Darbo pokalbis

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

REFERATAS

POKALBIS PRIIMANT Į DARBĄ

Vlinius, 2003 ĮVADAS

Šiuo metu, vyraujant dideliam nedarbui, ypač paaštrėjusi konkurencija dėllaisvų darbo vietų, tad norint gauti darbą, reikia būti ne tik geruspecialistu, bet ir mokėti save parduoti, t.y. nepriekaištingai pateiktisavo sugebėjimus potencialiam darbdaviui, subtiliai išsisukti iš kebliųkalusimų bei situacijų. Sudarius puikų įspūdį pokalbio metu, padidėjašansas užimti norimą darbo vietą. Garsiose firmose į vieną vietąpretenduoja daug kandidatų. Rizikuoti verta tiems, kurie mano esantysgeriausi, kurie moka pateikti savo privalumus.Šiame referate pateikiami patarimai, kaip pasiruošti darbo pokalbiui, kaipelgtis jo metu bei ką daryti po pokalbio. Žinoma, darbdavys taip patrenkasi darbuotoją savo firmai, todėl čia nepamirštama ir jo situacija,t.y. pasirengimas pokalbiui su kandidatu į laisvą darbo vietą, į kąatkreipti dėmesį, kokius klausimus užduoti.

.

Turinys

Turinys 3DARBO POKALBIS IŠ POTENCIALAUS DARBUOTOJO PUSĖS 4 PRIEŠ POKALBĮ SU DARBDAVIU 4 Įvaizdžio galia sėkmingai karjerai bei pasitikėjimas 4 Ką svarbu žinoti apie aprangą ir išvaizdą 4 Punktualumas ir kvepalai 5 Patarimai moterims 5 Nevalia pamiršti šypsenos bei geros nuotaikos 6 Neverbalinė kalba 6 Pasiruošimas pokalbiui su darbdaviu 6 Dažniausiai pateikiami klausimai 7 POKALBIS SU DARBDAVIU 8 Svarbiausi patarimai, kaip elgtis pokalbio metu 8 Nenumatytos aplinkybės 9 Ar reikia užsipulti darbdavį 9 Nuo ko pradėti 9 Ką būtina žinoti apie darbą 9 Keblus atlyginimo klausimas 9 Baimę klausti lydintys kuriozai 10 Pokalbiui pasibaigus 10 Kandidato elgesys po interviu su darbdaviu 10DARBO POKALBIS IŠ POTENCIALAUS DARBDAVIO PUSĖS 12 Kad pokalbis su kandidatais būtų efektyvus 12Išvados 14 Naudoti šaltiniai 16

DARBO POKALBIS IŠ POTENCIALAUS DARBUOTOJO PUSĖS

PRIEŠ POKALBĮ SU DARBDAVIU

Įvaizdžio galia sėkmingai karjerai bei pasitikėjimas

 Geras kandidatas yra ne tas, kurio išsilavinimas labiausiai atitinkasiūlomas pareigas, bet tas, kuris padarys geriausią įspūdį. Didelės įmonėspaprastai apmoko naujus darbuotojus, todėl priimant į darbą ne visadavadovaujamasi jų kvalifikacija. Svarbiausia, ar kandidatas yra dinamiškas,ar sugeba greitai išmokti naujų dalykų. Nepraranda galimybės tie, kurieatvirai prisipažįsta, kad ko nors nemoka, bet parodo norą išmokti.Kreipiamas dėmesys ir į kandidato sugebėjimą dirbti kolektyve.Individualistai, mėgstantys ir norintys dirbti vieni, atkrinta per pirmąjąatranką. Vertinami aktyvūs, kūrybingi, netradiciškai žiūrintys į problemasir jas sprendžiantys žmonės.

Norint įveikti savo neigiamus įsitikinimus, sukurti teigiamą įvaizdį,reikia išmokti nereaguoti į kitų žmonių kritiką apie kandidatą, nepamiršti,kad nors jie ir yra mūsų veidrodžiai, tačiau atspindi iškreiptą, neteisingąvaizdą. Reikia pažinti ir kurti save tokį, kokiu norite būti. Savęs vertinimas (kai atrodo gerai, labiau savimi pasitiki, didžiuojasi) irtai, kaip kandidatas yra suvokiamas aplinkos (jaučia kitų pritarimą),priklauso nuo jo įvaizdžio. Kai potencialus darbuotojas nepaiso savoišorės, jam geriau vengti rodytis žmonėms, viešai kalbėti. Kai kandidatasatrodo gerai, susilaukia didesnio aplinkinių pripažinimo, nes daro jiemsmalonų įspūdį. Tai pakelia nuotaiką, mažina stresą. Nuo nuotaikos, jausmų,nuo viso psichinio gyvenimo priklauso darbingumas.

Ką svarbu žinoti apie aprangą ir išvaizdą

Būtina kreipti dėmesį į savo išorinę išvaizdą, ypač į drabužius. Ši sukuriapirmą įspūdį ir todėl turi didelės reikšmės. Išvaizda, kūno kalba iratsakymai turi sukelti darbdavio pasitikėjimą, sukurti pasitikinčio savimižmogaus įvaizdį, tokio žmogaus, kuris gali gerai dirbti.

Labai svarbu, kaip kandidatas prisistatome ir kaip kalbame. Bendravimas –tai ne vien kalbėjimas. Atrankos metu darbdavys nori kuo tiksliau įvertintikandidatus. Todėl neverbalinių žinučių svarba labai padidėja. Taigikandidatai turi bandyti kontroliuoti informaciją, suteikiamą neverbaliniubūdu.Darbdaviai turi per mažai informacijos, kuria galėtų pagrįsti galutinįsprendimą. Todėl potencialaus darbuotojo išvaizda sėkmei turi didelę įtaką.Fizinis patrauklumas turi įtakos atrankai. Šis reiškinys taip geraižinomas, kad net buvo pavadintas “įspūdžio vadyba”.Kuo vyresnis kandidatas, tuo svarbesnė tampa išvaizda. Darbdaviai nori

energingų žmonių, nusiteikusių sunkiam darbui ir galinčių atlaikytistresus. Iš kandidato gyvenimo aprašymo darbdavys sužinos kandidato amžių.Taigi metai nėra didelė problema (priešingu atveju nebūtų jis gavęskvietimo). Svarbu, kokio amžiaus kandidatas atrodo ir kokios fizinės formosyra.Jei visos kitos kandidatų savybės yra vienodos, darbą gaus tas, kurisatrodo energingiausias ar turi geriausią sveikatą.Apranga yra labai svarbi “įspūdžio vadybos” strategijos dalis. Be abejo,atrinkėjai labai domisi tuo, ką sugeba dirbti, kokius gabumus turikandidatas. Bet dėmesys drabužiams gali būti, o dažnai ir yra,sprendžiamasis faktorius. Patrauklūs ir rūpestingai apsirengę kandidataipaprastai geriau vertinami nei tie, kurie į savo išvaizdą nekreipiadėmesio. Reikia priminti, kad patrauklesni darbuotojai pasiekia didesniųlaimėjimų.

Štai keletas pagrindinių aprangos taisyklių, kurių vertėtų laikytis:·        Pirmenybę teikiama žmogui tinkančiam stiliui ir spalvai, o neaukštajai madai.·        Tradiciškumui.·        Tamsesnės spalvos turi didesnę įtaką nei šviesios, be to, jos turibūti derinamos.·        Plaukai turi būti tvarkingai apsikirpti, sušukuoti.·        Vertėtų nusipirkti gerus batus ir kruopščiai juos nuvalyti.·        Jei rūbai nauji, prieš pokalbį reikia panešioti, kad žmogusapsiprastų.·        Kuo mažiau papuošalų.·        Apranga turi atitikti organizacijos tipą.Kaip yra mada rūbams, taip organizacijoje yra mada stiliui ir spalvai.Kiekvienoje organizacijoje yra priimtas savas aprangos stilius. Todėlkandidato atitikimas įstaigos stiliui turi didelę įtaką.  Apie įstaigosstilių gauti informacijos visai nesunku. Kelias dienas prieš pokalbį reikiaaplankyti pretendentą dominančią įstaigą pietų metu. Šio vizito metu reikiaatidžiai stebėti, kokio stiliaus ir spalvų rūbus bei aksesuarus dėvidarbuotojai. Kad sektųsi darbe, kandidatui nereikia būti tokiu pat kaipvisi, bet tai gali jam padėti pokalbio metu.

Punktualumas ir kvepalai

Neverta ir sakyti, kad į pokalbį dėl darbo kandidatas turi atvykti laiku.Reikia paskaičiuoti, kiek laiko sugaištama kelyje ir pridėti mažiausiaiketvirtį valandos nenumatytiems trukdžiams. Jei dėl kokių nors priežasčiųnegali laiku atvykti pasikalbėti dėl darbo, būtina paskambinti ir perspėti.Jeigu kandidatas atvyko į didelį pastatą, reikia pasistenkti kuo geriausiaiatrodyti jau lifte. Jo bendrakeleivis gali būti būsimasis pašnekovas.

Kvėpintis vertėtų saikingai. Pernelyg intensyvus kvapas atbaido, tuo labiaujei darbdavys yra moteris, nes ji junta kvapus tris kartus geriau neguvyrai. O jei kandidatui dar “pasisekė” pasirinkti kvepalus, kurių būsimaviršininkė nepakenčia, jis bus prapuolęs. Pirmiausia reikia “kvepėtiprofesionalumu”.

Patarimai moterims

Viskas, kas per daug krinta į akis, padeda atmesti tavo kandidatūrą. Taippat ir užsienio kalbų nemokėjimas. Nė viena drabužių detalė neturi pernelygkristi į akis. Makiažas turi būti beveik nematomas. Ryškiai raudonos lūpos,ryškiai apvedžiotos akys, per daug pudros ir skaistalų liudija, kad moterisneturi saiko bei skonio. Tą patį rodo neprižiūrėtos rankos, tamsiainulakuoti nagai (geriau juos nulakuoti bespalviu arba šviesiai rausvulaku).

Nepalankų įspūdį palieka ir bižuterija apsikarsčiusi moteris. Leistinasbrangenybių skaičius neturi viršyti trijų papuošalų (tarp jų – irvestuvinis žiedas). Kandidatės geriausias sąjungininkas šiuo atveju busperlai: subtilūs auskariukai, nedidelis vėrinys ir žiedelis. Šie klasikinėselegancijos simboliai suteiks dar daugiau moteriškumo ir įtikins būsimąviršininką, kad ji turi gerą skonį.

Kandidatei vertėtų apsivilkti suknelę ilgomis rankovėmis, geriau be didelėsiškirptės – puikaus kūno demonstravimas nėra gerai vertinamas. Net irpačiame vidurvasaryje nevalia būti be kojinių.Klasikinė ir patikrinta drabužių derinimo taisyklė: marškinių tipopalaidinukė arba pusiau golfas, sijonas iki kelių, švarkas. Arba kostiumokelnės (jokiu būdu ne džinsai) ir marškinių tipo palaidinukė. Arba jauanksčiau minėta suknelė.Elegantiškos ir keliančios pasitikėjimą – balta, granato, pelenų spalvos.Niekada nereikia rengtis vien juodais drabužiais. Bet kokiu metų laiku

tinka švara tviskantys bateliai. Labiausiai tinka elegantiškas portfelisarba aplankas negu mažas rankinukas.

Nevalia pamiršti šypsenos bei geros nuotaikos

Kas trečias darbdavys prisipažįsta, kad nesimpatiška išvaizda jam yraneprielankumo kriterijus. Reikalingi pozityvūs, kupini entuziazmo žmonės.Veide atsispindi viskas: gyvenimo džiaugsmas arba jo nebuvimas. Darbdaviosprendimui įtakos gali turėti šypsena ir atvira laikysena. Didesnęsimpatiją kelia žavi baidyklė negu gražuolė, besirūpinanti tik savoišvaizda.Viršininkas taip pat žmogus, todėl nori, kad jį suptų besišypsantys irkupini energijos, o ne ant viso pasaulio pykstantys žmonės.Be to, negalima pamiršti, jog darbovietės personalas taip pat gali turėtiįtakos darbdavio sprendimui priimti kandidatą į siūlomą darbo vietą ar ne,tad vertėtų nusišypsoti sekretorei. Ji gali tapti kandidato pirmąjasąjungininke, kuri padrąsins.

Neverbalinė kalba

Daugelis darbdavių kreipia dėmesį į rankos paspaudimą. Kadangi informacijosapie kandidatą yra mažai, tikėtina, kad kiekviena smulkmena bus pastebėtair panaudota, ypač pokalbio pradžioje, kada sukuriamas pirmas įspūdis.Taigi privalu išmokti ranką paspausti tvirtai. Jei kandidatas labaisusijaudinęsi ir prakaituoja rankos, prieš paduodant ranką reikėtųdiskretiškai ją nusišluostyti. Baimę ir balso drebulį geriausia iškartpateisinti pasisveikinus:”Labai atsiprašau, prieš pokalbį visada būnususijaudinęs, bet tai man tuoj praeis”. Toks “nuginkluojantis” nuoširdumasbus geriau suprastas, negu kandidatas bus įtartas, jog turi kalbos defektąar yra isterikas.Niekas neduos darbo, remdamasis vien rankos paspaudimu. Bet tvirtas irdraugiškas spustelėjimas gali prisidėti prie bendro įspūdžio, kurį norimasudaryti.Kūno kalba labai galinga, todėl duodamas tinkamus neverbalinius ženklus,galite laimėti sėkmę.Pagrindiniai neverbaliniai ženklai gali būti:·        Darbdaviui kalbant vis linktelėti galvą.·        Truputį pasilenkti į priekį klausantis ir atsakant.·        Akių kontaktas.Naudojant neverbalinius ženklus, labiau tikėtina gauti aukštesnį įvertinimąuž tuos kandidatus, kurie nieko nedaro arba daro tik keletą išvardintųdalykų.Svarbu, ar žmogus patogiai sėdi. Patartina atsisėsti kaip galima giliau,patogiau. Jei susijaudinęs kandidatas atsisėsti ant kėdės krašto, taikalbėdamas nepatogiai atsiloš, jei gaus sunkų ir netikėtą klausimą, atšoksatgal, lyg būtų gavęs smūgį. Sėdint teisingai, pavyks paslėptisusijaudinimą ir į klausimus galės atsakyti lengvai ir pasitikėdamassavimi.Pokalbio metu reikia žiūrėti pašnekovui į akis – taip kandidatas atrodyslabiau pasitikintis. Kai kuriems žmonėms sunku žiūrėti kitam į akis.

 Pasiruošimas pokalbiui su darbdaviu

  Bet kokio, net pirmo pokalbio metu kandidatas privalo išmanyti apieorganizacijos veiklą, pasidomėti apie organizaciją internete, įmonių,paslaugų kataloguose ir žinynuose, sužinoti apie jos finansinę padėtį,produkciją, paslaugas ir veiklos kryptis.Reikia įsigilinkite į organizacijos ar pramonės šakos perspektyvas irproblemas. Pabandyti išsiaiškinti, ar konkrečiai organizacijai negresiasusijungimas arba pardavimas. Vertėtų žinoti šios organizacijos ar įmonėsir konkurentų pelningiausius gaminius ir paslaugas. Daug ką galima sužinotiiš laikraščių ir žurnalų verslo skilčių. Praverstų išmanyti organizacijoshierarchiją ir skyriaus, kuriame pretenduojate dirbti, sudėtį.Neverta apsiriboti vien spaudiniais. Galima paklausti žmonių, kurie dirbadominančioje srityje.Kuo daugiau per pokalbį kandidatas papasakos apie organizaciją, tuo didesnįįspūdį padarys pašnekovui. Kuo įdomesnis ir sėkmingesnis bus pirmasispokalbis, tuo daugiau galimybių, kad darbas bus pasiūlytas. Iš ankstoparuošti atsakymai į labiausiai tikėtinus klausimus padės atskleistikandidato sugebėjimus, kvalifikaciją ir patirtį. 

Dažniausiai pateikiami klausimai

Nors kiekvienas darbas ir darbdavio stilius skiriasi, pokalbio klausimaibūna neįtikėtinai panašūs.

“Papasakokit apie save” arba “Kaip jūs save apibūdintumėt?” Privaluatminti, kad darbdaviui neįdomu, ar kandidatas save laiko linksmu žmogumi,ar mėgsta sportuoti (nebent darbas susijęs su sportu). Jam terūpi, ar jistinkamas kandidatas tam tikram darbui. Reikia pasinaudoti proga irapibendrinti savo sugebėjimus ir ankstesnio darbo patirtį.“Kokias darote klaidas? Ar turite silpnybių?” Į šį klausimą atsakymas gali

būti truputį linksmesnis, išryškinant paskutinę silpnybę, kuri jau įveikta.“Kodėl norite šio darbo?” Pašnekovas nori sužinoti, ar kandidatas rimtainusprendė ir ar organizacija turės naudos, jį pasamdžiusi. Kandidatuipravers surinkta informacija apie organizaciją. Atsakymą reikia kuoišsamiau pagrįsti skaičiais, faktais. Šiuo atveju kandidato kvalifikacijąvertėtų susieti su konkrečia organizacija ir konkrečiu darbu. Niekuometnegalima sakyti, kad domimasi dideliu atlyginimu arba galima mažiau mokėti.Vertėtų užsiminti, kad paliko didelį įspūdį tai, kas buvo skaityta irgirdėta apie organizaciją: jos vystymasis, darbo aplinka, vadovų savybės,įdarbinimo politika, moderni produkcija ar darbo stilius.“Kodėl turėčiau jus samdyti?” Darbdaviai dažnai taip paklausia, tikrindamikandidato reakciją į užduodamą klausimą. Čia reikėtų kalbėti apie įgūdžiuspasitikint savimi. Tokioje situacijoje nedera save nuvertinti, bet irgirtis nebūtina. Pavyzdžiui, galima paminėti, kad kandidatas yra laikomaspatikimu darbuotoju, puikiai sugeba parduoti produkciją, kitų darbuotojųįvertinimą sugebant vadovauti. Tai palanki proga įterpti tokią informaciją,kuri nebuvo paminėta kandidato gyvenimo aprašyme (CV).“Kodėl jūs išėjote (kodėl jūs norite išeiti) iš dabartinio darbo?” arba “Užką jus atleido?” Šiuo atveju reikėtų sakyti tiesą ir nekritikuoti buvusioar dabartinio darbdavio. Jei kandidatas buvo atleistas, nereikia teisintis.Jei tebedirba, vertėtų prisipažinti pašnekovui, kad jo dabartinis vadovasar darbdavys nieko nežino apie ieškomą darbą ir būtų neblogai, jeipaprašytų, kad neprasitartų kandidato darbovietei anksčiau už jį patį.Jei kandidatas buvo atleistas ekonominiais sumetimais, vertėtų užsiminti,ką dar atleido ir kodėl, jei tai bus jam naudinga. Pavyzdžiui, kai kuriosorganizacijos pirmiausia atleidžia vėliausiai priimtus darbuotojus arba dėlbiudžeto apribojimų mažina etatus.”Kiek jūs uždirbdavote?” Į šį klausimą taip pat reikėtų atsakyti atvirai.Kandidatas turėtų pripažinti, kad tikisi didesnio atlyginimo.“Kokio pageidautumėte atlyginimo?” Pokalbį apie užmokestį patariamaatidėti, kol pasiūlys darbą.Derybos dėl atlyginimo – paskutinė ir bene sunkiausia užduotis, ieškantnaujo darbo, tačiau yra būdų ją palengvinti. Įsidėmėtina pagrindinė derybųtaisyklė: tegul darbdavys pirmas pasiūlo atlyginimą. Taip jis parodys, kadnori kandidatą įdarbinti. Taip pat kandidatas sužinos, ką organizacijagalvoja apie pareigas, į kurias jis pretenduoja. Niekada nediskutuojamaapie pinigus, kol organizacija neįvardijo pirminės sumos. Jei pokalbis apiepinigus užsimegs prieš tai, vertėtų pasakyti, kad kandidatas vis dar bandoišsiaiškinti, ką tiksliai jam reikės daryti, ir neapsisprendė, kiek jopaslaugos galėtų būti vertos. Jeigu jie paklaus: ”O kiek jūs norėtumėteuždirbti?”, reikia atsakyti klausimu: “Ar jūs man siūlote darbą?” Jeigu jieatsakys “Taip”, tada paklauskite, kiek sutiktų kandidatui mokėti. Jeigu jiemėgintų išsisukinėti sakydami: “Jeigu mes pasiūlytume jums darbą, už kokįatlyginimą jūs sutinkate dirbti?, kandidatas turėtų atsakyti: “Jeigu jūssiūlote man darbą, mes diskutuosime dėl atlyginimo”. Tuomet geriausiapaklausti, kokį atlyginimą kandidatui galėtų pasiūlyti. Išgirdęs apytikslįdydį, kandidatas turėtų pasiprašyti didžiausios siūlomos sumos.

POKALBIS SU DARBDAVIU

 

Svarbiausi patarimai, kaip elgtis pokalbio metu

·       Prieš įeinant į kabinetą verta stabtelėti, šiek tiek palaukti, kolkandidatas bus pakviestas praeiti toliau.·       Sveikinantis su pašnekovu galima tvirtai paspausti oponentui rankąir pasakyti: “Malonu susipažinti” arba “Ačiū, kad skyrėte man laiko”.·       Negalima sėstis, kol nepasiūlys. Sėdėti tiesiai, bet ne per daugįsitempus·       Pokalbį prada pašnekovas. Tikriausiai jis pasistengs, kadkandidatas jaustųsi laisvai. Atsakius į pirmąjį pašnekovo klausimą arbapačiam jį uždavus, kandidatas turėtų pasijusti labiau pasitikintis savimi.·       Apsikeitus mandagumo frazėmis, reikėtų papasakoti apie save irkodėl būtent šis kandidatas yra tinkamas šiam darbui. Kalbant reikiažiūrėti pašnekovui į akis. Balso intonacija išlaikoma vienoda, be to,

nekalbama nei per lėtai, nei per greitai. Vertėtų pasistenkti, kadbendraujant nebūtų naudojami netinkami įpročiai , pavyzdžiui, nereikiataršyti plaukų.·       Pokalbis yra dialogas, bet ne monologas. Sėkmingiausiai jispavyksta tuomet, kai pašnekovai po lygiai kalba ir klauso. Tačiau jeigupašnekovas nukrypsta nuo temos, negalima jo nutraukti.·       Reikia atidžiai įsiklausyti į pašnekovo klausimus. Susijaudinus irišsigandus lengva pamiršti pokalbio pagrindinę mintį. Svarbu atminti, kadpašnekovo intonacija, loginiai kirčiai ir pauzės gali daryti įtakąkandidato atsakymams.·       Pradėjus kalbą apie dabartinį ar buvusį darbą, jokiu būdu nereikiapareikšti neigiamų minčių ir atsiliepimų apie buvusį (vis dar esamą)darbdavį arba organizaciją, verčiau pasakyti, kad išeita iš ankstesniodarbo, nes nebuvo perspektyvų tobulėti.·       Nederėtų užduoti savanaudiškų klausimų: ar reikės dirbtiviršvalandžius, kiek dienų truks kandidato pirmosios atostogos. To busgalima paklausti tik įsidarbinus.·       Negalima rūkyti. Jei kandidatui siūloma cigaretė, vertėtų mandagiaiatsisakyti, net jeigu pašnekovas rūko.·       Pokalbiui pasibaigus svarbu nedelsti ir išeiti. Pašnekovas patsduos ženklą, kada pokalbis baigtas. Jis padėkos kandidatui už vizitą ir galbūt pasakys, kad jam buvo malonu susitikti. Pašnekovas gali pažvelgti įlaikrodį arba tiesiog atsistoti. Kandidatui gali pasakyti: “Pranešiumaždaug per savaitę” arba “Paskambinkite po savaitės”. Jeigu pašnekovastylės, tuomet jam vertėtų paklausti: “Ar galima paskambinti po savaitės irsužinoti galutinį sprendimą?”Išeinant pažvelgiama pašnekovui į akis, paspaudžiama ranka ir padėkojama užsusitikimą.

Atsakinėjant į klausimus, svarbu stenktis parodyti savo gerąsias puses,tačiau reikia turėti saiką. Pokalbio metu gali būti patikrinti kitikandidato sugebėjimai – darbas kompiuteriu, užsienio kalbų mokėjimas.Dažnai tokie pokalbiai vyksta užsienio kalba.

Antroje pokalbio dalyje įstaigos konsultantas arba viršininkas tau trumpaipapasakos apie įstaigą ir konkrečiai apie kandidato būsimą darbą. Taigeriausias laikas paklausti, tačiau nereikia pabrėžti, kad kandidatuilabiausiai rūpi atlyginimo dydis, vertėtų pasidomėti būsimomis pareigomisir atsakomybe. Taip galima įgyti simpatijos parodant susikaupimą irmokėjimą klausytis.

Nenumatytos aplinkybės

Toks pokalbis yra savotiškas žaidimas, ir net kandidato rankose visikoziriai, ne visada yra galimybė laimėti. Tai šiek tiek panašu įsuviliojimą. Kandidatas yra protingas, inteligentiškas, atrodaopuikiai, išjo trykšta jumoras, ir vis tiek nesiseka nieko suvilioti.Atėjus į pokalbį gali atsitikti taip, kad sutinkamas žmogus, kurisneapkenčia blondinių, o kandidatė kaip tik ir yra šviesiaplaukė. Arbapriimant į darbą pataikoma ant švaros maniako, todėl galima prarasti visasgalimybes dėl mažiausios dėmelės ant palaidinukės apykaklės.Kiti atmeta kandidatus dėl to, kad ant jų veidų yra raukšlių arbastrazdanų, kad nešioja auskarus arba yra kairiarankiai. Tokios aplinkybėsnuo kandidato nepriklauso. Tereikia nenusiminti, bus dar kitų kartų.

Ar reikia užsipulti darbdavį

Pirmasis darbdavio ir kandidato pokalbis paprastai būna labiau“žvalgybinis”. “Žvalgosi” tiek viena pusė, tiek kita. Vis dėlto pirmenybėklausti priklauso darbdaviui – būtent jis jaučiasi padėties  šeimininkas iružduoda rūpimus klausimus. Todėl pirmojo pokalbio metu tikrai nevertėtųimti iniciatyvos į savo rankas, užsipulti būsimą darbdavį: “Pirmiausianoriu jūsų paklausti”. Nebent jis pats tai pasiūlytų. Tačiau dažniausiaidarbdavys pirmasis viską išsišniukštinėja, išsiklausinėja ir tik pokalbiopabaigoje duoda laiko kandidatui šiam svarbiam klausimui užduoti. O kadklausimų būtų ir jie  pasirodytų įdomūs darbdaviui, kandidatas turi tuopasirūpinti iš anksto. Mat, jeigu atėjęs į pokalbį žmogus visiškai neturijų darbdaviui, tai irgi nėra gerai.

Nuo ko pradėti

Aišku, nereikėtų pradėti klausinėti nuo to, kokį atlyginimą kandidatui busmokamas. Žinoma, tai labai svarbus klausimas, galbūt net lemiantis joapsisprendimą. Šį klausimą vertėtų pasilaikyti ateičiai. Bus rimtesnisįspūdis, jei į pokalbį kandidatas ateis šiek tiek pasidomėję apie firmą ir

rinką, kurioje ji dirba. Galima paklausti darbdavio, ar daug turikonkurentų, ar rinka smarkiai užkimšta, su kokiais klientais dirba, kokiemsgamintojams atstovauja, iš kur vežasi produkciją ir pan. Darbdavys turipajusti, kad nuoširdžiai siekiate sudaryti įspūdį apie verslą, kuriamekandidatui teks dirbti. Galima pasidomėti, kokio dydžio kompanija, ar jisena, kaip sekėsi iš pradžių ir kaip dabar, kokio dydžio kolektyvas. Kuodaugiau kandidatas išpeša informacijos apie kompaniją, tuo geriau sužino,ar iš tiesų nori joje dirbti. Be to, taip jis geriau suvoks, ar šikompanija verta pasitikėjimo. Šie klausimai darbdavio atžvilgiu nėrakeisti.

Ką būtina žinoti apie darbą

Antroji klausimų grupė susijusi su būsimuoju darbu. Gal kandidatas jįįsivaizduoja vienaip, o darbdavys – visai kitaip. Todėl tikslingapaklausti, ko jis iš kandidato tikisi, kokios bus užduotys, kokiųreikalavimų jam kelia ir kokių rezultatų tikisi. Galbūt ieškomas žmogus,kuris po pusmečio taptų padalinio vadovu arba išplėstų firmos veiklą užLietuvos ribų. Tuo tarpu konkrečius klausimus – ar suteikiamos socialinėsgarantijos, kokio dydžio atlyginimas, kokios atostogos ir pan. geriaupasilikti antram pokalbiui.

Keblus atlyginimo klausimas

Atlyginimo klausimą pirmasis turėtų paliesti darbdavys. Dažniausiai būtentjis teiraujasi kandidato, kokio atlyginimo šis tikisi. Todėl būtų gerai,kad kandidatas žinotų, ką atsakyti. Be to, jei jis “nešokinėja” iš vienospareigybės į kitą, nesunkiai nutuoks, apie kokią sumą verta pagalvoti. Ojei bijo užsiprašyti per daug arba per mažai, reikėtų atvirai pasisakyti,kiek gauna dabar. Verta pridurti, kad norėtų gauti bent šiek tiek (ar daug)daugiau. Tuo tarpu koketuoti ir visokiais būdais išsisukinėti tikrainedera. Darbdaviui, kaip ir kandidatui, šis klausimas labai svarbus. Jeižmogus išdėsto per didelius savo lūkesčius, jei jis 3-4 kartus paprašodidesnio atlyginimo, nei numatyta skirti, geriau negaišti laiko nė vienaipusei.Yra darbdavių, kurie būna numatę atlyginimą, kurį gali mokėti. Tokiaisatvejais net jei žmogus viršija limitą 200 Lt, į kitą pokalbį jisnebekviečiamas, nors ir idealiai atitinka visus reikalavimus. Taigi perdaug užsiprašyti arba kategoriškai pareikšti, kad kandidatą domina tik sumanuo …, visada rizikinga. Verčiau bandyti kaip nors išsisukti pasinaudojusįvairiomis diplomatinėmis priemonėmis: šiandien gaunu tiek, ateityjenorėčiau daugiau, tačiau galima derėtis: sutinkama palaukti, kol kompanija“įsivažiuos”.

Baimę klausti lydintys kuriozai

Kalbant apie konkrečias smulkmenas visiškai korektiška darbdavio paklausti,kokia atlyginimo dalis bus nuolatinė, kokia kintama, nuo ko ji priklausys,kaip bus skaičiuojama, ar bus tarnybinis automobilis, ar bus mokama užbenziną, ar bus ir kuriuo metų laiku atostogos, kokių socialinių garantijųtikėtis ir pan. Reikia pasidomėti ir apie darbo sutartį, ji terminuota arne.

Pasitaiko ir taip, kad kandidatui, jei šis nepasidomi pats, nepasakoma, kadjis ateina per motinystės atostogas ir vėliau teks išeiti. Būna visokiųkuriozų. Jei žmogus laiku neišsiaiškina, pradėjęs dirbti po savaitės ar pomėnesio gali sužinoti visokių naujienų: kad jam atlyginimas bus “į vokelį”,kad darbo reikalais turės visur važinėti savo automobiliu ir pan.

Truputį jaudintis yra normalu ir netgi sveika, tačiau leisti, kad „juodosmintys” drumstų kandidato sąmonę pokalbio metu, būtų didžiulė klaida.Nereikia blaškytis ir nervintis. Svarbiausia, kad darbdavys suprastų, jog,priimdamas kandidatą, priima tikrai naudingą žmogų.

Pokalbiui pasibaigus

Kartais žmonės gauna pasiūlymą darbui vien todėl, kad vieninteliai iš visųpretendentų raštu padėkoja pašnekovui už susitikimą. Šis paprastas irmandagus gestas atskleidžia minėtus tris vertingus bruožus: ryžtą,entuziazmą ir atsakomybę.

Kandidato elgesys po interviu su darbdaviu

Paprastai žmonės, ieškantys darbo, grįžę po interviu su darbdaviu, tiesiogatsipalaiduoja, nuleidžia rankas ir laukia darbdavio skambučio. Lietuvojenėra įprasta elgtis kitaip. Tačiau tvirtai pasiryžus susirasti darbą reikia

imtis visų įmanomų priemonių.

Praėjus interviu kandidatas turėtų nusiųsti darbdaviui padėkos laišką. Taigali nuskambėti keistai, tačiau tuo jis tikrai išsiskirtų iš kitų savokonkurentų. Šiuo žingsniu jis dar kartą atkreiptų darbdavio dėmesį į save.Turėtų būti nuolatos keliami klausimai sau: “ką paprastai daro kiekvienasieškantis darbo?”, “ką aš dar galėčiau padaryti kitaip siekdamas įtikintidarbdavį, jog aš esu geriausias kandidatas, tinkantis siūlomam darbui?”.Nereikia bijoti daryti neįprastus veiksmus ir tuo parodyti darbdaviui, kadbūtent šis kandidatas tikrai yra geriausias žmogus šiam darbui.

Padėkos laiškas kandidato darbo paieškoje yra ne tik teisingas sprendimas,bet ir efektyvi darbo paieškos strategija. Kiekviena padėka yra papildomagalimybė parduoti jo kvalifikaciją, žinias ir sudaryti teigiamą įspūdįskaitytojui. Ieškant darbo jis turi parodyti savo atkaklumą.

Padėkos laiškas išsiunčiamas vienos dienos laikotarpyje po jūsų interviu.Pradžioje pažymima pozicija, į kurią pretendavo ir kada vyko interviu.Laiškas turi būti asmeniškai adresuotas žmogui, su kuriuo vyko pokalbis.Kreipiamasi vardu, pavarde ir pareigomis. Laiške dar kartą pažymima, jogšis kandidatas yra susidomėjęs siūloma darbo vieta bei firma, kurioje tektųdirbti. Taip pat reikėtų parašyti, jog jis bet kada gali ateiti papildomampokalbiui arba atsiųsti papildomos informacijos, jei reikia.

Pagrindinės padėkos laiško dalys: 1. Kreipimosi pagrindas. 2. Susidomėjimas darbu. 3. Trumpas kandidato savybių, žinių, kvalifikacijos pristatymas. 4. Galimybė parašyti papildomą informaciją, kuri nebuvo paminėta interviu metu. 5. Padėka. 6. Pažymėjimas laiko, kuriuo kandidatas buvo susitaręs dėl darbdavio atsakymo.

Padėkos laiško pavyzdys

Gerb. p. J. Macaiti,

Dėkoju už suteiktą galimybę susitikti su Jumis šį rytą dėl pardavimų vadybininko darbo vietos. Mūsų pokalbis leido geriau susipažinti su firmos “Pelikanas” veikla bei keliamais reikalavimais darbui.

Mano gilios specialybės žinios ir turima darbo patirtis tikrai teigiamai įtakotų Jūsų kompanijos veiklą. Mano puikios anglų kalbos žinios ir darbas kompiuteriu praverstų dirbant pardavimų vadybininku.

Aš susisieksiu su Jumis sekančią savaitę pasiteirauti apie Jūsų sprendimą dėl darbuotojo pardavimų vadybininko vietai užimti. Dar kartą dėkoju už sugaištą laiką ir suteiktą dėmesį man.

Su pagarba,

V. Petruškevičius

Neverta pamiršti, kad AČIŪ nekainuoja nieko, bet nulemia daug ką.

Jeigu kandidatas nusprendė atsisakyti darbo pasiūlymo, vis vien vertėtųpadėkoti pašnekovui. Tai ne tik mandagumo gestas, nes ateityje galiprireikti jo patarimo ar pagalbos.

DARBO POKALBIS IŠ POTENCIALAUS DARBDAVIO PUSĖS

Kad pokalbis su kandidatais būtų efektyvus

Pasirinkti naują darbuotoją sudėtinga užduotis kiekvienai įmonei. Juksvarbu rasti patį geriausią specialistą, kuris galėtų pritapti kompanijojebei efektyviai dirbti.Dalis organizacijų tokiose situacijose kreipiasi į personalo atrankosspecialistus, tikėdamiesi, kad taip sutaupys laiką bei ras tinkamiausiąkandidatą. Kitos organizacijos dėl vienų ar kitų priežasčių atrankas vykdopačios. Tuomet į naujo darbuotojo paieškos ir atrankos procesą neretaiįtraukiami keli įmonės darbuotojai, kartu turintys atlikti ir savotiesiogines funkcijas.Norint įvertinti visus atsiliepusius kandidatus, rasti geriausius irsugaišti tam kiek įmanoma mažiau laiko, siūloma gerai pasiruošti pokalbiui,apgalvoti temas, kuriomis norėsite kalbėti su kandidatais, pasiruoštiklausimus, kuriuos norėsite užduoti. Pokalbio apgalvojimas bei išankstinisklausimų pasiruošimas leidžia struktūruoti susitikimų su kandidatais laikąbei suteikia galimybę objektyviau sulyginti kandidatus. Šie patarimaisiūlomi personalo atrankos specialistų.Pirmas pokalbis su kandidatu neturėtų trukti ilgiau nei 20 – 30 min. Jometu svarbu susidaryti įspūdį apie kandidatą ir išsiaiškinti kandidatodarbinę patirtį, motyvus ieškant darbo ir asmenines savybes, t.y. dalykus,kurie bus labai svarbūs ir gali įtakoti darbo rezultatus.Svarbu atminti:

1. Susitikimo metu reikia paklausti, ką kandidatas žino apie įmonę (svarbu,kad būtų pasiskaitęs, pasidomėjęs) bei pats darbdavys turi trumpaipapasakokti apie savo įmonę bei poziciją, į kurią asmuo pretenduoja. Kuodaugiau informacijos apie įmonę bei darbo vietą turės kandidatas, tuo

tiksliau galės įvertinti savo galimybes bei norą dirbti būtent čia.2. Kandidatas turi būti paprašytas papasakoti apie save arba saveapibūdinti. Reikia stebėti, ar kandidatas kalba lengvai, paprastai, bedidelių pauzių. Jei kandidatas sunkiai kalba kuria nors tema, tikėtina, kadji jam yra skaudi. Reikia pagalvoti, ar tai netrukdys jo darbui? Ardarbdaviui patinka, kaip kandidatas save apibūdina?Pokalbio metu darbdavys turi pasiruošti keletą provokuojančių klausimų.Netikėti klausimai leidžia pamatyti, kaip kandidatas reaguoja netikėtojesituacijoje. Reikia atkreipti dėmesį į: • Kaip sklandžiai atsako į klausimą? • Ar susijaudina? • Ar nepasimeta?Šiuolaikinis verslo pasaulis kupinas netikėtumų. Svarbu, kad darbuotojasnepasimestų ir mokėtų išsisukti netikėtose situacijose.

4. Pateikti „zonduojantys” klausimai leidžia patikrinti kandidatoprofesines žinias apie buvusias arba galimas situacijas ir kandidato elgesįjose. Pavyzdžiui, „kaip elgtumėtės, jeigu gautumėte keletą sudėtingųužduočių vienu metu ir abi jas turėtumėte atlikti tuoj pat?“, „jeigubūtumėte priimtas į šią poziciją, nuo ko pradėtumėte? “, „kaip manote, sukokiais sunkumais galite susidurti….“ ir t.t.  5. Pokalbio rezultatai gali būti įspūdingi, bet apgaulingi. Neretaikonkursus tam tikrai darbo  vietai užimti laimi tie kandidatai, kuriegeriausiai sugeba bendrauti su darbdaviu. Iš ankstinis pasiruošimasinterviu, temų ir klausimų išskyrimas padės pokalbį struktūruoti, palygintiskirtingų kandidatų atsakymus. Ar įspūdį darbdaviui palikęs žmogus ne tikgerai bendrauja, bet taipogi yra geras savo srities specialistas?6. Patariama pasikliauti nuojauta. Ar darbdaviui simpatiškas šis žmogus? Arjis būtų priimtinas firmos kolektyve bei komandoje? Ar jis pritaptų priekolektyvo?Kartais vos pamatčius žmogų galima suprasti, kad jis netinka įmonėsieškomai pozicijai. Tokiu atveju su kandidatu reikia kalbėti trumpai.Galima pasiteirauti apie motyvus, paskatinusius dalyvauti šiame konkurse,apie darbinę patirtį. Jeigu darbdavio susidarytas įspūdis nesikeičia – šisžmogus netinkamas, pokalbio nebereikai pratęsti. Tokiam kandidatuipasakoma, kada turėtų laukti atsakymo. Atsakymas nėra sakomas iškart.7. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kandidato atsakymus, bet ir į joelgesį, aprangą, kalbos manieras. Ar kandidatas atėjo tinkamai apsirengęs?Ar bendrauja tinkamai, išlaiko reikalingą distanciją? Ar jo kūno kalbaneprieštarauja žodžiams?8. Būtina pasižymėti pastabas. Kandidato atsakymai į klausimus, elgesys beikalbos ypatumai yra fiksuojami. Pastabos leidžia darbdaviui lengviauprisiminti šį kandidatą ir jo ypatybes po to, kai bus susitinkama su visaiskandidatais arba praėjus kuriam laikui.9. Jei yra galimybių, firmai vertėtų kreipkitis į specialistus, galinčiusatlikti psichologinius testus,  žinių bei įgūdžių patikrinimą. Šiosprocedūros padės išvengti nemalonių netikėtumų ir darbdavys turės daugiaugarantijų, kad pasirinko teisingai. Tikrumo gali suteikti ir gautosrekomendacijos. Jas geriau surinkti pačiam darbdaviui ir nepasikliauti vienkandidato atneštomis rašytinėmis rekomendacijomis. 10. Jei įmonė nepasitiki testais, siūloma pačiam darbdaviui juos išbandyti.Tuomet galima palyginti gautus rezultatus ir tai, ką pats darbdavys manoapie save. Testų rezultatai darbdaviui gali padėti atsirinkti tokiasasmenines savybes turinčius kandidatus, kurie labiausiai tiktų darbdaviokomandai.

Išvados

Pokalbį su būsimuoju darbdaviu galima palyginti su minų lauku. Tereikiaįsivaizduoti krūvą talentingų kandidatų gyvenino aprašymų ant potencialausdarbdavio stalo. Jis nori sužinoti, kuris iš jų sugebės labiausiaiišsiskairti iš kitų kandidatų: ar lengvai sutaria su su kitais žmonėmis,sugeba laikytis terminų, ar tikrai labai reikia atsiradusios laisvos darbovietos.Daug gabių žmonių buvo atmesta dėl tokių elementarių dalykų kaipsmunkančios kojinės, ar blogas kūno kvapas, ar todėl, kad pokalbio metu perdaug laisvai jautėsi: persūdė savo kalbą familiarumais, prisistūmė kėdę perarti pokalbio vedėjo, pradėjo raustis svetimuose popieriuose ir apžiūrėtiant stalo buvusius niekučius.Nėra kokios nors vienos garantuotos gudrybės, kaip elgtis pokalbio sudarbdaviu metu, bet kandidatas gali žymiai padidinti savo galimybes,žinodamas, kaip reikėtų ir derėtų elgtis.

Taigi kandidato apranga turėtų atitikti darbo, dėl kurio jis vyksta įinterviu, stilių, specifiką.Į interviu nevalia vėluoti. Kandidatas turi laiką suplanuoti taip, kadvietoje, kur bus interviu, jis būtumėte prieš 10-15 min. iki paskirtosusitikimo laiko pradžios.Galima su savimi turėti užrašų knygelę, juodą šratinuką, vizitinę kortelę,kelias papildomas CV kopijas. Vertėtų atsinešti rekomendacinius laiškus,vairuotojo pažymėjimo, atitinkamo mokslo baigimo pažymėjimo, kitųreikalingų dokumentų kopijas.Patartina apgalvoti klausimus, kuriuos būtų galima pateikti inerviu metu.Derėtų paruošti atsakymą į klausimą, kodėl kandidatas yra patstinkamiausias specialistas siūlomai darbo vietai užimti.

Daugiau nei 50 proc. viso bendravimo sudaro neverbalinis. Kandidatolaikysena, veido išraiška, gestai, akių kontaktas, apranga – neverbalinėskomunikacijos dalys, kurių negalima pamiršti.Patartina būti natūraliam pasisveikinant, reikėtų tvirtai paspausti ranką,tačiau tik tuomet, jei ji bus pasiūlyta.

Interviuotojas pradeda dialogą. Kandidatas turi atidžiai klausytis.Įsitikinkite, ar siūlomas darbas atitinka jūsų norus, įsitikinimus,kompetenciją.Papasakokite apie jūsų sugebėjimus. Niekas kitas už jus to nepadarys.

Būkite lankstus. Darbdaviai ieško tokių darbuotojų, kurie greitaiadaptuojasi naujame kolektyve, gerai dirba komandoje be didelių skundų arspecialių užgaidų. Papasakokite kokią nors istoriją iš praeities,iliustruojančią jūsų lankstumą.

Visus užduodamus klausimus derėtų sutikti su šypsena.Atsakymai į kalusimus turėtų būti sąžiningi ir tiesūs. Prieš atsakant,reikėtų sudėlioti atsakymą galvoje. Jei kandidatas nesuprato klausimo,tegul paprašo pakartoti ar paaiškinti. Nereikai skubėti, tačiau būtiryžtingu labai svarbu.Atsakant į sudėtingą, galintį neigiamai atsiliepti kandidato įvaizdžiui,klausimą, patartina naudoti “sumuštinio modelį”: pateikiama teigiamainformacija, šalia jos pridedama neigiama dalis, o užbaigiama teigiamaišvada. Teigiama pabaiga palieka gerą įspūdį.Pvyzdžiui:Klausimas: Man rodos, paskutinius penkerius metus jūs niekur nedirbote?Atsakymas: Aš studijavau, auginau vaiką ir tvarkiau mūsų namų reikalus.Dabar aš esu visiškai pasiruošusi darbui ir turiu atitinkamą jūsų siūlomamdarbui kvalifikaciją.

Baigiant pokalbį reikai apibendrinti, kodėl jis yra tinkamiausiaskandidatas. Svarbu paminėti kandidato stipriąsias puses, kurios gal buvoužmirštos interviu metu.Jei kandidatas nori šio darbo, taip ir turėtų pasakyti.

Po interviu įvertinkite, kas pavyko geriausiai, ką galima būtų pataisyti.Be to, vertėtų nepamiršti 24 valandų laikotarpyje nusiųsti padėkos laiškąasmeniui, su kuriuo vyko pokalbis.

Niekada nereikia bijoti sulaukti neigiamo atsakymo. Tai taip pat šioks toksrezultatas. Kiekvieną neigiamą atsakymą reikia vertinti kaip pamoką:pamėginti išsiaiškinti konkrečias priežastis, dėl kurių kandidatuinepasisekė. Nevalia suversti visos kaltės darbdavio simpatijai arantipatijai. Ir svarbiausia nepamiršti – už savo vietą po saule reikiakovoti. Todėl išgirdus neigiamą atsakymą, negalima pulti į neviltį, oreikia bandyti darbdavį įtikinti, kad kandidatas yra pasiruošę mokytis

Naudoti šaltiniai: • www.adgloriam.lt • www.takas.lt • www.strategija.lt • www.cvonline.lt • www.psichologai.lt • http://distance.ktu.lt • Max Egger „Tobulas pokalbis” • Dr. Nomeda Ausmanienė (UAB “Noriu darbo” personalo sprendimų grupės personalo konsultantė-psichologė), “Verslo žinios”, priedas “Karjera ir vadyba”, 2003 Sausio 30 d. • Inga Saukienė „Kaip pasiruošti pokalbiui dėl darbo“, žurnalas „Laura“, 2000 liepa, Nr. 7 • Rasa Rakauskaitė „Pokalbis su būsimu darbdaviu“, žurnalas „Psichologija tau“, 22-24psl., 2001 sausis/vasaris, Nr. 1 • Personalo Konsultavimo Centras “NOVA LUX”