Supančios aplinkos įtaka nelaimingų

BENDRAVIMAS-VERTYBĖ Vertybe, vadiname tai, kas žmogaus manymu jo gyvenime yra svarbu jei mes ką nors labai vertiname, ar tai žmonės, daiktai, veikla, idėjos, tuomet manome, kad verta šito siekti, tai daryti ar turėti.Žmonės yra įvairūs, nepanašūs vienas į kitą, todėl nieko nuostabaus, jog jie gali būti orentuoti į nevienodas vertybes.Vieno asmens vertybė gali labai skirtis nuo kito asmens vertybių.Antra vertus egzistuoja ir universalios vertybės. Viena iš universalių vertybių, laikytinas bendravimas.Amerikiečių psichologas A.Maslou, sukūrė teoriją, pagal kurią visi žmogaus poreikiai yra išsidėstę tam tikra tvarka, sudaro savitą piramidę.Nepatenkinus žemesnių poreikių, sunku siekti auštesnių.

Pirmiausia žmogus stengiasi patenkinti savo fiziologinius poreikius: miego, kvėpavimo, maitinimosi ir kt.Tik tuomet, kai šie poreikiai bus patenkinti, jis pradės siekti kitos pakopos-saugumo poreikių tenkinimo.Kai esame patenkinę savo saugumo poreikius, yra meilės ir priklausomybės poreikiai.Anot amerikiečių psichologo ir filosofo E.Fromo teigimu, be meilės žmonija negalėtų išgyventi nei dienos. Tik tada, kai patenkinami meilės ir priklausomybės poreikiai, įmanoma siekti aukščiausiųjų-savęs vertinimo ir saviraiškos poreikių. Jeigu žmogui nesiseka bendrauti, jeigu jam sunku patenkinti priklausymo grupei ar grupėms poreikį, mylėti ar būti mylimam, jam vargu ar pavyks gerai save vertinti, jis negalės atskleisti visų savo talentų ar sugebėjimų. A.Maslou poreikių

5teorija akivaizdžiai parodo kokią svarbią vietą mūsų vertybių sistemoje užima bendravimas . Tai sunkiai įgijama ir labiau branginama vertybė . Harmoningi tarpusavio santykiai pasirodo beesą svarbesni už finansinę gerovę , brangių daiktų turėjimą , aukštas pareigas ar garsų vardą . Turėtume saugoti ir puoselėti tokią žmogaus vertybė , kaip bendravimas .

BENDRAVIMO BŪDAI

Bendravimo būdų yra daug ir įvairių . Visų pirma bendravimas mums siejasi su bendravimu žodžiais . Tačiau normalaus pokalbio tarp dviejų žmonių metu tik apie trečdalį informacijos perduodame ir priimame žodžiais , o maždaug du trečdalius informacijos , kitais būdais . Iš jų svarbiausi yra :

1. Asmeninės erdvės valdymas ;2. Akių kontaktas ;3. Veido išraiška ; 4. Gestai ;5. Kūno kalba ; 6. Apranga bei išvaizda ; 7. Mūsų turimi daiktai ; 8. Prisilietimai ; 9. Garsiniai būdai ; 10. Žodinio bendravimo būdai .

1. A s m e n i n ė e r d v ė – tai tikra nematoma siena aplink mus , kurią nuolatos sąmoningai stengiamės išlaikyti . Ši erdvė padidėja ar sumažėja priklausomai nuo to , kur ir su kuo mes esame . Amerikiečių antropologas E.T.Holas nustatė , jog žmonės bendraudami naudoja keturias pagrindines erdvės zonas : · I n t y m i z o n a ( nuo 15 iki 46 cm. ) . Ši zona skirta labai artimam bendravimui , susijusiam su meile , globa , apsauga , nuraminimui ir pan. Esant tokiam atstumui , mus veikia daugybė digiklių: kvėpavimo , kūno šilumos , kvapų ir kt. Todėl bendravimas pasidaro labai intensyvus .· A s m e n i n ė z o n a ( nuo 46 cm. iki 1,2 m. ) . Tai patogiausias atstumas pokalbiui .

6· S o c i a l i n ė z o n a ( nuo 1,2 m. iki 3,6 m. ) . Tokia zona dažniausiai susidaro tarp žmonių , kurie kartu dirba , sprendžia bendras problemas ir t.t.· V i s u o m e n i n ė z o n a ( toliau nei 3,6 m. ) . Toks atstumas leidžia nekreipti dėmesio į asmenis , kurie mums nepatinka arba , kurių norėtume išvengti . Kontaktai tarp žmonių šiuo atveju labai formalūs beasmeniniai. Taigi , erdvė , kuri susidaro tarp mūsų ir kitų žmonių yra išorinė mūsų vidinių jausmų išraiška . Ji daug ką pasako apie tai, ką jaučiame kitų žmonių atžvilgiu ir ką savo ruožtu , jie jaučia mums . Mes sąmoningai stengiamės stovėti arčiau tų žmonių , kuriuos mėgstame , palyginus su tais , kurių nemėgstame . Įtakos atstumui turi ne tik simpatijos ar autoriteto laipsnis , bet ir tai , kiek mums žmogus pažįstamas .

2. A k i ų k o n t a k t a s – beveik kiekvienoje bendravimo situacijoje tenka susidurti su vadinamuoju moraliu žvilgsnio laiku . Tai laiko tarpas per kurį mes galime žvelgti žmogui į akis , nepasirodydami nemandagiais , agresyviais ar familiariais.Pastebėta,jog su mums patinkančiu žmogumi esame linkę palaikyti ilgesnį akių kontaktą , su nepatinkančiu – trumpesnį . Akių kontaktu parodomas ketinimas užmegsti bendravimo ryšį , tačiau mes nežinome ką jis reiškia . Mes nežinome ar žiūrintysis vertina mus palankiai ar ne . Psichologas D.E.Hamačekas siūlo keletą patarimų , kaip naudoti akių kontaktą , sėkmingesniam kontaktui įtvirtinti : · norint užmegsti geresnius santykius su žmogumi , reikia stengtis ilgiau išlaikyti žvilgsnį su juo susitikus ; · žiūrėti į žmogų kuriam ką nors sakome ar kurio klausomės , tačiau nepernelyg atkakliai,tiesiog parodyti jam, kad jo klausomės ; · kai tenka ką nors kritikuoti , akių kontaktas turi būti trumpesnis ( trumpesnis akių kontaktas suteikia daugiau saugumo ir kartu leidžia geriau įsiklausyti į tai ką sakome ) ; palaikydami akių kontaktą , turime daugiau galimybių įrodyti, jog sakome teisybę . Jeigu santykiai daugiau dalykinio o ne asmeninio pobūdžio , akių kontakto laikas taip pat turėtų būti trumpesnis . Akių žvilgsniu reguliuojama ir pati pokalbio eiga .

3. V e i d o i š r a i š k a. Kiekvienas veidas mums neišvengiamai ką nors sako.Vieni veidai gali būti mažiau išraiškingi , kiti – labiau . Mokėjimas “skaityti” aplinkinių veidus leidžia geriau suprasti ar nuspėti kokie jausmai juos tuo metu valdo. Tai mums padeda orentuotis ko reikia vengti,kam padėti,su kuo užmegsti pokalbį.Žmogaus veido išraiška atspindi emocines būsenas.Yra panašių išraiškų nusakančių žmogaus emocijas : pyktį, liūdesį, džiaugsmą, baimę, nuostabą. Nereikia pamiršti jog veidas nevisada rodo tai, ką žmogus iš tiesų jaučia.

7Tam gali būti keletas priežasčių : · žmogus gali būti išmokęs rodyti ne tas emocijas kurias išgyvena ; · žmogus gali būti suinteresuotas nerodyti savo jausmų ; · galime neteisingai suprasti vieną ar kitą žmogaus veido išraišką, pvz.: jei žmogus susimąstęs mums gali atrodyti , jog jis liūdnas ar piktas . Bendraujant su aplinkiniais , ypač, su mažiau pažįstamais žmonėmis paprastai stengiamės išlaikyti neutralią veido išraišką . Bendravimui reikalingus signalus mums siunčia ne tik veido išraiška , bet ir galvos judesiai : linkčiojimas , kraipymas , purtymas 4. G e s t a i . Dažnai gestai palydi mūsų šnekamąją kalbą . Gestais ją papildome ir paįvairiname . Yra žmonių , kuriems gestai ir šnekamoji kalba tiesiog neatsiejami . Gestų kalba ypač svarbi kurtiems žmonėms . Mūsų naudojami gestai ne tik paįvairina pokalbį , bet ir nurodo jo kryptį ,bei tempą . Gestų prasmė dažnai priklauso nuo konkrečios situacijos , bei kultūros kurioje bendraujama . Yra gestų kuriuos vartojame nevalingai ir kurie nėra skirti žodžiams pakeisti . Kaip tik šie gestai laikomi tikraisiais signalais pasakančiais ką žmogus galvoja .

5. K ū n o k a l b a . Amerikiečių psichologas V.Džeimsas pagrindines kūno padėtimi reiškiamas tendencijas apibūdino taip : · artėjimas – dėmesinga poza pasireiškianti kūno palinkimu į priekį ; · pasitraukimas – negatyvi poza pasireiškianti pasitraukimu atgal arba nusisukimu ; · išsiplėtimas – išdidi arogantiška poza pasireiškianti išpūsta krūtine , stačia laikysena , aukštai pakeltais pečiais bei galva ; · susitraukimas – depresiška , prislėgta poza pasireiškianti į priekį pasvirusiu liemeniu , nuleistais pečiais ir galva , bei įdubusia krūtine . Kūno kalba dažnai būna nepavaldi sąmoningai mūsų proto kontrolei , todėl daugelis mūsų intuityviai jaučiame , jog būtent kūno padėtis gali mums atskleisti gilesnius žmogaus jausmus . Kūno ženklai gali mums ir padėti ir trukdyti . Padeda tuomet , kai pabrėžia ir sustiprina tai , ką norime perduoti žodžiais . Trukdo , kai nesiderina arba netiesiogiai prieštarauja tam , ką sakome . Moterims kūno kalba yra artimesnė negu vyrams . Kūno kalboje galima įžvelgti ir gana ryškius kultūrinius skirtumus .

6. A p r a n g a b e i i š v a i z d a . Žmogaus aprangos skirtumai priklauso tiek nuo kutūros, tiek nuo laikmečio kuriame gyvename. Drabužiai skirti ne šilumai palaikyti, kūnui apsaugoti ar slėpti. Šią informaciją mums suteikia drabužių spalva, sukirpimas, nešiojimo stilius, jų buvimas ar nebuvimas . Drabužiai nusako žmogaus socialinę padėtį, grupinę priklausomybę,agresyvumo laipsnį,lytinę orentaciją ir kt. Daug informacijos mums suteikia uniforma, grožio atributai , kurie derinami prie aprangos , jie yra saviti informacijos šaltiniai .

7. M ū s ų t u r i m i d a i k t a i . Su savimi nešiojami , laikomi ( turimi ) daiktai turi svarbią informacinę reikšmę . Jie gali atstoti simbolius . Daiktai gali

Saugos darbe politika

1. 1. Saugių darbo sąlygų užtikrinimas darbo vietose

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str .numato jog, “ žmogus … turi teisę turėti tinkamas , saugos ir sveikatos darbo sąlygas …” .Darbo aplinka ir darbo vietos turi atitikti įstatymo ir kitų saugos darbe norminių aktų reikalavimus . Be to , darbdaviai privalo taip organizuoti darbus ir sudaryti tokias sąlygas , kurios skatintų darbuotojus laikytis saugos darbe reikalavimų . Todėl darbdaviai pagal saugaus darbo organizavimo ir vykdymo teisės aktus bei darbo priemonių techninius dokumentus turi parengti darbuotojams saugaus darbo instrukcijas , su kuriomis darbuotojai būtų supažindinami pasirašant .Darbuotojų profesijoms , kurioms nerengiamos saugaus darbo instrukcijos sąrašą sudaro darbdavys , suderinęs su Valstybine darbo inspekcija . Darbdaviai privalo užtikrinti darbo sąlygų įvertinimą darbo vietose . Kiekvienai darbo vietai turi būti papildomas darbo sąlygų būklės pasas , pagal kurį numatomos priemonės darbo sąlygoms gerinti . Be to , už darbą kenksmingomis darbo sąlygomis apmokama Darbo apmokėjimo įstatymo numatyta tvarka , o už pavojingas sąlygas – pagal žmonių saugos darbe įstatymą . Kai kuriems darbuotojams , dirbantiems kenksmingomis darbo sąlygomis , numatomas sutrumpintas darbo laikas .

3. 2. Kenksmingos arba labai kenksmingos darbo sąlygos

Norint nustatyti kokiose ( kenksmingose ar labai kenksmingose ) sąlygose darbuotojai dirba , būtina atlikti darbo vietos higieninį įvertinimą pagal Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatus. Valstybė skiria nemažą dėmesį saugos darbe būklei gerinti , tačiau darbų saugos teisės normų pažeidimų nemažėja . Per 1997 metus Valstybės darbo inspekcijos pareigūnai nustatė 77 % darbų saugos įstatymų pažeidimų .· 6

Dažniausi iš jų : – darbuotojai neaprūpinami asmeninės saugos bei higienos priemonėmis ; – neorganizuojami darbuotojų profilaktiniai sveikatos tikrinimai ;– neįrengtos arba netinkamai įrengtos buitinės patalpos ;– nesutvarkyta darbo vietose ventiliacija ;– nėra arba nesukomplektuotos pirmos pagalbos vaistinėlės . Lietuvos Respublikos saugos darbe komisija , apsvarsčiusi darbo vietų higieninio įvertinimo problemas , konstatavo , jog darbo vietų higieninis įvertinimas vyksta , tačiau nustatytu laiku ( iki 1997 metų pabaigos ) nebuvo baigtas . Per 2,5 metų darbo sąlygos įvertintos 16 tūkst. darbo vietų . Darbo vietų įvertinimas vyksta lėtai dėl :– netobulų darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatų ;– blogos finansinės būklės įmonių ir aukštų darbo vietos įvertinimo kainų ;– dėl nepakankamo atestuotų ( akredituotų ) laboratorijų skaičiaus , ką sąlygoja tai , kad darbo vietų higieninio įvertinimo laboratorijos turėtų būti atestuojamos bendra akreditacijos tvarka ir jas galėtų akredituoti Nacionalinės akreditacijos ( tarnyba ) biuras .

3. 3. Pavojingos darbo sąlygos

Pavojingomis darbo sąlygomis pripažįstamos tos , kurios nurodytos Pavojingų darbų ( gamybos procesų ) sąraše . Pasikeitus darbų pobūdžiui ar sąlygoms , sąrašai turi būti tikslinami . Darbuotojams , dirbantiems pavojingomis , labai kenksmingomis sąlygomis , gali būti suteikiamos atostogos , kurių trukmė ir suteikimo tvarka nustatomos kolektyviniuose susitarimuose , kolektyvinėse ar darbo sutartyse .

3. 4. Žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo darbe ir susirgimo profesine liga

Žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo darbe ir susirgimo 7 profesine liga klausimas yra aktualus tiek nukentėjusiems , tiek ir įmonėms , įstaigoms , organizacijoms , privalančioms atlyginti žalą , bei savivaldybėms, kai ši prievolė pereina valstybei ( pvz., kai įmonė likviduojama bankroto atveju ar kai įmonė neįstengia sumokėti šių išmokų teisės aktuose numatytais pagrindais ) .

Lietuvos Respublikos Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgusių profesine liga laikinasis įstatymas reguliuoja žalos atlyginimo santykius . Jeigu mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe ( įmonėje ) įvyko po to , kai Valstybinė darbo inspekcija nustatė saugos darbe norminių aktų reikalavimų pažeidimą , o darbdavys valstybinio darbo inspektoriaus nustatytu laiku jo nepašalino ir dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe , įmonė į Saugos darbe fondo sąskaitą perveda sumą , lygią 50 Respublikos ūkio VDU . Žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo nuostatos drausmina ir darbuotojus .

4. Problemos

4. 1. Profesinės sveikatos ir saugos darbe kontrolinių funkcijų dubliavimas . Darbo vietų higieninis įvertinimas

Esamomis sąlygomis , kai atitinkamais įstatymais vienų profesinės sveikatos ir saugos darbe klausimų sprendimas bei įgyvendinimas pavestas Sveikatos apsaugos ministerijai , o kitų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai , negalima išvengti kontrolės funkcijų dubliavimosi , dėl ko darbdavių organizacijos reiškia pagrįstą nepasitenkinimą . Šiuo metu atitinkamos Sveikatos apsaugos ministerijos tarybos vykdo darbo aplinkos veiksnių , keliančių riziką sveikatai , išaiškinimą ir įvertinimą , konsultuoja darbdavius ir darbuotojus higienos klausimais , jų tarpe – diegiant naujus technologinius procesus , įrenginius , metodiškai vadovauja įmonių darbo medicinos tarnyboms . Profesinių ligų tyrime dalyvauja regioninių visuomenės sveikatos priežiūros centrų bei Darbo inspekcijos specialistai . Taigi atsakomybė už profesinės sveikatos ir saugos kontrolę įmonėse padalinta tarp atskirų institucijų ( Valstybinės darbo inspekcijos ir Valstybinės higienos inspekcijos ) , kas neabejotinai turi neigiamą įtaką darbo sąlygų būklei ir priemonių darbo sąlygoms gerinti įgyvendinimui .

8 Išanalizavus Valstybės darbo inspekcijos ataskaitas , galima teigti, kad vykdomas darbo vietų įvertinimas dar nepakankamai nukreiptas rizikos veiksnių šalinimui , dirbančiųjų sveikatos išsaugojimui. Tai sąlygoja atskiri darbo aplinką reglamentuojantys teisės aktai . Be to , įvertinant darbo vietas , nebuvo nustatyti prioritetai , t.y. kuriose ekonominės veiklos srityse ar kurias darbo vietas būtina įvertinti pirmiausia . Įvertinant darbo vietas , neatsižvelgta į tai , kad , visų pirma , reikia įvertinti darbo vietas , kuriose dirbant yra didžiausia tikimybė susirgti tam tikra profesine liga .

4. 2. Žalos atlyginimas

Žalos atlyginimo dydis priklauso nuo nukentėjusiojo turėto iki sveikatos sužalojimo vidutinio darbo užmokesčio ir profesinio darbingumo netekimo laipsnio . Juo didesnis vidutinis darbo užmokestis bei darbingumo netekimo laipsnis , tuo didesnė bus žalos atlyginimo suma . Ne visuomet yra tikslių duomenų apie nukentėjusiojo vidutinų darbo užmokestį . Dažniausiai tais atvejais , kai nukentėjusysis teisę į žalos atlyginimą įgijo iki piniginio vieneto – lito – įvedimo . Trūksta duomenų ir apie vidutinį darbo užmokestį tų nukentėjusiųjų , kuriems žalos atlyginimo mokėjimą iš buvusiųjų kolūkių ar pertvarkytų žemės ūkio bendrovių perėmė savivaldybės .

4. 3. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimų kokybė turi nemažą reikšmę , nustatant efektyvias prevencines priemones nelaimingiems atsitikimams išvengti . Kasmet vis daugėja nukentėjusių asmenų , jų artimųjų arba darbdavių pareiškimų ir skundų dėl netinkamo nelaimingų atsitikimų tyrimo . Todėl Valtybinei darbo inspekcijai buvo pavestas neatidėliotinų priemonių įgyvendinimas nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo objektyvumui ir operatyvumui gerinti .

9

5. Darbo aplinka ir sergamumas profesinėmis ligomis 1999 m.

Valstybinio profesinių ligų registro duomenimis , per 1999 metų pirmą pusmetį šalies dirbantiesiems nustatytas kiek didesnis profesinių ligų atvejų skaičius negu 1997 metų pirmą pusmetį ( 1999 m. – 366 ) . Pagal ekonominės veiklos rūšis , daugiausia profesinių ligų nustatyta dirbantiesiems žemės ūkyje , medžioklėje ir su tuo susijusioje veikloje – 44 % , statyboje – 23 % , apdirbamojoje pramonėje – 15,8 % , miškininkystėje, miško ruošoje – 6,3 % , transporte , sandėliavime ir ryšiuose – 4,1 % . Žiūrėti 1 – mą grafiką . Paskirstymas pagal priežastis ir lytį parodė , kad 1999 metais padaugėjo profesinių ligų , sukeltų fizikinių veiksnių . Buvo nustatyti iš viso 325 atvejai , iš jų : vyrams – 312 atvejų , o moterims – 13 atvejų . Šį pusmetį daugiau diagnozuota profesinių ligų atvejų , sukeltų cheminių veiksnių – 11 atvejų ( atitinkamai 3 % ) . Sumažėjo profesinių ligų atvejų , sukeltų įtampos veiksnių – 4,4 % . Žiūrėti 2 – ą grafiką . Analizuojant profesines ligas pagal profesijas , daugiausia profesinių ligų nustatyta : įrenginių ir mašinų operatoriams ir surinkėjams – 84,8 % , amatininkams ir giminingų profesijų darbuotojams – 7,9 % .

Žiūrėti 3 – ią grafiką . Pagal gyvenamąją vietą , lyginant su užpraeitais metai , profesinių ligų skaičius išaugo Panevėžio apskrityje – 23,2 % , Kauno apskrityje – 20,8 % , Klaipėdos apskrityje – 5,2 % . Nustatytų profesinių ligų atvejų skaičius sumažėjo Šiaulių apskrityje – 19,4 % , Utenos apskrityje – 11,2 % . Žiūrėti 4 – ą grafiką.

10

5. I š v a d o s

Įvertinant darbuotojų profesinį sergamumą ir darbo aplinkos būklę įmonėse , būtina numatyti darbo vietų higieninio įvertinimo Lietuvos įmonėse prioritetus ir realius įvertinimo terminus . Būtina nauja darbo vietų įvertinimo nuostatų redakcija , įvertinant darbo aplinkos higieninės klasifikacijos reglamentacijos patikslinimus bei atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas priemonių darbuotojų sveikatai ir saugai gerinti darbo vietose , įvertinant rizikos veiksnius ir juos šalinant . Taip pat būtina parengti darbo laiko trukmės nustatymo tvarką , dirbant labai kenksmingomis darbo sąlygomis . Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priežasčių analizė rodo , kad ne visi darbdaviai darbų saugai skiria reikiamą dėmesį , nors už saugos darbe pažeidimus įstatymais numatytos nemažos baudos ir kitos sankcijos . Įvertinus tai , kad nemažėja gamybinis traumatizmas ir siekiant gerinti nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo metodiką , būtina kuo greičiau pagerinti naujus nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus , profesinių ligų nustatymo nuostatus ir kt. dokumentus . Įmonės , kuriose bloga darbų saugos būklė , privalėtų mokėti didesnes draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įmokas , lyginant su įmonėmis , kuriose ši būklė geresnė . Tuo pačiu išsispręstų ir kitos šiuo metu susikaupusios problemos : · atlyginimas už sveikatai padarytą žalą , kurį dabar nukentėjęs gauna iš įmonės ir socialinio draudimo įstaigų , būtų gaunamas iš draudimo įstaigos , kas pagerintų darbuotojų ir darbdavių santykius .· nemažiau svarbu ir tai , kad darbdaviai solidariai apsidraustų nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų .· šis draudimas apsaugotų smulkias įmones ( jose įvykus nelaimingam atsitikimui darbe , kai dėl darbų saugos pažeidimų patyręs traumas darbuotojas miršta ) nuo bankroto .

Vienas iš reikalavimų , intetegruojantis į Europos Sąjungą, yra šalių teisinių profesinės sveikatos ir saugos darbe sistemų suvienodinimas su Bendrijos šalių teisinėmis sistemomis . Toks suderinamumas reikalingas dėl to , kad būtų pasiektas vienodas profesinės sveikatos ir saugos lygis ir nebūtų sudarytos sąlygos konkurencijai profesinės sveikatos ir saugos darbe sąskaita . Todėl būtina daug padaryti tobulinant darbo saugos įstatymus , harmonizuojant juos su Europos teisės aktais .

15

6. Literatūros sąrašas

1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija , Socialinis pranešimas , Vilnius , 1997 m.

2. Valstybinė darbo inspekcija , Saugus darbas , Vilnius 1999 m.

1. T u r i n y s

1. Įvadas …………………………………………………………………….. 2 2. Darbo sąlygos ir jų laikymasis ………………………………………… 2 2. 1. Darbo aplinka ir sergamumas profesinėmis ligomis 1997 m………… 2 2. 2. Gamybinis traumatizmas ……………………………………………….. 3 3. Saugos darbe politika ……………………………………………….. 5 3. 1. Saugių darbo sąlygų užtikrinimas darbo vietose ……………………. 5 3. 2. Kenksmingos arba labai kenksmingos darbo sąlygos ………………. 5 3. 3. Pavojingos darbo sąlygos ……………………………………………… 6 3. 4. Žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo darbe ir susirgimo profesine liga ……………………………………………. 6 4. Problemos ………………………………………………………………. 7 4. 1. Profesinės sveikatos ir saugos darbe kontrolinių funkcijų dubliavimas . Darbo vietų higieninis įvertinimas ……………………. 7 4. 2 Žalos atlyginimas ………………………………………………………. 8 4. 3. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas …………………………………. 8 5. Darbo aplinka ir sergamumas profesinėmis ligomis 1999 m………… 9 6. Išvados …………………………………………………………………… 10 7. Literatūra ………………………………………………………………… 15