LR.Prezidentas ir rinkimai.
LR Prezidentas – asmuo, turintis aukščiausią valdžia valstybeje.Lyginant su visiško prezidentinio valdymo šalimis, Prezidentas valdžiąšalyje daugiau dalijasi su Vyriausybe bei Seimu. Pusiau prezidentiniovaldymo šalyse, kaip ir Lietuvoje,prezidentas yra pagrindinis irdidžiausias atstovas reprezentuoti šali užsienyje. LR Prezidentasatstovauja valstybei, piliečiams ir laikosi visų įstatymų ir aktųpavestų jo galiai LR Konstitucijoje.
Kaip įprasta demokratijai Prezidento galios ir valdžia įsigali tik jįišrinkus tautai. Nuostatai ir normos renkant LR Prezidentą yrapateikiamos Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme.Šalies Prezidento rinkimai vyksta demokratiniu principu,laikantissvarbiausio įstatymo – Konstitucijos. Neyvygdžius keliamų normatyvųkandidatui ar nusižiangus rinkejui, slapto balsavimo metu, dažniausiaikandidatūra ar balsas yra šalinami.
LR Prezidento rinkimų įstatymo bendrieji nuostatai:
1 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų pagrindai
Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriemsmetams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise,slaptu balsavimu.
2 straipsnis. Teisė būti kandidatu į Respublikos Prezidentus
Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikospilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęsLietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaipketuriasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Tainegali būti renkami asmenys, susiję priesaika ar pasižadėjimu užsieniovalstybei; asmenys, pagal teismo paskirtą nuosprendį atliekantyskriminalinę bausmę, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.
Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiaukaip du kartus iš eilės.( 2 kadencijos).
2(1) straipsnis. Duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomistarnybomis.
Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus registruojamaspo to, kai Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą išduoti jamrinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo pateikti Vyriausiajai rinkimųkomisijai duomenis apie savo darbą užsienio valstybių atitinkamosetarnybose, apie mokymąsi šių tarnybų mokyklose ar apie
bendradarbiavimą su jomis. Šiuos duomenis pretendentas įrašo duomenųanketoje. Anketos duomenys yra vieši. Jei pretendentas būti kandidatuį Respublikos Prezidentus duomenų anketoje pateikia šioje straipsniodalyje nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija privalo šiąanketą viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo. Jeipretendentas iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentusnepateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai užpildytos duomenų anketos,Komisija apie tai viešai paskelbia ne vėliau kaip per 24 valandas poto, kai asmuo įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus.Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna raštu informaciją, kadduomenų anketoje pateikti duomenys yra neteisingi, nuslėpti ar kadnepateikta užpildyta anketa, taip pat kad pretendentas būti kandidatuį Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentusdirbo, mokėsi šio straipsnio dalyje nurodytose tarnybose(struktūrose), bendradarbiavo su jomis, ir nustato, kad apie tai nėraįrašyta duomenų anketoje, per 48 valandas privalo pretendentą būtikandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatą į RespublikosPrezidentus supažindinti su gauta informacija ir pasiūlyti jampateikti paaiškinimus. Jeigu pretendentas būti kandidatu į RespublikosPrezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus sutinka suVyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta informacija, jis turinedelsdamas papildomai įrašyti šią informaciją į savo duomenų anketą,o jeigu duomenų anketa nebuvo užpildyta, ją užpildyti – įrašytinurodytą informaciją. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per24 valandas privalo šią informaciją paskelbti viešai. Jeigupretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas įRespublikos Prezidentus nesutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijojegauta informacija, kviečiamas neatvyksta į Vyriausiąją rinkimųkomisiją ar atsisako pateikti paaiškinimus dėl gautos informacijos,Vyriausioji rinkimų komisija prireikus gali kreiptis į informacijąsuteikusius asmenis, taip pat į kitas įstaigas ar organizacijas,prašydama pateikti papildomų duomenų ar dokumentų.
3 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
Teisę rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikospiliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų.Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais. Bet
kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikospiliečių rinkimų teisių apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės,kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų– draudžiami.4 straipsnis. Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinktiRespublikos Prezidentą, rinkimuose turi vieną balsą
5 straipsnis. Tiesioginiai Respublikos Prezidento rinkimai
Respublikos Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų.
6 straipsnis. Slaptas balsavimas
Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valiąrinkimuose draudžiama.
7 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybės institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos Prezidentorinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie rinkimų organizavimo renginius(susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama ne vėliau kaip likus 12val. iki renginių pradžios.
Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimųapylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbolaiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos Prezidentusįregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų rezultatus.Valstybinės masinės informacijos priemonės informuoja visuomenęapie Respublikos Prezidento rinkimų rengimą ir vykdymą.
Visų masinės informacijos priemonių atstovai turi teisęnekliudomai dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja rinkimųkomisijos, visuose rinkimų komisijų posėdžiuose, taip pat gauti išrinkimų komisijų informaciją apie rinkimų rengimą ir vykdymą.
8 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmokavalstybė ir savivaldybės. Iš valstybės lėšų apmokamos rinkimų komisijųišlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei atlyginama už rinkimųkomisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybiųlėšų apmokama už miestų, rajonų ir apylinkių rinkimų komisijų būstiniųpatalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimąir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų arinventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tamVyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybėslėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir
inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija neginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Respublikos Prezidento rinkimusorganizuoja ir vykdo:1) Vyriausioji rinkimų komisija;2) miesto, rajonorinkimų komisija;3) apylinkių rinkimų komisijos.Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus skiria Lietuvos RespublikosSeimas. Skirdamas Prezidento rinkimus Seimas priima atitinkamąnutarimą. Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinįsekmadienį, likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidentokadencijos pabaigos.
Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimaspradedamas ne anksčiau kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaiplikus 65 dienoms iki rinkimų dienos.
Pretendentais būti kandidatais į Respublikos Prezidentus save galiiškelti pavieniai asmenys. Pretendentus būti kandidatais į RespublikosPrezidentus gali kelti, remti politinės partijos ir politinėsorganizacijos.
Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaiplikus 65 dienoms iki rinkimų raštu pareiškia apie tai Vyriausiajairinkimų komisijai.
Jeigu pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlėpolitinės partijos ir politinės organizacijos, šis jų sprendimas taippat pateikiamas raštu. Taip pat yra pateikiami pretendento pilietybębei asmenybę patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių vidutiniųmėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatas. Vyriausioji rinkimųkomisija išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Surinkus LietuvosRespublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nurodytus 20 tūkstančiųrinkėjų parašų, visas užstatas yra grąžinamas jį sumokėjusiamasmeniui.
Pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidatostatusą įgyja juos įregistravus kandidatais į Respublikos PrezidentusVyriausiojoje rinkimų komisijoje. Kandidatų į Respublikos Prezidentovietą skaičius neribojamas.
Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būtikandidatais į Respublikos Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajairinkimų komisijai jos išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su nemažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų. Taip pat pretendentas turipateikti pajamų bei turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašą,patvirtintą valstybinės mokesčių inspekcijos.
Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimųkomisija oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais įRespublikos Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuosąrašo paskelbimo išduoda šiems asmenims kandidato į LietuvosRespublikos Prezidentus pažymėjimą.
Rinkiminė kampanija
Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašopaskelbimo dienos prasideda Respublikos Prezidento rinkimųkampanija,po kurios kandidatai į Respublikos Prezidentus po oficialauskandidatų sąrašo paskelbimo turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų irkitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotisvalstybinėmis masinės informacijos priemonėmis ir skelbti savorinkiminę programą. Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų ikirinkimų pradžios ir rinkimų dieną, išskyrus nuolatinę vaizdinęagitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiaukaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios.
Balsavimas. Rezultatai, jų skaičiavimas ir rezultatų skelbimas.
Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos rinkimųkomisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimųapylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įtrauktas. Rinkėjas galibalsuoti paštu, paprastai tai padaro keli procentai rinkimų teisęturinčių piliečių( apie 6 procentai paskutiniuose LR Prezidentorikimuose). Rinkimų teisę taip pat turi užsienyje gyvenantys Lietuvospiliečiai,dažnausiai savo balsą pareikšdami savo šalies atstovybėje.
Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą,kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visųrinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjųbalsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų,išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiaukaip 1/3 visų rinkėjų balsų. Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienaskandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičiųrengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusiųdaugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau
balsų. Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai irnė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniairinkimai.Galutinius Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaipper 5 dienas po rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.Pakartotinių Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaipper 5 dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos skelbia Vyriausiojirinkimų komisija. Prezidento rinkimų rezultatų paskelbimas yraRespublikos Prezidento rinkimų komisijos nutarimo paskelbimas LietuvosRespublikos informacijos šaltiniuose. Po Respublikos Prezidentorinkimų rezultatų paskelbimo Respublikos Prezidento rinkimų komisijane vėliau kaip per 3 valandas išrinktam Respublikos Prezidentuiįteikia Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą.
Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikląpolitinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujosRespublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Tokį pareiškimąRespublikos Prezidentas turi paskelbti kitą dieną po to, kaiRespublikos Prezidento rinkimų komisija įteikia jam LR. Prezidentopažymėjimą.
Priesaika
Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojausdieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to, kaiprisiekia tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.Prisiekia ir perrinktas Prezidentas.Respublikos Prezidentas prisiekiaLR Seimo rūmuose, Seimo posėdyje. Respublikos Prezidento priesaikospriėmimo ceremonijoje kviečiami dalyvauti Lietuvos RespublikosAukščiausiosios Tarybos – Steigiamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. Akto“Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” signatarai, LietuvosRespublikos Vyriausybės nariai, bažnyčių hierarchai bei atstovai,politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijųatstovai, Lietuvoje akredituoti užsienio valstybių diplomatai.Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo ceremoniją tiesiogiaitransliuoja Lietuvos radijas ir televizija. Respublikos Prezidentasprisiekia, stovėdamas priešais priesaiką priimantį KonstitucinioTeismo pirmininką, o jo nesant – vieną iš Konstitucinio Teismo teisėjųir skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką ant LietuvosRespublikos Konstitucijos.
Prezidento funkcijos.
[pic]
Prezidento įgaliojimai užsienio politikos srityje
Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos
klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.Vyriausybės teikimu Prezidentas skiria ir atšaukia LietuvosRespublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prietarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatiniųatstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausiusdiplomatinius rangus ir specialius vardus. Be to, šalies vadovaspasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jasSeimui ratifikuoti.Prezidentas ir SeimasŠalies Konstitucijoje įtvirtinta Respublikos Prezidento ir Seimo galiųsubalansavimo sistema. Respublikos Prezidentas ir Seimas kai kuriuosklausimus sprendžia suderintai. Ypač ryškiai ši “svertų ir atsvarų”sistema pasireiškia įstatymų leidybos procedūroje, formuojantVyriausybę bei skiriant kitus pareigūnus.Naujai išrinktas Seimas į pirmąjį posėdį renkasi Prezidentokviečiamas.Konstitucijoje numatytais atvejais (ginkluoto užpuolimo atveju,įvedant karo padėtį ir skelbiant mobilizaciją arba įvedantnepaprastąją padėtį) tarp Seimo sesijų Prezidentas šaukia neeilinęSeimo sesiją.Prezidentas taip pat skelbia eilinius Seimo rinkimus, o tam tikraisatvejais gali skelbti ir pirmalaikius Seimo rinkimus.Pirmalaikius Seimo rinkimus Respublikos Prezidentas gali paskelbtidviem atvejais:1) jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėlnaujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojopateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybėsprogramai;2) Vyriausybes siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginįnepasitikėjimą Vyriausybe.Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų,jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6mėnesiai.Prezidentas ir Vyriausybė
Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidžiaMinistrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jossudėtį. Ministro Pirmininko teikimu Prezidentas skiria ir atleidžiaministrus. Lietuvos Respublikos ministrai yra atsakingi Seimui,Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės atsistatydinimą irprireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš
ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta naujaVyriausybė. Prezidentas taip pat priima ministrų atsistatydinimą irgali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras.Išrinkus naują Seimą Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamusįgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta naujaVyriausybė. Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinusįgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstytiMinistro Pirmininko kandidatūrą. Kol nėra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareigų,Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dienų laikui MinistroPirmininko teikimu paveda vienam iš ministrų jį pavaduoti, o kai tokioteikimo nėra, Respublikos Prezidentas vienam iš ministrų pavedapavaduoti Ministrą Pirmininką. Tarp Seimo sesijų Prezidentas esant reikalui sprendžia, arleisti patraukti Ministrą Pirmininką ar ministrą baudžiamojonatsakomybėn, duoda leidimą juos suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę.. Prezidento įgaliojimai įstatymų leidybos srityje Įstatymus Lietuvos Respublikoje leidžia Seimas. Prezidentasturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime. Be Prezidento šiąteisę turi Seimo nariai… Seimo priimti įstatymai įsigalioja tik po to, kai juos pasirašoir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Po įteikiamuRespublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti LietuvosRespublikos įstatymo tekstu Seimo statute nustatyta tvarka yra įrašassu Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo parašu apie Seimo priimtoįstatymo autentiškumą. Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie įteikiami RespublikosPrezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti, registruojamispecialioje knygoje, kurioje vėliau nurodoma jų pasirašymo beipaskelbimo data arba pažymima apie jų grąžinimą Seimui pakartotinaisvarstyti. Lietuvos Respublikos įstatymo teksto pabaigoje priešRespublikos Prezidento parašą įrašoma: “Skelbiu šį LietuvosRespublikos Seimo priimtą įstatymą.” Respublikos Prezidentas Seimopriimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arbapasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimuipakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto įstatymoRespublikos Prezidentas negrąžina ir nepasirašo, toks įstatymasįsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia SeimoPirmininkas. Respublikos Prezidento grąžintą įstatymą Seimas gali išnaujo svarstyti ir priimti. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu,jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos irpapildymai arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip 1/2, o užkonstitucinį įstatymą ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių. (Paprastaiįstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimonarių, dalyvaujančių posėdyje, o konstituciniai priimami, jeigu užjuos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami nemažesne kaip 3/5 visų Seimo narių.) Tokius įstatymus RespublikosPrezidentas privalo ne vėliau kaip per tris dienas pasirašyti irnedelsiant oficialiai paskelbti. Priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo pasirašo RespublikosPrezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia. Jeigunurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo irnepaskelbia, šis įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir oficialiaipaskelbia Seimo Pirmininkas, o įstatymas dėl Konstitucijos keitimoįsigalioja ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jopriėmimo…Referendumu priimtą įstatymą ar kitą aktą ne vėliau kaip per5 dienas privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti RespublikosPrezidentas. Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo RespublikosPrezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, įstatymas įsigalioja po to, kaijį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.Prezidento teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą
Respublikos Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėlVyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais (dėl Seimopriimtų įstatymų sutikimo su Konstitucija Prezidentas kreiptisnegali). Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą, kad atitinkamasaktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, toks aktas negali būtitaikomas nuo oficialaus sprendimo paskelbimo dienos. Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, arnebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Seimo narių rinkimus, taip pat
dėl tarptautinių sutarčių.Prezidento įgaliojimai skiriant teisėjus
Lietuvos Respublikos teismų sistemą sudaro apylinkių ir apygardųteismai, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos AukščiausiasisTeismas, taip pat administraciniai teismai. Skiriant ir atleidžiantšių teismų teisėjus vienaip ar kitaip dalyvauja RespublikosPrezidentas. R.P teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjųkandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jųteikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką. AukščiausiojoTeismo skyrių pirmininkus iš paskirtų teisėjų skiria Seimas Prezidentoteikimu, pasiūlius Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Prezidentas skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų –Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas.Teisėjų kandidatūras Prezidentui teikia teisingumo ministras,taip patapylinkių, apygardų ir specializuoto teismo teisėjus bei pirmininkusskiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas. Įstatymonumatytais atvejais Prezidentas atleidžia arba teikia Seimui atleistiteisėjus. Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimoiš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatytateisėjų institucija – Teisėjų tarybą. Respublikos Prezidentas įstatymonustatytais atvejais nustato arba teikia Seimui nustatyti teisėjųskaičių teismuose, tvirtina teisėjų valdžios simbolių etalonus,pažymėjimų pavyzdžius. Lietuvos Konstitucija bei kiti įstatymai įtvirtina teisminėsvaldžios savarankiškumą ir teisėjai, vykdydami teisingumą, yranepriklausomi. Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojonatsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo,o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo. Teisėjai,nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Valstybinės valdžios irvaldymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų,politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjoar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytąatsakomybę. Taigi Respublikos Prezidentas negali daryti įtakos teismų
sprendimams konkrečiose bylose, nors piliečiai dažnai kreipiasi įšalies vadovą su skundais dėl teismuose priimtų sprendimų. Prezidentas teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjųkandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jųteikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą.Prezidento įgaliojimai krašto apsaugos srityje
Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgųvadas. Jis skiria kariuomenės vadą, suteikia karinius laipsnius.Prezidentas taip pat vadovauja Valstybės gynimo tarybai, kuri svarstoir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Sprendimusdėl mobilizacijos, karo padėties, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo irsprendimą gintis nuo ginkluotos agresijos priima RespublikosPrezidentas. Taikos metu Prezidentas tvirtina kariuomenės dislokavimovietas ir manevravimo teritorines ribas; sprendimus dėl kariuomenėsdalinių perkėlimo į kitą dislokavimo vietą turi teisę priimti tikRespublikos Prezidentas. Tik šalies vadovas savo sprendimu galiįsakyti krašto apsaugos ministrui suformuoti karių padaliniusvalstybės sienų apsaugai.
Nepaprastosios padėties įvedimas
Jeigu Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai arvisuomenei, tautai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar josdalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Jos trukmė – iki šešių mėnesių.Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisępriimti Respublikos Prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesijąsvarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina RespublikosPrezidento sprendimą.
Prezidento įgaliojimai skiriant ir atleidžiant valstybės pareigūnus
Be jau minėtų valstybės pareigūnų (Ministro Pirmininko, ministrų,teisėjų, diplomatinių atstovų užsienio šalyse) Konstitucija irįstatymai Prezidentui suteikia įgaliojiomus skiriant ir atleidžiantšiuos valstybės pareigūnus:Prezidentas teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos bankovaldybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikštinepasitikėjimą jais. Seimo pritarimu Prezidentas skiria ir atleidžiakariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą; pastarojo teikimu skiriair atleidžia saugumo tarnybos vadovo pavaduotojus.
Pilietybės klausimai
Respublikos Prezidentas suteikia šalies pilietybę, tenkina asmenųprašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo ar grąžinimo,gali suteikti šalies pilietybę išimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams preliminariaisvarstyti Respublikos Prezidentas sudaro pilietybės reikalų komisijąir tvirtina Pilietybės klausimų nagrinėjimo šioje komisijojetaisykles. Ši komisija teikia Prezidentui pasiūlymus patenkintiprašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, o atsisakiusirekomenduoti suteikti pilietybę – pareiškėjui apie tai praneša raštu,nurodydama atsisakymo motyvus. Pilietybės suteikimo, jos atsisakymo,grąžinimo, pilietybės netekimo, taip pat akto dėl pilietybės suteikimopripažinimo negaliojančiu, klausimus sprendžia RespublikosPrezidentas…Dekretus dėl pilietybės teikimo pasirašo ir Vidaus reikalųministras.
Malonės prašymas.
Respublikos Prezidentas teikia malonę nuteistiesiems. Malonėpaprastai teikiama pagal pačių nuteistųjų prašymus. Svarstomi malonėsprašymai tų asmenų, kuriuos yra nuteisę Lietuvos Respublikos teismai,taip pat tų Lietuvos Respublikos piliečių, kuriuos nuteisė kitųvalstybių teismai ir kurie atlieka bausmę Lietuvoje. Paprastai nuteistųjų malonės prašymus preliminariai svarsto irpasiūlymus dėl jų teikia Malonės komisija, kurios posėdžiams vadovaujaRespublikos Prezidentas. Malonės komisiją sudaro LietuvosAukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos Respublikos teisingumoministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, LietuvosRespublikos generalinis prokuroras, Respublikos Prezidento patarėjasvalstybės ir teisės klausimais, Respublikos Prezidento kanceliarijosvadovas, Lietuvos Respublikos policijos kapelionas, Lietuvos kaliniųglobos draugijos atstovas. Malonė nuteistiesiems teikiama šiaisbūdais: 1) mirties bausmę pakeičiant laisvės atėmimu; 2) visiškai arbaiš dalies atleidžiant tiek nuo pagrindinės, tiek nuo papildomosiosbausmės; 3) neatbūtą laisvės atėmimo dalį pakeičiant švelnesne bausme. Kitos LR.Prezidento galios, funkcijos. Respublikos Prezidentas skiria valstybinius apdovanojimus.Valstybiniai apdovanojimai – ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo
ženklai – skiriami taikos ir karo metu nusipelniusiems asmenimspagerbti bei Lietuvos piliečiams skatinti atsidėjus dirbti Lietuvosvalstybės ir visuomenės gerovei. Respublikos Prezidentui, kaip valstybės vadovui, valstybiniameradijuje ir televizijoje suteikiamas laikas pasisakyti šalies vidausir užsienio politikos klausimais.Esant neatidėliotinam reikalui,Respublikos Prezidentui turi būti suteikiamas laikas, nenumatytasradijo ir televizijos programose.Lietuvos Konstitucija,VI skirsnis(Respublikos Prezidentas) 88straipsnis.Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai: 1. Pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas. 2. Įvyksta pirmalaikiai RP rinkimai. 3. Atsistatydina iš pareigų. 4. R.Prezidentas miršta. 5. Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka. 6. Dėl Prezidento sveikatos būklės,turi priimti nutarimą 3/5semo narių.