anoreksija ir bulimija
Pernelyg griežtai laikantis dietų galima susirgti sunkiomis ligomis – anoreksija ir bulimija.
Sakoma, kad grožis reikalauja aukų, tačiau viskas turi ribas. Pernelyg griežtai laikantis dietų galima susirgti sunkiomis ligomis – anoreksija ir bulimija. Vis daugiau dėmesio šioms ligoms skiria spauda ir televizija: ligų atvejų vis daugėja, o padariniai gali būti labai liūdni. 5-18 proc. ligonių miršta, 40 proc. atvejų liga tampa chroniška.Truputis istorijos
Anoreksija pirmą kartą minima viduramžių epochoje. Tyrinėjant viduramžių aukštuomenės gyvenimą buvo rastas dokumentuose aprašytas 1245 metais gimusios Vengrijos princesės Margaritos gyvenimas. Jos tėvas norėjo, kad princesė taptų vienuole, tačiau vėliau pakeitė savo sprendimą ir pradėjo ieškoti jai vyro. Gaila, tačiau vyras buvo renkamas kaip sosto įpėdinis, o į princesės Margaritos norus nebuvo atsižvelgiama. Margaritai nepatiko nei vienas kandidatas, todėl ji stengėsi atrodyti kuo bjauresnė, kad vyrai iš tolo jos bijotų. Ji ėmė pasninkauti ir dirbti iki išsekimo. Jos kūnas labai sumenko ir būdama 26 metų ji mirė. Badavimas, normalaus svorio baimė bei per didelis fizinis krūvis yra anoreksijos požymiai.Anoreksija ar bulimija?
Atskirti anoreksiją nuo bulimijos dažnai būna sunku, nors abi ligos turi savo bruožų. Anoreksijai būdingas staigus svorio mažėjimas, o bulimijai – alkio priepuoliai. Nuo vienos ligos prie kitos pereinama pamažu, todėl sunku nustatyti, kur yra riba. Neretai sergantiems pasitaiko simptomų mišinys.Statistika
Anoreksija yra gana dažna liga. Dažniausiai serga moterys (1-2 proc.), daug rečiau vyrai (0,1 proc.). Dažniausiai suserga 12-18 metų merginos, tačiau serga ir vyresnės moterys, taip pat vaikai, kurie prisižiūri filmų, juos paveikia kiti vaikai ar suaugusieji. Ypač jautrūs yra žmonės, kurių profesija susijusi su grakščiu kūnu (šokėjai, modeliai, atletai ir kt.) – 5-18 proc. Ligų baigiasi mirtimi.
Jei nesigydoma, anoreksija tampa chroniška liga maždaug 40 proc. ligonių. 20-30 proc. pasveiksta savaime, t.y. svoris normalizuojasi, tačiau psichiniai ir socialiniai sutrikimai išlieka.
Nuo septinto dešimtmečio ši liga diagnozuojama dažniau. Negalima vienareikšmiškai atsakyti kokios yra priežastys. Gal padaugėjo sergančių, o gal medikai skiria daugiau dėmesio šiai ligai.
Bulimijos rizikos grupei priklauso 1-3 proc. moterų ir 0,3 proc. vyrų. Teisingai gydant ligą pasveiksta 20-30 proc. ligonių, 30 proc. ligonių būklė pagerėja.Kas yra anoreksija?
Anoreksija – valgymo sutrikimas, dažniau pasitaikantis mergaitėms ar moterims nei vyrams. Jos pradeda taip smarkiai riboti suvalgomo maisto kiekį, kad kūno svoris nukrenta 15 ir daugiau procentų. Moterims nutrūksta menstruacijų ciklai (o mergaitėms neprasideda kada turėtų). Jos labai mažai valgo įtikėjusios, jog yra pernelyg storos, nors iš tiesų neturi viršsvorio. Kenčiantys nuo anoreksijos, paprastai perdėtai rūpinasi valgomo maisto kokybe, atidžiai kontroliuoja kaloringumą, susidaro savas taisykles – ką valgyti ir ko jokiu būdu ne. Susigalvoja ypatingus būdus kaip valgyti ir gyventi. Jie gali visiškai atsisakyti maisto, kuriame yra riebalų, sąmoningai vengti storinančio maisto arba reikalauti, kad maistas būtų paruoštas ir pateiktas tik jų sugalvotu būdu. Užsiima pernelyg aktyvia fizine veikla. Tipiškiausia ligos pradžia sietina su 12- 14 m. amžiumi. Nustatyta, kad besilaikančios dietos paauglės valgymo sutrikimais suserga 8 kartus dažniau, nei jų bendraamžės, tačiau anoreksija nebutinai susijusi su paauglystėje vykstančiais pokyčiais. Kasmet vis didėja vaikų su valgymo sutrikimais skaičius, bet sergančiųjų vaikų tarpe mažesnių nei 7 m. pasitaiko retai. Pasaulyje didžiausiomis rizikos grupėmis laikoma – 14- 20 m. merginos bei moterys, 15- 19 m. baletošokėjos. Berniukai dažniau serga anoreksija nei paaugliai vaikinai arba vyrai.
Gydymo procesas yra labai ilgas. Žmogus, kenčiantis nuo anoreksijos, pasiekia kritinį svorį, ir net fiziškai nebepajėgia užsiimti jamįprasta kasdiene veikla. Reanimacijos ar ligoninės gydytojams pirmiausia tenka kovoti už paciento somatinės būklės atstatymą. po kurio seka ilgas gydymas (psichiatrijos klinikoje, paskui ambulatoriškai) medikamentais bei psichoterapija. Kartais tai trunka metus, o kartais ir kelis. Pasveikimas prasideda nuo atsistačios fiziologinės kūno veiklos. O tada ilgalaikėje psichoterapijoje bandomas formuoti sugebėjimas rūpintis pačiu avimi.Lietuvoje Ligonių kasų nustatytas anoreksijos gydymo laikas stacionare yra 32 dienos.Tuo tarpu Švedijos, Anglijos, JAV klinikose nervinė anoreksija gydoma ne trumpiau 6 mėn., po to gydymas tęsiamas dieniniuose stacionaruose. Sėkmingu atveju tai trunka apie metus. Nors pagrindinės nervinės anoreksijos priežastys toliau lieka neaiškios, tačiau vis daugiau duomenų rodo sociokultūrinių faktorių svarbą.

Nervinė anoreksija (anorexia nervosa)
Tiesiogiai išvertus “anorexia” – apetito nebuvimas. Tai neteisingas ligos apibūdinimas, nes dažnai sutrinka ne apetitas, o mityba. Žodis “nervosa” rodo, kad sutrikimo priežastis yra susijusi su centrine nervų sistema.
Nervinė anoreksija – tai valgymo sutrikimas, atsiradęs pradėjus labai riboti valgomo maisto kiekį arba visiškai jo atsisakius.
Anoreksikai, nepaisant jų svorio, mano esantys nutukę. Dažnai jie nesupranta, kad jau pakankamai sumažino svorį, ir vis tiek mano, jog dar yra nutukę, jie siekia tobulybės ir kelia savo kūnui labai didelius reikalavimus. Džiaugiasi galėdami valdyti savo kūną, o svorio mažėjimą sieja su pastangų rezultatais. Norėdami numesti kuo daugiau svorio, jie vengia kaloringo maisto ir gali išsekti net iki mirties. Dažniausios mirties priežastys būna depresija bei ligos, kurių negali nugalėti nusilpęs organizmas. Mirtingumas yra apie 5-18 proc.
• Nervine anoreksija dažniausiai suserga 14-18 metų paauglės ir jaunos moterys.
• Iš visų sergančiųjų vyrai sudaro 5-10 proc.
• Berniukai dažniau serga anoreksija nei paaugliai ar suaugę vyrai.
• Nuo anoreksijos miršta 5-10 proc.sergančiųjų.
Anoreksija sergančių asmenų kūno svoris 15 proc. ir daugiau yra mažesnis už normalų (KMI ≤ 17,5). KMI – tai kūno masės indeksas, apskaičiuojamas pagal formulę:

(Normalus kūno svoris, kai KMI 18,5 – 24,9).
• Sergančiuosius kamuoja didelė baimė priaugti svorio nors dažnai jie sveria per mažai. Įkyrios mintys verčia jaunuolius sąmoningai mažinti svorį, vengti kaloringo maisto. Anoreksija sergantys asmenys pastoviai domisi dietomis, aktyviai užsiima fizine veikla, slepia savo val.gymo įpročius, tėvams ir draugams sako, kad valgo normaliai.
• Sergantiems anoreksija pakinta kūno formos suvokimas. Net išsekę dėl bado žmonės jaučiasi nutukę, nepastebi savo liesumo ir per mažo svorio, mato tik nereikalingus riebalus, kuriais nori atsikratyti ir toliau laikosi dietos.
• Moterims išnyksta menstruacijos. Vyrams – sumažėja seksualinis potraukis ir potencija.
• Jei valgymo sutrikimai prasideda prieš lytinio brendimo pradžią, tai brendimas gali sulėtėti arba visiškai sustoti.

Nervinę anoreksiją galima įtarti pastebėjus, kad paauglys (dažniausiai) palaipsniui mažina maisto porcijas, kol visai nustoja valgyti. Meluoja apie valgį tėvams ir draugams. Vengia bendrauti su žmonėmis, nutolsta nuo draugų, pasineria į mokslus. Tvirtina, kad „jaučiasi storas“, net jei yra išsekęs, arba galvoja, kad kuri nors viena kūno dalis yra „per stora“. Bijo priaugti svorio. Labiausiai domisi sportu, svorio metimu ir dietomis. Negali susikaupti, jam sunku užmigti, nuolat šalta.Sergantys nervine bulimija badauja, paskui per trumpą laiką suvalgo gausybę maisto, persivalgo, paskui vemia, vartoja laisvinančiuosius ir aktyviai sportuoja, savo mitybos įpročius slepia nuo tėvų ir draugų. Bjaurisi ir gėdijasi tokio savo elgesio, yra prislėgti, dažnai kintančios nuotaikos, jaučia, kad negali kontroliuoti savo gyvenimo. Juos apsėda mintis apie svorio metimą, nors svoris visai normalus ar kiek padidėja.
Didžiosios Britanijos valgymo sutrikimų asociacijos duomenimis 0,8 proc. populiacijos serga nervine anoreksija, nervine bulimija – 1 proc. Apie 10 proc. ilgai sergančių anorektikų miršta nuo išsekimo. (Lietuvoje tikslūs epidemiologiniai tyrimai nebuvo atlikti.)Anoreksijos požymiai
1. Kūno svoris mažiausiai 15 proc. yra mažesnis už normalų. Kūno masė apskaičiuojama pagal kūno masės indekso (KMI) formulę. 15 proc. mažiau normos atitinka KMI 17,5.
2. Didelė baimė priaugti svorio, nutukti, neatsižvelgiant į dabartinį svorį.
3. Sutrikęs kūno suvokimas (svorio, formos). Net išsekęs dėl bado žmogus jaučiasi nutukęs.
4. Trečdaliui moterų išnyksta menstruacijos.Kas sukelia anoreksiją?
Progresuojant ligai drauge veikia ir biologiniai, ir psichologiniai, ir šeimos bei visuomenės veiksniai.Biologiniai veiksniai
Manoma, kad sergančioms anoreksija moterims sutrinka galvos smegenų zona, kuri kontroliuoja norą valgyti, seksualinį potraukį ir menstruacijas. Gali būti, kad šis sutrikimas yra ne anoreksijos priežastis, o mažėjančio svorio padarinys. Buvo atlikti tyrimai su dvyniais. Dvyniai būna monozigotiniai ir dizigotiniai. Monozigotiniai dvyniai išsivysto iš to paties apvaisinto kiaušinėlio (zigotos) dalių, kai jos atsiskiria viena nuo kitos. Tokie dvyniai turi identišką genetinę informaciją ir yra labai panašūs. Dizigotiniai dvyniai išsivysto, kai apvaisinami du kiaušinėliai skirtingais spermatozoidais. Tokie dvyniai turi nevienodus genus ir gali būti net skirtingų lyčių. Tyrimai rodo, kad tikimybė susirgti anoreksija antram monozigotiniam dvyniui, jei ja serga pirmasis, yra 50 proc., o heterozigotiniam dvyniui – 10 proc.. Tai rodo, kad didelę įtaką daro paveldimumas.

Psichologiniai veiksniai
Anoreksija dažnai išsivysto brendimo laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu mergaitė tampa moterimi ir ieško savojo “aš”. Ji dažnai jaučiasi nesaugiai. Bandymas išmokti kontroliuoti savo svorį suteikia jai saugumo jausmą. Anoreksija sergančios mergaitės šeimoje dažnai būna labai saugomos, neatsižvelgiama į jų besivystantį savarankiškumą. Taip pat neigiamą įtaką daro ir konfliktai. Gali būti, kad toks aplinkinių elgesys yra ne priežastis, o padarinys: anoreksija dar labiau padidina tėvų susirūpinimą, norą apsaugoti vaiką nuo konfliktų ir sunkumų.Šeimos ir visuomenės veiksniai
Vakarų visuomenėje grožio idealas jau nuo 1960-ųjų yra lieknas kūnas. Ir dabar ideali moteris turi būti graži, liekna, išpuoselėta, gera virėja, žmona, motina ir dar sugebėti daryti karjerą. Ypač nepalankiai vertinamas moterų antsvoris. Vyras su antsvoriu apibūdinamas kaip stotingas, o moteris – nutukusi. Reklamose ir filmuose sudaromas įspūdis, kad tik lieknos moterys gali tikėtis sėkmės ir meilės. Tokius joms keliamus reikalavimus mergaitės pradeda suvokti brendimo laikotarpiu, kai jų kūnas sparčiai keičiasi. Jeigu šeimoje ir visuomenėje mergaitė jaučiasi netvirtai, trūksta dėmesio ar ji pati per anksti siekia atsiskirti ir pradėti savarankišką gyvenimą, sutrinka asmenybės suvokimas. Tai sustiprina norą siekti idealo. Ligos rizika padidėja, jei paauglystėje badaujama eksperimentuojant.Anoreksijos padariniai
Psichikos sutrikimai
Ligonės nesveikai siekia tapti kuo lieknesnės. Dėl sutrikusio savo kūno suvokimo ligonėms atrodo, kad jos yra nutukusios. Jos laikosi dietų ir įsidėmi kiekvieną menkniekį, kurį suvalgo. Vos svoriui padidėjus keliais gramais kyla didžiulė panika. Tai paskatina dar labiau sugriežtinti dietą. Jos atsiduria užburtame rate, dažnai kyla depresijos priepuolių, padidėja jautrumas.

Mitybos sutrikimai
Sergančiųjų tikslas yra tobulas kūnas. “Gerai” ar “nuostabiai” netinka, reikia dar geriau. Pagal mitybos pokyčius galima ligones skirstyti į dvi grupes: pusė sergančiųjų pastoviai laikosi dietos, o kitai pusei pasitaiko bulimijos simptomų (dažno alkio protrūkiai). Be dietų jos dažnai vartoja apetitą slopinančias priemones, šlapimą varančius vaistus, daug sportuoja. Taip išsekinus organizmą susergama. Šlapimą varantys vaistai yra pavojingi sveikatai, nes vartojami ne pagal paskirtį. Dažnai neteisingai manoma, kad jie sumažina kalorijų pasisavinimą. Jie tik padidina išskiriamų skysčių kiekį ir gali sukelti skysčių trūkumą, pavojingai sumažinti kraujospūdį. Tai gali pakenkti vidaus organams, pavyzdžiui, inkstams. Be to, piktnaudžiavimas šiais vaistais sukels hipokalemiją – kalio trūkumą kraujyje, o komplikacijos bus dar sunkesnės. Nutukusios moterys dažnai sportuoja, leidžia sau užkąsti tik tada, kai padaro mankštą. Taip elgiasi ir anoreksikės. Per didelis fizinis krūvis kartu su badavimu perkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą, todėl joms dažnai pritemsta sąmonė.Fiziniai sutrikimai
Sergančios merginos yra netik labai lieknos, bet jų svoris mažiausiai 15 proc. yra mažesnis už normalų. Vidutiniškai jos netenka 45-50 proc. svorio. Daug ligonių netenka apie 30 kg. Dėl kūno svorio sumažėjimo ir badavimo gali atsirasti fizinių sutrikimų. Dėl hormonų sutrikimų išnyksta mėnesinės. Jei sutrikimas atsiranda prieš brendimą, atsilieka vystymasis. Anoreksijos padariniai gali būti ir sulėtėjęs širdies ritmas, žemas kraujospūdis, nukritusi kūno temperatūra, išsausėjusi oda, susilpnėję raumenys, plaukų slinkimas ir audinių pabrinkimas, sutrikusi mineralinių medžiagų apykaita. Šie pakitimai visiškai išnyksta, kai ligonė pradeda normaliai maitintis. Dėl badavimo sumažėja energijos suvartojimas, todėl krenta svoris.Patarimai
Nepamirškite, kad mitybos klausimas ligonei ir artimiesiems yra problemiška tema. Artimiesiems prireiks tikrai daug laiko, sugebėjimo suprasti, kantrybės ir, aišku, meilės.Nervinė bulimija
Kaip atrodo bulimija serganti moteris? Kartais – visai nepanaši į ligonę. Aplinkiniams ji daro gerą įspūdį: rūpinasi savimi, nevalgo, kas pakliuvo, daug sportuoja. Net šeimos nariai ir artimi draugai dažniausiai nieko nepastebi. Tačiau iš tikrųjų jos gyvenimą valdo. maistas.
Nervinė bulimija – mitybos sutrikimas, psichikos sutrikimas, pasireiškiantis pasikartojančiais, liguistais alkio ir valgymo priepuoliais, dažniausiai pasireiškiančiais po įvairių ilgiau ar trumpiau trukusių dietų ir nervinės anoreksijos, tai liga, kurios metu pasireiškia pasikartojantys persivalgymo epizodai, jų metu suvalgomas didelis maisto kiekis, vėliau taikomos įvairios priemonės persivalgymo pasekmėms šalinti.Oficialia liga ji pripažinta visai neseniai – 1980 metais. Pastaruoju metu ši klastinga liga labai plinta. Nemažą įtaką tam daro visuomenės formuojami grožio stereotipai. Neatsitiktinai 90 proc. sergančiųjų – moterys. Bulimikės paprastai labai rūpinasi savo išvaizda, daug mankštinasi, dažnai badauja, laikosi sekinančių dietų. Tačiau galvoje nuolat sukasi mintys apie maistą. Vienas persivalgymo priepuoliai ištinka netikėtai. Kitos juos planuoja iš anksto: ieško ramaus kampelio, kur galėtų likti vienos, iš anksto prisiperka produktų. Prasidėjus nevaldomam valgymo priepuoliui iš pradžių juntamas palengvėjimas, nes maistas savotiškai ramina. Vėliau pradeda kankinti kaltės jausmas, mintys apie gresiantį antsvorį. Tada griebiamasi priemonių to išvengti: geriami vidurius laisvinantys, skysčių išsiskyrimą skatinantys vaistai, stengiamasi dirbtinai sukelti vėmimą. Beje, “įgudusioms” bulimikėms net nereikia kišti pirštų į gerklę – pakanka įtempti pilvo raumenis.
Daugelis jų patiria nepilnavertiškumo kompleksą ir mano esančios nenormalios. Jos jaučiasi kaltos, bjaurisi ir nekenčia savo kūno. Tai dažnai, kaip ir sergant anoreksija, sukelia depresijas, taip pat padidėja dirglumas, atsiranda neramumas ar apatija, polinkis alkoholiui, vaistams, sutrinka miegas, sumažėja lytinis potraukis, atsiskiriama nuo visuomenės. Metų metus ligonės gyvena dvigubą gyvenimą: aplinkiniams atrodo, kad jos normaliai maitinasi, o iš tikrųjų jos badauja. Dažni alkio priepuoliai slepiami.Rizikos grupės
Nėra duomenų, kad nervinė bulimija būtų paveldima. Iš kartos į kartą gali būti perduodamas tik tam tikras psichologinis tipas. Šia liga dažniausiai suserga itin jautrios moterys, turinčios polinkį pilnėti. Pirmasis “žingsnis” į bulimiją – įvairios radikalios dietos, “išmušančios iš vėžių” medžiagų apykaitą.
Bulimija gali susirgti, jei:
• esi perfekcionistė (visose gyvenimo srityse sieki tobulumo);
• esi linkusi į depresiją. Tokiu atveju persivalgymo – vėmimo priepuoliai laikinai padeda užmiršti tikrąsias depresijos priežastis;
• esi impulsyvaus būdo, mėgsti “aštrius” pojūčius ir riziką;
• trūksta pasitikėjimo savimi;
• esi nepatenkinta savo kūnu;
• keli sau nerealius tikslus;
• vaikystėje buvai maitinama prievarta, įkalbinėjimais ir pan.Bulimijos požymia
1. Dažni alkio priepuoliai.
2. Po valgymo priepuolių ligoniai stengiasi įvairiomis priemonėmis sumažinti svorį.
3. Per didelio svorio baimė.Kas būdinga sergantiems bulimija?
Sergantieji bulimija jaučia nenugalimą potraukį valgyti, valgo įprastai arba besaikiai persivalgo, per palyginti trumpą laiką suvartoja labai didelius maisto kiekius ir nejaučia sotumo jausmo. Priepuolio metu praranda kontrolės jausmą ir negali liautis valgius. Praėjus priepuoliui, taiko įvairias priemones svorio augimui išvengti, vartoja įvairias organizmo valymo priemones: dirbtinai sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurius laisvinančiais preparatais, diuretikais, vartoja klizmas, badauja, labai intensyviai mankštinasi. Atsiranda baimė sustorėti, nuolatinis susirūpinimas savo svoriu bei kūno forma. Toks elgesys yra lydimas didžiulio kaltės jausmo, tačiau bulimijos epizodai ramina, mažina įtampą. Paprastai ligoniai bulimiją slepia ir net namiškiai gali to neįtarti metų metus. Bulimijos atveju ligonių svoris išlieka normalus, tačiau nuolatiniai persivalgymo ir organizmo valymo priepuoliai sekina organizmą, surikdo neuroendokrininę pusiausvyrą, elektrolitų balansą.Ligos priežastys
Priežastys, sąlygojančios šį susirgimą, panašios kaip ir sergant nervine anoreksija. Įtakos turi santykių sutrikimai su tėvais ankstyvojoje vaikystėje, įvairios stresinės situacijos, ypač didelę reikšmę turinčios brendimo laikotarpiu, kai padidėja viso organizmo jautrumas. Sutrinka medžiagų, atsakingų už alkį ir sotumą apykaita, sumažėja riebumo ir saldumo pojūtis. Be to, sergant nervine bulimija, gerokai dažnesni nuotaikos sutrikimai, asmenybės pakitimai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais. Skirtingai nei sergant nervine anoreksija, mažesnę įtaką turi genetiniai faktoriai. Didelę svarbą turi šiuolaikinės visuomenės peršami grožio standartai – sekdamos šiais pavyzdžiais paauglės pradeda laikyti save storomis, laikosi dietos badauja.Bulimijos simptomai
• Nevaldomi valgymo priepuoliai. Vienu “prisėdimu” bulimikas gali suvalgyti didžiulį maisto kiekį (iki 20000 ir daugiau kalorijų).
• Ligonis jaučia, kad negali kontroliuoti apetito.
• Po valgymo priepuolių dažnai stengiamasi sukelti vėmimą, kad maistas pasišalintų maistą iš organizmo.
• Trečdalis ligonių, bijodamos nutukti, geria vidurius laisvinančius, skysčius šalinančius, apetitą slopinančius vaistus.
• Kai kurios bulimikės, kankinamos minčių apie sustorėjimą, po persivalgymo priepuolio ypač daug mankštinasi, klizmomis valo žarnyną, badauja – iki kito priepuolio.Ligos eiga
Dažniausiai šia liga serga paauglės mergaitės. Nervinė bulimija gali išsivystyti po dietos, o taip pat ir po nervinės anoreksijos. Nors pacientų kūno masė normalus ar nedaug didesnis už normalų, tačiau tik trečdalis ligonių būna patenkinti savo svoriu. Liga iš pradžių pasireiškia maisto apribojimo ir persivalgymo epizodais, po kurio laiko pacientas stengiasi sukelti dirbtinį vėmimą ar pradeda vartoti vidurius paleidžiančius vaistus. Priepuolį paprastai išprovokuoja stresinė situacija, nerimas, po jo seka kaltės jausmas, depresija. Kartais persivalgymo priepuoliai planuojami iš anksto. Pasirenkamas kaloringas, lengvai praryjamas ir išvemiamas maistas: saldumynai, riebalai. Persivalgymo priepuolis trunka maždaug apie vieną valandą. Vėmimas sukeliamas kišant pirštus į burną, dėl ko gali atsirasti net pažeidimų ant rankų. Ilgainiui pacientas gali sukelti vėmimą refleksiškai, nekišdamas pirštų į burną. Neretai kartu pasireiškia depresija, sutrinka santykiai su kitais žmonėmis. Kartais toks ligonis tampa impulsyvus, demonstratyvus, nesugeba susivaldyti, dėmesio siekia bet kokia kaina. Nerimui, pablogėjusiai nuotaikai šalinti ligoniai pradeda vartoti alkoholį ar narkotikus.
Ligos eiga gali būti nepertraukiama ar priepuolinė. Dažniausiai ji prasideda paauglystėje, labiau paplitusi tarp aukštesnio socialinio sluoksnių atstovų. Mirtingumas mažesnis nei sergant nervine anoreksija, siekia apie 1%. Po dviejų metų nuo ligos pradžios apie pusei pacientų stebėtas stabilus pagerėjimas.Bulimijos padariniai
Po vėmimo lieka tik apie trečdalis tų kalorijų, kurios buvo gautos valgymo metu. Juo daugiau valgymo – vėmimo ciklų praeina, tuo daugiau netenkama kalorijų. Vėmimas neleidžia pajausti sotumo jausmo, todėl po tam tikro laiko padaugėja ir padažnėja valgymo priepuolių. Jų pavojų dar labiau padidina griežta dieta ir apetitą slopinančių priemonių vartojimas.
Ilgainiui sutrinka virškinimas: pučia vidurius, pykina, skauda papilvę, užkietėja viduriai. Dažni vėmimai dirgina stemplę. Kadangi vemiant į burną patenka skrandžio rūgščių, pradeda skaudėti dantis. Dantų plovimas nieko nepadeda, priešingai – rūgštys dar labiau pažeidžia dantis.Komplikacijos
Dažna komplikacija dantų ėduonis, sąlygotas dažno vėmimo, pernelyg didelio saldumynų vartojimo. Retais atvejais gali padidėti paausinės seilių liaukos, fermento amolazės kiekis kraujyje. Rečiau nei sergant nervine anoreksija, sutrinka menstruacinis ciklas – mėnesinės pasidaro nereguliarios ar išnyksta. Dėl dažno vėmimo gali įtrūkti stemplės gleivinė, prasidėti kraujavimas. Retais atvejais prakiūra skrandis ar pasireiškia ūmus skrandžio išsiplėtimas, šiuo atveju būtinas skubus chirurginis gydymas. Kaip ir nervinės anoreksijos atveju, organizmas netenka daug vandens, sutrinka elektrolitų (ypač kalio) apykaita. Vartojant vidurius laisvinančius vaistus sulėtėja žarnyno motorika, gali prasidėti vidurių užkietėjimai. Neretai sumažėja kraujo spaudimas, atsiranda skausmai širdies plote, sutrinka širdies ritmas.Kaip kontroliuoti apetitą
Jeigu persivalgymo priepuoliai ištinka ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir trunka ne trumpiau kaip tris mėnesius, – tai jau rimta liga. Geriausia iš karto kreiptis į psichoterapeutą.
Šie patarimai – toms, kurios yra linkusios šiaip persivalgyti.
1. Užsirašyk, ką ir kada valgai, būtinai pasižymėk, kaip tuo metu jautiesi. Sverkis ne dažniau kaip kartą per savaitę.
2. Peržiūrėjusi kelių savaičių užrašus, pabandyk suprasti, kas sukelia persivalgymo priepuolius. Vėliau stenkis išvengti tokių situacijų arba sugalvok, kaip, be maisto, galėtum jas įveikti.
3. Stenkis per daug neišalkti. Valgyk reguliariai, ne rečiau kaip tris kartus per dieną (dar geriau – penkis, bet po nedaug). Iš anksto numatyk, ką valgysi pusryčiams, pietums, vakarienei. Po ranka visada turėk nekaloringų užkandžių.
4. Pagalvok, kuo galėtum užsiimti, kai galvoje ims suktis įkyrios mintys apie maistą.
5. Nepiktnaudžiauk dietomis. Nedrausk sau jokių – net kaloringiausių – produktų.
6. Pajutusi nenumaldomą norą valgyti, stenkis susilaikyti nors pusvalandį. Per tą laiką ramiai pagalvok, ką ketini valgyti, gali net suskaičiuoti kalorijas. Tada pasvarstyk, ar verta. Jeigu tą kartą pavyks ištverti, apdovanok save. Tik ne gardžiu kąsneliu, o, pavyzdžiui, maloniu pasivaikščiojimu arba pusvalandžiu putų pilnoje vonioje.Patarimai
Laikytis gydytojo nurodymų, lankytis pas psichoterapeutą.Anoreksijos ir bulimijos pasekmės sveikatai
• Paaugliai nustoja augti ir vystytis.
• Skauda ir svaigsta galva, atsiranda nuovargis, spengia ausyse.
• Slenka plaukai, lūžinėja nagai, išsausėja oda.
• Genda dantys, nes dažnai išvemiamos skrandžio rūgštys kenkia dantims.
• Kamuoja depresija, nemiga.
• Moterims išnyksta arba tampa nereguliarios menstruacijos.
• Trūkstant organizme kalcio, kaulai pasidaro labai trapūs ir greitai lūžta.
• Raumenis traukia mėšlungis.
• Susergama kepenų, inkstų ligomis.
• Sutrinka skrandžio ir žarnyno veikla. Atsiranda širdies aritmija, sulėtėja pulsas.
• Gali ištikti mirtis.Išvados
Dažniausiai šeimos nariams būna labai sunku suprasti, kodėl jų mylimas žmogus kenčia nuo valgymo ir svorio problemų. Kaip bebūtų sunku, svarbu pripažinti, kad tik sergantysis žmogus gali nuspręsti kreiptis pagalbos ir nuspręsti, kokios pagalbos jam reikia.
Valgymo sutrikimai – tai įveikos strategija, kuria žmogus naudojasi susidūręs su gilesnėmis problemomis, kurios yra per daug skausmingos ar per sudėtingos, kad su jomis būtų galima kovoti tiesiogiai.
Niekas nežino konkrečių būdų, kaip išvengti nervinės anoreksijos ir bulimijos . Tačiau suaugusieji gali padėti savo vaikams ugdydami sveiką požiūrį į save ir savo kūną.
Būtent tai gali apsaugti vaikus nuo galimų valgymo sutrikimų. Daugiau informacijos tėvai ir visi susirūpinę asmenys gali gauti kreipdamiesi į psichiatrą, psichologą ar šeimos gydytoją.

LITERATŪRA:

“Psichologija” David G. Mayers

“Valgymo sutrikimai” A.Gudelis/ Aliausėdas

“Depresija” Dembinskas A.

“Psichologinis konsultavimas” Kočiūnas R.

Psichologija studentui: vadovėlis

žurnalas “Sveikas žmogus”

www.valgymosutrikimai.lt

www.sveikas.lt

www.medicine.lt

www.ligos.lt/straipsniai.

www.moteru.takas.lt

www.ssinstitut.lt

www.lux.lcn.lt/archyvas

Leave a Comment