Afganistano opijaus geopolitika

Afganistano opijaus geopolitika

TURINYS
ĮVADAS 1
OPIJAUS SAMPRATA 3
OPIJAUS GABENIMO KRYPTIS 5
KARAS PRIEŠ NARKOTIKUS: AFGANISTANO SPECIFIKA 6
AFGANISTANO GALIMI VARIANTAI 8
IŠVADOS 11
LITERATŪROS SĄRAŠAS 13ĮVADAS
Nusistovėjusiame šešėlinio pasaulio žemėlapyje Afganistanas yra žinomas kaip pats didžiausias opijaus (aguonų ekstrakto – narkotinės medžiagos) augintojas. Apie tai skelbta ir Jungtinių tautų tarptautinės narkotikų kontrolės tarybos 2006 m. ataskaitoje. Kalbant ekonominiais terminais, ši šalis užima beveik monopolinę padėtį narkotikų žaliavų tiekimo rinkoje. Minėtoje ataskaitoje teigiama, kad vien Afganistane užauginama 87 proc. viso pasaulinio opijaus. Tai yra žvėriškai didelis skaičius, kuris tik santykinai nežymiai sumažėjo po JAV vadovaujamos koalicijos invazijos į Afganistaną beei Talibano režimo nuvertimo ir pradėjo dramatiškai augti šiais metais. Jeigu 2004 metų “Afghanistan Opium Survey” teigė, kad iš 4850 pasaulyje užaugintų tonų opijaus 4200 buvo užauginta Afganistane ir kad, lyginant su 2003 metais, eksporto vertė išaugo nuo 2,3 mlrd. iki 2,8 mlrd. JAV dolerių, tai 2005 analogiška ataskaita teigė, kad minėtas skaičius sumažėjo tik nuo 4200 iki 4100 tonų opijaus. 2006 metų “Afghanistan Opium Survey” parodė, kad situacija pasidarė kritiška, nes opijaus gamyba šoko į viršų net 59 proc. ir, lyginant su 2005 metais, buvo nuimta net 6100 tonų narkotinio derliaus.
Darbe stengiausi naudoti įvvairių autorių, skirtingas nuomones atspindinčią literatūrą. Tačiau kaip teko pastebėti, literatūros pasirinkimas šia tema yra labai menkas. Bibliotekų lentynose tik kukliai ir netikėtai šmėkšteli viena kita autoriaus apie Afganistaną knyga ir tai, daugiausiai rašoma apie terorizmą. Nemažai informacijos apie Afganistaną pa

ateikiama internetiniuose puslapiuose, tačiau čia apsiribojama tik narkotikų gamybos ir prekybos faktų pateikimu, o rimtesnės mokslinės analizės labai mažai. Tačiau nepaisant iškilusių sunkumų, labiausiai darbe buvo remtasi Igno Pajukščio straipsniu “Opijaus geopolitika”, kurioje labai glaustai, tiksliai ir aiškiai aprašoma opijaus problema Afganistane. Plačiai rėmiausi ir straipsniu parengtu pagal „New Europe Review“ informaciją “Vidurio Azija: kvaišalai, politika ir skurdas“, kuriame norima priminti, kad Vidurio Azijos valstybės susiduria su daugybe iššūkių – pradedant aplinkosaugos problema, baigiant ekonomikos atkūrimu. Taip pat daug naudingos informacijos suteikė straipsnis ”Narkotikai – slaptoji JAV strategija Rusijos ir Europos atžvilgiu“, kurio nagrinėjimo sritį nusako pats straipsnio pavadinimas.
Išanalizavus ir įvertinus temos ištirtumą aktualioje mokslinėje literatūroje, galima teigti, kad Afganistane opijaus auginimo problema yra mažai išnagrinėta ir atskleista. Kyla daugybė neatsakytų klausimų irr problemų šia tema: Kodėl po JAV vadovaujamos koalicijos invazijos į Afganistaną bei Talibano režimo nuvertimo, pradėjo dramatiškai augti opijaus užauginimo tempai? Ar šalia kovos su terorizmu vyksta adekvati kova su narkotikais? Ar reikia uždrausti Afganistano fermeriams auginti šią, jau tradicine tapusią ir gerai atsiperkančią kultūrą, o galbūt egzistuoja tam tikri veiksniai, kurie skatina priešingą tarptautinės bendruomenės poziciją – problemos ignoravimą ir toleravimą? Kokia yra šio narkotiko auginimo, perdirbimo ir transportavimo geografija bei politika? Į šiuos ir kitus klausimus ieškosime atsakymo šiame darbe.
Šio da
arbo pagrindinis tikslas – išsiaiškinti ar reikia Afganistano ūkininkams leisti išsaugoti “tradicinį” verslą.
Darbo uždaviniai:
1.pateikti opijaus sampratą;
2. atskleisti Afganistane užauginto opijaus gabenimo kryptis;
3. išsiaiškinti kovos su narkotikais Afganistano specifiką;
4. pateikti galimus problemos sprendimo variantus;
Darbas struktūriškai susideda iš keturių dalių. Pirmojoje, aptariama kas apskritai yra opijus, iš ko išgaunamas ir kokia jo paskirtis. Tai padaryti yra begalo svarbu, kadangi neaptarus ir nesusidarius apie tai vaizdo, negalėsime suprasti ar reikia Afganistano ūkininkams leisti išsaugoti “tradicinį” verslą.
Antroje darbo dalyje, atskleidžiama Afganistane užauginto ir dar neperdirbtos žaliavos gabenimo kryptys, išsiaiškinsime į kokias šalis opijus keliauja iš pat Afgan.istano iki pat paskutinių taškų bei taip pat įvardinsime tas šalis, kuriose pakeliui sėkmingai žaliava perdirbama. Tai išsiaiškinti yra labai svarbu, kadangi tik sužinoje tai, galėsime spręsti kiek pasaulio šalių Afganistanas aprūpina narkotinėmis medžiagomis bei kokią įtaka daro Afganistanas narkotikų verslui.
Trečioje darbo dalyje, išsiaiškinamos pagrindines priežastis, kodėl Afganistane opijaus užauginimo kiekis tik santykinai nežymiai sumažėjo po JAV vadovaujamos koalicijos invazijos į Afganistaną bei Talibano režimo nuvertimo metu ir pradėjo dramatiškai augti šiais metais. Be to atskleidžiama ką reikia daryti, kad visgi sumažėtų šie skaičiai.
Ketvirtoje, paskutinėje darbo dalyje, aiškinamasi kokį sprendimą reikėtų priimti Afganistano atžvilgiu – legalizsuoti ar uždrausti aguonų auginimą. Visi žinome, kad narkotikai yra blogybė ir grėsmė numeris vienas, tačiau pats opijaus auginimas kilniems me
edicininiams bei moksliniams tikslams nėra smerktinas. Tad, kodėl vienoms šalims turėtų būti leidžiam auginti opijų, o Afganistanui – uždrausta, tuo labiau žinat tai, kad Afganistano ūkinikai yra labai skurstantys. Šioje dalyje, pateikiami variantai, kurie gali išspręsti Afganistane narkotikų problemą. Išsiaikinsime, kuris variantas yra realiausias ir labiausiai tinkamas Afganistano fermeriams, kad jie nenukentėtų.OPIJAUS SAMPRATA
Kadangi mane domina išsiaiškinti ar reikia Afganistano ūkininkams leisti išsaugoti “tradicinį” verslą., todėl visu pirma, mano manymu, reikėtų pradėti bent glaustai išsiaiškinant, kas yra opijus, iš ko išgaunamas ir kokia jo paskirtis.
Opijus (opiumas) – narkotinė madžiaga, išgaunamas iš aguonos, naudojamas ir kaip vaistas. Daržo aguona (Papaver somniferum) – metinis augalas, galintis užaugti iki 70-100 cm. Žiedai – balti, rausvi ar violetiniai. Nesubrendusi mezginė beveik apvali (kartais ovali), jos skersmuo nuo 1 iki 5 centimetrų.
Aguonos auga karšto ir sauso klimato zonoje, prasidedančioje Balkanuose ir besidriekiančioje per Turkiją, Iraną, Afganistaną, Pakistaną, Indiją, Birmą, Vietnamą ir Tailandą iki Pietų Kinijos; taip pat Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Daugiausia daržo aguonų kultivuojama dviejuose regionuose, žinomuose “auksinio trikampio” (Birma, Laosas ir Tailandas) ir “auksinio pusmėnulio” (Afganistanas, Iranas ir Pakistanas) pavadinimais. Pats Opijus gaunamas iš daržinės aguonos (Papaver somniferum) sulčių; pavadinimas išvedamas iš graikų dievo Opiono. Opijus išgaunamas pradreskiant aguonos galvutę. Džiovinant panašias į pieną sultis gaunama tamsiai ruda masė, kurioje yra apie 25
5 alkaloidai, tarp jų kodeinas ir morfijus. Pagrindinės daržinės aguonos auginimo sritys – Afganistanas, Iranas, Pakistanas, Turkija, Libanas ir Meksika.
Opiatais vadinama visa grupė iš daržinės aguonos išgaunamų medžiagų. Padeda gydant stiprius skausmus, tačiau reguliariai vartojami visada daro žmogų priklausomą, o staigiai nutraukus gali sukelti abstinencijos simptomų. Kai kurie opiatai, kaip kad heroinas ir morfinas, veikia euforizuojančiai. Opiatai kaip vaistai ir narkotikai turi ilgą tradiciją. Prie Viduržemio jūros jie neginčijamai buvo vartojami jau prie 4 tūkst. metų. Hipokratas sudžiovintas aguonos sultis rekomendavo nuo nemigos, karščiavimo, skrandžio ir žarnyno ligų bei skausmų. Vis dėlto jau anksti buvo žinomi ir narkotiko pavojai. Viduramžių pabaigoje pergalingą žygį per Europą pradėjo opijaus tinktūra „Laudanum“ – mišinys iš vyno, opijaus ir drignės, ją rekomenduodavo ir didysis Paracelsas. Apie 1900 m. opijaus galėjai nusipirkti kiekvienoje vaistinėje – juo buvo raminami maži vaikai, tai buvo migdomieji ir dažnai rekomenduojami nuo kosulio. XIX a. opijus tapo taip pat masių narkotiku Europoje ir Azijoje. Šiandien jis ir opijaus žaliava tėra pradinė medžiaga morfijui ir heroinui.
Kaip paaiškėjo iš opijaus gaminamos įvairios medžiagos: minėtasis morfijus ir heroinas, taip pat metadoras ir t.t. Kai kurias įdomesnes, labiau vertas dėmesio glaustai aptarsiu.
Morfijus: Grynas morfijus – balti ar gelsvi skaidrūs milteliai. Tradiciškai gaminant milteliai užteršiami, todėl paruduoja ir tampa panašūs į cinamoną. Gamybai naudojama organinė rūgštis (paprastai askorbino, citrinos arba vyno rūgštys, acto rūgšties anhidridas).Morfijus – viena iš svarbiausių šiuolaikinėje medicinoje vartojamų narkotinių medžiagų.
Heroinas: Heroinas – milteliai, kurių atspalvis įvairuoja nuo balto ar pilkšvo iki rudo priklausomai nuo teršalų ir ruošimo būdo. Norint susišvirkšti heroino, kaip ir švirkščiant morfijų, reikia pridėti rūgšties. Heroino koncentracija “gatvei skirtuose preparatuose” gali būti įvairi.
Pirmaisiais XX a. dešimtmečiais heroinas buvo vartojamas medicinoje, tačiau vėliau daugelyje šalių uždraustas ir pakeistas kitais opiatais. Jungtinėje Karalystėje heroiną (diamorfiną) iki šiol leidžiama vartoti malšinti skausmą sergantiesiems mirtinomis ligomis.
Rūkomas heroinas atrodo kaip smulkūs pilkšvai balti ar rudi akmenėliai, tačiau būna ir miltelių pavidalo. Miltelius galima naudoti injekcijoms, prieš tai atskiedus rūgštimi, kad taptų tirpūs vandenyje.
Nelegaliai vežant heroiną stengiamasi, kad jo koncentracija būtų kuo didesnė, kartais daugiau kaip 90 proc. Prieš parduodant heroinas keletą kartų atskiedžiamas. Skiedžiama įvairiomis medžiagomis. Kai kurios priemaišos, pavyzdžiui, fenacetinas, pačios turi intoksikuojamųjų savybių. D.ėl šios priežasties heroino kiekis mišinyje gali būti visai nedidelis. Mišinys, prieš visiškai išnykstant intoksikacinėms savybėms, gali būti atskiestas iki 2-3 proc. heroino.
Metadoras: Metadonas (metadono hidrochloridas ir kt.) – grynai sintetinė medžiaga, vartojama kaip tradicinių opijatų pakaitalas. Ji buvo sukurta Antrojo pasaulinio karo metu. Gaminama švirkšti ir gerti tinkamo tirpalo pavidalu, taip pat tabletėmis. Medicinoje vartojama skausmo malšinimui. Šiam tikslui ypač tinka, nes medžiaga veikia ilgai (8-12 valandų). Metadonas vartojamas palengvinti nuo opijatų mėginančių atprasti vartotojų abstinencijos simptomus.
Metadonas taip pat vartojamas ilgalaikiams opiatų vartotojams gydyti. Šis gydymo būdas mažina heroino troškimą, o pavartoję asmenys nejaučia “kaifo”. Taigi, opiatų troškimas eliminuojamas ar sumažinamas, o narkomanui atsiranda galimybė grįžti į visuomenę. Gydant metadonas paprastai maišomas su gėrimu (pavyzdžiui, apelsinų sultimis), kurio duodama kartą per dieną griežtai prižiūrint. Yra pacientų, kuriems gydymas padeda, tačiau dėl jo daug ginčijamasi.
Didelio masto metadono programoms būdingas metadono “nutekėjimas”, tai yra metadonas nelegaliai parduodamas programoje neregistruotiems narkomanams. Taip pat egzistuoja nelegali metadono tablečių rinka.
Kiti sintetiniai opiajai: Modernioje medicinoje opiatai yra nepakeičiami analgetikai (skausmą malšinantys vaistai). Siekiant mažinti priklausomybės atsiradimo riziką, buvo sukurti nauji sintetiniai opijatų variantai. Jie turi tą patį analgetinį poveikį, tačiau ne taip greit atsiranda priklausomybė. Sintetinis opijatas buprenorfinas.
Buprenorfinas skirtas gerti (tabletės) ir injekcijoms. Jis vartojamas medicinoje malšinti pooperacinį skausmą. Galimas šalutinis poveikis – orientacijos sutrikimai ir retai – haliucinacijos. Buprenorfinas retsykiais vartojamas gydyti heroino priklausomybę, tačiau ši praktika vis mažiau taikoma, nes nustatyta, kad išsivysto paciento priklausomybė nuo buprenorfino. Buprenorfino abstinencijos simptomai švelnesni, tačiau trunka ilgiau nei heroino. Buprenorfinas heroino vartotojams gali sukelti abstinencijos simptomus.
Sintetiniais opiatais galima piktnaudžiauti kaip ir, pavyzdžiui, heroinu. Jei vaistų kontrolė griežta, į juodąją rinką jie patenka retai.
Apibendrinant galime pasakyti, kad opijus – narkotinė madžiaga, išgaunamas iš aguonos, ir naudojamas kaip vaistas medicinoje. Opiatai kaip vaistai ir narkotikai žinomi nuo seno. Jis išgaunamas iš daržinės aguonos sulčių, kuri auga karšto ir sauso klimato zonoje, prasidedančioje Balkanuose ir besidriekiančioje per Turkiją, Iraną, Afganistaną, Pakistaną, Indiją, Birmą, Vietnamą ir Tailandą iki Pietų Kinijos; taip pat Centrinėje ir Pietų Amerikoje.OPIJAUS GABENIMO KRYPTIS
Pirmiausia derėtų išsiaiškinti, kokia yra šviežiai nuimto opijaus kelionė iki pat paskutinio taško – vartotojų Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Šioje vietoje itin svarbus geografinis veiksnys, o tiksliau – tranzitinės šalys ir vadinamieji narkotikų tiekimo koridoriai. Pastaruosius kontroliuoja įvairūs narkotikų karteliai – pogrindinės organizacijos, vykdančios dalį arba visus narkotikų tiekimo etapus. Kai kuriose šalyse narkomafija yra įtakingesnė, kai kuriose ne tiek. Visgi Afganistane ji itin stipri ir užima svarbią vietą, kurios negali ignoruoti vakarų koalicijos atstatomosios pajėgos.
Taigi, šviežiai nuimtas derlius dažniausiai keliauja tiesiai į laboratorijas, kuriose žaliava perdirbama į heroiną – itin sunkią priklausomybę išvystantį narkotiką. Šiame versle taip pat veikia rinkos dėsniai, todėl natūralu, kad šalis, išgaunanti žaliavą, pati suinteresuota ją perdirbti ir taip susikurti didesnį pelną. Visgi heroino perdirbimo rinkoje nėra pagrindo kalbėti apie monopoliją, veikiau oligopoliją – situaciją, kai rinkoje egzistuoja ne vienas, bet keletas svarbių perdirbėjų.
Dalis Afganistane užauginto narkotiko perdirbama vietoje, kita dalis keliauja į kaimyninį Pakistaną (pro dabar de facto atsigavusio Talibano režimo kontroliuojamą sieną Afganistano Pietuose ir Pietryčiuose), kita dalis per vakarinį ar šiaurės Vakarinį centrinės Azijos vektorių pro Iraną, Iraką, Libaną bei Turkiją keliauja į Europą ir Lotynų Ameriką. Pagrindinės narkomafijos laboratorijos įsikūrusios Kolumbijoje bei Meksikoje. Galiausiai egzistuoja dar ir rytinis vektorius – į vadinamąjį „Auksinį trikampį“ Pietryčių Azijoje. Šioje vietoje pagrindiniai perdirbėjai – Tailandas, Laosas, Mianmaras ir Vietnamas (žvelgiant į žemėlapį, minėtų šalių teritorijos, išskyrus Vietnamo pietus, sudaro dailų trikampį). Atitinkamai perdirbtas narkotikas iš Lotynų Amerikos per Meksiką ir netgi aplinkkeliais per vandenyną pasiekia Šiaurės Amerikos bei Vakarų Europos turtingą vartotojų visuomenę, tuo tarpu Azijoje pagaminta „prekė“ keliauja pietvakarių kryptimi į Rusiją, Rytų Europą, galiausiai turtingesnius Vakarų kraštus.
Apibendrinimui galime pasakyti, kad Afganistane prasideda narkotikų upė, kuri keliauja per dauguma azijos valstybių, jose dalis nusėda, o galiausiai atsiduria Rusijos, Europos ir Amerikos rinkoje.KARAS PRIEŠ NARKOTIKUS: AFGANISTANO SPECIFIKA
Paukštys teigia, kad pagrindinė priežastis, kodėl NATO ISAF misijos kariai negali naikinti plantacijų, be to, tai būtų dar ir Sovietų Sąjungos klaidų Afganistano karo metu kartojimas, kadangi toks veiksmas pakirstų vieno iš svarbiausių šalies populiacijos segmento – žemdirbių – pasitikėjimą vakarų koalicijos pajėgomis ir nuteiktų „juos“ prieš „mus“. Būtina suprasti, kad jiems tai vienas iš svarbiausių pragyvenimo šaltinių. Dar daugiau, ši ūkio šaka svarbi ne tik žemdirbiams, bet ir pačiai šalies ekonomikai, nes net daugiau nei pusę šalies biudžeto (apie 60 proc.) sudaro įplaukos, susijusios su narkotikų verslu. Netgi teigiama, kad kai kurie regioniniai vadukai ir dalis Afganistano vyriausybės yra susijusi su narkomafija. Žvelgiant į statistiką, tai joje matome, kad vienam asmeniui 2004 metais bendrasis vidaus produktas Afganistane siekė 800 JAV dolerių. Aguonų ūkiai ir opijaus gamyba 2002-aisiais šeimai galėjo atnešti 6500 JAV dolerių pelną. Remiantis šiuo paprastu pajamų palyginimu, galima drąsiai teigti, kad motyvacija auginti aguonas ir gaminti opijų yra aiški kaip du kart du.Tačiau Tarptautinės krizių grupės teigia, kad ši šešėlinė ekonomika atitraukia ūkininkus nuo pelningų, perspektyvių, legalių kultūrų auginimo. Toliau Tarptautinės krizių grupės pranešime skelbiama: „Narkotikų prekyba trukdo ekonominiam augimui, nes nelegalios pajamos retai kada paverčiamos produktyviomis kapitalo investicijomis, kurios būtinos ilgalaikei nenutrūkstamai ekonominei plėtrai“. Kitais žodžiais tariant, marios pinigų, uždirbamų iš prekybos narkotikais, nėra panaudojama investicijoms į šalies ekonominę infrastruktūrą, naujoms kasykloms, automobilių gamykloms atidaryti ar panašiai.
Kita priežastis, kodėl nenorima Afganistane naikinti plantacijų yra JAV prieš Rusiją ir Europa viena iš strategijų. Teigiama, kad amerikiečių kariai iš Talibano perėmė heroino verslą ir būtent todėl į Afganistaną atėjus NATO pajėgoms padidėjo narkotikų gamyba. Teigiama, kad jeigu amerikiečiai norėtų, jie per 2 dienas sunaikintų aguonų pasėlius, išpurkšdami juos reikiamu momentu pesticidais. Tačiau jie to nedaro, todėl daroma išvadas, kad Amerika nori susilpninti Europos ir ypač Rusijos potenciją – “priveisti” kuo daugiau narkomanų”. Kaip žinia, šiuo metu Afganistanas pagamina 95 procentus Europoje suvartojamo heroino.
Visgi kova su narkotikais Afganistane iš tiesų vyksta. Ši užduotis yra patikėta Didžiosios Britanijos atsakomybei. Šios šalies pareigūnai teigia, kad dozė heroino Britanijoje šiuo metu kainuoja vos daugiau už pintą alaus ir kad heroinas iš Afganistano sudaro net apie 70 – 80 proc. į Europą patenkančio heroino. Tai iš tiesų didžiulė problema, kaip kirminas, ėdanti Vakarų visuomenę. Kartu su narkomanijos plitimu, plinta nusikalstamumas, vagystės, žudymai, plėšimai, artėjama rizikos visuomenės link, užkertama integracija į visuomenę, prarandamas jaunimas. Kitaip tariant, narkotikų problema kartu su savimi generuoja dar visą krūvą problemų.
ISAF įsipareigojo suteikti Afganistano valdžiai paramą rengiant specialius priešnarkotinius būrius, paremti technika, žvalgybine informacija, tačiau visgi pagrindinis vaidmuo kovoje su narkotikais teks Afganistano nacionalinei Armijai ir policijai. Tačiau nei ISAF, nei JAV vadovaujamos antiteroristinės operacijos “Enduring Freedom” kariai nesiima patys naikinti aguonų pasėlių vien dėl tos priežasties, kad tai gali išprovokuoti vietinių gyventojų agresiją prieš JAV ar NATO karius. Tegul tai daro „savi“.
Prekyba šioje šalyje kvaišalais verčia dar labiau sugriežtinti kaimininių sienų kontrolę. Taigi, vis labiau augant prekybai narkotikais, kaimynų sienos afganastiniečiams tampa kliūtimi. Tačiau kita didelė problema, kurią sukėlė prekyba kvaišalais – korupcija. Kaimininių šalių vyriausybės negali suteikti tokių atlyginimų, kurie prilygtų sumoms, narkotikų pardavėjų siūlomoms kaip kyšiai. Kol kas nė vienas aukštas pareigūnas nė vienoje kaimininėje valstybėje nėra nuteistas už korupcinę veiklą, susijusią su kvaišalai.s, tad išsamių įrodymų nėra. Tarptautinės krizių grupės raporte tvirtinama: „Dėl prekybos narkotikais žlunga politiniai norai įgyvendinti ekonomines reformas, o valdžios institucijos tampa korumpuotos“. Toliau skelbiama, kad Afganistano vyriausybėje sąmokslo lygis aukštas.
Kita vertus, anot Igno Paukščio, galima klausti, ko verta tokia kova su narkotikais, kad Jungtinių tautų statistika teigia, jog išauginamos narkotinės medžiagos apimtys didėja? Galbūt verta kalbėti apie vykdomą daugiau viešųjų ryšių tipo kovą prieš narkotikus, kai faktiškai užsimerkiama ir pro pirštus žiūrima į vis didėjančią problemą? Puikiai suvokiama, kad tokie drastiški veiksmai gali destabilizuoti ir taip sunkiai funkcionuojančią Afganistano valdžią bei grąžinti Talibano režimą, nes jis susilauktų didelio žemdirbių sluoksnio palaikymo. Be to, vyriausybei iš kažkur reikia gauti savų lėšų kad ir pačioms varganiausioms mokykloms bei ligoninėms finansuoti, o narkoverslas sudaro net apie pusę biudžeto įplaukų. Dėl to natūralu, kad kova su narkomafija stringa dėl korupcijos ir paprasčiausiai nenoro to daryti bei bloginti situaciją.
Tiesa, būtina paminėti dar ir tą faktą, kad šiuo metu stengiamasi paveikti žemdirbių luomą per tenykščius dvasininkus, juos skatinant pamokslauti apie opiumo auginimo nedorumą ir žalingumą. Tokia taktika turėtų paskatinti tuos 12 proc. arba net 4 mln. šalies gyventojų, susijusių su opijaus auginimu, pakeisti jį kviečiais ar kitomis, daugiau tradicinėmis kultūromis. Visgi būtina pastebėti, kad šie metodai yra daugiau kosmetiniai, nesukeliantys principinių sisteminių pokyčių.
Iš tikrųjų problemą geriausiai apibrėžtų žodis – paradoksalu. Nors aguonų pasėlių naikinimas ir sukeltų gyventojų nepasitenkinimą ir paramą Talibano režimui šalies pietuose, kas apsunkintų sėkmingos antiteroristinės kampanijos baigtį, tačiau ir sumažintų vieną didžiausių grėsmių – narkotikų prieinamumą Europoje, paskatintų Afganistano ekonomikos transformaciją, ieškant alternatyvių verslų. Viena vertus, naikinant pasėlius, sumažėtų įplaukų į Afganistano ir taip skurdų biudžetą, kita vertus – padidėtų narkomafijos grėsmė tarptautinėms pajėgoms bei galimas alternatyvus opijaus tiekimo židinio formavimasis kitame planetos taške (ekonominis paklausos-pasiūlos dėsnis).
AFGANISTANUI GALIMI VARIANTAI
Būtina pastebėti, kad pati kultūra nėra savaime bloga. Nepaisant to, kad ją galima panaudoti narkotikų – vieno iš didžiausių pačių įvairiausių socialinių problemų šaltinio – gamybai, taip pat jį galima naudoti vaistams ir ligonių gydymui – iš opijaus gaminami skausmus malšinantys vaistai. Kaip tik dėl šios žaliavos paradoksalumo dar tarpukariu tarptautinė bendruomenė suvokė, kad būtina įsteigti tam tikrą instituciją, kuri rūpintųsi legaliu ir ribotu opijaus auginimu. Tautų Sąjungoje ir vėliau Jungtinių tautų organizacijoje buvo įkurta jau minėta tarptautinė narkotikų kontrolės taryba, besirūpinanti limituotu opijaus auginimu, gamyba, naudojimu ir transportavimu medicininiams ir moksliniams tikslams. Taip pat užtikrinanti nelegalios narkotinės žaliavos auginimo, gamybos ir nelegalaus gabenimo prevenciją.
Įdomu yra tai, kad ši institucija taip pat gali teikti licenzijas opijaus auginimo versle. Pasaulyje egzistuoja trys pagrindinės legalios opijaus augintojos, kurių produkcija griežta tvarka naudojama tik moksliniams ir medicininiams tikslams. Tai Indija, Australijos sala – Tasmanija bei Prancūzija. Kiekvienais metais šalys iš jungtinių tautų gauna paskirstytas kvotas – kiek tiksliai narkotinių medžiagų galima užauginti. Taip pat būtina pažymėti, kad legalus opijaus auginimo verslas neša didelius pelnus. Štai prancūzų kompanija “Francopia” per metus vidutiniškai uždirba apie 60 mln. eurų. Taigi, Afganistane taip pat būtų galima legalizuoti daliai žemdirbių auginti opijų, medicininiams ir moksliniams tikslams, tačiau šis variantas yra ganėtinai nerealus. Kitaip tariant, legalizuoti narkotinių medžiagų auginimą. Deja, problema šioje vietoje yra ta, kad Afganistane. nėra pakankamai išplėtota infrastruktūra, kuri leistų šį procesą kontroliuoti. Be to, jau dabar yra nusistovėjęs narkomafijos tinklas ir eksporto koridoriai, kurie iš inercijos nemažą dalį opijaus pritrauktų į juodąją rinką. Tokiu būdu legalizuotume narkomafijos verslą. Be to, tokiam žingsniui visomis išgalėmis priešintųsi Prancūzijos, Indijos ir Australijos licencijuoti opijaus augintojai.
Kitas variantas yra leisti žemdirbiams auginti aguonas ir laukti, kol jos bus pergabentos į laboratorijas. Tuomet atlikti reidus ir uždarinėti jas, taip apsaugant (leidžiant užsidirbti) pačią žemiausią ir pažeidžiamiausią grandį – žemdirbius ir kovojant su narkomafija. Minusas būtų tas, kad egzistuoja daug laboratorijų ne tik Afganistane, bet ir kituose planetos kampeliuose. Taigi tai nesustabdys narkotikų plitimo grėsmės. Be to, destabilizuos padėtį, nes regionuose, kuriuose egzistuoja centrinės valdžios vakuumas, tarpsta narkomafijos įtaka. Priėmus tokį sprendimą, ji veikiausiai dar labiau išplistų.
Galiausiai pats realiausias yra trečias variantas – paveikti žemdirbių pasaulėžiūrą pasitelkus vietinius dvasininkus ir po truputį mažinti narkotikų sektoriuje dirbančios populiacijos skaičių. Reikėtų skatinti ne tik alternatyvių grūdinių kultūrų plėtrą, bet ir alternatyvių pramonės šakų kūrimą. Jau dabar Afganistanas sugeba gaminti ganėtinai aukštos kokybės kilimus, reikėtų atrasti dar daugiau sričių, kuriose galėtų dirbti ir užsidirbti minėta dalis žmonių.
Šiame kontekste jau suvokiame, kad priimti konkretų sprendimą Afganistano atžvilgiu yra gan keblu: kodėl vienos šalys gali legaliai auginti opijų, o kitos ne? Šioje vietoje vienareikšmiškai pabrėžiu, kad narkotikai yra blogybė ir grėsmė numeris vienas, tačiau pats opijaus auginimas kilniems medicininiams bei moksliniams tikslams nėra smerktinas. Be to, reikia pastebėti, kad Prancūzijos ar Australijos fermeriai nėra taip skurstantys kaip Afganistano ūkininkai.IŠVADOS
Išnagrinėjus opijaus sampratą, galime teigti, kad paprastai opijus yra suprantamas kaip narkotinė medžiaga, išgaunama iš aguonos bei naudojama medicinoje kaip vaistas. Opijus kaip vaistas ir narkotikas žinomi nuo seno, turi ilgą tradiciją. Medicinoje jis yra nepakeičiamas analgetikas (skausmą malšinantys vaistas), tačiau reguliariai vartojamas visada padaro žmogų priklausomą. Pastaruoju metu opijus naudojamas, kaip pradinė žaliava įvairiems narkotikams gaminti: heroinui, metadorui ir t.t.
Atskleidus Afganistane užauginto opijaus gabenimo kryptis, galime teigti, kad dalis Afganistane užauginto narkotiko perdirbama vietoje, dalis neperdirbto keliauja į kaimyninį Pakistaną, dalis per vakarinį ar šiaurės Vakarinį centrinės Azijos vektorių pro Iraną, Iraką, Libaną bei Turkiją keliauja į Europą ir Lotynų Ameriką, kur pagrindinės narkomafijos perdirbimo laboratorijos įsikūrusios Kolumbijoje bei Meksikoje. Taip pat egzistuoja ir rytinis vektorius – vadinamasis „Auksinis trikampis“ Pietryčių Azijoje. Šioje vietoje pagrindiniai perdirbėjai – Tailandas, Laosas, Mianmaras ir Vietnamas. Atitinkamai perdirbtas narkotikas iš Lotynų Amerikos per Meksiką ir netgi aplinkkeliais per vandenyną pasiekia Šiaurės Amerikos bei Vakarų Europos turtingą vartotojų visuomenę, tuo tarpu Azijoje pagaminta „prekė“ keliauja pietvakarių kryptimi į Rusiją, Rytų Europą, galiausiai į turtingesnius Vakarų kraštus.
Išsiaiškinus kovos su narkotikaisAfganistano specifiką, galime teigti, kad išskiriamos šios pagrindinės priežastys, kodėl Afganistane opijaus užauginimo kiekis tik santykinai nežymiai sumažėjo po JAV vadovaujamos koalicijos invazijos į Afganistaną bei Talibano režimo nuvertimo metu ir pradėjo dramatiškai augti šiais metais.: Pirma, ISAF ir NATO negali imtis konkrečių veiksmų, kadangi tai gali išprovokuoti vietinių gyventojų agresiją prieš JAV ar NATO karius bei grąžinti Talibano režimą, nes jis susilauktų didelio žemdirbių sluoksnio palaikymo. Antra, ši ūkio šaka svarbi ne tik žemdirbiams, bet ir pačiai šalies ekonomikai, nes net daugiau nei pusę šalies biudžeto (apie 60 proc.) sudaro įplaukos, susijusios su narkotikų verslu. Ir trečia, kad tai JAV prieš Rusiją ir Europa viena iš strategijų, kaip jas susilpninti. Todėl sutinkama, kad pagrindinis vaidmuo kovoje su narkotikais turi tekti Afganistano nacionalinei Armijai ir policijai, o tarptautinės organizacijos turi tik suteikti paramą rengiant specialius priešnarkotinius būrius, paremiant technika, žvalgybine informacija ir pan.
Išskiriami šie pagrindiniai variantai, kurie gali išspręsti Afganistane narkotikų problemą taip, kad kuo mažiaus nukentėtų Afganistano ūkininkai: Pirma, legalizuoti narkotinių medžiagų auginimą, tačiau tik moksliniams ir medicininiams tikslams; Antra, leisti žemdirbiams auginti aguonas ir laukti, kol jos bus pergabentos į laboratorijas, tuomet atlikti reidus ir uždarinėti jas. Ir trečia, paveikti žemdirbių pasaulėžiūrą pasitelkus vietinius dvasininkus ir po truputį mažinti narkotikų sektoriuje dirbančios populiacijos skaičių.
Galiausiai išsiaiškinus ar reikia Afganistano ūkininkams leisti išsaugoti “tradicinį” verslą, atsakymas būtų toks – selektyviai mažinti opijaus auginimą ir riboti šį „tradicinį“ verslą, paliekant galimybę mažytę jo dalį legalizuoti, kai Afganistano vyriausybė taps visiškai suvereni ir nekorumpuota, be to, turės svertus realiai šio proceso kontrolei. Dar daugiau, pasitelkus dvasininkus, reikia perkonstruoti žemdirbių pasaulėžiūrą, įdiegiant jiems nuostatą, kad auginti aguonas yra nedora ir blogai, geriau uždirbti mažiau, bet auginti, pavyzdžiui, kviečius. Toks ISAF ir musulmonų dvasininkų bendradarbiavimas jau dabar vyksta. Galiausiai būtina plėtoti alternatyvias Afganistano ekonomikos šakas, bandyti pritraukti užsienio investicijas. Be to būtina pasakyti, kad opijus gaminamas ir aguonos auginamos šiame krašte todėl, kad JAV, NATO ir afganų vyriausybės įtaka yra itin silpna. Galiausiai aguonos, iš kurių sunkiamas opijus, ypač gerai veša Afganistane. Visi. šie veiksniai tik parodo, kodėl Afganistanas yra pagrindinis narkotikų šaltinis pasaulyje.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Hillieris R. Didieji lūkesčiai. Prieiga per internetą:
2. Narkotikai – slaptoji JAV strategija Rusijos ir Europos atžvilgiu. Prieiga per internetą:
3. Narkotikų žodynėlis. Prieiga per internetą:
4. Paukštys I. Opijaus geopolitika. Prieiga per internetą:
5. Opiatai. Prieiga per internetą:
6. Opijus. Prieiga per internetą:
7. Vidurio Azija: kvaišalai, politika ir skurdas. Prieiga per internetą:

Leave a Comment