psichikos sutrikimai

ĮVADAS

Mūsų visuomenėje psichikos sutrikimai plinta ir tampa vis didesne problema. Sutrikimų yra įvairiausių – nuo sunkių negalią sukeliančių – kaip schizofrenija, iki nuotaikų sutrikimų ar valgymo patologijų.
Psichikos sutrikimai suprantami kaip kliniškai stabilios ar periodiškai pasikartojančios būklės charachterizuojamos pokyčiais mąstyme, nuotaikose ir elgesyje; susiję su asmenine kančia ar sumažėjusiu funkcionavimu vienoje ar keliose gyvenimo sferose. Psichikos sutrikimai yra charachterizuojami specifiniais simptomais.
Žmogaus psichika yra neapčiuopiama, nepamatoma, nepasveriama, neapibrėžiama mums įprastais matavimo vienetais. Psichikos sutrikimai Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje nevadinami ligomis. Jiie įvardyti – psichikos ir elgesio sutrikimai. Šie sutrikimai pasižymi labai didele savo įvairove. Net ir tas pats sutrikimas, tačiau skirtingiems asmenims gali pasireikšti visiškai skirtingai. Jis paveikia asmens mąstymą, elgesį, jausmus, santykius su kitais asmenimis. Psichikos sutrikimų priežastys glūdi ne vien tik pačiame žmoguje (pvz., atsiradus sudėtingiems pakitimams kai kuriose galvos smegenų struktūrose susergama depresija), bet ir žmogaus psichologiniuose išgyvenimuose bei žmogų supančioje aplinkoje. Turbūt kiekvienas asmuo savo gyvenime yra susidūręs su trumpomis nerimo, streso, įtampos akimirkomis. Tai yra įprasta žmogaus gyyvenime. Jeigu tokie išgyvenimai turi aiškią juos sukėlusią priežastį, jei jie trunka neilgai, tai dar nėra didelė problema ar ligos rimtos pradžia. Tiesiog taip žmogus reaguoja į įvairius jį ištikusius stresus ar nelaimes. Bet jeigu tokios būsenos užsitęsia netgi kelias savaites ar

r mėnesius, sutrikdo normalų elgesį ir gyvenimą, reikėtų pradėti ieškoti pagalbos.

1. NUOTAIKOS SUTRIKIMAI

Svarbiausias šių sutrikimų bruožas yra pasikeitusi žmogaus nuotaika, dažniausiais atvejais tai yra depresija arba pakilumas. Dauguma iš šių sutrikimų gali kartotis. Kai kurių sutrikimų atveju būna nuotaikų svyravimai: prislėgta (depresija) ir pakili, džiugi nuotaika (manija), kuri netgi gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Tarp pakilimų ir nuopolių asmuo jaučiasi visiškai normaliai.

1.1. Bipolinis sutrikimas

Būklė, kai žmogus tarp pakilimų ir nuopolių jaučiasi visai normaliai yra vadinama bipoliniu sutrikimu. Jis gali būti paveldimas, taip pat šį sutrikimą gali sukelti ir somatinės problemos: galvos sužeidimai, neurologinės arba bendro pobūdžio ligos. Jis pažeidžia vieną iš šimto asmenų.
1.2. Manija

Manijos simptomai yra tokie:
• neįprasto pakilumo jausmas, euforija arba dirglumas;
• mažesnis miego poreikis;
• didesnis nei įprasta poreikis kalbėti ar poojūtis, kai asmuo negali sustoti kalbėjęs;
• didelis išsiblaškymas, kai dėmesys labai lengvai nukrypsta į išorinius nereikšmingus dalykus;
• minčių antplūdis arba pojūtis, kad mintys greitai bėga;
• darbai, kurie turi blogas pasekmes ( labai didelės išlaidos, lytinių santykių nesaikingumas ir kt.);
• didybės jausmas;
• didelės veiklos planavimas (moksle, darbe, visuomenėje) arba jausmas, kad reikia skubėti.

1.3. Depresija

Yra skiriamos trys depresijos simptomų grupės:

Pagrindiniai :
• bloga nuotaika;
• interesų ir pasitenkinimo praradimas bei energijos sumažėjimas;
• nuovargis.
Kiti simptomai :
• nesugebėjimas susikaupti;
• dėmesio susilpnėjimas;
• savęs nuvertinimas, pasitikėjimo savimi sumažėjimas;
• kaltės jausmas;
• blogos mintys apie ateitį;
• mintys apie savižudybę;
• miego ir apetito sutrikimai.
Somatiniai simptomai :
• nubundama 2-3 val. Ansčiau nei įp

prasta;
• blogesnė savijauta ryte;
• 5 % žmonių per mėnesį sumažėjęs svoris;
• sumažėjęs lytinis potraukis;
• psichomotorinis slopinimas arba sujaudinimas;
• interesų ir pasitenkinimo praradimas;
• susilpnėjusios emocinės reakcijos į įvykius ir aplinką.

Pagal tokių simptomų pasireiškimo intensyvumą, trukmę bei formą skiriama lengva, vidutinio sunkumo ir sunki depresija.
Depresijos simptomus patiriantys žmonės dažniausiai pirmiausia bando juos įveikti patys. Vartoja žolelių arbatas, vaistinėje paprašo nereceptinių nervus raminančių vaistų ar kreipiasi į šeimos gydytoją prašydami raminamųjų tablečių. Neretas blogą nuotaiką bei nerimą bando malšinti alkoholiu. Deja, šios priemonės nėra itin veiksmingos depresijai įveikti. O “gydymasis” alkoholiu gali paskatinti priklausomumo vystymąsi. Šiandien yra veiksmingų vaistų sutrikusiems biocheminiams procesams galvos smegenyse atnaujinti. Vienas jų, išsiskiriantis saugumu, geru toleravimu bei labai retais nepageidaujamais poveikiais, yra šiuolaikinis antidepresantas citalopramas. Pradėjus vartoti šio medikamento, per keletą savaičių pagerėja depresija sergančio žmogaus nuotaika, dingsta nerimas, miego, apetito sutrikimai, grįžta darbingumas ir gyvenimo džiaugsmas. Tyrimai rodo, kad citalopramas yra vienas tinkamiausių vaistų norint užkirsti kelią galimai depresija sergančiojo savižudybei. Kadangi depresijos gydymas yra ilgalaikis, labai svarbu, kad gydytojo paskirtas vaistas ne tik būtų veiksmingas, bet ir saugus, gerai toleruojamas . Statistika rodo, kad depresija serga 30-50 proc. vyresnių nei 65 m. žmonių. Suaugę vaikai kartais pastebi, kad jų anksčiau buvę veiklūs, energingi, linksmi tėvai tapo verksmingi, suglebę, dirglūs, nuolat nerimaujantys ar jaučiantys nepaaiškinamą baimę, dažnai kalba apie mirtį. Depresija ga

ali būti gydoma ir naudojant psichoterapiją (ypač efektyvus psichoterapijos ir antidepresantų derinys), šviesos terapiją, gydymą nemiga, fiziniais pratimais bei kitais metodais.
1.4. Suicidai
Pasaulyje kiekvieną dieną nusižudo maždaug apie 1000 žmonių, o suicidinių bandymų būna apie 5000. Lietuvoje 100000 asmenų tenka daugiau kaip 30 suicidų. Priežastys sukeliančios savižudybę dažniausiai būna: vienišumas, nusivylimas meile, beviltiškos somatinės ligos, jausmas, kad gyvenimas yra beprasmis, drąsos trūkumas savo gyvenimą pradėti iš naujo. Moteris į savižudybę lydi gyvenimo krizių išgyvenimas bei jų išspręsti nesugebėjimas. Vyrus į savižudybę veda materialinės krizės, socialiniai sunkumai bei nesugebėjimas jų įveikti. Apie 30 % suicidų ir 15 % suicidinių bandimų įvyksta žmogui sergant endogenine depresija. Nuo 7 % iki 21 % suicidų įvyksta dėl stipraus alkoholio poveikio, apie 50 % yra narkomanijos pasekmė.
2. NEUROZINIAI, STRESINIAI IR SOMATOFORMINIAI SUTRIKIMAI
Šie sutrikimai turi bendrą istorinį ryšį su neurozės koncepcija ir esminį ryšį su psichologiniais ligos atsiradimo faktoriais. Klinikinėje psichologijoje yra susiduriama su dvejopo tipo baime- normalia, suprantama baimės reakcija ir patologine baime- fobija.
2.1. Fobija Jos pagrindą sudaro giliai asmenybėje slypintis nerimas. Fobijos mechanizmo esmė yra nerimo perkėlimas nuo pirminės situacijos arba objekto, sukėlusio baimę, į kitą situaciją ar objektą. Asmuo ima pradėti bijoti įvairiausių dalykų, kurie yra tikrojo nerimo šaltinio pakaitailai. Toks perkėlimas- neišspręstų vidinių konfliktų pasekmė. Nerimą keliančių situacijų bandoma išvengti arba jų yra vengiama su didele baime.
2.2. Agrofobija
Tai atvirų durų baimė, buvimas minioje ar ne
egalėjimas greitai ir lengvai pabėgti į saugią vietą. Baimė eiti į parduotuvę, keliauti vienam traukiniu ra kita transporto priemone. Jei agorafobija negydoma, dažnai prisideda depresija, padidėja savižudybės rizika. Tuomet simptomai gali būti panašūs į ribinio asmenybės sutrikimo simptomus – pykčio proveržiai, savęs izoliacijos jausmas, ketinimas žudytis, manipuliavimas. Gali būti kartu ribinis asmenybės sutrikimas ir agorafobija, todėl svarbu nustatyti abu sutrikimas. Asmenis, kuriems yra agorafobija, turėtų konsultuoti psichiatras.
2.3. Socialinės fobijos
Jos dažnai prasideda žmogaus paauglystėje ir koncentruojasi ties baime atsidurti santykinai mažos žmonių grupės dėmesio centre, todėl tokių situacijų asmuo vengia. Jos paprastai yra susijusios su žemu savo vertės pojūčiu bei kritikos baime. Jos gali pasireikšti įvairiai, pvz., paraudimu, rankų virpėjimu, pykinimu ir kt. JAV nuo socialinės fobijos kenčia 2-7% gyventojų. Tai labiau būdinga moterims, bet, priešingai nuo kitų, socialinės fobijos dažnos ir tarp vyrų. Socialinės fobijos prasideda vaikystėje arba paauglystėje ir daug kam asocijuojasi su gėda (Kagan et al., 1988). Viešas pažeminimas arba stresuojantis patyrimas gali išprovokuoti daugiau sunkumų (Barlow, 1988). Kai sutrikimas prasideda, pasveikimas be gydymo yra neįmanomas (Rush et al., 1998).
2.4. Panikos sutrikimas

Tai pasikartojantys panikos priepuoliai, kurie yra nesusiję su kokia nors specifine situacija ar aplinkybėmis, dėl šios priežasties jų negalima prognozuoti. Sergant panikos sutrikimu, sumažėja tolerancija fiziniam krūviui, jo metu raumenyse pasigamina daugiau pieno rūgšties. Manoma, kad ši medžiaga skatina cheminės medžiagos noradrenalino išsiskyrimą smegenyse. Šio susirgimo metu galvos smegenyse pakinta ir kitų cheminių medžiagų apykaita: serotonino, dofamino, gama-amino sviesto rūgšties.
Šio sutrikimo simptomai: dusulys, galvos svaigimas, pykinimas, prakaitavimas, krūtinės skausmas, mirties baimė, odos paraudimas, dažnesnis pulsas, rankų drebėjimas, raumenų dilgčiojimai.
2.5. Reakcijos į sunkų ar užsitęsusį stresą Jos yra susijusios su prisitaikymo mechanizmų sutrikimu bei socialinės veiklos problemų atsiradimu. Stresogeninis poveikis arba ilgalaikės nemalonios aplinkybės yra pagrindiniai šių sutrikimų atsiradime.
2.6. Adaptacijos sutrikimai
Tai yra subjektyvaus distreso arba emocijų sutrikimo būsena, sukelianti socialinės veiklos ar įgūdžių sutrikimus. Ji pasireiškia prisitaikymo prie stresogeninių gyvenimo pokyčių bei įvykių laikotarpiu. Stresorius gali paveikti žmogaus socialinę aplinką, platesnes socialines asmenybės vertybes. Stresoriusgali taip pat paveikti žmogų, bet gali paliesti ir asmens artimus žmones bei bendruomenę. Yra skiriamos penkios normalios adaptacijos stadijos, esant pasikeitusioms gyvenimo sąlygoms bei aplinkybėms:
• Neigimas. Tai yra pasąmoninis gynybos mechanizmas, kuris padeda nematyti ir nepriimti tikrovės kokia ji yra ( su jos skaudžiais įvykiais). Šioje stadijoje kiekvienas žmogus tarsi stengiasi save apgauti, įsivaizduodamas, jog įvykę pasikeitimai nėra tokie jau baisūs.
• Pyktis. Iškyla klausimai: kodėl man taip atsitiko, kas dėl to yra kaltas. Kyla teisėtas pyktis, kuris yra nukreipiamas į save, į kitą asmenį, į Dievą.
• Derėjimasis. Žmogus siekia ieškoti kelių situacijos pakeitimui, bandydamas sumažinti skaudžių pasikeitimų reikšmę, ieško, kas dar yra išlikę gero arba tiesiog kas atsirado naujo.
• Depresija. Kai žmogus supranta, kad situacija yra neišvengiama, kad pokyčiai egzistuoja, jį dažnai apima depresija, asmuo mažiau ima domėtis jį supančiu pasauliu, išgyvena liūdesį bei širdgėlą.
• Priėmimas. Asmuo susitaiko su pasikeitimais, ima ieškoti naujų galimybių, sutinka skaudinančius įvykius ramiai.
2.7. Somatoforminis sutrikimas
Tai yra susirgimas, kurio atsiradimui bei eigai svarbūs psichologiniai faktoriai. Jam išsivysčius, pacientas išsako daugybę somatinių skundų, primenančių tam tikras somatines ligas, tačiau iš tiesų su jomis nesusijusių. Reikalauja pakartotinių tyrimų, nepaisant gydytojo įrodinėjimų, kad simptomai neturi somatinio pagrindo. Šio sutrikimo simptomai:
 Nuolatiniai ligos ieškojimai;
 Nepasitikėjimas gydytojais;
 Pakartotinų tyrimų reikalavimas;
 Nuolatiniai skundai dėl skausmų;
 Nuolatiniai skundai dėl pykinimo;
 Nuolatiniai skundai dėl pilvo pūtimo;
 Nuolatiniai skundai dėl viduriavimo;
 Nuolatiniai skundai dėl kvėpavimo sutrikimų;
 Nuolatiniai skundai dėl dažno širdies plakimo;
 Nuolatiniai slundai dėl galvos svaigimo.

2.8. Hipochondrinis sutrikimas
Tai yra asmens susirūpinimas, kad jis serga sunkia ir progresuojančia somatine liga. Nuolatiniai somatiniai nusiskundimai, susirūpinimas savo sveikatos būkle, dėmesio koncentracija į kai kuriuos savo kūno organus, sistemas ir vidinius pojūčius.

Diagnostikos kriterijai:

• Sunkios ligos baimė ar mintys apie ligą dėl netinkamos simptomų interpretacijos.

• Susirūpinimas liga išlieka ir po medicininių tyrimų įvertinimo ir paaiškinimo.

• Susirūpinimas liga nesiekia kliedesių lygio (pvz., kliedesinis sutrikimas, somatinis tipas) ir nėra apibrėžtas susirūpinimu savo išvaizda.

• Yra stresas ar sutrikusios socialinės funkcijos, kitų svarbių sferų, darbingumo problemų.

• Sutrikimas trunka 6 mėnesius ir ilgiau.

• Susirūpinimas sveikata nėra kitos ligos (generalizuoto nerimo, obsesinio-kompulsinio, panikos sutrikimo, didžiosios depresijos epizodo, atskyrimo nerimo ar somatoforminio sutrikimo) pasekmė.

• Pažymėtina menka įžvalga – kai per sirgimo epizodą asmuo negali pripažinti, kad jo susirūpinimas liga yra pernelyg didelis ar nepagrįstas.
3. SCHIZOFRENIJA, SCHIZOTIPINIS IR KLIEDESINIS SUTRIKIMAI
Schizofrenija yra dažniausias bei svarbiausias šios sutrikimų grupės sutrikimas, kuriam yra būdingi esminiai tam tikro pobūdžio mąstymo ir suvokimo surtikimai, neadekvačios ar blankios emocijos. Mąstymas tampa neaiškus, nenuoseklus. Jausmams bei žmojaus nuotaikai yra būdingas ambivalencija, valios sutrikimas, negatyvizmas. Gali taip pat atsirasti kliedesių, spalvos bei garsai gali atrodyti per daug gyvi, neesminiai paprasčiausių daiktų požymiai gali pasirodyti esantys svarbesni už visą obbjektą. Gali atrodyti, kad mintis bei veiksmus veikia natūralios ar atgamtinės jėgos. Haliucinacijos gali komentuoti žmogaus elgesį arba mintis. Yra jaučiama, jog intymiausios mintys, veiksmai, jausmai yra jaučiami su kitais žmonėmis kartu. Sąmonė būna aiški, intelektas išlieka, nors tam tikri kognityviniai trūkumai gali ir atsirasti. Šis sutrikimas paliečia svarbias žmogaus psichikos funksijas, kurios suteikia normaliam asmeniui galimybę pajusti savo unikalumą, kryptingai orientuoti savo veiklą. Šių sutrikimų atveju yra begalo svarbu ankstyva diagnostika.
4. ORGANINIAI IR SIMPTOMINIAI PSICHIKOS SUTRIKIMAI

Tai yra sutrikimai, kuriuos visus jungia tarpusavyje bendra etiologija, t.y. aiški smegenų liga, pažeidimas arba kitas pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Išskiriamos dvi šių sutrikimų grupės:
• sindromai, kurių struktūroje vyrauja pažinimo funkcijų, tokių kaip atmintis, intelektas, mokymasis sutrikimas ar sensorinių procesų, tokių kaip sąmonė ir dėmesys sutrikimas.
• sindromai, kai daugiausia nukenčia suvokimas, mąstymo turinys, nuotaika ir emocijos arba netgi bendrai nukenčia asmenybė ir elgesys, o pažinimo ar sensoriniai pokyčiai yra negrįžtami, progresuojantys, o kiti gali ir savaime išnykti. Siekiant išvengti smegenų pakenkimų, ypatingai yra svarbu sugoti galvą nuo traumų.
5. PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI, VARTOJANT PSICHOAKTYVIĄSIAS MEDŽIAGAS
Tai yra platus spektras įvairių sutrikimų, besiskiriančių sunkumu. Tai sutrikimai, kurie atsiranda žmogui vartojant alkoholį, įvairias narkotines medžiagas. Priklausomybė nuo alkoholio turi savo psichologines charakteristikas. Ištirta, kad apie 30% alkoholikų tėvų vaikų tampa priklausomais nuo alkoholio. Labai didelę reikšmę alkoholio vartojime turi kultūrinės bei šeimos tradicijos, bet svarbiausią vaidmenį vaidina asmens psichologinis, emocinis budrumas. Žmogus, kuris nuo vaikystės jaučiasi vienišas, nesaugus, kuris kelia sau labai aukštus reikalvimus, nemoka išreikšti savo jausmų turi labai didelę riziką ateityje susirgti šia liga. Alkoholis žmogui padeda atsipalaiduoti, mažina įtampą, padidina pasitikėjimą savimi, leidžia atviriau bendrauti su kitais žmonėmis, tačiau tik laikinai. Mokymasis atvirai bendrauti, spręsti vidinius savo negerumus bei problemas be alkoholio pagalbos padeda nutraukti žudantį alkoholio vartojimą. Sergančių alkoholizmu žmonių yra skiriami keturi tipai ( Jellinek, 1960):
• probleminiai ar konfliktiniai naudotojai. Šiems žmonėms alkoholis turi raminantį poveikį;
• visuomenės ir profesijos priverstas vartotojas, kuriam priklausomybė gali neišsivystyti, tačiau atsiranda nuolatiniai somatiniai sutrikimai;
• buitinis girtavimas su psichofiziologine priklausomybe ir apsinuodijimo požymiais;
• psichopatologijos nulemtas alkoholoizmas su visiška prikausomybe ir kontrolės praradimu.
Šioje diagramoje pateikiama vyrų ir moterų, geriančių stiprių alkoholinių gėrimų bent kartą per savaitę, dalis:

(Kauno medicinos universiteto gyvensenos tyrimų duomenys; 20–64 m. amžiaus gyventojai, procentais).
Iš šios diagramos galima pamatyti, jog vyrų yra daugiau nei moterų, kurie išgeria alkoholonių gėrimų bent kartą per savaitę.

Sergamumas priklausomybėmis nuo alkoholio

2004 2005
Įrašyti į įskaitą pirmą kartą susirgę:
alkoholine psichoze 927 1122
lėtiniu alkoholizmu 1281 1784
Sergantys metų pabaigoje:
alkoholine psichoze 2790 3077
lėtiniu alkoholizmu 60852 60253
100 000-ių gyventojų tenka pirmą kartą susirgusių:
alkoholine psichoze 27,0 32,9
lėtiniu alkoholizmu 37,3 52,3
100 000-ių gyventojų tenka sergančių:
alkoholine psichoze 81,5 90,4
lėtiniu alkoholizmu 1776,5 1770,4
(VALSTYBINIO PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRO DUOMENYS)
Matome, jog lentelėje pateikiami duomenys nėra teigiami, žmonių, kurie turi problemų dėl alkoholio vartojimo vis daugėja ir sergančių įvairiomis ligomis, sukeltomis alkoholio dėka, taip pat skaičius auga.
6. VALGYMO SUTRIKIMAI
Valgymo sutrikimai gali turėti labai rimtų pasekmių sveikatai ar net baigtis mirtimi. Anoreksija, bulimija dažniausiai kankina paauglius, jaunas moteris, pramogų verslo atstovus, sportininkus. Žmonės neretai sąmoningai mažina svorį, badauja, vartoja vidurius laisvinančius, apetitą slopinančius preparatus, sukelia vėmimą, pernelyg intensyviai sportuoja.
6.1. Nervinė anoreksija

Nervinė anoreksija — tai atsisakymas, nenorėjimas valgyti dėl liguisto požiūrio į savo kūną ir noro suliesėti. Sergantys nervine anoreksija kontroliuoja save, kad kuo mažiau suvalgytų. Tai liga, nuo kurios 10 procentų ilgai sergančių miršta dėl išsekimo. Nervinė anoreksija diagnozuojama pasireiškus šiems požymiams:

• Kūno svoris bent 15 % mažesnis nei turėtų būti arba KMI (svoris kg / ūgio m2) yra 17,5 arba mažesnis (vyresniems nei 16 m.).
• Asmuo sąmoningai mažina svorį, vengdamas „storinančio maisto” (badauja, naudoja vidurius laisvinančius ir apetitą slopinančius preparatus, specialiai sukelia vėmimą, pernelyg intensyviai sportuoja).
• Baimė storėti nuolat išlieka kaip įkyri pervertinimo idėja ir asmuo sau nusistato žemą kūno svorio slenkstį.
• Merginoms dingsta mėnesinės.
• Jei sutrikimas prasideda prieš lytinio brendimo pradžią, sulėtėja arba sustoja brendimas.

Sergančių asmenų nervine anoreksija medicinines pasekmės:

• Išnykusios mėnesinės. • Nenormaliai žemas širdies ritmas ir kraujospūdis. Pakinta širdies raumenys. Didėja širdies sustojimo tikimybė. Kraujotakos sutrikimai, pirštų akrocianozė (balantys galūnių pirštai, kai visiškai susitraukia kraujagyslės).
• Kaulų tankio mažėjimas (osteoporozė) – kaulai tampa trapūs. Dantų netekimas.
• Raumenų masės sumažėjimas.
• Ryški dehidratacija, galinti sukelti inkstų darbo sutrikimus.
• Alpimas, nuovargis, bendras silpnumo jausmas, susilpnėjęs imunitetas.
• Sausa oda ir plaukai, dažnai plaukų slinkimas.
• Plaukų augimas ant viso kūno (net neįprastose vietose – pvz., ant veido), vadinamas lanugo. Ši kūno funkcija palaiko šilumą kūne.

6.2. Nervinė bulimija
Nervinė bulimija – tai valgymo sutrikimas, pasireiškiantis pakartotinais persivalgymo priepuoliais ir po jų sekančiu kompensaciniu elgesiu (dirbtinai sukeltas vėmimas, vidurius laisvinamųjų vaistų, arbatų, diuretikų vartojimas, badavimas, dieta, intensyvus sportavimas). Ryšku išskirtinis susirūpinimas dėl kūno svorio.
Nervinę bulimiją galima įtarti pastebėjus tokius požymius:
● Elgesio:

Per trumpą laiką suvalgomas didžiulis maisto kiekis

Persivalgymo periodus lydi vėmimas, laisvinančiųjų vartojimas ir aktyvus sportavimas

Mitybos įpročiai slepiami nuo tėvų ir draugų
● Psichologinius:

Bjaurisi ir gėdijasi tokio savo elgesio

Būdinga prislėgta, dažnai kintanti nuotaika

Prarandamas gyvenimo kontrolės jausmas

Apsėda mintis apie svorio metimą
● Fizinius:

Svoris išlieka normalus arba truputį didesnis

Dažnai skauda gerklę ir kamuoja infekcijos

Nereguliarios menstruacijos

Sausa oda

Nuolatinis nuovargis, dirglumas

Patinusios seilių liaukos

Sunku užmigti .

Bulimijai gydyti dažniausiai taikoma psichoterapija. Tačiau ji veiksminga tik tada, kai pacientas pats suvokia savo ligą ir nori pasveikti . Negydoma bulimija gali sukelti sveikatai pavojingų komplikacijų. Gali sutrikti širdies raumens veikla, trūkti stemplė. Kartai išsivysto rimtos virškinamojo trakto ligos. Ypač pavojinga komplikacija – skrandžio turinio išsiliejimas į pilvo ertmę. Ji gali būti mirtina.
7. NEORGANINIAI MIEGO SUTRIKIMAI
Tai sutrikimai, pasireiškiantys miego trikmės, kokybės ar laiko sutrikimais ( nemiga, mieguistumu, miego –budrumo ritmo sutrikimais ir nenormaliais įvykiais miego metu). Svarbiausia jų atsiradimo priežastimi yra laikomi emociniai faktoriai.
8. SUAUGUSIŲJŲ ASMENYBĖS IR ELGESIO SUTRIKIMAI Šie sutrikimai apima labai daug kliniškai reikšmingų būklių, elgesio stereotipų, kurie yra apstovūs, atspindi žmogui būdingą elgesį bei santykių su pačiu savimi ir kitais būdą. Kai kurie šių būklių ir elgesio stereotipai gali atsirasti ankstyvosiose individualios raidos stadijose. Jie yra konstitucinių veiksnių ir socialinio patyrimo pasekmė, o kiti sutrikimai gali atsirasti vėlesniuose žmogaus gyvenimo etapuose.
9. PROTINIS ATSILIKIMAS
Tai sutrikimai, atsirandantys vaikystėje, šeimose pasitaiko ne vienas.tai specifiniai tarimo bei kalbos sutrikimai. Tai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai, kurių metu ankstyvsiose stadijose raidos sutrinka normalus mokymosi įgūdžių įsisavinimas. Tai specifiniai skaitymo sutrikimai, kai pažeisti skaitymo suvokimo įgūdžiai, skaitomų žodžių pažinimas, garsinio skaitymo įgūdžiai. Tai nėra vien tik biologinės raidos funkcija. Mokymosi įgūdžių turi būti išmokoma ir išmokstama. Jų korekcijai turi įtakos pedagoginė veikla, ugdymas, lavinimas. Su šiais sutrikimais yra susijęs emocijų ir elgesio sutrikimas. Emocinės problemos, elgesio sutrikimai, hiperaktyvumo sindromas, dažnai pasitaikantis žemo savęs vertinimo jausmas ir adaptacijos mokykloje, santykių su kitais asmenimis problemos.

TURINYS

ĮVADAS..............................1
1. NUOTAIKOS SUTRIKIMAI..............................2
1.1. Bipolinis sutrikimas..............................2
1.2. Manija ..............................2
1.3. Depresija..............................2
1.4. Suicidai..............................3
2. NEUROZINIAI, STRESINIAI IR SOMATOFORMINIAI SUTRIKIMAI..........3
2.1. Fobija..............................3
2.2. Agrofobija..............................4
2.3. Socialinės fobijos..............................4
2.4. Panikos sutrikimas..............................4
2.5. Reakcijos į sunkų ar užsitęsusį stresą............................4
2.6. Adaptacijos sutrikimai..............................4
2.7. Somatoforminis sutrikimas..............................5
2.8. Hipochondrinis sutrikimas..............................5
3. SCHIZOFRENIJA. SCHIZOTIPINIS IR KLIEDESINIS SUTRIKIMAI...........6
4. ORGANINIAI IR SIMPTOMINIAI PSICHIKOS SUTRIKIMAI..............6
5. PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI, VARTOJANT PSICHOAKTYVIĄSIAS MEDŽIAGAS..............................6
6. VALGYMO SUTRIKIMAI..............................8
6.1. Nervinė anoreksija..............................8
6.2. Nervinė bulimija..............................8
7. NEORGANINIAI MIEGO SUTRIKIMAI..........................9
8. SUAUGUSIŲJŲ ASMENYBĖS IR ELGESIO SUTRIKIMAI ...............9
9. PROTINIS ATSILIKIMAS..............................9
IŠVADOS..............................10
LITERARŪROS SĄRAŠAS..............................11

IŠVADOS

• Individo psichika yra neapčiuopiama, nepamatoma, neapibrėžiama mums įprastais matavimo vienetais.
• Psichikos sutrikimų priežastys glūdi pačiame žmoguje ir žmogaus psichologiniuose išgyvenimuose, žmogų supančioje aplinkoje.
• Psichikos sutrikimų yra labai daug: nuotaikos sutrikimai, neuroziniai, stresiniai, somatoforminiai sutrikimai, schizofrenija, schizotipinis, kliedesinis sutrikimai, organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, valgymo sutrikimai, psichologinės raidos sutrikimai ir kt.
• Pagrindinis psichinių sutrikimų gydymo būdas yra vaistai.
• Psichikos sutrikimų pradžia priklauso nuo įgimto polinkio sirgti vienokia ar kitokia liga bei įvairių stresų.
• Psichinės ligos yra labai paplitusios ir nediskriminuojančios – jos gali paveikti kiekvieną žmogų.
• Psichinė sveikata priklauso ir nuo fizinės sveikatos – sportuojantis, sveikai besimaitinantis asmuo, gerai išsimiegantis yra energingas ir optimistiškai nusiteikęs.
• Norint, jog individo psichinė sveikata būtų stipri, reikia iš anksto neišgyventi dėl galimų sunkumų, reikia išmokti prisiimti atsakomybę, nebijoti įveikti sunkumų, džiaugtis tuo ką turi, susirasti sau mėgstamą veiklą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

www.agora-fobija.lt
Furst M. „Psichologija“, Lumen leidykla, Vilnius 1998, 231-236-240p.
Kauno technologijos universitetas „ Psichologija studentui“, Kaunas- Technologija- 2000,214-222p.
www.medicinavisiems.lt
www.psichoterapija.ot.lt
www.valgymosutrikimai.lt
lt.wikipedia.org/wiki/

Leave a Comment