Zaidimai emociju reiskimo ir valdymo igudziams lavinti

“..............................9
10. Žaidimas „ RAMYBĖ“..............................10
11. Pratimas. Išsirėkti..............................10
12. Literatūra..............................11

PROJEKTAS , KURĮ PASIRINKAU, EMOCIJŲ REIŠKIMO IR VALDYMO
ĮGŪDŽIAMS

1. Pratimas.
Pavadinimas: Žaidimas „ Garo nuleidimas“.
Tikslas: išvengti pykčio ir nuoskaudų, kylančių bendraujant su aplinkiniais. Šį žaidimą naudinga žaisti teigiamam klasės psichologiniam klimatui palaikyti ( kad santykiai tarp vaikų būtų atviri ir natūralūs, nesiformuotų priešiškos grupuotės). Ypač patvaru išbandyti jį grupėse, kur tvyro priešiškumo ir agresyvumo atmosfera.
Kokie įgūdžiai lavinami: pykčio suvaldymui.
Trukmė:15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: 15-20 pradinių klasių vaikų.
Reikalingos priemonės: nėra
Instrukcija: Šis žaidimas žaidžiamas taip . Susėskite ratu. Kiekvienas iš jūsų gali pasakyti likusiems, kaas jam trukdo ar ant jo pyksta. Kreiptis į konkretų žmogų. Pvz.: „ Inga, man nepatinka, kai tu sakai, kad visi berniukai negeri“. Nesiteisinkite, kai kiti jums pasakys ką nors nemalonaus. Papraščiausiai atidžiai išklausykite. Kiekvienas iš jūsų sulauks savo eilės „ nuleis garą“. Jei kuris nors nieko nenori pasyti kitiems, pasakykite: „ Man nereikia „nuleisti garo“.

Kai ratas apsisuks, vaikai, kuriais skundėsi kiti, gali išsikalbėti.

O dabar pagalvokite apie tai apie tai, ką jums sakė kiti. Gal jūs galite pakeisti tai, kas trukdo kitiems.
Ar jūs išgirdote kąą nors tokio, ką galėtumėte ir norėtumėte savyje pakaisti ?
Žaidimo analizė:
• Kaip tu jautiesi, kai tau sakė kažką nemalonaus ir tu negali išreikšti savo pykčio?
• Ką tu būtum daręs, jei būtum galėjęs atsakyti iškart?
• Kas iš to būtų išėję?
• Kaip reikėtų tinkamai reaguoti konkrečioje si

ituacijoje?(62-63)

2. Pratimas.
Pavadinimas: Žingsnių, kaip susivaldyti, įvardijimas.
Tikslas: mokyti suvaldyti.
Kokie įgūdžiai lavinami: Emocijų suvaldymo.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: apie 10 pradinių klasių mokinių.
Priemonės: Rašomoji lenta ir kreida.
Instrukcija:
Žingsniai Diskusijai
1. Sustok ir suskaičiuok iki 10. Aptarti, kaip svarbu duoti sau laiko nusiraminti ir apgalvoti.
2. Pasistenk suprasti, ką jaučia tavo kūnas. Aptarti, kaip kūnas parodo, kad prarandi kontrolę ( pvz., sudrėksta delnai, pasidaro karšta).
3. Pasvarstyk, kaip tu galėtum elgtis:
a) kuriam laikui pasitraukti:
b) atlikti atsipalaiduojamuosius pratimus:
c) pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Vaikas turėtų pasiprašyti išeiti iš kambario, kol atgaus savikontrolę.
4. Pasirink tinkamiausią elgesio būdą. Aptarti, kaip pasirinkti tą, kuris suprastų.
( p.63)
3. Pratimas.
Žaidimas: „ Pykčio laiptai“.

Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Paskirtis: pykčiui suvaldyti.
Trukmė: 20min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 vaikų.
Priemonės: Paruošti popieriaus su pasakojimo fragmentais ir spalvosimo pieštukai arba flomasteriai.
Instrukcija: Perskaityti istorija:
„ Pasidarė meeškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po jo ir užmigo. Pro šalį bėgo kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu, kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Vaikams įvardijami 4 pykčio su

uvaldymo laiptai ( kuriais pasinaudojo meškiukas):
• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti.
• Suskaičiuoti iki 10.
• Tinkamai pasakyti, kad pyksti.
• Atsipalaiduoti ir nueiti šalin.
• Toliau išdalinti vaikams po 4 popieriaus lapus su tokiais užrašais:
• Pabudo meškiukas ir mato- kiškis jo pavėsinės stogą baigia sugriaužti.
• Atsistojo meškiukas ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, paskui suskaičiavo iki 10.
• Meškiukas pasakė: „ Aš labai supykau, kad tu sugriaužei mano stogą“.
• .Ir liko meškiukas su kiškiu labai geri draugai
Nupiešti ant kiekvieno iš lapų po meškiuką , po to iš šių lapų suklijuoti knygutę. Ją galėsite pasinaudoti, kai būsite labai supykę- knygutė padės jums prisiminti pykčio suvaldymo laiptus.
Žaidimo analizė:
• aptarti, kaip kitaip galėjo pasielgti meškiukas;
• kas tuomet galėjo nutikti;
• kodėl svarbu nesielgti impulsyviai.(1./ p54-55)

4. Pratimas.
Žaidimas: „ Agresyvus elgesys“
Tikslas: žaidimo metu vaikai turi išsiaiškinti, ką jie laiko agresyviu elgesiu.
Paskirtis : išsiaiškinti agresyvų elgesį.
Trukmė: 10-15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: popieriaus lapas ir pieštukas ( kiekvienam vaikui ).
Instrukcija: paimkite po lapą popieriaus ir užrašykite, ką, jūsų nuomonę, daro žmogus, apie kurį galima pasakyti: „ Taip, jis iš tiesų yra agresyvus“ Sugalvokite nedidelį receptą, kuriuo remiantis būtų galima ‚ „sukurti“ agresyvų vaiką. Pavyzdžiui: pora kietų kumščių, garsus kalbėjimas ir t.t.( tegul keli vaikai pademonstruoja tokio elgesio elementų, o klasė spėja, ką jie daro.)
O dabar dar pamąstykite, su kokiais agresyvaus elgesio elementais jūs susiduriate klasėje. Kas jums at

trodo agresyvu? Kada jus patys išreiškiate agresyvumą? Kokiu būdu jus galite sukelti aplinkinių agresija?
Paimkite dar vieną popieriaus lapą , padalinkite jį vertikalia linija į dvi dalis. Kairėje pusėje parašykite, kaip aplinkiniai per mokykloje praleista laiką išlieja savo agresija jums. Dešinėje parašykite, kaip pasireiškia jūsų agresija kitiems mokiniams. Po reikia perskaityti ką parašė.
Žaidimo analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo agresija išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Kodėl tiek suaugę, tiek vaikai bando būti pranašesni žemindami kitus?
• Kaip elgiasi agresijos auka?
• Kaip tampama auka? Ką reikia daryti, kad ja netaptum?
• Kuo pasireikia lygybė tarp vaikų?
• Kaip galėtumėte aprašyti savo elgesį?

5. Pratimas.
Žaidimas „ Taikos kilimas“.
Tikslas: Tai mokymas diskusijų ir pokalbių būdu spręsti iškilusias problemas ir konfliktus. Pats kilimas „ taikos kilimas“ skatina vaikus atsisakyti muštynių, ašarų, ir ginčų pakeičiant juos problemų aptarimų tarpusavyje.
Paskirtis: ugdyti emocijų valdymą.
Trukmė: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 5-7 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: kilimas, graži knygutė arba žaislas.
Instrukcija: susėskite ratu. Ar galite pasakyti, dėl ko jūs daugiausiai ginčijatės? Ko nepasidalijate su broliu ar seserimi? Dėl ko ginčijatės čia klasėje? Kaip jūs jaučiatės po tokio ginčo? Kas nutinka, jei besiginčijant susikerta skirtingos nuomonės?
Kilimas rato viduryje, o ant jo padėkite gražią knygutę arba kokį nors žaislą.
Įsivaizduokite, kad ir Tomas, ir Ieva nori šio žaislo, bet jis yra tik vienas. Jie abu atsisės ant ši

io kilimo, o aš prisėsiu šalia, kad galėčiau jiems padėti, kai jie norės aptarti ir išspręsti šią problemą. Nė vienas iš jų neturės teisės papraščiausiai pasiimti žaislo.
Tegul abu vaikai atsisėda ant kilimo

Kas iš grupės turi pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.
Po 2 diskusijos minučių pasiūlykite vaikams papuošti „ taikos kilimą“: „ Dabar mes galime šį audeklo gabalėlį paversti mūsų grupės „ Taikos kilimu“. Aš parašysiu ant jo grupės narių vardus, o jūs turite padėti man jį papuošti“.
Šis procesas labai svarbus, nes jo metu vaikai simboliškai „ taikos kilimą“ paverčia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną kartą kilus ginčui, jie gali juo pasinaudoti norėdami taikiai išspręsti problemą. „ Taikos kilimą“ naudokite tik šiuo tikslu. Kai vaikams šis ritualas taps įprastas, jie „ taikos kilimu“ naudosis ir be jūsų pagalbos. Tai labai svarbu, nes savarankiškas problemos sprendimas yra pagrindinis šios strategijos tikslas. „ Taikos kilimas“ suteiks vaikams ramybės ir pasitikėjimu savimi, taip pat padės jiems sutelkti savo jėgas ieškoti abipusiai naudingo problemos sprendimo. Tai puikus verbalinės ir fizinės agresijos išvengimo simbolis.
Analizė:
• Kodėl mums toks svarbus „ Taikos kilimas“?
• Kas nutinka, kai ginčą laimi stipresnis?
• Kodėl ginčijantis neleistina prievarta?
• Kaip tu supranti teisingai?

6. Pratimas.
Žaidimas „ Klausymasis“
Tikslas: Šis pratimas suteikia dalyviams galimybę susipažinti vienas su kitu kuo arčiau, pasidalinti savo mintimis ir jausmais su grupe. Šis pratimas leidžia kiekvienam gauti praktikos, empatiškam klausymosi ir sukelia stiprius emocinius ryšius tarp dalyvių.

Laikas:1,5 val.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 16 suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikia.
Pratimo eiga: Grupė pasidalija į pogrupius po 8 žmones vienos lyties. Dalyviai apsupą vieną iš dalyvių, kuris 10 min. bus jų dėmesio centre. Tas, kuris centre pasakoja, ką jam reiškia būti „ vyru tarp vyrų“ arba „ moteriai tarp moterų“, „ vyrui tarp moterų“, „ moteriai tarp vyrų“. Kiti dalyviai tik klauso jo labai dėmesingai , nesikalbant tarpusavyje ir nepertraukiant. Kabėti reikia 10 min. pasibaigus laikui sugrįžti į vietą. Tokiu būdu pabus visi dalyviai.
Tai stipriai veikiantis žaidimas. Visų pirma labai retai kam pasitaiko turėti dėmesį 10 min. toks dėmesys leidžia giliau suprasti savo jausmus. Be to, tokia tema, kaip vyro ir moters vaidmuo tarp lyčių santykiuose yra aktualūs. Žmonės pradeda atskleisti savo paslėptos asmenybės aspektus. Tematika gali būti įvairi.
Analizė:
• Kaip jautiesi kalbėdamas apie save.
• Ar lengviau pasidaro kaip atskleidi savo jausmus .
• Ar pasikeičia kas nors, kaip išgirsti kitų žmonių jausmus.

7. pratimas
Žaidimas „ Supykę balionai“
Tikslas: padeda vaikui suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus. Mušinėdamas ir pradurdamas balionus vaikas gali pamatyti, pajusti ir net išgirsti susierzinimą ir pyktį, geriau suprasti jų prasmę.
Laikas.20 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:
Priemonės: balionai.
Pratimo eiga:
1.Paprašykite kiekvieno vaiko( grupės darbe)pripūsti balionus ir juos užrišti. Jei užrišti nepavyko galima padėti.
a) paaiškinkite vaikams, kad balionas gali kūną, o jame esantis oras- susierzinimą ir pykčio jausmus.
b) Paklauskite vaikų.( po to, kai jie užriš balionus), ar gali dabar oras patekti į jį ir ar gali iš jo išeitį iš jo., ir kas atsitinka, kai šie jausmai žmogui persipildo. O jeigu žmogus pergyvena susierzinimą, ir pyktį, ar gali tada likti ramus ir galvoti „ blaiviai“.
2. Pasiūlykite vaikams šokinėti ant balionų, kol jie susprogs.
a) paklauskite jų, ar galima šį pykčio išreiškimo būdą žiūrėti, kaip į pakankamai saugų, o jeigu ne, tai kodėl? Kai kurie vaikai išsigąsta sprogstančių balionų garso. Apsvarstykite su jais , ką gali reikšti šis išgąstis.
b) Paaiškinkite vaikams, kad jeigu balionas būtų žmogus, tai sprogstantis balionas galėtų reikšti kokį nors agresyvų poelgį. PVZ. kito žmogaus užpuolimą ir pan. paklauskite vaikų ar galima laikyti šį pykčio pasireiškimo būdą pakankamai saugiu.
3. pasiūlykite vaikams pripūsti dar vieną balioną, kurio nereikia užrišti, tik stipriai laikyti balioną ir neleisti orui išeiti. Ir vėl balionas simbolizuoja žmogų, o oras jo viduje – susierzinimą ir pykčio protrūkį.
4. pasiūlykite vaikams truputį išleisti iš jo oro ir vėl stipriai laikyti.
a) Atkreikite vaikų dėmesį į tai, kad balionas mažėja . „ Ar sprogo jis, kai jūs išleidote truputį oro. Ar galime šį pykčio išreiškimą būdą laikyti labiau saugesnį? Ar šiuo atveju susprogs balionas? Reikia pabrėžti tai, kad balionas liko nesugadintas ir nieko neišgąsdino, kai mes galime kontroliuoti pyktį jis niekam nekenkia.
5. pasiūlykite vaikams po truputį išleidinėti balionus, kol jose visai nebeliks oro.. kalbėdami apie tai, kas sukelia šiuo jausmus., ir rasdami adekvačius išraiškos būdus, mes galime išvengti galimų sunkumų. Kada susierzinimas ir pyktis susikaupia mumyse, vieną kartą jie gali “ ištrūkti į paviršių”, kaip oras, kuris ištrūksta iš per stipriai pripūsto baliono bei išgąsdinti arba traumuoti vaiką ir tuos, kurie yra šalia. Duokite kitų pavyzdžių –labiau saugesnių- šių jausmų išreiškimo būdų. Galite nupiešti vaivorykštę ( arba pasiūlyti vaikui ją nupiešti) ir kiekvienoje vaivorykštės spalvos juostoje užrašykite kokią nors raidę. Paklauskite vaikų, kokie “saugūs” pykčio išraiškos būdai prasideda šiomis raidėmis, kuriuos jie gali pasakyti.
6. Reikalui esant pakartokite pratimą, arba tęskite jį iki to laiko , kol vaikai neįsisavins jo pagrindinės “pamoks”.
aprašytą pratimą galima naudoti su regresyviais vaikais su tais ,kurie nekontroliuoja savo veiksmų pasireiškimus. Jį galima naudoti droviems vaikams, kurie retai reiškia nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmus ir linkę laikytį juos savyje. Vizgi , jeigu šis pratimas yra atliekamas grupėje ir tokie vaikai gėdijasi jį daryti, galima iš pradžių jiems pasiūlyti pabūti stebėtojais ir prisijungti prie kitų nuo antro užsiėmimo.
Analizė:
• Kaip jautiesi kaip šalia sprogsta balionas.
• Ar tavęs negąsdina sprogstančio baliono garsas.
• Ar tau patiko kai balionas nesprogo.

8. Pratimas.
Žaidimas „ pykčio skalė“
Tikslas: padeda vaikams atskirti tokias būsenas, kaip irzlumas ir pyktis , kad jie galėtų laiku save įspėti apie audringų ir nekontroliuojamų emocinių reakcijų pasireiškimą.

Laikas: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:1-5 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės : lenta, kreida , maišeliai su pupomis.
Pratimo eiga: lentoje pavaizduojamas taikinys. Maišeliai su pupomis atsitrenkia į sieną i atšoka su jėga , proporcingai metimo jėgai.
Pratimo pradžioje aiškinti vaikui, kad irzlumas, tai silpnas pykčio laipsnis, ir nelabai stipriai mesti maišelį su pupomis į taikinį. Po to pasiūlyti vaikui padaryti ta patį., paprašyti pagalvoti ir išsakyti ką nors, kas nelabai stipriai erzina arba pykdo. ( Jis kalba: „ Aš truputį pykstu, kada.“). Sulig žodžiais“ aš supykstu stipriau, kada.“mes paeiliui metame maišelį su didesne jėga. Ir pagaliau mes metame maišelį iš visų jėgų: „ Aš labai smarkiai supykau, kada..“ Mes galime aptarti ką vaikas jaučia susierzinimo momentu, kad jis galėtų kaip galima ankščiau identifikuoti šį jausmą.
Analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo pyktį išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Ką jautei , kai tave apėmė pyktis?

9. Pratimas.
Žaidimas „ įsivaizdavimas“
Tikslas: stresą malšinti
Laikas: nenustatytas
Kiek žmonių ir koki amžiaus: 1 suaugęs žmogus.
Priemonės: popieriaus lapas ir tušinukas.
Pratimo eiga:
Surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą
a) kasdien surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą ir tuos dalykus, kurie labiausiai jus džiugina. Tai padės susitvarkyti su stresą lydinčiomis įkyriomis mintimis.
b) Parašykite laišką tam žmogui, kurio labiausiai nemėgstate arba, kuris labiausiai jums neduoda ramybės. Jame išliekite visus savo jausmus. Tada laišką suplėšykite ir išmeskite. Tik nepamirškite išmesti.
Analizė:
• Kaip jautėtės draskydami savo nemalonius jausmus.

10 pratimas.
Žaidimas „RAMYBĖ“
Tikslas: stresą malšinti.
Laikas: 10min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 1 ar grupei suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikalingos
Pratimo eiga: Įsivaizduokite ką nors malonaus.
a) Kelis kart giliai įkvėpkite. Prisiminkite, kada ir kur buvote visiškai atsipalaidavęs. Įsivaizduokite atsidūrę toje pačioje vietoje. Pabandykite prisiminti apie ją viską, ką tik galite.
b) Įsivaizduokite žodį RAMYBĘ didžiosiomis raidėmis parašytą jums prieš akis. Sutelkite dėmesį į jį, taip, kaip jis atrodo, kaip gera būti ramiam ir atsipalaidavusiam. Nieko blogo, jei į galvą ateis ir kitų minčių. Nepaisykite jų ir vėl galvokite apie žodį RAMYBĖ.
c) Galvokite apie savo mėgstamiausią spalvą. Įsivaizduokite save saulėtą dieną žiūrintį į debesis, kurie stebuklingai keičia spalvą į jūsų mėgstamą. Įkvėpkite debesis, traukite jų spalvą į plaučius, į visą kūną. Po to iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad kartu iškvėpėte ir stresą.

Analizė:
• Ar žodis ramybė suteikė lengvumo jausmą
• Ar galima atsipalaiduoti, vien tik galvojant apie gražius dalykus.

11.pratimas „ išsiriekimas“

Tikslas: malšinti stresą.
Laikas: 5 min.
Priemonės: nereikalingos.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: įvairaus amžiaus .
Pratimo eiga: garsus rėkimas gali sumažinti stresą, nors toks būdas nerekomenduojamas, ten kur yra daug žmonių. Labai veiksmingą išsivesti klasę ar grupę į tuščią lauką , skaičiuoti iki 3 ir visiems garsiai surėkti. Išsyk pajusite palengvėjimą.
Analizė:
• Ar rėkdami pajutote palengvėjimą.

LITERATŪRA

1. R. Bubnys. Socialinės- psichologinės treniruotės. Šiauliai. 2002m. 6 dalis.
2. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. V.,1996.
3. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. – V., 2001.

10 bzlu

Šiauliai
2004

TURINYS

13. Žaidimas „Garo nuleidimas“..............................3
14. Pratimas. Žingsnių, kaip susivaldyti įvardijimas.......................3
15. Žaidimas „ Pykčio laiptai“..............................4
16. Žaidimas „ Agresyvus elgesys“..............................5
17. Žaidimas „ Taikos kilimas“..............................6
18. Žaidimas „ Klausymasis“..............................7
19. Žaidimas „ Supykę balionai“..............................7
20. Žaidimas „ Pykčio skalė“..............................9
21. Žaidimas „ Įsivaizdavimas“..............................9
22. Žaidimas „ RAMYBĖ“..............................10
23. Pratimas. Išsirėkti..............................10
24. Literatūra..............................11

PROJEKTAS , KURĮ PASIRINKAU, EMOCIJŲ REIŠKIMO IR VALDYMO
ĮGŪDŽIAMS

10. Pratimas.
Pavadinimas: Žaidimas „ Garo nuleidimas“.
Tikslas: išvengti pykčio ir nuoskaudų, kylančių bendraujant su aplinkiniais. Šį žaidimą naudinga žaisti teigiamam klasės psichologiniam klimatui palaikyti ( kad santykiai tarp vaikų būtų atviri ir natūralūs, nesiformuotų priešiškos grupuotės). Ypač patvaru išbandyti jį grupėse, kur tvyro priešiškumo ir agresyvumo atmosfera.
Kokie įgūdžiai lavinami: pykčio suvaldymui.
Trukmė:15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: 15-20 pradinių klasių vaikų.
Reikalingos priemonės: nėra
Instrukcija: Šis žaidimas žaidžiamas taip . Susėskite ratu. Kiekvienas iš jūsų gali pasakyti likusiems, kas jam trukdo ar ant jo pyksta. Kreiptis į konkretų žmogų. Pvz.: „ Inga, man nepatinka, kai tu sakai, kad visi berniukai negeri“. Nesiteisinkite, kai kiti jums pasakys ką nors nemalonaus. Papraščiausiai atidžiai išklausykite. Kiekvienas iš jūsų sulauks savo eilės „ nuleis garą“. Jei kuris nors nieko nenori pasyti kitiems, pasakykite: „ Man nereikia „nuleisti garo“.

Kai ratas apsisuks, vaikai, kuriais skundėsi kiti, gali išsikalbėti.

O dabar pagalvokite apie tai apie tai, ką jums sakė kiti. Gal jūs galite pakeisti tai, kas trukdo kitiems.
Ar jūs išgirdote ką nors tokio, ką galėtumėte ir norėtumėte savyje pakaisti ?
Žaidimo analizė:
• Kaip tu jautiesi, kai tau sakė kažką nemalonaus ir tu negali išreikšti savo pykčio?
• Ką tu būtum daręs, jei būtum galėjęs atsakyti iškart?
• Kas iš to būtų išėję?
• Kaip reikėtų tinkamai reaguoti konkrečioje situacijoje?(62-63)

11. Pratimas.
Pavadinimas: Žingsnių, kaip susivaldyti, įvardijimas.
Tikslas: mokyti suvaldyti.
Kokie įgūdžiai lavinami: Emocijų suvaldymo.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: apie 10 pradinių klasių mokinių.
Priemonės: Rašomoji lenta ir kreida.
Instrukcija:
Žingsniai Diskusijai
1. Sustok ir suskaičiuok iki 10. Aptarti, kaip svarbu duoti sau laiko nusiraminti ir apgalvoti.
2. Pasistenk suprasti, ką jaučia tavo kūnas. Aptarti, kaip kūnas parodo, kad prarandi kontrolę ( pvz., sudrėksta delnai, pasidaro karšta).
3. Pasvarstyk, kaip tu galėtum elgtis:
a) kuriam laikui pasitraukti:
b) atlikti atsipalaiduojamuosius pratimus:
c) pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Vaikas turėtų pasiprašyti išeiti iš kambario, kol atgaus savikontrolę.
4. Pasirink tinkamiausią elgesio būdą. Aptarti, kaip pasirinkti tą, kuris suprastų.
( p.63)
12. Pratimas.
Žaidimas: „ Pykčio laiptai“.

Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Paskirtis: pykčiui suvaldyti.
Trukmė: 20min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 vaikų.
Priemonės: Paruošti popieriaus su pasakojimo fragmentais ir spalvosimo pieštukai arba flomasteriai.
Instrukcija: Perskaityti istorija:
„ Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po jo ir užmigo. Pro šalį bėgo kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu, kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Vaikams įvardijami 4 pykčio suvaldymo laiptai ( kuriais pasinaudojo meškiukas):
• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti.
• Suskaičiuoti iki 10.
• Tinkamai pasakyti, kad pyksti.
• Atsipalaiduoti ir nueiti šalin.
• Toliau išdalinti vaikams po 4 popieriaus lapus su tokiais užrašais:
• Pabudo meškiukas ir mato- kiškis jo pavėsinės stogą baigia sugriaužti.
• Atsistojo meškiukas ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, paskui suskaičiavo iki 10.
• Meškiukas pasakė: „ Aš labai supykau, kad tu sugriaužei mano stogą“.
• .Ir liko meškiukas su kiškiu labai geri draugai
Nupiešti ant kiekvieno iš lapų po meškiuką , po to iš šių lapų suklijuoti knygutę. Ją galėsite pasinaudoti, kai būsite labai supykę- knygutė padės jums prisiminti pykčio suvaldymo laiptus.
Žaidimo analizė:
• aptarti, kaip kitaip galėjo pasielgti meškiukas;
• kas tuomet galėjo nutikti;
• kodėl svarbu nesielgti impulsyviai.(1./ p54-55)

13. Pratimas.
Žaidimas: „ Agresyvus elgesys“
Tikslas: žaidimo metu vaikai turi išsiaiškinti, ką jie laiko agresyviu elgesiu.
Paskirtis : išsiaiškinti agresyvų elgesį.
Trukmė: 10-15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: popieriaus lapas ir pieštukas ( kiekvienam vaikui ).
Instrukcija: paimkite po lapą popieriaus ir užrašykite, ką, jūsų nuomonę, daro žmogus, apie kurį galima pasakyti: „ Taip, jis iš tiesų yra agresyvus“ Sugalvokite nedidelį receptą, kuriuo remiantis būtų galima ‚ „sukurti“ agresyvų vaiką. Pavyzdžiui: pora kietų kumščių, garsus kalbėjimas ir t.t.( tegul keli vaikai pademonstruoja tokio elgesio elementų, o klasė spėja, ką jie daro.)
O dabar dar pamąstykite, su kokiais agresyvaus elgesio elementais jūs susiduriate klasėje. Kas jums atrodo agresyvu? Kada jus patys išreiškiate agresyvumą? Kokiu būdu jus galite sukelti aplinkinių agresija?
Paimkite dar vieną popieriaus lapą , padalinkite jį vertikalia linija į dvi dalis. Kairėje pusėje parašykite, kaip aplinkiniai per mokykloje praleista laiką išlieja savo agresija jums. Dešinėje parašykite, kaip pasireiškia jūsų agresija kitiems mokiniams. Po reikia perskaityti ką parašė.
Žaidimo analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo agresija išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Kodėl tiek suaugę, tiek vaikai bando būti pranašesni žemindami kitus?
• Kaip elgiasi agresijos auka?
• Kaip tampama auka? Ką reikia daryti, kad ja netaptum?
• Kuo pasireikia lygybė tarp vaikų?
• Kaip galėtumėte aprašyti savo elgesį?

14. Pratimas.
Žaidimas „ Taikos kilimas“.
Tikslas: Tai mokymas diskusijų ir pokalbių būdu spręsti iškilusias problemas ir konfliktus. Pats kilimas „ taikos kilimas“ skatina vaikus atsisakyti muštynių, ašarų, ir ginčų pakeičiant juos problemų aptarimų tarpusavyje.
Paskirtis: ugdyti emocijų valdymą.
Trukmė: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 5-7 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: kilimas, graži knygutė arba žaislas.
Instrukcija: susėskite ratu. Ar galite pasakyti, dėl ko jūs daugiausiai ginčijatės? Ko nepasidalijate su broliu ar seserimi? Dėl ko ginčijatės čia klasėje? Kaip jūs jaučiatės po tokio ginčo? Kas nutinka, jei besiginčijant susikerta skirtingos nuomonės?
Kilimas rato viduryje, o ant jo padėkite gražią knygutę arba kokį nors žaislą.
Įsivaizduokite, kad ir Tomas, ir Ieva nori šio žaislo, bet jis yra tik vienas. Jie abu atsisės ant šio kilimo, o aš prisėsiu šalia, kad galėčiau jiems padėti, kai jie norės aptarti ir išspręsti šią problemą. Nė vienas iš jų neturės teisės papraščiausiai pasiimti žaislo.
Tegul abu vaikai atsisėda ant kilimo

Kas iš grupės turi pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.
Po 2 diskusijos minučių pasiūlykite vaikams papuošti „ taikos kilimą“: „ Dabar mes galime šį audeklo gabalėlį paversti mūsų grupės „ Taikos kilimu“. Aš parašysiu ant jo grupės narių vardus, o jūs turite padėti man jį papuošti“.
Šis procesas labai svarbus, nes jo metu vaikai simboliškai „ taikos kilimą“ paverčia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną kartą kilus ginčui, jie gali juo pasinaudoti norėdami taikiai išspręsti problemą. „ Taikos kilimą“ naudokite tik šiuo tikslu. Kai vaikams šis ritualas taps įprastas, jie „ taikos kilimu“ naudosis ir be jūsų pagalbos. Tai labai svarbu, nes savarankiškas problemos sprendimas yra pagrindinis šios strategijos tikslas. „ Taikos kilimas“ suteiks vaikams ramybės ir pasitikėjimu savimi, taip pat padės jiems sutelkti savo jėgas ieškoti abipusiai naudingo problemos sprendimo. Tai puikus verbalinės ir fizinės agresijos išvengimo simbolis.
Analizė:
• Kodėl mums toks svarbus „ Taikos kilimas“?
• Kas nutinka, kai ginčą laimi stipresnis?
• Kodėl ginčijantis neleistina prievarta?
• Kaip tu supranti teisingai?

15. Pratimas.
Žaidimas „ Klausymasis“
Tikslas: Šis pratimas suteikia dalyviams galimybę susipažinti vienas su kitu kuo arčiau, pasidalinti savo mintimis ir jausmais su grupe. Šis pratimas leidžia kiekvienam gauti praktikos, empatiškam klausymosi ir sukelia stiprius emocinius ryšius tarp dalyvių.

Laikas:1,5 val.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 16 suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikia.
Pratimo eiga: Grupė pasidalija į pogrupius po 8 žmones vienos lyties. Dalyviai apsupą vieną iš dalyvių, kuris 10 min. bus jų dėmesio centre. Tas, kuris centre pasakoja, ką jam reiškia būti „ vyru tarp vyrų“ arba „ moteriai tarp moterų“, „ vyrui tarp moterų“, „ moteriai tarp vyrų“. Kiti dalyviai tik klauso jo labai dėmesingai , nesikalbant tarpusavyje ir nepertraukiant. Kabėti reikia 10 min. pasibaigus laikui sugrįžti į vietą. Tokiu būdu pabus visi dalyviai.
Tai stipriai veikiantis žaidimas. Visų pirma labai retai kam pasitaiko turėti dėmesį 10 min. toks dėmesys leidžia giliau suprasti savo jausmus. Be to, tokia tema, kaip vyro ir moters vaidmuo tarp lyčių santykiuose yra aktualūs. Žmonės pradeda atskleisti savo paslėptos asmenybės aspektus. Tematika gali būti įvairi.
Analizė:
• Kaip jautiesi kalbėdamas apie save.
• Ar lengviau pasidaro kaip atskleidi savo jausmus .
• Ar pasikeičia kas nors, kaip išgirsti kitų žmonių jausmus.

16. pratimas
Žaidimas „ Supykę balionai“
Tikslas: padeda vaikui suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus. Mušinėdamas ir pradurdamas balionus vaikas gali pamatyti, pajusti ir net išgirsti susierzinimą ir pyktį, geriau suprasti jų prasmę.
Laikas.20 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:
Priemonės: balionai.
Pratimo eiga:
1.Paprašykite kiekvieno vaiko( grupės darbe)pripūsti balionus ir juos užrišti. Jei užrišti nepavyko galima padėti.
c) paaiškinkite vaikams, kad balionas gali kūną, o jame esantis oras- susierzinimą ir pykčio jausmus.
d) Paklauskite vaikų.( po to, kai jie užriš balionus), ar gali dabar oras patekti į jį ir ar gali iš jo išeitį iš jo., ir kas atsitinka, kai šie jausmai žmogui persipildo. O jeigu žmogus pergyvena susierzinimą, ir pyktį, ar gali tada likti ramus ir galvoti „ blaiviai“.
2. Pasiūlykite vaikams šokinėti ant balionų, kol jie susprogs.
a) paklauskite jų, ar galima šį pykčio išreiškimo būdą žiūrėti, kaip į pakankamai saugų, o jeigu ne, tai kodėl? Kai kurie vaikai išsigąsta sprogstančių balionų garso. Apsvarstykite su jais , ką gali reikšti šis išgąstis.
b) Paaiškinkite vaikams, kad jeigu balionas būtų žmogus, tai sprogstantis balionas galėtų reikšti kokį nors agresyvų poelgį. PVZ. kito žmogaus užpuolimą ir pan. paklauskite vaikų ar galima laikyti šį pykčio pasireiškimo būdą pakankamai saugiu.
3. pasiūlykite vaikams pripūsti dar vieną balioną, kurio nereikia užrišti, tik stipriai laikyti balioną ir neleisti orui išeiti. Ir vėl balionas simbolizuoja žmogų, o oras jo viduje – susierzinimą ir pykčio protrūkį.
4. pasiūlykite vaikams truputį išleisti iš jo oro ir vėl stipriai laikyti.
b) Atkreikite vaikų dėmesį į tai, kad balionas mažėja . „ Ar sprogo jis, kai jūs išleidote truputį oro. Ar galime šį pykčio išreiškimą būdą laikyti labiau saugesnį? Ar šiuo atveju susprogs balionas? Reikia pabrėžti tai, kad balionas liko nesugadintas ir nieko neišgąsdino, kai mes galime kontroliuoti pyktį jis niekam nekenkia.
5. pasiūlykite vaikams po truputį išleidinėti balionus, kol jose visai nebeliks oro.. kalbėdami apie tai, kas sukelia šiuo jausmus., ir rasdami adekvačius išraiškos būdus, mes galime išvengti galimų sunkumų. Kada susierzinimas ir pyktis susikaupia mumyse, vieną kartą jie gali “ ištrūkti į paviršių”, kaip oras, kuris ištrūksta iš per stipriai pripūsto baliono bei išgąsdinti arba traumuoti vaiką ir tuos, kurie yra šalia. Duokite kitų pavyzdžių –labiau saugesnių- šių jausmų išreiškimo būdų. Galite nupiešti vaivorykštę ( arba pasiūlyti vaikui ją nupiešti) ir kiekvienoje vaivorykštės spalvos juostoje užrašykite kokią nors raidę. Paklauskite vaikų, kokie “saugūs” pykčio išraiškos būdai prasideda šiomis raidėmis, kuriuos jie gali pasakyti.
6. Reikalui esant pakartokite pratimą, arba tęskite jį iki to laiko , kol vaikai neįsisavins jo pagrindinės “pamoks”.
aprašytą pratimą galima naudoti su regresyviais vaikais su tais ,kurie nekontroliuoja savo veiksmų pasireiškimus. Jį galima naudoti droviems vaikams, kurie retai reiškia nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmus ir linkę laikytį juos savyje. Vizgi , jeigu šis pratimas yra atliekamas grupėje ir tokie vaikai gėdijasi jį daryti, galima iš pradžių jiems pasiūlyti pabūti stebėtojais ir prisijungti prie kitų nuo antro užsiėmimo.
Analizė:
• Kaip jautiesi kaip šalia sprogsta balionas.
• Ar tavęs negąsdina sprogstančio baliono garsas.
• Ar tau patiko kai balionas nesprogo.

17. Pratimas.
Žaidimas „ pykčio skalė“
Tikslas: padeda vaikams atskirti tokias būsenas, kaip irzlumas ir pyktis , kad jie galėtų laiku save įspėti apie audringų ir nekontroliuojamų emocinių reakcijų pasireiškimą.

Laikas: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:1-5 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės : lenta, kreida , maišeliai su pupomis.
Pratimo eiga: lentoje pavaizduojamas taikinys. Maišeliai su pupomis atsitrenkia į sieną i atšoka su jėga , proporcingai metimo jėgai.
Pratimo pradžioje aiškinti vaikui, kad irzlumas, tai silpnas pykčio laipsnis, ir nelabai stipriai mesti maišelį su pupomis į taikinį. Po to pasiūlyti vaikui padaryti ta patį., paprašyti pagalvoti ir išsakyti ką nors, kas nelabai stipriai erzina arba pykdo. ( Jis kalba: „ Aš truputį pykstu, kada.“). Sulig žodžiais“ aš supykstu stipriau, kada.“mes paeiliui metame maišelį su didesne jėga. Ir pagaliau mes metame maišelį iš visų jėgų: „ Aš labai smarkiai supykau, kada..“ Mes galime aptarti ką vaikas jaučia susierzinimo momentu, kad jis galėtų kaip galima ankščiau identifikuoti šį jausmą.
Analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo pyktį išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Ką jautei , kai tave apėmė pyktis?

18. Pratimas.
Žaidimas „ įsivaizdavimas“
Tikslas: stresą malšinti
Laikas: nenustatytas
Kiek žmonių ir koki amžiaus: 1 suaugęs žmogus.
Priemonės: popieriaus lapas ir tušinukas.
Pratimo eiga:
Surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą
c) kasdien surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą ir tuos dalykus, kurie labiausiai jus džiugina. Tai padės susitvarkyti su stresą lydinčiomis įkyriomis mintimis.
d) Parašykite laišką tam žmogui, kurio labiausiai nemėgstate arba, kuris labiausiai jums neduoda ramybės. Jame išliekite visus savo jausmus. Tada laišką suplėšykite ir išmeskite. Tik nepamirškite išmesti.
Analizė:
• Kaip jautėtės draskydami savo nemalonius jausmus.

10 pratimas.
Žaidimas „RAMYBĖ“
Tikslas: stresą malšinti.
Laikas: 10min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 1 ar grupei suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikalingos
Pratimo eiga: Įsivaizduokite ką nors malonaus.
d) Kelis kart giliai įkvėpkite. Prisiminkite, kada ir kur buvote visiškai atsipalaidavęs. Įsivaizduokite atsidūrę toje pačioje vietoje. Pabandykite prisiminti apie ją viską, ką tik galite.
e) Įsivaizduokite žodį RAMYBĘ didžiosiomis raidėmis parašytą jums prieš akis. Sutelkite dėmesį į jį, taip, kaip jis atrodo, kaip gera būti ramiam ir atsipalaidavusiam. Nieko blogo, jei į galvą ateis ir kitų minčių. Nepaisykite jų ir vėl galvokite apie žodį RAMYBĖ.
f) Galvokite apie savo mėgstamiausią spalvą. Įsivaizduokite save saulėtą dieną žiūrintį į debesis, kurie stebuklingai keičia spalvą į jūsų mėgstamą. Įkvėpkite debesis, traukite jų spalvą į plaučius, į visą kūną. Po to iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad kartu iškvėpėte ir stresą.

Analizė:
• Ar žodis ramybė suteikė lengvumo jausmą
• Ar galima atsipalaiduoti, vien tik galvojant apie gražius dalykus.

11.pratimas „ išsiriekimas“

Tikslas: malšinti stresą.
Laikas: 5 min.
Priemonės: nereikalingos.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: įvairaus amžiaus .
Pratimo eiga: garsus rėkimas gali sumažinti stresą, nors toks būdas nerekomenduojamas, ten kur yra daug žmonių. Labai veiksmingą išsivesti klasę ar grupę į tuščią lauką , skaičiuoti iki 3 ir visiems garsiai surėkti. Išsyk pajusite palengvėjimą.
Analizė:
• Ar rėkdami pajutote palengvėjimą.

10 bzlu

Šiauliai
2004

TURINYS

25. Žaidimas „Garo nuleidimas“..............................3
26. Pratimas. Žingsnių, kaip susivaldyti įvardijimas.......................3
27. Žaidimas „ Pykčio laiptai“..............................4
28. Žaidimas „ Agresyvus elgesys“..............................5
29. Žaidimas „ Taikos kilimas“..............................6
30. Žaidimas „ Klausymasis“..............................7
31. Žaidimas „ Supykę balionai“..............................7
32. Žaidimas „ Pykčio skalė“..............................9
33. Žaidimas „ Įsivaizdavimas“..............................9
34. Žaidimas „ RAMYBĖ“..............................10
35. Pratimas. Išsirėkti..............................10
36. Literatūra..............................11

PROJEKTAS , KURĮ PASIRINKAU, EMOCIJŲ REIŠKIMO IR VALDYMO
ĮGŪDŽIAMS

19. Pratimas.
Pavadinimas: Žaidimas „ Garo nuleidimas“.
Tikslas: išvengti pykčio ir nuoskaudų, kylančių bendraujant su aplinkiniais. Šį žaidimą naudinga žaisti teigiamam klasės psichologiniam klimatui palaikyti ( kad santykiai tarp vaikų būtų atviri ir natūralūs, nesiformuotų priešiškos grupuotės). Ypač patvaru išbandyti jį grupėse, kur tvyro priešiškumo ir agresyvumo atmosfera.
Kokie įgūdžiai lavinami: pykčio suvaldymui.
Trukmė:15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: 15-20 pradinių klasių vaikų.
Reikalingos priemonės: nėra
Instrukcija: Šis žaidimas žaidžiamas taip . Susėskite ratu. Kiekvienas iš jūsų gali pasakyti likusiems, kas jam trukdo ar ant jo pyksta. Kreiptis į konkretų žmogų. Pvz.: „ Inga, man nepatinka, kai tu sakai, kad visi berniukai negeri“. Nesiteisinkite, kai kiti jums pasakys ką nors nemalonaus. Papraščiausiai atidžiai išklausykite. Kiekvienas iš jūsų sulauks savo eilės „ nuleis garą“. Jei kuris nors nieko nenori pasyti kitiems, pasakykite: „ Man nereikia „nuleisti garo“.

Kai ratas apsisuks, vaikai, kuriais skundėsi kiti, gali išsikalbėti.

O dabar pagalvokite apie tai apie tai, ką jums sakė kiti. Gal jūs galite pakeisti tai, kas trukdo kitiems.
Ar jūs išgirdote ką nors tokio, ką galėtumėte ir norėtumėte savyje pakaisti ?
Žaidimo analizė:
• Kaip tu jautiesi, kai tau sakė kažką nemalonaus ir tu negali išreikšti savo pykčio?
• Ką tu būtum daręs, jei būtum galėjęs atsakyti iškart?
• Kas iš to būtų išėję?
• Kaip reikėtų tinkamai reaguoti konkrečioje situacijoje?(62-63)

20. Pratimas.
Pavadinimas: Žingsnių, kaip susivaldyti, įvardijimas.
Tikslas: mokyti suvaldyti.
Kokie įgūdžiai lavinami: Emocijų suvaldymo.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: apie 10 pradinių klasių mokinių.
Priemonės: Rašomoji lenta ir kreida.
Instrukcija:
Žingsniai Diskusijai
1. Sustok ir suskaičiuok iki 10. Aptarti, kaip svarbu duoti sau laiko nusiraminti ir apgalvoti.
2. Pasistenk suprasti, ką jaučia tavo kūnas. Aptarti, kaip kūnas parodo, kad prarandi kontrolę ( pvz., sudrėksta delnai, pasidaro karšta).
3. Pasvarstyk, kaip tu galėtum elgtis:
a) kuriam laikui pasitraukti:
b) atlikti atsipalaiduojamuosius pratimus:
c) pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Vaikas turėtų pasiprašyti išeiti iš kambario, kol atgaus savikontrolę.
4. Pasirink tinkamiausią elgesio būdą. Aptarti, kaip pasirinkti tą, kuris suprastų.
( p.63)
21. Pratimas.
Žaidimas: „ Pykčio laiptai“.

Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Paskirtis: pykčiui suvaldyti.
Trukmė: 20min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 vaikų.
Priemonės: Paruošti popieriaus su pasakojimo fragmentais ir spalvosimo pieštukai arba flomasteriai.
Instrukcija: Perskaityti istorija:
„ Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po jo ir užmigo. Pro šalį bėgo kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu, kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Vaikams įvardijami 4 pykčio suvaldymo laiptai ( kuriais pasinaudojo meškiukas):
• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti.
• Suskaičiuoti iki 10.
• Tinkamai pasakyti, kad pyksti.
• Atsipalaiduoti ir nueiti šalin.
• Toliau išdalinti vaikams po 4 popieriaus lapus su tokiais užrašais:
• Pabudo meškiukas ir mato- kiškis jo pavėsinės stogą baigia sugriaužti.
• Atsistojo meškiukas ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, paskui suskaičiavo iki 10.
• Meškiukas pasakė: „ Aš labai supykau, kad tu sugriaužei mano stogą“.
• .Ir liko meškiukas su kiškiu labai geri draugai
Nupiešti ant kiekvieno iš lapų po meškiuką , po to iš šių lapų suklijuoti knygutę. Ją galėsite pasinaudoti, kai būsite labai supykę- knygutė padės jums prisiminti pykčio suvaldymo laiptus.
Žaidimo analizė:
• aptarti, kaip kitaip galėjo pasielgti meškiukas;
• kas tuomet galėjo nutikti;
• kodėl svarbu nesielgti impulsyviai.(1./ p54-55)

22. Pratimas.
Žaidimas: „ Agresyvus elgesys“
Tikslas: žaidimo metu vaikai turi išsiaiškinti, ką jie laiko agresyviu elgesiu.
Paskirtis : išsiaiškinti agresyvų elgesį.
Trukmė: 10-15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: popieriaus lapas ir pieštukas ( kiekvienam vaikui ).
Instrukcija: paimkite po lapą popieriaus ir užrašykite, ką, jūsų nuomonę, daro žmogus, apie kurį galima pasakyti: „ Taip, jis iš tiesų yra agresyvus“ Sugalvokite nedidelį receptą, kuriuo remiantis būtų galima ‚ „sukurti“ agresyvų vaiką. Pavyzdžiui: pora kietų kumščių, garsus kalbėjimas ir t.t.( tegul keli vaikai pademonstruoja tokio elgesio elementų, o klasė spėja, ką jie daro.)
O dabar dar pamąstykite, su kokiais agresyvaus elgesio elementais jūs susiduriate klasėje. Kas jums atrodo agresyvu? Kada jus patys išreiškiate agresyvumą? Kokiu būdu jus galite sukelti aplinkinių agresija?
Paimkite dar vieną popieriaus lapą , padalinkite jį vertikalia linija į dvi dalis. Kairėje pusėje parašykite, kaip aplinkiniai per mokykloje praleista laiką išlieja savo agresija jums. Dešinėje parašykite, kaip pasireiškia jūsų agresija kitiems mokiniams. Po reikia perskaityti ką parašė.
Žaidimo analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo agresija išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Kodėl tiek suaugę, tiek vaikai bando būti pranašesni žemindami kitus?
• Kaip elgiasi agresijos auka?
• Kaip tampama auka? Ką reikia daryti, kad ja netaptum?
• Kuo pasireikia lygybė tarp vaikų?
• Kaip galėtumėte aprašyti savo elgesį?

23. Pratimas.
Žaidimas „ Taikos kilimas“.
Tikslas: Tai mokymas diskusijų ir pokalbių būdu spręsti iškilusias problemas ir konfliktus. Pats kilimas „ taikos kilimas“ skatina vaikus atsisakyti muštynių, ašarų, ir ginčų pakeičiant juos problemų aptarimų tarpusavyje.
Paskirtis: ugdyti emocijų valdymą.
Trukmė: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 5-7 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: kilimas, graži knygutė arba žaislas.
Instrukcija: susėskite ratu. Ar galite pasakyti, dėl ko jūs daugiausiai ginčijatės? Ko nepasidalijate su broliu ar seserimi? Dėl ko ginčijatės čia klasėje? Kaip jūs jaučiatės po tokio ginčo? Kas nutinka, jei besiginčijant susikerta skirtingos nuomonės?
Kilimas rato viduryje, o ant jo padėkite gražią knygutę arba kokį nors žaislą.
Įsivaizduokite, kad ir Tomas, ir Ieva nori šio žaislo, bet jis yra tik vienas. Jie abu atsisės ant šio kilimo, o aš prisėsiu šalia, kad galėčiau jiems padėti, kai jie norės aptarti ir išspręsti šią problemą. Nė vienas iš jų neturės teisės papraščiausiai pasiimti žaislo.
Tegul abu vaikai atsisėda ant kilimo

Kas iš grupės turi pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.
Po 2 diskusijos minučių pasiūlykite vaikams papuošti „ taikos kilimą“: „ Dabar mes galime šį audeklo gabalėlį paversti mūsų grupės „ Taikos kilimu“. Aš parašysiu ant jo grupės narių vardus, o jūs turite padėti man jį papuošti“.
Šis procesas labai svarbus, nes jo metu vaikai simboliškai „ taikos kilimą“ paverčia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną kartą kilus ginčui, jie gali juo pasinaudoti norėdami taikiai išspręsti problemą. „ Taikos kilimą“ naudokite tik šiuo tikslu. Kai vaikams šis ritualas taps įprastas, jie „ taikos kilimu“ naudosis ir be jūsų pagalbos. Tai labai svarbu, nes savarankiškas problemos sprendimas yra pagrindinis šios strategijos tikslas. „ Taikos kilimas“ suteiks vaikams ramybės ir pasitikėjimu savimi, taip pat padės jiems sutelkti savo jėgas ieškoti abipusiai naudingo problemos sprendimo. Tai puikus verbalinės ir fizinės agresijos išvengimo simbolis.
Analizė:
• Kodėl mums toks svarbus „ Taikos kilimas“?
• Kas nutinka, kai ginčą laimi stipresnis?
• Kodėl ginčijantis neleistina prievarta?
• Kaip tu supranti teisingai?

24. Pratimas.
Žaidimas „ Klausymasis“
Tikslas: Šis pratimas suteikia dalyviams galimybę susipažinti vienas su kitu kuo arčiau, pasidalinti savo mintimis ir jausmais su grupe. Šis pratimas leidžia kiekvienam gauti praktikos, empatiškam klausymosi ir sukelia stiprius emocinius ryšius tarp dalyvių.

Laikas:1,5 val.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 16 suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikia.
Pratimo eiga: Grupė pasidalija į pogrupius po 8 žmones vienos lyties. Dalyviai apsupą vieną iš dalyvių, kuris 10 min. bus jų dėmesio centre. Tas, kuris centre pasakoja, ką jam reiškia būti „ vyru tarp vyrų“ arba „ moteriai tarp moterų“, „ vyrui tarp moterų“, „ moteriai tarp vyrų“. Kiti dalyviai tik klauso jo labai dėmesingai , nesikalbant tarpusavyje ir nepertraukiant. Kabėti reikia 10 min. pasibaigus laikui sugrįžti į vietą. Tokiu būdu pabus visi dalyviai.
Tai stipriai veikiantis žaidimas. Visų pirma labai retai kam pasitaiko turėti dėmesį 10 min. toks dėmesys leidžia giliau suprasti savo jausmus. Be to, tokia tema, kaip vyro ir moters vaidmuo tarp lyčių santykiuose yra aktualūs. Žmonės pradeda atskleisti savo paslėptos asmenybės aspektus. Tematika gali būti įvairi.
Analizė:
• Kaip jautiesi kalbėdamas apie save.
• Ar lengviau pasidaro kaip atskleidi savo jausmus .
• Ar pasikeičia kas nors, kaip išgirsti kitų žmonių jausmus.

25. pratimas
Žaidimas „ Supykę balionai“
Tikslas: padeda vaikui suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus. Mušinėdamas ir pradurdamas balionus vaikas gali pamatyti, pajusti ir net išgirsti susierzinimą ir pyktį, geriau suprasti jų prasmę.
Laikas.20 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:
Priemonės: balionai.
Pratimo eiga:
1.Paprašykite kiekvieno vaiko( grupės darbe)pripūsti balionus ir juos užrišti. Jei užrišti nepavyko galima padėti.
e) paaiškinkite vaikams, kad balionas gali kūną, o jame esantis oras- susierzinimą ir pykčio jausmus.
f) Paklauskite vaikų.( po to, kai jie užriš balionus), ar gali dabar oras patekti į jį ir ar gali iš jo išeitį iš jo., ir kas atsitinka, kai šie jausmai žmogui persipildo. O jeigu žmogus pergyvena susierzinimą, ir pyktį, ar gali tada likti ramus ir galvoti „ blaiviai“.
2. Pasiūlykite vaikams šokinėti ant balionų, kol jie susprogs.
a) paklauskite jų, ar galima šį pykčio išreiškimo būdą žiūrėti, kaip į pakankamai saugų, o jeigu ne, tai kodėl? Kai kurie vaikai išsigąsta sprogstančių balionų garso. Apsvarstykite su jais , ką gali reikšti šis išgąstis.
b) Paaiškinkite vaikams, kad jeigu balionas būtų žmogus, tai sprogstantis balionas galėtų reikšti kokį nors agresyvų poelgį. PVZ. kito žmogaus užpuolimą ir pan. paklauskite vaikų ar galima laikyti šį pykčio pasireiškimo būdą pakankamai saugiu.
3. pasiūlykite vaikams pripūsti dar vieną balioną, kurio nereikia užrišti, tik stipriai laikyti balioną ir neleisti orui išeiti. Ir vėl balionas simbolizuoja žmogų, o oras jo viduje – susierzinimą ir pykčio protrūkį.
4. pasiūlykite vaikams truputį išleisti iš jo oro ir vėl stipriai laikyti.
c) Atkreikite vaikų dėmesį į tai, kad balionas mažėja . „ Ar sprogo jis, kai jūs išleidote truputį oro. Ar galime šį pykčio išreiškimą būdą laikyti labiau saugesnį? Ar šiuo atveju susprogs balionas? Reikia pabrėžti tai, kad balionas liko nesugadintas ir nieko neišgąsdino, kai mes galime kontroliuoti pyktį jis niekam nekenkia.
5. pasiūlykite vaikams po truputį išleidinėti balionus, kol jose visai nebeliks oro.. kalbėdami apie tai, kas sukelia šiuo jausmus., ir rasdami adekvačius išraiškos būdus, mes galime išvengti galimų sunkumų. Kada susierzinimas ir pyktis susikaupia mumyse, vieną kartą jie gali “ ištrūkti į paviršių”, kaip oras, kuris ištrūksta iš per stipriai pripūsto baliono bei išgąsdinti arba traumuoti vaiką ir tuos, kurie yra šalia. Duokite kitų pavyzdžių –labiau saugesnių- šių jausmų išreiškimo būdų. Galite nupiešti vaivorykštę ( arba pasiūlyti vaikui ją nupiešti) ir kiekvienoje vaivorykštės spalvos juostoje užrašykite kokią nors raidę. Paklauskite vaikų, kokie “saugūs” pykčio išraiškos būdai prasideda šiomis raidėmis, kuriuos jie gali pasakyti.
6. Reikalui esant pakartokite pratimą, arba tęskite jį iki to laiko , kol vaikai neįsisavins jo pagrindinės “pamoks”.
aprašytą pratimą galima naudoti su regresyviais vaikais su tais ,kurie nekontroliuoja savo veiksmų pasireiškimus. Jį galima naudoti droviems vaikams, kurie retai reiškia nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmus ir linkę laikytį juos savyje. Vizgi , jeigu šis pratimas yra atliekamas grupėje ir tokie vaikai gėdijasi jį daryti, galima iš pradžių jiems pasiūlyti pabūti stebėtojais ir prisijungti prie kitų nuo antro užsiėmimo.
Analizė:
• Kaip jautiesi kaip šalia sprogsta balionas.
• Ar tavęs negąsdina sprogstančio baliono garsas.
• Ar tau patiko kai balionas nesprogo.

26. Pratimas.
Žaidimas „ pykčio skalė“
Tikslas: padeda vaikams atskirti tokias būsenas, kaip irzlumas ir pyktis , kad jie galėtų laiku save įspėti apie audringų ir nekontroliuojamų emocinių reakcijų pasireiškimą.

Laikas: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:1-5 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės : lenta, kreida , maišeliai su pupomis.
Pratimo eiga: lentoje pavaizduojamas taikinys. Maišeliai su pupomis atsitrenkia į sieną i atšoka su jėga , proporcingai metimo jėgai.
Pratimo pradžioje aiškinti vaikui, kad irzlumas, tai silpnas pykčio laipsnis, ir nelabai stipriai mesti maišelį su pupomis į taikinį. Po to pasiūlyti vaikui padaryti ta patį., paprašyti pagalvoti ir išsakyti ką nors, kas nelabai stipriai erzina arba pykdo. ( Jis kalba: „ Aš truputį pykstu, kada.“). Sulig žodžiais“ aš supykstu stipriau, kada.“mes paeiliui metame maišelį su didesne jėga. Ir pagaliau mes metame maišelį iš visų jėgų: „ Aš labai smarkiai supykau, kada..“ Mes galime aptarti ką vaikas jaučia susierzinimo momentu, kad jis galėtų kaip galima ankščiau identifikuoti šį jausmą.
Analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo pyktį išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Ką jautei , kai tave apėmė pyktis?

27. Pratimas.
Žaidimas „ įsivaizdavimas“
Tikslas: stresą malšinti
Laikas: nenustatytas
Kiek žmonių ir koki amžiaus: 1 suaugęs žmogus.
Priemonės: popieriaus lapas ir tušinukas.
Pratimo eiga:
Surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą
e) kasdien surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą ir tuos dalykus, kurie labiausiai jus džiugina. Tai padės susitvarkyti su stresą lydinčiomis įkyriomis mintimis.
f) Parašykite laišką tam žmogui, kurio labiausiai nemėgstate arba, kuris labiausiai jums neduoda ramybės. Jame išliekite visus savo jausmus. Tada laišką suplėšykite ir išmeskite. Tik nepamirškite išmesti.
Analizė:
• Kaip jautėtės draskydami savo nemalonius jausmus.

10 pratimas.
Žaidimas „RAMYBĖ“
Tikslas: stresą malšinti.
Laikas: 10min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 1 ar grupei suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikalingos
Pratimo eiga: Įsivaizduokite ką nors malonaus.
g) Kelis kart giliai įkvėpkite. Prisiminkite, kada ir kur buvote visiškai atsipalaidavęs. Įsivaizduokite atsidūrę toje pačioje vietoje. Pabandykite prisiminti apie ją viską, ką tik galite.
h) Įsivaizduokite žodį RAMYBĘ didžiosiomis raidėmis parašytą jums prieš akis. Sutelkite dėmesį į jį, taip, kaip jis atrodo, kaip gera būti ramiam ir atsipalaidavusiam. Nieko blogo, jei į galvą ateis ir kitų minčių. Nepaisykite jų ir vėl galvokite apie žodį RAMYBĖ.
i) Galvokite apie savo mėgstamiausią spalvą. Įsivaizduokite save saulėtą dieną žiūrintį į debesis, kurie stebuklingai keičia spalvą į jūsų mėgstamą. Įkvėpkite debesis, traukite jų spalvą į plaučius, į visą kūną. Po to iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad kartu iškvėpėte ir stresą.

Analizė:
• Ar žodis ramybė suteikė lengvumo jausmą
• Ar galima atsipalaiduoti, vien tik galvojant apie gražius dalykus.

11.pratimas „ išsiriekimas“

Tikslas: malšinti stresą.
Laikas: 5 min.
Priemonės: nereikalingos.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: įvairaus amžiaus .
Pratimo eiga: garsus rėkimas gali sumažinti stresą, nors toks būdas nerekomenduojamas, ten kur yra daug žmonių. Labai veiksmingą išsivesti klasę ar grupę į tuščią lauką , skaičiuoti iki 3 ir visiems garsiai surėkti. Išsyk pajusite palengvėjimą.
Analizė:
• Ar rėkdami pajutote palengvėjimą.

LITERATŪRA

1. R. Bubnys. Socialinės- psichologinės treniruotės. Šiauliai. 2002m. 6 dalis.
2. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. V.,1996.
3. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. – V., 2001.

LITERATŪRA

4. R. Bubnys. Socialinės- psichologinės treniruotės. Šiauliai. 2002m. 6 dalis.
5. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. V.,1996.
6. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. – V., 2001.

“..............................9
10. Žaidimas „ RAMYBĖ“..............................10
11. Pratimas. Išsirėkti..............................10
12. Literatūra..............................11

PROJEKTAS , KURĮ PASIRINKAU, EMOCIJŲ REIŠKIMO IR VALDYMO
ĮGŪDŽIAMS

1. Pratimas.
Pavadinimas: Žaidimas „ Garo nuleidimas“.
Tikslas: išvengti pykčio ir nuoskaudų, kylančių bendraujant su aplinkiniais. Šį žaidimą naudinga žaisti teigiamam klasės psichologiniam klimatui palaikyti ( kad santykiai tarp vaikų būtų atviri ir natūralūs, nesiformuotų priešiškos grupuotės). Ypač patvaru išbandyti jį grupėse, kur tvyro priešiškumo ir agresyvumo atmosfera.
Kokie įgūdžiai lavinami: pykčio suvaldymui.
Trukmė:15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: 15-20 pradinių klasių vaikų.
Reikalingos priemonės: nėra
Instrukcija: Šis žaidimas žaidžiamas taip . Susėskite ratu. Kiekvienas iš jūsų gali pasakyti likusiems, kas jam trukdo ar ant jo pyksta. Kreiptis į konkretų žmogų. Pvz.: „ Inga, man nepatinka, kai tu sakai, kad visi berniukai negeri“. Nesiteisinkite, kai kiti jums pasakys ką nors nemalonaus. Papraščiausiai atidžiai išklausykite. Kiekvienas iš jūsų sulauks savo eilės „ nuleis garą“. Jei kuris nors nieko nenori pasyti kitiems, pasakykite: „ Man nereikia „nuleisti garo“.

Kai ratas apsisuks, vaikai, kuriais skundėsi kiti, gali išsikalbėti.

O dabar pagalvokite apie tai apie tai, ką jums sakė kiti. Gal jūs galite pakeisti tai, kas trukdo kitiems.
Ar jūs išgirdote ką nors tokio, ką galėtumėte ir norėtumėte savyje pakaisti ?
Žaidimo analizė:
• Kaip tu jautiesi, kai tau sakė kažką nemalonaus ir tu negali išreikšti savo pykčio?
• Ką tu būtum daręs, jei būtum galėjęs atsakyti iškart?
• Kas iš to būtų išėję?
• Kaip reikėtų tinkamai reaguoti konkrečioje situacijoje?(62-63)

2. Pratimas.
Pavadinimas: Žingsnių, kaip susivaldyti, įvardijimas.
Tikslas: mokyti suvaldyti.
Kokie įgūdžiai lavinami: Emocijų suvaldymo.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: apie 10 pradinių klasių mokinių.
Priemonės: Rašomoji lenta ir kreida.
Instrukcija:
Žingsniai Diskusijai
1. Sustok ir suskaičiuok iki 10. Aptarti, kaip svarbu duoti sau laiko nusiraminti ir apgalvoti.
2. Pasistenk suprasti, ką jaučia tavo kūnas. Aptarti, kaip kūnas parodo, kad prarandi kontrolę ( pvz., sudrėksta delnai, pasidaro karšta).
3. Pasvarstyk, kaip tu galėtum elgtis:
a) kuriam laikui pasitraukti:
b) atlikti atsipalaiduojamuosius pratimus:
c) pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Vaikas turėtų pasiprašyti išeiti iš kambario, kol atgaus savikontrolę.
4. Pasirink tinkamiausią elgesio būdą. Aptarti, kaip pasirinkti tą, kuris suprastų.
( p.63)
3. Pratimas.
Žaidimas: „ Pykčio laiptai“.

Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Paskirtis: pykčiui suvaldyti.
Trukmė: 20min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 vaikų.
Priemonės: Paruošti popieriaus su pasakojimo fragmentais ir spalvosimo pieštukai arba flomasteriai.
Instrukcija: Perskaityti istorija:
„ Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po jo ir užmigo. Pro šalį bėgo kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu, kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Vaikams įvardijami 4 pykčio suvaldymo laiptai ( kuriais pasinaudojo meškiukas):
• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti.
• Suskaičiuoti iki 10.
• Tinkamai pasakyti, kad pyksti.
• Atsipalaiduoti ir nueiti šalin.
• Toliau išdalinti vaikams po 4 popieriaus lapus su tokiais užrašais:
• Pabudo meškiukas ir mato- kiškis jo pavėsinės stogą baigia sugriaužti.
• Atsistojo meškiukas ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, paskui suskaičiavo iki 10.
• Meškiukas pasakė: „ Aš labai supykau, kad tu sugriaužei mano stogą“.
• .Ir liko meškiukas su kiškiu labai geri draugai
Nupiešti ant kiekvieno iš lapų po meškiuką , po to iš šių lapų suklijuoti knygutę. Ją galėsite pasinaudoti, kai būsite labai supykę- knygutė padės jums prisiminti pykčio suvaldymo laiptus.
Žaidimo analizė:
• aptarti, kaip kitaip galėjo pasielgti meškiukas;
• kas tuomet galėjo nutikti;
• kodėl svarbu nesielgti impulsyviai.(1./ p54-55)

4. Pratimas.
Žaidimas: „ Agresyvus elgesys“
Tikslas: žaidimo metu vaikai turi išsiaiškinti, ką jie laiko agresyviu elgesiu.
Paskirtis : išsiaiškinti agresyvų elgesį.
Trukmė: 10-15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: popieriaus lapas ir pieštukas ( kiekvienam vaikui ).
Instrukcija: paimkite po lapą popieriaus ir užrašykite, ką, jūsų nuomonę, daro žmogus, apie kurį galima pasakyti: „ Taip, jis iš tiesų yra agresyvus“ Sugalvokite nedidelį receptą, kuriuo remiantis būtų galima ‚ „sukurti“ agresyvų vaiką. Pavyzdžiui: pora kietų kumščių, garsus kalbėjimas ir t.t.( tegul keli vaikai pademonstruoja tokio elgesio elementų, o klasė spėja, ką jie daro.)
O dabar dar pamąstykite, su kokiais agresyvaus elgesio elementais jūs susiduriate klasėje. Kas jums atrodo agresyvu? Kada jus patys išreiškiate agresyvumą? Kokiu būdu jus galite sukelti aplinkinių agresija?
Paimkite dar vieną popieriaus lapą , padalinkite jį vertikalia linija į dvi dalis. Kairėje pusėje parašykite, kaip aplinkiniai per mokykloje praleista laiką išlieja savo agresija jums. Dešinėje parašykite, kaip pasireiškia jūsų agresija kitiems mokiniams. Po reikia perskaityti ką parašė.
Žaidimo analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo agresija išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Kodėl tiek suaugę, tiek vaikai bando būti pranašesni žemindami kitus?
• Kaip elgiasi agresijos auka?
• Kaip tampama auka? Ką reikia daryti, kad ja netaptum?
• Kuo pasireikia lygybė tarp vaikų?
• Kaip galėtumėte aprašyti savo elgesį?

5. Pratimas.
Žaidimas „ Taikos kilimas“.
Tikslas: Tai mokymas diskusijų ir pokalbių būdu spręsti iškilusias problemas ir konfliktus. Pats kilimas „ taikos kilimas“ skatina vaikus atsisakyti muštynių, ašarų, ir ginčų pakeičiant juos problemų aptarimų tarpusavyje.
Paskirtis: ugdyti emocijų valdymą.
Trukmė: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 5-7 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: kilimas, graži knygutė arba žaislas.
Instrukcija: susėskite ratu. Ar galite pasakyti, dėl ko jūs daugiausiai ginčijatės? Ko nepasidalijate su broliu ar seserimi? Dėl ko ginčijatės čia klasėje? Kaip jūs jaučiatės po tokio ginčo? Kas nutinka, jei besiginčijant susikerta skirtingos nuomonės?
Kilimas rato viduryje, o ant jo padėkite gražią knygutę arba kokį nors žaislą.
Įsivaizduokite, kad ir Tomas, ir Ieva nori šio žaislo, bet jis yra tik vienas. Jie abu atsisės ant šio kilimo, o aš prisėsiu šalia, kad galėčiau jiems padėti, kai jie norės aptarti ir išspręsti šią problemą. Nė vienas iš jų neturės teisės papraščiausiai pasiimti žaislo.
Tegul abu vaikai atsisėda ant kilimo

Kas iš grupės turi pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.
Po 2 diskusijos minučių pasiūlykite vaikams papuošti „ taikos kilimą“: „ Dabar mes galime šį audeklo gabalėlį paversti mūsų grupės „ Taikos kilimu“. Aš parašysiu ant jo grupės narių vardus, o jūs turite padėti man jį papuošti“.
Šis procesas labai svarbus, nes jo metu vaikai simboliškai „ taikos kilimą“ paverčia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną kartą kilus ginčui, jie gali juo pasinaudoti norėdami taikiai išspręsti problemą. „ Taikos kilimą“ naudokite tik šiuo tikslu. Kai vaikams šis ritualas taps įprastas, jie „ taikos kilimu“ naudosis ir be jūsų pagalbos. Tai labai svarbu, nes savarankiškas problemos sprendimas yra pagrindinis šios strategijos tikslas. „ Taikos kilimas“ suteiks vaikams ramybės ir pasitikėjimu savimi, taip pat padės jiems sutelkti savo jėgas ieškoti abipusiai naudingo problemos sprendimo. Tai puikus verbalinės ir fizinės agresijos išvengimo simbolis.
Analizė:
• Kodėl mums toks svarbus „ Taikos kilimas“?
• Kas nutinka, kai ginčą laimi stipresnis?
• Kodėl ginčijantis neleistina prievarta?
• Kaip tu supranti teisingai?

6. Pratimas.
Žaidimas „ Klausymasis“
Tikslas: Šis pratimas suteikia dalyviams galimybę susipažinti vienas su kitu kuo arčiau, pasidalinti savo mintimis ir jausmais su grupe. Šis pratimas leidžia kiekvienam gauti praktikos, empatiškam klausymosi ir sukelia stiprius emocinius ryšius tarp dalyvių.

Laikas:1,5 val.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 16 suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikia.
Pratimo eiga: Grupė pasidalija į pogrupius po 8 žmones vienos lyties. Dalyviai apsupą vieną iš dalyvių, kuris 10 min. bus jų dėmesio centre. Tas, kuris centre pasakoja, ką jam reiškia būti „ vyru tarp vyrų“ arba „ moteriai tarp moterų“, „ vyrui tarp moterų“, „ moteriai tarp vyrų“. Kiti dalyviai tik klauso jo labai dėmesingai , nesikalbant tarpusavyje ir nepertraukiant. Kabėti reikia 10 min. pasibaigus laikui sugrįžti į vietą. Tokiu būdu pabus visi dalyviai.
Tai stipriai veikiantis žaidimas. Visų pirma labai retai kam pasitaiko turėti dėmesį 10 min. toks dėmesys leidžia giliau suprasti savo jausmus. Be to, tokia tema, kaip vyro ir moters vaidmuo tarp lyčių santykiuose yra aktualūs. Žmonės pradeda atskleisti savo paslėptos asmenybės aspektus. Tematika gali būti įvairi.
Analizė:
• Kaip jautiesi kalbėdamas apie save.
• Ar lengviau pasidaro kaip atskleidi savo jausmus .
• Ar pasikeičia kas nors, kaip išgirsti kitų žmonių jausmus.

7. pratimas
Žaidimas „ Supykę balionai“
Tikslas: padeda vaikui suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus. Mušinėdamas ir pradurdamas balionus vaikas gali pamatyti, pajusti ir net išgirsti susierzinimą ir pyktį, geriau suprasti jų prasmę.
Laikas.20 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:
Priemonės: balionai.
Pratimo eiga:
1.Paprašykite kiekvieno vaiko( grupės darbe)pripūsti balionus ir juos užrišti. Jei užrišti nepavyko galima padėti.
a) paaiškinkite vaikams, kad balionas gali kūną, o jame esantis oras- susierzinimą ir pykčio jausmus.
b) Paklauskite vaikų.( po to, kai jie užriš balionus), ar gali dabar oras patekti į jį ir ar gali iš jo išeitį iš jo., ir kas atsitinka, kai šie jausmai žmogui persipildo. O jeigu žmogus pergyvena susierzinimą, ir pyktį, ar gali tada likti ramus ir galvoti „ blaiviai“.
2. Pasiūlykite vaikams šokinėti ant balionų, kol jie susprogs.
a) paklauskite jų, ar galima šį pykčio išreiškimo būdą žiūrėti, kaip į pakankamai saugų, o jeigu ne, tai kodėl? Kai kurie vaikai išsigąsta sprogstančių balionų garso. Apsvarstykite su jais , ką gali reikšti šis išgąstis.
b) Paaiškinkite vaikams, kad jeigu balionas būtų žmogus, tai sprogstantis balionas galėtų reikšti kokį nors agresyvų poelgį. PVZ. kito žmogaus užpuolimą ir pan. paklauskite vaikų ar galima laikyti šį pykčio pasireiškimo būdą pakankamai saugiu.
3. pasiūlykite vaikams pripūsti dar vieną balioną, kurio nereikia užrišti, tik stipriai laikyti balioną ir neleisti orui išeiti. Ir vėl balionas simbolizuoja žmogų, o oras jo viduje – susierzinimą ir pykčio protrūkį.
4. pasiūlykite vaikams truputį išleisti iš jo oro ir vėl stipriai laikyti.
a) Atkreikite vaikų dėmesį į tai, kad balionas mažėja . „ Ar sprogo jis, kai jūs išleidote truputį oro. Ar galime šį pykčio išreiškimą būdą laikyti labiau saugesnį? Ar šiuo atveju susprogs balionas? Reikia pabrėžti tai, kad balionas liko nesugadintas ir nieko neišgąsdino, kai mes galime kontroliuoti pyktį jis niekam nekenkia.
5. pasiūlykite vaikams po truputį išleidinėti balionus, kol jose visai nebeliks oro.. kalbėdami apie tai, kas sukelia šiuo jausmus., ir rasdami adekvačius išraiškos būdus, mes galime išvengti galimų sunkumų. Kada susierzinimas ir pyktis susikaupia mumyse, vieną kartą jie gali “ ištrūkti į paviršių”, kaip oras, kuris ištrūksta iš per stipriai pripūsto baliono bei išgąsdinti arba traumuoti vaiką ir tuos, kurie yra šalia. Duokite kitų pavyzdžių –labiau saugesnių- šių jausmų išreiškimo būdų. Galite nupiešti vaivorykštę ( arba pasiūlyti vaikui ją nupiešti) ir kiekvienoje vaivorykštės spalvos juostoje užrašykite kokią nors raidę. Paklauskite vaikų, kokie “saugūs” pykčio išraiškos būdai prasideda šiomis raidėmis, kuriuos jie gali pasakyti.
6. Reikalui esant pakartokite pratimą, arba tęskite jį iki to laiko , kol vaikai neįsisavins jo pagrindinės “pamoks”.
aprašytą pratimą galima naudoti su regresyviais vaikais su tais ,kurie nekontroliuoja savo veiksmų pasireiškimus. Jį galima naudoti droviems vaikams, kurie retai reiškia nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmus ir linkę laikytį juos savyje. Vizgi , jeigu šis pratimas yra atliekamas grupėje ir tokie vaikai gėdijasi jį daryti, galima iš pradžių jiems pasiūlyti pabūti stebėtojais ir prisijungti prie kitų nuo antro užsiėmimo.
Analizė:
• Kaip jautiesi kaip šalia sprogsta balionas.
• Ar tavęs negąsdina sprogstančio baliono garsas.
• Ar tau patiko kai balionas nesprogo.

8. Pratimas.
Žaidimas „ pykčio skalė“
Tikslas: padeda vaikams atskirti tokias būsenas, kaip irzlumas ir pyktis , kad jie galėtų laiku save įspėti apie audringų ir nekontroliuojamų emocinių reakcijų pasireiškimą.

Laikas: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:1-5 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės : lenta, kreida , maišeliai su pupomis.
Pratimo eiga: lentoje pavaizduojamas taikinys. Maišeliai su pupomis atsitrenkia į sieną i atšoka su jėga , proporcingai metimo jėgai.
Pratimo pradžioje aiškinti vaikui, kad irzlumas, tai silpnas pykčio laipsnis, ir nelabai stipriai mesti maišelį su pupomis į taikinį. Po to pasiūlyti vaikui padaryti ta patį., paprašyti pagalvoti ir išsakyti ką nors, kas nelabai stipriai erzina arba pykdo. ( Jis kalba: „ Aš truputį pykstu, kada.“). Sulig žodžiais“ aš supykstu stipriau, kada.“mes paeiliui metame maišelį su didesne jėga. Ir pagaliau mes metame maišelį iš visų jėgų: „ Aš labai smarkiai supykau, kada..“ Mes galime aptarti ką vaikas jaučia susierzinimo momentu, kad jis galėtų kaip galima ankščiau identifikuoti šį jausmą.
Analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo pyktį išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Ką jautei , kai tave apėmė pyktis?

9. Pratimas.
Žaidimas „ įsivaizdavimas“
Tikslas: stresą malšinti
Laikas: nenustatytas
Kiek žmonių ir koki amžiaus: 1 suaugęs žmogus.
Priemonės: popieriaus lapas ir tušinukas.
Pratimo eiga:
Surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą
a) kasdien surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą ir tuos dalykus, kurie labiausiai jus džiugina. Tai padės susitvarkyti su stresą lydinčiomis įkyriomis mintimis.
b) Parašykite laišką tam žmogui, kurio labiausiai nemėgstate arba, kuris labiausiai jums neduoda ramybės. Jame išliekite visus savo jausmus. Tada laišką suplėšykite ir išmeskite. Tik nepamirškite išmesti.
Analizė:
• Kaip jautėtės draskydami savo nemalonius jausmus.

10 pratimas.
Žaidimas „RAMYBĖ“
Tikslas: stresą malšinti.
Laikas: 10min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 1 ar grupei suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikalingos
Pratimo eiga: Įsivaizduokite ką nors malonaus.
a) Kelis kart giliai įkvėpkite. Prisiminkite, kada ir kur buvote visiškai atsipalaidavęs. Įsivaizduokite atsidūrę toje pačioje vietoje. Pabandykite prisiminti apie ją viską, ką tik galite.
b) Įsivaizduokite žodį RAMYBĘ didžiosiomis raidėmis parašytą jums prieš akis. Sutelkite dėmesį į jį, taip, kaip jis atrodo, kaip gera būti ramiam ir atsipalaidavusiam. Nieko blogo, jei į galvą ateis ir kitų minčių. Nepaisykite jų ir vėl galvokite apie žodį RAMYBĖ.
c) Galvokite apie savo mėgstamiausią spalvą. Įsivaizduokite save saulėtą dieną žiūrintį į debesis, kurie stebuklingai keičia spalvą į jūsų mėgstamą. Įkvėpkite debesis, traukite jų spalvą į plaučius, į visą kūną. Po to iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad kartu iškvėpėte ir stresą.

Analizė:
• Ar žodis ramybė suteikė lengvumo jausmą
• Ar galima atsipalaiduoti, vien tik galvojant apie gražius dalykus.

11.pratimas „ išsiriekimas“

Tikslas: malšinti stresą.
Laikas: 5 min.
Priemonės: nereikalingos.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: įvairaus amžiaus .
Pratimo eiga: garsus rėkimas gali sumažinti stresą, nors toks būdas nerekomenduojamas, ten kur yra daug žmonių. Labai veiksmingą išsivesti klasę ar grupę į tuščią lauką , skaičiuoti iki 3 ir visiems garsiai surėkti. Išsyk pajusite palengvėjimą.
Analizė:
• Ar rėkdami pajutote palengvėjimą.

LITERATŪRA

1. R. Bubnys. Socialinės- psichologinės treniruotės. Šiauliai. 2002m. 6 dalis.
2. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. V.,1996.
3. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. – V., 2001.

10 bzlu

Šiauliai
2004

TURINYS

13. Žaidimas „Garo nuleidimas“..............................3
14. Pratimas. Žingsnių, kaip susivaldyti įvardijimas.......................3
15. Žaidimas „ Pykčio laiptai“..............................4
16. Žaidimas „ Agresyvus elgesys“..............................5
17. Žaidimas „ Taikos kilimas“..............................6
18. Žaidimas „ Klausymasis“..............................7
19. Žaidimas „ Supykę balionai“..............................7
20. Žaidimas „ Pykčio skalė“..............................9
21. Žaidimas „ Įsivaizdavimas“..............................9
22. Žaidimas „ RAMYBĖ“..............................10
23. Pratimas. Išsirėkti..............................10
24. Literatūra..............................11

PROJEKTAS , KURĮ PASIRINKAU, EMOCIJŲ REIŠKIMO IR VALDYMO
ĮGŪDŽIAMS

10. Pratimas.
Pavadinimas: Žaidimas „ Garo nuleidimas“.
Tikslas: išvengti pykčio ir nuoskaudų, kylančių bendraujant su aplinkiniais. Šį žaidimą naudinga žaisti teigiamam klasės psichologiniam klimatui palaikyti ( kad santykiai tarp vaikų būtų atviri ir natūralūs, nesiformuotų priešiškos grupuotės). Ypač patvaru išbandyti jį grupėse, kur tvyro priešiškumo ir agresyvumo atmosfera.
Kokie įgūdžiai lavinami: pykčio suvaldymui.
Trukmė:15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: 15-20 pradinių klasių vaikų.
Reikalingos priemonės: nėra
Instrukcija: Šis žaidimas žaidžiamas taip . Susėskite ratu. Kiekvienas iš jūsų gali pasakyti likusiems, kas jam trukdo ar ant jo pyksta. Kreiptis į konkretų žmogų. Pvz.: „ Inga, man nepatinka, kai tu sakai, kad visi berniukai negeri“. Nesiteisinkite, kai kiti jums pasakys ką nors nemalonaus. Papraščiausiai atidžiai išklausykite. Kiekvienas iš jūsų sulauks savo eilės „ nuleis garą“. Jei kuris nors nieko nenori pasyti kitiems, pasakykite: „ Man nereikia „nuleisti garo“.

Kai ratas apsisuks, vaikai, kuriais skundėsi kiti, gali išsikalbėti.

O dabar pagalvokite apie tai apie tai, ką jums sakė kiti. Gal jūs galite pakeisti tai, kas trukdo kitiems.
Ar jūs išgirdote ką nors tokio, ką galėtumėte ir norėtumėte savyje pakaisti ?
Žaidimo analizė:
• Kaip tu jautiesi, kai tau sakė kažką nemalonaus ir tu negali išreikšti savo pykčio?
• Ką tu būtum daręs, jei būtum galėjęs atsakyti iškart?
• Kas iš to būtų išėję?
• Kaip reikėtų tinkamai reaguoti konkrečioje situacijoje?(62-63)

11. Pratimas.
Pavadinimas: Žingsnių, kaip susivaldyti, įvardijimas.
Tikslas: mokyti suvaldyti.
Kokie įgūdžiai lavinami: Emocijų suvaldymo.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: apie 10 pradinių klasių mokinių.
Priemonės: Rašomoji lenta ir kreida.
Instrukcija:
Žingsniai Diskusijai
1. Sustok ir suskaičiuok iki 10. Aptarti, kaip svarbu duoti sau laiko nusiraminti ir apgalvoti.
2. Pasistenk suprasti, ką jaučia tavo kūnas. Aptarti, kaip kūnas parodo, kad prarandi kontrolę ( pvz., sudrėksta delnai, pasidaro karšta).
3. Pasvarstyk, kaip tu galėtum elgtis:
a) kuriam laikui pasitraukti:
b) atlikti atsipalaiduojamuosius pratimus:
c) pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Vaikas turėtų pasiprašyti išeiti iš kambario, kol atgaus savikontrolę.
4. Pasirink tinkamiausią elgesio būdą. Aptarti, kaip pasirinkti tą, kuris suprastų.
( p.63)
12. Pratimas.
Žaidimas: „ Pykčio laiptai“.

Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Paskirtis: pykčiui suvaldyti.
Trukmė: 20min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 vaikų.
Priemonės: Paruošti popieriaus su pasakojimo fragmentais ir spalvosimo pieštukai arba flomasteriai.
Instrukcija: Perskaityti istorija:
„ Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po jo ir užmigo. Pro šalį bėgo kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu, kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Vaikams įvardijami 4 pykčio suvaldymo laiptai ( kuriais pasinaudojo meškiukas):
• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti.
• Suskaičiuoti iki 10.
• Tinkamai pasakyti, kad pyksti.
• Atsipalaiduoti ir nueiti šalin.
• Toliau išdalinti vaikams po 4 popieriaus lapus su tokiais užrašais:
• Pabudo meškiukas ir mato- kiškis jo pavėsinės stogą baigia sugriaužti.
• Atsistojo meškiukas ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, paskui suskaičiavo iki 10.
• Meškiukas pasakė: „ Aš labai supykau, kad tu sugriaužei mano stogą“.
• .Ir liko meškiukas su kiškiu labai geri draugai
Nupiešti ant kiekvieno iš lapų po meškiuką , po to iš šių lapų suklijuoti knygutę. Ją galėsite pasinaudoti, kai būsite labai supykę- knygutė padės jums prisiminti pykčio suvaldymo laiptus.
Žaidimo analizė:
• aptarti, kaip kitaip galėjo pasielgti meškiukas;
• kas tuomet galėjo nutikti;
• kodėl svarbu nesielgti impulsyviai.(1./ p54-55)

13. Pratimas.
Žaidimas: „ Agresyvus elgesys“
Tikslas: žaidimo metu vaikai turi išsiaiškinti, ką jie laiko agresyviu elgesiu.
Paskirtis : išsiaiškinti agresyvų elgesį.
Trukmė: 10-15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: popieriaus lapas ir pieštukas ( kiekvienam vaikui ).
Instrukcija: paimkite po lapą popieriaus ir užrašykite, ką, jūsų nuomonę, daro žmogus, apie kurį galima pasakyti: „ Taip, jis iš tiesų yra agresyvus“ Sugalvokite nedidelį receptą, kuriuo remiantis būtų galima ‚ „sukurti“ agresyvų vaiką. Pavyzdžiui: pora kietų kumščių, garsus kalbėjimas ir t.t.( tegul keli vaikai pademonstruoja tokio elgesio elementų, o klasė spėja, ką jie daro.)
O dabar dar pamąstykite, su kokiais agresyvaus elgesio elementais jūs susiduriate klasėje. Kas jums atrodo agresyvu? Kada jus patys išreiškiate agresyvumą? Kokiu būdu jus galite sukelti aplinkinių agresija?
Paimkite dar vieną popieriaus lapą , padalinkite jį vertikalia linija į dvi dalis. Kairėje pusėje parašykite, kaip aplinkiniai per mokykloje praleista laiką išlieja savo agresija jums. Dešinėje parašykite, kaip pasireiškia jūsų agresija kitiems mokiniams. Po reikia perskaityti ką parašė.
Žaidimo analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo agresija išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Kodėl tiek suaugę, tiek vaikai bando būti pranašesni žemindami kitus?
• Kaip elgiasi agresijos auka?
• Kaip tampama auka? Ką reikia daryti, kad ja netaptum?
• Kuo pasireikia lygybė tarp vaikų?
• Kaip galėtumėte aprašyti savo elgesį?

14. Pratimas.
Žaidimas „ Taikos kilimas“.
Tikslas: Tai mokymas diskusijų ir pokalbių būdu spręsti iškilusias problemas ir konfliktus. Pats kilimas „ taikos kilimas“ skatina vaikus atsisakyti muštynių, ašarų, ir ginčų pakeičiant juos problemų aptarimų tarpusavyje.
Paskirtis: ugdyti emocijų valdymą.
Trukmė: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 5-7 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: kilimas, graži knygutė arba žaislas.
Instrukcija: susėskite ratu. Ar galite pasakyti, dėl ko jūs daugiausiai ginčijatės? Ko nepasidalijate su broliu ar seserimi? Dėl ko ginčijatės čia klasėje? Kaip jūs jaučiatės po tokio ginčo? Kas nutinka, jei besiginčijant susikerta skirtingos nuomonės?
Kilimas rato viduryje, o ant jo padėkite gražią knygutę arba kokį nors žaislą.
Įsivaizduokite, kad ir Tomas, ir Ieva nori šio žaislo, bet jis yra tik vienas. Jie abu atsisės ant šio kilimo, o aš prisėsiu šalia, kad galėčiau jiems padėti, kai jie norės aptarti ir išspręsti šią problemą. Nė vienas iš jų neturės teisės papraščiausiai pasiimti žaislo.
Tegul abu vaikai atsisėda ant kilimo

Kas iš grupės turi pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.
Po 2 diskusijos minučių pasiūlykite vaikams papuošti „ taikos kilimą“: „ Dabar mes galime šį audeklo gabalėlį paversti mūsų grupės „ Taikos kilimu“. Aš parašysiu ant jo grupės narių vardus, o jūs turite padėti man jį papuošti“.
Šis procesas labai svarbus, nes jo metu vaikai simboliškai „ taikos kilimą“ paverčia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną kartą kilus ginčui, jie gali juo pasinaudoti norėdami taikiai išspręsti problemą. „ Taikos kilimą“ naudokite tik šiuo tikslu. Kai vaikams šis ritualas taps įprastas, jie „ taikos kilimu“ naudosis ir be jūsų pagalbos. Tai labai svarbu, nes savarankiškas problemos sprendimas yra pagrindinis šios strategijos tikslas. „ Taikos kilimas“ suteiks vaikams ramybės ir pasitikėjimu savimi, taip pat padės jiems sutelkti savo jėgas ieškoti abipusiai naudingo problemos sprendimo. Tai puikus verbalinės ir fizinės agresijos išvengimo simbolis.
Analizė:
• Kodėl mums toks svarbus „ Taikos kilimas“?
• Kas nutinka, kai ginčą laimi stipresnis?
• Kodėl ginčijantis neleistina prievarta?
• Kaip tu supranti teisingai?

15. Pratimas.
Žaidimas „ Klausymasis“
Tikslas: Šis pratimas suteikia dalyviams galimybę susipažinti vienas su kitu kuo arčiau, pasidalinti savo mintimis ir jausmais su grupe. Šis pratimas leidžia kiekvienam gauti praktikos, empatiškam klausymosi ir sukelia stiprius emocinius ryšius tarp dalyvių.

Laikas:1,5 val.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 16 suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikia.
Pratimo eiga: Grupė pasidalija į pogrupius po 8 žmones vienos lyties. Dalyviai apsupą vieną iš dalyvių, kuris 10 min. bus jų dėmesio centre. Tas, kuris centre pasakoja, ką jam reiškia būti „ vyru tarp vyrų“ arba „ moteriai tarp moterų“, „ vyrui tarp moterų“, „ moteriai tarp vyrų“. Kiti dalyviai tik klauso jo labai dėmesingai , nesikalbant tarpusavyje ir nepertraukiant. Kabėti reikia 10 min. pasibaigus laikui sugrįžti į vietą. Tokiu būdu pabus visi dalyviai.
Tai stipriai veikiantis žaidimas. Visų pirma labai retai kam pasitaiko turėti dėmesį 10 min. toks dėmesys leidžia giliau suprasti savo jausmus. Be to, tokia tema, kaip vyro ir moters vaidmuo tarp lyčių santykiuose yra aktualūs. Žmonės pradeda atskleisti savo paslėptos asmenybės aspektus. Tematika gali būti įvairi.
Analizė:
• Kaip jautiesi kalbėdamas apie save.
• Ar lengviau pasidaro kaip atskleidi savo jausmus .
• Ar pasikeičia kas nors, kaip išgirsti kitų žmonių jausmus.

16. pratimas
Žaidimas „ Supykę balionai“
Tikslas: padeda vaikui suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus. Mušinėdamas ir pradurdamas balionus vaikas gali pamatyti, pajusti ir net išgirsti susierzinimą ir pyktį, geriau suprasti jų prasmę.
Laikas.20 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:
Priemonės: balionai.
Pratimo eiga:
1.Paprašykite kiekvieno vaiko( grupės darbe)pripūsti balionus ir juos užrišti. Jei užrišti nepavyko galima padėti.
c) paaiškinkite vaikams, kad balionas gali kūną, o jame esantis oras- susierzinimą ir pykčio jausmus.
d) Paklauskite vaikų.( po to, kai jie užriš balionus), ar gali dabar oras patekti į jį ir ar gali iš jo išeitį iš jo., ir kas atsitinka, kai šie jausmai žmogui persipildo. O jeigu žmogus pergyvena susierzinimą, ir pyktį, ar gali tada likti ramus ir galvoti „ blaiviai“.
2. Pasiūlykite vaikams šokinėti ant balionų, kol jie susprogs.
a) paklauskite jų, ar galima šį pykčio išreiškimo būdą žiūrėti, kaip į pakankamai saugų, o jeigu ne, tai kodėl? Kai kurie vaikai išsigąsta sprogstančių balionų garso. Apsvarstykite su jais , ką gali reikšti šis išgąstis.
b) Paaiškinkite vaikams, kad jeigu balionas būtų žmogus, tai sprogstantis balionas galėtų reikšti kokį nors agresyvų poelgį. PVZ. kito žmogaus užpuolimą ir pan. paklauskite vaikų ar galima laikyti šį pykčio pasireiškimo būdą pakankamai saugiu.
3. pasiūlykite vaikams pripūsti dar vieną balioną, kurio nereikia užrišti, tik stipriai laikyti balioną ir neleisti orui išeiti. Ir vėl balionas simbolizuoja žmogų, o oras jo viduje – susierzinimą ir pykčio protrūkį.
4. pasiūlykite vaikams truputį išleisti iš jo oro ir vėl stipriai laikyti.
b) Atkreikite vaikų dėmesį į tai, kad balionas mažėja . „ Ar sprogo jis, kai jūs išleidote truputį oro. Ar galime šį pykčio išreiškimą būdą laikyti labiau saugesnį? Ar šiuo atveju susprogs balionas? Reikia pabrėžti tai, kad balionas liko nesugadintas ir nieko neišgąsdino, kai mes galime kontroliuoti pyktį jis niekam nekenkia.
5. pasiūlykite vaikams po truputį išleidinėti balionus, kol jose visai nebeliks oro.. kalbėdami apie tai, kas sukelia šiuo jausmus., ir rasdami adekvačius išraiškos būdus, mes galime išvengti galimų sunkumų. Kada susierzinimas ir pyktis susikaupia mumyse, vieną kartą jie gali “ ištrūkti į paviršių”, kaip oras, kuris ištrūksta iš per stipriai pripūsto baliono bei išgąsdinti arba traumuoti vaiką ir tuos, kurie yra šalia. Duokite kitų pavyzdžių –labiau saugesnių- šių jausmų išreiškimo būdų. Galite nupiešti vaivorykštę ( arba pasiūlyti vaikui ją nupiešti) ir kiekvienoje vaivorykštės spalvos juostoje užrašykite kokią nors raidę. Paklauskite vaikų, kokie “saugūs” pykčio išraiškos būdai prasideda šiomis raidėmis, kuriuos jie gali pasakyti.
6. Reikalui esant pakartokite pratimą, arba tęskite jį iki to laiko , kol vaikai neįsisavins jo pagrindinės “pamoks”.
aprašytą pratimą galima naudoti su regresyviais vaikais su tais ,kurie nekontroliuoja savo veiksmų pasireiškimus. Jį galima naudoti droviems vaikams, kurie retai reiškia nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmus ir linkę laikytį juos savyje. Vizgi , jeigu šis pratimas yra atliekamas grupėje ir tokie vaikai gėdijasi jį daryti, galima iš pradžių jiems pasiūlyti pabūti stebėtojais ir prisijungti prie kitų nuo antro užsiėmimo.
Analizė:
• Kaip jautiesi kaip šalia sprogsta balionas.
• Ar tavęs negąsdina sprogstančio baliono garsas.
• Ar tau patiko kai balionas nesprogo.

17. Pratimas.
Žaidimas „ pykčio skalė“
Tikslas: padeda vaikams atskirti tokias būsenas, kaip irzlumas ir pyktis , kad jie galėtų laiku save įspėti apie audringų ir nekontroliuojamų emocinių reakcijų pasireiškimą.

Laikas: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:1-5 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės : lenta, kreida , maišeliai su pupomis.
Pratimo eiga: lentoje pavaizduojamas taikinys. Maišeliai su pupomis atsitrenkia į sieną i atšoka su jėga , proporcingai metimo jėgai.
Pratimo pradžioje aiškinti vaikui, kad irzlumas, tai silpnas pykčio laipsnis, ir nelabai stipriai mesti maišelį su pupomis į taikinį. Po to pasiūlyti vaikui padaryti ta patį., paprašyti pagalvoti ir išsakyti ką nors, kas nelabai stipriai erzina arba pykdo. ( Jis kalba: „ Aš truputį pykstu, kada.“). Sulig žodžiais“ aš supykstu stipriau, kada.“mes paeiliui metame maišelį su didesne jėga. Ir pagaliau mes metame maišelį iš visų jėgų: „ Aš labai smarkiai supykau, kada..“ Mes galime aptarti ką vaikas jaučia susierzinimo momentu, kad jis galėtų kaip galima ankščiau identifikuoti šį jausmą.
Analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo pyktį išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Ką jautei , kai tave apėmė pyktis?

18. Pratimas.
Žaidimas „ įsivaizdavimas“
Tikslas: stresą malšinti
Laikas: nenustatytas
Kiek žmonių ir koki amžiaus: 1 suaugęs žmogus.
Priemonės: popieriaus lapas ir tušinukas.
Pratimo eiga:
Surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą
c) kasdien surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą ir tuos dalykus, kurie labiausiai jus džiugina. Tai padės susitvarkyti su stresą lydinčiomis įkyriomis mintimis.
d) Parašykite laišką tam žmogui, kurio labiausiai nemėgstate arba, kuris labiausiai jums neduoda ramybės. Jame išliekite visus savo jausmus. Tada laišką suplėšykite ir išmeskite. Tik nepamirškite išmesti.
Analizė:
• Kaip jautėtės draskydami savo nemalonius jausmus.

10 pratimas.
Žaidimas „RAMYBĖ“
Tikslas: stresą malšinti.
Laikas: 10min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 1 ar grupei suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikalingos
Pratimo eiga: Įsivaizduokite ką nors malonaus.
d) Kelis kart giliai įkvėpkite. Prisiminkite, kada ir kur buvote visiškai atsipalaidavęs. Įsivaizduokite atsidūrę toje pačioje vietoje. Pabandykite prisiminti apie ją viską, ką tik galite.
e) Įsivaizduokite žodį RAMYBĘ didžiosiomis raidėmis parašytą jums prieš akis. Sutelkite dėmesį į jį, taip, kaip jis atrodo, kaip gera būti ramiam ir atsipalaidavusiam. Nieko blogo, jei į galvą ateis ir kitų minčių. Nepaisykite jų ir vėl galvokite apie žodį RAMYBĖ.
f) Galvokite apie savo mėgstamiausią spalvą. Įsivaizduokite save saulėtą dieną žiūrintį į debesis, kurie stebuklingai keičia spalvą į jūsų mėgstamą. Įkvėpkite debesis, traukite jų spalvą į plaučius, į visą kūną. Po to iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad kartu iškvėpėte ir stresą.

Analizė:
• Ar žodis ramybė suteikė lengvumo jausmą
• Ar galima atsipalaiduoti, vien tik galvojant apie gražius dalykus.

11.pratimas „ išsiriekimas“

Tikslas: malšinti stresą.
Laikas: 5 min.
Priemonės: nereikalingos.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: įvairaus amžiaus .
Pratimo eiga: garsus rėkimas gali sumažinti stresą, nors toks būdas nerekomenduojamas, ten kur yra daug žmonių. Labai veiksmingą išsivesti klasę ar grupę į tuščią lauką , skaičiuoti iki 3 ir visiems garsiai surėkti. Išsyk pajusite palengvėjimą.
Analizė:
• Ar rėkdami pajutote palengvėjimą.

10 bzlu

Šiauliai
2004

TURINYS

25. Žaidimas „Garo nuleidimas“..............................3
26. Pratimas. Žingsnių, kaip susivaldyti įvardijimas.......................3
27. Žaidimas „ Pykčio laiptai“..............................4
28. Žaidimas „ Agresyvus elgesys“..............................5
29. Žaidimas „ Taikos kilimas“..............................6
30. Žaidimas „ Klausymasis“..............................7
31. Žaidimas „ Supykę balionai“..............................7
32. Žaidimas „ Pykčio skalė“..............................9
33. Žaidimas „ Įsivaizdavimas“..............................9
34. Žaidimas „ RAMYBĖ“..............................10
35. Pratimas. Išsirėkti..............................10
36. Literatūra..............................11

PROJEKTAS , KURĮ PASIRINKAU, EMOCIJŲ REIŠKIMO IR VALDYMO
ĮGŪDŽIAMS

19. Pratimas.
Pavadinimas: Žaidimas „ Garo nuleidimas“.
Tikslas: išvengti pykčio ir nuoskaudų, kylančių bendraujant su aplinkiniais. Šį žaidimą naudinga žaisti teigiamam klasės psichologiniam klimatui palaikyti ( kad santykiai tarp vaikų būtų atviri ir natūralūs, nesiformuotų priešiškos grupuotės). Ypač patvaru išbandyti jį grupėse, kur tvyro priešiškumo ir agresyvumo atmosfera.
Kokie įgūdžiai lavinami: pykčio suvaldymui.
Trukmė:15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: 15-20 pradinių klasių vaikų.
Reikalingos priemonės: nėra
Instrukcija: Šis žaidimas žaidžiamas taip . Susėskite ratu. Kiekvienas iš jūsų gali pasakyti likusiems, kas jam trukdo ar ant jo pyksta. Kreiptis į konkretų žmogų. Pvz.: „ Inga, man nepatinka, kai tu sakai, kad visi berniukai negeri“. Nesiteisinkite, kai kiti jums pasakys ką nors nemalonaus. Papraščiausiai atidžiai išklausykite. Kiekvienas iš jūsų sulauks savo eilės „ nuleis garą“. Jei kuris nors nieko nenori pasyti kitiems, pasakykite: „ Man nereikia „nuleisti garo“.

Kai ratas apsisuks, vaikai, kuriais skundėsi kiti, gali išsikalbėti.

O dabar pagalvokite apie tai apie tai, ką jums sakė kiti. Gal jūs galite pakeisti tai, kas trukdo kitiems.
Ar jūs išgirdote ką nors tokio, ką galėtumėte ir norėtumėte savyje pakaisti ?
Žaidimo analizė:
• Kaip tu jautiesi, kai tau sakė kažką nemalonaus ir tu negali išreikšti savo pykčio?
• Ką tu būtum daręs, jei būtum galėjęs atsakyti iškart?
• Kas iš to būtų išėję?
• Kaip reikėtų tinkamai reaguoti konkrečioje situacijoje?(62-63)

20. Pratimas.
Pavadinimas: Žingsnių, kaip susivaldyti, įvardijimas.
Tikslas: mokyti suvaldyti.
Kokie įgūdžiai lavinami: Emocijų suvaldymo.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: apie 10 pradinių klasių mokinių.
Priemonės: Rašomoji lenta ir kreida.
Instrukcija:
Žingsniai Diskusijai
1. Sustok ir suskaičiuok iki 10. Aptarti, kaip svarbu duoti sau laiko nusiraminti ir apgalvoti.
2. Pasistenk suprasti, ką jaučia tavo kūnas. Aptarti, kaip kūnas parodo, kad prarandi kontrolę ( pvz., sudrėksta delnai, pasidaro karšta).
3. Pasvarstyk, kaip tu galėtum elgtis:
a) kuriam laikui pasitraukti:
b) atlikti atsipalaiduojamuosius pratimus:
c) pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Vaikas turėtų pasiprašyti išeiti iš kambario, kol atgaus savikontrolę.
4. Pasirink tinkamiausią elgesio būdą. Aptarti, kaip pasirinkti tą, kuris suprastų.
( p.63)
21. Pratimas.
Žaidimas: „ Pykčio laiptai“.

Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Paskirtis: pykčiui suvaldyti.
Trukmė: 20min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 vaikų.
Priemonės: Paruošti popieriaus su pasakojimo fragmentais ir spalvosimo pieštukai arba flomasteriai.
Instrukcija: Perskaityti istorija:
„ Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po jo ir užmigo. Pro šalį bėgo kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu, kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Vaikams įvardijami 4 pykčio suvaldymo laiptai ( kuriais pasinaudojo meškiukas):
• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti.
• Suskaičiuoti iki 10.
• Tinkamai pasakyti, kad pyksti.
• Atsipalaiduoti ir nueiti šalin.
• Toliau išdalinti vaikams po 4 popieriaus lapus su tokiais užrašais:
• Pabudo meškiukas ir mato- kiškis jo pavėsinės stogą baigia sugriaužti.
• Atsistojo meškiukas ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, paskui suskaičiavo iki 10.
• Meškiukas pasakė: „ Aš labai supykau, kad tu sugriaužei mano stogą“.
• .Ir liko meškiukas su kiškiu labai geri draugai
Nupiešti ant kiekvieno iš lapų po meškiuką , po to iš šių lapų suklijuoti knygutę. Ją galėsite pasinaudoti, kai būsite labai supykę- knygutė padės jums prisiminti pykčio suvaldymo laiptus.
Žaidimo analizė:
• aptarti, kaip kitaip galėjo pasielgti meškiukas;
• kas tuomet galėjo nutikti;
• kodėl svarbu nesielgti impulsyviai.(1./ p54-55)

22. Pratimas.
Žaidimas: „ Agresyvus elgesys“
Tikslas: žaidimo metu vaikai turi išsiaiškinti, ką jie laiko agresyviu elgesiu.
Paskirtis : išsiaiškinti agresyvų elgesį.
Trukmė: 10-15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: popieriaus lapas ir pieštukas ( kiekvienam vaikui ).
Instrukcija: paimkite po lapą popieriaus ir užrašykite, ką, jūsų nuomonę, daro žmogus, apie kurį galima pasakyti: „ Taip, jis iš tiesų yra agresyvus“ Sugalvokite nedidelį receptą, kuriuo remiantis būtų galima ‚ „sukurti“ agresyvų vaiką. Pavyzdžiui: pora kietų kumščių, garsus kalbėjimas ir t.t.( tegul keli vaikai pademonstruoja tokio elgesio elementų, o klasė spėja, ką jie daro.)
O dabar dar pamąstykite, su kokiais agresyvaus elgesio elementais jūs susiduriate klasėje. Kas jums atrodo agresyvu? Kada jus patys išreiškiate agresyvumą? Kokiu būdu jus galite sukelti aplinkinių agresija?
Paimkite dar vieną popieriaus lapą , padalinkite jį vertikalia linija į dvi dalis. Kairėje pusėje parašykite, kaip aplinkiniai per mokykloje praleista laiką išlieja savo agresija jums. Dešinėje parašykite, kaip pasireiškia jūsų agresija kitiems mokiniams. Po reikia perskaityti ką parašė.
Žaidimo analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo agresija išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Kodėl tiek suaugę, tiek vaikai bando būti pranašesni žemindami kitus?
• Kaip elgiasi agresijos auka?
• Kaip tampama auka? Ką reikia daryti, kad ja netaptum?
• Kuo pasireikia lygybė tarp vaikų?
• Kaip galėtumėte aprašyti savo elgesį?

23. Pratimas.
Žaidimas „ Taikos kilimas“.
Tikslas: Tai mokymas diskusijų ir pokalbių būdu spręsti iškilusias problemas ir konfliktus. Pats kilimas „ taikos kilimas“ skatina vaikus atsisakyti muštynių, ašarų, ir ginčų pakeičiant juos problemų aptarimų tarpusavyje.
Paskirtis: ugdyti emocijų valdymą.
Trukmė: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 5-7 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: kilimas, graži knygutė arba žaislas.
Instrukcija: susėskite ratu. Ar galite pasakyti, dėl ko jūs daugiausiai ginčijatės? Ko nepasidalijate su broliu ar seserimi? Dėl ko ginčijatės čia klasėje? Kaip jūs jaučiatės po tokio ginčo? Kas nutinka, jei besiginčijant susikerta skirtingos nuomonės?
Kilimas rato viduryje, o ant jo padėkite gražią knygutę arba kokį nors žaislą.
Įsivaizduokite, kad ir Tomas, ir Ieva nori šio žaislo, bet jis yra tik vienas. Jie abu atsisės ant šio kilimo, o aš prisėsiu šalia, kad galėčiau jiems padėti, kai jie norės aptarti ir išspręsti šią problemą. Nė vienas iš jų neturės teisės papraščiausiai pasiimti žaislo.
Tegul abu vaikai atsisėda ant kilimo

Kas iš grupės turi pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.
Po 2 diskusijos minučių pasiūlykite vaikams papuošti „ taikos kilimą“: „ Dabar mes galime šį audeklo gabalėlį paversti mūsų grupės „ Taikos kilimu“. Aš parašysiu ant jo grupės narių vardus, o jūs turite padėti man jį papuošti“.
Šis procesas labai svarbus, nes jo metu vaikai simboliškai „ taikos kilimą“ paverčia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną kartą kilus ginčui, jie gali juo pasinaudoti norėdami taikiai išspręsti problemą. „ Taikos kilimą“ naudokite tik šiuo tikslu. Kai vaikams šis ritualas taps įprastas, jie „ taikos kilimu“ naudosis ir be jūsų pagalbos. Tai labai svarbu, nes savarankiškas problemos sprendimas yra pagrindinis šios strategijos tikslas. „ Taikos kilimas“ suteiks vaikams ramybės ir pasitikėjimu savimi, taip pat padės jiems sutelkti savo jėgas ieškoti abipusiai naudingo problemos sprendimo. Tai puikus verbalinės ir fizinės agresijos išvengimo simbolis.
Analizė:
• Kodėl mums toks svarbus „ Taikos kilimas“?
• Kas nutinka, kai ginčą laimi stipresnis?
• Kodėl ginčijantis neleistina prievarta?
• Kaip tu supranti teisingai?

24. Pratimas.
Žaidimas „ Klausymasis“
Tikslas: Šis pratimas suteikia dalyviams galimybę susipažinti vienas su kitu kuo arčiau, pasidalinti savo mintimis ir jausmais su grupe. Šis pratimas leidžia kiekvienam gauti praktikos, empatiškam klausymosi ir sukelia stiprius emocinius ryšius tarp dalyvių.

Laikas:1,5 val.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 16 suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikia.
Pratimo eiga: Grupė pasidalija į pogrupius po 8 žmones vienos lyties. Dalyviai apsupą vieną iš dalyvių, kuris 10 min. bus jų dėmesio centre. Tas, kuris centre pasakoja, ką jam reiškia būti „ vyru tarp vyrų“ arba „ moteriai tarp moterų“, „ vyrui tarp moterų“, „ moteriai tarp vyrų“. Kiti dalyviai tik klauso jo labai dėmesingai , nesikalbant tarpusavyje ir nepertraukiant. Kabėti reikia 10 min. pasibaigus laikui sugrįžti į vietą. Tokiu būdu pabus visi dalyviai.
Tai stipriai veikiantis žaidimas. Visų pirma labai retai kam pasitaiko turėti dėmesį 10 min. toks dėmesys leidžia giliau suprasti savo jausmus. Be to, tokia tema, kaip vyro ir moters vaidmuo tarp lyčių santykiuose yra aktualūs. Žmonės pradeda atskleisti savo paslėptos asmenybės aspektus. Tematika gali būti įvairi.
Analizė:
• Kaip jautiesi kalbėdamas apie save.
• Ar lengviau pasidaro kaip atskleidi savo jausmus .
• Ar pasikeičia kas nors, kaip išgirsti kitų žmonių jausmus.

25. pratimas
Žaidimas „ Supykę balionai“
Tikslas: padeda vaikui suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus. Mušinėdamas ir pradurdamas balionus vaikas gali pamatyti, pajusti ir net išgirsti susierzinimą ir pyktį, geriau suprasti jų prasmę.
Laikas.20 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:
Priemonės: balionai.
Pratimo eiga:
1.Paprašykite kiekvieno vaiko( grupės darbe)pripūsti balionus ir juos užrišti. Jei užrišti nepavyko galima padėti.
e) paaiškinkite vaikams, kad balionas gali kūną, o jame esantis oras- susierzinimą ir pykčio jausmus.
f) Paklauskite vaikų.( po to, kai jie užriš balionus), ar gali dabar oras patekti į jį ir ar gali iš jo išeitį iš jo., ir kas atsitinka, kai šie jausmai žmogui persipildo. O jeigu žmogus pergyvena susierzinimą, ir pyktį, ar gali tada likti ramus ir galvoti „ blaiviai“.
2. Pasiūlykite vaikams šokinėti ant balionų, kol jie susprogs.
a) paklauskite jų, ar galima šį pykčio išreiškimo būdą žiūrėti, kaip į pakankamai saugų, o jeigu ne, tai kodėl? Kai kurie vaikai išsigąsta sprogstančių balionų garso. Apsvarstykite su jais , ką gali reikšti šis išgąstis.
b) Paaiškinkite vaikams, kad jeigu balionas būtų žmogus, tai sprogstantis balionas galėtų reikšti kokį nors agresyvų poelgį. PVZ. kito žmogaus užpuolimą ir pan. paklauskite vaikų ar galima laikyti šį pykčio pasireiškimo būdą pakankamai saugiu.
3. pasiūlykite vaikams pripūsti dar vieną balioną, kurio nereikia užrišti, tik stipriai laikyti balioną ir neleisti orui išeiti. Ir vėl balionas simbolizuoja žmogų, o oras jo viduje – susierzinimą ir pykčio protrūkį.
4. pasiūlykite vaikams truputį išleisti iš jo oro ir vėl stipriai laikyti.
c) Atkreikite vaikų dėmesį į tai, kad balionas mažėja . „ Ar sprogo jis, kai jūs išleidote truputį oro. Ar galime šį pykčio išreiškimą būdą laikyti labiau saugesnį? Ar šiuo atveju susprogs balionas? Reikia pabrėžti tai, kad balionas liko nesugadintas ir nieko neišgąsdino, kai mes galime kontroliuoti pyktį jis niekam nekenkia.
5. pasiūlykite vaikams po truputį išleidinėti balionus, kol jose visai nebeliks oro.. kalbėdami apie tai, kas sukelia šiuo jausmus., ir rasdami adekvačius išraiškos būdus, mes galime išvengti galimų sunkumų. Kada susierzinimas ir pyktis susikaupia mumyse, vieną kartą jie gali “ ištrūkti į paviršių”, kaip oras, kuris ištrūksta iš per stipriai pripūsto baliono bei išgąsdinti arba traumuoti vaiką ir tuos, kurie yra šalia. Duokite kitų pavyzdžių –labiau saugesnių- šių jausmų išreiškimo būdų. Galite nupiešti vaivorykštę ( arba pasiūlyti vaikui ją nupiešti) ir kiekvienoje vaivorykštės spalvos juostoje užrašykite kokią nors raidę. Paklauskite vaikų, kokie “saugūs” pykčio išraiškos būdai prasideda šiomis raidėmis, kuriuos jie gali pasakyti.
6. Reikalui esant pakartokite pratimą, arba tęskite jį iki to laiko , kol vaikai neįsisavins jo pagrindinės “pamoks”.
aprašytą pratimą galima naudoti su regresyviais vaikais su tais ,kurie nekontroliuoja savo veiksmų pasireiškimus. Jį galima naudoti droviems vaikams, kurie retai reiškia nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmus ir linkę laikytį juos savyje. Vizgi , jeigu šis pratimas yra atliekamas grupėje ir tokie vaikai gėdijasi jį daryti, galima iš pradžių jiems pasiūlyti pabūti stebėtojais ir prisijungti prie kitų nuo antro užsiėmimo.
Analizė:
• Kaip jautiesi kaip šalia sprogsta balionas.
• Ar tavęs negąsdina sprogstančio baliono garsas.
• Ar tau patiko kai balionas nesprogo.

26. Pratimas.
Žaidimas „ pykčio skalė“
Tikslas: padeda vaikams atskirti tokias būsenas, kaip irzlumas ir pyktis , kad jie galėtų laiku save įspėti apie audringų ir nekontroliuojamų emocinių reakcijų pasireiškimą.

Laikas: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:1-5 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės : lenta, kreida , maišeliai su pupomis.
Pratimo eiga: lentoje pavaizduojamas taikinys. Maišeliai su pupomis atsitrenkia į sieną i atšoka su jėga , proporcingai metimo jėgai.
Pratimo pradžioje aiškinti vaikui, kad irzlumas, tai silpnas pykčio laipsnis, ir nelabai stipriai mesti maišelį su pupomis į taikinį. Po to pasiūlyti vaikui padaryti ta patį., paprašyti pagalvoti ir išsakyti ką nors, kas nelabai stipriai erzina arba pykdo. ( Jis kalba: „ Aš truputį pykstu, kada.“). Sulig žodžiais“ aš supykstu stipriau, kada.“mes paeiliui metame maišelį su didesne jėga. Ir pagaliau mes metame maišelį iš visų jėgų: „ Aš labai smarkiai supykau, kada..“ Mes galime aptarti ką vaikas jaučia susierzinimo momentu, kad jis galėtų kaip galima ankščiau identifikuoti šį jausmą.
Analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo pyktį išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Ką jautei , kai tave apėmė pyktis?

27. Pratimas.
Žaidimas „ įsivaizdavimas“
Tikslas: stresą malšinti
Laikas: nenustatytas
Kiek žmonių ir koki amžiaus: 1 suaugęs žmogus.
Priemonės: popieriaus lapas ir tušinukas.
Pratimo eiga:
Surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą
e) kasdien surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą ir tuos dalykus, kurie labiausiai jus džiugina. Tai padės susitvarkyti su stresą lydinčiomis įkyriomis mintimis.
f) Parašykite laišką tam žmogui, kurio labiausiai nemėgstate arba, kuris labiausiai jums neduoda ramybės. Jame išliekite visus savo jausmus. Tada laišką suplėšykite ir išmeskite. Tik nepamirškite išmesti.
Analizė:
• Kaip jautėtės draskydami savo nemalonius jausmus.

10 pratimas.
Žaidimas „RAMYBĖ“
Tikslas: stresą malšinti.
Laikas: 10min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 1 ar grupei suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikalingos
Pratimo eiga: Įsivaizduokite ką nors malonaus.
g) Kelis kart giliai įkvėpkite. Prisiminkite, kada ir kur buvote visiškai atsipalaidavęs. Įsivaizduokite atsidūrę toje pačioje vietoje. Pabandykite prisiminti apie ją viską, ką tik galite.
h) Įsivaizduokite žodį RAMYBĘ didžiosiomis raidėmis parašytą jums prieš akis. Sutelkite dėmesį į jį, taip, kaip jis atrodo, kaip gera būti ramiam ir atsipalaidavusiam. Nieko blogo, jei į galvą ateis ir kitų minčių. Nepaisykite jų ir vėl galvokite apie žodį RAMYBĖ.
i) Galvokite apie savo mėgstamiausią spalvą. Įsivaizduokite save saulėtą dieną žiūrintį į debesis, kurie stebuklingai keičia spalvą į jūsų mėgstamą. Įkvėpkite debesis, traukite jų spalvą į plaučius, į visą kūną. Po to iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad kartu iškvėpėte ir stresą.

Analizė:
• Ar žodis ramybė suteikė lengvumo jausmą
• Ar galima atsipalaiduoti, vien tik galvojant apie gražius dalykus.

11.pratimas „ išsiriekimas“

Tikslas: malšinti stresą.
Laikas: 5 min.
Priemonės: nereikalingos.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: įvairaus amžiaus .
Pratimo eiga: garsus rėkimas gali sumažinti stresą, nors toks būdas nerekomenduojamas, ten kur yra daug žmonių. Labai veiksmingą išsivesti klasę ar grupę į tuščią lauką , skaičiuoti iki 3 ir visiems garsiai surėkti. Išsyk pajusite palengvėjimą.
Analizė:
• Ar rėkdami pajutote palengvėjimą.

LITERATŪRA

1. R. Bubnys. Socialinės- psichologinės treniruotės. Šiauliai. 2002m. 6 dalis.
2. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. V.,1996.
3. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. – V., 2001.

LITERATŪRA

4. R. Bubnys. Socialinės- psichologinės treniruotės. Šiauliai. 2002m. 6 dalis.
5. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. V.,1996.
6. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. – V., 2001.

“..............................9
10. Žaidimas „ RAMYBĖ“..............................10
11. Pratimas. Išsirėkti..............................10
12. Literatūra..............................11

PROJEKTAS , KURĮ PASIRINKAU, EMOCIJŲ REIŠKIMO IR VALDYMO
ĮGŪDŽIAMS

1. Pratimas.
Pavadinimas: Žaidimas „ Garo nuleidimas“.
Tikslas: išvengti pykčio ir nuoskaudų, kylančių bendraujant su aplinkiniais. Šį žaidimą naudinga žaisti teigiamam klasės psichologiniam klimatui palaikyti ( kad santykiai tarp vaikų būtų atviri ir natūralūs, nesiformuotų priešiškos grupuotės). Ypač patvaru išbandyti jį grupėse, kur tvyro priešiškumo ir agresyvumo atmosfera.
Kokie įgūdžiai lavinami: pykčio suvaldymui.
Trukmė:15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: 15-20 pradinių klasių vaikų.
Reikalingos priemonės: nėra
Instrukcija: Šis žaidimas žaidžiamas taip . Susėskite ratu. Kiekvienas iš jūsų gali pasakyti likusiems, kas jam trukdo ar ant jo pyksta. Kreiptis į konkretų žmogų. Pvz.: „ Inga, man nepatinka, kai tu sakai, kad visi berniukai negeri“. Nesiteisinkite, kai kiti jums pasakys ką nors nemalonaus. Papraščiausiai atidžiai išklausykite. Kiekvienas iš jūsų sulauks savo eilės „ nuleis garą“. Jei kuris nors nieko nenori pasyti kitiems, pasakykite: „ Man nereikia „nuleisti garo“.

Kai ratas apsisuks, vaikai, kuriais skundėsi kiti, gali išsikalbėti.

O dabar pagalvokite apie tai apie tai, ką jums sakė kiti. Gal jūs galite pakeisti tai, kas trukdo kitiems.
Ar jūs išgirdote ką nors tokio, ką galėtumėte ir norėtumėte savyje pakaisti ?
Žaidimo analizė:
• Kaip tu jautiesi, kai tau sakė kažką nemalonaus ir tu negali išreikšti savo pykčio?
• Ką tu būtum daręs, jei būtum galėjęs atsakyti iškart?
• Kas iš to būtų išėję?
• Kaip reikėtų tinkamai reaguoti konkrečioje situacijoje?(62-63)

2. Pratimas.
Pavadinimas: Žingsnių, kaip susivaldyti, įvardijimas.
Tikslas: mokyti suvaldyti.
Kokie įgūdžiai lavinami: Emocijų suvaldymo.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: apie 10 pradinių klasių mokinių.
Priemonės: Rašomoji lenta ir kreida.
Instrukcija:
Žingsniai Diskusijai
1. Sustok ir suskaičiuok iki 10. Aptarti, kaip svarbu duoti sau laiko nusiraminti ir apgalvoti.
2. Pasistenk suprasti, ką jaučia tavo kūnas. Aptarti, kaip kūnas parodo, kad prarandi kontrolę ( pvz., sudrėksta delnai, pasidaro karšta).
3. Pasvarstyk, kaip tu galėtum elgtis:
a) kuriam laikui pasitraukti:
b) atlikti atsipalaiduojamuosius pratimus:
c) pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Vaikas turėtų pasiprašyti išeiti iš kambario, kol atgaus savikontrolę.
4. Pasirink tinkamiausią elgesio būdą. Aptarti, kaip pasirinkti tą, kuris suprastų.
( p.63)
3. Pratimas.
Žaidimas: „ Pykčio laiptai“.

Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Paskirtis: pykčiui suvaldyti.
Trukmė: 20min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 vaikų.
Priemonės: Paruošti popieriaus su pasakojimo fragmentais ir spalvosimo pieštukai arba flomasteriai.
Instrukcija: Perskaityti istorija:
„ Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po jo ir užmigo. Pro šalį bėgo kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu, kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Vaikams įvardijami 4 pykčio suvaldymo laiptai ( kuriais pasinaudojo meškiukas):
• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti.
• Suskaičiuoti iki 10.
• Tinkamai pasakyti, kad pyksti.
• Atsipalaiduoti ir nueiti šalin.
• Toliau išdalinti vaikams po 4 popieriaus lapus su tokiais užrašais:
• Pabudo meškiukas ir mato- kiškis jo pavėsinės stogą baigia sugriaužti.
• Atsistojo meškiukas ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, paskui suskaičiavo iki 10.
• Meškiukas pasakė: „ Aš labai supykau, kad tu sugriaužei mano stogą“.
• .Ir liko meškiukas su kiškiu labai geri draugai
Nupiešti ant kiekvieno iš lapų po meškiuką , po to iš šių lapų suklijuoti knygutę. Ją galėsite pasinaudoti, kai būsite labai supykę- knygutė padės jums prisiminti pykčio suvaldymo laiptus.
Žaidimo analizė:
• aptarti, kaip kitaip galėjo pasielgti meškiukas;
• kas tuomet galėjo nutikti;
• kodėl svarbu nesielgti impulsyviai.(1./ p54-55)

4. Pratimas.
Žaidimas: „ Agresyvus elgesys“
Tikslas: žaidimo metu vaikai turi išsiaiškinti, ką jie laiko agresyviu elgesiu.
Paskirtis : išsiaiškinti agresyvų elgesį.
Trukmė: 10-15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: popieriaus lapas ir pieštukas ( kiekvienam vaikui ).
Instrukcija: paimkite po lapą popieriaus ir užrašykite, ką, jūsų nuomonę, daro žmogus, apie kurį galima pasakyti: „ Taip, jis iš tiesų yra agresyvus“ Sugalvokite nedidelį receptą, kuriuo remiantis būtų galima ‚ „sukurti“ agresyvų vaiką. Pavyzdžiui: pora kietų kumščių, garsus kalbėjimas ir t.t.( tegul keli vaikai pademonstruoja tokio elgesio elementų, o klasė spėja, ką jie daro.)
O dabar dar pamąstykite, su kokiais agresyvaus elgesio elementais jūs susiduriate klasėje. Kas jums atrodo agresyvu? Kada jus patys išreiškiate agresyvumą? Kokiu būdu jus galite sukelti aplinkinių agresija?
Paimkite dar vieną popieriaus lapą , padalinkite jį vertikalia linija į dvi dalis. Kairėje pusėje parašykite, kaip aplinkiniai per mokykloje praleista laiką išlieja savo agresija jums. Dešinėje parašykite, kaip pasireiškia jūsų agresija kitiems mokiniams. Po reikia perskaityti ką parašė.
Žaidimo analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo agresija išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Kodėl tiek suaugę, tiek vaikai bando būti pranašesni žemindami kitus?
• Kaip elgiasi agresijos auka?
• Kaip tampama auka? Ką reikia daryti, kad ja netaptum?
• Kuo pasireikia lygybė tarp vaikų?
• Kaip galėtumėte aprašyti savo elgesį?

5. Pratimas.
Žaidimas „ Taikos kilimas“.
Tikslas: Tai mokymas diskusijų ir pokalbių būdu spręsti iškilusias problemas ir konfliktus. Pats kilimas „ taikos kilimas“ skatina vaikus atsisakyti muštynių, ašarų, ir ginčų pakeičiant juos problemų aptarimų tarpusavyje.
Paskirtis: ugdyti emocijų valdymą.
Trukmė: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 5-7 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: kilimas, graži knygutė arba žaislas.
Instrukcija: susėskite ratu. Ar galite pasakyti, dėl ko jūs daugiausiai ginčijatės? Ko nepasidalijate su broliu ar seserimi? Dėl ko ginčijatės čia klasėje? Kaip jūs jaučiatės po tokio ginčo? Kas nutinka, jei besiginčijant susikerta skirtingos nuomonės?
Kilimas rato viduryje, o ant jo padėkite gražią knygutę arba kokį nors žaislą.
Įsivaizduokite, kad ir Tomas, ir Ieva nori šio žaislo, bet jis yra tik vienas. Jie abu atsisės ant šio kilimo, o aš prisėsiu šalia, kad galėčiau jiems padėti, kai jie norės aptarti ir išspręsti šią problemą. Nė vienas iš jų neturės teisės papraščiausiai pasiimti žaislo.
Tegul abu vaikai atsisėda ant kilimo

Kas iš grupės turi pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.
Po 2 diskusijos minučių pasiūlykite vaikams papuošti „ taikos kilimą“: „ Dabar mes galime šį audeklo gabalėlį paversti mūsų grupės „ Taikos kilimu“. Aš parašysiu ant jo grupės narių vardus, o jūs turite padėti man jį papuošti“.
Šis procesas labai svarbus, nes jo metu vaikai simboliškai „ taikos kilimą“ paverčia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną kartą kilus ginčui, jie gali juo pasinaudoti norėdami taikiai išspręsti problemą. „ Taikos kilimą“ naudokite tik šiuo tikslu. Kai vaikams šis ritualas taps įprastas, jie „ taikos kilimu“ naudosis ir be jūsų pagalbos. Tai labai svarbu, nes savarankiškas problemos sprendimas yra pagrindinis šios strategijos tikslas. „ Taikos kilimas“ suteiks vaikams ramybės ir pasitikėjimu savimi, taip pat padės jiems sutelkti savo jėgas ieškoti abipusiai naudingo problemos sprendimo. Tai puikus verbalinės ir fizinės agresijos išvengimo simbolis.
Analizė:
• Kodėl mums toks svarbus „ Taikos kilimas“?
• Kas nutinka, kai ginčą laimi stipresnis?
• Kodėl ginčijantis neleistina prievarta?
• Kaip tu supranti teisingai?

6. Pratimas.
Žaidimas „ Klausymasis“
Tikslas: Šis pratimas suteikia dalyviams galimybę susipažinti vienas su kitu kuo arčiau, pasidalinti savo mintimis ir jausmais su grupe. Šis pratimas leidžia kiekvienam gauti praktikos, empatiškam klausymosi ir sukelia stiprius emocinius ryšius tarp dalyvių.

Laikas:1,5 val.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 16 suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikia.
Pratimo eiga: Grupė pasidalija į pogrupius po 8 žmones vienos lyties. Dalyviai apsupą vieną iš dalyvių, kuris 10 min. bus jų dėmesio centre. Tas, kuris centre pasakoja, ką jam reiškia būti „ vyru tarp vyrų“ arba „ moteriai tarp moterų“, „ vyrui tarp moterų“, „ moteriai tarp vyrų“. Kiti dalyviai tik klauso jo labai dėmesingai , nesikalbant tarpusavyje ir nepertraukiant. Kabėti reikia 10 min. pasibaigus laikui sugrįžti į vietą. Tokiu būdu pabus visi dalyviai.
Tai stipriai veikiantis žaidimas. Visų pirma labai retai kam pasitaiko turėti dėmesį 10 min. toks dėmesys leidžia giliau suprasti savo jausmus. Be to, tokia tema, kaip vyro ir moters vaidmuo tarp lyčių santykiuose yra aktualūs. Žmonės pradeda atskleisti savo paslėptos asmenybės aspektus. Tematika gali būti įvairi.
Analizė:
• Kaip jautiesi kalbėdamas apie save.
• Ar lengviau pasidaro kaip atskleidi savo jausmus .
• Ar pasikeičia kas nors, kaip išgirsti kitų žmonių jausmus.

7. pratimas
Žaidimas „ Supykę balionai“
Tikslas: padeda vaikui suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus. Mušinėdamas ir pradurdamas balionus vaikas gali pamatyti, pajusti ir net išgirsti susierzinimą ir pyktį, geriau suprasti jų prasmę.
Laikas.20 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:
Priemonės: balionai.
Pratimo eiga:
1.Paprašykite kiekvieno vaiko( grupės darbe)pripūsti balionus ir juos užrišti. Jei užrišti nepavyko galima padėti.
a) paaiškinkite vaikams, kad balionas gali kūną, o jame esantis oras- susierzinimą ir pykčio jausmus.
b) Paklauskite vaikų.( po to, kai jie užriš balionus), ar gali dabar oras patekti į jį ir ar gali iš jo išeitį iš jo., ir kas atsitinka, kai šie jausmai žmogui persipildo. O jeigu žmogus pergyvena susierzinimą, ir pyktį, ar gali tada likti ramus ir galvoti „ blaiviai“.
2. Pasiūlykite vaikams šokinėti ant balionų, kol jie susprogs.
a) paklauskite jų, ar galima šį pykčio išreiškimo būdą žiūrėti, kaip į pakankamai saugų, o jeigu ne, tai kodėl? Kai kurie vaikai išsigąsta sprogstančių balionų garso. Apsvarstykite su jais , ką gali reikšti šis išgąstis.
b) Paaiškinkite vaikams, kad jeigu balionas būtų žmogus, tai sprogstantis balionas galėtų reikšti kokį nors agresyvų poelgį. PVZ. kito žmogaus užpuolimą ir pan. paklauskite vaikų ar galima laikyti šį pykčio pasireiškimo būdą pakankamai saugiu.
3. pasiūlykite vaikams pripūsti dar vieną balioną, kurio nereikia užrišti, tik stipriai laikyti balioną ir neleisti orui išeiti. Ir vėl balionas simbolizuoja žmogų, o oras jo viduje – susierzinimą ir pykčio protrūkį.
4. pasiūlykite vaikams truputį išleisti iš jo oro ir vėl stipriai laikyti.
a) Atkreikite vaikų dėmesį į tai, kad balionas mažėja . „ Ar sprogo jis, kai jūs išleidote truputį oro. Ar galime šį pykčio išreiškimą būdą laikyti labiau saugesnį? Ar šiuo atveju susprogs balionas? Reikia pabrėžti tai, kad balionas liko nesugadintas ir nieko neišgąsdino, kai mes galime kontroliuoti pyktį jis niekam nekenkia.
5. pasiūlykite vaikams po truputį išleidinėti balionus, kol jose visai nebeliks oro.. kalbėdami apie tai, kas sukelia šiuo jausmus., ir rasdami adekvačius išraiškos būdus, mes galime išvengti galimų sunkumų. Kada susierzinimas ir pyktis susikaupia mumyse, vieną kartą jie gali “ ištrūkti į paviršių”, kaip oras, kuris ištrūksta iš per stipriai pripūsto baliono bei išgąsdinti arba traumuoti vaiką ir tuos, kurie yra šalia. Duokite kitų pavyzdžių –labiau saugesnių- šių jausmų išreiškimo būdų. Galite nupiešti vaivorykštę ( arba pasiūlyti vaikui ją nupiešti) ir kiekvienoje vaivorykštės spalvos juostoje užrašykite kokią nors raidę. Paklauskite vaikų, kokie “saugūs” pykčio išraiškos būdai prasideda šiomis raidėmis, kuriuos jie gali pasakyti.
6. Reikalui esant pakartokite pratimą, arba tęskite jį iki to laiko , kol vaikai neįsisavins jo pagrindinės “pamoks”.
aprašytą pratimą galima naudoti su regresyviais vaikais su tais ,kurie nekontroliuoja savo veiksmų pasireiškimus. Jį galima naudoti droviems vaikams, kurie retai reiškia nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmus ir linkę laikytį juos savyje. Vizgi , jeigu šis pratimas yra atliekamas grupėje ir tokie vaikai gėdijasi jį daryti, galima iš pradžių jiems pasiūlyti pabūti stebėtojais ir prisijungti prie kitų nuo antro užsiėmimo.
Analizė:
• Kaip jautiesi kaip šalia sprogsta balionas.
• Ar tavęs negąsdina sprogstančio baliono garsas.
• Ar tau patiko kai balionas nesprogo.

8. Pratimas.
Žaidimas „ pykčio skalė“
Tikslas: padeda vaikams atskirti tokias būsenas, kaip irzlumas ir pyktis , kad jie galėtų laiku save įspėti apie audringų ir nekontroliuojamų emocinių reakcijų pasireiškimą.

Laikas: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:1-5 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės : lenta, kreida , maišeliai su pupomis.
Pratimo eiga: lentoje pavaizduojamas taikinys. Maišeliai su pupomis atsitrenkia į sieną i atšoka su jėga , proporcingai metimo jėgai.
Pratimo pradžioje aiškinti vaikui, kad irzlumas, tai silpnas pykčio laipsnis, ir nelabai stipriai mesti maišelį su pupomis į taikinį. Po to pasiūlyti vaikui padaryti ta patį., paprašyti pagalvoti ir išsakyti ką nors, kas nelabai stipriai erzina arba pykdo. ( Jis kalba: „ Aš truputį pykstu, kada.“). Sulig žodžiais“ aš supykstu stipriau, kada.“mes paeiliui metame maišelį su didesne jėga. Ir pagaliau mes metame maišelį iš visų jėgų: „ Aš labai smarkiai supykau, kada..“ Mes galime aptarti ką vaikas jaučia susierzinimo momentu, kad jis galėtų kaip galima ankščiau identifikuoti šį jausmą.
Analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo pyktį išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Ką jautei , kai tave apėmė pyktis?

9. Pratimas.
Žaidimas „ įsivaizdavimas“
Tikslas: stresą malšinti
Laikas: nenustatytas
Kiek žmonių ir koki amžiaus: 1 suaugęs žmogus.
Priemonės: popieriaus lapas ir tušinukas.
Pratimo eiga:
Surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą
a) kasdien surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą ir tuos dalykus, kurie labiausiai jus džiugina. Tai padės susitvarkyti su stresą lydinčiomis įkyriomis mintimis.
b) Parašykite laišką tam žmogui, kurio labiausiai nemėgstate arba, kuris labiausiai jums neduoda ramybės. Jame išliekite visus savo jausmus. Tada laišką suplėšykite ir išmeskite. Tik nepamirškite išmesti.
Analizė:
• Kaip jautėtės draskydami savo nemalonius jausmus.

10 pratimas.
Žaidimas „RAMYBĖ“
Tikslas: stresą malšinti.
Laikas: 10min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 1 ar grupei suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikalingos
Pratimo eiga: Įsivaizduokite ką nors malonaus.
a) Kelis kart giliai įkvėpkite. Prisiminkite, kada ir kur buvote visiškai atsipalaidavęs. Įsivaizduokite atsidūrę toje pačioje vietoje. Pabandykite prisiminti apie ją viską, ką tik galite.
b) Įsivaizduokite žodį RAMYBĘ didžiosiomis raidėmis parašytą jums prieš akis. Sutelkite dėmesį į jį, taip, kaip jis atrodo, kaip gera būti ramiam ir atsipalaidavusiam. Nieko blogo, jei į galvą ateis ir kitų minčių. Nepaisykite jų ir vėl galvokite apie žodį RAMYBĖ.
c) Galvokite apie savo mėgstamiausią spalvą. Įsivaizduokite save saulėtą dieną žiūrintį į debesis, kurie stebuklingai keičia spalvą į jūsų mėgstamą. Įkvėpkite debesis, traukite jų spalvą į plaučius, į visą kūną. Po to iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad kartu iškvėpėte ir stresą.

Analizė:
• Ar žodis ramybė suteikė lengvumo jausmą
• Ar galima atsipalaiduoti, vien tik galvojant apie gražius dalykus.

11.pratimas „ išsiriekimas“

Tikslas: malšinti stresą.
Laikas: 5 min.
Priemonės: nereikalingos.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: įvairaus amžiaus .
Pratimo eiga: garsus rėkimas gali sumažinti stresą, nors toks būdas nerekomenduojamas, ten kur yra daug žmonių. Labai veiksmingą išsivesti klasę ar grupę į tuščią lauką , skaičiuoti iki 3 ir visiems garsiai surėkti. Išsyk pajusite palengvėjimą.
Analizė:
• Ar rėkdami pajutote palengvėjimą.

LITERATŪRA

1. R. Bubnys. Socialinės- psichologinės treniruotės. Šiauliai. 2002m. 6 dalis.
2. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. V.,1996.
3. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. – V., 2001.

10 bzlu

Šiauliai
2004

TURINYS

13. Žaidimas „Garo nuleidimas“..............................3
14. Pratimas. Žingsnių, kaip susivaldyti įvardijimas.......................3
15. Žaidimas „ Pykčio laiptai“..............................4
16. Žaidimas „ Agresyvus elgesys“..............................5
17. Žaidimas „ Taikos kilimas“..............................6
18. Žaidimas „ Klausymasis“..............................7
19. Žaidimas „ Supykę balionai“..............................7
20. Žaidimas „ Pykčio skalė“..............................9
21. Žaidimas „ Įsivaizdavimas“..............................9
22. Žaidimas „ RAMYBĖ“..............................10
23. Pratimas. Išsirėkti..............................10
24. Literatūra..............................11

PROJEKTAS , KURĮ PASIRINKAU, EMOCIJŲ REIŠKIMO IR VALDYMO
ĮGŪDŽIAMS

10. Pratimas.
Pavadinimas: Žaidimas „ Garo nuleidimas“.
Tikslas: išvengti pykčio ir nuoskaudų, kylančių bendraujant su aplinkiniais. Šį žaidimą naudinga žaisti teigiamam klasės psichologiniam klimatui palaikyti ( kad santykiai tarp vaikų būtų atviri ir natūralūs, nesiformuotų priešiškos grupuotės). Ypač patvaru išbandyti jį grupėse, kur tvyro priešiškumo ir agresyvumo atmosfera.
Kokie įgūdžiai lavinami: pykčio suvaldymui.
Trukmė:15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: 15-20 pradinių klasių vaikų.
Reikalingos priemonės: nėra
Instrukcija: Šis žaidimas žaidžiamas taip . Susėskite ratu. Kiekvienas iš jūsų gali pasakyti likusiems, kas jam trukdo ar ant jo pyksta. Kreiptis į konkretų žmogų. Pvz.: „ Inga, man nepatinka, kai tu sakai, kad visi berniukai negeri“. Nesiteisinkite, kai kiti jums pasakys ką nors nemalonaus. Papraščiausiai atidžiai išklausykite. Kiekvienas iš jūsų sulauks savo eilės „ nuleis garą“. Jei kuris nors nieko nenori pasyti kitiems, pasakykite: „ Man nereikia „nuleisti garo“.

Kai ratas apsisuks, vaikai, kuriais skundėsi kiti, gali išsikalbėti.

O dabar pagalvokite apie tai apie tai, ką jums sakė kiti. Gal jūs galite pakeisti tai, kas trukdo kitiems.
Ar jūs išgirdote ką nors tokio, ką galėtumėte ir norėtumėte savyje pakaisti ?
Žaidimo analizė:
• Kaip tu jautiesi, kai tau sakė kažką nemalonaus ir tu negali išreikšti savo pykčio?
• Ką tu būtum daręs, jei būtum galėjęs atsakyti iškart?
• Kas iš to būtų išėję?
• Kaip reikėtų tinkamai reaguoti konkrečioje situacijoje?(62-63)

11. Pratimas.
Pavadinimas: Žingsnių, kaip susivaldyti, įvardijimas.
Tikslas: mokyti suvaldyti.
Kokie įgūdžiai lavinami: Emocijų suvaldymo.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: apie 10 pradinių klasių mokinių.
Priemonės: Rašomoji lenta ir kreida.
Instrukcija:
Žingsniai Diskusijai
1. Sustok ir suskaičiuok iki 10. Aptarti, kaip svarbu duoti sau laiko nusiraminti ir apgalvoti.
2. Pasistenk suprasti, ką jaučia tavo kūnas. Aptarti, kaip kūnas parodo, kad prarandi kontrolę ( pvz., sudrėksta delnai, pasidaro karšta).
3. Pasvarstyk, kaip tu galėtum elgtis:
a) kuriam laikui pasitraukti:
b) atlikti atsipalaiduojamuosius pratimus:
c) pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Vaikas turėtų pasiprašyti išeiti iš kambario, kol atgaus savikontrolę.
4. Pasirink tinkamiausią elgesio būdą. Aptarti, kaip pasirinkti tą, kuris suprastų.
( p.63)
12. Pratimas.
Žaidimas: „ Pykčio laiptai“.

Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Paskirtis: pykčiui suvaldyti.
Trukmė: 20min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 vaikų.
Priemonės: Paruošti popieriaus su pasakojimo fragmentais ir spalvosimo pieštukai arba flomasteriai.
Instrukcija: Perskaityti istorija:
„ Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po jo ir užmigo. Pro šalį bėgo kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu, kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Vaikams įvardijami 4 pykčio suvaldymo laiptai ( kuriais pasinaudojo meškiukas):
• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti.
• Suskaičiuoti iki 10.
• Tinkamai pasakyti, kad pyksti.
• Atsipalaiduoti ir nueiti šalin.
• Toliau išdalinti vaikams po 4 popieriaus lapus su tokiais užrašais:
• Pabudo meškiukas ir mato- kiškis jo pavėsinės stogą baigia sugriaužti.
• Atsistojo meškiukas ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, paskui suskaičiavo iki 10.
• Meškiukas pasakė: „ Aš labai supykau, kad tu sugriaužei mano stogą“.
• .Ir liko meškiukas su kiškiu labai geri draugai
Nupiešti ant kiekvieno iš lapų po meškiuką , po to iš šių lapų suklijuoti knygutę. Ją galėsite pasinaudoti, kai būsite labai supykę- knygutė padės jums prisiminti pykčio suvaldymo laiptus.
Žaidimo analizė:
• aptarti, kaip kitaip galėjo pasielgti meškiukas;
• kas tuomet galėjo nutikti;
• kodėl svarbu nesielgti impulsyviai.(1./ p54-55)

13. Pratimas.
Žaidimas: „ Agresyvus elgesys“
Tikslas: žaidimo metu vaikai turi išsiaiškinti, ką jie laiko agresyviu elgesiu.
Paskirtis : išsiaiškinti agresyvų elgesį.
Trukmė: 10-15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: popieriaus lapas ir pieštukas ( kiekvienam vaikui ).
Instrukcija: paimkite po lapą popieriaus ir užrašykite, ką, jūsų nuomonę, daro žmogus, apie kurį galima pasakyti: „ Taip, jis iš tiesų yra agresyvus“ Sugalvokite nedidelį receptą, kuriuo remiantis būtų galima ‚ „sukurti“ agresyvų vaiką. Pavyzdžiui: pora kietų kumščių, garsus kalbėjimas ir t.t.( tegul keli vaikai pademonstruoja tokio elgesio elementų, o klasė spėja, ką jie daro.)
O dabar dar pamąstykite, su kokiais agresyvaus elgesio elementais jūs susiduriate klasėje. Kas jums atrodo agresyvu? Kada jus patys išreiškiate agresyvumą? Kokiu būdu jus galite sukelti aplinkinių agresija?
Paimkite dar vieną popieriaus lapą , padalinkite jį vertikalia linija į dvi dalis. Kairėje pusėje parašykite, kaip aplinkiniai per mokykloje praleista laiką išlieja savo agresija jums. Dešinėje parašykite, kaip pasireiškia jūsų agresija kitiems mokiniams. Po reikia perskaityti ką parašė.
Žaidimo analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo agresija išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Kodėl tiek suaugę, tiek vaikai bando būti pranašesni žemindami kitus?
• Kaip elgiasi agresijos auka?
• Kaip tampama auka? Ką reikia daryti, kad ja netaptum?
• Kuo pasireikia lygybė tarp vaikų?
• Kaip galėtumėte aprašyti savo elgesį?

14. Pratimas.
Žaidimas „ Taikos kilimas“.
Tikslas: Tai mokymas diskusijų ir pokalbių būdu spręsti iškilusias problemas ir konfliktus. Pats kilimas „ taikos kilimas“ skatina vaikus atsisakyti muštynių, ašarų, ir ginčų pakeičiant juos problemų aptarimų tarpusavyje.
Paskirtis: ugdyti emocijų valdymą.
Trukmė: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 5-7 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: kilimas, graži knygutė arba žaislas.
Instrukcija: susėskite ratu. Ar galite pasakyti, dėl ko jūs daugiausiai ginčijatės? Ko nepasidalijate su broliu ar seserimi? Dėl ko ginčijatės čia klasėje? Kaip jūs jaučiatės po tokio ginčo? Kas nutinka, jei besiginčijant susikerta skirtingos nuomonės?
Kilimas rato viduryje, o ant jo padėkite gražią knygutę arba kokį nors žaislą.
Įsivaizduokite, kad ir Tomas, ir Ieva nori šio žaislo, bet jis yra tik vienas. Jie abu atsisės ant šio kilimo, o aš prisėsiu šalia, kad galėčiau jiems padėti, kai jie norės aptarti ir išspręsti šią problemą. Nė vienas iš jų neturės teisės papraščiausiai pasiimti žaislo.
Tegul abu vaikai atsisėda ant kilimo

Kas iš grupės turi pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.
Po 2 diskusijos minučių pasiūlykite vaikams papuošti „ taikos kilimą“: „ Dabar mes galime šį audeklo gabalėlį paversti mūsų grupės „ Taikos kilimu“. Aš parašysiu ant jo grupės narių vardus, o jūs turite padėti man jį papuošti“.
Šis procesas labai svarbus, nes jo metu vaikai simboliškai „ taikos kilimą“ paverčia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną kartą kilus ginčui, jie gali juo pasinaudoti norėdami taikiai išspręsti problemą. „ Taikos kilimą“ naudokite tik šiuo tikslu. Kai vaikams šis ritualas taps įprastas, jie „ taikos kilimu“ naudosis ir be jūsų pagalbos. Tai labai svarbu, nes savarankiškas problemos sprendimas yra pagrindinis šios strategijos tikslas. „ Taikos kilimas“ suteiks vaikams ramybės ir pasitikėjimu savimi, taip pat padės jiems sutelkti savo jėgas ieškoti abipusiai naudingo problemos sprendimo. Tai puikus verbalinės ir fizinės agresijos išvengimo simbolis.
Analizė:
• Kodėl mums toks svarbus „ Taikos kilimas“?
• Kas nutinka, kai ginčą laimi stipresnis?
• Kodėl ginčijantis neleistina prievarta?
• Kaip tu supranti teisingai?

15. Pratimas.
Žaidimas „ Klausymasis“
Tikslas: Šis pratimas suteikia dalyviams galimybę susipažinti vienas su kitu kuo arčiau, pasidalinti savo mintimis ir jausmais su grupe. Šis pratimas leidžia kiekvienam gauti praktikos, empatiškam klausymosi ir sukelia stiprius emocinius ryšius tarp dalyvių.

Laikas:1,5 val.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 16 suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikia.
Pratimo eiga: Grupė pasidalija į pogrupius po 8 žmones vienos lyties. Dalyviai apsupą vieną iš dalyvių, kuris 10 min. bus jų dėmesio centre. Tas, kuris centre pasakoja, ką jam reiškia būti „ vyru tarp vyrų“ arba „ moteriai tarp moterų“, „ vyrui tarp moterų“, „ moteriai tarp vyrų“. Kiti dalyviai tik klauso jo labai dėmesingai , nesikalbant tarpusavyje ir nepertraukiant. Kabėti reikia 10 min. pasibaigus laikui sugrįžti į vietą. Tokiu būdu pabus visi dalyviai.
Tai stipriai veikiantis žaidimas. Visų pirma labai retai kam pasitaiko turėti dėmesį 10 min. toks dėmesys leidžia giliau suprasti savo jausmus. Be to, tokia tema, kaip vyro ir moters vaidmuo tarp lyčių santykiuose yra aktualūs. Žmonės pradeda atskleisti savo paslėptos asmenybės aspektus. Tematika gali būti įvairi.
Analizė:
• Kaip jautiesi kalbėdamas apie save.
• Ar lengviau pasidaro kaip atskleidi savo jausmus .
• Ar pasikeičia kas nors, kaip išgirsti kitų žmonių jausmus.

16. pratimas
Žaidimas „ Supykę balionai“
Tikslas: padeda vaikui suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus. Mušinėdamas ir pradurdamas balionus vaikas gali pamatyti, pajusti ir net išgirsti susierzinimą ir pyktį, geriau suprasti jų prasmę.
Laikas.20 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:
Priemonės: balionai.
Pratimo eiga:
1.Paprašykite kiekvieno vaiko( grupės darbe)pripūsti balionus ir juos užrišti. Jei užrišti nepavyko galima padėti.
c) paaiškinkite vaikams, kad balionas gali kūną, o jame esantis oras- susierzinimą ir pykčio jausmus.
d) Paklauskite vaikų.( po to, kai jie užriš balionus), ar gali dabar oras patekti į jį ir ar gali iš jo išeitį iš jo., ir kas atsitinka, kai šie jausmai žmogui persipildo. O jeigu žmogus pergyvena susierzinimą, ir pyktį, ar gali tada likti ramus ir galvoti „ blaiviai“.
2. Pasiūlykite vaikams šokinėti ant balionų, kol jie susprogs.
a) paklauskite jų, ar galima šį pykčio išreiškimo būdą žiūrėti, kaip į pakankamai saugų, o jeigu ne, tai kodėl? Kai kurie vaikai išsigąsta sprogstančių balionų garso. Apsvarstykite su jais , ką gali reikšti šis išgąstis.
b) Paaiškinkite vaikams, kad jeigu balionas būtų žmogus, tai sprogstantis balionas galėtų reikšti kokį nors agresyvų poelgį. PVZ. kito žmogaus užpuolimą ir pan. paklauskite vaikų ar galima laikyti šį pykčio pasireiškimo būdą pakankamai saugiu.
3. pasiūlykite vaikams pripūsti dar vieną balioną, kurio nereikia užrišti, tik stipriai laikyti balioną ir neleisti orui išeiti. Ir vėl balionas simbolizuoja žmogų, o oras jo viduje – susierzinimą ir pykčio protrūkį.
4. pasiūlykite vaikams truputį išleisti iš jo oro ir vėl stipriai laikyti.
b) Atkreikite vaikų dėmesį į tai, kad balionas mažėja . „ Ar sprogo jis, kai jūs išleidote truputį oro. Ar galime šį pykčio išreiškimą būdą laikyti labiau saugesnį? Ar šiuo atveju susprogs balionas? Reikia pabrėžti tai, kad balionas liko nesugadintas ir nieko neišgąsdino, kai mes galime kontroliuoti pyktį jis niekam nekenkia.
5. pasiūlykite vaikams po truputį išleidinėti balionus, kol jose visai nebeliks oro.. kalbėdami apie tai, kas sukelia šiuo jausmus., ir rasdami adekvačius išraiškos būdus, mes galime išvengti galimų sunkumų. Kada susierzinimas ir pyktis susikaupia mumyse, vieną kartą jie gali “ ištrūkti į paviršių”, kaip oras, kuris ištrūksta iš per stipriai pripūsto baliono bei išgąsdinti arba traumuoti vaiką ir tuos, kurie yra šalia. Duokite kitų pavyzdžių –labiau saugesnių- šių jausmų išreiškimo būdų. Galite nupiešti vaivorykštę ( arba pasiūlyti vaikui ją nupiešti) ir kiekvienoje vaivorykštės spalvos juostoje užrašykite kokią nors raidę. Paklauskite vaikų, kokie “saugūs” pykčio išraiškos būdai prasideda šiomis raidėmis, kuriuos jie gali pasakyti.
6. Reikalui esant pakartokite pratimą, arba tęskite jį iki to laiko , kol vaikai neįsisavins jo pagrindinės “pamoks”.
aprašytą pratimą galima naudoti su regresyviais vaikais su tais ,kurie nekontroliuoja savo veiksmų pasireiškimus. Jį galima naudoti droviems vaikams, kurie retai reiškia nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmus ir linkę laikytį juos savyje. Vizgi , jeigu šis pratimas yra atliekamas grupėje ir tokie vaikai gėdijasi jį daryti, galima iš pradžių jiems pasiūlyti pabūti stebėtojais ir prisijungti prie kitų nuo antro užsiėmimo.
Analizė:
• Kaip jautiesi kaip šalia sprogsta balionas.
• Ar tavęs negąsdina sprogstančio baliono garsas.
• Ar tau patiko kai balionas nesprogo.

17. Pratimas.
Žaidimas „ pykčio skalė“
Tikslas: padeda vaikams atskirti tokias būsenas, kaip irzlumas ir pyktis , kad jie galėtų laiku save įspėti apie audringų ir nekontroliuojamų emocinių reakcijų pasireiškimą.

Laikas: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:1-5 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės : lenta, kreida , maišeliai su pupomis.
Pratimo eiga: lentoje pavaizduojamas taikinys. Maišeliai su pupomis atsitrenkia į sieną i atšoka su jėga , proporcingai metimo jėgai.
Pratimo pradžioje aiškinti vaikui, kad irzlumas, tai silpnas pykčio laipsnis, ir nelabai stipriai mesti maišelį su pupomis į taikinį. Po to pasiūlyti vaikui padaryti ta patį., paprašyti pagalvoti ir išsakyti ką nors, kas nelabai stipriai erzina arba pykdo. ( Jis kalba: „ Aš truputį pykstu, kada.“). Sulig žodžiais“ aš supykstu stipriau, kada.“mes paeiliui metame maišelį su didesne jėga. Ir pagaliau mes metame maišelį iš visų jėgų: „ Aš labai smarkiai supykau, kada..“ Mes galime aptarti ką vaikas jaučia susierzinimo momentu, kad jis galėtų kaip galima ankščiau identifikuoti šį jausmą.
Analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo pyktį išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Ką jautei , kai tave apėmė pyktis?

18. Pratimas.
Žaidimas „ įsivaizdavimas“
Tikslas: stresą malšinti
Laikas: nenustatytas
Kiek žmonių ir koki amžiaus: 1 suaugęs žmogus.
Priemonės: popieriaus lapas ir tušinukas.
Pratimo eiga:
Surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą
c) kasdien surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą ir tuos dalykus, kurie labiausiai jus džiugina. Tai padės susitvarkyti su stresą lydinčiomis įkyriomis mintimis.
d) Parašykite laišką tam žmogui, kurio labiausiai nemėgstate arba, kuris labiausiai jums neduoda ramybės. Jame išliekite visus savo jausmus. Tada laišką suplėšykite ir išmeskite. Tik nepamirškite išmesti.
Analizė:
• Kaip jautėtės draskydami savo nemalonius jausmus.

10 pratimas.
Žaidimas „RAMYBĖ“
Tikslas: stresą malšinti.
Laikas: 10min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 1 ar grupei suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikalingos
Pratimo eiga: Įsivaizduokite ką nors malonaus.
d) Kelis kart giliai įkvėpkite. Prisiminkite, kada ir kur buvote visiškai atsipalaidavęs. Įsivaizduokite atsidūrę toje pačioje vietoje. Pabandykite prisiminti apie ją viską, ką tik galite.
e) Įsivaizduokite žodį RAMYBĘ didžiosiomis raidėmis parašytą jums prieš akis. Sutelkite dėmesį į jį, taip, kaip jis atrodo, kaip gera būti ramiam ir atsipalaidavusiam. Nieko blogo, jei į galvą ateis ir kitų minčių. Nepaisykite jų ir vėl galvokite apie žodį RAMYBĖ.
f) Galvokite apie savo mėgstamiausią spalvą. Įsivaizduokite save saulėtą dieną žiūrintį į debesis, kurie stebuklingai keičia spalvą į jūsų mėgstamą. Įkvėpkite debesis, traukite jų spalvą į plaučius, į visą kūną. Po to iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad kartu iškvėpėte ir stresą.

Analizė:
• Ar žodis ramybė suteikė lengvumo jausmą
• Ar galima atsipalaiduoti, vien tik galvojant apie gražius dalykus.

11.pratimas „ išsiriekimas“

Tikslas: malšinti stresą.
Laikas: 5 min.
Priemonės: nereikalingos.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: įvairaus amžiaus .
Pratimo eiga: garsus rėkimas gali sumažinti stresą, nors toks būdas nerekomenduojamas, ten kur yra daug žmonių. Labai veiksmingą išsivesti klasę ar grupę į tuščią lauką , skaičiuoti iki 3 ir visiems garsiai surėkti. Išsyk pajusite palengvėjimą.
Analizė:
• Ar rėkdami pajutote palengvėjimą.

10 bzlu

Šiauliai
2004

TURINYS

25. Žaidimas „Garo nuleidimas“..............................3
26. Pratimas. Žingsnių, kaip susivaldyti įvardijimas.......................3
27. Žaidimas „ Pykčio laiptai“..............................4
28. Žaidimas „ Agresyvus elgesys“..............................5
29. Žaidimas „ Taikos kilimas“..............................6
30. Žaidimas „ Klausymasis“..............................7
31. Žaidimas „ Supykę balionai“..............................7
32. Žaidimas „ Pykčio skalė“..............................9
33. Žaidimas „ Įsivaizdavimas“..............................9
34. Žaidimas „ RAMYBĖ“..............................10
35. Pratimas. Išsirėkti..............................10
36. Literatūra..............................11

PROJEKTAS , KURĮ PASIRINKAU, EMOCIJŲ REIŠKIMO IR VALDYMO
ĮGŪDŽIAMS

19. Pratimas.
Pavadinimas: Žaidimas „ Garo nuleidimas“.
Tikslas: išvengti pykčio ir nuoskaudų, kylančių bendraujant su aplinkiniais. Šį žaidimą naudinga žaisti teigiamam klasės psichologiniam klimatui palaikyti ( kad santykiai tarp vaikų būtų atviri ir natūralūs, nesiformuotų priešiškos grupuotės). Ypač patvaru išbandyti jį grupėse, kur tvyro priešiškumo ir agresyvumo atmosfera.
Kokie įgūdžiai lavinami: pykčio suvaldymui.
Trukmė:15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: 15-20 pradinių klasių vaikų.
Reikalingos priemonės: nėra
Instrukcija: Šis žaidimas žaidžiamas taip . Susėskite ratu. Kiekvienas iš jūsų gali pasakyti likusiems, kas jam trukdo ar ant jo pyksta. Kreiptis į konkretų žmogų. Pvz.: „ Inga, man nepatinka, kai tu sakai, kad visi berniukai negeri“. Nesiteisinkite, kai kiti jums pasakys ką nors nemalonaus. Papraščiausiai atidžiai išklausykite. Kiekvienas iš jūsų sulauks savo eilės „ nuleis garą“. Jei kuris nors nieko nenori pasyti kitiems, pasakykite: „ Man nereikia „nuleisti garo“.

Kai ratas apsisuks, vaikai, kuriais skundėsi kiti, gali išsikalbėti.

O dabar pagalvokite apie tai apie tai, ką jums sakė kiti. Gal jūs galite pakeisti tai, kas trukdo kitiems.
Ar jūs išgirdote ką nors tokio, ką galėtumėte ir norėtumėte savyje pakaisti ?
Žaidimo analizė:
• Kaip tu jautiesi, kai tau sakė kažką nemalonaus ir tu negali išreikšti savo pykčio?
• Ką tu būtum daręs, jei būtum galėjęs atsakyti iškart?
• Kas iš to būtų išėję?
• Kaip reikėtų tinkamai reaguoti konkrečioje situacijoje?(62-63)

20. Pratimas.
Pavadinimas: Žingsnių, kaip susivaldyti, įvardijimas.
Tikslas: mokyti suvaldyti.
Kokie įgūdžiai lavinami: Emocijų suvaldymo.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: apie 10 pradinių klasių mokinių.
Priemonės: Rašomoji lenta ir kreida.
Instrukcija:
Žingsniai Diskusijai
1. Sustok ir suskaičiuok iki 10. Aptarti, kaip svarbu duoti sau laiko nusiraminti ir apgalvoti.
2. Pasistenk suprasti, ką jaučia tavo kūnas. Aptarti, kaip kūnas parodo, kad prarandi kontrolę ( pvz., sudrėksta delnai, pasidaro karšta).
3. Pasvarstyk, kaip tu galėtum elgtis:
a) kuriam laikui pasitraukti:
b) atlikti atsipalaiduojamuosius pratimus:
c) pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Vaikas turėtų pasiprašyti išeiti iš kambario, kol atgaus savikontrolę.
4. Pasirink tinkamiausią elgesio būdą. Aptarti, kaip pasirinkti tą, kuris suprastų.
( p.63)
21. Pratimas.
Žaidimas: „ Pykčio laiptai“.

Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Paskirtis: pykčiui suvaldyti.
Trukmė: 20min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 vaikų.
Priemonės: Paruošti popieriaus su pasakojimo fragmentais ir spalvosimo pieštukai arba flomasteriai.
Instrukcija: Perskaityti istorija:
„ Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po jo ir užmigo. Pro šalį bėgo kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu, kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Vaikams įvardijami 4 pykčio suvaldymo laiptai ( kuriais pasinaudojo meškiukas):
• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti.
• Suskaičiuoti iki 10.
• Tinkamai pasakyti, kad pyksti.
• Atsipalaiduoti ir nueiti šalin.
• Toliau išdalinti vaikams po 4 popieriaus lapus su tokiais užrašais:
• Pabudo meškiukas ir mato- kiškis jo pavėsinės stogą baigia sugriaužti.
• Atsistojo meškiukas ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, paskui suskaičiavo iki 10.
• Meškiukas pasakė: „ Aš labai supykau, kad tu sugriaužei mano stogą“.
• .Ir liko meškiukas su kiškiu labai geri draugai
Nupiešti ant kiekvieno iš lapų po meškiuką , po to iš šių lapų suklijuoti knygutę. Ją galėsite pasinaudoti, kai būsite labai supykę- knygutė padės jums prisiminti pykčio suvaldymo laiptus.
Žaidimo analizė:
• aptarti, kaip kitaip galėjo pasielgti meškiukas;
• kas tuomet galėjo nutikti;
• kodėl svarbu nesielgti impulsyviai.(1./ p54-55)

22. Pratimas.
Žaidimas: „ Agresyvus elgesys“
Tikslas: žaidimo metu vaikai turi išsiaiškinti, ką jie laiko agresyviu elgesiu.
Paskirtis : išsiaiškinti agresyvų elgesį.
Trukmė: 10-15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: popieriaus lapas ir pieštukas ( kiekvienam vaikui ).
Instrukcija: paimkite po lapą popieriaus ir užrašykite, ką, jūsų nuomonę, daro žmogus, apie kurį galima pasakyti: „ Taip, jis iš tiesų yra agresyvus“ Sugalvokite nedidelį receptą, kuriuo remiantis būtų galima ‚ „sukurti“ agresyvų vaiką. Pavyzdžiui: pora kietų kumščių, garsus kalbėjimas ir t.t.( tegul keli vaikai pademonstruoja tokio elgesio elementų, o klasė spėja, ką jie daro.)
O dabar dar pamąstykite, su kokiais agresyvaus elgesio elementais jūs susiduriate klasėje. Kas jums atrodo agresyvu? Kada jus patys išreiškiate agresyvumą? Kokiu būdu jus galite sukelti aplinkinių agresija?
Paimkite dar vieną popieriaus lapą , padalinkite jį vertikalia linija į dvi dalis. Kairėje pusėje parašykite, kaip aplinkiniai per mokykloje praleista laiką išlieja savo agresija jums. Dešinėje parašykite, kaip pasireiškia jūsų agresija kitiems mokiniams. Po reikia perskaityti ką parašė.
Žaidimo analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo agresija išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Kodėl tiek suaugę, tiek vaikai bando būti pranašesni žemindami kitus?
• Kaip elgiasi agresijos auka?
• Kaip tampama auka? Ką reikia daryti, kad ja netaptum?
• Kuo pasireikia lygybė tarp vaikų?
• Kaip galėtumėte aprašyti savo elgesį?

23. Pratimas.
Žaidimas „ Taikos kilimas“.
Tikslas: Tai mokymas diskusijų ir pokalbių būdu spręsti iškilusias problemas ir konfliktus. Pats kilimas „ taikos kilimas“ skatina vaikus atsisakyti muštynių, ašarų, ir ginčų pakeičiant juos problemų aptarimų tarpusavyje.
Paskirtis: ugdyti emocijų valdymą.
Trukmė: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 5-7 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: kilimas, graži knygutė arba žaislas.
Instrukcija: susėskite ratu. Ar galite pasakyti, dėl ko jūs daugiausiai ginčijatės? Ko nepasidalijate su broliu ar seserimi? Dėl ko ginčijatės čia klasėje? Kaip jūs jaučiatės po tokio ginčo? Kas nutinka, jei besiginčijant susikerta skirtingos nuomonės?
Kilimas rato viduryje, o ant jo padėkite gražią knygutę arba kokį nors žaislą.
Įsivaizduokite, kad ir Tomas, ir Ieva nori šio žaislo, bet jis yra tik vienas. Jie abu atsisės ant šio kilimo, o aš prisėsiu šalia, kad galėčiau jiems padėti, kai jie norės aptarti ir išspręsti šią problemą. Nė vienas iš jų neturės teisės papraščiausiai pasiimti žaislo.
Tegul abu vaikai atsisėda ant kilimo

Kas iš grupės turi pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.
Po 2 diskusijos minučių pasiūlykite vaikams papuošti „ taikos kilimą“: „ Dabar mes galime šį audeklo gabalėlį paversti mūsų grupės „ Taikos kilimu“. Aš parašysiu ant jo grupės narių vardus, o jūs turite padėti man jį papuošti“.
Šis procesas labai svarbus, nes jo metu vaikai simboliškai „ taikos kilimą“ paverčia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną kartą kilus ginčui, jie gali juo pasinaudoti norėdami taikiai išspręsti problemą. „ Taikos kilimą“ naudokite tik šiuo tikslu. Kai vaikams šis ritualas taps įprastas, jie „ taikos kilimu“ naudosis ir be jūsų pagalbos. Tai labai svarbu, nes savarankiškas problemos sprendimas yra pagrindinis šios strategijos tikslas. „ Taikos kilimas“ suteiks vaikams ramybės ir pasitikėjimu savimi, taip pat padės jiems sutelkti savo jėgas ieškoti abipusiai naudingo problemos sprendimo. Tai puikus verbalinės ir fizinės agresijos išvengimo simbolis.
Analizė:
• Kodėl mums toks svarbus „ Taikos kilimas“?
• Kas nutinka, kai ginčą laimi stipresnis?
• Kodėl ginčijantis neleistina prievarta?
• Kaip tu supranti teisingai?

24. Pratimas.
Žaidimas „ Klausymasis“
Tikslas: Šis pratimas suteikia dalyviams galimybę susipažinti vienas su kitu kuo arčiau, pasidalinti savo mintimis ir jausmais su grupe. Šis pratimas leidžia kiekvienam gauti praktikos, empatiškam klausymosi ir sukelia stiprius emocinius ryšius tarp dalyvių.

Laikas:1,5 val.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 16 suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikia.
Pratimo eiga: Grupė pasidalija į pogrupius po 8 žmones vienos lyties. Dalyviai apsupą vieną iš dalyvių, kuris 10 min. bus jų dėmesio centre. Tas, kuris centre pasakoja, ką jam reiškia būti „ vyru tarp vyrų“ arba „ moteriai tarp moterų“, „ vyrui tarp moterų“, „ moteriai tarp vyrų“. Kiti dalyviai tik klauso jo labai dėmesingai , nesikalbant tarpusavyje ir nepertraukiant. Kabėti reikia 10 min. pasibaigus laikui sugrįžti į vietą. Tokiu būdu pabus visi dalyviai.
Tai stipriai veikiantis žaidimas. Visų pirma labai retai kam pasitaiko turėti dėmesį 10 min. toks dėmesys leidžia giliau suprasti savo jausmus. Be to, tokia tema, kaip vyro ir moters vaidmuo tarp lyčių santykiuose yra aktualūs. Žmonės pradeda atskleisti savo paslėptos asmenybės aspektus. Tematika gali būti įvairi.
Analizė:
• Kaip jautiesi kalbėdamas apie save.
• Ar lengviau pasidaro kaip atskleidi savo jausmus .
• Ar pasikeičia kas nors, kaip išgirsti kitų žmonių jausmus.

25. pratimas
Žaidimas „ Supykę balionai“
Tikslas: padeda vaikui suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus. Mušinėdamas ir pradurdamas balionus vaikas gali pamatyti, pajusti ir net išgirsti susierzinimą ir pyktį, geriau suprasti jų prasmę.
Laikas.20 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:
Priemonės: balionai.
Pratimo eiga:
1.Paprašykite kiekvieno vaiko( grupės darbe)pripūsti balionus ir juos užrišti. Jei užrišti nepavyko galima padėti.
e) paaiškinkite vaikams, kad balionas gali kūną, o jame esantis oras- susierzinimą ir pykčio jausmus.
f) Paklauskite vaikų.( po to, kai jie užriš balionus), ar gali dabar oras patekti į jį ir ar gali iš jo išeitį iš jo., ir kas atsitinka, kai šie jausmai žmogui persipildo. O jeigu žmogus pergyvena susierzinimą, ir pyktį, ar gali tada likti ramus ir galvoti „ blaiviai“.
2. Pasiūlykite vaikams šokinėti ant balionų, kol jie susprogs.
a) paklauskite jų, ar galima šį pykčio išreiškimo būdą žiūrėti, kaip į pakankamai saugų, o jeigu ne, tai kodėl? Kai kurie vaikai išsigąsta sprogstančių balionų garso. Apsvarstykite su jais , ką gali reikšti šis išgąstis.
b) Paaiškinkite vaikams, kad jeigu balionas būtų žmogus, tai sprogstantis balionas galėtų reikšti kokį nors agresyvų poelgį. PVZ. kito žmogaus užpuolimą ir pan. paklauskite vaikų ar galima laikyti šį pykčio pasireiškimo būdą pakankamai saugiu.
3. pasiūlykite vaikams pripūsti dar vieną balioną, kurio nereikia užrišti, tik stipriai laikyti balioną ir neleisti orui išeiti. Ir vėl balionas simbolizuoja žmogų, o oras jo viduje – susierzinimą ir pykčio protrūkį.
4. pasiūlykite vaikams truputį išleisti iš jo oro ir vėl stipriai laikyti.
c) Atkreikite vaikų dėmesį į tai, kad balionas mažėja . „ Ar sprogo jis, kai jūs išleidote truputį oro. Ar galime šį pykčio išreiškimą būdą laikyti labiau saugesnį? Ar šiuo atveju susprogs balionas? Reikia pabrėžti tai, kad balionas liko nesugadintas ir nieko neišgąsdino, kai mes galime kontroliuoti pyktį jis niekam nekenkia.
5. pasiūlykite vaikams po truputį išleidinėti balionus, kol jose visai nebeliks oro.. kalbėdami apie tai, kas sukelia šiuo jausmus., ir rasdami adekvačius išraiškos būdus, mes galime išvengti galimų sunkumų. Kada susierzinimas ir pyktis susikaupia mumyse, vieną kartą jie gali “ ištrūkti į paviršių”, kaip oras, kuris ištrūksta iš per stipriai pripūsto baliono bei išgąsdinti arba traumuoti vaiką ir tuos, kurie yra šalia. Duokite kitų pavyzdžių –labiau saugesnių- šių jausmų išreiškimo būdų. Galite nupiešti vaivorykštę ( arba pasiūlyti vaikui ją nupiešti) ir kiekvienoje vaivorykštės spalvos juostoje užrašykite kokią nors raidę. Paklauskite vaikų, kokie “saugūs” pykčio išraiškos būdai prasideda šiomis raidėmis, kuriuos jie gali pasakyti.
6. Reikalui esant pakartokite pratimą, arba tęskite jį iki to laiko , kol vaikai neįsisavins jo pagrindinės “pamoks”.
aprašytą pratimą galima naudoti su regresyviais vaikais su tais ,kurie nekontroliuoja savo veiksmų pasireiškimus. Jį galima naudoti droviems vaikams, kurie retai reiškia nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmus ir linkę laikytį juos savyje. Vizgi , jeigu šis pratimas yra atliekamas grupėje ir tokie vaikai gėdijasi jį daryti, galima iš pradžių jiems pasiūlyti pabūti stebėtojais ir prisijungti prie kitų nuo antro užsiėmimo.
Analizė:
• Kaip jautiesi kaip šalia sprogsta balionas.
• Ar tavęs negąsdina sprogstančio baliono garsas.
• Ar tau patiko kai balionas nesprogo.

26. Pratimas.
Žaidimas „ pykčio skalė“
Tikslas: padeda vaikams atskirti tokias būsenas, kaip irzlumas ir pyktis , kad jie galėtų laiku save įspėti apie audringų ir nekontroliuojamų emocinių reakcijų pasireiškimą.

Laikas: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:1-5 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės : lenta, kreida , maišeliai su pupomis.
Pratimo eiga: lentoje pavaizduojamas taikinys. Maišeliai su pupomis atsitrenkia į sieną i atšoka su jėga , proporcingai metimo jėgai.
Pratimo pradžioje aiškinti vaikui, kad irzlumas, tai silpnas pykčio laipsnis, ir nelabai stipriai mesti maišelį su pupomis į taikinį. Po to pasiūlyti vaikui padaryti ta patį., paprašyti pagalvoti ir išsakyti ką nors, kas nelabai stipriai erzina arba pykdo. ( Jis kalba: „ Aš truputį pykstu, kada.“). Sulig žodžiais“ aš supykstu stipriau, kada.“mes paeiliui metame maišelį su didesne jėga. Ir pagaliau mes metame maišelį iš visų jėgų: „ Aš labai smarkiai supykau, kada..“ Mes galime aptarti ką vaikas jaučia susierzinimo momentu, kad jis galėtų kaip galima ankščiau identifikuoti šį jausmą.
Analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo pyktį išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Ką jautei , kai tave apėmė pyktis?

27. Pratimas.
Žaidimas „ įsivaizdavimas“
Tikslas: stresą malšinti
Laikas: nenustatytas
Kiek žmonių ir koki amžiaus: 1 suaugęs žmogus.
Priemonės: popieriaus lapas ir tušinukas.
Pratimo eiga:
Surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą
e) kasdien surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą ir tuos dalykus, kurie labiausiai jus džiugina. Tai padės susitvarkyti su stresą lydinčiomis įkyriomis mintimis.
f) Parašykite laišką tam žmogui, kurio labiausiai nemėgstate arba, kuris labiausiai jums neduoda ramybės. Jame išliekite visus savo jausmus. Tada laišką suplėšykite ir išmeskite. Tik nepamirškite išmesti.
Analizė:
• Kaip jautėtės draskydami savo nemalonius jausmus.

10 pratimas.
Žaidimas „RAMYBĖ“
Tikslas: stresą malšinti.
Laikas: 10min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 1 ar grupei suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikalingos
Pratimo eiga: Įsivaizduokite ką nors malonaus.
g) Kelis kart giliai įkvėpkite. Prisiminkite, kada ir kur buvote visiškai atsipalaidavęs. Įsivaizduokite atsidūrę toje pačioje vietoje. Pabandykite prisiminti apie ją viską, ką tik galite.
h) Įsivaizduokite žodį RAMYBĘ didžiosiomis raidėmis parašytą jums prieš akis. Sutelkite dėmesį į jį, taip, kaip jis atrodo, kaip gera būti ramiam ir atsipalaidavusiam. Nieko blogo, jei į galvą ateis ir kitų minčių. Nepaisykite jų ir vėl galvokite apie žodį RAMYBĖ.
i) Galvokite apie savo mėgstamiausią spalvą. Įsivaizduokite save saulėtą dieną žiūrintį į debesis, kurie stebuklingai keičia spalvą į jūsų mėgstamą. Įkvėpkite debesis, traukite jų spalvą į plaučius, į visą kūną. Po to iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad kartu iškvėpėte ir stresą.

Analizė:
• Ar žodis ramybė suteikė lengvumo jausmą
• Ar galima atsipalaiduoti, vien tik galvojant apie gražius dalykus.

11.pratimas „ išsiriekimas“

Tikslas: malšinti stresą.
Laikas: 5 min.
Priemonės: nereikalingos.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: įvairaus amžiaus .
Pratimo eiga: garsus rėkimas gali sumažinti stresą, nors toks būdas nerekomenduojamas, ten kur yra daug žmonių. Labai veiksmingą išsivesti klasę ar grupę į tuščią lauką , skaičiuoti iki 3 ir visiems garsiai surėkti. Išsyk pajusite palengvėjimą.
Analizė:
• Ar rėkdami pajutote palengvėjimą.

LITERATŪRA

1. R. Bubnys. Socialinės- psichologinės treniruotės. Šiauliai. 2002m. 6 dalis.
2. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. V.,1996.
3. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. – V., 2001.

LITERATŪRA

4. R. Bubnys. Socialinės- psichologinės treniruotės. Šiauliai. 2002m. 6 dalis.
5. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. V.,1996.
6. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. – V., 2001.

“..............................9
10. Žaidimas „ RAMYBĖ“..............................10
11. Pratimas. Išsirėkti..............................10
12. Literatūra..............................11

PROJEKTAS , KURĮ PASIRINKAU, EMOCIJŲ REIŠKIMO IR VALDYMO
ĮGŪDŽIAMS

1. Pratimas.
Pavadinimas: Žaidimas „ Garo nuleidimas“.
Tikslas: išvengti pykčio ir nuoskaudų, kylančių bendraujant su aplinkiniais. Šį žaidimą naudinga žaisti teigiamam klasės psichologiniam klimatui palaikyti ( kad santykiai tarp vaikų būtų atviri ir natūralūs, nesiformuotų priešiškos grupuotės). Ypač patvaru išbandyti jį grupėse, kur tvyro priešiškumo ir agresyvumo atmosfera.
Kokie įgūdžiai lavinami: pykčio suvaldymui.
Trukmė:15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: 15-20 pradinių klasių vaikų.
Reikalingos priemonės: nėra
Instrukcija: Šis žaidimas žaidžiamas taip . Susėskite ratu. Kiekvienas iš jūsų gali pasakyti likusiems, kas jam trukdo ar ant jo pyksta. Kreiptis į konkretų žmogų. Pvz.: „ Inga, man nepatinka, kai tu sakai, kad visi berniukai negeri“. Nesiteisinkite, kai kiti jums pasakys ką nors nemalonaus. Papraščiausiai atidžiai išklausykite. Kiekvienas iš jūsų sulauks savo eilės „ nuleis garą“. Jei kuris nors nieko nenori pasyti kitiems, pasakykite: „ Man nereikia „nuleisti garo“.

Kai ratas apsisuks, vaikai, kuriais skundėsi kiti, gali išsikalbėti.

O dabar pagalvokite apie tai apie tai, ką jums sakė kiti. Gal jūs galite pakeisti tai, kas trukdo kitiems.
Ar jūs išgirdote ką nors tokio, ką galėtumėte ir norėtumėte savyje pakaisti ?
Žaidimo analizė:
• Kaip tu jautiesi, kai tau sakė kažką nemalonaus ir tu negali išreikšti savo pykčio?
• Ką tu būtum daręs, jei būtum galėjęs atsakyti iškart?
• Kas iš to būtų išėję?
• Kaip reikėtų tinkamai reaguoti konkrečioje situacijoje?(62-63)

2. Pratimas.
Pavadinimas: Žingsnių, kaip susivaldyti, įvardijimas.
Tikslas: mokyti suvaldyti.
Kokie įgūdžiai lavinami: Emocijų suvaldymo.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: apie 10 pradinių klasių mokinių.
Priemonės: Rašomoji lenta ir kreida.
Instrukcija:
Žingsniai Diskusijai
1. Sustok ir suskaičiuok iki 10. Aptarti, kaip svarbu duoti sau laiko nusiraminti ir apgalvoti.
2. Pasistenk suprasti, ką jaučia tavo kūnas. Aptarti, kaip kūnas parodo, kad prarandi kontrolę ( pvz., sudrėksta delnai, pasidaro karšta).
3. Pasvarstyk, kaip tu galėtum elgtis:
a) kuriam laikui pasitraukti:
b) atlikti atsipalaiduojamuosius pratimus:
c) pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Vaikas turėtų pasiprašyti išeiti iš kambario, kol atgaus savikontrolę.
4. Pasirink tinkamiausią elgesio būdą. Aptarti, kaip pasirinkti tą, kuris suprastų.
( p.63)
3. Pratimas.
Žaidimas: „ Pykčio laiptai“.

Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Paskirtis: pykčiui suvaldyti.
Trukmė: 20min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 vaikų.
Priemonės: Paruošti popieriaus su pasakojimo fragmentais ir spalvosimo pieštukai arba flomasteriai.
Instrukcija: Perskaityti istorija:
„ Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po jo ir užmigo. Pro šalį bėgo kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu, kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Vaikams įvardijami 4 pykčio suvaldymo laiptai ( kuriais pasinaudojo meškiukas):
• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti.
• Suskaičiuoti iki 10.
• Tinkamai pasakyti, kad pyksti.
• Atsipalaiduoti ir nueiti šalin.
• Toliau išdalinti vaikams po 4 popieriaus lapus su tokiais užrašais:
• Pabudo meškiukas ir mato- kiškis jo pavėsinės stogą baigia sugriaužti.
• Atsistojo meškiukas ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, paskui suskaičiavo iki 10.
• Meškiukas pasakė: „ Aš labai supykau, kad tu sugriaužei mano stogą“.
• .Ir liko meškiukas su kiškiu labai geri draugai
Nupiešti ant kiekvieno iš lapų po meškiuką , po to iš šių lapų suklijuoti knygutę. Ją galėsite pasinaudoti, kai būsite labai supykę- knygutė padės jums prisiminti pykčio suvaldymo laiptus.
Žaidimo analizė:
• aptarti, kaip kitaip galėjo pasielgti meškiukas;
• kas tuomet galėjo nutikti;
• kodėl svarbu nesielgti impulsyviai.(1./ p54-55)

4. Pratimas.
Žaidimas: „ Agresyvus elgesys“
Tikslas: žaidimo metu vaikai turi išsiaiškinti, ką jie laiko agresyviu elgesiu.
Paskirtis : išsiaiškinti agresyvų elgesį.
Trukmė: 10-15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: popieriaus lapas ir pieštukas ( kiekvienam vaikui ).
Instrukcija: paimkite po lapą popieriaus ir užrašykite, ką, jūsų nuomonę, daro žmogus, apie kurį galima pasakyti: „ Taip, jis iš tiesų yra agresyvus“ Sugalvokite nedidelį receptą, kuriuo remiantis būtų galima ‚ „sukurti“ agresyvų vaiką. Pavyzdžiui: pora kietų kumščių, garsus kalbėjimas ir t.t.( tegul keli vaikai pademonstruoja tokio elgesio elementų, o klasė spėja, ką jie daro.)
O dabar dar pamąstykite, su kokiais agresyvaus elgesio elementais jūs susiduriate klasėje. Kas jums atrodo agresyvu? Kada jus patys išreiškiate agresyvumą? Kokiu būdu jus galite sukelti aplinkinių agresija?
Paimkite dar vieną popieriaus lapą , padalinkite jį vertikalia linija į dvi dalis. Kairėje pusėje parašykite, kaip aplinkiniai per mokykloje praleista laiką išlieja savo agresija jums. Dešinėje parašykite, kaip pasireiškia jūsų agresija kitiems mokiniams. Po reikia perskaityti ką parašė.
Žaidimo analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo agresija išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Kodėl tiek suaugę, tiek vaikai bando būti pranašesni žemindami kitus?
• Kaip elgiasi agresijos auka?
• Kaip tampama auka? Ką reikia daryti, kad ja netaptum?
• Kuo pasireikia lygybė tarp vaikų?
• Kaip galėtumėte aprašyti savo elgesį?

5. Pratimas.
Žaidimas „ Taikos kilimas“.
Tikslas: Tai mokymas diskusijų ir pokalbių būdu spręsti iškilusias problemas ir konfliktus. Pats kilimas „ taikos kilimas“ skatina vaikus atsisakyti muštynių, ašarų, ir ginčų pakeičiant juos problemų aptarimų tarpusavyje.
Paskirtis: ugdyti emocijų valdymą.
Trukmė: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 5-7 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: kilimas, graži knygutė arba žaislas.
Instrukcija: susėskite ratu. Ar galite pasakyti, dėl ko jūs daugiausiai ginčijatės? Ko nepasidalijate su broliu ar seserimi? Dėl ko ginčijatės čia klasėje? Kaip jūs jaučiatės po tokio ginčo? Kas nutinka, jei besiginčijant susikerta skirtingos nuomonės?
Kilimas rato viduryje, o ant jo padėkite gražią knygutę arba kokį nors žaislą.
Įsivaizduokite, kad ir Tomas, ir Ieva nori šio žaislo, bet jis yra tik vienas. Jie abu atsisės ant šio kilimo, o aš prisėsiu šalia, kad galėčiau jiems padėti, kai jie norės aptarti ir išspręsti šią problemą. Nė vienas iš jų neturės teisės papraščiausiai pasiimti žaislo.
Tegul abu vaikai atsisėda ant kilimo

Kas iš grupės turi pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.
Po 2 diskusijos minučių pasiūlykite vaikams papuošti „ taikos kilimą“: „ Dabar mes galime šį audeklo gabalėlį paversti mūsų grupės „ Taikos kilimu“. Aš parašysiu ant jo grupės narių vardus, o jūs turite padėti man jį papuošti“.
Šis procesas labai svarbus, nes jo metu vaikai simboliškai „ taikos kilimą“ paverčia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną kartą kilus ginčui, jie gali juo pasinaudoti norėdami taikiai išspręsti problemą. „ Taikos kilimą“ naudokite tik šiuo tikslu. Kai vaikams šis ritualas taps įprastas, jie „ taikos kilimu“ naudosis ir be jūsų pagalbos. Tai labai svarbu, nes savarankiškas problemos sprendimas yra pagrindinis šios strategijos tikslas. „ Taikos kilimas“ suteiks vaikams ramybės ir pasitikėjimu savimi, taip pat padės jiems sutelkti savo jėgas ieškoti abipusiai naudingo problemos sprendimo. Tai puikus verbalinės ir fizinės agresijos išvengimo simbolis.
Analizė:
• Kodėl mums toks svarbus „ Taikos kilimas“?
• Kas nutinka, kai ginčą laimi stipresnis?
• Kodėl ginčijantis neleistina prievarta?
• Kaip tu supranti teisingai?

6. Pratimas.
Žaidimas „ Klausymasis“
Tikslas: Šis pratimas suteikia dalyviams galimybę susipažinti vienas su kitu kuo arčiau, pasidalinti savo mintimis ir jausmais su grupe. Šis pratimas leidžia kiekvienam gauti praktikos, empatiškam klausymosi ir sukelia stiprius emocinius ryšius tarp dalyvių.

Laikas:1,5 val.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 16 suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikia.
Pratimo eiga: Grupė pasidalija į pogrupius po 8 žmones vienos lyties. Dalyviai apsupą vieną iš dalyvių, kuris 10 min. bus jų dėmesio centre. Tas, kuris centre pasakoja, ką jam reiškia būti „ vyru tarp vyrų“ arba „ moteriai tarp moterų“, „ vyrui tarp moterų“, „ moteriai tarp vyrų“. Kiti dalyviai tik klauso jo labai dėmesingai , nesikalbant tarpusavyje ir nepertraukiant. Kabėti reikia 10 min. pasibaigus laikui sugrįžti į vietą. Tokiu būdu pabus visi dalyviai.
Tai stipriai veikiantis žaidimas. Visų pirma labai retai kam pasitaiko turėti dėmesį 10 min. toks dėmesys leidžia giliau suprasti savo jausmus. Be to, tokia tema, kaip vyro ir moters vaidmuo tarp lyčių santykiuose yra aktualūs. Žmonės pradeda atskleisti savo paslėptos asmenybės aspektus. Tematika gali būti įvairi.
Analizė:
• Kaip jautiesi kalbėdamas apie save.
• Ar lengviau pasidaro kaip atskleidi savo jausmus .
• Ar pasikeičia kas nors, kaip išgirsti kitų žmonių jausmus.

7. pratimas
Žaidimas „ Supykę balionai“
Tikslas: padeda vaikui suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus. Mušinėdamas ir pradurdamas balionus vaikas gali pamatyti, pajusti ir net išgirsti susierzinimą ir pyktį, geriau suprasti jų prasmę.
Laikas.20 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:
Priemonės: balionai.
Pratimo eiga:
1.Paprašykite kiekvieno vaiko( grupės darbe)pripūsti balionus ir juos užrišti. Jei užrišti nepavyko galima padėti.
a) paaiškinkite vaikams, kad balionas gali kūną, o jame esantis oras- susierzinimą ir pykčio jausmus.
b) Paklauskite vaikų.( po to, kai jie užriš balionus), ar gali dabar oras patekti į jį ir ar gali iš jo išeitį iš jo., ir kas atsitinka, kai šie jausmai žmogui persipildo. O jeigu žmogus pergyvena susierzinimą, ir pyktį, ar gali tada likti ramus ir galvoti „ blaiviai“.
2. Pasiūlykite vaikams šokinėti ant balionų, kol jie susprogs.
a) paklauskite jų, ar galima šį pykčio išreiškimo būdą žiūrėti, kaip į pakankamai saugų, o jeigu ne, tai kodėl? Kai kurie vaikai išsigąsta sprogstančių balionų garso. Apsvarstykite su jais , ką gali reikšti šis išgąstis.
b) Paaiškinkite vaikams, kad jeigu balionas būtų žmogus, tai sprogstantis balionas galėtų reikšti kokį nors agresyvų poelgį. PVZ. kito žmogaus užpuolimą ir pan. paklauskite vaikų ar galima laikyti šį pykčio pasireiškimo būdą pakankamai saugiu.
3. pasiūlykite vaikams pripūsti dar vieną balioną, kurio nereikia užrišti, tik stipriai laikyti balioną ir neleisti orui išeiti. Ir vėl balionas simbolizuoja žmogų, o oras jo viduje – susierzinimą ir pykčio protrūkį.
4. pasiūlykite vaikams truputį išleisti iš jo oro ir vėl stipriai laikyti.
a) Atkreikite vaikų dėmesį į tai, kad balionas mažėja . „ Ar sprogo jis, kai jūs išleidote truputį oro. Ar galime šį pykčio išreiškimą būdą laikyti labiau saugesnį? Ar šiuo atveju susprogs balionas? Reikia pabrėžti tai, kad balionas liko nesugadintas ir nieko neišgąsdino, kai mes galime kontroliuoti pyktį jis niekam nekenkia.
5. pasiūlykite vaikams po truputį išleidinėti balionus, kol jose visai nebeliks oro.. kalbėdami apie tai, kas sukelia šiuo jausmus., ir rasdami adekvačius išraiškos būdus, mes galime išvengti galimų sunkumų. Kada susierzinimas ir pyktis susikaupia mumyse, vieną kartą jie gali “ ištrūkti į paviršių”, kaip oras, kuris ištrūksta iš per stipriai pripūsto baliono bei išgąsdinti arba traumuoti vaiką ir tuos, kurie yra šalia. Duokite kitų pavyzdžių –labiau saugesnių- šių jausmų išreiškimo būdų. Galite nupiešti vaivorykštę ( arba pasiūlyti vaikui ją nupiešti) ir kiekvienoje vaivorykštės spalvos juostoje užrašykite kokią nors raidę. Paklauskite vaikų, kokie “saugūs” pykčio išraiškos būdai prasideda šiomis raidėmis, kuriuos jie gali pasakyti.
6. Reikalui esant pakartokite pratimą, arba tęskite jį iki to laiko , kol vaikai neįsisavins jo pagrindinės “pamoks”.
aprašytą pratimą galima naudoti su regresyviais vaikais su tais ,kurie nekontroliuoja savo veiksmų pasireiškimus. Jį galima naudoti droviems vaikams, kurie retai reiškia nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmus ir linkę laikytį juos savyje. Vizgi , jeigu šis pratimas yra atliekamas grupėje ir tokie vaikai gėdijasi jį daryti, galima iš pradžių jiems pasiūlyti pabūti stebėtojais ir prisijungti prie kitų nuo antro užsiėmimo.
Analizė:
• Kaip jautiesi kaip šalia sprogsta balionas.
• Ar tavęs negąsdina sprogstančio baliono garsas.
• Ar tau patiko kai balionas nesprogo.

8. Pratimas.
Žaidimas „ pykčio skalė“
Tikslas: padeda vaikams atskirti tokias būsenas, kaip irzlumas ir pyktis , kad jie galėtų laiku save įspėti apie audringų ir nekontroliuojamų emocinių reakcijų pasireiškimą.

Laikas: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:1-5 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės : lenta, kreida , maišeliai su pupomis.
Pratimo eiga: lentoje pavaizduojamas taikinys. Maišeliai su pupomis atsitrenkia į sieną i atšoka su jėga , proporcingai metimo jėgai.
Pratimo pradžioje aiškinti vaikui, kad irzlumas, tai silpnas pykčio laipsnis, ir nelabai stipriai mesti maišelį su pupomis į taikinį. Po to pasiūlyti vaikui padaryti ta patį., paprašyti pagalvoti ir išsakyti ką nors, kas nelabai stipriai erzina arba pykdo. ( Jis kalba: „ Aš truputį pykstu, kada.“). Sulig žodžiais“ aš supykstu stipriau, kada.“mes paeiliui metame maišelį su didesne jėga. Ir pagaliau mes metame maišelį iš visų jėgų: „ Aš labai smarkiai supykau, kada..“ Mes galime aptarti ką vaikas jaučia susierzinimo momentu, kad jis galėtų kaip galima ankščiau identifikuoti šį jausmą.
Analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo pyktį išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Ką jautei , kai tave apėmė pyktis?

9. Pratimas.
Žaidimas „ įsivaizdavimas“
Tikslas: stresą malšinti
Laikas: nenustatytas
Kiek žmonių ir koki amžiaus: 1 suaugęs žmogus.
Priemonės: popieriaus lapas ir tušinukas.
Pratimo eiga:
Surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą
a) kasdien surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą ir tuos dalykus, kurie labiausiai jus džiugina. Tai padės susitvarkyti su stresą lydinčiomis įkyriomis mintimis.
b) Parašykite laišką tam žmogui, kurio labiausiai nemėgstate arba, kuris labiausiai jums neduoda ramybės. Jame išliekite visus savo jausmus. Tada laišką suplėšykite ir išmeskite. Tik nepamirškite išmesti.
Analizė:
• Kaip jautėtės draskydami savo nemalonius jausmus.

10 pratimas.
Žaidimas „RAMYBĖ“
Tikslas: stresą malšinti.
Laikas: 10min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 1 ar grupei suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikalingos
Pratimo eiga: Įsivaizduokite ką nors malonaus.
a) Kelis kart giliai įkvėpkite. Prisiminkite, kada ir kur buvote visiškai atsipalaidavęs. Įsivaizduokite atsidūrę toje pačioje vietoje. Pabandykite prisiminti apie ją viską, ką tik galite.
b) Įsivaizduokite žodį RAMYBĘ didžiosiomis raidėmis parašytą jums prieš akis. Sutelkite dėmesį į jį, taip, kaip jis atrodo, kaip gera būti ramiam ir atsipalaidavusiam. Nieko blogo, jei į galvą ateis ir kitų minčių. Nepaisykite jų ir vėl galvokite apie žodį RAMYBĖ.
c) Galvokite apie savo mėgstamiausią spalvą. Įsivaizduokite save saulėtą dieną žiūrintį į debesis, kurie stebuklingai keičia spalvą į jūsų mėgstamą. Įkvėpkite debesis, traukite jų spalvą į plaučius, į visą kūną. Po to iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad kartu iškvėpėte ir stresą.

Analizė:
• Ar žodis ramybė suteikė lengvumo jausmą
• Ar galima atsipalaiduoti, vien tik galvojant apie gražius dalykus.

11.pratimas „ išsiriekimas“

Tikslas: malšinti stresą.
Laikas: 5 min.
Priemonės: nereikalingos.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: įvairaus amžiaus .
Pratimo eiga: garsus rėkimas gali sumažinti stresą, nors toks būdas nerekomenduojamas, ten kur yra daug žmonių. Labai veiksmingą išsivesti klasę ar grupę į tuščią lauką , skaičiuoti iki 3 ir visiems garsiai surėkti. Išsyk pajusite palengvėjimą.
Analizė:
• Ar rėkdami pajutote palengvėjimą.

LITERATŪRA

1. R. Bubnys. Socialinės- psichologinės treniruotės. Šiauliai. 2002m. 6 dalis.
2. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. V.,1996.
3. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. – V., 2001.

10 bzlu

Šiauliai
2004

TURINYS

13. Žaidimas „Garo nuleidimas“..............................3
14. Pratimas. Žingsnių, kaip susivaldyti įvardijimas.......................3
15. Žaidimas „ Pykčio laiptai“..............................4
16. Žaidimas „ Agresyvus elgesys“..............................5
17. Žaidimas „ Taikos kilimas“..............................6
18. Žaidimas „ Klausymasis“..............................7
19. Žaidimas „ Supykę balionai“..............................7
20. Žaidimas „ Pykčio skalė“..............................9
21. Žaidimas „ Įsivaizdavimas“..............................9
22. Žaidimas „ RAMYBĖ“..............................10
23. Pratimas. Išsirėkti..............................10
24. Literatūra..............................11

PROJEKTAS , KURĮ PASIRINKAU, EMOCIJŲ REIŠKIMO IR VALDYMO
ĮGŪDŽIAMS

10. Pratimas.
Pavadinimas: Žaidimas „ Garo nuleidimas“.
Tikslas: išvengti pykčio ir nuoskaudų, kylančių bendraujant su aplinkiniais. Šį žaidimą naudinga žaisti teigiamam klasės psichologiniam klimatui palaikyti ( kad santykiai tarp vaikų būtų atviri ir natūralūs, nesiformuotų priešiškos grupuotės). Ypač patvaru išbandyti jį grupėse, kur tvyro priešiškumo ir agresyvumo atmosfera.
Kokie įgūdžiai lavinami: pykčio suvaldymui.
Trukmė:15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: 15-20 pradinių klasių vaikų.
Reikalingos priemonės: nėra
Instrukcija: Šis žaidimas žaidžiamas taip . Susėskite ratu. Kiekvienas iš jūsų gali pasakyti likusiems, kas jam trukdo ar ant jo pyksta. Kreiptis į konkretų žmogų. Pvz.: „ Inga, man nepatinka, kai tu sakai, kad visi berniukai negeri“. Nesiteisinkite, kai kiti jums pasakys ką nors nemalonaus. Papraščiausiai atidžiai išklausykite. Kiekvienas iš jūsų sulauks savo eilės „ nuleis garą“. Jei kuris nors nieko nenori pasyti kitiems, pasakykite: „ Man nereikia „nuleisti garo“.

Kai ratas apsisuks, vaikai, kuriais skundėsi kiti, gali išsikalbėti.

O dabar pagalvokite apie tai apie tai, ką jums sakė kiti. Gal jūs galite pakeisti tai, kas trukdo kitiems.
Ar jūs išgirdote ką nors tokio, ką galėtumėte ir norėtumėte savyje pakaisti ?
Žaidimo analizė:
• Kaip tu jautiesi, kai tau sakė kažką nemalonaus ir tu negali išreikšti savo pykčio?
• Ką tu būtum daręs, jei būtum galėjęs atsakyti iškart?
• Kas iš to būtų išėję?
• Kaip reikėtų tinkamai reaguoti konkrečioje situacijoje?(62-63)

11. Pratimas.
Pavadinimas: Žingsnių, kaip susivaldyti, įvardijimas.
Tikslas: mokyti suvaldyti.
Kokie įgūdžiai lavinami: Emocijų suvaldymo.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: apie 10 pradinių klasių mokinių.
Priemonės: Rašomoji lenta ir kreida.
Instrukcija:
Žingsniai Diskusijai
1. Sustok ir suskaičiuok iki 10. Aptarti, kaip svarbu duoti sau laiko nusiraminti ir apgalvoti.
2. Pasistenk suprasti, ką jaučia tavo kūnas. Aptarti, kaip kūnas parodo, kad prarandi kontrolę ( pvz., sudrėksta delnai, pasidaro karšta).
3. Pasvarstyk, kaip tu galėtum elgtis:
a) kuriam laikui pasitraukti:
b) atlikti atsipalaiduojamuosius pratimus:
c) pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Vaikas turėtų pasiprašyti išeiti iš kambario, kol atgaus savikontrolę.
4. Pasirink tinkamiausią elgesio būdą. Aptarti, kaip pasirinkti tą, kuris suprastų.
( p.63)
12. Pratimas.
Žaidimas: „ Pykčio laiptai“.

Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Paskirtis: pykčiui suvaldyti.
Trukmė: 20min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 vaikų.
Priemonės: Paruošti popieriaus su pasakojimo fragmentais ir spalvosimo pieštukai arba flomasteriai.
Instrukcija: Perskaityti istorija:
„ Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po jo ir užmigo. Pro šalį bėgo kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu, kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Vaikams įvardijami 4 pykčio suvaldymo laiptai ( kuriais pasinaudojo meškiukas):
• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti.
• Suskaičiuoti iki 10.
• Tinkamai pasakyti, kad pyksti.
• Atsipalaiduoti ir nueiti šalin.
• Toliau išdalinti vaikams po 4 popieriaus lapus su tokiais užrašais:
• Pabudo meškiukas ir mato- kiškis jo pavėsinės stogą baigia sugriaužti.
• Atsistojo meškiukas ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, paskui suskaičiavo iki 10.
• Meškiukas pasakė: „ Aš labai supykau, kad tu sugriaužei mano stogą“.
• .Ir liko meškiukas su kiškiu labai geri draugai
Nupiešti ant kiekvieno iš lapų po meškiuką , po to iš šių lapų suklijuoti knygutę. Ją galėsite pasinaudoti, kai būsite labai supykę- knygutė padės jums prisiminti pykčio suvaldymo laiptus.
Žaidimo analizė:
• aptarti, kaip kitaip galėjo pasielgti meškiukas;
• kas tuomet galėjo nutikti;
• kodėl svarbu nesielgti impulsyviai.(1./ p54-55)

13. Pratimas.
Žaidimas: „ Agresyvus elgesys“
Tikslas: žaidimo metu vaikai turi išsiaiškinti, ką jie laiko agresyviu elgesiu.
Paskirtis : išsiaiškinti agresyvų elgesį.
Trukmė: 10-15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: popieriaus lapas ir pieštukas ( kiekvienam vaikui ).
Instrukcija: paimkite po lapą popieriaus ir užrašykite, ką, jūsų nuomonę, daro žmogus, apie kurį galima pasakyti: „ Taip, jis iš tiesų yra agresyvus“ Sugalvokite nedidelį receptą, kuriuo remiantis būtų galima ‚ „sukurti“ agresyvų vaiką. Pavyzdžiui: pora kietų kumščių, garsus kalbėjimas ir t.t.( tegul keli vaikai pademonstruoja tokio elgesio elementų, o klasė spėja, ką jie daro.)
O dabar dar pamąstykite, su kokiais agresyvaus elgesio elementais jūs susiduriate klasėje. Kas jums atrodo agresyvu? Kada jus patys išreiškiate agresyvumą? Kokiu būdu jus galite sukelti aplinkinių agresija?
Paimkite dar vieną popieriaus lapą , padalinkite jį vertikalia linija į dvi dalis. Kairėje pusėje parašykite, kaip aplinkiniai per mokykloje praleista laiką išlieja savo agresija jums. Dešinėje parašykite, kaip pasireiškia jūsų agresija kitiems mokiniams. Po reikia perskaityti ką parašė.
Žaidimo analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo agresija išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Kodėl tiek suaugę, tiek vaikai bando būti pranašesni žemindami kitus?
• Kaip elgiasi agresijos auka?
• Kaip tampama auka? Ką reikia daryti, kad ja netaptum?
• Kuo pasireikia lygybė tarp vaikų?
• Kaip galėtumėte aprašyti savo elgesį?

14. Pratimas.
Žaidimas „ Taikos kilimas“.
Tikslas: Tai mokymas diskusijų ir pokalbių būdu spręsti iškilusias problemas ir konfliktus. Pats kilimas „ taikos kilimas“ skatina vaikus atsisakyti muštynių, ašarų, ir ginčų pakeičiant juos problemų aptarimų tarpusavyje.
Paskirtis: ugdyti emocijų valdymą.
Trukmė: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 5-7 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: kilimas, graži knygutė arba žaislas.
Instrukcija: susėskite ratu. Ar galite pasakyti, dėl ko jūs daugiausiai ginčijatės? Ko nepasidalijate su broliu ar seserimi? Dėl ko ginčijatės čia klasėje? Kaip jūs jaučiatės po tokio ginčo? Kas nutinka, jei besiginčijant susikerta skirtingos nuomonės?
Kilimas rato viduryje, o ant jo padėkite gražią knygutę arba kokį nors žaislą.
Įsivaizduokite, kad ir Tomas, ir Ieva nori šio žaislo, bet jis yra tik vienas. Jie abu atsisės ant šio kilimo, o aš prisėsiu šalia, kad galėčiau jiems padėti, kai jie norės aptarti ir išspręsti šią problemą. Nė vienas iš jų neturės teisės papraščiausiai pasiimti žaislo.
Tegul abu vaikai atsisėda ant kilimo

Kas iš grupės turi pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.
Po 2 diskusijos minučių pasiūlykite vaikams papuošti „ taikos kilimą“: „ Dabar mes galime šį audeklo gabalėlį paversti mūsų grupės „ Taikos kilimu“. Aš parašysiu ant jo grupės narių vardus, o jūs turite padėti man jį papuošti“.
Šis procesas labai svarbus, nes jo metu vaikai simboliškai „ taikos kilimą“ paverčia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną kartą kilus ginčui, jie gali juo pasinaudoti norėdami taikiai išspręsti problemą. „ Taikos kilimą“ naudokite tik šiuo tikslu. Kai vaikams šis ritualas taps įprastas, jie „ taikos kilimu“ naudosis ir be jūsų pagalbos. Tai labai svarbu, nes savarankiškas problemos sprendimas yra pagrindinis šios strategijos tikslas. „ Taikos kilimas“ suteiks vaikams ramybės ir pasitikėjimu savimi, taip pat padės jiems sutelkti savo jėgas ieškoti abipusiai naudingo problemos sprendimo. Tai puikus verbalinės ir fizinės agresijos išvengimo simbolis.
Analizė:
• Kodėl mums toks svarbus „ Taikos kilimas“?
• Kas nutinka, kai ginčą laimi stipresnis?
• Kodėl ginčijantis neleistina prievarta?
• Kaip tu supranti teisingai?

15. Pratimas.
Žaidimas „ Klausymasis“
Tikslas: Šis pratimas suteikia dalyviams galimybę susipažinti vienas su kitu kuo arčiau, pasidalinti savo mintimis ir jausmais su grupe. Šis pratimas leidžia kiekvienam gauti praktikos, empatiškam klausymosi ir sukelia stiprius emocinius ryšius tarp dalyvių.

Laikas:1,5 val.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 16 suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikia.
Pratimo eiga: Grupė pasidalija į pogrupius po 8 žmones vienos lyties. Dalyviai apsupą vieną iš dalyvių, kuris 10 min. bus jų dėmesio centre. Tas, kuris centre pasakoja, ką jam reiškia būti „ vyru tarp vyrų“ arba „ moteriai tarp moterų“, „ vyrui tarp moterų“, „ moteriai tarp vyrų“. Kiti dalyviai tik klauso jo labai dėmesingai , nesikalbant tarpusavyje ir nepertraukiant. Kabėti reikia 10 min. pasibaigus laikui sugrįžti į vietą. Tokiu būdu pabus visi dalyviai.
Tai stipriai veikiantis žaidimas. Visų pirma labai retai kam pasitaiko turėti dėmesį 10 min. toks dėmesys leidžia giliau suprasti savo jausmus. Be to, tokia tema, kaip vyro ir moters vaidmuo tarp lyčių santykiuose yra aktualūs. Žmonės pradeda atskleisti savo paslėptos asmenybės aspektus. Tematika gali būti įvairi.
Analizė:
• Kaip jautiesi kalbėdamas apie save.
• Ar lengviau pasidaro kaip atskleidi savo jausmus .
• Ar pasikeičia kas nors, kaip išgirsti kitų žmonių jausmus.

16. pratimas
Žaidimas „ Supykę balionai“
Tikslas: padeda vaikui suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus. Mušinėdamas ir pradurdamas balionus vaikas gali pamatyti, pajusti ir net išgirsti susierzinimą ir pyktį, geriau suprasti jų prasmę.
Laikas.20 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:
Priemonės: balionai.
Pratimo eiga:
1.Paprašykite kiekvieno vaiko( grupės darbe)pripūsti balionus ir juos užrišti. Jei užrišti nepavyko galima padėti.
c) paaiškinkite vaikams, kad balionas gali kūną, o jame esantis oras- susierzinimą ir pykčio jausmus.
d) Paklauskite vaikų.( po to, kai jie užriš balionus), ar gali dabar oras patekti į jį ir ar gali iš jo išeitį iš jo., ir kas atsitinka, kai šie jausmai žmogui persipildo. O jeigu žmogus pergyvena susierzinimą, ir pyktį, ar gali tada likti ramus ir galvoti „ blaiviai“.
2. Pasiūlykite vaikams šokinėti ant balionų, kol jie susprogs.
a) paklauskite jų, ar galima šį pykčio išreiškimo būdą žiūrėti, kaip į pakankamai saugų, o jeigu ne, tai kodėl? Kai kurie vaikai išsigąsta sprogstančių balionų garso. Apsvarstykite su jais , ką gali reikšti šis išgąstis.
b) Paaiškinkite vaikams, kad jeigu balionas būtų žmogus, tai sprogstantis balionas galėtų reikšti kokį nors agresyvų poelgį. PVZ. kito žmogaus užpuolimą ir pan. paklauskite vaikų ar galima laikyti šį pykčio pasireiškimo būdą pakankamai saugiu.
3. pasiūlykite vaikams pripūsti dar vieną balioną, kurio nereikia užrišti, tik stipriai laikyti balioną ir neleisti orui išeiti. Ir vėl balionas simbolizuoja žmogų, o oras jo viduje – susierzinimą ir pykčio protrūkį.
4. pasiūlykite vaikams truputį išleisti iš jo oro ir vėl stipriai laikyti.
b) Atkreikite vaikų dėmesį į tai, kad balionas mažėja . „ Ar sprogo jis, kai jūs išleidote truputį oro. Ar galime šį pykčio išreiškimą būdą laikyti labiau saugesnį? Ar šiuo atveju susprogs balionas? Reikia pabrėžti tai, kad balionas liko nesugadintas ir nieko neišgąsdino, kai mes galime kontroliuoti pyktį jis niekam nekenkia.
5. pasiūlykite vaikams po truputį išleidinėti balionus, kol jose visai nebeliks oro.. kalbėdami apie tai, kas sukelia šiuo jausmus., ir rasdami adekvačius išraiškos būdus, mes galime išvengti galimų sunkumų. Kada susierzinimas ir pyktis susikaupia mumyse, vieną kartą jie gali “ ištrūkti į paviršių”, kaip oras, kuris ištrūksta iš per stipriai pripūsto baliono bei išgąsdinti arba traumuoti vaiką ir tuos, kurie yra šalia. Duokite kitų pavyzdžių –labiau saugesnių- šių jausmų išreiškimo būdų. Galite nupiešti vaivorykštę ( arba pasiūlyti vaikui ją nupiešti) ir kiekvienoje vaivorykštės spalvos juostoje užrašykite kokią nors raidę. Paklauskite vaikų, kokie “saugūs” pykčio išraiškos būdai prasideda šiomis raidėmis, kuriuos jie gali pasakyti.
6. Reikalui esant pakartokite pratimą, arba tęskite jį iki to laiko , kol vaikai neįsisavins jo pagrindinės “pamoks”.
aprašytą pratimą galima naudoti su regresyviais vaikais su tais ,kurie nekontroliuoja savo veiksmų pasireiškimus. Jį galima naudoti droviems vaikams, kurie retai reiškia nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmus ir linkę laikytį juos savyje. Vizgi , jeigu šis pratimas yra atliekamas grupėje ir tokie vaikai gėdijasi jį daryti, galima iš pradžių jiems pasiūlyti pabūti stebėtojais ir prisijungti prie kitų nuo antro užsiėmimo.
Analizė:
• Kaip jautiesi kaip šalia sprogsta balionas.
• Ar tavęs negąsdina sprogstančio baliono garsas.
• Ar tau patiko kai balionas nesprogo.

17. Pratimas.
Žaidimas „ pykčio skalė“
Tikslas: padeda vaikams atskirti tokias būsenas, kaip irzlumas ir pyktis , kad jie galėtų laiku save įspėti apie audringų ir nekontroliuojamų emocinių reakcijų pasireiškimą.

Laikas: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:1-5 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės : lenta, kreida , maišeliai su pupomis.
Pratimo eiga: lentoje pavaizduojamas taikinys. Maišeliai su pupomis atsitrenkia į sieną i atšoka su jėga , proporcingai metimo jėgai.
Pratimo pradžioje aiškinti vaikui, kad irzlumas, tai silpnas pykčio laipsnis, ir nelabai stipriai mesti maišelį su pupomis į taikinį. Po to pasiūlyti vaikui padaryti ta patį., paprašyti pagalvoti ir išsakyti ką nors, kas nelabai stipriai erzina arba pykdo. ( Jis kalba: „ Aš truputį pykstu, kada.“). Sulig žodžiais“ aš supykstu stipriau, kada.“mes paeiliui metame maišelį su didesne jėga. Ir pagaliau mes metame maišelį iš visų jėgų: „ Aš labai smarkiai supykau, kada..“ Mes galime aptarti ką vaikas jaučia susierzinimo momentu, kad jis galėtų kaip galima ankščiau identifikuoti šį jausmą.
Analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo pyktį išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Ką jautei , kai tave apėmė pyktis?

18. Pratimas.
Žaidimas „ įsivaizdavimas“
Tikslas: stresą malšinti
Laikas: nenustatytas
Kiek žmonių ir koki amžiaus: 1 suaugęs žmogus.
Priemonės: popieriaus lapas ir tušinukas.
Pratimo eiga:
Surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą
c) kasdien surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą ir tuos dalykus, kurie labiausiai jus džiugina. Tai padės susitvarkyti su stresą lydinčiomis įkyriomis mintimis.
d) Parašykite laišką tam žmogui, kurio labiausiai nemėgstate arba, kuris labiausiai jums neduoda ramybės. Jame išliekite visus savo jausmus. Tada laišką suplėšykite ir išmeskite. Tik nepamirškite išmesti.
Analizė:
• Kaip jautėtės draskydami savo nemalonius jausmus.

10 pratimas.
Žaidimas „RAMYBĖ“
Tikslas: stresą malšinti.
Laikas: 10min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 1 ar grupei suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikalingos
Pratimo eiga: Įsivaizduokite ką nors malonaus.
d) Kelis kart giliai įkvėpkite. Prisiminkite, kada ir kur buvote visiškai atsipalaidavęs. Įsivaizduokite atsidūrę toje pačioje vietoje. Pabandykite prisiminti apie ją viską, ką tik galite.
e) Įsivaizduokite žodį RAMYBĘ didžiosiomis raidėmis parašytą jums prieš akis. Sutelkite dėmesį į jį, taip, kaip jis atrodo, kaip gera būti ramiam ir atsipalaidavusiam. Nieko blogo, jei į galvą ateis ir kitų minčių. Nepaisykite jų ir vėl galvokite apie žodį RAMYBĖ.
f) Galvokite apie savo mėgstamiausią spalvą. Įsivaizduokite save saulėtą dieną žiūrintį į debesis, kurie stebuklingai keičia spalvą į jūsų mėgstamą. Įkvėpkite debesis, traukite jų spalvą į plaučius, į visą kūną. Po to iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad kartu iškvėpėte ir stresą.

Analizė:
• Ar žodis ramybė suteikė lengvumo jausmą
• Ar galima atsipalaiduoti, vien tik galvojant apie gražius dalykus.

11.pratimas „ išsiriekimas“

Tikslas: malšinti stresą.
Laikas: 5 min.
Priemonės: nereikalingos.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: įvairaus amžiaus .
Pratimo eiga: garsus rėkimas gali sumažinti stresą, nors toks būdas nerekomenduojamas, ten kur yra daug žmonių. Labai veiksmingą išsivesti klasę ar grupę į tuščią lauką , skaičiuoti iki 3 ir visiems garsiai surėkti. Išsyk pajusite palengvėjimą.
Analizė:
• Ar rėkdami pajutote palengvėjimą.

10 bzlu

Šiauliai
2004

TURINYS

25. Žaidimas „Garo nuleidimas“..............................3
26. Pratimas. Žingsnių, kaip susivaldyti įvardijimas.......................3
27. Žaidimas „ Pykčio laiptai“..............................4
28. Žaidimas „ Agresyvus elgesys“..............................5
29. Žaidimas „ Taikos kilimas“..............................6
30. Žaidimas „ Klausymasis“..............................7
31. Žaidimas „ Supykę balionai“..............................7
32. Žaidimas „ Pykčio skalė“..............................9
33. Žaidimas „ Įsivaizdavimas“..............................9
34. Žaidimas „ RAMYBĖ“..............................10
35. Pratimas. Išsirėkti..............................10
36. Literatūra..............................11

PROJEKTAS , KURĮ PASIRINKAU, EMOCIJŲ REIŠKIMO IR VALDYMO
ĮGŪDŽIAMS

19. Pratimas.
Pavadinimas: Žaidimas „ Garo nuleidimas“.
Tikslas: išvengti pykčio ir nuoskaudų, kylančių bendraujant su aplinkiniais. Šį žaidimą naudinga žaisti teigiamam klasės psichologiniam klimatui palaikyti ( kad santykiai tarp vaikų būtų atviri ir natūralūs, nesiformuotų priešiškos grupuotės). Ypač patvaru išbandyti jį grupėse, kur tvyro priešiškumo ir agresyvumo atmosfera.
Kokie įgūdžiai lavinami: pykčio suvaldymui.
Trukmė:15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: 15-20 pradinių klasių vaikų.
Reikalingos priemonės: nėra
Instrukcija: Šis žaidimas žaidžiamas taip . Susėskite ratu. Kiekvienas iš jūsų gali pasakyti likusiems, kas jam trukdo ar ant jo pyksta. Kreiptis į konkretų žmogų. Pvz.: „ Inga, man nepatinka, kai tu sakai, kad visi berniukai negeri“. Nesiteisinkite, kai kiti jums pasakys ką nors nemalonaus. Papraščiausiai atidžiai išklausykite. Kiekvienas iš jūsų sulauks savo eilės „ nuleis garą“. Jei kuris nors nieko nenori pasyti kitiems, pasakykite: „ Man nereikia „nuleisti garo“.

Kai ratas apsisuks, vaikai, kuriais skundėsi kiti, gali išsikalbėti.

O dabar pagalvokite apie tai apie tai, ką jums sakė kiti. Gal jūs galite pakeisti tai, kas trukdo kitiems.
Ar jūs išgirdote ką nors tokio, ką galėtumėte ir norėtumėte savyje pakaisti ?
Žaidimo analizė:
• Kaip tu jautiesi, kai tau sakė kažką nemalonaus ir tu negali išreikšti savo pykčio?
• Ką tu būtum daręs, jei būtum galėjęs atsakyti iškart?
• Kas iš to būtų išėję?
• Kaip reikėtų tinkamai reaguoti konkrečioje situacijoje?(62-63)

20. Pratimas.
Pavadinimas: Žingsnių, kaip susivaldyti, įvardijimas.
Tikslas: mokyti suvaldyti.
Kokie įgūdžiai lavinami: Emocijų suvaldymo.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: apie 10 pradinių klasių mokinių.
Priemonės: Rašomoji lenta ir kreida.
Instrukcija:
Žingsniai Diskusijai
1. Sustok ir suskaičiuok iki 10. Aptarti, kaip svarbu duoti sau laiko nusiraminti ir apgalvoti.
2. Pasistenk suprasti, ką jaučia tavo kūnas. Aptarti, kaip kūnas parodo, kad prarandi kontrolę ( pvz., sudrėksta delnai, pasidaro karšta).
3. Pasvarstyk, kaip tu galėtum elgtis:
a) kuriam laikui pasitraukti:
b) atlikti atsipalaiduojamuosius pratimus:
c) pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Vaikas turėtų pasiprašyti išeiti iš kambario, kol atgaus savikontrolę.
4. Pasirink tinkamiausią elgesio būdą. Aptarti, kaip pasirinkti tą, kuris suprastų.
( p.63)
21. Pratimas.
Žaidimas: „ Pykčio laiptai“.

Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Paskirtis: pykčiui suvaldyti.
Trukmė: 20min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 vaikų.
Priemonės: Paruošti popieriaus su pasakojimo fragmentais ir spalvosimo pieštukai arba flomasteriai.
Instrukcija: Perskaityti istorija:
„ Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po jo ir užmigo. Pro šalį bėgo kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu, kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Vaikams įvardijami 4 pykčio suvaldymo laiptai ( kuriais pasinaudojo meškiukas):
• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti.
• Suskaičiuoti iki 10.
• Tinkamai pasakyti, kad pyksti.
• Atsipalaiduoti ir nueiti šalin.
• Toliau išdalinti vaikams po 4 popieriaus lapus su tokiais užrašais:
• Pabudo meškiukas ir mato- kiškis jo pavėsinės stogą baigia sugriaužti.
• Atsistojo meškiukas ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, paskui suskaičiavo iki 10.
• Meškiukas pasakė: „ Aš labai supykau, kad tu sugriaužei mano stogą“.
• .Ir liko meškiukas su kiškiu labai geri draugai
Nupiešti ant kiekvieno iš lapų po meškiuką , po to iš šių lapų suklijuoti knygutę. Ją galėsite pasinaudoti, kai būsite labai supykę- knygutė padės jums prisiminti pykčio suvaldymo laiptus.
Žaidimo analizė:
• aptarti, kaip kitaip galėjo pasielgti meškiukas;
• kas tuomet galėjo nutikti;
• kodėl svarbu nesielgti impulsyviai.(1./ p54-55)

22. Pratimas.
Žaidimas: „ Agresyvus elgesys“
Tikslas: žaidimo metu vaikai turi išsiaiškinti, ką jie laiko agresyviu elgesiu.
Paskirtis : išsiaiškinti agresyvų elgesį.
Trukmė: 10-15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: popieriaus lapas ir pieštukas ( kiekvienam vaikui ).
Instrukcija: paimkite po lapą popieriaus ir užrašykite, ką, jūsų nuomonę, daro žmogus, apie kurį galima pasakyti: „ Taip, jis iš tiesų yra agresyvus“ Sugalvokite nedidelį receptą, kuriuo remiantis būtų galima ‚ „sukurti“ agresyvų vaiką. Pavyzdžiui: pora kietų kumščių, garsus kalbėjimas ir t.t.( tegul keli vaikai pademonstruoja tokio elgesio elementų, o klasė spėja, ką jie daro.)
O dabar dar pamąstykite, su kokiais agresyvaus elgesio elementais jūs susiduriate klasėje. Kas jums atrodo agresyvu? Kada jus patys išreiškiate agresyvumą? Kokiu būdu jus galite sukelti aplinkinių agresija?
Paimkite dar vieną popieriaus lapą , padalinkite jį vertikalia linija į dvi dalis. Kairėje pusėje parašykite, kaip aplinkiniai per mokykloje praleista laiką išlieja savo agresija jums. Dešinėje parašykite, kaip pasireiškia jūsų agresija kitiems mokiniams. Po reikia perskaityti ką parašė.
Žaidimo analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo agresija išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Kodėl tiek suaugę, tiek vaikai bando būti pranašesni žemindami kitus?
• Kaip elgiasi agresijos auka?
• Kaip tampama auka? Ką reikia daryti, kad ja netaptum?
• Kuo pasireikia lygybė tarp vaikų?
• Kaip galėtumėte aprašyti savo elgesį?

23. Pratimas.
Žaidimas „ Taikos kilimas“.
Tikslas: Tai mokymas diskusijų ir pokalbių būdu spręsti iškilusias problemas ir konfliktus. Pats kilimas „ taikos kilimas“ skatina vaikus atsisakyti muštynių, ašarų, ir ginčų pakeičiant juos problemų aptarimų tarpusavyje.
Paskirtis: ugdyti emocijų valdymą.
Trukmė: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 5-7 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: kilimas, graži knygutė arba žaislas.
Instrukcija: susėskite ratu. Ar galite pasakyti, dėl ko jūs daugiausiai ginčijatės? Ko nepasidalijate su broliu ar seserimi? Dėl ko ginčijatės čia klasėje? Kaip jūs jaučiatės po tokio ginčo? Kas nutinka, jei besiginčijant susikerta skirtingos nuomonės?
Kilimas rato viduryje, o ant jo padėkite gražią knygutę arba kokį nors žaislą.
Įsivaizduokite, kad ir Tomas, ir Ieva nori šio žaislo, bet jis yra tik vienas. Jie abu atsisės ant šio kilimo, o aš prisėsiu šalia, kad galėčiau jiems padėti, kai jie norės aptarti ir išspręsti šią problemą. Nė vienas iš jų neturės teisės papraščiausiai pasiimti žaislo.
Tegul abu vaikai atsisėda ant kilimo

Kas iš grupės turi pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.
Po 2 diskusijos minučių pasiūlykite vaikams papuošti „ taikos kilimą“: „ Dabar mes galime šį audeklo gabalėlį paversti mūsų grupės „ Taikos kilimu“. Aš parašysiu ant jo grupės narių vardus, o jūs turite padėti man jį papuošti“.
Šis procesas labai svarbus, nes jo metu vaikai simboliškai „ taikos kilimą“ paverčia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną kartą kilus ginčui, jie gali juo pasinaudoti norėdami taikiai išspręsti problemą. „ Taikos kilimą“ naudokite tik šiuo tikslu. Kai vaikams šis ritualas taps įprastas, jie „ taikos kilimu“ naudosis ir be jūsų pagalbos. Tai labai svarbu, nes savarankiškas problemos sprendimas yra pagrindinis šios strategijos tikslas. „ Taikos kilimas“ suteiks vaikams ramybės ir pasitikėjimu savimi, taip pat padės jiems sutelkti savo jėgas ieškoti abipusiai naudingo problemos sprendimo. Tai puikus verbalinės ir fizinės agresijos išvengimo simbolis.
Analizė:
• Kodėl mums toks svarbus „ Taikos kilimas“?
• Kas nutinka, kai ginčą laimi stipresnis?
• Kodėl ginčijantis neleistina prievarta?
• Kaip tu supranti teisingai?

24. Pratimas.
Žaidimas „ Klausymasis“
Tikslas: Šis pratimas suteikia dalyviams galimybę susipažinti vienas su kitu kuo arčiau, pasidalinti savo mintimis ir jausmais su grupe. Šis pratimas leidžia kiekvienam gauti praktikos, empatiškam klausymosi ir sukelia stiprius emocinius ryšius tarp dalyvių.

Laikas:1,5 val.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 16 suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikia.
Pratimo eiga: Grupė pasidalija į pogrupius po 8 žmones vienos lyties. Dalyviai apsupą vieną iš dalyvių, kuris 10 min. bus jų dėmesio centre. Tas, kuris centre pasakoja, ką jam reiškia būti „ vyru tarp vyrų“ arba „ moteriai tarp moterų“, „ vyrui tarp moterų“, „ moteriai tarp vyrų“. Kiti dalyviai tik klauso jo labai dėmesingai , nesikalbant tarpusavyje ir nepertraukiant. Kabėti reikia 10 min. pasibaigus laikui sugrįžti į vietą. Tokiu būdu pabus visi dalyviai.
Tai stipriai veikiantis žaidimas. Visų pirma labai retai kam pasitaiko turėti dėmesį 10 min. toks dėmesys leidžia giliau suprasti savo jausmus. Be to, tokia tema, kaip vyro ir moters vaidmuo tarp lyčių santykiuose yra aktualūs. Žmonės pradeda atskleisti savo paslėptos asmenybės aspektus. Tematika gali būti įvairi.
Analizė:
• Kaip jautiesi kalbėdamas apie save.
• Ar lengviau pasidaro kaip atskleidi savo jausmus .
• Ar pasikeičia kas nors, kaip išgirsti kitų žmonių jausmus.

25. pratimas
Žaidimas „ Supykę balionai“
Tikslas: padeda vaikui suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus. Mušinėdamas ir pradurdamas balionus vaikas gali pamatyti, pajusti ir net išgirsti susierzinimą ir pyktį, geriau suprasti jų prasmę.
Laikas.20 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:
Priemonės: balionai.
Pratimo eiga:
1.Paprašykite kiekvieno vaiko( grupės darbe)pripūsti balionus ir juos užrišti. Jei užrišti nepavyko galima padėti.
e) paaiškinkite vaikams, kad balionas gali kūną, o jame esantis oras- susierzinimą ir pykčio jausmus.
f) Paklauskite vaikų.( po to, kai jie užriš balionus), ar gali dabar oras patekti į jį ir ar gali iš jo išeitį iš jo., ir kas atsitinka, kai šie jausmai žmogui persipildo. O jeigu žmogus pergyvena susierzinimą, ir pyktį, ar gali tada likti ramus ir galvoti „ blaiviai“.
2. Pasiūlykite vaikams šokinėti ant balionų, kol jie susprogs.
a) paklauskite jų, ar galima šį pykčio išreiškimo būdą žiūrėti, kaip į pakankamai saugų, o jeigu ne, tai kodėl? Kai kurie vaikai išsigąsta sprogstančių balionų garso. Apsvarstykite su jais , ką gali reikšti šis išgąstis.
b) Paaiškinkite vaikams, kad jeigu balionas būtų žmogus, tai sprogstantis balionas galėtų reikšti kokį nors agresyvų poelgį. PVZ. kito žmogaus užpuolimą ir pan. paklauskite vaikų ar galima laikyti šį pykčio pasireiškimo būdą pakankamai saugiu.
3. pasiūlykite vaikams pripūsti dar vieną balioną, kurio nereikia užrišti, tik stipriai laikyti balioną ir neleisti orui išeiti. Ir vėl balionas simbolizuoja žmogų, o oras jo viduje – susierzinimą ir pykčio protrūkį.
4. pasiūlykite vaikams truputį išleisti iš jo oro ir vėl stipriai laikyti.
c) Atkreikite vaikų dėmesį į tai, kad balionas mažėja . „ Ar sprogo jis, kai jūs išleidote truputį oro. Ar galime šį pykčio išreiškimą būdą laikyti labiau saugesnį? Ar šiuo atveju susprogs balionas? Reikia pabrėžti tai, kad balionas liko nesugadintas ir nieko neišgąsdino, kai mes galime kontroliuoti pyktį jis niekam nekenkia.
5. pasiūlykite vaikams po truputį išleidinėti balionus, kol jose visai nebeliks oro.. kalbėdami apie tai, kas sukelia šiuo jausmus., ir rasdami adekvačius išraiškos būdus, mes galime išvengti galimų sunkumų. Kada susierzinimas ir pyktis susikaupia mumyse, vieną kartą jie gali “ ištrūkti į paviršių”, kaip oras, kuris ištrūksta iš per stipriai pripūsto baliono bei išgąsdinti arba traumuoti vaiką ir tuos, kurie yra šalia. Duokite kitų pavyzdžių –labiau saugesnių- šių jausmų išreiškimo būdų. Galite nupiešti vaivorykštę ( arba pasiūlyti vaikui ją nupiešti) ir kiekvienoje vaivorykštės spalvos juostoje užrašykite kokią nors raidę. Paklauskite vaikų, kokie “saugūs” pykčio išraiškos būdai prasideda šiomis raidėmis, kuriuos jie gali pasakyti.
6. Reikalui esant pakartokite pratimą, arba tęskite jį iki to laiko , kol vaikai neįsisavins jo pagrindinės “pamoks”.
aprašytą pratimą galima naudoti su regresyviais vaikais su tais ,kurie nekontroliuoja savo veiksmų pasireiškimus. Jį galima naudoti droviems vaikams, kurie retai reiškia nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmus ir linkę laikytį juos savyje. Vizgi , jeigu šis pratimas yra atliekamas grupėje ir tokie vaikai gėdijasi jį daryti, galima iš pradžių jiems pasiūlyti pabūti stebėtojais ir prisijungti prie kitų nuo antro užsiėmimo.
Analizė:
• Kaip jautiesi kaip šalia sprogsta balionas.
• Ar tavęs negąsdina sprogstančio baliono garsas.
• Ar tau patiko kai balionas nesprogo.

26. Pratimas.
Žaidimas „ pykčio skalė“
Tikslas: padeda vaikams atskirti tokias būsenas, kaip irzlumas ir pyktis , kad jie galėtų laiku save įspėti apie audringų ir nekontroliuojamų emocinių reakcijų pasireiškimą.

Laikas: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:1-5 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės : lenta, kreida , maišeliai su pupomis.
Pratimo eiga: lentoje pavaizduojamas taikinys. Maišeliai su pupomis atsitrenkia į sieną i atšoka su jėga , proporcingai metimo jėgai.
Pratimo pradžioje aiškinti vaikui, kad irzlumas, tai silpnas pykčio laipsnis, ir nelabai stipriai mesti maišelį su pupomis į taikinį. Po to pasiūlyti vaikui padaryti ta patį., paprašyti pagalvoti ir išsakyti ką nors, kas nelabai stipriai erzina arba pykdo. ( Jis kalba: „ Aš truputį pykstu, kada.“). Sulig žodžiais“ aš supykstu stipriau, kada.“mes paeiliui metame maišelį su didesne jėga. Ir pagaliau mes metame maišelį iš visų jėgų: „ Aš labai smarkiai supykau, kada..“ Mes galime aptarti ką vaikas jaučia susierzinimo momentu, kad jis galėtų kaip galima ankščiau identifikuoti šį jausmą.
Analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo pyktį išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Ką jautei , kai tave apėmė pyktis?

27. Pratimas.
Žaidimas „ įsivaizdavimas“
Tikslas: stresą malšinti
Laikas: nenustatytas
Kiek žmonių ir koki amžiaus: 1 suaugęs žmogus.
Priemonės: popieriaus lapas ir tušinukas.
Pratimo eiga:
Surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą
e) kasdien surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą ir tuos dalykus, kurie labiausiai jus džiugina. Tai padės susitvarkyti su stresą lydinčiomis įkyriomis mintimis.
f) Parašykite laišką tam žmogui, kurio labiausiai nemėgstate arba, kuris labiausiai jums neduoda ramybės. Jame išliekite visus savo jausmus. Tada laišką suplėšykite ir išmeskite. Tik nepamirškite išmesti.
Analizė:
• Kaip jautėtės draskydami savo nemalonius jausmus.

10 pratimas.
Žaidimas „RAMYBĖ“
Tikslas: stresą malšinti.
Laikas: 10min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 1 ar grupei suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikalingos
Pratimo eiga: Įsivaizduokite ką nors malonaus.
g) Kelis kart giliai įkvėpkite. Prisiminkite, kada ir kur buvote visiškai atsipalaidavęs. Įsivaizduokite atsidūrę toje pačioje vietoje. Pabandykite prisiminti apie ją viską, ką tik galite.
h) Įsivaizduokite žodį RAMYBĘ didžiosiomis raidėmis parašytą jums prieš akis. Sutelkite dėmesį į jį, taip, kaip jis atrodo, kaip gera būti ramiam ir atsipalaidavusiam. Nieko blogo, jei į galvą ateis ir kitų minčių. Nepaisykite jų ir vėl galvokite apie žodį RAMYBĖ.
i) Galvokite apie savo mėgstamiausią spalvą. Įsivaizduokite save saulėtą dieną žiūrintį į debesis, kurie stebuklingai keičia spalvą į jūsų mėgstamą. Įkvėpkite debesis, traukite jų spalvą į plaučius, į visą kūną. Po to iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad kartu iškvėpėte ir stresą.

Analizė:
• Ar žodis ramybė suteikė lengvumo jausmą
• Ar galima atsipalaiduoti, vien tik galvojant apie gražius dalykus.

11.pratimas „ išsiriekimas“

Tikslas: malšinti stresą.
Laikas: 5 min.
Priemonės: nereikalingos.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: įvairaus amžiaus .
Pratimo eiga: garsus rėkimas gali sumažinti stresą, nors toks būdas nerekomenduojamas, ten kur yra daug žmonių. Labai veiksmingą išsivesti klasę ar grupę į tuščią lauką , skaičiuoti iki 3 ir visiems garsiai surėkti. Išsyk pajusite palengvėjimą.
Analizė:
• Ar rėkdami pajutote palengvėjimą.

LITERATŪRA

1. R. Bubnys. Socialinės- psichologinės treniruotės. Šiauliai. 2002m. 6 dalis.
2. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. V.,1996.
3. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. – V., 2001.

LITERATŪRA

4. R. Bubnys. Socialinės- psichologinės treniruotės. Šiauliai. 2002m. 6 dalis.
5. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. V.,1996.
6. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. – V., 2001.

“..............................9
10. Žaidimas „ RAMYBĖ“..............................10
11. Pratimas. Išsirėkti..............................10
12. Literatūra..............................11

PROJEKTAS , KURĮ PASIRINKAU, EMOCIJŲ REIŠKIMO IR VALDYMO
ĮGŪDŽIAMS

1. Pratimas.
Pavadinimas: Žaidimas „ Garo nuleidimas“.
Tikslas: išvengti pykčio ir nuoskaudų, kylančių bendraujant su aplinkiniais. Šį žaidimą naudinga žaisti teigiamam klasės psichologiniam klimatui palaikyti ( kad santykiai tarp vaikų būtų atviri ir natūralūs, nesiformuotų priešiškos grupuotės). Ypač patvaru išbandyti jį grupėse, kur tvyro priešiškumo ir agresyvumo atmosfera.
Kokie įgūdžiai lavinami: pykčio suvaldymui.
Trukmė:15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: 15-20 pradinių klasių vaikų.
Reikalingos priemonės: nėra
Instrukcija: Šis žaidimas žaidžiamas taip . Susėskite ratu. Kiekvienas iš jūsų gali pasakyti likusiems, kas jam trukdo ar ant jo pyksta. Kreiptis į konkretų žmogų. Pvz.: „ Inga, man nepatinka, kai tu sakai, kad visi berniukai negeri“. Nesiteisinkite, kai kiti jums pasakys ką nors nemalonaus. Papraščiausiai atidžiai išklausykite. Kiekvienas iš jūsų sulauks savo eilės „ nuleis garą“. Jei kuris nors nieko nenori pasyti kitiems, pasakykite: „ Man nereikia „nuleisti garo“.

Kai ratas apsisuks, vaikai, kuriais skundėsi kiti, gali išsikalbėti.

O dabar pagalvokite apie tai apie tai, ką jums sakė kiti. Gal jūs galite pakeisti tai, kas trukdo kitiems.
Ar jūs išgirdote ką nors tokio, ką galėtumėte ir norėtumėte savyje pakaisti ?
Žaidimo analizė:
• Kaip tu jautiesi, kai tau sakė kažką nemalonaus ir tu negali išreikšti savo pykčio?
• Ką tu būtum daręs, jei būtum galėjęs atsakyti iškart?
• Kas iš to būtų išėję?
• Kaip reikėtų tinkamai reaguoti konkrečioje situacijoje?(62-63)

2. Pratimas.
Pavadinimas: Žingsnių, kaip susivaldyti, įvardijimas.
Tikslas: mokyti suvaldyti.
Kokie įgūdžiai lavinami: Emocijų suvaldymo.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: apie 10 pradinių klasių mokinių.
Priemonės: Rašomoji lenta ir kreida.
Instrukcija:
Žingsniai Diskusijai
1. Sustok ir suskaičiuok iki 10. Aptarti, kaip svarbu duoti sau laiko nusiraminti ir apgalvoti.
2. Pasistenk suprasti, ką jaučia tavo kūnas. Aptarti, kaip kūnas parodo, kad prarandi kontrolę ( pvz., sudrėksta delnai, pasidaro karšta).
3. Pasvarstyk, kaip tu galėtum elgtis:
a) kuriam laikui pasitraukti:
b) atlikti atsipalaiduojamuosius pratimus:
c) pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Vaikas turėtų pasiprašyti išeiti iš kambario, kol atgaus savikontrolę.
4. Pasirink tinkamiausią elgesio būdą. Aptarti, kaip pasirinkti tą, kuris suprastų.
( p.63)
3. Pratimas.
Žaidimas: „ Pykčio laiptai“.

Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Paskirtis: pykčiui suvaldyti.
Trukmė: 20min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 vaikų.
Priemonės: Paruošti popieriaus su pasakojimo fragmentais ir spalvosimo pieštukai arba flomasteriai.
Instrukcija: Perskaityti istorija:
„ Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po jo ir užmigo. Pro šalį bėgo kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu, kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Vaikams įvardijami 4 pykčio suvaldymo laiptai ( kuriais pasinaudojo meškiukas):
• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti.
• Suskaičiuoti iki 10.
• Tinkamai pasakyti, kad pyksti.
• Atsipalaiduoti ir nueiti šalin.
• Toliau išdalinti vaikams po 4 popieriaus lapus su tokiais užrašais:
• Pabudo meškiukas ir mato- kiškis jo pavėsinės stogą baigia sugriaužti.
• Atsistojo meškiukas ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, paskui suskaičiavo iki 10.
• Meškiukas pasakė: „ Aš labai supykau, kad tu sugriaužei mano stogą“.
• .Ir liko meškiukas su kiškiu labai geri draugai
Nupiešti ant kiekvieno iš lapų po meškiuką , po to iš šių lapų suklijuoti knygutę. Ją galėsite pasinaudoti, kai būsite labai supykę- knygutė padės jums prisiminti pykčio suvaldymo laiptus.
Žaidimo analizė:
• aptarti, kaip kitaip galėjo pasielgti meškiukas;
• kas tuomet galėjo nutikti;
• kodėl svarbu nesielgti impulsyviai.(1./ p54-55)

4. Pratimas.
Žaidimas: „ Agresyvus elgesys“
Tikslas: žaidimo metu vaikai turi išsiaiškinti, ką jie laiko agresyviu elgesiu.
Paskirtis : išsiaiškinti agresyvų elgesį.
Trukmė: 10-15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: popieriaus lapas ir pieštukas ( kiekvienam vaikui ).
Instrukcija: paimkite po lapą popieriaus ir užrašykite, ką, jūsų nuomonę, daro žmogus, apie kurį galima pasakyti: „ Taip, jis iš tiesų yra agresyvus“ Sugalvokite nedidelį receptą, kuriuo remiantis būtų galima ‚ „sukurti“ agresyvų vaiką. Pavyzdžiui: pora kietų kumščių, garsus kalbėjimas ir t.t.( tegul keli vaikai pademonstruoja tokio elgesio elementų, o klasė spėja, ką jie daro.)
O dabar dar pamąstykite, su kokiais agresyvaus elgesio elementais jūs susiduriate klasėje. Kas jums atrodo agresyvu? Kada jus patys išreiškiate agresyvumą? Kokiu būdu jus galite sukelti aplinkinių agresija?
Paimkite dar vieną popieriaus lapą , padalinkite jį vertikalia linija į dvi dalis. Kairėje pusėje parašykite, kaip aplinkiniai per mokykloje praleista laiką išlieja savo agresija jums. Dešinėje parašykite, kaip pasireiškia jūsų agresija kitiems mokiniams. Po reikia perskaityti ką parašė.
Žaidimo analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo agresija išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Kodėl tiek suaugę, tiek vaikai bando būti pranašesni žemindami kitus?
• Kaip elgiasi agresijos auka?
• Kaip tampama auka? Ką reikia daryti, kad ja netaptum?
• Kuo pasireikia lygybė tarp vaikų?
• Kaip galėtumėte aprašyti savo elgesį?

5. Pratimas.
Žaidimas „ Taikos kilimas“.
Tikslas: Tai mokymas diskusijų ir pokalbių būdu spręsti iškilusias problemas ir konfliktus. Pats kilimas „ taikos kilimas“ skatina vaikus atsisakyti muštynių, ašarų, ir ginčų pakeičiant juos problemų aptarimų tarpusavyje.
Paskirtis: ugdyti emocijų valdymą.
Trukmė: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 5-7 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: kilimas, graži knygutė arba žaislas.
Instrukcija: susėskite ratu. Ar galite pasakyti, dėl ko jūs daugiausiai ginčijatės? Ko nepasidalijate su broliu ar seserimi? Dėl ko ginčijatės čia klasėje? Kaip jūs jaučiatės po tokio ginčo? Kas nutinka, jei besiginčijant susikerta skirtingos nuomonės?
Kilimas rato viduryje, o ant jo padėkite gražią knygutę arba kokį nors žaislą.
Įsivaizduokite, kad ir Tomas, ir Ieva nori šio žaislo, bet jis yra tik vienas. Jie abu atsisės ant šio kilimo, o aš prisėsiu šalia, kad galėčiau jiems padėti, kai jie norės aptarti ir išspręsti šią problemą. Nė vienas iš jų neturės teisės papraščiausiai pasiimti žaislo.
Tegul abu vaikai atsisėda ant kilimo

Kas iš grupės turi pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.
Po 2 diskusijos minučių pasiūlykite vaikams papuošti „ taikos kilimą“: „ Dabar mes galime šį audeklo gabalėlį paversti mūsų grupės „ Taikos kilimu“. Aš parašysiu ant jo grupės narių vardus, o jūs turite padėti man jį papuošti“.
Šis procesas labai svarbus, nes jo metu vaikai simboliškai „ taikos kilimą“ paverčia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną kartą kilus ginčui, jie gali juo pasinaudoti norėdami taikiai išspręsti problemą. „ Taikos kilimą“ naudokite tik šiuo tikslu. Kai vaikams šis ritualas taps įprastas, jie „ taikos kilimu“ naudosis ir be jūsų pagalbos. Tai labai svarbu, nes savarankiškas problemos sprendimas yra pagrindinis šios strategijos tikslas. „ Taikos kilimas“ suteiks vaikams ramybės ir pasitikėjimu savimi, taip pat padės jiems sutelkti savo jėgas ieškoti abipusiai naudingo problemos sprendimo. Tai puikus verbalinės ir fizinės agresijos išvengimo simbolis.
Analizė:
• Kodėl mums toks svarbus „ Taikos kilimas“?
• Kas nutinka, kai ginčą laimi stipresnis?
• Kodėl ginčijantis neleistina prievarta?
• Kaip tu supranti teisingai?

6. Pratimas.
Žaidimas „ Klausymasis“
Tikslas: Šis pratimas suteikia dalyviams galimybę susipažinti vienas su kitu kuo arčiau, pasidalinti savo mintimis ir jausmais su grupe. Šis pratimas leidžia kiekvienam gauti praktikos, empatiškam klausymosi ir sukelia stiprius emocinius ryšius tarp dalyvių.

Laikas:1,5 val.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 16 suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikia.
Pratimo eiga: Grupė pasidalija į pogrupius po 8 žmones vienos lyties. Dalyviai apsupą vieną iš dalyvių, kuris 10 min. bus jų dėmesio centre. Tas, kuris centre pasakoja, ką jam reiškia būti „ vyru tarp vyrų“ arba „ moteriai tarp moterų“, „ vyrui tarp moterų“, „ moteriai tarp vyrų“. Kiti dalyviai tik klauso jo labai dėmesingai , nesikalbant tarpusavyje ir nepertraukiant. Kabėti reikia 10 min. pasibaigus laikui sugrįžti į vietą. Tokiu būdu pabus visi dalyviai.
Tai stipriai veikiantis žaidimas. Visų pirma labai retai kam pasitaiko turėti dėmesį 10 min. toks dėmesys leidžia giliau suprasti savo jausmus. Be to, tokia tema, kaip vyro ir moters vaidmuo tarp lyčių santykiuose yra aktualūs. Žmonės pradeda atskleisti savo paslėptos asmenybės aspektus. Tematika gali būti įvairi.
Analizė:
• Kaip jautiesi kalbėdamas apie save.
• Ar lengviau pasidaro kaip atskleidi savo jausmus .
• Ar pasikeičia kas nors, kaip išgirsti kitų žmonių jausmus.

7. pratimas
Žaidimas „ Supykę balionai“
Tikslas: padeda vaikui suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus. Mušinėdamas ir pradurdamas balionus vaikas gali pamatyti, pajusti ir net išgirsti susierzinimą ir pyktį, geriau suprasti jų prasmę.
Laikas.20 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:
Priemonės: balionai.
Pratimo eiga:
1.Paprašykite kiekvieno vaiko( grupės darbe)pripūsti balionus ir juos užrišti. Jei užrišti nepavyko galima padėti.
a) paaiškinkite vaikams, kad balionas gali kūną, o jame esantis oras- susierzinimą ir pykčio jausmus.
b) Paklauskite vaikų.( po to, kai jie užriš balionus), ar gali dabar oras patekti į jį ir ar gali iš jo išeitį iš jo., ir kas atsitinka, kai šie jausmai žmogui persipildo. O jeigu žmogus pergyvena susierzinimą, ir pyktį, ar gali tada likti ramus ir galvoti „ blaiviai“.
2. Pasiūlykite vaikams šokinėti ant balionų, kol jie susprogs.
a) paklauskite jų, ar galima šį pykčio išreiškimo būdą žiūrėti, kaip į pakankamai saugų, o jeigu ne, tai kodėl? Kai kurie vaikai išsigąsta sprogstančių balionų garso. Apsvarstykite su jais , ką gali reikšti šis išgąstis.
b) Paaiškinkite vaikams, kad jeigu balionas būtų žmogus, tai sprogstantis balionas galėtų reikšti kokį nors agresyvų poelgį. PVZ. kito žmogaus užpuolimą ir pan. paklauskite vaikų ar galima laikyti šį pykčio pasireiškimo būdą pakankamai saugiu.
3. pasiūlykite vaikams pripūsti dar vieną balioną, kurio nereikia užrišti, tik stipriai laikyti balioną ir neleisti orui išeiti. Ir vėl balionas simbolizuoja žmogų, o oras jo viduje – susierzinimą ir pykčio protrūkį.
4. pasiūlykite vaikams truputį išleisti iš jo oro ir vėl stipriai laikyti.
a) Atkreikite vaikų dėmesį į tai, kad balionas mažėja . „ Ar sprogo jis, kai jūs išleidote truputį oro. Ar galime šį pykčio išreiškimą būdą laikyti labiau saugesnį? Ar šiuo atveju susprogs balionas? Reikia pabrėžti tai, kad balionas liko nesugadintas ir nieko neišgąsdino, kai mes galime kontroliuoti pyktį jis niekam nekenkia.
5. pasiūlykite vaikams po truputį išleidinėti balionus, kol jose visai nebeliks oro.. kalbėdami apie tai, kas sukelia šiuo jausmus., ir rasdami adekvačius išraiškos būdus, mes galime išvengti galimų sunkumų. Kada susierzinimas ir pyktis susikaupia mumyse, vieną kartą jie gali “ ištrūkti į paviršių”, kaip oras, kuris ištrūksta iš per stipriai pripūsto baliono bei išgąsdinti arba traumuoti vaiką ir tuos, kurie yra šalia. Duokite kitų pavyzdžių –labiau saugesnių- šių jausmų išreiškimo būdų. Galite nupiešti vaivorykštę ( arba pasiūlyti vaikui ją nupiešti) ir kiekvienoje vaivorykštės spalvos juostoje užrašykite kokią nors raidę. Paklauskite vaikų, kokie “saugūs” pykčio išraiškos būdai prasideda šiomis raidėmis, kuriuos jie gali pasakyti.
6. Reikalui esant pakartokite pratimą, arba tęskite jį iki to laiko , kol vaikai neįsisavins jo pagrindinės “pamoks”.
aprašytą pratimą galima naudoti su regresyviais vaikais su tais ,kurie nekontroliuoja savo veiksmų pasireiškimus. Jį galima naudoti droviems vaikams, kurie retai reiškia nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmus ir linkę laikytį juos savyje. Vizgi , jeigu šis pratimas yra atliekamas grupėje ir tokie vaikai gėdijasi jį daryti, galima iš pradžių jiems pasiūlyti pabūti stebėtojais ir prisijungti prie kitų nuo antro užsiėmimo.
Analizė:
• Kaip jautiesi kaip šalia sprogsta balionas.
• Ar tavęs negąsdina sprogstančio baliono garsas.
• Ar tau patiko kai balionas nesprogo.

8. Pratimas.
Žaidimas „ pykčio skalė“
Tikslas: padeda vaikams atskirti tokias būsenas, kaip irzlumas ir pyktis , kad jie galėtų laiku save įspėti apie audringų ir nekontroliuojamų emocinių reakcijų pasireiškimą.

Laikas: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:1-5 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės : lenta, kreida , maišeliai su pupomis.
Pratimo eiga: lentoje pavaizduojamas taikinys. Maišeliai su pupomis atsitrenkia į sieną i atšoka su jėga , proporcingai metimo jėgai.
Pratimo pradžioje aiškinti vaikui, kad irzlumas, tai silpnas pykčio laipsnis, ir nelabai stipriai mesti maišelį su pupomis į taikinį. Po to pasiūlyti vaikui padaryti ta patį., paprašyti pagalvoti ir išsakyti ką nors, kas nelabai stipriai erzina arba pykdo. ( Jis kalba: „ Aš truputį pykstu, kada.“). Sulig žodžiais“ aš supykstu stipriau, kada.“mes paeiliui metame maišelį su didesne jėga. Ir pagaliau mes metame maišelį iš visų jėgų: „ Aš labai smarkiai supykau, kada..“ Mes galime aptarti ką vaikas jaučia susierzinimo momentu, kad jis galėtų kaip galima ankščiau identifikuoti šį jausmą.
Analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo pyktį išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Ką jautei , kai tave apėmė pyktis?

9. Pratimas.
Žaidimas „ įsivaizdavimas“
Tikslas: stresą malšinti
Laikas: nenustatytas
Kiek žmonių ir koki amžiaus: 1 suaugęs žmogus.
Priemonės: popieriaus lapas ir tušinukas.
Pratimo eiga:
Surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą
a) kasdien surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą ir tuos dalykus, kurie labiausiai jus džiugina. Tai padės susitvarkyti su stresą lydinčiomis įkyriomis mintimis.
b) Parašykite laišką tam žmogui, kurio labiausiai nemėgstate arba, kuris labiausiai jums neduoda ramybės. Jame išliekite visus savo jausmus. Tada laišką suplėšykite ir išmeskite. Tik nepamirškite išmesti.
Analizė:
• Kaip jautėtės draskydami savo nemalonius jausmus.

10 pratimas.
Žaidimas „RAMYBĖ“
Tikslas: stresą malšinti.
Laikas: 10min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 1 ar grupei suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikalingos
Pratimo eiga: Įsivaizduokite ką nors malonaus.
a) Kelis kart giliai įkvėpkite. Prisiminkite, kada ir kur buvote visiškai atsipalaidavęs. Įsivaizduokite atsidūrę toje pačioje vietoje. Pabandykite prisiminti apie ją viską, ką tik galite.
b) Įsivaizduokite žodį RAMYBĘ didžiosiomis raidėmis parašytą jums prieš akis. Sutelkite dėmesį į jį, taip, kaip jis atrodo, kaip gera būti ramiam ir atsipalaidavusiam. Nieko blogo, jei į galvą ateis ir kitų minčių. Nepaisykite jų ir vėl galvokite apie žodį RAMYBĖ.
c) Galvokite apie savo mėgstamiausią spalvą. Įsivaizduokite save saulėtą dieną žiūrintį į debesis, kurie stebuklingai keičia spalvą į jūsų mėgstamą. Įkvėpkite debesis, traukite jų spalvą į plaučius, į visą kūną. Po to iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad kartu iškvėpėte ir stresą.

Analizė:
• Ar žodis ramybė suteikė lengvumo jausmą
• Ar galima atsipalaiduoti, vien tik galvojant apie gražius dalykus.

11.pratimas „ išsiriekimas“

Tikslas: malšinti stresą.
Laikas: 5 min.
Priemonės: nereikalingos.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: įvairaus amžiaus .
Pratimo eiga: garsus rėkimas gali sumažinti stresą, nors toks būdas nerekomenduojamas, ten kur yra daug žmonių. Labai veiksmingą išsivesti klasę ar grupę į tuščią lauką , skaičiuoti iki 3 ir visiems garsiai surėkti. Išsyk pajusite palengvėjimą.
Analizė:
• Ar rėkdami pajutote palengvėjimą.

LITERATŪRA

1. R. Bubnys. Socialinės- psichologinės treniruotės. Šiauliai. 2002m. 6 dalis.
2. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. V.,1996.
3. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. – V., 2001.

10 bzlu

Šiauliai
2004

TURINYS

13. Žaidimas „Garo nuleidimas“..............................3
14. Pratimas. Žingsnių, kaip susivaldyti įvardijimas.......................3
15. Žaidimas „ Pykčio laiptai“..............................4
16. Žaidimas „ Agresyvus elgesys“..............................5
17. Žaidimas „ Taikos kilimas“..............................6
18. Žaidimas „ Klausymasis“..............................7
19. Žaidimas „ Supykę balionai“..............................7
20. Žaidimas „ Pykčio skalė“..............................9
21. Žaidimas „ Įsivaizdavimas“..............................9
22. Žaidimas „ RAMYBĖ“..............................10
23. Pratimas. Išsirėkti..............................10
24. Literatūra..............................11

PROJEKTAS , KURĮ PASIRINKAU, EMOCIJŲ REIŠKIMO IR VALDYMO
ĮGŪDŽIAMS

10. Pratimas.
Pavadinimas: Žaidimas „ Garo nuleidimas“.
Tikslas: išvengti pykčio ir nuoskaudų, kylančių bendraujant su aplinkiniais. Šį žaidimą naudinga žaisti teigiamam klasės psichologiniam klimatui palaikyti ( kad santykiai tarp vaikų būtų atviri ir natūralūs, nesiformuotų priešiškos grupuotės). Ypač patvaru išbandyti jį grupėse, kur tvyro priešiškumo ir agresyvumo atmosfera.
Kokie įgūdžiai lavinami: pykčio suvaldymui.
Trukmė:15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: 15-20 pradinių klasių vaikų.
Reikalingos priemonės: nėra
Instrukcija: Šis žaidimas žaidžiamas taip . Susėskite ratu. Kiekvienas iš jūsų gali pasakyti likusiems, kas jam trukdo ar ant jo pyksta. Kreiptis į konkretų žmogų. Pvz.: „ Inga, man nepatinka, kai tu sakai, kad visi berniukai negeri“. Nesiteisinkite, kai kiti jums pasakys ką nors nemalonaus. Papraščiausiai atidžiai išklausykite. Kiekvienas iš jūsų sulauks savo eilės „ nuleis garą“. Jei kuris nors nieko nenori pasyti kitiems, pasakykite: „ Man nereikia „nuleisti garo“.

Kai ratas apsisuks, vaikai, kuriais skundėsi kiti, gali išsikalbėti.

O dabar pagalvokite apie tai apie tai, ką jums sakė kiti. Gal jūs galite pakeisti tai, kas trukdo kitiems.
Ar jūs išgirdote ką nors tokio, ką galėtumėte ir norėtumėte savyje pakaisti ?
Žaidimo analizė:
• Kaip tu jautiesi, kai tau sakė kažką nemalonaus ir tu negali išreikšti savo pykčio?
• Ką tu būtum daręs, jei būtum galėjęs atsakyti iškart?
• Kas iš to būtų išėję?
• Kaip reikėtų tinkamai reaguoti konkrečioje situacijoje?(62-63)

11. Pratimas.
Pavadinimas: Žingsnių, kaip susivaldyti, įvardijimas.
Tikslas: mokyti suvaldyti.
Kokie įgūdžiai lavinami: Emocijų suvaldymo.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: apie 10 pradinių klasių mokinių.
Priemonės: Rašomoji lenta ir kreida.
Instrukcija:
Žingsniai Diskusijai
1. Sustok ir suskaičiuok iki 10. Aptarti, kaip svarbu duoti sau laiko nusiraminti ir apgalvoti.
2. Pasistenk suprasti, ką jaučia tavo kūnas. Aptarti, kaip kūnas parodo, kad prarandi kontrolę ( pvz., sudrėksta delnai, pasidaro karšta).
3. Pasvarstyk, kaip tu galėtum elgtis:
a) kuriam laikui pasitraukti:
b) atlikti atsipalaiduojamuosius pratimus:
c) pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Vaikas turėtų pasiprašyti išeiti iš kambario, kol atgaus savikontrolę.
4. Pasirink tinkamiausią elgesio būdą. Aptarti, kaip pasirinkti tą, kuris suprastų.
( p.63)
12. Pratimas.
Žaidimas: „ Pykčio laiptai“.

Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Paskirtis: pykčiui suvaldyti.
Trukmė: 20min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 vaikų.
Priemonės: Paruošti popieriaus su pasakojimo fragmentais ir spalvosimo pieštukai arba flomasteriai.
Instrukcija: Perskaityti istorija:
„ Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po jo ir užmigo. Pro šalį bėgo kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu, kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Vaikams įvardijami 4 pykčio suvaldymo laiptai ( kuriais pasinaudojo meškiukas):
• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti.
• Suskaičiuoti iki 10.
• Tinkamai pasakyti, kad pyksti.
• Atsipalaiduoti ir nueiti šalin.
• Toliau išdalinti vaikams po 4 popieriaus lapus su tokiais užrašais:
• Pabudo meškiukas ir mato- kiškis jo pavėsinės stogą baigia sugriaužti.
• Atsistojo meškiukas ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, paskui suskaičiavo iki 10.
• Meškiukas pasakė: „ Aš labai supykau, kad tu sugriaužei mano stogą“.
• .Ir liko meškiukas su kiškiu labai geri draugai
Nupiešti ant kiekvieno iš lapų po meškiuką , po to iš šių lapų suklijuoti knygutę. Ją galėsite pasinaudoti, kai būsite labai supykę- knygutė padės jums prisiminti pykčio suvaldymo laiptus.
Žaidimo analizė:
• aptarti, kaip kitaip galėjo pasielgti meškiukas;
• kas tuomet galėjo nutikti;
• kodėl svarbu nesielgti impulsyviai.(1./ p54-55)

13. Pratimas.
Žaidimas: „ Agresyvus elgesys“
Tikslas: žaidimo metu vaikai turi išsiaiškinti, ką jie laiko agresyviu elgesiu.
Paskirtis : išsiaiškinti agresyvų elgesį.
Trukmė: 10-15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: popieriaus lapas ir pieštukas ( kiekvienam vaikui ).
Instrukcija: paimkite po lapą popieriaus ir užrašykite, ką, jūsų nuomonę, daro žmogus, apie kurį galima pasakyti: „ Taip, jis iš tiesų yra agresyvus“ Sugalvokite nedidelį receptą, kuriuo remiantis būtų galima ‚ „sukurti“ agresyvų vaiką. Pavyzdžiui: pora kietų kumščių, garsus kalbėjimas ir t.t.( tegul keli vaikai pademonstruoja tokio elgesio elementų, o klasė spėja, ką jie daro.)
O dabar dar pamąstykite, su kokiais agresyvaus elgesio elementais jūs susiduriate klasėje. Kas jums atrodo agresyvu? Kada jus patys išreiškiate agresyvumą? Kokiu būdu jus galite sukelti aplinkinių agresija?
Paimkite dar vieną popieriaus lapą , padalinkite jį vertikalia linija į dvi dalis. Kairėje pusėje parašykite, kaip aplinkiniai per mokykloje praleista laiką išlieja savo agresija jums. Dešinėje parašykite, kaip pasireiškia jūsų agresija kitiems mokiniams. Po reikia perskaityti ką parašė.
Žaidimo analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo agresija išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Kodėl tiek suaugę, tiek vaikai bando būti pranašesni žemindami kitus?
• Kaip elgiasi agresijos auka?
• Kaip tampama auka? Ką reikia daryti, kad ja netaptum?
• Kuo pasireikia lygybė tarp vaikų?
• Kaip galėtumėte aprašyti savo elgesį?

14. Pratimas.
Žaidimas „ Taikos kilimas“.
Tikslas: Tai mokymas diskusijų ir pokalbių būdu spręsti iškilusias problemas ir konfliktus. Pats kilimas „ taikos kilimas“ skatina vaikus atsisakyti muštynių, ašarų, ir ginčų pakeičiant juos problemų aptarimų tarpusavyje.
Paskirtis: ugdyti emocijų valdymą.
Trukmė: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 5-7 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: kilimas, graži knygutė arba žaislas.
Instrukcija: susėskite ratu. Ar galite pasakyti, dėl ko jūs daugiausiai ginčijatės? Ko nepasidalijate su broliu ar seserimi? Dėl ko ginčijatės čia klasėje? Kaip jūs jaučiatės po tokio ginčo? Kas nutinka, jei besiginčijant susikerta skirtingos nuomonės?
Kilimas rato viduryje, o ant jo padėkite gražią knygutę arba kokį nors žaislą.
Įsivaizduokite, kad ir Tomas, ir Ieva nori šio žaislo, bet jis yra tik vienas. Jie abu atsisės ant šio kilimo, o aš prisėsiu šalia, kad galėčiau jiems padėti, kai jie norės aptarti ir išspręsti šią problemą. Nė vienas iš jų neturės teisės papraščiausiai pasiimti žaislo.
Tegul abu vaikai atsisėda ant kilimo

Kas iš grupės turi pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.
Po 2 diskusijos minučių pasiūlykite vaikams papuošti „ taikos kilimą“: „ Dabar mes galime šį audeklo gabalėlį paversti mūsų grupės „ Taikos kilimu“. Aš parašysiu ant jo grupės narių vardus, o jūs turite padėti man jį papuošti“.
Šis procesas labai svarbus, nes jo metu vaikai simboliškai „ taikos kilimą“ paverčia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną kartą kilus ginčui, jie gali juo pasinaudoti norėdami taikiai išspręsti problemą. „ Taikos kilimą“ naudokite tik šiuo tikslu. Kai vaikams šis ritualas taps įprastas, jie „ taikos kilimu“ naudosis ir be jūsų pagalbos. Tai labai svarbu, nes savarankiškas problemos sprendimas yra pagrindinis šios strategijos tikslas. „ Taikos kilimas“ suteiks vaikams ramybės ir pasitikėjimu savimi, taip pat padės jiems sutelkti savo jėgas ieškoti abipusiai naudingo problemos sprendimo. Tai puikus verbalinės ir fizinės agresijos išvengimo simbolis.
Analizė:
• Kodėl mums toks svarbus „ Taikos kilimas“?
• Kas nutinka, kai ginčą laimi stipresnis?
• Kodėl ginčijantis neleistina prievarta?
• Kaip tu supranti teisingai?

15. Pratimas.
Žaidimas „ Klausymasis“
Tikslas: Šis pratimas suteikia dalyviams galimybę susipažinti vienas su kitu kuo arčiau, pasidalinti savo mintimis ir jausmais su grupe. Šis pratimas leidžia kiekvienam gauti praktikos, empatiškam klausymosi ir sukelia stiprius emocinius ryšius tarp dalyvių.

Laikas:1,5 val.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 16 suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikia.
Pratimo eiga: Grupė pasidalija į pogrupius po 8 žmones vienos lyties. Dalyviai apsupą vieną iš dalyvių, kuris 10 min. bus jų dėmesio centre. Tas, kuris centre pasakoja, ką jam reiškia būti „ vyru tarp vyrų“ arba „ moteriai tarp moterų“, „ vyrui tarp moterų“, „ moteriai tarp vyrų“. Kiti dalyviai tik klauso jo labai dėmesingai , nesikalbant tarpusavyje ir nepertraukiant. Kabėti reikia 10 min. pasibaigus laikui sugrįžti į vietą. Tokiu būdu pabus visi dalyviai.
Tai stipriai veikiantis žaidimas. Visų pirma labai retai kam pasitaiko turėti dėmesį 10 min. toks dėmesys leidžia giliau suprasti savo jausmus. Be to, tokia tema, kaip vyro ir moters vaidmuo tarp lyčių santykiuose yra aktualūs. Žmonės pradeda atskleisti savo paslėptos asmenybės aspektus. Tematika gali būti įvairi.
Analizė:
• Kaip jautiesi kalbėdamas apie save.
• Ar lengviau pasidaro kaip atskleidi savo jausmus .
• Ar pasikeičia kas nors, kaip išgirsti kitų žmonių jausmus.

16. pratimas
Žaidimas „ Supykę balionai“
Tikslas: padeda vaikui suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus. Mušinėdamas ir pradurdamas balionus vaikas gali pamatyti, pajusti ir net išgirsti susierzinimą ir pyktį, geriau suprasti jų prasmę.
Laikas.20 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:
Priemonės: balionai.
Pratimo eiga:
1.Paprašykite kiekvieno vaiko( grupės darbe)pripūsti balionus ir juos užrišti. Jei užrišti nepavyko galima padėti.
c) paaiškinkite vaikams, kad balionas gali kūną, o jame esantis oras- susierzinimą ir pykčio jausmus.
d) Paklauskite vaikų.( po to, kai jie užriš balionus), ar gali dabar oras patekti į jį ir ar gali iš jo išeitį iš jo., ir kas atsitinka, kai šie jausmai žmogui persipildo. O jeigu žmogus pergyvena susierzinimą, ir pyktį, ar gali tada likti ramus ir galvoti „ blaiviai“.
2. Pasiūlykite vaikams šokinėti ant balionų, kol jie susprogs.
a) paklauskite jų, ar galima šį pykčio išreiškimo būdą žiūrėti, kaip į pakankamai saugų, o jeigu ne, tai kodėl? Kai kurie vaikai išsigąsta sprogstančių balionų garso. Apsvarstykite su jais , ką gali reikšti šis išgąstis.
b) Paaiškinkite vaikams, kad jeigu balionas būtų žmogus, tai sprogstantis balionas galėtų reikšti kokį nors agresyvų poelgį. PVZ. kito žmogaus užpuolimą ir pan. paklauskite vaikų ar galima laikyti šį pykčio pasireiškimo būdą pakankamai saugiu.
3. pasiūlykite vaikams pripūsti dar vieną balioną, kurio nereikia užrišti, tik stipriai laikyti balioną ir neleisti orui išeiti. Ir vėl balionas simbolizuoja žmogų, o oras jo viduje – susierzinimą ir pykčio protrūkį.
4. pasiūlykite vaikams truputį išleisti iš jo oro ir vėl stipriai laikyti.
b) Atkreikite vaikų dėmesį į tai, kad balionas mažėja . „ Ar sprogo jis, kai jūs išleidote truputį oro. Ar galime šį pykčio išreiškimą būdą laikyti labiau saugesnį? Ar šiuo atveju susprogs balionas? Reikia pabrėžti tai, kad balionas liko nesugadintas ir nieko neišgąsdino, kai mes galime kontroliuoti pyktį jis niekam nekenkia.
5. pasiūlykite vaikams po truputį išleidinėti balionus, kol jose visai nebeliks oro.. kalbėdami apie tai, kas sukelia šiuo jausmus., ir rasdami adekvačius išraiškos būdus, mes galime išvengti galimų sunkumų. Kada susierzinimas ir pyktis susikaupia mumyse, vieną kartą jie gali “ ištrūkti į paviršių”, kaip oras, kuris ištrūksta iš per stipriai pripūsto baliono bei išgąsdinti arba traumuoti vaiką ir tuos, kurie yra šalia. Duokite kitų pavyzdžių –labiau saugesnių- šių jausmų išreiškimo būdų. Galite nupiešti vaivorykštę ( arba pasiūlyti vaikui ją nupiešti) ir kiekvienoje vaivorykštės spalvos juostoje užrašykite kokią nors raidę. Paklauskite vaikų, kokie “saugūs” pykčio išraiškos būdai prasideda šiomis raidėmis, kuriuos jie gali pasakyti.
6. Reikalui esant pakartokite pratimą, arba tęskite jį iki to laiko , kol vaikai neįsisavins jo pagrindinės “pamoks”.
aprašytą pratimą galima naudoti su regresyviais vaikais su tais ,kurie nekontroliuoja savo veiksmų pasireiškimus. Jį galima naudoti droviems vaikams, kurie retai reiškia nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmus ir linkę laikytį juos savyje. Vizgi , jeigu šis pratimas yra atliekamas grupėje ir tokie vaikai gėdijasi jį daryti, galima iš pradžių jiems pasiūlyti pabūti stebėtojais ir prisijungti prie kitų nuo antro užsiėmimo.
Analizė:
• Kaip jautiesi kaip šalia sprogsta balionas.
• Ar tavęs negąsdina sprogstančio baliono garsas.
• Ar tau patiko kai balionas nesprogo.

17. Pratimas.
Žaidimas „ pykčio skalė“
Tikslas: padeda vaikams atskirti tokias būsenas, kaip irzlumas ir pyktis , kad jie galėtų laiku save įspėti apie audringų ir nekontroliuojamų emocinių reakcijų pasireiškimą.

Laikas: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:1-5 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės : lenta, kreida , maišeliai su pupomis.
Pratimo eiga: lentoje pavaizduojamas taikinys. Maišeliai su pupomis atsitrenkia į sieną i atšoka su jėga , proporcingai metimo jėgai.
Pratimo pradžioje aiškinti vaikui, kad irzlumas, tai silpnas pykčio laipsnis, ir nelabai stipriai mesti maišelį su pupomis į taikinį. Po to pasiūlyti vaikui padaryti ta patį., paprašyti pagalvoti ir išsakyti ką nors, kas nelabai stipriai erzina arba pykdo. ( Jis kalba: „ Aš truputį pykstu, kada.“). Sulig žodžiais“ aš supykstu stipriau, kada.“mes paeiliui metame maišelį su didesne jėga. Ir pagaliau mes metame maišelį iš visų jėgų: „ Aš labai smarkiai supykau, kada..“ Mes galime aptarti ką vaikas jaučia susierzinimo momentu, kad jis galėtų kaip galima ankščiau identifikuoti šį jausmą.
Analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo pyktį išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Ką jautei , kai tave apėmė pyktis?

18. Pratimas.
Žaidimas „ įsivaizdavimas“
Tikslas: stresą malšinti
Laikas: nenustatytas
Kiek žmonių ir koki amžiaus: 1 suaugęs žmogus.
Priemonės: popieriaus lapas ir tušinukas.
Pratimo eiga:
Surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą
c) kasdien surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą ir tuos dalykus, kurie labiausiai jus džiugina. Tai padės susitvarkyti su stresą lydinčiomis įkyriomis mintimis.
d) Parašykite laišką tam žmogui, kurio labiausiai nemėgstate arba, kuris labiausiai jums neduoda ramybės. Jame išliekite visus savo jausmus. Tada laišką suplėšykite ir išmeskite. Tik nepamirškite išmesti.
Analizė:
• Kaip jautėtės draskydami savo nemalonius jausmus.

10 pratimas.
Žaidimas „RAMYBĖ“
Tikslas: stresą malšinti.
Laikas: 10min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 1 ar grupei suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikalingos
Pratimo eiga: Įsivaizduokite ką nors malonaus.
d) Kelis kart giliai įkvėpkite. Prisiminkite, kada ir kur buvote visiškai atsipalaidavęs. Įsivaizduokite atsidūrę toje pačioje vietoje. Pabandykite prisiminti apie ją viską, ką tik galite.
e) Įsivaizduokite žodį RAMYBĘ didžiosiomis raidėmis parašytą jums prieš akis. Sutelkite dėmesį į jį, taip, kaip jis atrodo, kaip gera būti ramiam ir atsipalaidavusiam. Nieko blogo, jei į galvą ateis ir kitų minčių. Nepaisykite jų ir vėl galvokite apie žodį RAMYBĖ.
f) Galvokite apie savo mėgstamiausią spalvą. Įsivaizduokite save saulėtą dieną žiūrintį į debesis, kurie stebuklingai keičia spalvą į jūsų mėgstamą. Įkvėpkite debesis, traukite jų spalvą į plaučius, į visą kūną. Po to iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad kartu iškvėpėte ir stresą.

Analizė:
• Ar žodis ramybė suteikė lengvumo jausmą
• Ar galima atsipalaiduoti, vien tik galvojant apie gražius dalykus.

11.pratimas „ išsiriekimas“

Tikslas: malšinti stresą.
Laikas: 5 min.
Priemonės: nereikalingos.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: įvairaus amžiaus .
Pratimo eiga: garsus rėkimas gali sumažinti stresą, nors toks būdas nerekomenduojamas, ten kur yra daug žmonių. Labai veiksmingą išsivesti klasę ar grupę į tuščią lauką , skaičiuoti iki 3 ir visiems garsiai surėkti. Išsyk pajusite palengvėjimą.
Analizė:
• Ar rėkdami pajutote palengvėjimą.

10 bzlu

Šiauliai
2004

TURINYS

25. Žaidimas „Garo nuleidimas“..............................3
26. Pratimas. Žingsnių, kaip susivaldyti įvardijimas.......................3
27. Žaidimas „ Pykčio laiptai“..............................4
28. Žaidimas „ Agresyvus elgesys“..............................5
29. Žaidimas „ Taikos kilimas“..............................6
30. Žaidimas „ Klausymasis“..............................7
31. Žaidimas „ Supykę balionai“..............................7
32. Žaidimas „ Pykčio skalė“..............................9
33. Žaidimas „ Įsivaizdavimas“..............................9
34. Žaidimas „ RAMYBĖ“..............................10
35. Pratimas. Išsirėkti..............................10
36. Literatūra..............................11

PROJEKTAS , KURĮ PASIRINKAU, EMOCIJŲ REIŠKIMO IR VALDYMO
ĮGŪDŽIAMS

19. Pratimas.
Pavadinimas: Žaidimas „ Garo nuleidimas“.
Tikslas: išvengti pykčio ir nuoskaudų, kylančių bendraujant su aplinkiniais. Šį žaidimą naudinga žaisti teigiamam klasės psichologiniam klimatui palaikyti ( kad santykiai tarp vaikų būtų atviri ir natūralūs, nesiformuotų priešiškos grupuotės). Ypač patvaru išbandyti jį grupėse, kur tvyro priešiškumo ir agresyvumo atmosfera.
Kokie įgūdžiai lavinami: pykčio suvaldymui.
Trukmė:15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: 15-20 pradinių klasių vaikų.
Reikalingos priemonės: nėra
Instrukcija: Šis žaidimas žaidžiamas taip . Susėskite ratu. Kiekvienas iš jūsų gali pasakyti likusiems, kas jam trukdo ar ant jo pyksta. Kreiptis į konkretų žmogų. Pvz.: „ Inga, man nepatinka, kai tu sakai, kad visi berniukai negeri“. Nesiteisinkite, kai kiti jums pasakys ką nors nemalonaus. Papraščiausiai atidžiai išklausykite. Kiekvienas iš jūsų sulauks savo eilės „ nuleis garą“. Jei kuris nors nieko nenori pasyti kitiems, pasakykite: „ Man nereikia „nuleisti garo“.

Kai ratas apsisuks, vaikai, kuriais skundėsi kiti, gali išsikalbėti.

O dabar pagalvokite apie tai apie tai, ką jums sakė kiti. Gal jūs galite pakeisti tai, kas trukdo kitiems.
Ar jūs išgirdote ką nors tokio, ką galėtumėte ir norėtumėte savyje pakaisti ?
Žaidimo analizė:
• Kaip tu jautiesi, kai tau sakė kažką nemalonaus ir tu negali išreikšti savo pykčio?
• Ką tu būtum daręs, jei būtum galėjęs atsakyti iškart?
• Kas iš to būtų išėję?
• Kaip reikėtų tinkamai reaguoti konkrečioje situacijoje?(62-63)

20. Pratimas.
Pavadinimas: Žingsnių, kaip susivaldyti, įvardijimas.
Tikslas: mokyti suvaldyti.
Kokie įgūdžiai lavinami: Emocijų suvaldymo.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: apie 10 pradinių klasių mokinių.
Priemonės: Rašomoji lenta ir kreida.
Instrukcija:
Žingsniai Diskusijai
1. Sustok ir suskaičiuok iki 10. Aptarti, kaip svarbu duoti sau laiko nusiraminti ir apgalvoti.
2. Pasistenk suprasti, ką jaučia tavo kūnas. Aptarti, kaip kūnas parodo, kad prarandi kontrolę ( pvz., sudrėksta delnai, pasidaro karšta).
3. Pasvarstyk, kaip tu galėtum elgtis:
a) kuriam laikui pasitraukti:
b) atlikti atsipalaiduojamuosius pratimus:
c) pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Vaikas turėtų pasiprašyti išeiti iš kambario, kol atgaus savikontrolę.
4. Pasirink tinkamiausią elgesio būdą. Aptarti, kaip pasirinkti tą, kuris suprastų.
( p.63)
21. Pratimas.
Žaidimas: „ Pykčio laiptai“.

Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Paskirtis: pykčiui suvaldyti.
Trukmė: 20min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 vaikų.
Priemonės: Paruošti popieriaus su pasakojimo fragmentais ir spalvosimo pieštukai arba flomasteriai.
Instrukcija: Perskaityti istorija:
„ Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po jo ir užmigo. Pro šalį bėgo kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu, kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Vaikams įvardijami 4 pykčio suvaldymo laiptai ( kuriais pasinaudojo meškiukas):
• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti.
• Suskaičiuoti iki 10.
• Tinkamai pasakyti, kad pyksti.
• Atsipalaiduoti ir nueiti šalin.
• Toliau išdalinti vaikams po 4 popieriaus lapus su tokiais užrašais:
• Pabudo meškiukas ir mato- kiškis jo pavėsinės stogą baigia sugriaužti.
• Atsistojo meškiukas ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, paskui suskaičiavo iki 10.
• Meškiukas pasakė: „ Aš labai supykau, kad tu sugriaužei mano stogą“.
• .Ir liko meškiukas su kiškiu labai geri draugai
Nupiešti ant kiekvieno iš lapų po meškiuką , po to iš šių lapų suklijuoti knygutę. Ją galėsite pasinaudoti, kai būsite labai supykę- knygutė padės jums prisiminti pykčio suvaldymo laiptus.
Žaidimo analizė:
• aptarti, kaip kitaip galėjo pasielgti meškiukas;
• kas tuomet galėjo nutikti;
• kodėl svarbu nesielgti impulsyviai.(1./ p54-55)

22. Pratimas.
Žaidimas: „ Agresyvus elgesys“
Tikslas: žaidimo metu vaikai turi išsiaiškinti, ką jie laiko agresyviu elgesiu.
Paskirtis : išsiaiškinti agresyvų elgesį.
Trukmė: 10-15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: popieriaus lapas ir pieštukas ( kiekvienam vaikui ).
Instrukcija: paimkite po lapą popieriaus ir užrašykite, ką, jūsų nuomonę, daro žmogus, apie kurį galima pasakyti: „ Taip, jis iš tiesų yra agresyvus“ Sugalvokite nedidelį receptą, kuriuo remiantis būtų galima ‚ „sukurti“ agresyvų vaiką. Pavyzdžiui: pora kietų kumščių, garsus kalbėjimas ir t.t.( tegul keli vaikai pademonstruoja tokio elgesio elementų, o klasė spėja, ką jie daro.)
O dabar dar pamąstykite, su kokiais agresyvaus elgesio elementais jūs susiduriate klasėje. Kas jums atrodo agresyvu? Kada jus patys išreiškiate agresyvumą? Kokiu būdu jus galite sukelti aplinkinių agresija?
Paimkite dar vieną popieriaus lapą , padalinkite jį vertikalia linija į dvi dalis. Kairėje pusėje parašykite, kaip aplinkiniai per mokykloje praleista laiką išlieja savo agresija jums. Dešinėje parašykite, kaip pasireiškia jūsų agresija kitiems mokiniams. Po reikia perskaityti ką parašė.
Žaidimo analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo agresija išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Kodėl tiek suaugę, tiek vaikai bando būti pranašesni žemindami kitus?
• Kaip elgiasi agresijos auka?
• Kaip tampama auka? Ką reikia daryti, kad ja netaptum?
• Kuo pasireikia lygybė tarp vaikų?
• Kaip galėtumėte aprašyti savo elgesį?

23. Pratimas.
Žaidimas „ Taikos kilimas“.
Tikslas: Tai mokymas diskusijų ir pokalbių būdu spręsti iškilusias problemas ir konfliktus. Pats kilimas „ taikos kilimas“ skatina vaikus atsisakyti muštynių, ašarų, ir ginčų pakeičiant juos problemų aptarimų tarpusavyje.
Paskirtis: ugdyti emocijų valdymą.
Trukmė: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 5-7 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: kilimas, graži knygutė arba žaislas.
Instrukcija: susėskite ratu. Ar galite pasakyti, dėl ko jūs daugiausiai ginčijatės? Ko nepasidalijate su broliu ar seserimi? Dėl ko ginčijatės čia klasėje? Kaip jūs jaučiatės po tokio ginčo? Kas nutinka, jei besiginčijant susikerta skirtingos nuomonės?
Kilimas rato viduryje, o ant jo padėkite gražią knygutę arba kokį nors žaislą.
Įsivaizduokite, kad ir Tomas, ir Ieva nori šio žaislo, bet jis yra tik vienas. Jie abu atsisės ant šio kilimo, o aš prisėsiu šalia, kad galėčiau jiems padėti, kai jie norės aptarti ir išspręsti šią problemą. Nė vienas iš jų neturės teisės papraščiausiai pasiimti žaislo.
Tegul abu vaikai atsisėda ant kilimo

Kas iš grupės turi pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.
Po 2 diskusijos minučių pasiūlykite vaikams papuošti „ taikos kilimą“: „ Dabar mes galime šį audeklo gabalėlį paversti mūsų grupės „ Taikos kilimu“. Aš parašysiu ant jo grupės narių vardus, o jūs turite padėti man jį papuošti“.
Šis procesas labai svarbus, nes jo metu vaikai simboliškai „ taikos kilimą“ paverčia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną kartą kilus ginčui, jie gali juo pasinaudoti norėdami taikiai išspręsti problemą. „ Taikos kilimą“ naudokite tik šiuo tikslu. Kai vaikams šis ritualas taps įprastas, jie „ taikos kilimu“ naudosis ir be jūsų pagalbos. Tai labai svarbu, nes savarankiškas problemos sprendimas yra pagrindinis šios strategijos tikslas. „ Taikos kilimas“ suteiks vaikams ramybės ir pasitikėjimu savimi, taip pat padės jiems sutelkti savo jėgas ieškoti abipusiai naudingo problemos sprendimo. Tai puikus verbalinės ir fizinės agresijos išvengimo simbolis.
Analizė:
• Kodėl mums toks svarbus „ Taikos kilimas“?
• Kas nutinka, kai ginčą laimi stipresnis?
• Kodėl ginčijantis neleistina prievarta?
• Kaip tu supranti teisingai?

24. Pratimas.
Žaidimas „ Klausymasis“
Tikslas: Šis pratimas suteikia dalyviams galimybę susipažinti vienas su kitu kuo arčiau, pasidalinti savo mintimis ir jausmais su grupe. Šis pratimas leidžia kiekvienam gauti praktikos, empatiškam klausymosi ir sukelia stiprius emocinius ryšius tarp dalyvių.

Laikas:1,5 val.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 16 suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikia.
Pratimo eiga: Grupė pasidalija į pogrupius po 8 žmones vienos lyties. Dalyviai apsupą vieną iš dalyvių, kuris 10 min. bus jų dėmesio centre. Tas, kuris centre pasakoja, ką jam reiškia būti „ vyru tarp vyrų“ arba „ moteriai tarp moterų“, „ vyrui tarp moterų“, „ moteriai tarp vyrų“. Kiti dalyviai tik klauso jo labai dėmesingai , nesikalbant tarpusavyje ir nepertraukiant. Kabėti reikia 10 min. pasibaigus laikui sugrįžti į vietą. Tokiu būdu pabus visi dalyviai.
Tai stipriai veikiantis žaidimas. Visų pirma labai retai kam pasitaiko turėti dėmesį 10 min. toks dėmesys leidžia giliau suprasti savo jausmus. Be to, tokia tema, kaip vyro ir moters vaidmuo tarp lyčių santykiuose yra aktualūs. Žmonės pradeda atskleisti savo paslėptos asmenybės aspektus. Tematika gali būti įvairi.
Analizė:
• Kaip jautiesi kalbėdamas apie save.
• Ar lengviau pasidaro kaip atskleidi savo jausmus .
• Ar pasikeičia kas nors, kaip išgirsti kitų žmonių jausmus.

25. pratimas
Žaidimas „ Supykę balionai“
Tikslas: padeda vaikui suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus. Mušinėdamas ir pradurdamas balionus vaikas gali pamatyti, pajusti ir net išgirsti susierzinimą ir pyktį, geriau suprasti jų prasmę.
Laikas.20 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:
Priemonės: balionai.
Pratimo eiga:
1.Paprašykite kiekvieno vaiko( grupės darbe)pripūsti balionus ir juos užrišti. Jei užrišti nepavyko galima padėti.
e) paaiškinkite vaikams, kad balionas gali kūną, o jame esantis oras- susierzinimą ir pykčio jausmus.
f) Paklauskite vaikų.( po to, kai jie užriš balionus), ar gali dabar oras patekti į jį ir ar gali iš jo išeitį iš jo., ir kas atsitinka, kai šie jausmai žmogui persipildo. O jeigu žmogus pergyvena susierzinimą, ir pyktį, ar gali tada likti ramus ir galvoti „ blaiviai“.
2. Pasiūlykite vaikams šokinėti ant balionų, kol jie susprogs.
a) paklauskite jų, ar galima šį pykčio išreiškimo būdą žiūrėti, kaip į pakankamai saugų, o jeigu ne, tai kodėl? Kai kurie vaikai išsigąsta sprogstančių balionų garso. Apsvarstykite su jais , ką gali reikšti šis išgąstis.
b) Paaiškinkite vaikams, kad jeigu balionas būtų žmogus, tai sprogstantis balionas galėtų reikšti kokį nors agresyvų poelgį. PVZ. kito žmogaus užpuolimą ir pan. paklauskite vaikų ar galima laikyti šį pykčio pasireiškimo būdą pakankamai saugiu.
3. pasiūlykite vaikams pripūsti dar vieną balioną, kurio nereikia užrišti, tik stipriai laikyti balioną ir neleisti orui išeiti. Ir vėl balionas simbolizuoja žmogų, o oras jo viduje – susierzinimą ir pykčio protrūkį.
4. pasiūlykite vaikams truputį išleisti iš jo oro ir vėl stipriai laikyti.
c) Atkreikite vaikų dėmesį į tai, kad balionas mažėja . „ Ar sprogo jis, kai jūs išleidote truputį oro. Ar galime šį pykčio išreiškimą būdą laikyti labiau saugesnį? Ar šiuo atveju susprogs balionas? Reikia pabrėžti tai, kad balionas liko nesugadintas ir nieko neišgąsdino, kai mes galime kontroliuoti pyktį jis niekam nekenkia.
5. pasiūlykite vaikams po truputį išleidinėti balionus, kol jose visai nebeliks oro.. kalbėdami apie tai, kas sukelia šiuo jausmus., ir rasdami adekvačius išraiškos būdus, mes galime išvengti galimų sunkumų. Kada susierzinimas ir pyktis susikaupia mumyse, vieną kartą jie gali “ ištrūkti į paviršių”, kaip oras, kuris ištrūksta iš per stipriai pripūsto baliono bei išgąsdinti arba traumuoti vaiką ir tuos, kurie yra šalia. Duokite kitų pavyzdžių –labiau saugesnių- šių jausmų išreiškimo būdų. Galite nupiešti vaivorykštę ( arba pasiūlyti vaikui ją nupiešti) ir kiekvienoje vaivorykštės spalvos juostoje užrašykite kokią nors raidę. Paklauskite vaikų, kokie “saugūs” pykčio išraiškos būdai prasideda šiomis raidėmis, kuriuos jie gali pasakyti.
6. Reikalui esant pakartokite pratimą, arba tęskite jį iki to laiko , kol vaikai neįsisavins jo pagrindinės “pamoks”.
aprašytą pratimą galima naudoti su regresyviais vaikais su tais ,kurie nekontroliuoja savo veiksmų pasireiškimus. Jį galima naudoti droviems vaikams, kurie retai reiškia nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmus ir linkę laikytį juos savyje. Vizgi , jeigu šis pratimas yra atliekamas grupėje ir tokie vaikai gėdijasi jį daryti, galima iš pradžių jiems pasiūlyti pabūti stebėtojais ir prisijungti prie kitų nuo antro užsiėmimo.
Analizė:
• Kaip jautiesi kaip šalia sprogsta balionas.
• Ar tavęs negąsdina sprogstančio baliono garsas.
• Ar tau patiko kai balionas nesprogo.

26. Pratimas.
Žaidimas „ pykčio skalė“
Tikslas: padeda vaikams atskirti tokias būsenas, kaip irzlumas ir pyktis , kad jie galėtų laiku save įspėti apie audringų ir nekontroliuojamų emocinių reakcijų pasireiškimą.

Laikas: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:1-5 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės : lenta, kreida , maišeliai su pupomis.
Pratimo eiga: lentoje pavaizduojamas taikinys. Maišeliai su pupomis atsitrenkia į sieną i atšoka su jėga , proporcingai metimo jėgai.
Pratimo pradžioje aiškinti vaikui, kad irzlumas, tai silpnas pykčio laipsnis, ir nelabai stipriai mesti maišelį su pupomis į taikinį. Po to pasiūlyti vaikui padaryti ta patį., paprašyti pagalvoti ir išsakyti ką nors, kas nelabai stipriai erzina arba pykdo. ( Jis kalba: „ Aš truputį pykstu, kada.“). Sulig žodžiais“ aš supykstu stipriau, kada.“mes paeiliui metame maišelį su didesne jėga. Ir pagaliau mes metame maišelį iš visų jėgų: „ Aš labai smarkiai supykau, kada..“ Mes galime aptarti ką vaikas jaučia susierzinimo momentu, kad jis galėtų kaip galima ankščiau identifikuoti šį jausmą.
Analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo pyktį išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Ką jautei , kai tave apėmė pyktis?

27. Pratimas.
Žaidimas „ įsivaizdavimas“
Tikslas: stresą malšinti
Laikas: nenustatytas
Kiek žmonių ir koki amžiaus: 1 suaugęs žmogus.
Priemonės: popieriaus lapas ir tušinukas.
Pratimo eiga:
Surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą
e) kasdien surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą ir tuos dalykus, kurie labiausiai jus džiugina. Tai padės susitvarkyti su stresą lydinčiomis įkyriomis mintimis.
f) Parašykite laišką tam žmogui, kurio labiausiai nemėgstate arba, kuris labiausiai jums neduoda ramybės. Jame išliekite visus savo jausmus. Tada laišką suplėšykite ir išmeskite. Tik nepamirškite išmesti.
Analizė:
• Kaip jautėtės draskydami savo nemalonius jausmus.

10 pratimas.
Žaidimas „RAMYBĖ“
Tikslas: stresą malšinti.
Laikas: 10min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 1 ar grupei suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikalingos
Pratimo eiga: Įsivaizduokite ką nors malonaus.
g) Kelis kart giliai įkvėpkite. Prisiminkite, kada ir kur buvote visiškai atsipalaidavęs. Įsivaizduokite atsidūrę toje pačioje vietoje. Pabandykite prisiminti apie ją viską, ką tik galite.
h) Įsivaizduokite žodį RAMYBĘ didžiosiomis raidėmis parašytą jums prieš akis. Sutelkite dėmesį į jį, taip, kaip jis atrodo, kaip gera būti ramiam ir atsipalaidavusiam. Nieko blogo, jei į galvą ateis ir kitų minčių. Nepaisykite jų ir vėl galvokite apie žodį RAMYBĖ.
i) Galvokite apie savo mėgstamiausią spalvą. Įsivaizduokite save saulėtą dieną žiūrintį į debesis, kurie stebuklingai keičia spalvą į jūsų mėgstamą. Įkvėpkite debesis, traukite jų spalvą į plaučius, į visą kūną. Po to iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad kartu iškvėpėte ir stresą.

Analizė:
• Ar žodis ramybė suteikė lengvumo jausmą
• Ar galima atsipalaiduoti, vien tik galvojant apie gražius dalykus.

11.pratimas „ išsiriekimas“

Tikslas: malšinti stresą.
Laikas: 5 min.
Priemonės: nereikalingos.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: įvairaus amžiaus .
Pratimo eiga: garsus rėkimas gali sumažinti stresą, nors toks būdas nerekomenduojamas, ten kur yra daug žmonių. Labai veiksmingą išsivesti klasę ar grupę į tuščią lauką , skaičiuoti iki 3 ir visiems garsiai surėkti. Išsyk pajusite palengvėjimą.
Analizė:
• Ar rėkdami pajutote palengvėjimą.

LITERATŪRA

1. R. Bubnys. Socialinės- psichologinės treniruotės. Šiauliai. 2002m. 6 dalis.
2. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. V.,1996.
3. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. – V., 2001.

LITERATŪRA

4. R. Bubnys. Socialinės- psichologinės treniruotės. Šiauliai. 2002m. 6 dalis.
5. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. V.,1996.
6. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. – V., 2001.

“..............................9
10. Žaidimas „ RAMYBĖ“..............................10
11. Pratimas. Išsirėkti..............................10
12. Literatūra..............................11

PROJEKTAS , KURĮ PASIRINKAU, EMOCIJŲ REIŠKIMO IR VALDYMO
ĮGŪDŽIAMS

1. Pratimas.
Pavadinimas: Žaidimas „ Garo nuleidimas“.
Tikslas: išvengti pykčio ir nuoskaudų, kylančių bendraujant su aplinkiniais. Šį žaidimą naudinga žaisti teigiamam klasės psichologiniam klimatui palaikyti ( kad santykiai tarp vaikų būtų atviri ir natūralūs, nesiformuotų priešiškos grupuotės). Ypač patvaru išbandyti jį grupėse, kur tvyro priešiškumo ir agresyvumo atmosfera.
Kokie įgūdžiai lavinami: pykčio suvaldymui.
Trukmė:15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: 15-20 pradinių klasių vaikų.
Reikalingos priemonės: nėra
Instrukcija: Šis žaidimas žaidžiamas taip . Susėskite ratu. Kiekvienas iš jūsų gali pasakyti likusiems, kas jam trukdo ar ant jo pyksta. Kreiptis į konkretų žmogų. Pvz.: „ Inga, man nepatinka, kai tu sakai, kad visi berniukai negeri“. Nesiteisinkite, kai kiti jums pasakys ką nors nemalonaus. Papraščiausiai atidžiai išklausykite. Kiekvienas iš jūsų sulauks savo eilės „ nuleis garą“. Jei kuris nors nieko nenori pasyti kitiems, pasakykite: „ Man nereikia „nuleisti garo“.

Kai ratas apsisuks, vaikai, kuriais skundėsi kiti, gali išsikalbėti.

O dabar pagalvokite apie tai apie tai, ką jums sakė kiti. Gal jūs galite pakeisti tai, kas trukdo kitiems.
Ar jūs išgirdote ką nors tokio, ką galėtumėte ir norėtumėte savyje pakaisti ?
Žaidimo analizė:
• Kaip tu jautiesi, kai tau sakė kažką nemalonaus ir tu negali išreikšti savo pykčio?
• Ką tu būtum daręs, jei būtum galėjęs atsakyti iškart?
• Kas iš to būtų išėję?
• Kaip reikėtų tinkamai reaguoti konkrečioje situacijoje?(62-63)

2. Pratimas.
Pavadinimas: Žingsnių, kaip susivaldyti, įvardijimas.
Tikslas: mokyti suvaldyti.
Kokie įgūdžiai lavinami: Emocijų suvaldymo.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: apie 10 pradinių klasių mokinių.
Priemonės: Rašomoji lenta ir kreida.
Instrukcija:
Žingsniai Diskusijai
1. Sustok ir suskaičiuok iki 10. Aptarti, kaip svarbu duoti sau laiko nusiraminti ir apgalvoti.
2. Pasistenk suprasti, ką jaučia tavo kūnas. Aptarti, kaip kūnas parodo, kad prarandi kontrolę ( pvz., sudrėksta delnai, pasidaro karšta).
3. Pasvarstyk, kaip tu galėtum elgtis:
a) kuriam laikui pasitraukti:
b) atlikti atsipalaiduojamuosius pratimus:
c) pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Vaikas turėtų pasiprašyti išeiti iš kambario, kol atgaus savikontrolę.
4. Pasirink tinkamiausią elgesio būdą. Aptarti, kaip pasirinkti tą, kuris suprastų.
( p.63)
3. Pratimas.
Žaidimas: „ Pykčio laiptai“.

Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Paskirtis: pykčiui suvaldyti.
Trukmė: 20min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 vaikų.
Priemonės: Paruošti popieriaus su pasakojimo fragmentais ir spalvosimo pieštukai arba flomasteriai.
Instrukcija: Perskaityti istorija:
„ Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po jo ir užmigo. Pro šalį bėgo kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu, kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Vaikams įvardijami 4 pykčio suvaldymo laiptai ( kuriais pasinaudojo meškiukas):
• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti.
• Suskaičiuoti iki 10.
• Tinkamai pasakyti, kad pyksti.
• Atsipalaiduoti ir nueiti šalin.
• Toliau išdalinti vaikams po 4 popieriaus lapus su tokiais užrašais:
• Pabudo meškiukas ir mato- kiškis jo pavėsinės stogą baigia sugriaužti.
• Atsistojo meškiukas ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, paskui suskaičiavo iki 10.
• Meškiukas pasakė: „ Aš labai supykau, kad tu sugriaužei mano stogą“.
• .Ir liko meškiukas su kiškiu labai geri draugai
Nupiešti ant kiekvieno iš lapų po meškiuką , po to iš šių lapų suklijuoti knygutę. Ją galėsite pasinaudoti, kai būsite labai supykę- knygutė padės jums prisiminti pykčio suvaldymo laiptus.
Žaidimo analizė:
• aptarti, kaip kitaip galėjo pasielgti meškiukas;
• kas tuomet galėjo nutikti;
• kodėl svarbu nesielgti impulsyviai.(1./ p54-55)

4. Pratimas.
Žaidimas: „ Agresyvus elgesys“
Tikslas: žaidimo metu vaikai turi išsiaiškinti, ką jie laiko agresyviu elgesiu.
Paskirtis : išsiaiškinti agresyvų elgesį.
Trukmė: 10-15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: popieriaus lapas ir pieštukas ( kiekvienam vaikui ).
Instrukcija: paimkite po lapą popieriaus ir užrašykite, ką, jūsų nuomonę, daro žmogus, apie kurį galima pasakyti: „ Taip, jis iš tiesų yra agresyvus“ Sugalvokite nedidelį receptą, kuriuo remiantis būtų galima ‚ „sukurti“ agresyvų vaiką. Pavyzdžiui: pora kietų kumščių, garsus kalbėjimas ir t.t.( tegul keli vaikai pademonstruoja tokio elgesio elementų, o klasė spėja, ką jie daro.)
O dabar dar pamąstykite, su kokiais agresyvaus elgesio elementais jūs susiduriate klasėje. Kas jums atrodo agresyvu? Kada jus patys išreiškiate agresyvumą? Kokiu būdu jus galite sukelti aplinkinių agresija?
Paimkite dar vieną popieriaus lapą , padalinkite jį vertikalia linija į dvi dalis. Kairėje pusėje parašykite, kaip aplinkiniai per mokykloje praleista laiką išlieja savo agresija jums. Dešinėje parašykite, kaip pasireiškia jūsų agresija kitiems mokiniams. Po reikia perskaityti ką parašė.
Žaidimo analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo agresija išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Kodėl tiek suaugę, tiek vaikai bando būti pranašesni žemindami kitus?
• Kaip elgiasi agresijos auka?
• Kaip tampama auka? Ką reikia daryti, kad ja netaptum?
• Kuo pasireikia lygybė tarp vaikų?
• Kaip galėtumėte aprašyti savo elgesį?

5. Pratimas.
Žaidimas „ Taikos kilimas“.
Tikslas: Tai mokymas diskusijų ir pokalbių būdu spręsti iškilusias problemas ir konfliktus. Pats kilimas „ taikos kilimas“ skatina vaikus atsisakyti muštynių, ašarų, ir ginčų pakeičiant juos problemų aptarimų tarpusavyje.
Paskirtis: ugdyti emocijų valdymą.
Trukmė: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 5-7 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: kilimas, graži knygutė arba žaislas.
Instrukcija: susėskite ratu. Ar galite pasakyti, dėl ko jūs daugiausiai ginčijatės? Ko nepasidalijate su broliu ar seserimi? Dėl ko ginčijatės čia klasėje? Kaip jūs jaučiatės po tokio ginčo? Kas nutinka, jei besiginčijant susikerta skirtingos nuomonės?
Kilimas rato viduryje, o ant jo padėkite gražią knygutę arba kokį nors žaislą.
Įsivaizduokite, kad ir Tomas, ir Ieva nori šio žaislo, bet jis yra tik vienas. Jie abu atsisės ant šio kilimo, o aš prisėsiu šalia, kad galėčiau jiems padėti, kai jie norės aptarti ir išspręsti šią problemą. Nė vienas iš jų neturės teisės papraščiausiai pasiimti žaislo.
Tegul abu vaikai atsisėda ant kilimo

Kas iš grupės turi pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.
Po 2 diskusijos minučių pasiūlykite vaikams papuošti „ taikos kilimą“: „ Dabar mes galime šį audeklo gabalėlį paversti mūsų grupės „ Taikos kilimu“. Aš parašysiu ant jo grupės narių vardus, o jūs turite padėti man jį papuošti“.
Šis procesas labai svarbus, nes jo metu vaikai simboliškai „ taikos kilimą“ paverčia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną kartą kilus ginčui, jie gali juo pasinaudoti norėdami taikiai išspręsti problemą. „ Taikos kilimą“ naudokite tik šiuo tikslu. Kai vaikams šis ritualas taps įprastas, jie „ taikos kilimu“ naudosis ir be jūsų pagalbos. Tai labai svarbu, nes savarankiškas problemos sprendimas yra pagrindinis šios strategijos tikslas. „ Taikos kilimas“ suteiks vaikams ramybės ir pasitikėjimu savimi, taip pat padės jiems sutelkti savo jėgas ieškoti abipusiai naudingo problemos sprendimo. Tai puikus verbalinės ir fizinės agresijos išvengimo simbolis.
Analizė:
• Kodėl mums toks svarbus „ Taikos kilimas“?
• Kas nutinka, kai ginčą laimi stipresnis?
• Kodėl ginčijantis neleistina prievarta?
• Kaip tu supranti teisingai?

6. Pratimas.
Žaidimas „ Klausymasis“
Tikslas: Šis pratimas suteikia dalyviams galimybę susipažinti vienas su kitu kuo arčiau, pasidalinti savo mintimis ir jausmais su grupe. Šis pratimas leidžia kiekvienam gauti praktikos, empatiškam klausymosi ir sukelia stiprius emocinius ryšius tarp dalyvių.

Laikas:1,5 val.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 16 suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikia.
Pratimo eiga: Grupė pasidalija į pogrupius po 8 žmones vienos lyties. Dalyviai apsupą vieną iš dalyvių, kuris 10 min. bus jų dėmesio centre. Tas, kuris centre pasakoja, ką jam reiškia būti „ vyru tarp vyrų“ arba „ moteriai tarp moterų“, „ vyrui tarp moterų“, „ moteriai tarp vyrų“. Kiti dalyviai tik klauso jo labai dėmesingai , nesikalbant tarpusavyje ir nepertraukiant. Kabėti reikia 10 min. pasibaigus laikui sugrįžti į vietą. Tokiu būdu pabus visi dalyviai.
Tai stipriai veikiantis žaidimas. Visų pirma labai retai kam pasitaiko turėti dėmesį 10 min. toks dėmesys leidžia giliau suprasti savo jausmus. Be to, tokia tema, kaip vyro ir moters vaidmuo tarp lyčių santykiuose yra aktualūs. Žmonės pradeda atskleisti savo paslėptos asmenybės aspektus. Tematika gali būti įvairi.
Analizė:
• Kaip jautiesi kalbėdamas apie save.
• Ar lengviau pasidaro kaip atskleidi savo jausmus .
• Ar pasikeičia kas nors, kaip išgirsti kitų žmonių jausmus.

7. pratimas
Žaidimas „ Supykę balionai“
Tikslas: padeda vaikui suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus. Mušinėdamas ir pradurdamas balionus vaikas gali pamatyti, pajusti ir net išgirsti susierzinimą ir pyktį, geriau suprasti jų prasmę.
Laikas.20 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:
Priemonės: balionai.
Pratimo eiga:
1.Paprašykite kiekvieno vaiko( grupės darbe)pripūsti balionus ir juos užrišti. Jei užrišti nepavyko galima padėti.
a) paaiškinkite vaikams, kad balionas gali kūną, o jame esantis oras- susierzinimą ir pykčio jausmus.
b) Paklauskite vaikų.( po to, kai jie užriš balionus), ar gali dabar oras patekti į jį ir ar gali iš jo išeitį iš jo., ir kas atsitinka, kai šie jausmai žmogui persipildo. O jeigu žmogus pergyvena susierzinimą, ir pyktį, ar gali tada likti ramus ir galvoti „ blaiviai“.
2. Pasiūlykite vaikams šokinėti ant balionų, kol jie susprogs.
a) paklauskite jų, ar galima šį pykčio išreiškimo būdą žiūrėti, kaip į pakankamai saugų, o jeigu ne, tai kodėl? Kai kurie vaikai išsigąsta sprogstančių balionų garso. Apsvarstykite su jais , ką gali reikšti šis išgąstis.
b) Paaiškinkite vaikams, kad jeigu balionas būtų žmogus, tai sprogstantis balionas galėtų reikšti kokį nors agresyvų poelgį. PVZ. kito žmogaus užpuolimą ir pan. paklauskite vaikų ar galima laikyti šį pykčio pasireiškimo būdą pakankamai saugiu.
3. pasiūlykite vaikams pripūsti dar vieną balioną, kurio nereikia užrišti, tik stipriai laikyti balioną ir neleisti orui išeiti. Ir vėl balionas simbolizuoja žmogų, o oras jo viduje – susierzinimą ir pykčio protrūkį.
4. pasiūlykite vaikams truputį išleisti iš jo oro ir vėl stipriai laikyti.
a) Atkreikite vaikų dėmesį į tai, kad balionas mažėja . „ Ar sprogo jis, kai jūs išleidote truputį oro. Ar galime šį pykčio išreiškimą būdą laikyti labiau saugesnį? Ar šiuo atveju susprogs balionas? Reikia pabrėžti tai, kad balionas liko nesugadintas ir nieko neišgąsdino, kai mes galime kontroliuoti pyktį jis niekam nekenkia.
5. pasiūlykite vaikams po truputį išleidinėti balionus, kol jose visai nebeliks oro.. kalbėdami apie tai, kas sukelia šiuo jausmus., ir rasdami adekvačius išraiškos būdus, mes galime išvengti galimų sunkumų. Kada susierzinimas ir pyktis susikaupia mumyse, vieną kartą jie gali “ ištrūkti į paviršių”, kaip oras, kuris ištrūksta iš per stipriai pripūsto baliono bei išgąsdinti arba traumuoti vaiką ir tuos, kurie yra šalia. Duokite kitų pavyzdžių –labiau saugesnių- šių jausmų išreiškimo būdų. Galite nupiešti vaivorykštę ( arba pasiūlyti vaikui ją nupiešti) ir kiekvienoje vaivorykštės spalvos juostoje užrašykite kokią nors raidę. Paklauskite vaikų, kokie “saugūs” pykčio išraiškos būdai prasideda šiomis raidėmis, kuriuos jie gali pasakyti.
6. Reikalui esant pakartokite pratimą, arba tęskite jį iki to laiko , kol vaikai neįsisavins jo pagrindinės “pamoks”.
aprašytą pratimą galima naudoti su regresyviais vaikais su tais ,kurie nekontroliuoja savo veiksmų pasireiškimus. Jį galima naudoti droviems vaikams, kurie retai reiškia nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmus ir linkę laikytį juos savyje. Vizgi , jeigu šis pratimas yra atliekamas grupėje ir tokie vaikai gėdijasi jį daryti, galima iš pradžių jiems pasiūlyti pabūti stebėtojais ir prisijungti prie kitų nuo antro užsiėmimo.
Analizė:
• Kaip jautiesi kaip šalia sprogsta balionas.
• Ar tavęs negąsdina sprogstančio baliono garsas.
• Ar tau patiko kai balionas nesprogo.

8. Pratimas.
Žaidimas „ pykčio skalė“
Tikslas: padeda vaikams atskirti tokias būsenas, kaip irzlumas ir pyktis , kad jie galėtų laiku save įspėti apie audringų ir nekontroliuojamų emocinių reakcijų pasireiškimą.

Laikas: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:1-5 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės : lenta, kreida , maišeliai su pupomis.
Pratimo eiga: lentoje pavaizduojamas taikinys. Maišeliai su pupomis atsitrenkia į sieną i atšoka su jėga , proporcingai metimo jėgai.
Pratimo pradžioje aiškinti vaikui, kad irzlumas, tai silpnas pykčio laipsnis, ir nelabai stipriai mesti maišelį su pupomis į taikinį. Po to pasiūlyti vaikui padaryti ta patį., paprašyti pagalvoti ir išsakyti ką nors, kas nelabai stipriai erzina arba pykdo. ( Jis kalba: „ Aš truputį pykstu, kada.“). Sulig žodžiais“ aš supykstu stipriau, kada.“mes paeiliui metame maišelį su didesne jėga. Ir pagaliau mes metame maišelį iš visų jėgų: „ Aš labai smarkiai supykau, kada..“ Mes galime aptarti ką vaikas jaučia susierzinimo momentu, kad jis galėtų kaip galima ankščiau identifikuoti šį jausmą.
Analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo pyktį išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Ką jautei , kai tave apėmė pyktis?

9. Pratimas.
Žaidimas „ įsivaizdavimas“
Tikslas: stresą malšinti
Laikas: nenustatytas
Kiek žmonių ir koki amžiaus: 1 suaugęs žmogus.
Priemonės: popieriaus lapas ir tušinukas.
Pratimo eiga:
Surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą
a) kasdien surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą ir tuos dalykus, kurie labiausiai jus džiugina. Tai padės susitvarkyti su stresą lydinčiomis įkyriomis mintimis.
b) Parašykite laišką tam žmogui, kurio labiausiai nemėgstate arba, kuris labiausiai jums neduoda ramybės. Jame išliekite visus savo jausmus. Tada laišką suplėšykite ir išmeskite. Tik nepamirškite išmesti.
Analizė:
• Kaip jautėtės draskydami savo nemalonius jausmus.

10 pratimas.
Žaidimas „RAMYBĖ“
Tikslas: stresą malšinti.
Laikas: 10min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 1 ar grupei suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikalingos
Pratimo eiga: Įsivaizduokite ką nors malonaus.
a) Kelis kart giliai įkvėpkite. Prisiminkite, kada ir kur buvote visiškai atsipalaidavęs. Įsivaizduokite atsidūrę toje pačioje vietoje. Pabandykite prisiminti apie ją viską, ką tik galite.
b) Įsivaizduokite žodį RAMYBĘ didžiosiomis raidėmis parašytą jums prieš akis. Sutelkite dėmesį į jį, taip, kaip jis atrodo, kaip gera būti ramiam ir atsipalaidavusiam. Nieko blogo, jei į galvą ateis ir kitų minčių. Nepaisykite jų ir vėl galvokite apie žodį RAMYBĖ.
c) Galvokite apie savo mėgstamiausią spalvą. Įsivaizduokite save saulėtą dieną žiūrintį į debesis, kurie stebuklingai keičia spalvą į jūsų mėgstamą. Įkvėpkite debesis, traukite jų spalvą į plaučius, į visą kūną. Po to iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad kartu iškvėpėte ir stresą.

Analizė:
• Ar žodis ramybė suteikė lengvumo jausmą
• Ar galima atsipalaiduoti, vien tik galvojant apie gražius dalykus.

11.pratimas „ išsiriekimas“

Tikslas: malšinti stresą.
Laikas: 5 min.
Priemonės: nereikalingos.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: įvairaus amžiaus .
Pratimo eiga: garsus rėkimas gali sumažinti stresą, nors toks būdas nerekomenduojamas, ten kur yra daug žmonių. Labai veiksmingą išsivesti klasę ar grupę į tuščią lauką , skaičiuoti iki 3 ir visiems garsiai surėkti. Išsyk pajusite palengvėjimą.
Analizė:
• Ar rėkdami pajutote palengvėjimą.

LITERATŪRA

1. R. Bubnys. Socialinės- psichologinės treniruotės. Šiauliai. 2002m. 6 dalis.
2. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. V.,1996.
3. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. – V., 2001.

10 bzlu

Šiauliai
2004

TURINYS

13. Žaidimas „Garo nuleidimas“..............................3
14. Pratimas. Žingsnių, kaip susivaldyti įvardijimas.......................3
15. Žaidimas „ Pykčio laiptai“..............................4
16. Žaidimas „ Agresyvus elgesys“..............................5
17. Žaidimas „ Taikos kilimas“..............................6
18. Žaidimas „ Klausymasis“..............................7
19. Žaidimas „ Supykę balionai“..............................7
20. Žaidimas „ Pykčio skalė“..............................9
21. Žaidimas „ Įsivaizdavimas“..............................9
22. Žaidimas „ RAMYBĖ“..............................10
23. Pratimas. Išsirėkti..............................10
24. Literatūra..............................11

PROJEKTAS , KURĮ PASIRINKAU, EMOCIJŲ REIŠKIMO IR VALDYMO
ĮGŪDŽIAMS

10. Pratimas.
Pavadinimas: Žaidimas „ Garo nuleidimas“.
Tikslas: išvengti pykčio ir nuoskaudų, kylančių bendraujant su aplinkiniais. Šį žaidimą naudinga žaisti teigiamam klasės psichologiniam klimatui palaikyti ( kad santykiai tarp vaikų būtų atviri ir natūralūs, nesiformuotų priešiškos grupuotės). Ypač patvaru išbandyti jį grupėse, kur tvyro priešiškumo ir agresyvumo atmosfera.
Kokie įgūdžiai lavinami: pykčio suvaldymui.
Trukmė:15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: 15-20 pradinių klasių vaikų.
Reikalingos priemonės: nėra
Instrukcija: Šis žaidimas žaidžiamas taip . Susėskite ratu. Kiekvienas iš jūsų gali pasakyti likusiems, kas jam trukdo ar ant jo pyksta. Kreiptis į konkretų žmogų. Pvz.: „ Inga, man nepatinka, kai tu sakai, kad visi berniukai negeri“. Nesiteisinkite, kai kiti jums pasakys ką nors nemalonaus. Papraščiausiai atidžiai išklausykite. Kiekvienas iš jūsų sulauks savo eilės „ nuleis garą“. Jei kuris nors nieko nenori pasyti kitiems, pasakykite: „ Man nereikia „nuleisti garo“.

Kai ratas apsisuks, vaikai, kuriais skundėsi kiti, gali išsikalbėti.

O dabar pagalvokite apie tai apie tai, ką jums sakė kiti. Gal jūs galite pakeisti tai, kas trukdo kitiems.
Ar jūs išgirdote ką nors tokio, ką galėtumėte ir norėtumėte savyje pakaisti ?
Žaidimo analizė:
• Kaip tu jautiesi, kai tau sakė kažką nemalonaus ir tu negali išreikšti savo pykčio?
• Ką tu būtum daręs, jei būtum galėjęs atsakyti iškart?
• Kas iš to būtų išėję?
• Kaip reikėtų tinkamai reaguoti konkrečioje situacijoje?(62-63)

11. Pratimas.
Pavadinimas: Žingsnių, kaip susivaldyti, įvardijimas.
Tikslas: mokyti suvaldyti.
Kokie įgūdžiai lavinami: Emocijų suvaldymo.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: apie 10 pradinių klasių mokinių.
Priemonės: Rašomoji lenta ir kreida.
Instrukcija:
Žingsniai Diskusijai
1. Sustok ir suskaičiuok iki 10. Aptarti, kaip svarbu duoti sau laiko nusiraminti ir apgalvoti.
2. Pasistenk suprasti, ką jaučia tavo kūnas. Aptarti, kaip kūnas parodo, kad prarandi kontrolę ( pvz., sudrėksta delnai, pasidaro karšta).
3. Pasvarstyk, kaip tu galėtum elgtis:
a) kuriam laikui pasitraukti:
b) atlikti atsipalaiduojamuosius pratimus:
c) pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Vaikas turėtų pasiprašyti išeiti iš kambario, kol atgaus savikontrolę.
4. Pasirink tinkamiausią elgesio būdą. Aptarti, kaip pasirinkti tą, kuris suprastų.
( p.63)
12. Pratimas.
Žaidimas: „ Pykčio laiptai“.

Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Paskirtis: pykčiui suvaldyti.
Trukmė: 20min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 vaikų.
Priemonės: Paruošti popieriaus su pasakojimo fragmentais ir spalvosimo pieštukai arba flomasteriai.
Instrukcija: Perskaityti istorija:
„ Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po jo ir užmigo. Pro šalį bėgo kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu, kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Vaikams įvardijami 4 pykčio suvaldymo laiptai ( kuriais pasinaudojo meškiukas):
• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti.
• Suskaičiuoti iki 10.
• Tinkamai pasakyti, kad pyksti.
• Atsipalaiduoti ir nueiti šalin.
• Toliau išdalinti vaikams po 4 popieriaus lapus su tokiais užrašais:
• Pabudo meškiukas ir mato- kiškis jo pavėsinės stogą baigia sugriaužti.
• Atsistojo meškiukas ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, paskui suskaičiavo iki 10.
• Meškiukas pasakė: „ Aš labai supykau, kad tu sugriaužei mano stogą“.
• .Ir liko meškiukas su kiškiu labai geri draugai
Nupiešti ant kiekvieno iš lapų po meškiuką , po to iš šių lapų suklijuoti knygutę. Ją galėsite pasinaudoti, kai būsite labai supykę- knygutė padės jums prisiminti pykčio suvaldymo laiptus.
Žaidimo analizė:
• aptarti, kaip kitaip galėjo pasielgti meškiukas;
• kas tuomet galėjo nutikti;
• kodėl svarbu nesielgti impulsyviai.(1./ p54-55)

13. Pratimas.
Žaidimas: „ Agresyvus elgesys“
Tikslas: žaidimo metu vaikai turi išsiaiškinti, ką jie laiko agresyviu elgesiu.
Paskirtis : išsiaiškinti agresyvų elgesį.
Trukmė: 10-15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: popieriaus lapas ir pieštukas ( kiekvienam vaikui ).
Instrukcija: paimkite po lapą popieriaus ir užrašykite, ką, jūsų nuomonę, daro žmogus, apie kurį galima pasakyti: „ Taip, jis iš tiesų yra agresyvus“ Sugalvokite nedidelį receptą, kuriuo remiantis būtų galima ‚ „sukurti“ agresyvų vaiką. Pavyzdžiui: pora kietų kumščių, garsus kalbėjimas ir t.t.( tegul keli vaikai pademonstruoja tokio elgesio elementų, o klasė spėja, ką jie daro.)
O dabar dar pamąstykite, su kokiais agresyvaus elgesio elementais jūs susiduriate klasėje. Kas jums atrodo agresyvu? Kada jus patys išreiškiate agresyvumą? Kokiu būdu jus galite sukelti aplinkinių agresija?
Paimkite dar vieną popieriaus lapą , padalinkite jį vertikalia linija į dvi dalis. Kairėje pusėje parašykite, kaip aplinkiniai per mokykloje praleista laiką išlieja savo agresija jums. Dešinėje parašykite, kaip pasireiškia jūsų agresija kitiems mokiniams. Po reikia perskaityti ką parašė.
Žaidimo analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo agresija išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Kodėl tiek suaugę, tiek vaikai bando būti pranašesni žemindami kitus?
• Kaip elgiasi agresijos auka?
• Kaip tampama auka? Ką reikia daryti, kad ja netaptum?
• Kuo pasireikia lygybė tarp vaikų?
• Kaip galėtumėte aprašyti savo elgesį?

14. Pratimas.
Žaidimas „ Taikos kilimas“.
Tikslas: Tai mokymas diskusijų ir pokalbių būdu spręsti iškilusias problemas ir konfliktus. Pats kilimas „ taikos kilimas“ skatina vaikus atsisakyti muštynių, ašarų, ir ginčų pakeičiant juos problemų aptarimų tarpusavyje.
Paskirtis: ugdyti emocijų valdymą.
Trukmė: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 5-7 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: kilimas, graži knygutė arba žaislas.
Instrukcija: susėskite ratu. Ar galite pasakyti, dėl ko jūs daugiausiai ginčijatės? Ko nepasidalijate su broliu ar seserimi? Dėl ko ginčijatės čia klasėje? Kaip jūs jaučiatės po tokio ginčo? Kas nutinka, jei besiginčijant susikerta skirtingos nuomonės?
Kilimas rato viduryje, o ant jo padėkite gražią knygutę arba kokį nors žaislą.
Įsivaizduokite, kad ir Tomas, ir Ieva nori šio žaislo, bet jis yra tik vienas. Jie abu atsisės ant šio kilimo, o aš prisėsiu šalia, kad galėčiau jiems padėti, kai jie norės aptarti ir išspręsti šią problemą. Nė vienas iš jų neturės teisės papraščiausiai pasiimti žaislo.
Tegul abu vaikai atsisėda ant kilimo

Kas iš grupės turi pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.
Po 2 diskusijos minučių pasiūlykite vaikams papuošti „ taikos kilimą“: „ Dabar mes galime šį audeklo gabalėlį paversti mūsų grupės „ Taikos kilimu“. Aš parašysiu ant jo grupės narių vardus, o jūs turite padėti man jį papuošti“.
Šis procesas labai svarbus, nes jo metu vaikai simboliškai „ taikos kilimą“ paverčia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną kartą kilus ginčui, jie gali juo pasinaudoti norėdami taikiai išspręsti problemą. „ Taikos kilimą“ naudokite tik šiuo tikslu. Kai vaikams šis ritualas taps įprastas, jie „ taikos kilimu“ naudosis ir be jūsų pagalbos. Tai labai svarbu, nes savarankiškas problemos sprendimas yra pagrindinis šios strategijos tikslas. „ Taikos kilimas“ suteiks vaikams ramybės ir pasitikėjimu savimi, taip pat padės jiems sutelkti savo jėgas ieškoti abipusiai naudingo problemos sprendimo. Tai puikus verbalinės ir fizinės agresijos išvengimo simbolis.
Analizė:
• Kodėl mums toks svarbus „ Taikos kilimas“?
• Kas nutinka, kai ginčą laimi stipresnis?
• Kodėl ginčijantis neleistina prievarta?
• Kaip tu supranti teisingai?

15. Pratimas.
Žaidimas „ Klausymasis“
Tikslas: Šis pratimas suteikia dalyviams galimybę susipažinti vienas su kitu kuo arčiau, pasidalinti savo mintimis ir jausmais su grupe. Šis pratimas leidžia kiekvienam gauti praktikos, empatiškam klausymosi ir sukelia stiprius emocinius ryšius tarp dalyvių.

Laikas:1,5 val.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 16 suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikia.
Pratimo eiga: Grupė pasidalija į pogrupius po 8 žmones vienos lyties. Dalyviai apsupą vieną iš dalyvių, kuris 10 min. bus jų dėmesio centre. Tas, kuris centre pasakoja, ką jam reiškia būti „ vyru tarp vyrų“ arba „ moteriai tarp moterų“, „ vyrui tarp moterų“, „ moteriai tarp vyrų“. Kiti dalyviai tik klauso jo labai dėmesingai , nesikalbant tarpusavyje ir nepertraukiant. Kabėti reikia 10 min. pasibaigus laikui sugrįžti į vietą. Tokiu būdu pabus visi dalyviai.
Tai stipriai veikiantis žaidimas. Visų pirma labai retai kam pasitaiko turėti dėmesį 10 min. toks dėmesys leidžia giliau suprasti savo jausmus. Be to, tokia tema, kaip vyro ir moters vaidmuo tarp lyčių santykiuose yra aktualūs. Žmonės pradeda atskleisti savo paslėptos asmenybės aspektus. Tematika gali būti įvairi.
Analizė:
• Kaip jautiesi kalbėdamas apie save.
• Ar lengviau pasidaro kaip atskleidi savo jausmus .
• Ar pasikeičia kas nors, kaip išgirsti kitų žmonių jausmus.

16. pratimas
Žaidimas „ Supykę balionai“
Tikslas: padeda vaikui suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus. Mušinėdamas ir pradurdamas balionus vaikas gali pamatyti, pajusti ir net išgirsti susierzinimą ir pyktį, geriau suprasti jų prasmę.
Laikas.20 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:
Priemonės: balionai.
Pratimo eiga:
1.Paprašykite kiekvieno vaiko( grupės darbe)pripūsti balionus ir juos užrišti. Jei užrišti nepavyko galima padėti.
c) paaiškinkite vaikams, kad balionas gali kūną, o jame esantis oras- susierzinimą ir pykčio jausmus.
d) Paklauskite vaikų.( po to, kai jie užriš balionus), ar gali dabar oras patekti į jį ir ar gali iš jo išeitį iš jo., ir kas atsitinka, kai šie jausmai žmogui persipildo. O jeigu žmogus pergyvena susierzinimą, ir pyktį, ar gali tada likti ramus ir galvoti „ blaiviai“.
2. Pasiūlykite vaikams šokinėti ant balionų, kol jie susprogs.
a) paklauskite jų, ar galima šį pykčio išreiškimo būdą žiūrėti, kaip į pakankamai saugų, o jeigu ne, tai kodėl? Kai kurie vaikai išsigąsta sprogstančių balionų garso. Apsvarstykite su jais , ką gali reikšti šis išgąstis.
b) Paaiškinkite vaikams, kad jeigu balionas būtų žmogus, tai sprogstantis balionas galėtų reikšti kokį nors agresyvų poelgį. PVZ. kito žmogaus užpuolimą ir pan. paklauskite vaikų ar galima laikyti šį pykčio pasireiškimo būdą pakankamai saugiu.
3. pasiūlykite vaikams pripūsti dar vieną balioną, kurio nereikia užrišti, tik stipriai laikyti balioną ir neleisti orui išeiti. Ir vėl balionas simbolizuoja žmogų, o oras jo viduje – susierzinimą ir pykčio protrūkį.
4. pasiūlykite vaikams truputį išleisti iš jo oro ir vėl stipriai laikyti.
b) Atkreikite vaikų dėmesį į tai, kad balionas mažėja . „ Ar sprogo jis, kai jūs išleidote truputį oro. Ar galime šį pykčio išreiškimą būdą laikyti labiau saugesnį? Ar šiuo atveju susprogs balionas? Reikia pabrėžti tai, kad balionas liko nesugadintas ir nieko neišgąsdino, kai mes galime kontroliuoti pyktį jis niekam nekenkia.
5. pasiūlykite vaikams po truputį išleidinėti balionus, kol jose visai nebeliks oro.. kalbėdami apie tai, kas sukelia šiuo jausmus., ir rasdami adekvačius išraiškos būdus, mes galime išvengti galimų sunkumų. Kada susierzinimas ir pyktis susikaupia mumyse, vieną kartą jie gali “ ištrūkti į paviršių”, kaip oras, kuris ištrūksta iš per stipriai pripūsto baliono bei išgąsdinti arba traumuoti vaiką ir tuos, kurie yra šalia. Duokite kitų pavyzdžių –labiau saugesnių- šių jausmų išreiškimo būdų. Galite nupiešti vaivorykštę ( arba pasiūlyti vaikui ją nupiešti) ir kiekvienoje vaivorykštės spalvos juostoje užrašykite kokią nors raidę. Paklauskite vaikų, kokie “saugūs” pykčio išraiškos būdai prasideda šiomis raidėmis, kuriuos jie gali pasakyti.
6. Reikalui esant pakartokite pratimą, arba tęskite jį iki to laiko , kol vaikai neįsisavins jo pagrindinės “pamoks”.
aprašytą pratimą galima naudoti su regresyviais vaikais su tais ,kurie nekontroliuoja savo veiksmų pasireiškimus. Jį galima naudoti droviems vaikams, kurie retai reiškia nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmus ir linkę laikytį juos savyje. Vizgi , jeigu šis pratimas yra atliekamas grupėje ir tokie vaikai gėdijasi jį daryti, galima iš pradžių jiems pasiūlyti pabūti stebėtojais ir prisijungti prie kitų nuo antro užsiėmimo.
Analizė:
• Kaip jautiesi kaip šalia sprogsta balionas.
• Ar tavęs negąsdina sprogstančio baliono garsas.
• Ar tau patiko kai balionas nesprogo.

17. Pratimas.
Žaidimas „ pykčio skalė“
Tikslas: padeda vaikams atskirti tokias būsenas, kaip irzlumas ir pyktis , kad jie galėtų laiku save įspėti apie audringų ir nekontroliuojamų emocinių reakcijų pasireiškimą.

Laikas: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:1-5 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės : lenta, kreida , maišeliai su pupomis.
Pratimo eiga: lentoje pavaizduojamas taikinys. Maišeliai su pupomis atsitrenkia į sieną i atšoka su jėga , proporcingai metimo jėgai.
Pratimo pradžioje aiškinti vaikui, kad irzlumas, tai silpnas pykčio laipsnis, ir nelabai stipriai mesti maišelį su pupomis į taikinį. Po to pasiūlyti vaikui padaryti ta patį., paprašyti pagalvoti ir išsakyti ką nors, kas nelabai stipriai erzina arba pykdo. ( Jis kalba: „ Aš truputį pykstu, kada.“). Sulig žodžiais“ aš supykstu stipriau, kada.“mes paeiliui metame maišelį su didesne jėga. Ir pagaliau mes metame maišelį iš visų jėgų: „ Aš labai smarkiai supykau, kada..“ Mes galime aptarti ką vaikas jaučia susierzinimo momentu, kad jis galėtų kaip galima ankščiau identifikuoti šį jausmą.
Analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo pyktį išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Ką jautei , kai tave apėmė pyktis?

18. Pratimas.
Žaidimas „ įsivaizdavimas“
Tikslas: stresą malšinti
Laikas: nenustatytas
Kiek žmonių ir koki amžiaus: 1 suaugęs žmogus.
Priemonės: popieriaus lapas ir tušinukas.
Pratimo eiga:
Surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą
c) kasdien surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą ir tuos dalykus, kurie labiausiai jus džiugina. Tai padės susitvarkyti su stresą lydinčiomis įkyriomis mintimis.
d) Parašykite laišką tam žmogui, kurio labiausiai nemėgstate arba, kuris labiausiai jums neduoda ramybės. Jame išliekite visus savo jausmus. Tada laišką suplėšykite ir išmeskite. Tik nepamirškite išmesti.
Analizė:
• Kaip jautėtės draskydami savo nemalonius jausmus.

10 pratimas.
Žaidimas „RAMYBĖ“
Tikslas: stresą malšinti.
Laikas: 10min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 1 ar grupei suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikalingos
Pratimo eiga: Įsivaizduokite ką nors malonaus.
d) Kelis kart giliai įkvėpkite. Prisiminkite, kada ir kur buvote visiškai atsipalaidavęs. Įsivaizduokite atsidūrę toje pačioje vietoje. Pabandykite prisiminti apie ją viską, ką tik galite.
e) Įsivaizduokite žodį RAMYBĘ didžiosiomis raidėmis parašytą jums prieš akis. Sutelkite dėmesį į jį, taip, kaip jis atrodo, kaip gera būti ramiam ir atsipalaidavusiam. Nieko blogo, jei į galvą ateis ir kitų minčių. Nepaisykite jų ir vėl galvokite apie žodį RAMYBĖ.
f) Galvokite apie savo mėgstamiausią spalvą. Įsivaizduokite save saulėtą dieną žiūrintį į debesis, kurie stebuklingai keičia spalvą į jūsų mėgstamą. Įkvėpkite debesis, traukite jų spalvą į plaučius, į visą kūną. Po to iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad kartu iškvėpėte ir stresą.

Analizė:
• Ar žodis ramybė suteikė lengvumo jausmą
• Ar galima atsipalaiduoti, vien tik galvojant apie gražius dalykus.

11.pratimas „ išsiriekimas“

Tikslas: malšinti stresą.
Laikas: 5 min.
Priemonės: nereikalingos.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: įvairaus amžiaus .
Pratimo eiga: garsus rėkimas gali sumažinti stresą, nors toks būdas nerekomenduojamas, ten kur yra daug žmonių. Labai veiksmingą išsivesti klasę ar grupę į tuščią lauką , skaičiuoti iki 3 ir visiems garsiai surėkti. Išsyk pajusite palengvėjimą.
Analizė:
• Ar rėkdami pajutote palengvėjimą.

10 bzlu

Šiauliai
2004

TURINYS

25. Žaidimas „Garo nuleidimas“..............................3
26. Pratimas. Žingsnių, kaip susivaldyti įvardijimas.......................3
27. Žaidimas „ Pykčio laiptai“..............................4
28. Žaidimas „ Agresyvus elgesys“..............................5
29. Žaidimas „ Taikos kilimas“..............................6
30. Žaidimas „ Klausymasis“..............................7
31. Žaidimas „ Supykę balionai“..............................7
32. Žaidimas „ Pykčio skalė“..............................9
33. Žaidimas „ Įsivaizdavimas“..............................9
34. Žaidimas „ RAMYBĖ“..............................10
35. Pratimas. Išsirėkti..............................10
36. Literatūra..............................11

PROJEKTAS , KURĮ PASIRINKAU, EMOCIJŲ REIŠKIMO IR VALDYMO
ĮGŪDŽIAMS

19. Pratimas.
Pavadinimas: Žaidimas „ Garo nuleidimas“.
Tikslas: išvengti pykčio ir nuoskaudų, kylančių bendraujant su aplinkiniais. Šį žaidimą naudinga žaisti teigiamam klasės psichologiniam klimatui palaikyti ( kad santykiai tarp vaikų būtų atviri ir natūralūs, nesiformuotų priešiškos grupuotės). Ypač patvaru išbandyti jį grupėse, kur tvyro priešiškumo ir agresyvumo atmosfera.
Kokie įgūdžiai lavinami: pykčio suvaldymui.
Trukmė:15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: 15-20 pradinių klasių vaikų.
Reikalingos priemonės: nėra
Instrukcija: Šis žaidimas žaidžiamas taip . Susėskite ratu. Kiekvienas iš jūsų gali pasakyti likusiems, kas jam trukdo ar ant jo pyksta. Kreiptis į konkretų žmogų. Pvz.: „ Inga, man nepatinka, kai tu sakai, kad visi berniukai negeri“. Nesiteisinkite, kai kiti jums pasakys ką nors nemalonaus. Papraščiausiai atidžiai išklausykite. Kiekvienas iš jūsų sulauks savo eilės „ nuleis garą“. Jei kuris nors nieko nenori pasyti kitiems, pasakykite: „ Man nereikia „nuleisti garo“.

Kai ratas apsisuks, vaikai, kuriais skundėsi kiti, gali išsikalbėti.

O dabar pagalvokite apie tai apie tai, ką jums sakė kiti. Gal jūs galite pakeisti tai, kas trukdo kitiems.
Ar jūs išgirdote ką nors tokio, ką galėtumėte ir norėtumėte savyje pakaisti ?
Žaidimo analizė:
• Kaip tu jautiesi, kai tau sakė kažką nemalonaus ir tu negali išreikšti savo pykčio?
• Ką tu būtum daręs, jei būtum galėjęs atsakyti iškart?
• Kas iš to būtų išėję?
• Kaip reikėtų tinkamai reaguoti konkrečioje situacijoje?(62-63)

20. Pratimas.
Pavadinimas: Žingsnių, kaip susivaldyti, įvardijimas.
Tikslas: mokyti suvaldyti.
Kokie įgūdžiai lavinami: Emocijų suvaldymo.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus grupė: apie 10 pradinių klasių mokinių.
Priemonės: Rašomoji lenta ir kreida.
Instrukcija:
Žingsniai Diskusijai
1. Sustok ir suskaičiuok iki 10. Aptarti, kaip svarbu duoti sau laiko nusiraminti ir apgalvoti.
2. Pasistenk suprasti, ką jaučia tavo kūnas. Aptarti, kaip kūnas parodo, kad prarandi kontrolę ( pvz., sudrėksta delnai, pasidaro karšta).
3. Pasvarstyk, kaip tu galėtum elgtis:
a) kuriam laikui pasitraukti:
b) atlikti atsipalaiduojamuosius pratimus:
c) pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Vaikas turėtų pasiprašyti išeiti iš kambario, kol atgaus savikontrolę.
4. Pasirink tinkamiausią elgesio būdą. Aptarti, kaip pasirinkti tą, kuris suprastų.
( p.63)
21. Pratimas.
Žaidimas: „ Pykčio laiptai“.

Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Paskirtis: pykčiui suvaldyti.
Trukmė: 20min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 vaikų.
Priemonės: Paruošti popieriaus su pasakojimo fragmentais ir spalvosimo pieštukai arba flomasteriai.
Instrukcija: Perskaityti istorija:
„ Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po jo ir užmigo. Pro šalį bėgo kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu, kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą, ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Vaikams įvardijami 4 pykčio suvaldymo laiptai ( kuriais pasinaudojo meškiukas):
• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti.
• Suskaičiuoti iki 10.
• Tinkamai pasakyti, kad pyksti.
• Atsipalaiduoti ir nueiti šalin.
• Toliau išdalinti vaikams po 4 popieriaus lapus su tokiais užrašais:
• Pabudo meškiukas ir mato- kiškis jo pavėsinės stogą baigia sugriaužti.
• Atsistojo meškiukas ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, paskui suskaičiavo iki 10.
• Meškiukas pasakė: „ Aš labai supykau, kad tu sugriaužei mano stogą“.
• .Ir liko meškiukas su kiškiu labai geri draugai
Nupiešti ant kiekvieno iš lapų po meškiuką , po to iš šių lapų suklijuoti knygutę. Ją galėsite pasinaudoti, kai būsite labai supykę- knygutė padės jums prisiminti pykčio suvaldymo laiptus.
Žaidimo analizė:
• aptarti, kaip kitaip galėjo pasielgti meškiukas;
• kas tuomet galėjo nutikti;
• kodėl svarbu nesielgti impulsyviai.(1./ p54-55)

22. Pratimas.
Žaidimas: „ Agresyvus elgesys“
Tikslas: žaidimo metu vaikai turi išsiaiškinti, ką jie laiko agresyviu elgesiu.
Paskirtis : išsiaiškinti agresyvų elgesį.
Trukmė: 10-15 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:5-10 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: popieriaus lapas ir pieštukas ( kiekvienam vaikui ).
Instrukcija: paimkite po lapą popieriaus ir užrašykite, ką, jūsų nuomonę, daro žmogus, apie kurį galima pasakyti: „ Taip, jis iš tiesų yra agresyvus“ Sugalvokite nedidelį receptą, kuriuo remiantis būtų galima ‚ „sukurti“ agresyvų vaiką. Pavyzdžiui: pora kietų kumščių, garsus kalbėjimas ir t.t.( tegul keli vaikai pademonstruoja tokio elgesio elementų, o klasė spėja, ką jie daro.)
O dabar dar pamąstykite, su kokiais agresyvaus elgesio elementais jūs susiduriate klasėje. Kas jums atrodo agresyvu? Kada jus patys išreiškiate agresyvumą? Kokiu būdu jus galite sukelti aplinkinių agresija?
Paimkite dar vieną popieriaus lapą , padalinkite jį vertikalia linija į dvi dalis. Kairėje pusėje parašykite, kaip aplinkiniai per mokykloje praleista laiką išlieja savo agresija jums. Dešinėje parašykite, kaip pasireiškia jūsų agresija kitiems mokiniams. Po reikia perskaityti ką parašė.
Žaidimo analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo agresija išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Kodėl tiek suaugę, tiek vaikai bando būti pranašesni žemindami kitus?
• Kaip elgiasi agresijos auka?
• Kaip tampama auka? Ką reikia daryti, kad ja netaptum?
• Kuo pasireikia lygybė tarp vaikų?
• Kaip galėtumėte aprašyti savo elgesį?

23. Pratimas.
Žaidimas „ Taikos kilimas“.
Tikslas: Tai mokymas diskusijų ir pokalbių būdu spręsti iškilusias problemas ir konfliktus. Pats kilimas „ taikos kilimas“ skatina vaikus atsisakyti muštynių, ašarų, ir ginčų pakeičiant juos problemų aptarimų tarpusavyje.
Paskirtis: ugdyti emocijų valdymą.
Trukmė: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 5-7 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės: kilimas, graži knygutė arba žaislas.
Instrukcija: susėskite ratu. Ar galite pasakyti, dėl ko jūs daugiausiai ginčijatės? Ko nepasidalijate su broliu ar seserimi? Dėl ko ginčijatės čia klasėje? Kaip jūs jaučiatės po tokio ginčo? Kas nutinka, jei besiginčijant susikerta skirtingos nuomonės?
Kilimas rato viduryje, o ant jo padėkite gražią knygutę arba kokį nors žaislą.
Įsivaizduokite, kad ir Tomas, ir Ieva nori šio žaislo, bet jis yra tik vienas. Jie abu atsisės ant šio kilimo, o aš prisėsiu šalia, kad galėčiau jiems padėti, kai jie norės aptarti ir išspręsti šią problemą. Nė vienas iš jų neturės teisės papraščiausiai pasiimti žaislo.
Tegul abu vaikai atsisėda ant kilimo

Kas iš grupės turi pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.
Po 2 diskusijos minučių pasiūlykite vaikams papuošti „ taikos kilimą“: „ Dabar mes galime šį audeklo gabalėlį paversti mūsų grupės „ Taikos kilimu“. Aš parašysiu ant jo grupės narių vardus, o jūs turite padėti man jį papuošti“.
Šis procesas labai svarbus, nes jo metu vaikai simboliškai „ taikos kilimą“ paverčia savo gyvenimo dalimi. Kiekvieną kartą kilus ginčui, jie gali juo pasinaudoti norėdami taikiai išspręsti problemą. „ Taikos kilimą“ naudokite tik šiuo tikslu. Kai vaikams šis ritualas taps įprastas, jie „ taikos kilimu“ naudosis ir be jūsų pagalbos. Tai labai svarbu, nes savarankiškas problemos sprendimas yra pagrindinis šios strategijos tikslas. „ Taikos kilimas“ suteiks vaikams ramybės ir pasitikėjimu savimi, taip pat padės jiems sutelkti savo jėgas ieškoti abipusiai naudingo problemos sprendimo. Tai puikus verbalinės ir fizinės agresijos išvengimo simbolis.
Analizė:
• Kodėl mums toks svarbus „ Taikos kilimas“?
• Kas nutinka, kai ginčą laimi stipresnis?
• Kodėl ginčijantis neleistina prievarta?
• Kaip tu supranti teisingai?

24. Pratimas.
Žaidimas „ Klausymasis“
Tikslas: Šis pratimas suteikia dalyviams galimybę susipažinti vienas su kitu kuo arčiau, pasidalinti savo mintimis ir jausmais su grupe. Šis pratimas leidžia kiekvienam gauti praktikos, empatiškam klausymosi ir sukelia stiprius emocinius ryšius tarp dalyvių.

Laikas:1,5 val.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 16 suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikia.
Pratimo eiga: Grupė pasidalija į pogrupius po 8 žmones vienos lyties. Dalyviai apsupą vieną iš dalyvių, kuris 10 min. bus jų dėmesio centre. Tas, kuris centre pasakoja, ką jam reiškia būti „ vyru tarp vyrų“ arba „ moteriai tarp moterų“, „ vyrui tarp moterų“, „ moteriai tarp vyrų“. Kiti dalyviai tik klauso jo labai dėmesingai , nesikalbant tarpusavyje ir nepertraukiant. Kabėti reikia 10 min. pasibaigus laikui sugrįžti į vietą. Tokiu būdu pabus visi dalyviai.
Tai stipriai veikiantis žaidimas. Visų pirma labai retai kam pasitaiko turėti dėmesį 10 min. toks dėmesys leidžia giliau suprasti savo jausmus. Be to, tokia tema, kaip vyro ir moters vaidmuo tarp lyčių santykiuose yra aktualūs. Žmonės pradeda atskleisti savo paslėptos asmenybės aspektus. Tematika gali būti įvairi.
Analizė:
• Kaip jautiesi kalbėdamas apie save.
• Ar lengviau pasidaro kaip atskleidi savo jausmus .
• Ar pasikeičia kas nors, kaip išgirsti kitų žmonių jausmus.

25. pratimas
Žaidimas „ Supykę balionai“
Tikslas: padeda vaikui suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus. Mušinėdamas ir pradurdamas balionus vaikas gali pamatyti, pajusti ir net išgirsti susierzinimą ir pyktį, geriau suprasti jų prasmę.
Laikas.20 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:
Priemonės: balionai.
Pratimo eiga:
1.Paprašykite kiekvieno vaiko( grupės darbe)pripūsti balionus ir juos užrišti. Jei užrišti nepavyko galima padėti.
e) paaiškinkite vaikams, kad balionas gali kūną, o jame esantis oras- susierzinimą ir pykčio jausmus.
f) Paklauskite vaikų.( po to, kai jie užriš balionus), ar gali dabar oras patekti į jį ir ar gali iš jo išeitį iš jo., ir kas atsitinka, kai šie jausmai žmogui persipildo. O jeigu žmogus pergyvena susierzinimą, ir pyktį, ar gali tada likti ramus ir galvoti „ blaiviai“.
2. Pasiūlykite vaikams šokinėti ant balionų, kol jie susprogs.
a) paklauskite jų, ar galima šį pykčio išreiškimo būdą žiūrėti, kaip į pakankamai saugų, o jeigu ne, tai kodėl? Kai kurie vaikai išsigąsta sprogstančių balionų garso. Apsvarstykite su jais , ką gali reikšti šis išgąstis.
b) Paaiškinkite vaikams, kad jeigu balionas būtų žmogus, tai sprogstantis balionas galėtų reikšti kokį nors agresyvų poelgį. PVZ. kito žmogaus užpuolimą ir pan. paklauskite vaikų ar galima laikyti šį pykčio pasireiškimo būdą pakankamai saugiu.
3. pasiūlykite vaikams pripūsti dar vieną balioną, kurio nereikia užrišti, tik stipriai laikyti balioną ir neleisti orui išeiti. Ir vėl balionas simbolizuoja žmogų, o oras jo viduje – susierzinimą ir pykčio protrūkį.
4. pasiūlykite vaikams truputį išleisti iš jo oro ir vėl stipriai laikyti.
c) Atkreikite vaikų dėmesį į tai, kad balionas mažėja . „ Ar sprogo jis, kai jūs išleidote truputį oro. Ar galime šį pykčio išreiškimą būdą laikyti labiau saugesnį? Ar šiuo atveju susprogs balionas? Reikia pabrėžti tai, kad balionas liko nesugadintas ir nieko neišgąsdino, kai mes galime kontroliuoti pyktį jis niekam nekenkia.
5. pasiūlykite vaikams po truputį išleidinėti balionus, kol jose visai nebeliks oro.. kalbėdami apie tai, kas sukelia šiuo jausmus., ir rasdami adekvačius išraiškos būdus, mes galime išvengti galimų sunkumų. Kada susierzinimas ir pyktis susikaupia mumyse, vieną kartą jie gali “ ištrūkti į paviršių”, kaip oras, kuris ištrūksta iš per stipriai pripūsto baliono bei išgąsdinti arba traumuoti vaiką ir tuos, kurie yra šalia. Duokite kitų pavyzdžių –labiau saugesnių- šių jausmų išreiškimo būdų. Galite nupiešti vaivorykštę ( arba pasiūlyti vaikui ją nupiešti) ir kiekvienoje vaivorykštės spalvos juostoje užrašykite kokią nors raidę. Paklauskite vaikų, kokie “saugūs” pykčio išraiškos būdai prasideda šiomis raidėmis, kuriuos jie gali pasakyti.
6. Reikalui esant pakartokite pratimą, arba tęskite jį iki to laiko , kol vaikai neįsisavins jo pagrindinės “pamoks”.
aprašytą pratimą galima naudoti su regresyviais vaikais su tais ,kurie nekontroliuoja savo veiksmų pasireiškimus. Jį galima naudoti droviems vaikams, kurie retai reiškia nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmus ir linkę laikytį juos savyje. Vizgi , jeigu šis pratimas yra atliekamas grupėje ir tokie vaikai gėdijasi jį daryti, galima iš pradžių jiems pasiūlyti pabūti stebėtojais ir prisijungti prie kitų nuo antro užsiėmimo.
Analizė:
• Kaip jautiesi kaip šalia sprogsta balionas.
• Ar tavęs negąsdina sprogstančio baliono garsas.
• Ar tau patiko kai balionas nesprogo.

26. Pratimas.
Žaidimas „ pykčio skalė“
Tikslas: padeda vaikams atskirti tokias būsenas, kaip irzlumas ir pyktis , kad jie galėtų laiku save įspėti apie audringų ir nekontroliuojamų emocinių reakcijų pasireiškimą.

Laikas: 10 min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus:1-5 mokyklinio amžiaus vaikai.
Priemonės : lenta, kreida , maišeliai su pupomis.
Pratimo eiga: lentoje pavaizduojamas taikinys. Maišeliai su pupomis atsitrenkia į sieną i atšoka su jėga , proporcingai metimo jėgai.
Pratimo pradžioje aiškinti vaikui, kad irzlumas, tai silpnas pykčio laipsnis, ir nelabai stipriai mesti maišelį su pupomis į taikinį. Po to pasiūlyti vaikui padaryti ta patį., paprašyti pagalvoti ir išsakyti ką nors, kas nelabai stipriai erzina arba pykdo. ( Jis kalba: „ Aš truputį pykstu, kada.“). Sulig žodžiais“ aš supykstu stipriau, kada.“mes paeiliui metame maišelį su didesne jėga. Ir pagaliau mes metame maišelį iš visų jėgų: „ Aš labai smarkiai supykau, kada..“ Mes galime aptarti ką vaikas jaučia susierzinimo momentu, kad jis galėtų kaip galima ankščiau identifikuoti šį jausmą.
Analizė:
• Ar būna vaikų, kurie savo pyktį išlieja ne kumščiais o kaip nors kitaip?
• Ką jautei , kai tave apėmė pyktis?

27. Pratimas.
Žaidimas „ įsivaizdavimas“
Tikslas: stresą malšinti
Laikas: nenustatytas
Kiek žmonių ir koki amžiaus: 1 suaugęs žmogus.
Priemonės: popieriaus lapas ir tušinukas.
Pratimo eiga:
Surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą
e) kasdien surašykite dalykus, kurie kelia jums stresą ir tuos dalykus, kurie labiausiai jus džiugina. Tai padės susitvarkyti su stresą lydinčiomis įkyriomis mintimis.
f) Parašykite laišką tam žmogui, kurio labiausiai nemėgstate arba, kuris labiausiai jums neduoda ramybės. Jame išliekite visus savo jausmus. Tada laišką suplėšykite ir išmeskite. Tik nepamirškite išmesti.
Analizė:
• Kaip jautėtės draskydami savo nemalonius jausmus.

10 pratimas.
Žaidimas „RAMYBĖ“
Tikslas: stresą malšinti.
Laikas: 10min.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: 1 ar grupei suaugusių žmonių.
Priemonės: nereikalingos
Pratimo eiga: Įsivaizduokite ką nors malonaus.
g) Kelis kart giliai įkvėpkite. Prisiminkite, kada ir kur buvote visiškai atsipalaidavęs. Įsivaizduokite atsidūrę toje pačioje vietoje. Pabandykite prisiminti apie ją viską, ką tik galite.
h) Įsivaizduokite žodį RAMYBĘ didžiosiomis raidėmis parašytą jums prieš akis. Sutelkite dėmesį į jį, taip, kaip jis atrodo, kaip gera būti ramiam ir atsipalaidavusiam. Nieko blogo, jei į galvą ateis ir kitų minčių. Nepaisykite jų ir vėl galvokite apie žodį RAMYBĖ.
i) Galvokite apie savo mėgstamiausią spalvą. Įsivaizduokite save saulėtą dieną žiūrintį į debesis, kurie stebuklingai keičia spalvą į jūsų mėgstamą. Įkvėpkite debesis, traukite jų spalvą į plaučius, į visą kūną. Po to iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad kartu iškvėpėte ir stresą.

Analizė:
• Ar žodis ramybė suteikė lengvumo jausmą
• Ar galima atsipalaiduoti, vien tik galvojant apie gražius dalykus.

11.pratimas „ išsiriekimas“

Tikslas: malšinti stresą.
Laikas: 5 min.
Priemonės: nereikalingos.
Kiek žmonių ir kokio amžiaus: įvairaus amžiaus .
Pratimo eiga: garsus rėkimas gali sumažinti stresą, nors toks būdas nerekomenduojamas, ten kur yra daug žmonių. Labai veiksmingą išsivesti klasę ar grupę į tuščią lauką , skaičiuoti iki 3 ir visiems garsiai surėkti. Išsyk pajusite palengvėjimą.
Analizė:
• Ar rėkdami pajutote palengvėjimą.

LITERATŪRA

1. R. Bubnys. Socialinės- psichologinės treniruotės. Šiauliai. 2002m. 6 dalis.
2. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. V.,1996.
3. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. – V., 2001.

LITERATŪRA

4. R. Bubnys. Socialinės- psichologinės treniruotės. Šiauliai. 2002m. 6 dalis.
5. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. V.,1996.
6. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. – V., 2001.

Leave a Comment