LR.Prezidentas ir rinkimai.
LR Prezidentas – asmuo, turintis aukščiausią valdžia valstybeje.
Lyginant su visiško prezidentinio valdymo šalimis, Prezidentas valdžią šalyje daugiau dalijasi su Vyriausybe bei Seimu. Pusiau prezidentinio valdymo šalyse, kaip ir Lietuvoje,prezidentas yra pagrindinis ir didžiausias atstovas reprezentuoti šali užsienyje. LR Prezidentas atstovauja valstybei, piliečiams ir laikosi visų įstatymų ir aktų pavestų jo galiai LR Konstitucijoje.
Kaip įprasta demokratijai Prezidento galios ir valdžia įsigali tik jį išrinkus tautai. Nuostatai ir normos renkant LR Prezidentą yra pateikiamos Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme.
Šalies Prezidento rinkimai vyksta demokratiniu principu,laikantis svarbiausio įstatymo – Konstitucijos. Neyvygdžius keliamų normatyvų kandidatui ar nusižiangus rinkejui, slapto balsavimo metu, dažniausiai kandidatūra ar balsas yra šalinami.
LR Prezidento rinkimų įstatymo bendrieji nuostatai:
1 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų pagrindai
Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
2 straipsnis. Teisė būti kandidatu į Respublikos Prezidentus
Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs
Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Tai negali būti renkami asmenys, susiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei; asmenys, pagal teismo paskirtą nuosprendį atliekantys kriminalinę bausmę, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.
Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.( 2 kadencijos).
2(1) straipsnis. Duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis.
Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus registruojamas po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą užsienio valstybių atitinkamose tarnybose, apie mokymąsi šių tarnybų mokyklose ar apie bendradarbiavimą su jomis. Šiuos duomenis pretendentas įrašo duomenų anketoje. Anketos duomenys yra vieši. Jei pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje pateikia šioje straipsnio dalyje nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija privalo šią anketą viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo. Jei pretendentas iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus nepateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai užpildytos duomenų anketos,
Komisija apie tai viešai paskelbia ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai asmuo įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus.
Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna raštu informaciją, kad duomenų anketoje pateikti duomenys yra neteisingi, nuslėpti ar kad nepateikta užpildyta anketa, taip pat kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus dirbo, mokėsi šio straipsnio dalyje nurodytose tarnybose (struktūrose), bendradarbiavo su jomis, ir nustato, kad apie tai nėra įrašyta duomenų anketoje, per 48 valandas privalo pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatą į Respublikos
Prezidentus supažindinti su gauta informacija ir pasiūlyti jam pateikti paaiškinimus. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos
Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus sutinka su
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta informacija, jis turi nedelsdamas papildomai įrašyti šią informaciją į savo duomenų anketą, o jeigu duomenų anketa nebuvo užpildyta, ją užpildyti – įrašyti nurodytą informaciją. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per
24 valandas privalo šią informaciją paskelbti viešai. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į
Respublikos Prezidentus nesutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta informacija, kviečiamas neatvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ar atsisako pateikti paaiškinimus dėl gautos informacijos,
Vyriausioji rinkimų komisija prireikus gali kreiptis į informaciją suteikusius asmenis, taip pat į kitas įstaigas ar organizacijas, prašydama pateikti papildomų duomenų ar dokumentų.
3 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
Teisę rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų.
Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais. Bet kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų
– draudžiami.
4 straipsnis. Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti
Respublikos Prezidentą, rinkimuose turi vieną balsą
5 straipsnis. Tiesioginiai Respublikos Prezidento rinkimai
Respublikos Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų.
6 straipsnis. Slaptas balsavimas
Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama.
7 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybės institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie rinkimų organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama ne vėliau kaip likus 12
val. iki renginių pradžios.
Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų rezultatus.
Valstybinės masinės informacijos priemonės informuoja visuomenę apie Respublikos Prezidento rinkimų rengimą ir vykdymą.
Visų masinės informacijos priemonių atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja rinkimų komisijos, visuose rinkimų komisijų posėdžiuose, taip pat gauti iš rinkimų komisijų informaciją apie rinkimų rengimą ir vykdymą.
8 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių lėšų apmokama už miestų, rajonų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Respublikos Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:1) Vyriausioji rinkimų komisija;2) miesto, rajono rinkimų komisija;3) apylinkių rinkimų komisijos.
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus skiria Lietuvos Respublikos
Seimas. Skirdamas Prezidento rinkimus Seimas priima atitinkamą nutarimą. Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį, likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos.
Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.
Pretendentais būti kandidatais į Respublikos Prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys. Pretendentus būti kandidatais į Respublikos
Prezidentus gali kelti, remti politinės partijos ir politinės organizacijos.
Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Jeigu pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė politinės partijos ir politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat pateikiamas raštu. Taip pat yra pateikiami pretendento pilietybę bei asmenybę patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatas. Vyriausioji rinkimų komisija išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Surinkus Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nurodytus 20 tūkstančių rinkėjų parašų, visas užstatas yra grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui.
Pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato statusą įgyja juos įregistravus kandidatais į Respublikos Prezidentus
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Kandidatų į Respublikos Prezidento vietą skaičius neribojamas.
Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų. Taip pat pretendentas turi pateikti pajamų bei turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašą, patvirtintą valstybinės mokesčių inspekcijos.
Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais į
Respublikos Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo išduoda šiems asmenims kandidato į Lietuvos
Respublikos Prezidentus pažymėjimą.
Rinkiminė kampanija
Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo paskelbimo dienos prasideda Respublikos Prezidento rinkimų kampanija,po kurios kandidatai į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų sąrašo paskelbimo turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis valstybinėmis masinės informacijos priemonėmis ir skelbti savo rinkiminę programą. Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios.
Balsavimas. Rezultatai, jų skaičiavimas ir rezultatų skelbimas.
Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įtrauktas. Rinkėjas gali balsuoti paštu, paprastai tai padaro keli procentai rinkimų teisę turinčių piliečių( apie 6 procentai paskutiniuose LR Prezidento rikimuose). Rinkimų teisę taip pat turi užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai,dažnausiai savo balsą pareikšdami savo šalies atstovybėje.
Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų. Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai.
Galutinius Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas po rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Pakartotinių Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Prezidento rinkimų rezultatų paskelbimas yra
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos nutarimo paskelbimas Lietuvos
Respublikos informacijos šaltiniuose. Po Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo Respublikos Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 valandas išrinktam Respublikos Prezidentui įteikia Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą.
Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos
Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Tokį pareiškimą
Respublikos Prezidentas turi paskelbti kitą dieną po to, kai
Respublikos Prezidento rinkimų komisija įteikia jam LR. Prezidento pažymėjimą.
Priesaika
Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to, kai prisiekia tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.
Prisiekia ir perrinktas Prezidentas.Respublikos Prezidentas prisiekia
LR Seimo rūmuose, Seimo posėdyje. Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo ceremonijoje kviečiami dalyvauti Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos – Steigiamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. Akto
„Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” signatarai, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nariai, bažnyčių hierarchai bei atstovai, politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų atstovai, Lietuvoje akredituoti užsienio valstybių diplomatai.
Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo ceremoniją tiesiogiai transliuoja Lietuvos radijas ir televizija. Respublikos Prezidentas prisiekia, stovėdamas priešais priesaiką priimantį Konstitucinio
Teismo pirmininką, o jo nesant – vieną iš Konstitucinio Teismo teisėjų ir skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos
Respublikos Konstitucijos.
Prezidento funkcijos.
[pic]
Prezidento įgaliojimai užsienio politikos srityje
Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.
Vyriausybės teikimu Prezidentas skiria ir atšaukia Lietuvos
Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus. Be to, šalies vadovas pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas
Seimui ratifikuoti.
Prezidentas ir Seimas
Šalies Konstitucijoje įtvirtinta Respublikos Prezidento ir Seimo galių subalansavimo sistema. Respublikos Prezidentas ir Seimas kai kuriuos klausimus sprendžia suderintai. Ypač ryškiai ši „svertų ir atsvarų”
sistema pasireiškia įstatymų leidybos procedūroje, formuojant
Vyriausybę bei skiriant kitus pareigūnus.
Naujai išrinktas Seimas į pirmąjį posėdį renkasi Prezidento kviečiamas.
Konstitucijoje numatytais atvejais (ginkluoto užpuolimo atveju, įvedant karo padėtį ir skelbiant mobilizaciją arba įvedant nepaprastąją padėtį) tarp Seimo sesijų Prezidentas šaukia neeilinę
Seimo sesiją.
Prezidentas taip pat skelbia eilinius Seimo rinkimus, o tam tikrais atvejais gali skelbti ir pirmalaikius Seimo rinkimus.
Pirmalaikius Seimo rinkimus Respublikos Prezidentas gali paskelbti dviem atvejais:
1) jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai;
2) Vyriausybes siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip
6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6
mėnesiai.
Prezidentas ir Vyriausybė
Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidžia
Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį. Ministro Pirmininko teikimu Prezidentas skiria ir atleidžia ministrus. Lietuvos Respublikos ministrai yra atsakingi Seimui,
Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja
Vyriausybė. Prezidentas taip pat priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras.
Išrinkus naują Seimą Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja
Vyriausybė. Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti
Ministro Pirmininko kandidatūrą.
Kol nėra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareigų,
Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dienų laikui Ministro
Pirmininko teikimu paveda vienam iš ministrų jį pavaduoti, o kai tokio teikimo nėra, Respublikos Prezidentas vienam iš ministrų paveda pavaduoti Ministrą Pirmininką.
Tarp Seimo sesijų Prezidentas esant reikalui sprendžia, ar leisti patraukti Ministrą Pirmininką ar ministrą baudžiamojon atsakomybėn, duoda leidimą juos suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę.
. Prezidento įgaliojimai įstatymų leidybos srityje
Įstatymus Lietuvos Respublikoje leidžia Seimas. Prezidentas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime. Be Prezidento šią teisę turi Seimo nariai…
Seimo priimti įstatymai įsigalioja tik po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Po įteikiamu
Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti Lietuvos
Respublikos įstatymo tekstu Seimo statute nustatyta tvarka yra įrašas su Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo parašu apie Seimo priimto įstatymo autentiškumą.
Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie įteikiami Respublikos
Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti, registruojami specialioje knygoje, kurioje vėliau nurodoma jų pasirašymo bei paskelbimo data arba pažymima apie jų grąžinimą Seimui pakartotinai svarstyti. Lietuvos Respublikos įstatymo teksto pabaigoje prieš
Respublikos Prezidento parašą įrašoma: „Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.” Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto įstatymo
Respublikos Prezidentas negrąžina ir nepasirašo, toks įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo
Pirmininkas. Respublikos Prezidento grąžintą įstatymą Seimas gali iš naujo svarstyti ir priimti.
Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip 1/2, o už konstitucinį įstatymą ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių. (Paprastai įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje, o konstituciniai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių.) Tokius įstatymus Respublikos
Prezidentas privalo ne vėliau kaip per tris dienas pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti.
Priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo pasirašo Respublikos
Prezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia. Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, šis įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas, o įstatymas dėl Konstitucijos keitimo įsigalioja ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo priėmimo…Referendumu priimtą įstatymą ar kitą aktą ne vėliau kaip per
5 dienas privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti Respublikos
Prezidentas. Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos
Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.
Prezidento teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą
Respublikos Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl
Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais (dėl Seimo priimtų įstatymų sutikimo su Konstitucija Prezidentas kreiptis negali). Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, toks aktas negali būti taikomas nuo oficialaus sprendimo paskelbimo dienos.
Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Seimo narių rinkimus, taip pat dėl tarptautinių sutarčių.
Prezidento įgaliojimai skiriant teisėjus
Lietuvos Respublikos teismų sistemą sudaro apylinkių ir apygardų teismai, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas, taip pat administraciniai teismai. Skiriant ir atleidžiant šių teismų teisėjus vienaip ar kitaip dalyvauja Respublikos
Prezidentas. R.P teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Aukščiausiojo
Teismo skyrių pirmininkus iš paskirtų teisėjų skiria Seimas Prezidento teikimu, pasiūlius Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.
Prezidentas skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų –
Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas.
Teisėjų kandidatūras Prezidentui teikia teisingumo ministras,taip pat apylinkių, apygardų ir specializuoto teismo teisėjus bei pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas. Įstatymo numatytais atvejais Prezidentas atleidžia arba teikia Seimui atleisti teisėjus. Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija – Teisėjų tarybą. Respublikos Prezidentas įstatymo nustatytais atvejais nustato arba teikia Seimui nustatyti teisėjų skaičių teismuose, tvirtina teisėjų valdžios simbolių etalonus, pažymėjimų pavyzdžius.
Lietuvos Konstitucija bei kiti įstatymai įtvirtina teisminės valdžios savarankiškumą ir teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Taigi Respublikos Prezidentas negali daryti įtakos teismų sprendimams konkrečiose bylose, nors piliečiai dažnai kreipiasi į šalies vadovą su skundais dėl teismuose priimtų sprendimų.
Prezidentas teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą.
Prezidento įgaliojimai krašto apsaugos srityje
Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Jis skiria kariuomenės vadą, suteikia karinius laipsnius.
Prezidentas taip pat vadovauja Valstybės gynimo tarybai, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Sprendimus dėl mobilizacijos, karo padėties, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir sprendimą gintis nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos
Prezidentas. Taikos metu Prezidentas tvirtina kariuomenės dislokavimo vietas ir manevravimo teritorines ribas; sprendimus dėl kariuomenės dalinių perkėlimo į kitą dislokavimo vietą turi teisę priimti tik
Respublikos Prezidentas. Tik šalies vadovas savo sprendimu gali įsakyti krašto apsaugos ministrui suformuoti karių padalinius valstybės sienų apsaugai.
Nepaprastosios padėties įvedimas
Jeigu Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenei, tautai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Jos trukmė – iki šešių mėnesių.
Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos Prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos
Prezidento sprendimą.
Prezidento įgaliojimai skiriant ir atleidžiant valstybės pareigūnus
Be jau minėtų valstybės pareigūnų (Ministro Pirmininko, ministrų, teisėjų, diplomatinių atstovų užsienio šalyse) Konstitucija ir įstatymai Prezidentui suteikia įgaliojiomus skiriant ir atleidžiant šiuos valstybės pareigūnus:
Prezidentas teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais. Seimo pritarimu Prezidentas skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą; pastarojo teikimu skiria ir atleidžia saugumo tarnybos vadovo pavaduotojus.
Pilietybės klausimai
Respublikos Prezidentas suteikia šalies pilietybę, tenkina asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo ar grąžinimo, gali suteikti šalies pilietybę išimties tvarka.
Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams preliminariai svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro pilietybės reikalų komisiją ir tvirtina Pilietybės klausimų nagrinėjimo šioje komisijoje taisykles. Ši komisija teikia Prezidentui pasiūlymus patenkinti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, o atsisakiusi rekomenduoti suteikti pilietybę – pareiškėjui apie tai praneša raštu, nurodydama atsisakymo motyvus. Pilietybės suteikimo, jos atsisakymo, grąžinimo, pilietybės netekimo, taip pat akto dėl pilietybės suteikimo pripažinimo negaliojančiu, klausimus sprendžia Respublikos
Prezidentas…Dekretus dėl pilietybės teikimo pasirašo ir Vidaus reikalų ministras.
Malonės prašymas.
Respublikos Prezidentas teikia malonę nuteistiesiems. Malonė paprastai teikiama pagal pačių nuteistųjų prašymus. Svarstomi malonės prašymai tų asmenų, kuriuos yra nuteisę Lietuvos Respublikos teismai, taip pat tų Lietuvos Respublikos piliečių, kuriuos nuteisė kitų valstybių teismai ir kurie atlieka bausmę Lietuvoje.
Paprastai nuteistųjų malonės prašymus preliminariai svarsto ir pasiūlymus dėl jų teikia Malonės komisija, kurios posėdžiams vadovauja
Respublikos Prezidentas. Malonės komisiją sudaro Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras, Respublikos Prezidento patarėjas valstybės ir teisės klausimais, Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas, Lietuvos Respublikos policijos kapelionas, Lietuvos kalinių globos draugijos atstovas. Malonė nuteistiesiems teikiama šiais būdais: 1) mirties bausmę pakeičiant laisvės atėmimu; 2) visiškai arba iš dalies atleidžiant tiek nuo pagrindinės, tiek nuo papildomosios bausmės; 3) neatbūtą laisvės atėmimo dalį pakeičiant švelnesne bausme.
Kitos LR.Prezidento galios, funkcijos.
Respublikos Prezidentas skiria valstybinius apdovanojimus.
Valstybiniai apdovanojimai – ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai – skiriami taikos ir karo metu nusipelniusiems asmenims pagerbti bei Lietuvos piliečiams skatinti atsidėjus dirbti Lietuvos valstybės ir visuomenės gerovei.
Respublikos Prezidentui, kaip valstybės vadovui, valstybiniame radijuje ir televizijoje suteikiamas laikas pasisakyti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais.Esant neatidėliotinam reikalui,
Respublikos Prezidentui turi būti suteikiamas laikas, nenumatytas radijo ir televizijos programose.
Lietuvos Konstitucija,VI skirsnis(Respublikos Prezidentas) 88
straipsnis.
Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:
1. Pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas.
2. Įvyksta pirmalaikiai RP rinkimai.
3. Atsistatydina iš pareigų.
4. R.Prezidentas miršta.
5. Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
6. Dėl Prezidento sveikatos būklės,turi priimti nutarimą 3/5semo narių.