Lietuvos respublikos prezidento institutas

KLAIPĖDOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA
TEISĖS KATEDRA
STUDIJŲ PROGRAMA
TEISĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO INSTITUTAS
Kursinis darbas

2T KURSO studentas Ainius Stasytis

2005 12

VADOVĖ Jūratė Paulauskienė

2005 12

Klaipėda, 2005

TURINYS

I. PROFESINIŲ kompetencijų sąrašas 3
II. Įvadas 4
III. Informacijos šaltinių apžvalga 5

IV. 1. Lietuvos Respublikos Prezidento instituto istorija 6

2. Lietuvos Respublikos Prezidentui suponuojantys asmenys 16

3. Lietuvos Respublikos Prezidento veiklos įgaliojimai 19

4. Lietuvos respublikos Prezidento instituto teisės aktai 21

V. Darbo metodai ir priemonės 38
VI. Darbo rezultatai, jų aptarimas 39
VII. Išvados ir pasiūlymai 40
VIII. Literatūros sąrašas 41

PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ SĄRAŠAS

 Teisinis konsultavimas;

 Teisinis auditas;

 Teisės norminių aktų ir lokalinių dokumentų kūrimas bei jų laikymosi priežiūra;

 Teisės subjektų teisių gynimas ir teisėtų interesų atstovavimas;

Valstybė – tai mūsų kuriama tvarka.
Laisva valstybė – tai visų pirma laisvi žmonės. Tik brrangindami savo laisvę,
tik mokėdami išmintingai ja naudotis, turėsime laisvą ir klestinčią šalį,

turėsime patikimą ateitį sau ir savo vaikams.

Valdas Adamkus.

I. ĮVADAS

Prezidentas – vadovo titulas, naudojamas įvairiose organizacijose, kompanijose, taip pat tai dažnas respublikų vadovų titulas. Pavadinimas kilęs iš lotyniškų žodžių prae- (“prieš tai”) ir sedere (“sėdėti”).
Prezidento kaip valstybės vadovo titulą išpopuliarino Jungtinės Amerikos valstijos, 1789 metais valstybės galva paskyrę prezidentą. Vėliau titulą perėmė iš kolonijinio valdymo išsivadavusios Pietų Amerikos šalys. Pirmasis Europos prezidentas buvo Prancūzijoje , Azijos – Kinijos Respublikoje , Afrikos – Liberijoje . Tuo tarpu Lietuvoje taaip pat veikia prezidento institucija, kuri savo galias dalinasi su vyriausybe, nes Lietuvoje veikia prezidentinis – parlamentinis valdymo modelis. Šalį dabar valdo Valdas Adamkus.
Mano kursinio darbo „Lietuvos Respublikos Prezidento institutas“ objektas yra ne vien dabartinis mūsų šalies prezidentas ir jo veikla. Ma

anyčiau, kad turiu aptarti visus buvusius Lietuvos Respublikos Prezidentus, jų veiklas, kompetencijas, valdymo ir laiko, kada prezidentai buvo valstybės galvomis, santykį.
Tam, kad išanalizuoti visus aukščiau nurodytus punktus, išskiriu tokius savo kursinio darbo tikslus:
Apžvelgti:
 Lietuvos Respublikos Prezidento instituto veiklą;
Aptarti:
 Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimus, teisės aktus;
Išskirtiems šio kursinio darbo tikslams pasiekti, iškeliu tokius darbo uždavinius: ištirti Lietuvos Respublikos Prezidento instituto ir valstybės galvos veiklos aspektus.
Šių tikslų ir uždavinių bandysiu siekti naudodamas šiuolaikinės literatūros analizėmis, statistika, istorija ir ieškosiu atsakymų savo iškeltiems klausimams nagrinėti Lietuvos Respublikos Prezidento interneto svetainėje.
Manyčiau, aukščiau iškeltų tikslų reikia siekti norint išanalizuoti mūsų šalies valdžią, kaip tyrimo objektą, adekvačiai.

II. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA

Mano kursinio darbo rašyme svarbiausios pagalbinės šaltinių priemonės buvo Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas.
Buvo labai patogu rašyti išš šių įstatymų, nes jie yra sukodifikuoti ir gan naudingai padėjo man ne tik parašyti, suprasti ir pateikti žinias šiame darbe, bet ir išanalizuoti tinkamai visą informaciją.
Taip pat, svarbiu tapo ir veikalas „Lietuvos Prezidentai“, kuris padėjo išskirti Prezidentų kompetencijas, jų santykį su laiku.
Žinau, kad rašant tokius darbus yra atsižvelgiama ir į užsienio autorių literatūrą, bet man to padaryti nepavyko, nes kiti – užsienio autoriai – greičiausiai rašo apie savo šalių Prezidentus, o kiekvienoje šalyje šios temos kriterijai yra skirtingi, todėl visą informaciją ir li

iteratūrą naudojau tik mūsų šalies atžvilgiu.
Ir neteisinga būtų nepaminėti Lietuvos Respublikos Prezidento tinklapio Internete – www. lrp.lt, kuris susistemino visą mano atrastą informaciją.

III. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO INSTITUTO ISTORIJA

Kiekviena šalis tobulindamasi ir augdama, ieškodama savo istorijos tinkamo valdovo, priklauso nuo lyderių atsakingumo, savarankiškumo, sąžiningumo ir daugelio kitų faktų.
Lietuva netapo išimtimi šiuo klausimu: mūsų šalį nuo Respublikos pradžios kurė daug veikėjų, kiekvienas iš kurių įnešė dalelę savęs ir patobulino ją.
1918 metais vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Vėliau ši institucija pasivadino Valstybės Taryba ir nuo 1918 metų pabaigos pradėjo valdyti nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą. 1919 metais balandžio 4 dieną Valstybės Taryba įsteigė Prezidento instituciją ir išrinko Antaną Smetoną pirmuoju Lietuvos Prezidentu.
1920 metais gegužės 15 dieną Steigiamasis Seimas paskelbė Lietuvą demokratine Respublika. 1920 metais birželio 10 dieną paskelbta laikinoji Konstitucija, kurioje įtvirtinta nuostata, jog Respublikos Prezidentą renka Seimas. Iki tol, kol buvo išrinktas Prezidentas, jo pareigas ėjo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis.
1922 metais rugpjūčio 1 dieną buvo priimta Konstitucija ir paskelbti rinkimai į Pirmąjį seimą. Tais pačiais metais lapkričio 13 dieną Pirmasis Seimas išrinko Aleksandrą Stulginskį Lietuvos Respublikos Prezidentu.
1923 metais vyko rinkimai į Antrąjį Seimą, kuris A.Stulginskį vėl išrinko valstybės vadovu.
1926 metais birželio 7 dieną Lietuvos Respublikos Trečiasis Seimas Prezidentu išrinko Kazį Grinių. Trečiojo Seimo dauguma – kairiosios partijos – Valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai bei jų suformuota Vyriausybė vykdė liberalias re

eformas. Buvo panaikinta cenzūra, siūloma sumažinti algas kunigams, priimtas Amnestijos įstatymas, o numatomas kariuomenės mažinimas būtų palietęs daugelio karininkų interesus. Pastarųjų nepasitenkinimu ir pasinaudojo tautininkai ir krikščioniškosios partijos, kurios, remiamos karininkijos, 1926 m. gruodžio 17 d. K.Grinių privertė atsistatydinti. Netrukus, gruodžio 19 dieną Antanas Smetona antrą kartą išrenkamas Respublikos Prezidentu.
Lietuvoje įsivyravo autoritarinis valdymas. A.Smetona, remdamasis Tautininkų sąjunga ir iš jos gavęs Tautos vado titulą, išlaikė valdžią 14 metų.
1940 metais, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Prezidento institucija buvo panaikinta.
Po nepriklausomybės atkūrimo, 1992 metų spalio 25 dieną, kartu su Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pirmuoju turu, įvyko ir konstitucinis referendumas. Buvo priimta Konstitucija, kuri atkūrė ir įteisino valstybės vadovo – Prezidento instituciją.
Šiuose rinkimuose laimėjus Demokratinei darbo partijai, jos lyderis Algirdas Mykolas Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku ir tą pačią dieną, vadovaujantis Respublikos Konstitucijos 89 straipsniu, pradėjo laikinai – iki Prezidento rinkimų, eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.
1993 m. sausio 25 d. Lietuvoje prasidėjo pirmoji šalies istorijoje Prezidento rinkimų kampanija, kuri tęsėsi iki vasario 14 dienos. Tą dieną į rinkimų apylinkes balsuoti atėjo 2 019015 piliečių, iš kurių 1 212075 arba 60,03 proc. savo balsus atidavė už A.Brazauską.
Baigiantis penkerių metų kadencijai, A.Brazauskas pareiškė nesieksiantis antros Prezidento kadencijos. Visuotiniuose rinkimuose 1998 m. sausio 5 d. penktuoju Respublikos Prezidentu išrinktas Valdas Adamkus. Šias pareigas jis pradėjo eiti 1998 metų vasario 26 dieną. Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus iškėlė spartaus šalies modernizavimo idėją ir
r nuosekliai rėmė jos įgyvendinimą.
2002 metais Valdas Adamkus iškėlė savo kandidatūrą antrai Prezidento kadencijai, tačiau antrajame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui, kuris buvo inauguruotas Respublikos Prezidentu 2003 m. vasario 26 dieną.
2004 metais Lietuvos Respublikos Seimas pašalino Rolandą Paksą iš Prezidento pareigų už priesaikos sulaužymą. Iki bus išrinktas naujas Prezidentas laikinai Prezidento pareigas ėjo Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.
2004 m. birželio 27 d. Lietuvos piliečiai Valdą Adamkų antrą kartą išrinko Respublikos Prezidentu penkerių metų kadencijai.

ANTANAS SMETONA. Gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Ukmergės aps. Taujėnų vls. Užulėnio kaime. Baigė Taujėnų pradinę mokyklą, privačiai mokėsi Ukmergėje ir Liepojoje (Latvija), 1893 m. baigė Palangos progimnaziją, išlaikė egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, bet persigalvojo ir įstojo į Mintaujos (Latvija) gimnaziją. Iš jos buvo pašalintas už tautinius reikalavimus. 1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją. Įstojo į Peterburgo universiteto teisės fakultetą, du kartus iš jo šalintas, suimtas, trumpai kalintas. Baigė 1902 m. Dirbo Vilniaus Žemės banke. 1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto I vicepirmininkas, pirmininkas. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės tarybos pirmininku (1917–1919 m.). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1919 m. balandžio 4 d. – 1920 m. birželio 19 d. buvo pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas. 1921–1924 m. redagavo įvairius leidinius. 1923 m. lapkričio mėn. buvo valdžios kelias dienas kalintas už A.Voldemaro straipsnio spausdinimą savo redaguojamame „Vaire“. 1923–1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką, 1926 m. – docentas. 1926 m. gruodžio 17 d. vienas karinio valstybinio perversmo vadovų. 1926 m. gruodžio 17 d. išrenkamas Lietuvos Respublikos prezidentu, juo perrenkamas 1931 ir 1938 metais. Prezidentu išbuvo iki 1940 m. birželio 15 d. 1941 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į Šveicariją ir pagaliau – į JAV. 1902–1907 m. buvo Lietuvių demokratų partijos narys. 1920–1924 m. – Lietuvių tautos pažangos partijos vadovas. Iki 1924 m. dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. 1924 m. vienas Lietuvių tautininkų sąjungos organizatorių, jos pirmininkas (1925–1926 m). 1932 m. Vytauto Didžiojo universitete suteiktas filosofijos garbės daktaro laipsnis. 1924–1940 m. Tarptautinio banko valdybos vicepirmininkas. Įvairių draugijų ir bendrovių steigėjas bei vienas vadovų. Bendradarbiavo „Vilniaus žiniose“, redagavo „Lietuvos ūkininką“, leido „Viltį“, leido ir redagavo „Vairą“. „Lietuvos aido“ leidėjas ir atsakingasis redaktorius. Yra paskelbęs originalių ir verstinių filosofijos ir kitų mokslų darbų. Žuvo 1944 m. sausio 9 d. gaisre Klivlende (JAV).

ALEKSANDRAS STULGINSKIS. Gimė 1885 m. vasario 26 d. Raseinių aps. Kaltinėnų vls. Kutalių kaime. Buvo 12-tas vaikas šeimoje. Mokėsi Kaltinėnų liaudies mokykloje, metus dirbo Kaltinėnų valsčiaus raštininko padėjėju, 1904 m. baigė Liepojos (Latvija) gimnazijos 4-as klases, o 1908 m. Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Metus tobulinosi Insbruko (Austrija) universiteto teologijos filosofijos fakultete. Atsisakė įšventinimo į kunigus. Mokėsi Halės (Vokietija) universiteto žemės ūkio institute, kurį baigė 1913 m. Grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Trakų apskrities Alytaus rajoniniu agronomu. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje atsidūrė Vilniuje, dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti, buvo vienas jos vadovų Vilniuje. Dėstė gamtos mokslus Lietuvių gimnazijoje, vadovavo Lietuvių pedagoginiams kursams, buvo Vilniaus daržų steigėjas. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą (vėliau Valstybės Tarybą). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Vadovavo Valstybės tarybos tremtinių ir belaisvių grąžinimo komisijai. II Mykolo Sleževičiaus (1918 12 26–1919 03 12) Ministrų kabinete buvo ministras be portfelio. III Prano Dovydaičio (1919 03 12–1919 04 12) Ministrų kabinete ministro pirmininko pavaduotojas, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministras. IV Mykolo Sleževičiaus (1919 04 12–1919 10 07) Ministrų kabinete žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. 1919 m. vienas Ūkio banko steigėjų. Steigiamojo seimo narys, pirmininkas ir eina prezidento pareigas. I Seimas (1922 m.) jį išrinko Lietuvos Respublikos prezidentu, toms pat pareigoms perrinktas. II Seime (nuo 1923 m. birželio iki 1926 m. birželio). III Seime buvo jo pirmininkas (1926 12 17–1927 04). 1927 m. pasitraukė iš politinio gyvenimo, tvarkė savo ūkį Kretingos vls. Jokūbavo dvare, 1926–1941 m. buvo Pauliaus Dogelio gamybinio ūkio vedėjas, kooperatyvų „Lietūkis“, „Linas“ tarybų narys. 1941 m. birželio 13 d. tarybų valdžios suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko krašto Rešiotų stotį. 1952 m. buvo nuteistas kalėti 25 metus, bet po 2 metų paleistas, dirbo Komijos autonominėje respublikoje sandėlininku ir komendantu Kvitkevoso miškų pramonės ūkyje, agronomu Pezmago tarybiniame ūkyje. 1956 m. grįžo į Lietuvą ir dirbo vyresniuoju moksliniu bedradarbiu Vytėnų sodininkystės daržininkystės bandymų stotyje 1957–1959. Vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos steigėjų, jos CK pirmininkas, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas. Redagavo „Viensėdį“, „Ūkininką“. Mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune.

KAZYS GRYSNIUS. Gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Marijampolės aps. Sasnavos vls. Selemos Būdos kaime. Pradinę mokyklą lankė Oškinėje, Lymarkuose, Marijampolėje. Baigė Marijampolės gimnaziją, o 1893 m. – Maskvos universiteto medicinos fakultetą. Studijų metu buvo trumpai kalintas Maskvos Butyrkų kalėjime už dalyvavimą studentų riaušėse (1889 m.). Dar nebaigęs studijų, 1892 m. rudenį Minske buvo punkto kovai su cholera gydytojas. 1893 m. 9 mėnesius plaukiojo laivo gydytoju Kaspijos jūroje. 1894 m. vertėsi laisvo gydytojo praktika Marijampolėje, po 2 metų persikėlė į Virbalį, dar vėliau – į Naumiestį. 1898–1903 m. gyveno Pilviškiuose, vėliau vėl Marijampolėje, kur už lietuvių kultūrinę veiklą trumpai buvo kalintas. 1905 m. gyveno Vilniuje, 1906 m. vėl Marijampolėje, kur vėl kartu su žmona 2 savaites kalintas kalėjime už lietuvišką veiklą. 1908–1910 m. gyveno Vilniuje. 1910 m. Marijampolės kalėjime vėl kalintas apie 1,5 mėnesio. 1914–1919 m. su šeima gyveno Rusijoje. 1917 m. Voroneže išrinktas į Rusijos lietuvių tarybą. 1919 m. atsidūrė Paryžiuje, buvo Lietuvos delegacijos repatriacijos komisijos pirmininkas, rūpinosi lietuvių grįžimu iš vokiečių nelaisvės į tėvynę, padėjo apie 1 000 tautiečių. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Buvo Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys. 1920 06 19–1922 02 02 vadovavo VI Ministrų kabinetui. 1922 m. tapo Kauno savivaldybės medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėju. 1926 m. birželio 7 d. išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu.Juo išbuvo iki 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo. Vėliau dirbo Kauno savivaldybėje. Vokiečių okupacijos metais už protestą dėl žydų žudymo metams buvo ištremtas į Ąžuolų Būdą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1947 m. atvyko į Čikagą (JAV). Vienas Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderių, vienas varpininkų organizacijos vadovų, vienas Lietuvos demokratų partijos programos autorių (1906 m.) . Redagavo „Lietuvos ūkininko kalendorių“, „Ūkininką“, „Varpą“, „Sveikatą“, „Lietuvos žinias“, „Kovą su džiova“, „Pieno lašą“. Bendradarbiavo „Aušrinėje“, „Lietuvos ūkininke“, „Vilniaus žiniose“. Išvertė į lietuvių kalbą ir išleido „Lietuvos Darbininko“ 1,2 Nr. Parašė botanikos, medicinos, istorijos veikalų, vertė iš lenkų ir kitų kalbų grožinę ir mokslo populiariąją literatūrą, parašė atsiminimų dvitomį. Mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje.

ALGIRDAS MYKOLAS BRAZAUSKAS. Algirdas Brazauskas gimė 1932 m. Rokiškyje, tarnautojų šeimoje. 1951 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1956 m. baigė institutą ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. 1965 m. A. Brazauskas buvo paskirtas Statybinių medžiagų pramonės ministru. 1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pavaduotoju. 1974 m. jam suteiktas Ekonomikos mokslų daktaro mokslinis laipsnis. 1988 m., gilios komunistų partijos krizės metu, Algirdas Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas „Sąjūdis“. Jam vadovaujant, 1989 m. Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. 1990 m. gruodžio mėnesį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) steigiamajame suvažiavime Algirdas Brazauskas buvo išrinktas jos pirmininku ir tapo didžiausios Lietuvos politinės partijos vadovu. 1992 m. spalio mėnesį LDDP laimėjus rinkimus į Seimą, Algirdas Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku, o taip pat pradėjo laikinai eiti Lietuvos Respublikos prezidento pareigas (1992 11 25). 1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu jis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu 5 metų laikotarpiui. Už jį balsavo 60% rinkėjų. Kaip reikalauja Lietuvos Konstitucija, jis nutraukė savo narystę LDDP. 1993 m. vasario 25 d. įvyko prezidento inauguracija. Prezidentas Brazauskas yra vedęs, turi dvi dukteris ir penkis anūkus. Žmona Kristina (vedė 2002 metais). Mėgstami laisvalaikio užsiėmimai – buriavimas ir medžioklė. 1998 m. vasario 26 dieną kadenciją baigusį Algirdą Mykolą Brazauską pakeitė Prezidento rinkimus laimėjęs Valdas Adamkus. 2001 m. sausio mėnesį Algirdas Mykolas Brazauskas išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. 2001 m. liepos 3 dieną Lietuvos Respublikos Seimas Algirdą Brazauską patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministru pirmininku. Šias pareigas Algirdas Brazauskas ėjo iki eilinių parlamento rinkimų. 2004 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas Algirdą Brazauską dar kartą patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministru pirmininku. Ekonomikos mokslų daktaras, Vilniaus Gedimino technikos, Kijevo (Ukrainos), Minsko humanitarinio, Kauno Technologijos universitetų Garbės daktaras.
Knygų „Lietuviškos skyrybos“, išleista lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis, ir „Penkeri Prezidento metai“, išleista lietuvių kalba, autorius.

VALDAS ADAMKUS. Valdas Adamkus gimė 1926 metų lapkričio 3 dieną Kaune tarnautojų šeimoje. Lankė Jono Jablonskio pradžios mokyklą, mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944-ųjų liepos mėnesį su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Vokietijoje Valdas Adamkus baigė lietuvių gimnaziją, studijavo Miuncheno universitete, Gamtos fakultete. 1949 metais atvyko į JAV. Dirbo darbininku automobilių dalių gamykloje Čikagoje, vėliau – braižytoju vienoje inžinerijos firmoje. 1960-aisiais Valdas Adamkus baigė Ilinojaus Technologijos institutą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę. 1951 m. Valdas Adamkus vedė Almą Nutautaitę. Profesinė karjera: Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Valdas Adamkus buvo pakviestas dirbti į kuriamą JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios instituciją – Aplinkos apsaugos agentūrą. Vadovavo aplinkos apsaugos mokslinio tyrimo centrui, vėliau buvo paskirtas penktojo regiono (Vidurio Vakarų) Aplinkos apsaugos agentūros administratoriaus pavaduotoju. 1981 metais tapo šio regiono Aplinkos apsaugos agentūros administratoriumi. „Veidu į Lietuvą“: Valdas Adamkus aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje. 1958–65 metais buvo „Santaros-Šviesos“ federacijos – liberalios krypties išeivijos visuomeninės organizacijos, paskelbusios šūkį „Veidu į Lietuvą“ – vicepirmininkas, o 1967 metais buvo išrinktas šios organizacijos pirmininku. Gyvendamas Jungtinėse Valstijose, rengė protesto prieš Lietuvos okupaciją akcijas, organizavo įvairias peticijas. 1961–64 metais buvo Amerikos Lietuvių Bendruomenės Tarybos (LB) narys, Centro Valdybos vicepirmininkas, Amerikos Lietuvių Tarybos (ALT) narys. Valdas Adamkus buvo aktyvus sporto renginių dalyvis ir organizatorius. 1948 metais Vokietijoje įvykusioje Pavergtųjų tautų olimpiadoje lengvosios atletikos rungtyse laimėjo du aukso ir du sidabro medalius. 1951 metais Valdas Adamkus įsteigė JAV lietuvių akademinį sporto klubą „Lituanica“. Jis buvo Pasaulio lietuvių žaidynių, įvykusių 1983 metais, organizacinio komiteto pirmininkas. Nuo 1972-ųjų metų Valdas Adamkus kasmet, o kartais keletą kartų per metus atvykdavo į Lietuvą. Jis skatino ir rėmė vandenvalos įrenginių statybą, aplinkosaugos monitoringo plėtojimą, padėjo Baltijos šalių aplinkosaugos institucijoms apsirūpinti moksline literatūra, prietaisais bei programine įranga. Būdamas JAV paramos Baltijos šalims aplinkosaugos srityje koordinatoriumi, Valdas Adamkus organizavo Lietuvos mokslo įstaigų atstovų stažuotes JAV, padėjo Vilniaus universiteto bibliotekai įsigyti naujausią mokslinę literatūrą. 1993 metais Valdas Adamkus buvo kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Stasio Lozoraičio rinkimų kampanijos vadovas. 1996 metais Valdas Adamkus aktyviai dalyvavo Lietuvos Seimo rinkimų kampanijoje, telkdamas nuosaikiąsias vidurio politines jėgas. Respublikos Prezidentas: 1998 metais Valdas Adamkus buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Šias pareigas pradėjo eiti 1998 metų vasario 26 dieną. Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus iškėlė spartaus šalies modernizavimo idėją ir nuosekliai rėmė jos įgyvendinimą. 2002 metais Valdas Adamkus iškėlė savo kandidatūrą antrai Prezidento kadencijai, tačiau antrajame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui. Baigęs kadenciją, Valdas Adamkus išliko aktyvus vidaus ir užsienio politikos dalyvis, skaitė paskaitas tarptautinėse konferencijose. 2004 metais Lietuvos Respublikos Seimui Rolandą Paksą pašalinus iš Prezidento pareigų, Valdas Adamkus dar kartą iškėlė kandidatūrą rinkimuose į Prezidento postą. 2004 m. birželio 27 d. Lietuvos piliečiai Valdą Adamkų antrą kartą išrinko Respublikos Prezidentu penkerių metų kadencijai. Antrosios kadencijos metu Respublikos Prezidentas siekia sukurti europietišką gerovę kiekvienuose Lietuvos namuose ir garantuoti, kad Lietuvoje neliktų pamirštų žmonių. UNESCO Geros valios ambasadorius žinių visuomenei: 2003 metais Prezidentui Valdui Adamkui buvo suteiktas UNESCO Geros valios ambasadoriaus žinių visuomenei titulas. Šį titulą visame pasaulyje turi tik 36 asmenys, tad šį Prezidento Valdo Adamkaus įvertinimą galima drąsiai vadinti visų Lietuvos žmonių apdovanojimu. Žinių visuomenės srityje UNESCO užsiima interneto sklaida, bendruomenių interneto centrų steigimu, bibliotekų ir archyvų modernizavimu, e-vyriausybės plėtra, informacinių technologijų diegimu švietimo, moterų ir vaikų apmokymo įstaigose, sprendimų priėmimo struktūrose. Savo geros valios ambasadorių turinti Lietuva tapo dar labiau pastebima tarp kitų UNESCO valstybių narių.

ROLANDAS PAKSAS. Rolandas Paksas gimė 1956 m. birželio 10 d. Telšiuose. Ten iki šiol gyvena jo tėvai Elena ir Feliksas Paksai. 1974 m. baigė Žemaitės vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas). 1979 m. apgynė diplomą ir įgijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus specialybę. Dar studijų metais R.Paksas tapo akrobatinio skraidymo sporto meistru, buvo pakviestas į Lietuvos ir Sovietų Sąjungos komandas. 1980 m. pirmą kartą tapo Sovietų Sąjungos čempionu. R.Paksas – daugkartinis Lietuvos čempionatų nugalėtojas, S.Dariaus ir S.Girėno taurės laimėtojas. 1984 m. baigė Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) civilinės aviacijos akademiją ir įgijo inžinieriaus piloto diplomą. 1985 m. R.Paksas buvo paskirtas Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubo viršininku. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vadovavo Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos aviacijos junginiui. 1992 m. įkūrė uždarąją akcinę bendrovę „Restako“ ir penkerius metus jai vadovavo, kol 1997 m. buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą ir tapo sostinės meru. Nuo 1999 m. birželio iki spalio mėnesio R.Paksas dirbo Lietuvos Respublikos devintosios Vyriausybės Ministru Pirmininku. Tų metų gruodį buvo išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos pirmininku. 2000 m. balandį R.Paksas antrą kartą tapo Vilniaus miesto meru, o rudenį buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą. Nuo 2000 m. lapkričio iki 2001-ųjų birželio vadovavo vienuoliktajam ministrų kabinetui. Nuo 2001 m. liepos iki tų pačių metų lapkričio – liberalų frakcijos Seime seniūnas ir Seimo opozicijos lyderis. 2002 m. kovo mėnesį R.Paksas įkūrė Liberalų demokratų partiją ir tapo jos pirmininku. 2003 m. sausio 5 d. Rolandas Paksas išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. 2004 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu Rolandas Paksas pašalintas iš Prezidento pareigų. Nuo 1999 iki 2002-ųjų rugsėjo vadovavo Vilniaus klubui. Vėliau tapo šio klubo garbės prezidentu. R.Paksas – Vilniaus akrobatinio skraidymo grupės lyderis, Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos narys. Be skraidymo, mėgsta tenisą ir motociklą. Vertina gerą knygą ir muziką. Vedęs. Žmona Laima Paksienė – inžinierė ekonomistė. Dukra Inga – Lietuvos teisės universiteto studentė. Sūnus Mindaugas – Vilniaus T.Liubertienės vidurinės mokyklos moksleivis.

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RŪMŲ ISTORIJA.

Rūmų istorijos pradžia – vienintelis, daugiau kaip prieš 600 metų rašytas, dokumentas – Didžiojo Kunigaikščio Jogailos 1387 m. vasario 17 d. privilegija.
1387 m. Lietuvai priėmus krikštą, Jogaila įsteigė Vilniaus vyskupiją ir padovanojo sklypą, buvusį „prie Vilniaus miesto, prie Goštauto sodo“. Taigi vyskupo žemė turėjo būti dabartinių rūmų ansamblio teritorijoje. Pirmasis Vilniaus vyskupas Andrius Vasila (1388–1398) čia pastatė rūmus, kuriuos vėliau kiti šeimininkai puošė, perstatinėjo, plėtė. Išlikę rašytinių šaltinių apie Vyskupų rūmus, kai 1536–1555 m. vyskupu buvęs vienas iš turtingiausių vyskupų Paulius Olšeniškis, rašo, jog tai buvę įspūdingiausi pastatai po Karališkosios pilies. XVI amžiuje aplink rūmus plytėjo didžiulis sodas, kuris augalija bei įranga buvo puikesnis net už nuostabiuosius Radvilos sodus.
Paskutinis rūmuose gyvenęs vyskupas buvo I. Masalskis (1730–1762). Jo užsakymu kai kuriuos rūmų ansamblio rekonstravimo darbus yra atlikęs architektas L. Stuoka-Gucevičius.
XVII–XVIII a. rūmai degė, buvo niokojami per karus ar suirutes. Pastatas, nukentėjęs nuo 1737 m. Vilniaus gaisro, vėl degė 1748 m. birželio 14 dieną. Per gaisrą sudegė rūmuose saugomas vyskupo archyvas, visi dokumentai, liečią vyskupo valdas, jurisdiką Vilniuje. Lietuvai atsidūrus Rusijos sudėtyje Vyskupų rūmų ansamblis tapo laikina rusų imperatoriaus, kunigaikščių ir kitų didikų buveine. Ano meto puošniausiuose ir solidžiausiuose rūmuose 1796 m. gyveno caras Pavelas I; 1797 m. čia buvo apsistojęs Stanislovas Augustas Poniatovskis; 1804 m. viešėjo būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII. XIX amžiuje rūmai tampa oficialia Rusijos generalgubernatoriaus buveine. Čia gyveno M. Muravjovas, Lietuvoje pramintas Koriku, Lietuvos general-gubernatoriumi du kartus (1800–1801 ir 1809–1811) buvęs generolas Kutuzovas. 1812 m. pabaigoje, pažymint rusų kariuomenės pergalę prieš Napoleoną, generolas Kutuzovas apsilankė Vilniuje trečią kartą. Rūmuose jam buvo įteiktas aukščiausiasis rusų karinis apdovanojimas – pirmojo laipsnio Šv. Georgijaus ordinas.
1812 m. čia gyveno rusų caras Aleksandras ir prancūzų imperatorius Napoleonas (06 28–07 16). Išlikusi XIX amžiaus pradžios graviūra – caras Aleksandras I šiuose Vilniaus rūmuose švenčia 1812 m. Prancūzijos – Rusijos karo pergalę.
1824–1832 m. rūmai pagal garsaus Sankt Peterburgo dvaro architekto V. Stasovo projektą buvo perstatyti ir įgavo dabartinį pavidalą.
1920 metais, prieš Lenkijai užimant Vilniaus kraštą, rūmuose buvo įkurdinta Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, taip pat Lietuvos telegramų agentūra (ELTA). Vėliau, tarpukario laikotarpiu, rūmai vėlgi buvo naudojami reprezentacijai. Juose yra gyvenęs maršalas J. Pilsudskis. Po karo rūmai tampa sovietų armijos Karininkų namais, o Baltojoje salėje rengiami jaunimo šokių vakarai. Septintajame dešimtmetyje čia įsikūrė Menininkų rūmai. Atkūrus Nepriklausomybę, dalį patalpų kurį laiką užėmė Prancūzijos ambasada.
Archeologiniai tyrimai, pradėti 1995 m. rudenį, metu buvo atlikti 1500 m2 plote. Nustatyta, kad kultūrinis sluoksnis rūmų teritorijoje storesnis kaip trys metrai. Ankstyviausias jo horizontas tirtoje parko dalyje datuojamas XVI a., nors yra rasta pavienių radinių, datuojamų XIV–XV amžiumi Rūmų kieme ankstyviausi radiniai siekė bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus laikus. Pritaikant rūmus Prezidento rezidencijai, remtasi dviem pagrindinėmis interjero koncepcijomis. Patalpose, kuriose buvo išlikęs dekoras arba informacija apie jo pobūdį (pvz., polichromija), nuspręsta atkurti istorinį interjerą. Pirmojo aukšto patalpose dekoro neišliko, todėl čia numatyti šiuolaikiniai baldai bei įranga, kurią parenkant ir projektuojant stengtasi išlaikyti būdingas vėlyvajam klasicizmui medžiagas (pvz., raudonmedis) ir išryškinti pastato paskirtį. Atkuriant svarbiausių reprezentacinių salių interjerą, remtasi istorine medžiaga, menotyriniais bei kitais tyrimais. Rūmų antrojo aukšto vakarinės dalies interjerai buvo suprojektuoti iš naujo, kadangi anksčiau perstatant buvo visiškai sunaikinti. Yra išlikusi istorinė medžiaga apie šiuose rūmuose XIX amžiuje stovėjusius baldus. Taigi šiandieną rūmus puošia vėlyvojo klasicizmo baldai bei jų kopijos, pagamintos Lietuvos ir Sankt Peterburgo baldininkų.

IV. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI – VALDUI ADAMKUI – SUPONUOJANTYS ASMENYS

Edminas Bagdonas. Ambasadorius, Prezidento patarėjas, Užsienio politikos grupės vadovas. Išsilavinimas. 1986 m. vertėjas, Kijevo T. Ševčenkos universitetas. Karjera. 2001–2004 Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Italijos Respublikoje, Serbijai ir Juodkalnijai, Šveicarijos konfederacijai, Maltos Respublikai. 1998–2001 Direktorius, Valstybinio ir diplomatinio protokolo tarnyba, Užsienio reikalų ministerija 1997–1998 Direktoriaus pavaduotojas, Valstybinio ir diplomatinio protokolo tarnyba, Užsienio reikalų ministerija; 1994–1997 Konsulas, Lietuvos ambasada Ukrainoje; 1992–1993 Seimo tarpparlamentinių ryšių departamento vadovas; 1991–1992 Referentas, LR Aukščiausiosios Tarybos užsienio ryšių biuras; 1986–1990 Čekų kalbos vertėjas.

Darius Gudelis. Prezidento patarėjas, Vidaus politikos ir analizės grupės vadovas
Išsilavinimas. 2000–2004 Vilniaus teisės universitetas, Viešojo administravimo magistras; 1996–1998 Kauno technologijos universitetas, Viešojo administravimo išlyginamosios bakalauro studijos; 1992–1996 Vilniaus pedagoginis universitetas, Gamtos mokslų bakalauras. Karjera. 2001–2004 Anykščių rajono meras; 2000–2001 Všį „Regioniniai investiciniai projektai“ direktorius; 1998–2000 Anykščių rajono mero patarėjas; 1996–1998 Užsienio ryšių ir turizmo patarėjas, Anykščių rajono savivaldybė.

Rytis Muraška. Prezidento patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas. Išsilavinimas. 1997 m. teisininkas, Teisės fakultetas, Vilniaus universitetas 1993 m. istorikas, Istorijos fakultetas, Vilniaus universitetas. Karjera. 2003–2004 Valstybės saugumo departamentas; 1998–2003 Patarėjo pavaduotojas, LR Prezidentūra; 1995–1998 Valstybės saugumo departamentas; 1993–1995 inspektorius, Marijampolės policija.

Ramūnas Vilpišauskas. Respublikos Prezidento patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas. Išsilavinimas. 2000 m. Socialinių mokslų daktaras, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Vilniaus universitetas; 1998–1999 m. Vizituojantis Fulbright stipendininkas, Kolumbijos universitetas, JAV; 1996 m. Tarptautinių santykių ir strateginių studijų magistras, Politikos ir tarptautinių santykių fakultetas, Lankasterio universitetas, Didžioji Britanija; 1995 m. Tarptautinių santykių magistras, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Vilniaus universitetas; 1995 m. Tarptautinės prekybos magistras, Ekonomikos fakultetas, Vilniaus universitetas; 1994 m. Erasmus studijų diplomas, Oslo Universitetas. Karjera. Nuo 2004 m. Valdybos narys, Pilietinės visuomenės institutas; 2003–2004 m. Lietuvos politologų asociacijos prezidentas; 2003–2004 m. Valdybos narys, Atviros Lietuvos fondas; 2002–2003 m. Vizituojantis profesorius Sirakūzų universitete, JAV; 1997–2004 m. Europos integracijos ir užsienio prekybos ekspertas, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

Irena Vaišvilaitė. Prezidento patarėja, Kultūros, mokslo ir ugdymo grupės vadovė. Išsilavinimas. Teologijos mokslų daktarė, Popiežinis Grigaliaus universitetas. Humanitarinių mokslų daktarė, Maskvos M. Lomonosovo universitetas. Vakarų dailės istorija, Maskvos M. Lomonosovo universitetas. Karjera. Nuo 1999 m. dėstytoja, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas; 1990–2004 m. reporterė, redaktorė, Laisvosios Europos radijas; 1991–1998 m. redaktorė, Vatikano radijas; 1985–1990 m. Dailės istorijos skyriaus vadovė, Lietuvos mokslų akademija; 1978–1990 m. dėstytoja, Vilniaus dailės akademija;

Haroldas Šinkūnas. Prezidento patarėjas, Teisės departamento vadovas. Išsilavinimas. 2004 m. Socialinių mokslų srities teisės krypties daktaras, Vilniaus Universitetas. 1996–1997 m. J. W. Goethe Universitetas Frankfurte prie Maino (Vokietija), teisės magistras (LL.M). 1990–1995 m. Vilniaus Universiteto Teisės fakultetas, teisininko kvalifikacija. Karjera. 1997–2005 m. Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentas, vyriausiasis juriskonsultas; 1995–1997 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisėjo padėjėjas; 1995 m. TŪB „Narbutas ir Ko“ juristas; Nuo 1995 m. Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros asistentas; 1994 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjo tarptautinių santykių klausimais konsultantas.

V. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO – VALDO ADAMKAUS – VEIKLOS PRIORITETAI

Pirmosios kadencijos metu įsipareigojau Lietuvos piliečiams siekti trijų pagrindinių tikslų: laisvo žmogaus, atviros visuomenės, stiprios valstybės. Tuomet daugiausia dėmesio ir pastangų skyriau strateginiam tikslui – Lietuvos valstybės įsijungimui į šiuolaikinį Vakarų pasaulį. Šiandien Lietuva jau yra NATO ir Europos Sąjungos narė. Todėl keliu naujus tikslus – sukurti europietišką gerovę kiekvienuose Lietuvos namuose, garantuoti, kad Lietuvoje neliktų pamirštų žmonių.
Europietiškos gerovės pagrindas – klestinti, konkurencinga ir atvira šalies ekonomika. Lietuvos ekonomikos sėkmė priklausys nuo išsilavinusių ir konkuruoti pasirengusių Lietuvos žmonių darbo, efektyviai ir tikslingai panaudojamų biudžeto ir Europos Sąjungos pinigų, mažėjančių mokesčių, atsakingai ir efektyviai dirbančių valdžios įstaigų. Tai užtikrins nuolat didėjančius atlyginimus ir pensijas, žmonių pasitikėjimą savimi bei tikrumą dėl savo ir savo vaikų ateities.
Kuriant gerovę būtina daugiau dėmesio skirti kiekvienam Lietuvos žmogui: skatinti jo kūrybingumą, verslumą, norą dirbti ir uždirbti. Europos Sąjungoje atsiveria plačios legalaus darbo galimybės, tačiau reikia padaryti viską, kad ir Lietuvoje atsirastų daugiau gerai apmokamų darbo vietų, kad mūsų šalis taptų patraukli ir šiuo metu išvykusiems uždarbiauti į užsienius tėvynainiams. Europietiška gerovė – tai daugiau dėmesio tiems, kurie stokoja darbo, yra prikaustyti prie ligos patalo ar gyvena nepritekliuose. Socialinės rūpybos sistema, pensijų fondai, labdaringa veikla privalo garantuoti, kad nė vienas Lietuvos žmogus, net ir atsidūręs sunkioje padėtyje, neprarastų vilties, nestokotų paramos ir pagalbos.
Negalima pamiršti kaimo žmonių padėties. Kaimo žmonių gerovės kilimas gali ir turi būti susietas su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje. Kaime būtina plėtoti efektyvų prekinį ūkį atsižvelgiant į naujus iššūkius aplinkos apsaugai, skatinti netradicinius verslus, kurti socialines ir kultūros paslaugas. Tai sustiprins kaimo bendruomenes, kels kaimo žmonių gerovę.
Lietuvos žmonių gerovė neatsiejama nuo europietiškos tvarkos įstatymų leidyboje, valstybės valdyme, ekonominėje ir socialinėje sferose. Principingai reikalausiu asmeninės kiekvieno valstybės pareigūno atsakomybės už aplaidumą ir piktnaudžiavimą. Turime užtikrinti, kad už mokesčių mokėtojų pinigus, už Europos Sąjungos lėšas būtų statomos ne vilos ir į jas vedantys keliai, o kuriamos darbo vietos.
Europietiška tvarka reiškia ir kiekvieno žmogaus saugumą – namuose, mokykloje, gatvėje. Kova su nusikaltėliais Lietuvoje bus efektyvi tik tada, kai bus deramai aprūpintos teisėsaugos institucijos pradedant nuo eilinio policijos įgaliotinio. Korupciją galime įveikti tik didinant institucijų veiklos skaidrumą, apribojant valdininkų galias savavališkai spręsti, plečiant piliečių teises.
Žvelgdamas į Lietuvos ateitį dideles viltis sieju su jaunimu, kuriam turime sudaryti galimybes įgyti tinkamą išsilavinimą. Būtina taip formuoti švietimo ir studijų programas, kad jaunas žmogus sugebėtų pritaikyti savo žinias ir gebėjimus šiuolaikiniame dinamiškame pasaulyje. Ypač svarbu sudaryti palankias sąlygas, kad mūsų šalyje jauni žmonės galėtų realizuoti savo idėjas ir jaustųsi galintys prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo.Siekdami europinių išsilavinimo standartų kartu turime ugdyti tautiškai apsisprendusią ir savo kultūrą gerai pažįstančią bei gerbiančią asmenybę.
Strateginės svarbos tautos ir valstybės likimui įgyja tautinės savasties ir kultūros puoselėjimas. Telksiu valdžios ir visuomenės pastangas, kad Lietuva imtųsi aktyvios kultūros plėtros, kryptingo tautos kūrybinių jėgų skatinimo. Tik tokiu būdu sugebėsime išsaugoti ir kurti savo tapatybę atvirame dabarties pasaulyje. Savo kaimynams būsime įdomūs pastangomis praturtinti Europą ir pasaulį unikalia istorine patirtimi, dvasine kultūra, menine kūryba ir nuostabia kalba.
Susitelkę kūrybingam ir vieningam darbui šalies viduje, galėsime tinkamai ir efektyviai spręsti ir tarptautinės politikos klausimus. Užsienio politika nėra tikslas savaime, o tik priemonė didinti žmonių saugumą ir gerovę. Narystė ES ir NATO garantuoja Lietuvos žmonėms gerovę, didesnį saugumą ir platesnes galimybes. Sieksiu, kad Lietuva ir toliau palaikytų gerus santykius su kaimyninėmis ir kitomis valstybėmis.
Esu įsitikinęs, kad Lietuvos Prezidentas turi būti lygiai teisingas kiekvienam Lietuvos žmogui. Šiandien pirmuoju savo uždaviniu laikyčiau Lietuvos žmonių sutaikymą, jų neskirstymą į miestiečius ir kaimiečius, elitą ir visus likusius. Man brangūs visų tautybių Lietuvos žmonės, artimos ir jaunimo, ir pensininkų problemos bei rūpesčiai. Kiekvieno žmogaus savitumas, nuomonių įvairovė yra ypač svarbūs, tačiau mūsų visų ateitis reikalauja, kad būtų susitarta ir laikomasi bent pačių pagrindinių gyvenimo principų: negalima abejoti Lietuvos Konstitucija, negalima laisvai interpretuoti įstatymų, kiekvienam privalomų moralės normų ir elementaraus žmogiško padorumo. Visomis išgalėmis sieksiu, kad šie mūsų visuomenės gyvenimo pamatai būtų saugojami ir stiprinam. Šiandien Lietuva turi istorinę galimybę kurti savo pačios ateitį Europoje ir, esu tikras, ji ta galimybe tikrai pasinaudos.

VI. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO INSTITUTO TEISĖS AKTAI

Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro viską, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.
Lietuvos Respublikos Konstitucija. Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Kandidatu į Respublikos Prezidentus įregistruojamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis 78 straipsnio pirmosios dalies sąlygas ir surinkęs ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų. Kandidatų į Respublikos Prezidento vietą skaičius neribojamas.
Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų. Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų. Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai.

Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. Prisiekia ir perrinktas Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidento priesaikos aktą pasirašo jis pats ir Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jo nesant – vienas iš Konstitucinio Teismo teisėjų.

Respublikos Prezidentas negali būti Seimo nariu, negali užimti jokių kitų pareigų ir gauti kitokio atlyginimo, išskyrus Respublikos Prezidentui nustatytą atlyginimą ir atlyginimą už kūrybinę veiklą. Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Respublikos Prezidentas:
 sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką;
 pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti;
 Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus;
 Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį;
 Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką;
 priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė;
 priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;
 Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą;
 Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus;
 nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus;
 teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą;
 teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą;
 teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais;
 Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą;
 suteikia aukščiausius karinius laipsnius;
 ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;
 įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastąją padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;
 daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką;
 Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Seimo sesiją;
 skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais – pirmalaikius Seimo rinkimus;
 įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę;
 skiria valstybinius apdovanojimus;
 teikia malonę nuteistiesiems;
 pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka.
Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus-dekretus. Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose turėtų galią, jie privalo būti pasirašyti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.

Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Respublikos Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Seimas apkaltos proceso tvarka.

Kai Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais Respublikos Prezidentas skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai išrinktas Seimas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus. Respublikos Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, iš karto įregistruojamas kandidatu. Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas Respublikos Prezidentas laikomas išrinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkimų praėjo daugiau kaip trys metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu praėjo mažiau negu trys metai jo pirmosios kadencijos laiko – Respublikos Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrąja kadencija. Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas Respublikos Prezidentas gali būti išrinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui. Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:
 pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;
 įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;
 atsistatydina iš pareigų;
 Respublikos Prezidentas miršta;
 Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka;
 Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų.

Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. Šiuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Išvardytais atvejais Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė. Respublikos Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku. Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento įgaliojimų.

Respublikos Prezidentas turi rezidenciją. Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimą nustato įstatymas.
Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas. Po Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7 dienas išrinktam Respublikos Prezidentui įteikia Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą.

Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia Tautai. Išrinkus Respublikos Prezidentą tais atvejais, kurie numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje, išrinktas Respublikos Prezidentas penktąją darbo dieną po Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo pradeda eiti savo pareigas, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia Tautai. Nustatomi tokie Respublikos Prezidento priesaikos tekstai:
 „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“;
 „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.“ Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų priesaikos tekstų.

Respublikos Prezidentas prisiekia Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Seimo posėdyje. Respublikos Prezidentas prisiekia, stovėdamas priešais priesaiką priimantį Konstitucinio Teismo pirmininką, o jo nesant – vieną iš Konstitucinio Teismo teisėjų ir skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaiką, Respublikos Prezidentas pasirašo priesaikos aktą. Po to Respublikos Prezidento priesaikos aktą pasirašo Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jo nesant – vienas iš Konstitucinio Teismo teisėjų, kuris priėmė priesaiką. Respublikos Prezidento priesaikos aktas įteikiamas Seimo Pirmininkui ir saugomas Seime. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas prisiekti Seimo posėdyje, pasirašyti priesaikos aktą arba pasirašymas su išlygomis reiškia, kad Respublikos Prezidentas neprisiekė ir todėl negali eiti savo pareigų. Po to, kai priesaikos aktas pasirašytas, giedamas valstybės himnas.

Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo ceremonijoje kviečiami dalyvauti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. Akto “Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” signatarai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Lietuvos bažnyčių hierarchai bei atstovai, politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų atstovai, Lietuvoje akredituoti užsienio valstybių diplomatai. Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo ceremoniją tiesiogiai transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Tą dieną, kai naujasis Respublikos Prezidentas pradeda eiti pareigas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė grąžina jam savo įgaliojimus.
Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Tokį pareiškimą Respublikos Prezidentas turi paskelbti kitą dieną po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija įteikia jam Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą.

Respublikos Prezidento gyvybę, garbę ir orumą gina Lietuvos Respublikos įstatymai. Įstatymai numato atsakomybę už viešą Respublikos Prezidento įžeidimą arba šmeižimą.
Respublikos Prezidentui, kaip valstybės vadovui, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje suteikiamas laikas pasisakyti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais. Esant neatidėliotinam reikalui, Respublikos Prezidentui turi būti suteikiamas laikas, nenumatytas radijo ir televizijos programose. Respublikos Prezidento vardas juo buvusiam asmeniui išlieka iki gyvos galvos.

Respublikos Prezidentas naudojasi apvaliu antspaudu, dokumentų blankais su Lietuvos valstybės herbu. Antspaude yra įrašyta “Lietuvos Respublikos Prezidentas”. Respublikos Prezidentas turi vėliavą – valstybės vadovo simbolį.

Respublikos Prezidento vėliava – purpurinis audeklas, kurio abiejose pusėse centre vaizduojamas Lietuvos valstybės herbas, iš dešinės laikomas grifo, iš kairės – vienaragio. Respublikos Prezidento vėliavos pločio ir ilgio santykis – 1:1,2. Respublikos Prezidento vėliava ir jos atvaizdas visada turi atitikti Respublikos Prezidento vėliavos spalvų etaloninį atvaizdą, kurį Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Respublikos Prezidento vėliava iškeliama virš Respublikos Prezidento rezidencijos, kai Vilniuje arba vasaros rezidencijos buvimo vietoje yra Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidento vėliava taip pat iškeliama laivuose ir ant kitų transporto priemonių, kur yra Respublikos Prezidentas.
Respublikos Prezidentas turi rezidenciją Vilniuje. Respublikos Prezidento kanceliarija yra valstybės įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti savo funkcijas ir atliekanti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą. Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių, Respublikos Prezidento kanceliarijos struktūrą, Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų skaičių nustato Respublikos Prezidentas. Šiais Respublikos Prezidento rezidencijos ir kanceliarijos vidaus darbo organizavimo klausimais Respublikos Prezidentas leidžia potvarkius. Respublikos Prezidento potvarkiai dėl Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus, Respublikos Prezidento kanceliarijos struktūros, Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų skaičiaus skelbiami įstatymų nustatyta tvarka. Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai bei Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas (kancleris), valstybės tarnautojai ir darbuotojai į pareigas priimami įstatymų nustatyta tvarka. Lėšos, skirtos Respublikos Prezidentui, Respublikos Prezidento rezidencijai ir Respublikos Prezidento kanceliarijai finansuoti, yra numatomos kiekvienų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.

Respublikos Prezidento kanceliarijoje ir kituose padaliniuose sukaupta medžiaga yra Tautos ir Lietuvos valstybės istorijos ypatinga sudėtinė dalis bei nacionalinis turtas. Respublikos Prezidento kanceliarijoje, kituose padaliniuose sukaupta archyvinė medžiaga tvarkoma, saugoma pagal taisykles, kurias nustato Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo specialiosios nuostatos. Už šios archyvinės medžiagos kaupimą, tvarkymą ir išsaugojimą asmeniškai atsako Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas. Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus. Respublikos Prezidento dekretai registruojami Respublikos Prezidento dekretų knygoje ir jiems suteikiamas atitinkamas eilės numeris. Respublikos Prezidento dekretai skelbiami ir įsigalioja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Respublikos Prezidento dekretus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais taip pat pasirašo:
 dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo ir atšaukimo – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;
 dėl aukščiausių diplomatinių rangų ir specialių vardų teikimo – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras;
 dėl aukščiausių karinių laipsnių suteikimo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras;
 dėl nepaprastosios padėties skelbimo – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;
 dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.

Po įteikiamu Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos įstatymo tekstu Seimo statute nustatyta tvarka turi būti įrašas su Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo parašu apie Seimo priimto įstatymo autentiškumą. Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie įteikiami Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti, registruojami specialioje knygoje, kurioje vėliau nurodoma jų pasirašymo bei paskelbimo data arba pažymima apie jų grąžinimą Seimui Lietuvos Respublikos įstatymo teksto pabaigoje prieš Respublikos Prezidento parašą įrašoma: “Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.” Nustatomas toks Respublikos Prezidento valstybinis aprūpinimas ir aptarnavimas:
 darbo užmokestis, lygus paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dvylikai dydžių;
 rezidencija Vilniuje ir vasaros rezidencija, taip pat tarnybinis butas Vilniuje;
 specialios paskirties lėktuvas ir 2 automobiliai;
 apsauga, kuria rūpinasi specialios paskirties tarnyba;
 atstovavimo išlaidos šalies viduje ir lankantis užsienio valstybėse – pagal tarptautinę diplomatinę praktiką atsiskaitytinai ir 25 procentai Respublikos Prezidento mėnesinio darbo užmokesčio neatsiskaitytinai.

Respublikos Prezidentui įteiktos dovanos, kurias jis gavo oficialių vizitų metu užsienio valstybėse, taip pat dovanos, kurias jam įteikė užsienio valstybių atstovai oficialių vizitų metu Lietuvoje, yra valstybės turtas, saugomas Respublikos Prezidento rezidencijoje. Šios dovanos nustatyta tvarka gali būti perduodamos saugoti muziejams, o ypač vertingos – Lietuvos bankui. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka taikoma ir tada, kai Respublikos Prezidentui dovanos įteikiamos kaip valstybės vadovui Lietuvoje. Respublikos Prezidento šeimos apsaugą užtikrina specialios paskirties tarnyba. Kadenciją baigusiam Respublikos Prezidentui iki gyvos galvos:
 nustatoma 50 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio pensija per mėnesį;
 suteikiamos gyvenamosios patalpos su aptarnavimu, taip pat apsauga ir transportas. Aptarnaujančių asmenų, apsaugos ir transporto priemonių skaičių nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnyje nustatytais atvejais Respublikos Prezidento pareigas laikinai eina arba laikinai jį pavaduoja Seimo Pirmininkas. Kai Respublikos Prezidentas laikinai išvyksta į užsienį ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų, Respublikos Prezidentas pasirašo dekretą, kuriuo Seimo Pirmininkui pavedama laikinai pavaduoti Respublikos Prezidentą. Kai Respublikos Prezidentas serga ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų, Respublikos Prezidentas pasirašo dekretą, kuriuo Seimo Pirmininkui pavedama laikinai pavaduoti Respublikos Prezidentą. Jeigu Respublikos Prezidentas dėl sveikatos būklės negali pareikšti savo valios dėl Respublikos Prezidento laikino pavadavimo, taikoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje bei šiame įstatyme nustatyta Respublikos Prezidento pareigų laikino ėjimo tvarka. Tuo atveju, kai Respublikos Prezidentas miršta, įstatymų nustatyta tvarka išduotas mirties akto įrašo nuorašas, patvirtinantis Respublikos Prezidento mirtį, per įmanomai trumpiausią laiką įteikiamas Seimui. Tuo atveju, kai Respublikos Prezidentas atsistatydina iš savo pareigų, jo pasirašytas dekretas dėl Respublikos Prezidento atsistatydinimo iš pareigų, taip pat šio straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nurodytais atvejais pasirašytas Respublikos Prezidento dekretas dėl Respublikos Prezidento laikino pavadavimo įteikiamas Seimui. Tuo atveju, kai Seimas Respublikos Prezidentą pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka, taikoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje bei šiame įstatyme nustatyta Respublikos Prezidento pareigų laikino ėjimo tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais atvejais Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Jeigu Seimas negali susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, šiuos rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais atvejais:
 Respublikos Prezidentui mirus;
 Respublikos Prezidentui atsistatydinus;
 Seimui pašalinus Respublikos Prezidentą iš pareigų apkaltos proceso tvarka;
 kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų.
Laikinai eidamas Respublikos Prezidento pareigas, Seimo Pirmininkas tam laikui netenka savo įgaliojimų Seime, jam laikinai pereina visi Respublikos Prezidento įgaliojimai. Seimo Pirmininkas Respublikos Prezidento pareigas eina tol, kol įstatymo nustatyta tvarka prisieks naujai išrinktas Respublikos Prezidentas. Šiuo laikotarpiu Seimo pavedimu Seimo Pirmininko pareigas laikinai eina vienas iš Seimo Pirmininko pavaduotojų. Seimo Pirmininkui pradėjus laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų priima nutarimą dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo. Šie Respublikos Prezidento rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Jeigu Seimas negali susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, šiuos rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kai šio įstatymo nustatyta tvarka prisiekia naujai išrinktas Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas nustoja laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas ir pradeda eiti Seimo Pirmininko pareigas. Seimo Pirmininkas laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio antrojoje dalyje nustatytais atvejais:
 kai Respublikos Prezidentas laikinai išvykęs į užsienį ir dėl to laikinai negali eiti pareigų;
 kai Respublikos Prezidentas suserga ir dėl to laikinai negali eiti pareigų.
Seimo Pirmininkas laikinai pavaduotoja Respublikos Prezidentą, kai įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas, kuriuo Seimo Pirmininkui laikinai pavedama pavaduoti Respublikos Prezidentą dėl jo laikino išvykimo į užsienį ar susirgimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais atvejais Seimo Pirmininkas turi savo, kaip Seimo Pirmininko, įgaliojimus. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Išnykus šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytoms priežastims, Seimo Pirmininkas nustoja pavaduoti Respublikos Prezidentą.“ Jokiais kitais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnyje bei šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nenurodytais atvejais jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento įgaliojimų.
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas. Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Respublikos Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

Teisę rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais. Bet kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų – draudžiami.
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti Respublikos Prezidentą, rinkimuose turi vieną balsą. Respublikos Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama.
Valstybės institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie rinkimų organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama ne vėliau kaip likus 12 val. iki renginių pradžios. Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų rezultatus. Valstybinės masinės informacijos priemonės informuoja visuomenę apie Respublikos Prezidento rinkimų rengimą ir vykdymą. Visų masinės informacijos priemonių atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja rinkimų komisijos, visuose rinkimų komisijų posėdžiuose, taip pat gauti iš rinkimų komisijų informaciją apie rinkimų rengimą ir vykdymą.

Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių lėšų apmokama už miestų, rajonų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.
Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir į rinkėjų skaičių, miestų, rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes. Miesto, rajono teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia “Valstybės žiniose“. Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų. Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo būstinės adresas keičiami esant reikalui, bet ne vėliau kaip prieš 100 dienų iki rinkimų. Miesto, rajono meras teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo: siūlomą apylinkės pavadinimą, į rinkimų apylinkę patenkančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo būstinės adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi darytini pakeitimai. Ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų meras Vyriausiajai rinkimų komisijai taip pat praneša apie naujai atsiradusius, su pakeistais pavadinimais arba išnykusius adresus, patvirtina balsavimo būstinių adresus ir telefonus.
Visos politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios kandidatą į Respublikos Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos Prezidentus patikėtiniai rinkimų komisijų sprendimus gali apskųsti šia tvarka:
 apylinkių rinkimų komisijų sprendimus – miesto ar rajono rinkimų komisijai;
 miestų, rajonų rinkimų komisijų sprendimus – Vyriausiajai rinkimų komisijai;
 Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinioteismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Visos politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios kandidatą į Respublikos Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos Prezidentus patikėtiniai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti miesto, rajono rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų priėmimo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas. Miestų, rajonų rinkimų komisijos, nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius ir, nustačiusios aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius bei negaliojančius biuletenius, gali pakeisti apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Miestų, rajonų rinkimų komisijos neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, išskyrus sprendimus dėl Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajamadministraciniam teismui ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jų priėmimo ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.
Lietuvosvyriausiojoadministracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo ir jo vykdymas Vyriausiajai rinkimų komisijai yra privalomas. Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo mieste ar rajone, gali perskaičiuoti miesto, rajono rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius ir, nustačiusi aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus biuletenius, gali pakeisti miesto, rajono ir apylinkės balsų skaičiavimo protokolų įrašus. Vyriausioji rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolų. Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:
 Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas;
 miestų, rajonų rinkėjų sąrašai;
 rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai.
Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti. Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos Respublikos pilietis būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus. Kandidatus iškėlusių partijų prašymu rinkimų agitacijos tikslais gali būti sudaromi ir teikiami konkrečios rinkimų apygardos bendrieji rinkėjų sąrašai. Partijos, kurios yra įregistruotos Asmens duomenų valdytojų valstybės registre, gali gauti bendruosius (elektroninėse informacijos laikmenose arba atspausdintus) rinkėjų sąrašus. Bendruosiuose rinkėjų sąrašuose pateikiami: rinkėjo vardas, pavardė, adresas ir gimimo metai. Šių sąrašų sudarymo faktines išlaidas apmoka juos užsakiusi partija. Jeigu rinkėjas teisės aktų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą, kad jo gyvenamosios vietos adresas ar gimimo metai būtų viešai skelbiami bendruosiuose rinkėjų sąrašuose, šiuose sąrašuose nurodomas tik jo vardas ir pavardė. Partijos negali teikti bendrųjų rinkėjų sąrašų tretiesiems asmenims ir naudoti kitiems negu rinkimų agitacijos tikslams. Gautus duomenis jos privalo sunaikinti per 30 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir miestų, rajonų rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi elektroninėse informacijos laikmenose. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra spausdinami. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
 Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;
 miestų, rajonų rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;
 rinkimų apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas. Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.
Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, taip pat kad jo gyvenamosios vietos adresas ir gimimo metai ar kuris nors iš jų būtų nurodomi bendruosiuose rinkėjų sąrašuose, kurie teikiami partijoms. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, taip pat kad gyvenamosios vietos adresas ir gimimo metai būtų skelbiami bendruosiuose rinkėjų sąrašuose.

Pretendentais būti kandidatais į Respublikos Prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys. Pretendentus būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti politinės partijos ir politinės organizacijos. Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio pirmąją dalį rengiami per du mėnesius nuo jų paskelbimo, pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas kitą dieną po to, kai įsigalioja atitinkamai arba Seimo nutarimas, arba Vyriausybės nutarimas dėl rinkimų paskelbimo, ir baigiamas ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų dienos. Jeigu šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per du mėnesius nuo jų paskelbimo, šis 45 dienų terminas trumpinamas tiek dienų, kiek jų trūksta iki dviejų mėnesių termino.
Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai. Jeigu pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė politinės partijos ar politinės organizacijos, jų sprendimas taip pat pateikiamas raštu. Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus privalo atvykti ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai pilietybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą apie sumokėtą paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 5dydžių užstatą. Užstatas yra grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui po rinkimų, jeigu jų metu kandidatas į Respublikos Prezidentus gavo daugiau kaip 7 procentus balsavime dalyvavusių rinkėjų balsų. Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus privalo raštu pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai:
 ar jis yra, ar buvo ir kada buvo kitos valstybės (valstybių) pilietis;
 pateikti kitos valstybės (valstybių) pilietybę patvirtinantį dokumentą;
 Lietuvos Respublikos, kitų valstybių kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą;
 ar jis sutinka, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautų duomenis iš Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kompetentingų institucijų apie jo turimą ar turėtą kitos valstybės (valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą;
Jeigu asmuo nesutinka, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautų šio straipsnio trečiosios dalies 4 punkte nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija asmens pretendentu būti kandidatu į Respublikos Prezidentus neregistruoja, o jei buvo jį įregistravusi pretendentu būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatu į Respublikos Prezidentus, tokį registravimą panaikina. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir ne darbo) nuo pareiškimo gavimo patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnyje nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, taip pat ar jis įvykdė šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus reikalavimus, ir priima motyvuotą sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų parašų rinkimo lapus su pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba atsisakyti juos išduoti. Sprendimas atsisakyti išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o šis turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. Kandidatas į Respublikos Prezidentus turi teisę raštu atšaukti savo pareiškinius dokumentus likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos. Šiuo atveju Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas gali būti priimamas tik dalyvaujant Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje kandidatui į Respublikos Prezidentus. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato į Respublikos Prezidentus registravimo panaikinimo gali priimti likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 13 dienų.
Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus, privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų. Taip pat pretendentas turi pateikti gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus valstybinės mokesčių inspekcijos. Pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai pažymą apie savo sveikatos būklę. Vyriausioji rinkimų komisija šią pažymą paskelbia visuomenės informavimo priemonėse. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų gavimo patikrina, ar jie teisingai užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl to paties pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus pasirašė du ar daugiau kartų, jo visi parašai neįskaitomi. Jeigu, atmetus parašus, kurie neįskaitomi, pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus. Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir ne darbo dienas) gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o šis privalo išnagrinėti skundą per 72 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo. Pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato į Respublikos Prezidentus statusą įgyja juos įregistravus kandidatais į Respublikos Prezidentus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir paskelbus oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ visų asmenų, įregistruotų kandidatais į Respublikos Prezidentus, sąrašą. Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais į Respublikos Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo išduoda šiems asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus pažymėjimą. Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo paskelbimo dienos prasideda Respublikos Prezidento rinkimų kampanija. Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio pirmąją dalį rengiami per du mėnesius nuo jų paskelbimo, pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti jiems išduotus šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytus rinkėjų parašų rinkimo lapus ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio pirmąją dalį rengiami anksčiau kaip per du mėnesius nuo jų paskelbimo, šio straipsnio šeštojoje ir septintojoje dalyse nurodyti 30 ir 40 dienų terminai trumpinami tiek dienų, kiek jų trūksta iki dviejų mėnesių termino. Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio pirmąją dalį rengiami anksčiau kaip per du mėnesius nuo jų paskelbimo, jie negali būti surengti anksčiau kaip per 45 dienas nuo rinkimų dienos paskelbimo.

Kandidatai į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų sąrašo paskelbimo turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis valstybinėmis masinės informacijos priemonėmis ir skelbti savo rinkiminę programą. Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi padėti kandidatams į Respublikos Prezidentus organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikalingą informaciją, išskyrus neskelbtiną.
Kandidatas į Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos metu, taip pat po rinkimų negali būti be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, jam negali būti taikomos administracinės nuobaudos teismine tvarka už veiksmus, padarytus Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos metu. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Vidaus reikalų ministerija turi pasirūpinti kandidato į Respublikos Prezidentus apsauga, apmokama iš valstybės lėšų. Kandidatas į Respublikos Prezidentus gali atsisakyti tokios apsaugos, taip pat samdyti apsaugą už savo lėšas.
Politinės partijos ir politinės organizacijos, piliečiai ir kandidatai į Respublikos Prezidentus rinkimų agitaciją gali pradėti nuo tos dienos, kai prasideda Respublikos Prezidento rinkimų kampanija, kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos. Rinkimų agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir būdais, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Rinkimų kampanijos pradžią paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo yra kandidatas į Respublikos Prezidentus, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamųjų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Valstybinės ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, kuriame nėra rinkimų agitacijos.
Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įtrauktas. Paštu gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įtrauktas. Gavęs rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną, kurioje pats biuletenį užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali įeiti ir būti tik vienas. Išimtis galima tik šio straipsnio penktojoje dalyje numatytu atveju.Biuletenyje rinkėjas pažymi to kandidato į Respublikos Prezidentus pavardę, už kurį jis balsuoja “už”. Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę. Rinkėjui prašant, sugadintas rinkimų biuletenis apylinkės rinkimų komisijos sprendimu pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos pirmininkas perbraukia rašalu (šratinuku) sugadintą biuletenį ir ant jo pasirašo. Taip pat ant sugadinto rinkimų biuletenio pasirašo rinkimų komisijos sekretorius ir vienas iš narių. Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai. Rinkėjas, dėl fizinių trūkumų negalįs pats užpildyti rinkimų biuletenio, įmesti jo į balsadėžę, gali nurodyti kitą asmenį, kuris vietoj jo užpildytų rinkimų biuletenį balsavimo kabinoje ir įmestų jį į balsadėžę. Rinkimų komisijos pirmininkui ar nariams bei rinkimų stebėtojams atlikti šiuos veiksmus už rinkėją draudžiama. Balsavimas paštu suteikia galimybę dalyvauti rinkimuose piliečiams, kurie dėl sveikatos būklės arba dėl kitų priežasčių rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Balsuoti paštu galima miesto, rajono pašto skyriuose jų darbo valandomis, pradedant 5 diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į to miesto, rajono rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į to miesto, rajono rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė. Už balsavimo organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu. Už pašto skyriaus darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra pašto skyrius, komisijos pirmininkas. Rinkėjas balsuoja slaptai:
 užpildo rinkimų biuletenį;
 užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
 užklijuoja vidinį voką;
 vidinį voką ir rinkėjo pažymėjimą įdeda į išorinį voką;
 užklijuoja išorinį voką.

Galutinius Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas po rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Pakartotinių Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

VII. DARBO METODAI IR PRIEMONĖS

Mano kursinio darbo rašymo priemonėmis tapo analizė, statistikos taikymas, praktynių ir teorinių užduočių taikymas, apklausos ir asmeninė patirtis.
Kursinio parašymas tapo man lengvas ir idomus, nes, rašydamas, pradėjau mano išrinkta tema domėtis išsamiau, todėl pirmiausia tyrinėjau tas šios temos srytis, apie kurias norėčiau ir turėčiau žinoti.
Rašydamas kursinį darbą, pritaikiau specialiosios literatūros informaciją norminiems aktams, todėl palyginimai ir, kaip jau minėjau, analizės tapo man geromis priemonėmis reabilituojant savo temą.

VIII. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Kaip savo kursinio darbo rezultatą norėčiau pateikti mūsų šalies – Lietuvos Respublikos – Prezidento – Valdo Adamkaus – apdovanojimus, kad įrodyčiau, jog mano tema buvo išties idomi, ir su tuo susietas žmogus (Prezidentas) yra vertas ne tik šio titulo, bet ir mūsų dėmesio, piliečių atsidavimo.
1988 metais Valdui Adamkui suteiktas Tarptautinis gamtosauginis apdovanojimas už išskirtinius nuopelnus tarptautinėje arenoje. Apdovanotas JAV aplinkos apsaugos agentūros Aukso medaliu bei JAV Prezidento apdovanojimu už pasižymėjimą tarnyboje.
Valdas Adamkus yra apdovanotas 16-os valstybių aukščiausiais valstybiniais ordinais, Atėnų miesto Aukso grandine, taip pat Lietuvos Skautų sąjungos Geležinio Vilko ordinu, Lietuvos Šaulių sąjungos Žvaigždės ordinu.
 Sakalo ordino Didysis kryžius, Islandija, 1998 m.
 Šventojo Olofo ordino Didysis kryžius, Norvegija, 1998 m.
 Jaroslavo Išmintingojo ordino aukščiausiasis laipsnis, Ukraina, 1998 m.
 Marijos žemės kryžiaus ordino grandinė, Estija, 1999 m.
 Išganytojo ordino Didysis kryžius, Graikija, 1999 m.
 Nuopelnų ordino laipsnis – Grandinė, Italija, 1999 m.
 Baltojo Erelio ordinas, Lenkija, 1999 m.
 Nuopelnų ordino Didysis kryžius, Malta, 1999 m.
 Nuopelnų ordino Didysis kryžius, Vengrija, 1999 m.
 Šlovės ordino Didysis kryžius, Kazachstanas, 2000 m.
 Trijų žvaigždžių ordino grandinė, Latvija, 2001 m.
 Prancūzijos Garbės legiono ordinas, Prancūzija, 2001 m.
 Rumunijos Žvaigždės ordinas, Rumunija, 2001 m.
 Šventojo Mešropo Maštoto ordinas, Armėnija, 2002 m.
 Baltosios rožės ordino grandinė, Suomija, 2002 m.
 Ordinas „Už ypatingus nuopelnus“, Uzbekistanas, 2002 m.
 Baltosios žvaigždės ordino grandinė, Estija, 2004 m.

Garbės daktaras. Valdas Adamkus yra Lietuvos bei kitų šalių universitetų garbės daktaras:
 Vilniaus universiteto (1989 m.)
 Indianos valstijos Šv. Juozapo koledžo (JAV, 1991 m.)
 Nortvesterno universiteto (JAV, 1994 m.)
 Kauno technologijos universiteto (1998 m.)
 Amerikos katalikiškojo universiteto (JAV, 1998 m.)
 Lietuvos žemės ūkio universiteto (1999 m.)
 Ilinojaus Technologijos instituto (JAV 1999 m.)
 Astanos universiteto (Kazachstanas, 2000 m.) garbės profesorius
 Čikagos De Paul universiteto (JAV, 2001 m.)
 Lietuvos teisės universiteto (2001 m.)
 Vytauto Didžiojo universiteto (2002 m.)
 Lietuvos kūno kultūros akademijos (2004 m.)
IX. IŠVADOS

Nors Lietuvos Respubliokoje Prezidento vaidmuo nėra pagrindinis ir svarbiausias, mūsų piliečiai ir tauta vistiek trokšta gero, sąžiningo vadovo, tautos vedėjo.
Būtų neteisinga sakyti, kad Lietuvos Respublikos istorija yra šviesi liečiant Prezidentų veiklas, bet man atrodo, kad tai tik dar viena priežastis lyderių augimui ir progresavimui, gerai šalies ateičiai ir t.t.
Turbūt todėl ir buvau iškėlęs tinkamus šios srities debatų tikslus, ir manyčiau, kad jie yra įveikti bei išanalizuoti.
Kursinio darbo metu buvo sužinota daug smulkmenų, įstatymų analizių, bei naudingos informacijos ne tik man, bet ir visiems kitiems, kam šis darbas tikrai galėtų būti naudingas.
Kiekvienas žmogus negali būti specialistu politologijos bei valstybės valdymo sferose, bet žinoti apie savo šalį gali ir turi kiekvienas, todėl šia tema siūlyčiau diskutuoti ne tik savo bendrakursiams- teisės studentams, bet ir kitiems studijuojantiems, kurie nori būti šiuolaikiški bei orudijuoti.

X. LITERATŪROS SĄRAŠAS

Norminiai aktai:

Lietuvos Respublikos Konstitucija
Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas
Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymas

Specialūs šaltiniai:

Banevičius A. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų. Vilnius, 1991
Maksimaitis M. Lietuvos teisės istorija. Vilnius, 2002
Truska L., Lileikis a., Ilgūnas G., Geleževičius R. Lietuvos prezidentai. Vilnius 1995
Žigaras F. Politologija. Vilnius, 2001

www.lrp.lt

Leave a Comment