Rinkimai

ĮVADAS

Rinkimai valstybės valdžios ir visuomenei vadovaujančiųjų organų sudarymo būdas. Taigi dabar visuomenėje labiausiai paplitusi demokratinių rinkimų forma. Pagrindinis demokratinio valdymo principas yra tas, kad visa valdžia priklauso žmonėms, tautai. Tačiau tayta savo valdžią įgyvendina netiesiogiai, o per renkamus atstovus (kandidatus). Taigi rinkimų paskirtis yra demokratijos įgyvendinimas, tautos atstovų išrinkimas ir valstybės vyriausybės suformavimas. Rinkimų procedūros metu valstybės piliečiai – rinkėjai iš daugelio pasiūlytų kandidatų išsirenka tuos asmenis, kuriais labiausiai pasitiki, patiki atstovų iki rinkiminiais pažadais ir sutinka auteikti jiems teisę valdyti vvalstybę. Per rinkimus užverda politinės kovos tarp priešingų renkamųjų atstovų stovyklų. Taigi per rinkimus išrinkti piliečiai atstovaus žmonėms ir turėtų vykdyti jų paliepimus, bet tai ne visada yra daroma. Rinkimų vykdymas, jų organizavimas, politinių partijų kandidatų kėlimas yra labai sunkus procesas pareikalaujantis daug lėšų bei laiko. Rinkimai dažnai iš demokratijos įgyvendinimo formos pavirsta savotišku spektakliu, propogandos kampanija, kurios tikslas ne tautos atstovų išrinkimas, o esamo rėžimo pozicijų sutvirtinimas ir įteisinimas. Rinkimai remiasi ir yra demokratiški tik tuomet, kada nėra pažeidžiamos rrinkimų teisės bei rinkime dalyvaujo tik tos valstybės piliečiai. Rinkimai labai puiki priemonė vyriausybės valdžios legitimumui užtikrinti.

Tačiau tik rinkimais sudaryta vyriausybė turi patį tvirčiausią pagrindą savo valdžiai pateisinti, savotišką ne abejotinai teisėtos valdžios aureolę. Taigi rinkimai buvo sumanyti tam, kad b

būtų galima įgyvendinti demokratiją. Rinkimai – gana sudėtinga procedūra, ištisas įvairių vienas po kito einančių veiksmų procesas. Tad šiamia referate bus apsprendžiami pagrindiniai su rinkimais susijusiais klausimais.

1. CENZŲ TIPAI

Kiekvienas pilietis turi teise dalyvauti rinkimuose, tačiau kai kuriems asmenims ši teisė nesuteikiama ir dar daugelį apribojimų apsprendžia cenzai. Cenzas – tai visuotinis rinkimo teisės suvaržymai – įsatatymo nustatytos sąlygos įgyti teisei dalyvauti valstybės valdžios atstovaujamųjų organų sudaryme. Labiausiai paplitę yra amžiaus, lyties, išsilavinimo, sėslumo, tarnaujantiems valstybės kariuomenėje bei turto cenzai.

• Amžiaus cenzas – tai rinkimų teisės suteikimas ne visiems piliečiams, o vyresniems, tik tam tikrą amžių pasiekusiems piliečiams. Amžiaus cenzas ir šiandien yra plačiai taikomas. Daugelyje valstybių skiraisi galimybės pasinaudoti aktyviąja ir pasyviąja rinkimų teise. Aukštas amžiaus cenzas paprastai nustatomas asmenims, dalyvaujantiems valstybių prezidentų rinkimuose.

• Lyties cenzas – suteikia rinkimų teisę tik vyrams ir nušalina nuo dalyvavimo rinkimuose moteris. Šis cenzas motyvuojamas tuo, kad nuo pat žmonijos egzistavimo pradžios tarp abiejų lyčių nusistovėjo darbo ir funkcijų pasidalijimas. Vyrui atiteko visuomeniniai reikalai ir su tuo susijusios pareigos, o moteriai priklauso namų židinio rūpesčiai ir vaikų auklėjimas. Todėl moterų įvedimas į politinį gyvenimą ( o juk jos sudarytų apie pusę visų rinkėjų) iš karto pakeistų susiklosčiusą politinių jėgų konfiguracija.

• Išsilavinimo cenzas – tai reikalavimas, kad rinkėjas turėtų nustatyto lygio išsilavinimą. Pavyzdžiui, reikalavimas mokėti v

valstybinę kalbą arba žinoti pagrindinius valstybės konstitucinius teiginius – tai tipiškas išsilavinimo cenzo atvejis. Šitoks cenzo tipas buvo plačiai taikomas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur didžioji dauguma piliečių yra kilusi iš emigrantų, atvykusių iš įvairiausių Europos kraštų ir ne visada pakankamai mokančių anglų kalbą.

• Sėslumo cenzas – reiškia reikalavimą išgyventi tam tikrą laiką valstybės teritorijoje, arba rinkiminėje apygardoje. Šio cenzo tikslas – neleisti dalyvauti rinkimuose atsitiktiniams žmonėms, nepakankamai susigaudantiems politinėje krašto situacijoje.

• Tarnaujantiems valstybės kariuomenėje – kai kuriose demokratinėse valstybėse balsavimo teisės neturi asmenys tarnaujantys valstybės kariuomenėje. Šio cenzo motyvas toks, kad kariškiai gina ir saugo visos valstybės interesus, o karinė drausmė nėra suderinama su dalyvavimu vidinėse politinėse varžybose. Kariškiai neturi jose dalyvauti, jie turi vykdyti tik teisėtai suformuotos vyriausybės nurodymus.

• Turto cenzas – tai reikalavimas, kad rinkėjas turėtų nustatyto dydžio turtą arba jo mokesčiai valstybei būtų ne mažesni už nustatytuosius. Šis cenzas motyvuojamas tuo, kad praturtėti niekam nedraudžiama, o turtingieji žmonės yra labiau suinteresuoti ir labiau geba protingai tvarkyti valstybinius reikalus, nes valstybės gerovė yra ir jų turto išsaugojimo garantija.

Kita besiginčijanti pusėcenzinius visos tautos atstovų rinkimų teisės apribojimus laiko demokratijos principų pažeidimu, nes piliečių dalyvavimą rinkimuose laiko ne pareiga, ne tarnyba savo tautai, o neatimama kievieno piliečio teise. Todėl, norint suformuoti tikrai teisėtą ir demokratinę vyriausybę, reikia leisti d

dalyvauti rinkimuose visiems, išskyrus tik mažamečius, bepročius ir nusikaltėlius.

2. RINKIMŲ SISTEMOS

Kiekvienoje demokratinėje valstybėje dar prieš rinkimus yra nustatoma sistema, pagal kurią bus skaičiuojami ir vertinami rinkimų rezultatai. Rinkimų sistema juridinių požiūriu – tai balsavimo rezultatų nustatymo būdas; politiniu – įrankis, kuriuo naudodamiesi, viena ar kita politinė grupuotė stengiasi gauti daug vietų atstovaujamo jų institute. Paprasčiausiai kalbant, iš anksto yra susitariama, kada kandidatus laikyti laimėjusiais arba pralaimėjusiais rinkimus. Kiekvienoje valstybėje yra nustatoma sava rinkimų sistema, pritaikyta prie susiklosčiusios politinės realybės. Rinkti atstovus į parlamentą (tautos atstovybę) galima dviem būdais. Pati paprasčiausia ir seniausia yra daugumos atstovavimo arba kartais vadinama mažoritarine (pranc. majorite – dauguma) rinkimų sistema, kuri, kaip sako pats pavadinimas, yra pagrįsta daugumos principu. Kita sistema, kuri buvo pradėta naudoti daugelyje Europos valstybių antroje XIXa. pusėje, – proporcingo atstovavimo sistema. Ji paremta ne daugumos principu, o matematiškai tikslių mandatų paskirstymu tarp politinių partijų proporcingai gautų balsų skaičiui. Pastaroji sistema turi daug galimų variantų, nes proporcijos gali būti apskaičiuojamos įvairiai, priklausomai nuo pasirinktos formulės.

 Daugumos atstovavimo sistema. Pagal šią rinkimų sistemą smulkios politinės grupuotės (partijos) į parlamentą nepatenka. Po rinkimų jame lieka dvi, pagrindinės politinės jėgos: stipresnioji, gavusi daugiausia balsų, ir opozicija, surinkusi mažiau balsų. Taikant šią rinkimų sistemą, valstybės teritorija padalijama į tiek apygardų su daugiau ar mažiau v

vienodu gyventojų skaičiumi, kiek yra numatyta išdalyti mandatų. Todėl iš kiekvienos apygardos išrenkama tik po vieną atstovą. Pagal daugumos principą atstovu išrenkamas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia balsų. Daugumos atstovavimo sistema gali turėti du variantus:

• paprastosios daugumos sistema – tai tokia sistema, pagal kurią pergalei rinkimuose pasiekti užtenka laimėti paprastą apygardos rinkėjų balsų daugumą. Kandidatas laikomas laimėjusiu, kada jis surenka 20 visų, apygardoje galinčių balsuoti žmonių. Tokia rinkimų sistema jau nuo seno taikoma Didžiosios Britanijos ir Japonijos parlamentų rinkimuose.

• absoliučios daugumos sistema. Norint laimėti rinkimus pagal šį mažoritarinės sistemos variantą, kandidatui reikia surinkti absoliučią daugumą rinkėjų balsų, t.y. 50 + 1 balsas. Todėl dažnai pasitaiko jog kandidatai nesurenka daugumos balsų, dėl to prireikia organizuoti antrą rinkimų turą.

Kaip tik dėl to daugumos atstovavimo sistema yra paranki didelėms partijoms, tačiau labai neparanki mažumoms ir mažoms partijoms. Iš tikrųjų tos partijos, kurios neturi didelios įtakos ir kurias remia nedidelis rinkėjų skaičius, neturi šansų kada nors laimėti rinkimus, kuriuose dėl mandato rimtai varžosi tik dvi stambiausios partijos. Mažai partijai belieka arba prisidėti prie kurios nors iš didelių partijų, arba visai išnykti iš politinio gyvenimo.

Vienintelė galima išimtis, kai maža partija gali susilaukti sėkmės, tai didelė tos partijos įtaka vienoje ar keliose apygardose. Tik tada jos atstovai gali laimėti.

Ši sistema patogi tuo, kad rinkimų ir agitacijos laikotarpis palyginti neilgas – apie mėnesį. Laiką paleisti parlamentą ir skelbti naujus rinkimus parenka premjeras. Parlamento kadencija – 5 metai. Bet premjeras gali paleisti parlamentą ir anksčiau. Jis parenka tokį laiką, kuris patogiausias jo partijai tam, kad vėl laimėtų rinkimus.

Tačiau daugumos atstovavimo sistema turi ir esminių trūkumų, tokių kaip: taikant daugumos principą, net ir mažą persvarą gavęs kandidatas laimi rinkimus ir gauna mandatą. Kitas trūkumas būtų, tai jog galimi net tokie kuriozai, kada daugiau balsų gavusi partija (skaičiuojant ne pagal apygardas, o visos valstybės mastu) gauna mažiau vietų parlamente. Tačiau šalia šių trūkumų būtų galima paminėti ir kai kuriuos privalumus. Pirmiausia tą, kad ji verčia visas politines jėgas mesti tarpusavio nesutarimus ir rietenas, jungtinis ir grupuotis į dvi pagrindines partijas ar partijų blokus. Tačiau jau dabar reikia pažymėti, kad stipri dviejų partijų konkurencija skatina kiekvieną iš tų partijų nuolat atnaujinti savo programas ir prisitaikyti prie rinkėjų reikmių.

Kitais žodžiais tariant, daugumos atstovavimo sistema labai teigiamai veikia partijų gyvenimą ir skatina jas orentuotis ne į kokias nors ideologijas ir doktrinas, o visų pirma į rinkėjų interesus.

 Proporcingo atstovavimo sistema. Minėti mažoritarinės sistemos rinkimų trūkumai paskatino daugelio Europos valstybių vyriausybes pakeisti ją nauja, iš pirmo žvilgsnio atrodančia tobulesne sistema.
Proporcingo atstovavimo sistemos rinkimų atveju visoms partijoms ( politinėms grupėms) parlamente atstovaujama proporcingai, pagal tai, kiek jos gavo balsų per rinkimus. Taigi net ir mažiausios politinės partijos (grupuotės) turi savo atstovų parlamente. Esant šiai sistemai būna sunku suformuoti vyriausybę, nes po rinkimų parlamente vyrauja politinių grupuočių gausa. Paprastai mėginama sudaryti koalicinę vyriausybę iš kelių partijų. Kartais jeigu dėl tokios koalicijos nesutariama, sudaroma laikina mažumos vyriausybė, o tikrosios vyriausybės sudarymas atidedamas vėlesniam laikui.
Proporcingo atstovavimo idėja yra paprasta. Atstovaujamos turi būti visos partijos, tačiau ne vienodai, o proporcingai per rinkimus gautų balsų skaičiui. Todėl ši sistema yra daug palankesnė įvairioms mažumoms ir mažoms partijoms, nes ir už jas atiduoti rinkėjų balsai nepražūva, bet irgi yra atstovaujami.
Organizuojant rinkimus į proporcingo atstovavimo sistemą, valstybės teritorija irgi suskirstoma į apygardas su daugmaž vienodu rinkėjų skaičiumi. Tačiau apygardų yra daug mažiau, nei išdalyta mandatų, ir jos būna daug didesnės, negu tikant mažoritarinę sistemą, nes iš kiekvienos apygardos renkamas ne vienas atstovas, o proporcingai rinkėjų balsavimo rezultatams paskirstomi keli ar net kelioliką mandatų. Šiai sistemai įgyvendinti turi būti sudarytos daugiamandatės apygardos.

Išskirtinė proporcingo atstovavimo sistemos ypatybė yra ta, kad čia varžosi ne atskiri asmenys, pretenduojantys į mandatą, o partijos. Kiekviena partija sudaro savo kandidatų sąrašą visiems apygardai skirtiems mandatams užimti. O rinkėjai balsuoja ne už vieną ar kitą asmenį, o būtent už vienos ar kitos pateiktos partijos sąrašą.

Po balsavimo suskaičiavus kiek už kokį sąrašą buvo atiduota balsų, mandatai proporcingai padalijami visoms partijoms. O kurie asmenys iš pateito sąrašo bus laikomi išrinktais, nusprendžia jau pati partija. Pavyzdžiui, jei rinkiminiai apygardai buvo skirti 8 mandatai, tai partija buvo sudariusi savo 8 kandidatų sąrašą. Po rinkimų paaiškėjus, kad laimėti 3 mandatai, partija turi nuspręsti, kas iš 8 sąraše esančių gaus tris laimėtus mandatus.

Sudėtingiausia problema, su kuria susiduria proporcingo atsovavimo sistema – tai proporcijų apskaičiavimo formulės pasirinkimas. Mat priklausomai nuo pasirinktos formulės rezultatai gali būti palankesni arba didesnėms, arba mažesnėms, arba vidutinėms partijoms. Kiekviena valstybė sprendžia šią problemą savaip, tai priklauso nuo įvairių politinių jėgų tarpusavio santykio. Todėl kiekvienoje valstybėje yra vartojamos vis kitokios proporcijų skaičiavimo formulės bei įvarios tų pačių formulių modifikacijos.

Kita vertus proporcingo atstovavimo sistema turi ir akivaizdžių trūkumų, palyginti su mažoritarine sistema. Silpna vieta proporcingo atstovavimo sistemos yra ta, kad rinkėjai balsuoja ne už konkretų asmenį, o už partiją. Vadinasi, rinkėjai negali kontroliuoti, kurie konkrečiai asmenys bus išrinkti. Šitą trūkumą kartais bandoma konpensuoti, sudarant galimybę rinkėjams ne tik pasirinkti pageidaujamą partijos sąrašą, bet ir pareikšti savo nuomonę dėl tame sąraše įrašytų kandidatų. Tačiau tai yra sunkiai įgyvendinama.

Proporcingo atstovavimo sistema taip pat skatina partijų skaičiaus didėjimą, bei stambių partijų skaldimąsi ir fragmentaciją į mažesnes partijas. Todėl taikant proporcingo atstovavimo sistemą valstybėje visada susiklosto daugiapartinė sistema. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad partijų įvairovė yra sveikintinas dalykas, tačiau partijų gausybė sunkina tiek valstybės valdymą, tiek pačių rinkėjų pasirinkimą. Kai kurios valstybės, siekdamos apriboti partijų fragmentaciją, yra įsivedusios vadinamąjį minimalaus atstovavimo “slenkstį”. Tarkime, jeigu partija surenka visos šalies mastu 2 rinkėjų balsų, ji išviso negali būti atstovaujamoji.

Pagaliau proporcingo atstovavimo sistema silpnina ir partijų atsakomybę savo rinkėjams. Mažoritarinės sistemos taikymo atveju partija, netekusi keleto procentų balsų, rinkimus pralaimi ir turi nuodugniai peržiūrėti savo politiką, o proporcingo atstovavimo sistemos atveju kelių procentų praradimas mažai ką reiškia, nes partija, nors ir prarastų dalį mandatų, vis tiek bus atstovaujama.

Taigi kiekvienos valstybės politikai prieš apsispręsdami, kokią rinkimų sistemą naudoti, turi pairinkti, kam jie atiduoda prioritetą. Jeigu svarbiau, kad būtų išsakomos ir atstovaujamos kuo įvairesnės politinės pozicijos, tai labiau tinka proporcingo atstovavimo sistema. Jeigu norima sustiprinti partijų ir politikų atsakomybę rinkėjams ir palengvinti politinių sprendimų priėmimą, tai labiau tinka daugumos atstovavimo sistema.

3. Rinkimų organizavimas ir tvarka

Visi rinkimai vyksta įstatymuose numatyta tvarka bei nustatytu laiku. Rinkimus skelbia valstybės vadovas ir nuo nustatyto termino pirmos dienos prasideda rinkiminė kampanija, kuri baigiasi drauge su balsavimo pabaiga. Rinkimų organizavimo procesas susideda iš šių pagrindinių sudėtinių dalių ir etapų:

Rinkimų teisės nustatymas. Rinkimų teisė – tai piliečių teisė dalyvauti rinkimuose bei būti išrinktiems ir atstovauti tautą valstybės vyriausybėje. Atitinkamai rinkimų teisė skirstoma į aktyviąją (rinkti) ir pasyviąją (būti išrinktam). Rinkimų teisės nustatymas – tai vienas iš svarbiausių rinkimų įgyvendinimo organizacinių klausimų, nes vienoks ar kitoks jo sprendimas nulemia tai, kaip praktiškai bus įgyvendinta demokratija, visos tautos teisė rinkti savo atstovus. Ne visi piliečiai gali dalyvauti rinkimuose.Kai kurie iš jų yra nepilnamečiai, kiti gali sirgti psichinėmis ligomis, dar kiti gali būti pavojingi visuomenei nusikaltėliai ir t.t. Todėl prieš pradedant organizuoti rinkimus, reikia labai tiksliai nustatyti, kurie piliečiai turi teisę rinkti tautos atstovus ir kas gali būti išrinktas .

Valstybės teritorijos padalijimas į rinkimines apygardas. Rinkimai vyksta rinkiminėse apygardose, kurias įstatymuose numatyta tvarka tvirtina vyriausybė arba federaliniai valdžios organai .Rinkiminė apygarda – tai tokia valstybės teritorijos dalis, kurios ribose skaičiuojami ir susumuojami rinkėjų balsai. Todėl rinkiminė apygarda yra pagrindinė rinkiminės politinės kovos arena. Rinkiminė apygarda skaidoma į rinkimines apylinkes.Tai teritoriniai vienetai, kuriuos balsavimo metu aptarnauja atskiri punktai. Rinkiminėse apylinkėse registruojami rinkėjai. Sukuriami specialūs organai, kurie sudaro rinkėjų sąrašus, registruoja kandidatus, organizuoja balsavimą, skaičiuoja balsus ir skelbia rinkimų rezultatus. Jeigu rinkiminėje apygardoje balsuojama už vieną deputatą, tokia apygarda vadinama vienamandatine, arba unonominaline, o jei už keletą deputatų – daugiamandatine, arba polinominaline.
Vienas iš svarbiausių rinkimų etapų yra rinkėjų registravimas ir rinkėjų sąrašų sudarymas .Rinkėjų sąrašų sudarymas reikalingas tam, kad būtų galima kontroliuoti balsavusių rinkėjų skaičių bei išvengti apgaulių, kad vienas ir tas pats asmuo negalėtų balsuoti keliose apygardose ar apylinkėse. Šiuo metu žinomos 2 rinkėjų registravimo sistemos:
I. Pastovi sistema, kai rinkėjas vieną kartą užsiregistravęs rinkiminėje apylinkėje, turi teisę daugiau nesiregistruoti.
II. Periodinė sistema, kai pagal įstatyme numatytus terminus anuliuojami seni rinkėjų sąrašai, rinkėjai registruojami iš naujo ir kartu sudaromi rinkėjų sąrašai.
Rinkėjų sąrašai – labai svarbus dokumentas, nes iš jų nustatomi balsuojantieji, be to, sąrašai patvirtina piliečio teisę galyvauti balsavime .

Kandidatų iškėlimas ir registravimas. Įvairiose valstybėse kandidatai keliami pagal nustatytas taisykles. Paprastai kandidatus iškelia ir remia politinės partijos ar kitokios politinės organizacijos, bet dažnai įstatymai leidžia ir pačiam pasiūlyti savo kandidatūrą. Įvairių kandidatų iškėlimo galimybės yra labai svarbi demokratijos sąlyga. Jeigu kokias nors kandidatūras pasiūlyti yra trukdoma, tai tuo apribojama ir piliečių pasirinkimo galimybė. Registruojami tik tie kandidatai ir tik tiems laidžiama dalyvauti rinkimuose (balotiruotis), kurių iškėlimas atitinka iš anksto nustatytas taisykles. Labiausiai paplitusi taisyklė – tai reikalavimas, kad kandidatas surinktų tam tikrą kiekį jį remiančių piliečių parašų. Jeigu kandidatą remia didelė partija, judėjimas ar dar kokia nors organizacija, tai ši sąlyga nėra sunki. Tuo tarpu kandidatas, kuris nesurenka reikalingo parašų kiekio, nėra registruojamas ir jam neleidžiama balotiruotis, nes neįtikėtina, kad jam pavyktų laimėti.

Priešrinkiminė kampanija – tai laiko tarpas nuo kandidatų iškėlimo ir registracijos pabaigos iki paskirtos rinkimų dienos. Tuo metu kandidatai, juos remiantys patikėtiniai ir politinės partijos organizuoja daugybę susitikimų su rinkėjais, aiškina savo programines nuostatas, agituoja ir įtikinėja rinkėjus.Visos tos kampanijos tikslas yra paveikti rinkėją, įtikinti jį balsuoti už reklamuojamą kandidatą.

Balsavimas vyksta iš anksto nustatytą dieną. Jo metu kiekvienas rinkėjas asmeniškai atvyksta į rinkiminę apylinkę, kur jam turi būti sudarytos sąlygos slaptai užpildyti rinkiminį biuletenį21. Svarbiausia laisvos rinkėjų valios išraiškos priemonė yra slaptas balsavimas, kurio esmę sudaro tai, kad rinkėjas balsavimo kabinoje pats užpildo biuletenį ir pats įmeta jį į urną. Balsavimas, balsų skaičiavimas ir rezultatų paskelbimas yra baigiamieji rinkiminės kampanijos akordai.22

Rezultatų nustatymas ir mandatų suteikimas – tai baigiamoji ilgo rinkiminio proceso stadija. Apygardose balsavimo rezultatai yra susumuojami pagal iš anksto nustatytą balsų skaičiavimo ir laimėjusio kandidato nustatymo sistemą. Pagaliau pasiekęs pergalę rinkimuose kandidatas tampa išrinktas ir gauna mandatą.23

4. RINKIMŲ FORMOS

Prezidento rinkimai

Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai 5 metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.24 Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam yra ne mažiau kaip 40 metų ir jis gali būti renkamas Seimo nariu.Tas pats asmuo Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kartus iš eilės. Teisę rinkti Prezidentą turi Lietuvos piliečiai ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, pripažinti neveiksniais. Bet kokie tiesioginiai ir netiesioginiai piliečių rinkimų apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, tikėjimo- draudžiami. Kiekvienas Lietuvos pilietis rinkimuose turi vieną balsą. Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Valstybės institucijos ir rinkimų komisijos Prezidento rinkimus rengia ir vykdo viešai. Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, rinkimų rezultatus. Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė. Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:
1. Vyriausioji rinkimų komisija;
2. Miesto, rojono rinkimų komisija;
3. Apylinkių rinkimų komisija;
Rinkimų komisijų nariai negali būti kandidatais į Prezidentus ar kandidato patikėtiniais.

Vyriausioji rinkimų komisija, organizuodama Prezidento rinkimus:
1. Išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus;
2. Registruoja kandidatus į Prezidentus;
3. Nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų pavyzdžius
bei formas, jų užpildymo pavyzdžius;
4. Tvarko Prezidento rinkimams skirtas lėšas;
5. Nagrinėja skundus dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų, apylinkių rinkimų
komisijų sprendimų;
6. Nustato ir skelbia Prezidento rinkimų rezultatus;
7. Išrinktam kandidatui išduoda Prezidento pažymėjimą.

Pretendentais būti kandidatais į Prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys.Taip pat pretendentus gali kelti, remti politinės partijos ir politinės organizacijos. Pretendentas būti kandidatu į Prezidentus ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai. Jeigu pretendentą būti kandidatu iškėlė politinės partijos ir politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat pateikiamas raštu. Taip pat yra pateikiami pretendento pilietybę bei asmenybę patvirtinantys dokumentai ir sumokamas 5 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatas.25 Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į Prezidentus, privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20000 rinkėjų parašų. Taip pat pretendentas turi pateikti pajamų bei turto deklaracijos pagrindinių duomenų įrašą, patvirtintą valstybinės mokesčių inspekcijos. Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais į Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo išduoda šiems asmenims kandidato į Prezidentus pažymėjimą.Nuo oficialaus kandidatų į Prezidentus sąrašo paskelbimo dienos prasideda Prezidento rinkimų kampanija.Asmuo, įregistruotas kandidatu į Prezidentus, turi teisę turėti patikėtinius.Kandidatas pateikia patikėtinių sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai.Kandidato į Prezidentus patikėtinis turi teisę kandidato pavedimu jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais, visuomenės informavimo priemonėse ir pan. Kandidatas į Prezidentus gali bet kada atšaukti savo patikėtinį. Politinės partijos ir politinės organizacijos, piliečiai ir kandidatai į Prezidentus rinkimų agitaciją gali pradėti nuo tos dienos, kai prasideda Prezidento rinkimų kampanija.Rinkimų agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir būdais, kurie nepažeidžia įstatymų.Rinkimų kampanijos pradžią paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija.Rinkimų kampanijos metu valstybės institucijų pareigūnams, taip pat valstybinių masinės informacijos priemonių darbuotojams draudžiama naudojantis tarnybinėmis pareigomis bet kokia forma vykdyti rinkimų agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią.

Miestų, rajonų rinkimų komisijos visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių, rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus, užantspauduoja ir ne vėliau kaip per 36 valandas po rinkimų pabaigos perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų rezultatų nustatymą gali pradėti tik po to, kai gauna visų miestų ir rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus.Vyriausioji rinkimų komisija pagal miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus diplomatinėse atstovybėse nustato:
1. Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičių
2. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių
3. Negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių
4. Galiojančių rinkimų biulenių skaičių
5. Už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių

Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad šiurkštūs pažeidimai, padaryti balsavimo metu, ar dokumentų suklastojimas turėjo lemiamos įtakos Prezidento rinkimų rezultatams, gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais. Išrinktu laikomas tas kandidatas į Prezidentus, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.Jeigu pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, po 2 savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų pirmame rate.Šiuo atveju išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.Galutinius Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas po rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.26

Po Prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 valandas išrinktam Prezidentui įteikia Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą.Išrinktas Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Prezidento kadencijai, po to, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams-Seimo nariams, prisiekia Tautai.27

Savivaldybių tarybų rinkimai

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų nariai renkami 3 metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą. Rinkimų teisę turi piliečiai ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai pripažinti neveiksniais.Tarybos nariu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, kuris yra ne jaunesnis kaip 21 metų.28 Bet kokie tiesioginiai ir netiesioginiai piliečių rinkimų apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, tikėjimo- draudžiami. Visų tarybų nariai renkami vienu metu. Tarybų rinkimus skelbia Seimas. Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi aktyviąją rinkimų teisę turintys respublikos piliečiai, gyvenantys šios savivaldybės teritorijoje. Rinkimų apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:
1. Daugiau kaip 500000 gyventojų – 51 tarybos narį
2. Nuo 300000 iki 500000 gyventojų – 41 tarybos narį
3. Nuo 100000 iki 300000 gyventojų – 31 tarybos narį
4. Nuo 50000 iki 100000 gyventojų – 27 tarybos narį
5. Nuo 20000 iki 50000 gyventojų – 25 tarybos narį
6. Iki 20000 gyventojų – 21 tarybos narį
Rinkimų apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija.Partija, politinė organizacija kandidatus į tarybos narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip 5 ir daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandatų skaičius pridėjus dar 5. Išankstinius rinkimų rezultatus nustato apygardos rinkimų komisija po to, kai pasirašytas rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas. Partijos, politinės organizacijos kandidatų sąrašas gali gauti tarybos narių mandatų tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o koalicijos kandidatų sąrašas – jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Mandatai kandidatų sąrašąms paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas iš jų, taikant kvotų ir liekanų metodą. Pirmiausiai apskaičiuojama kvota – tai yra, kiek balsų reikia vienam mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai,dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš renkamų į savivaldybės tarybą narių skaičiaus.Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.Už kiekvieną sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius,tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas.29 Jeigu kuriam nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų metodu.Viename sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri buvo nurodyta kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar koalicijos pareiškiniuose dokumentuose.
Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus šioje apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija.
Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo lemiamos įtakos rinkimų rezultatams ir pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų : kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.Pakartotiniai rinkimai rengiami, jeigu rinkimai į savivaldybės tarybą nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais.Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po 3 mėnesių po to, kai rinkimai pripažinti negaliojančiais.30

Seimo rinkimai

I. Bendrieji nuostatai. Seimo narių rinkimų pagrindai. Lietuvos Respublikos seimo (toliau – Seimo) nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.31 Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių.32

Visuotinė rinkimų teisė.
1. Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų
dieną yra sukakę18 metų. Rinkimuose nedalyvauja tie piliečiai, kurie teismo yra laikomi neveiksniais.
2. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris
nesusijęs su priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų ir nuolat gyveno Lietuvoje.
3. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms ik
rinkimų, yranebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys pripažinti ne veiksniais arba nepakaltinamais.
4. Taip pat atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat
likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai.

Lygi rinkimų teisė. Kiekvienas turintis teisę rinkti Lietuvos Respublikos pilietis rinkimuose turi po vieną balsąvienmandatėje ir daugiamandatinėje rinkimų apygardose, o šie balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito, turinčio teisę rinkti, piliečio balsams. Kiekvienas rinkėjas turi lygią teisę pareikšti savo nuomonę dėl kandidatų, įrašytų į tą sąrašą, už kurį jis balsuoja daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Tiesioginiai rinkimai. Seimo narius rinkėjai renka be tarpininkų.33
Slaptas balsavimas. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam balsuoti už save. Taip pat kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomai užpildyti biuletenį.
Seimo rinkimų datos paskelbimas. Eilinius seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas, pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti Lietuvos Respublikos Seimas arba Respublikos Prezidentas. Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentasne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos. Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, arba skelbiama Respublikos Prezidento Konstitucijos 58 straipsnio antroje dalyje nustatytais atvejais.
Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos. Seimo rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Valstybės lėšomis apmokama rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbas. Savivaldybių lėšomis apmokama balsavimo bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymas, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimo ir išsaugojimo išlaidos.
II. Rinkimų apygardos ir apylinkės. Rinkimų apygardų sudarymas. Rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 75 veinmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaromaiš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Rinkimų apylinkių sudarymas. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, miestų, rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.
III. Rinkimų organizavimas. Rinkimų komisijos. Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo:
1) Vyriausioji rinkimų komisija;
2) Apygardų rinkimų komisijos;
3) Apylinkių rinkimų komisijos.
Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būtirenkamas Seimo nariu ir nebuvo anksčiau atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų teisių pažeidimus. Vienu metu tas pats asmuo negali būti : rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į Seimo narius ir atstovu rinkikams ir rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju.

Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymas. Vyriausioji rinkimų komisija yra nuolat veikianti aukščiausia Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų ir referendumų organizavimo institucija.34 Vyriausiosios rinkimų komisiją ketveriems metams sudaro Seimas. Vyriausioji rinkimų komisija,sudaroma iš:
1) komisijos pirmininko;
2) trijų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų , kurie burtais
nustatomi iš teisingumo ministro pasiūlytų šešių kandidatų;
3) trijų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų , kurie burtais
nustatomi iš Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų šešių kandidatų;
4) partijų, politinių organizacijų, gavusių Seimo narių mandatų
daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.
Vyriausios rinkimų komisijos pirmininką skiria Seimas. Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkas, taip pat komisijos nariai, burtais paskirti į komisiją, jeigu jie yra partijų , politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savi narystęšiose partijose ir politinėse organizacijose ir darbo komisijoje laikotarpiu negali dalyvauti partijų ir politinių organizacijų veikloje bei vykdyti jų pavedimų. Vyriausioji rinkimų komisija savo posėdyje išsirenka pirmininko pavaduotoją ir komisijos sekretorių.
Vyriausios rinkimų komisijos sudėties patikslinimas po Seimo rinkimų. Vyriausios rinkimų komisijos pirmininko ir burtais tapusio komisijos narių įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko tik šiais atvejais;
nariui atsistatydinus;
1) nariui mirus;
2) jeigu nario atžvilgiu įsiteisėja teismo apkaltinamasisnuosprendis;
3) jei Konstitucinis Teismas teikia išvadą, kad Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų

įstatymas buvo pažeistas dėl Vyriausios rinkimų komisijos veiklos.

Vyriausios rinkimų komisijos įgaliojimai. Vyriausioji rinkimų komisija garantuojavienodą rinkimų ir referendumo įstatymų taikymo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama Seimo rinkimus:
1) suskirsto Lietuvos teritoriją į vienmandates rinkimų apygardas;
2) sudaro apygardų rinkimų komisijas;
3) priima kandidatų į Seimo narius iškėlimo pareiškinius dokumentus, juos tikrina, registruoja
kandidatus ir skelbia rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašus, jiems suteikia numerius, taip pat vienmandatėse apygardose iškeltus rezultatus.
4) nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų , paketų, antspaudų

pavyzdžius bei formas, jų užpildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką.
5) tvarko rinkimams skirtas valstybės lėšas;
6) prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas;
7) nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl apygardų rinkimų komisijų, taip pat jeigu reikia,

ir apylinkių rinkimų komisijų sprendimų;
8) vykdo daugiamandatės apygardos rinkimų komisijos funkcijas;
9) nustato ir skelbia galutinius rinkimų rezultatus;
10) išrinktam kandidatui išduoda Lietuvos Respublikos Seimo nario pažymėjimą;
11) perduoda valstybės archyvui saugoti balsų skaičiavimo ir kitus rinkimų komisijų

protokolus.

Apygardų rinkimų komisijų sudarymas. Apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiu sudaro Vyriausioji rinkimų komisija.35 Apygardų rinkimų komisijos sudaroma iš:
1) dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ir dirbančių ir aukštąjį teisinį
išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo teisingumo ministras;
2) dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ir dirbančių ir aukštąjį teisinį
išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;
3) partijų, politinių organizacijų, kurios gavo Seimo narių mandatų
daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų;

Visais atvejais asmenys, paskirti į apygardų rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir miesto, rajono mero pasiūlytų kandidatūrų, turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių. Apygardų rinkimo komisijos pirmininką skiria Vyriausioji rinkimų komisija.Apygardos rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išrenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai. Apygardos rinkimų komisija:
1) informuoja rinkimų apygardoje gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių
ribas, jų buveines, darbo laiką ir balsavimo patalpas;
2) prižiūri, kaip rinkimų apygardoje vykdomas šis įstatymas;
3) sudaro rinkimų apylinkių komisijas;
4) sudaro rinkimų apygardos teritorijoje esančių gydymo, sicialinės rupybos ir
globos įstaigų, karinių dalinių ir bausmės atlikimo vietų sąrašą ir kartu su pašto vadovupasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu;
5) surašo rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą;
6) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų ir veiksmų, priima
dėl jų sprendimus;
7) vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus.
Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas.Į apylinkių rinkimų komisiją kandidatus
turi teisę siūlyti partijos, politinių organizacijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą savivaldybės tarybos rinkimuose. Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus skiria apygardų rinkimų komisijos. Apylinkės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai. Apylinkės rinkimų komisija:
1) iš apygardos rinkimų komisijos gauna rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas
susipažinti su jais rinkėjams, partijų ir politinių organizacijų atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjų pažymėjimus, praneša apygardos rinkimų komisijai apie rinkėjų sąrašeaptiktus netikslumus;
2) nagrinėja skundus dėl rinkimų sąraše padarytų klaidų;
3) gali stebėti, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vykdomas balsavimas paštu, ir
kontroliuoti, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu visoje rinkimų apylinkės teritorijojeesančiose gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose daliniuose ir bausmės atlikimo vietose;
4) pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos
balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės;
5) rinkimų dieną organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;
6) suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsavimo protokolą;36
7) svarsto tos apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo,
balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolų surašymo ir priima dėl jų sprendimus;
8) vykdo kitus įstatymo numatytus įgaliojimus.
IV. Rinkėjų sąrašai ir rinkėjų pažymėjimas.Piliečių įrašymo Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji tvarka. Į LietuvosRespublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumentoišdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija. Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašų turi būti išbrauktas:

miręs Lietuvos Respublikos pilietis;

asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;

pilietis, dėl kurio įsigaliojo Teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu.

Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų sąrašus. Kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į tos vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje yra Lietuvos Respublikos Seimas.

Krašto apsaugos karių, rinkėjų, esančių laivuose bei bausmės atlikimo vietose, įrašymas į rinkėjų sąrašus. Rinkėjai, atliekantys tikrąją arba alternatyviąją tarnybą įrašomi į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą , kurios teritorijoje jis nuolat gyveno. Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, įrašomi į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno. Rinkėjai, esantys bausmės atlikimo vietose, įrašomi į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno.
V. Kandidatų į Seimo narius kėlimas.Kandidatų į Seimo narius kėlimas. Kandidatus į Seimo narius gali kelti:
1) vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose partija ar politinė
organizacija.Vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigo jo iškėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų

Draudimai vienam asmeniui būti kandidatukeliose rinkimų apygardose arba keliuose kandidatų sąrašuose. Kiekvienas kandidatas į Seimo narius gali būti įrašytas tik į vienos partijos, politinės organizacijos iškeltų kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Asmuo įrašytas į tokį kandidatų sąrašą, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į Seimo narius dar ir vienoje vienmandatėje apygardoje.
VI.Rinkimų agaticija. Rinkimų agitacijos pagrindai. Pradėti rinkimų agitaciją partijoms, politinėms organizacijoms ir save iškėlusiems kandidatams sudaromos šio įstatymo nustatytos sąlygos nuo tos dienos, kai prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Rinkimų agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir būdais išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.
VII. Parengtinė rinkimų organizavimo veikla. Rinkimų stebėtojai. Partijos, politinės organizacijos, taip pat kandidatai į Seimo narius turi teisę skirti rinkimų stebėtojus. Rinkimų stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus tos rinkimų apygardos arba apylinkės teritorijoje, kuri nurodyta jo pažymėjime. Stebėtojo pažymėjimą išduoda Vyriausioji rinkimų komisija ir apygardos rinkimų komisija.37

VIII. Rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas. Rinkimų rezultatų nustatymas vienmandatėse rinkimų apygardose. Rinkimų rezultatus nustato Vyriausi rinkimų komisija po to, kai išnagrinėja visus skundus ir nustato visus rinkimų rezultatus šioje apygardoje, tai pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje ir laivuose. Vienmandatėse rinkimų apygardose rinkimai laikomi įvykusiais, jei rinkimuose dalyvauja daugiau kaip 40 procentų rinkėjų, įrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį rinkimuose balsavo daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija rengia pakartotinį balsavimą, kuriame dalyvauja du kandidatai, pirmajame balsavime gavę daugiausia balsų. Po pakartotinio balsavimo išrinktu laikomas tas kandidatas, už kurį balsavo daugiau rinkėjų. Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, už kurį pirmajame rinkimų ture balsavo daugiau rinkėjų. Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas, rengiami pakartotiniai rinkimai.
Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi ivykusiais, jeigu juose dalyvo daugiau kaip 1/4 visų rinkėjų. Partijos, politinės organizacijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų metodą. Pirmiausiai apskaičiuojama kvota -tai yra, kiek balsų reikia vienam mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuose gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš 70. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. Už kiekvieną sąrašą paduotas balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Jei kuriam nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius nei sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems sąrašams.
Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas. Galutinius rinkimų rezultatus nustato Vyriausioji rinkimų komisija po to, kai išnagrinėja visus skundus ir nustato visus rinkimų rezultatus šioje apygardoje, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje.
Seimo nario pažymėjimas. Po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 3 dienas išrinktiems kandidatams įteikia Seimo nario pažymėjimus.38

IŠVADOS

Rinkimai užima svarbią vietą šiuolaikinėje visuomenėje. Rinkimai įteisina valdžią, kurią žmonės išrenka per rinkimus ir paveda jai tvarkyti Valstybės reikalus bei vykdyti įsipareigojimus ir stengtis, kad rinkėjai būtų patenkinti. Rinkimai jau žinomi nuo seno, tad kodėl turime jų atsisakyti dabar, juk tai vienas iš geriausių būdų valdžios legitimumui įgyvendinti.

LITERATŪRA

1. G. Vitkus Politologijos Įvadas “ Leidybos centras” Vilnius, 1992m.
2. G. Vitkus Politologija “ Danielius” Vilnius, 1998m.
3. A. Juknevičius, J. Matakas Valstybės pagrindai “Kauno Technologija “
Kaunas, 1996m., D.- I.
4. A. Patackas Mažoritarinė ir proporcinė rinkimų sistema “Lietuvos aidas”
1991m., spalio 19d.
5. K.Šerpetis Politinis procesas “ŠPI” Šiauliai, 1992m.
6. Politologija “LITTERAE UNIVERSITATIS” Vilnius, 1996m.
7. Lietuvos politinės sistemos studijų šaltiniai “Vilniaus universiteto leidykla”
Vilnius, 1997m.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucija “Lietuvos respublikos Seimo leidykla”
Vilnius, 1993m.

TURINYS

Įvadas

1
1. Cenzų tipai 1
2. Rinkimų sistemos 3
3. Rinkimų organizavimas ir tvarka 6
4. Rinkimų formos 8
Išvados

16
Literatūra

17

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
FILOSOFIJOS KATEDRA

POLITOLOGIJA

RINKIMAI IR RINKIMŲ SISTEMOS

Atliko: R –8, studentas
Andrius Baranauskas

Tikrino: d. K. Vaineikis

ŠIAULIAI
1999

Leave a Comment