Bendravimo psichologija – analizė

1. Stebėto asmens trumpa charakteristika:
Vyras, 36 metų, direktorius, dirba privačioje įmonėje. Labai sunkiai bendrauja su žmonėmis, nedemėsingas jų emocijoms. Visada nepatenkintas, sugebantis visiems sugadinti nuotaiką, bet tai pamatęs stengiantis atsilyginti uz padarytą “žalą” atlyginimų ar premijų padidinimu. Mėgstantis gąsdinti, kai mato kad su juo bandoma ginčytis. Nelinkęs pats dirbti, linkęs paskirstyti visus (ir savo) darbus darbuotojams. Mėgsta “pavaidinti” kad labai daug dirba. Mėgsta priekabiauti prie pačių mažiausių smulkmenų. Drabužiams skiria pakankamai dėmesio (o gal tuo rūpinasi žmona). Šukuosenai visiškai neskiria dėmesio. Labai biijo išsiskirti iš aplinkinių, kad apie jį nepradėtų šnekėti. Cholerikas. Visažinis.
2. Kada, kur vyko stebėtasis komunikacijos procesas, kiek žmonių jame dalyvavo, kokia tai buvo situacija:
Įprastinė darbo diena. Komunikacijos procesas įvyko darbuotojų kabinete. Dalyvavo 2 žmonės (kiti apsimetė kad dirba ir nieko negirdi, bet sėdėjo šalia). Stebimasis aptarinėjo seno projekto vykdymą.
3. Koks buvo stebimojo tikslas šioje situacijoje:
Tikslas išsiaiškinti kokie projekto etapai nebaigti ir kodėl nebaigti. Už tai buvo atsakingas stebimojo pašnekovas, kuriam nepavyko ne tik apsiginti, bet ir gintis. Jam tas leista nebuvo.
a. Ar stebimasis šiioje situacijoje pasiekė tikslą kurį norėjo pasiekti?
Ne, stebimasis tik apsunkino jau suplanuotus darbus ir sumaišė pašnekovo darbų planą.
b. Kokių komunikacijos priemonių naudojimas jam labiausiai padėjo siekti tikslo?
Stebimasis nepažeidė socialinės zonos (labai gerai parinko pašnekesio atstumą 2m.). Jis nelietė pašnekovo, nes tokio po

okalbio metu tai tik sutrukdytų sėkmingai bendrauti.
c. Kokių komunikacijos priemonių naudojimas jam labiausiai trukdė pasiekti norimą tikslą?
Per daug tyli kalba (murmėjimas sau panosėje). Manymas, kad kalba garsiai ir aiškiai, nepastebėjimas, kad jo pašnekovas pastoviai klausia “kaip sakėte?”, “neišgirdau”. Daug nereikalingų žodžių, kurie tik pailgina ir supainioja pokalbį. Daug priekabiavimo prie pašnekovo žodžių. Supimasis kėdėje (pats greičiausiai to nejautė). Nežiūrėjimas į akis. Neatsiskleidimas (stebimasis nerodė savojo tikrojo “aš”). Nesutikimas, kad jo sprendimas klaidingas. Pašnekovo idėjų niekinimas. Žmogaus “tankas” tipas, grubiai ir tiesmukiškai išdėstantis savo nuomonę, pašnekovo atžvilgiu elgiamasi labai agresyviai, vartoja grubius posakius, kalba labai tyliu bet pakeltu balsu, veido išraiška rodanti nusistebėjimą pašnekovu – kaip galima turėti tokių absurdiškų idėjų? Nenoras išklausyti pašnekovo argumentų (manymas iš anksto, kad jie klaidingi). Noras “įveikti”. Žiiūrėjimas po kojom – keistas ir nesuprantamas.
d. Kaip jautėsi kiti šios komunikacijos dalyviai?
Kaip visada, vengiantis nemalonumų pašnekovas, įpratęs būti įžeidinėjamas ir nesuprastas. Linksėdamas galvą jis norėjo, kad pokalbis kuo greičiau baigtųsi, nors to nesitikėjo iš stebimojo sėdėsenos (įsitaisęs taip, lyg niekur šiandien nesuruoštų eiti).
Kolegos, sėdėdami ir nenoromis klausydami pokalbį norėjo juoktis iš stebimojo nesugebėjimo pateikti trumpai ir aiškiai suformuluotą mintį. Jie pastebėjo, kad stebimasis dažnai kartoja tą patį.
e. Ar jūsų nuomone, šią komunikacijos situaciją galima pavadinti sėkminga? Kodėl?
Situacija, mano manymu, nesėkminga, nes stebimasis si
iekė tikslo sudarydamas šaltą psichologinį klimatą, netikslingai panaudodamas savo, kaip darbdavio, priemones. Bendravimo procese nejaukiai jautėsi ne tik stebimasis su pašnekovu, bet ir aplink esantys kolegos.
f. Ką naujo sužinojote, stebėdami ir analizuodami šią situaciją, apie sėkmingos komunikacijos prielaidas?
Apie sėkmingą komunikaciją sužinojau tik įsivaizduodamas save direktoriaus vietoje, kaip aš elgčiausi tam tikroje situacijoje. Aš buvau tikras, kad sugebėčiau aptarti projekto darbų vykdymą be konflikto, abiems pusėms priimtinu ir maloniu būdu. Aš būčiau ne kaltintojas ( žmogus, šalia kurio atsidūrę, būtume apkaltinti nemokšiškumu ar dar kuo nors, kurio laikysena demonstruoja, kad jis svarbiausias, kad jis čia šeimininkas) o kaip lygus su lygiu.
Nobelio premijos laureatas K. Lorenz pasakė, kad pagrindinė socialinių konfliktų priežastis – individo agresyvumas. Pagal jį, gyvūno ir žmogaus agresyvumas niekuo nesiskiria ; agresija – nuolatinė gyvo organizmo būsena. Manau, kad stebimasis pokalbio metu buvo “žvėris”. Ne dalykinio pokalbio metu žvėriškumas atslūgdavo, tada, kai ir buvo pats palankiausias metas bendrauti svarbiomis temomis..
Bendravimo psichologija
Komunikacijos proceso stebėjimo protokolas

NR. Kas stebima Įvertinimas (nuo 1 iki 5)
1. Balso tonas (ar jis pernelyg pakeltas, nuleistas, ar optimalus) 4
2. Balso garsumas (ar stebimasis, jūsų nuomone, kalba per garsiai, arba per tyliai, o gal kaip tik. atsižvelgiant į situaciją) 2
3. Intonacija (ar ji, jūsų nuomone, atitinka tuos tikslus, kurių stebimasis siekia) 4
4. Kalbos aiškumas, tikslumas (ar mintys dėstomos aiškiai, ne per daug ištęstai) 2
5. Kalbos stilius (g

gal jis per daug formalus, o gal familiarus?) 3
6. Išsireiškimų „indeksavimas” (ar kalbama atsižvelgiant į pašnekovų amžių, statusą, jų galimybes suprasti) 5
7. Aktyvus klausymasis (ar stebimasis sugeba parodyti, kad supranta pašnekovą? Ar atsako į jo klausimus?) 4
8. Dėmesingumas (ar stebimasis rodo pakankama susidomėjimą šioje bendravimo situacijoje? O gal jis rodo nuobodulį, nekantrumą?) 3
9. Atsiskleidimas (kiek stebimasis atskleidė savo tikrąjį “aš”, rodė tikrus jausmus) 1
10. Įsijautimas (kaip stebimasis sugebėjo pajusti pašnekovo nuotaiką, į ją reaguodamas keisti savo elgesį) 2
11. Tvirtumas (ar stebimasis gebėjo kovoti už savo teises, nežeisdamas pašnekovo , teisių ir jo nežemindamas?) 2
12. Žiūrėjimas į akis (ar stebimasis žiūri pašnekovui į akis per mažai, o gal per ilgai) 1
13. Komunikacijos laiko organizavimas (kaip stebimajam sekėsi organizuoti laiką? Gal situacija užsitęsė per ilgai? Gal buvo nutraukta per anksti?) 2
14. Atstumas iki pašnekovo (per tolimas, per artimas, kaip tik) 5
15. Prisilietimai (jei jie naudoti, kiek tinkamai, ar tinkamu momentu) 5
16. Poza, gestai, veido išraiška Kokie jie (nurodykite vyraujančius elementus) ir įvertinkite, atsižvelgdami į jų reikšme, kiek jie padėjo ar trukdė siekti tikslo šioje situacijoje:

1.Rankų gestai kai tik reikia kažką parodyti
2.Bijojimas pažiūrėti į akis
3.Supimasis kėdėje
4.Žiūrėjimas pašnekovui po kojom
5.Negirdėjimas pašnekovo
6.Tyli kalba

5
2
2
2
2
2
17. Kita (ką dar pastebėjote, kas padėjo ar trukdė siekti tikslo?)
Kolegų, sėdinčių šalia buvimas, padėjo greičiau baigti pokalbį. 4

Leave a Comment