JAV prezidento rinkimai

TURINYS
Turinys......................2
Įvadas......................3
1. Kandidatų atrinkimas partijose............3
1.1 Kandidato į prezidentus atrinkimo faktoriai......4
1.2 Kandidato išrinkimo etapai ir būdai.........5
2. JAV Prezidento rinkimai...............6
Išvados.......................7
Literatūra.....................9ĮVADAS
Šalyje, kurioje egzistuoja seniausia pasaulyje demokratija, nuo pat jos susikurimo pradžios buvo nepaprastai svarbi prezidento institucija. Todėl prezidento rinkimai yra labai svarbūs ir asmuo, kuris bus išrinktas 4 metų kadencijai, turi didelia reikšme tiek šalies politiniame gyvenime, tiek ir eilinių piliečių gyvenime.
JAV skirtingai nuo kitų šalių, kur propaguojama piliečių tiesioginis prezidento rinkimas, kai piliečiai tiesiogiai atiduoda savop balsa už norima kandidata rinkimų metu. Tuo tarpu JAV prezidento rinkimų sistema yra saavita ir tuo pačiu yra sudetingesnė, negu kitose pasaulio šalyse. Šioje šalyje prezidento rinkimai vyksta keliais etapais. Visų pirma šalies partijos savo viduje nusprendžia ką iš savonarių kandidatuoti į prezidento postą. Po to kiekvienoje valstijoje atsisžvelgiant į jos gyventojų skaičių yra išrenkamas tam tikras žmonių (rinkikų), kurie veliau susirinkia iš visos šalies galutiniame rinkimų etape balsuoja už jau iš anksto jų remta kandidatą.
Taigi savo darbe bandysiu aptarti šia sudetinga JAV prezidento rinkimų sistemą, su tuo susijusias taisykles, kurios veikia šią procedūrą.1. Kandidatų atrinkimas paartijose
JAV prezidento rinkimo procedūroje yra labai svarbus dalykas- pirminiai Prezidento rinkimai, tai yra kandidatų atrinkimas partijose. Tai yra labai svarbus rinkimų proceso etapas, kuris galima teigti turi lemiamos reikšmės rinkimų sėkmei. Juk nuo to kokį kandidatą pasrinks partija labai priklauso se

ekmė. Ankstesniais amžiais prezidentai buvo ne tik, kaip XX amžiuje iš dviejų vyraujančių partijų – demokratų ir respublikonų – nariais, kas dar labiau apsunkindavokandidatų rinkimą, bei pačius rinkimus. Tačiau šiuo metu norint būti išrinktu į prezidentus reikia būti būtent šių dviejų partijų nariais, nes jos turi daugiausia narių ir remėjų.
Visos partijos turi teise iškelti po vieną kandidatą. Todėl asmeniui tapusiam partijos kandidatu yra suteikiama daug galių ir jis automatiškai gali tikėtis daugumos partijos rėmėjų balsų. Todėl asmuo, kuris nori tapti partijos kandidatu į prezidento postą, gali būt ir nežinomas asmuo, tačiau jis turi gerai pasirodyti partijos kandidatų rinkimo metu.
Kandidatų atrinkimo partijos viduje procedūra nėra niekur apibrėžta valstybiniu mastu. Todėl kiekviena partija pati nusprendžia kas ir kodėl bus kandidatas rinkimuose.

1.1.Kandidato į prezidentus atrinkimo faaktoriai
Taigi asmuo norintis tapti kandidatu į prezidentus turi atitikti įvairius reikalvimus, kurie yra nustatytus Konstitucijoje, bei partijos vidinius reikalavimus. JAV konstitucijoje yra tik keletas reikalavimų keliamų kandidatui į prezidentus, tai metų cenzas (35 metai), taip pat jis turi būti gimes JAV arba jo tėvai turi būti JAV piliečiai, beto kandidatas turi būti paskutinius 14 metų gyvenęs JAV teritorijoje. Daugiau pagal Konstitucijoje nėra numatyta daugiau reikalavimų, iš skyrus tai, kad niekas negali būti JAV prezidentu ilgiau nei dvi kadencijas.
Nors atrodo, kad tapti kandidatu į JAV pr

rezidento postą yra nesudėtinga, tačiau iš tikro taip nėra. Kiekvienas asmuo, kuris nori tapti kandidatu į JAV prezidentus visų pirma turi savo partijos kandidatu, o tai nėra taip jau lengva. Kiekviena partija stengiasi, kad jos kandidatas būtu kuo patrauklesnis kuo didesniam rinkėjų ratui. Todėl jos remdamosios šiuo argumentu ir atrenka savo kandidatą į prezidentus. Beto nemažą veidmenį suvaidina ir kandidato praeitis, nes asmeniui, kuris anksčiau užėmė ar tuo metu užima aukšta postą (senatoriaus, kongresmeno ir t.t). Daugiausia šansų tapti kandidatu turi antrąjai kadencijai besibalotiruojantis esantis prezidentas, taip pat daug šansų turi ir viceprezidentai. Partijai besirenkant geriausia kandidatą yra sukuriamas tyrimo komitetas, kuris vykdo rinkimų kompaniją, veda jos renginius, veikia pritraukiant lėšas.
Partijos viduje atsiranda daug kandidatų, kurie pareiškia norą tapti partijos kandidatu į prezidentus, tačiau tik vienetai iš jų gali rimtai kandidatuoti ir varžytis. Čia veikia įvairūs veiksniai, kurie nulemia, kas bus kandidatu, nes kandidatas turi visus įtikinti, kad jis yra realus kandidatas.
Svarbiausias veiksnys lemiantis kandidato tinkamuma yra jo sugebėjimas surinkti reikiama suma rinkimų kampanijai, o tai nėra lengva, nes lėšų reik daug (apie 50mln.), kurias reiks skirti agitacijos kompanijai ir kelionei per šalį. Iki 1974 metų lėšų kandidatms būdavo gauti lengviau, nes juos oficialiai ir nevisai remdavo turtingi ir įtakingi remėjai, tačiau 1974 metais buvo gr
riežtai apribotas kandidatų kompanijų finansavimas. Dėl to dabar kandidatai turi turėti daug remėjų, nes individualūs asmenys gali skirti rinkimų kompanijai iki 1000 dolerių, o įmonės iki 5000 dolerių. Tuo pačiu kandidatas pats savo kompanijai tegali skirti 50000 dolerių. Todėl visos kandidato rinkiminės kompanijos pastangos ir yra nukreiptos ieškant asmenų, kurie paremtų jo rinkimine kompanija.
Sekantis irgi svarbus dalykas yra rinkiminės kompanijos organizavimas. Kadangi kandidatai savo rinkiminei kampanijai pradeda ruoštis iš anksto, jiems yra labai svarbu sukurti gerą paramos organizaciją, kuri veiktų visose valstijose ir agituotų už jį, tiek tarp piliečių tiek ir p.artijoje, stengiantis įtikinti partijos vadovybę, kad jis yra tinkamiausias kandidatas į prezidentus.
Nemažiau svarbi kandidatams ir jų rinkiminė programa, kuri turi būti aiški, bei išsiskirianti iš kitų. Nors programa yra ir svarbi, tačiau ji nėra lemiamas faktorius, kuris lemtų kandidato sėkmę rinkimuose. Svarbiausias dalykas, kaip ir visur yra pinigai, kuriuos kandidats gali išleisti savo rinkiminei kampanijai. Taip pat ne ką mažesį vaidmenį vaidina ir gerai organizuota rinkiminė kompanija bei jos visa organizacija, be to ir pats kandidatas savo elgesiu turi stengtis pritraukti kuo daugiau rinkėjų į savo pusę.
1.2. Kandidato išrinkimo etapai ir būdai
Per visa JAV prezidento rinkimų istorija, pradedant pirmaisiais rinkimais, kandidatų į prezidentus atrinkimas ir iškėlimas visa laika kito ir dabar yra visiškai kitokie atrinkimo būdai be
ei metodai. Patys pirmieji kandidatai būdavo atrenkami partijų aukščiausių vadovų. Tai truko maždaug iki 1830 metų, nes tuo laikotarpiu kandidatus pradėta atrinkinėti partijų suvažiavimuose (susirinkimuose), o jau nuo XX amžiaus pradžios buvo pradėta kandidatus rinkti pirminių rinkimų pagalba, kas pakeitė buvusia tvarka kai į šalies partijos susirinkimus buvo siunčiami delegatai iš valstijų, kurie būdavo atrenkami valstijos partijos susirinkime. Tačiau dar ne visose valstijose yra naudojama pirminių rinkimų sistema, dalyje valstijų vis dar veikia modifikuota partinių susirinkimų sistema.
Trumpai aptarsiu pirminius rinkimus, kurie yra tokia procedūra, kai valstijos gyventojai, turi teisę išreikšti savo nuomonę apie kandidatus, jie nusprendžia kurio kandidato remėjus reikia siųsti į valstybinį partijos atstovų suvažiavimą. Praktikoje dažnai pasitaiko, kad pirminius rinkimus laimėjas kandidatas tampa partijos kandidatu į prezidento postą.
Įvedus pirminių rinkimų sistemą iškilo klausimas kas turi reikšti nuomonę apie kandidatus. Todėl atsirado trys nuomonės šiuo klausimu ir iš jų išskiriami trys pirminių rinkimų tipai:
1. Atviri pirminiai rinkimai. Ši nuomonė teigia, kad kiekvienas valstijos gyventojas gali pareikšti savo nuomonę kandidatų klausimu, nes varbu kokiai partijai jis priklausytų. Todėl atsiranda roks paradoksas, kai dažnai priešingos partijos nariai pasisako savo nuomonę, kurio nors kandidato atžvilgiu, tačiau dažnai to kuris neturi daug šansų laimėti.
2. Uždari pirminiai rinkimai. Nuomonę pareiškia tik registruoti partijos nariai.
3. Mišrūs pirminiai rinkimai. Kai balsuoja vsi ir tik stebėtojas turi teise paklausti rinkėjo ar jis balsavo už šią partiją per paskutinius rinkimus, tačiau tai tik santykinis dalykas, nes neįmanoma įrodyti už ką asmuo balsavo.
Patys pirminiai rinkimai nors ir pasirodė, kad yra efektyvūs sužinant platesnių partijos sluoksnių nuomonę apie kandidatą, tačiau vis dėl to jie susilaukė ir nemažai kritikos. Ši kandidatų atrinkimo sistema dažnai lyginama su anksčiau buvusia sistema, kai kandidatus rinkdavo tik partijų susirinkimuose ir didžiausia reikšme turėdavo partijos elito žodis. Yra kelios nuomonės dėl pirminių rinkimų sistemos. Visų pirma yra teigiama, kad taip išrenkama ne geriausi kandidatai ir kad partijos vadovai geriau žino kas tinkamesnis. Tačiau kita nuomonė teigia, kad partijos elitas gali iškelti kandidatu tuos asmenis, kuriuos lengviau būtų kontroliuoti.
Kitas pirminių rinkimų priešininkų teiginys, kad partijos vadovų išrinktas kandidatas yra atsakingas partijai ir labiau dirbs jos interesams. Tuo tarpu iškeltas pirminių rinkimų dėka kandidatas labiau dirbs savo interesams, o ne partijai. Bet kitaip mano pirminių rinkimų šalininkai, jie teigia, kad toks kandidatas dar labiau dirbs partijos labui, nes jis bus atsakingas visai partijai, o ne keliems asmenims.
Kalbant apie kita kandidatų atrinkimo sistema, kai jie yra atrenkami partijos suvažiavime, reikia pasakyti, kad ji nors ir yra labai sena, tačiau šiuo metu yra daug modernesnė. Joje gali dalyvauti visi partijos nariai. Visų pirma vietiniai partijos skyriai atrenka delegatus į valsti.jos suvažiavimą, kuriame atitinkamai atrenkami valstijos atstovai atstovauti valstijai visos amerikos partijos suvažiavime. Tokios sistemos esmė yra tai, kad kandidatas turi į savo puse palenkti vietinių partijų skyrių narius, kurie siunčia atstovus kurie jau žino už kurį kandidatą balsuoti ir taip iki visos amerikos lygio.
Toks kandidatų atrinkimo būdas turi ir savo neigiamų savybių. Visų pirma, toks kandidatų atrinkimo būdas, sukelia ginčus partijos viduje ir taip ją susilpnina. Kitas minusas yra tai, kad tai yra labai brangu, teik partijai tiek ir kandidatui.2. JAV Prezidento rinkimai
JAV prezidento rinkimai vyksta kiekvienų keliamųjų metų lapkričio mėnesį, tai yra kas 4 metus.

JAV konstitucijoje yra nustatyta, kad prezidentą renka iš visos šalies išrinkti rinkikai, kurie atrenkami kiekvienoje valstijoje pagal jos įstatymus. Kiekviena valstija turi nustatyta rinkikų skaičių, kuris yra nustatomas atitinkamai pagal jos gyventojų skaičių.

JAV konstitucijoje nėra numatyta kaip turi būti atrinkti rinkikai, todėl kiekvienoje valstijoje jie yra atrenkami skirtingai. Vienur biuleteniuose yra nurodyta kandidatų pavardės ir jų rinkikai, kitur tik rinkikai.
Visose valstijose kandidatas gavęs daugumą balsų, gauna visus tos valstijos rinkikų balsus. Todėl kandidatai savo rinkiminėje kompanijoje yra nusistatę tam tikrus prioritetus bei strategijas:
1.Kandidatas stengiasi kuo geriau pasirodyti valstijose, kurios turi didesnį gyventojų skaičių, kas iškarto jai suteikia teisę deleguoti daugiau rinkikų, todėl čia geriau laimėti bent jau minimalia persvara.
2. Stengiasi veikti tose valstijose, kur dar neaišku kas laimės.
Tai lemia, kad kandidatai aktyvesne rinkimų kompaniją veda didžiausiose valstijose, nes čia gauti rinkikų balsai paveiks visos šalies mastu gautus balsus.
Po to kai valstijose išrenkami rinkikai, jie tų pačių metų gruodyje valstijos sostinėje balsuoja už kandidatus į prezidento ir viceprezidento postus. Vėliau biuleteniai išsiunčiami į Vašingtoną, kur Sausio mėnesį Kongrese viceprezidentas skaičiuoja balsus ir paskelbia nauja prezidentą. Kandidatams reikia surinkti 270 iš 538 balsų. Jei to nesurinko nei vienas kandidatas, prezidentą išrenka Kongresas iš daugiausia balsų gavusių kandidatų. Valstijos delegacija turi tik po vieną balsą, tokiuose rinkimuose. Jei Kongresas dėl kokių nors priežasčių neišrinko prezidento tai jo pareigas eina viceprezidentas, jei reikia ir visa kadencija.
Prezidento rinkimų kampanija yra trumpesnė nei kandidatų atrinkimo, bet ji yra žymei intensyvesnė. Ji trunka 3 mėnesius. Per šį laiką kandidatas į prezidentus, remdamasis savo partijos galiomis turi suspėti padaryti kuo daugiau: pasakyti kuo daugiau kalbų, aplankyti kuo daugiau valstijų, parodyti kuo daugiau savo reklaminių klipų ir t. t.
JAV prezidentas yra prisaikdinamas sausio 20 d. inauguracijos metu ir oficialiai tampa JAV vadovu kitiems 4 metams.Išvados
JAV prezidento rinkimų sistema yra skirtinga nuo kitų pasaulio valstybių. Be to ji yra ir žymei sunkesnė, kas kartais sukelia įvairių sunkumų kandidatams. Manyčiau, toks rinkimas kai balsuojama už rinkikus, o ne prezidentą tiesiogiai yra pasenęs.
Be to nemažai sunkumų kyla ir renkant tiek kandidatus tiek ir rinkikus valstijose, nes kiekvienoje valstijoje tai daroma skirtingai. Ir JAV prezidentu, dažnai tampa asmenys, skirtingai nei Europoje, tampa asmenys, kurie gerai pasirodo rinkimų kompanijos metu ir dažnai, net neturi rimtos patirties politinėje veikloje.
JAV prezidentu norinčiam tapti asmeniui tereikia turėti daug pinigų ir pasamdyti profesionalius rinkiminės kompanijos vadovus.

Literatūra:
1. R. M. Pious. Essentials of American politics and gowernment. NY: 1987.
2. В сША прошли первичные выборы” ir kt. straipsniai. //www.polit.ru
3. gi.grolier.com

4. www.whitehuose.net

Leave a Comment