Pasiruosimas pokalbiui su busimu darbdaviu

ĮVADAS

Kiekvienas žmogus, tikslingai ir sąmoningai siekiantis ar pretenduojantis gauti naują darbo vietą, galbūt pakeisti seną į labiau perspektyvesnę, įdomesnę ar kitaip pranašesnę vietą, ir norintis padaryti karjerą, privalės įveikti keletą etapų, kuriuose neišvengiamai turės bendrauti su ne vienu žmogumi bei save pristatyt. Vienas svarbiausių tų žmonių – tavo darbdavys. Todėl prieš tokią akistatą pas būsimą darbdavį rekomenduotina pasirūpinti savo įvaizdžiu. Norint sėkmingai pasirodyti pokalbio metu, reikia atkreipti dėmesį į tris aspektus: pasiruošimą pokalbiui, išvaizdą bei elgesį pokalbio metu.
Šiame darbe stegsiuosi sukurti tokį įvvaizdį, kokį, manau, tikrai norėtų matyti darbdavys. Bandysiu sudėlioti atmintinę, tinkančią visiems einatiems į pokalbį su būsimu darbdaviu.

PASIRUOŠIMAS POKALBIUI

Pirmiausia, ką reiktų padaryti, iš anksto „paruošti“ darbdavį. „Yra nustatyta, kad darbdavio požiūris į kandidatą, susiformavęs pagal išankstinius duomenis, gali būti lemiamas“ . Darbdavys iš visų kandidatų atsirenka jam priimtiniausius ir jiems sudaro palankiausias sąlygas kuo geriau pasirodyti. Taigi, norint patekti į šiuos sąrašus, reikia šiek tiek pasistengti.
Reiktų atkreipti dėmesį į gyvenimo aprašymą (CV). Jis turėtų atrodyti profesionaliai ir akcentuoti jūsų pasiekimus. Jei niekada nebuvote raašę CV, patartina pasikonsultuoti su žmonėmis, išmanančiais tai.
Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kaip rašote prašymą. „Gerai parašytas prašymas, besiremiantis jūsų gyvenimo aprašymu, parodo asmenybės tvirtumą“ .
Rašant CV ir prašymą, reikia save pristatyti ryžtingai, kad būtumėte atrinktas tarp geriausių. Visa tai ju

ums padės pokalbio metu.
Antra, kas labai svarbu, pasiruošti pokalbiui psichologiškai, – atsikratyti „juodų minčių“. Labai svarbu pasitikėti savimi ir nekreipti dėmesio į tokias mintis: aš esu per senas ar per jaunas; mano patirtis per maža ar per didelė; aš neturiu reikiamos kvalifikacijos; manęs neatrinks, nes aš esu moteris (vyras). Visus šiuos duomenis jūs pateikėte gyvenimo aprašyme ir, jei jūs būtumėte neatitikęs keliamų reikalavimų, jūsų nebūtų kvietę į pokalbį. Taigi, labai svarbu „išvalyti savo galvą“ nuo tokių minčių, einant į interviu su būsimu darbdaviu.

Trečia, kas jums kainuos nemažai laiko ir pastangų, bet labai pasitarnaus, tai informacijos, apie firmą (įmonę) ir pageidaujamas pareigas, rinkimas. Surinkite kuo daugiau informacijos apie firmą (įmonę), su kurios atstovu susitinkate. Jums galėtų padėti jūsų draugai ar pažįstami. Paprašykite jų, kad padėtų suusirasti asmenį, kuriam galėtumėte paskambinti ir pasiteirauti apie vidinį firmos klimatą ir poreikius. Taip pat atkreipkite dėmesį į firmos (įmonės) uniformą, rengimosi stilių, jeigu toks yra. Atrodydamas panašiai, kaip firmos darbuotojai, iš karto gausite šiek tiek taškų savo naudai. Darbdavys galės jus įsivaizduoti, kaip esamą darbuotoją.
Drįsčiau teigti, kad pagrindinis ir pats svarbiausias namų darbas, kurį reiktų padaryti – klausimų ir atsakymų apgalvojimas. Tai jums padės labiau atsipalaiduoti pokalbio metu, nes jūs jau būsite apgalvojęs, ką derėtų, ir ko nederėtų sakyti.
Labai dažnai da
arbdaviai pirmiausiai prašo papasakoti apie save. Patartina stengtis išlaikyti darbdavio dėmesį iki 2 minučių ir atsakymas turėtų būti susietas su nauju darbu bei firma.
Pateiksiu kelis, dažniausiai pasitaikančius klausimus, į kuriuos reikėtų pasiruošti atsakymus iš anksto, bei kai kuriuos jų pakomentuosiu:
• Kodėl norite šio darbo? Darbdavys, klausdamas šio klausimo nori būti tikras, kad darbuotojui darbas patiks ir jis taps nuolatiniu darbuotoju. Patartina, atsakinėjant į šį klausimą, pabrėžti, kad jums šis darbas labai patinka, jūs girdėjote apie šią firmą gerus atsiliepimus ir dirbdamas čia galėtumėte pasiekti gerų rezultatų.
• Ką jūs žinote apie mūsų firmą? Atsakant į šį klausimą, jums labai pasitarnaus ankstesnis „namų darbas“.
• Kodėl jūs išėjote iš ankstesnės darbovietės? Darbdaviui reikėtų paminėti tik tas priežastis, kurios jus apibūdintų iš gerosios pusės, bet niekada nepeikite ankstesnės darbovietės ir buvusio viršininko, nes darbdavys gali pagalvoti, kad ateityje jūs taip pat elgsitės su juo ir jo firma.
• Kodėl turėtume pasamdyti būtent jus? Atsakymas „man labai reikalingas šis darbas“ gali sužlugdyti jūsų pokalbį. Geriausia būtų paminėti savo privalumus bei teigiamas savybes, kurios reikalingos šiam darbui. Darbdavys tikisi išgirsti jūsų motyvaciją siekiant šio darbo.
• Kokio atlyginimo tikitės? Patartina apie darbo užmokestį kalbėti tada, kai darbdavys leidžia suprasti, kad jūs esate tinkamas į laisvą darbo vietą.
• Kokios jūsų teigiamos (neigiamos) savybės? Būtina paminėti visas savo teigiamas savybes: patikimumą, punktualumą, no
orą dirbti, entuziazmą, komunikabilumą ir pan. Jei klaustų apie silpnybes, patartina jų nevardinti, bet reiktų paminėti, kad neturite tokių, kurios kliudytų gerai atlikti pareigas susijusias su darbu.
• Ar turite rekomendancinius laiškus iš ankstesnės darbovietės? Reikia atsiminti, kad rekomendacijos duodamos tik tuo atveju, jei jų paprašo darbdavys.
• Kiek jūs uždirbdavote? Sakykite atvirai. Prisipažinkite, kad tikitės didesnės algos.
• Kaip pritampate prie kolektyvo?
• Kokių klausimų, kurių jūs tikėjotės, aš nepateikiau?
• Ar turite klausimų man?
Be šių klausimų labai dažnai užduodami provokuojantys, kartais agresyvūs klausimai:
• Jeigu Jūs sakote, kad esate protingas ir sumanus žmogus, tai kodėl nesate turtingas?
• Jūsų amžiaus žmonės paprastai uždirba daugiau. Kodėl Jūs buvote toks nesėkmingas ?
• Kodėl tiek laiko nedirbote?
• Kodėl pageidaujate tokio mažo (ar didelio) atlyginimo?
• Esame girdėję neigiamų atsiliepimų apie Jus. Ką apie tai galite pasakyti?
Atsakydami į sudėtingą, galintį neigiamai atsiliepti jūsų įvaizdžiui, klausimą, naudokite “sumuštinio modelį”: pateikiama teigiama informacija, šalia jos pridedama neigiama dalis, o užbaigiama teigiama išvada. Teigiama pabaiga palieka gerą įspūdį.
Save gerbiantis darbdavys, niekada neklaus apie jūsų tikėjimą, tautybę, seksualinę orientaciją ir ar ruošiatės turėti vaikų. Bet jei jums uždavė tokį klausimą, atsakykit: “Nemanau, kad tai turi reikšmės mano sugebėjimams ir mūsų aptariamam darbui” .
Po darbdavio klausimo “Ar neturite klausimų man?”, parodykite susidomėjimą firmos veikla ir pateikite keletą klausimų:
• Kodėl ši darbo pozicija dabar yr
ra laisva?
• Kodėl buvęs darbuotojas paliko šį darbą?
• Kaip įsivaizduojate, ką naujas darbuotojas turėtų daryti kitaip nei anksčiau dirbęs žmogus?
Rekomenduojama visą pokalbį parepetuoti iš anksto namuose prieš veidrodį.
Baigiant pokalbį apibendrinkite, kodėl jūs tinkamiausias kandidatas. Paminėkite jūsų stipriąsias puses, kurias užmiršote paminėti interviu metu.
Su savimi turėkite užrašų knygelę, juodą šratinuką, vizitinę kortelę, kelias papildomas CV kopijas. Atsineškite rekomendacinius laiškus, vairuotojo pažymėjimo, atitinkamo mokslo baigimo pažymėjimo, kitų reikalingų dokumentų kopijas.
Labai svarbu pasirinkti pokalbiui tinkamą laiką. Nepatartina eiti kalbėtis pirmam arba būti paskutiniam. Iš pradžių darbdavys ar atrankos komisija būna dar „neapšilę” ir tik pradeda įsitraukti į darbą, o pačioje pabaigoje gali būti jau pavargę ar persisotinę informacija. Taip pat nepatariama eiti kalbėtis tuoj po pietų arba būti paskutiniam tos dienos dalyviui. Visada yra naudinga paskambinti ir sužinoti, ar nėra galimybės pakeisti susitikimo laiko. Idealus laikas – prieš pat pietus ir antroje dienos pusėje, ne dienos pradžioje ir ne pačioje pabaigoje.

IŠVAIZDA
Psichologų duomenimis, dauguma darbdavių dėl kandidato tinkamumo apsisprendžia per pirmąsias 60 susitikimo sekundžių. Vadinasi, jūs turite sudaryti kuo geresnį įspūdį pirmosiomis susitikimo akimirkomis. Pasak lietuvių liaudies patarlės “pagal rūbą pasitinka, pagal protą išlydi”. Svarbiausi faktoriai, kurie įžanginiame pokalbyje sudaro teigiamą įspūdį:
1. elegantiški drabužiai;
2. gera forma ir sveika išvaizda;
3. patraukli šukuosena;
4. gera kosmetika / elegantiškas portfelis.
Jūsų apranga turėtų atitikti darbo, dėl kurio jūs vykstate į interviu, stilių, specifiką. Būtų labai gerai, kad savo apranga prisiderintumėt prie įmonės uniformos ar apsirengimo stiliaus.
Max Eggert pateikia keletą aprangos taisyklių:
• Pirmenybę teikite jums tinkančiam stiliui ir spalvai, o ne aukštajai madai.
• Būkite tradiciškas, o ne avangardinis.
• Renkitės taip brangiai, kaip tik galite sau leisti.
• Tamsesnės spalvos turi didesnę įtaką nei šviesios.
• Gerai apsikirpkite/susišukuokite.
• Naujus rūbus prieš pokalbį panešiokite, kad apsiprastumėte.
• Kuo mažiau papuošalų.
• Renkitės atitinkamai organizacijos tipui.
• Derinkite spalvas.

ELGESYS
Vienas svarbiausių dalykų pokalbyje su būsimu darbdaviu – punktualumas. Iš šio faktoriaus darbdavys gali susidaryti nuomonę apie jus, jūsų dar nemačius. Niekuomet nevėluokite į interviu. Savo laiką suplanuokite taip, kad vietoje, kur bus interviu, jūs būtumėte prieš 10-15 minučių iki paskirto susitikimo laiko pradžios. Jei užtrukote ir vėluojate, paskambinkite ir praneškite apie savo atvykimo laiką.
Nesvarbu, kas jūs, vyras ar moteris, pokalbio pradžioje ištieskite pašnekovui ranką ir šypsodamasis pasižiūrėkite į akis. Tą patį padarykite ir pokalbio pabaigoje.
Dažniausiai pokalbiui patalpa būna parengta kaip deryboms, kėdės pastatytos viena prieš kitą, todėl, pokalbio metu po kvietimo atsisėsti, pakreipkite kėdę 45 laipsnių kampu, sukurkite laisvesnę atmosferą. Todėl truputį pasitreniruokite, kad tai padarytumėte sklandžiai, šis veiksmas rodo didelį pasitikėjimą savimi. Į kėdę atsisėskite kuo giliau, jei susijaudinę atsisėsite ant kėdės krašto, tai kalbėdami nepatogiai atsilošite, jei gausite sunkų ar netikėtą klausimą, atšoksite atgal, lyg būtumėte gavęs smūgį. Sėdint teisingai, pavyks paslėpti susijaudinimą ir į klausimus galėsite atsakyti lengvai ir pasitikėdami savimi.
Vyrams kojas reikėtų sukryžiuoti žemai, arba užimti “atleto poziciją”. “Atleto pozicija” bus tada, kai dominuojančią koją pakišite po kėde taip, kad tik batų galas liestų grindis. Kitą koją visa pėda padėkite ant grindų lygiagrečiai kėdės kojos krypčiai.
Moterys turėtų sukryžiuoti kojas žemai, arba suglaustas truputį pakreipti į šoną.
Laikykite plaštakas žemiau už alkūnes. Tegul jos ilsisi ant šlaunų arba sunerkite pirštus taip, kad nedominuojančios rankos nykštys būtų uždėtas ant kitos rankos nykščio.
Pokalbio metu rodykite susidomėjimą, stenkitės nenutraukinėti pašnekovo, palaikykite akių kontaktą, bandykite suvaldyti nerimą. Stebėkite aplinką, tai jums padės greičiau adaptuotis situacijoje ir taip jausitės labiau atsipalaidavęs.

Pagrindiniai tinkami nežodinio bendravimo elementai gali būti:
• Puiki šypsena;
• Darbdaviui kalbant vis linktelėti galvą;
• Truputį pasilenkti į priekį klausantis ir atsakant ;
• Akių kontaktas.

IŠVADOS

Šiame nedideliame darbelyje, pabandžiau aptarti pagrindinias įvaizdžio formavimo kryptis. Šias kryptis būtina atidžiai įvertinti, išanalizuoti ir tinkamai jom pasiruošti, siekiant savo užsibrėžtų tikslų, kurių vienas iš pagrindinių ir lemiamų etapų gali būti pokalbis su žmogumi, nuo kurio gali priklausyti tavo darbas ir sėkmė. Tikiuosi, kad įsisąmonėjote tuos etapus bei žingsnius, kuriuos reikia atlikti, kuriems reikia sutelkti visas savo pastangas. Tikiuosi supratote, kaip svarbu juos įvykdyti, kadangi tai – jūsų sėkmės garantas !

LITERATŪRA
1. EGGERT, Max. Tobulas pokalbis. Patarimai ieškantiems darbo. Kaunas: Gardenija, 1999. 138p. ISBN 9986-855-39-X
2. Kaip ieškančiam darbo reikėtų kalbėti su būsimu darbdaviu. Parengė Darbo rinkos politikos realizavimo skyrius. Vilnius: Darbo diržos naujienos, 1998. 14p.
3. ŽELVYS, Rimantas. Bendravimo psichologija. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1995. 189p. ISBN 9986-09-075-X
4. BARVYDIENĖ, V., KASIULIS, J. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija, 1998. 160p. ISBN 9986-13-602-4
5. BERŽINSKAS, Gediminas. Etika gyvenime ir versle. Pažinimas ir taikymas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2002. 286p. ISBN 9986-19-489-X
6. VANDERBILT, Amy. Viskas apie etiką. Vilnius: Melsa, 1996, Algarvė, 1996. 683 p. ISBN 9986-792-00-2
7. SPILEIN, Meri. Moters įvaizdis: knyga veikliai moteriai. Kaunas: Tyrai, 1997. 152p. ISBN 9986-872-25-1
8. SPILEIN, Meri. Vyro įvaizdis: knyga veikliam vyrui. Kaunas: Tyrai, 1997. 165p. ISBN 9986-872-26-X

Leave a Comment