Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos geopolitinės padėties lyginamoji analizė„Politinės geografijos ir geopolitikos“ kurso rašto darbas
T U R I N Y S
Įvadas 2I. Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija 3II. Galios nustatymas 4 1. Morfologinė galia……………………………………………………………………………4 2. Demografinė galia…………………………………………………………………………..5 3. Ekonominė galia……………………………………………………………………………..8 4. Karinė galia…………………………………………………………………………………….9 5. Galia išoriniuose santykiuose……………………………………………………………10III. Suminiai koeficientai 11Išvados 12
Į V A D A S
Kadangi šiuolaikinės valstybės yra ganėtinai sudėtingi dariniai, jas analizuojant neužtenka nagrinėti tik jų geografinę ir demografinę padėtį – taip pat svarbūs yra politiniai, ekonominiai, kariniai ir kultūriniai aspektai. Nors valstybės kaip tokios egzistuoja jau ilgai, ilga laika jos buvo uždaros sistemos, ir tik su komunikacijos priemonių plėtra jos įgavo galimybes bendrauti tarpusavyje, ėmė kurtis valstybių sistemos, o šiuo metu ir pasaulinė valstybių sistema. Tai reiškė, kad tarp valstybių atsirado tam tikra komunikacija, mainai ir tarpusavio priklausomybė. Tokioje padėtyje tolesnė valstybės ekspansija gali vykti tik kitos arba kitų šalių sąskaita. Šiuolaikines valstybes tirianti geopolitika pabrėžia geografines šalies savybes, kaip reikšmingai veikiančias valstybės ūkio pobūdį, jo raidą, jos gyventojų demografinę kompoziciją ir būdo savybes. Svarbiausia, geopolitika bando susieti valstybės geografinę padėtį su jos galios sklaida erdvėje. Tartum įvedama nauja dimensija analizuojant žemėlapį. Geopolitikoje valstybės nėra statiški dariniai, jos vykdo ekspansiją, bando kaupti ir realizuoti savo galią ir gerinti savo geopolitinę padėtį, kuri valstybėms visada buvo labai svarbi. Ji apsprendė ne vienos šalies istorinę raidą, neretai ir išlikimo klausimą. Todėl analizuojant geopolitinę valstybės padėtį be politinės, demografinės ir ekonominės geografijos žinių, būtina apibrėžti valstybės galias ir silpnuosius taškus, nurodyti tos galios sklaidos vektorius ir kitų geopolitinių subjektų įtakos valstybei mastus. Šio darbo objektas – trys vienos iš labiausiai pažengusių, tačiau pakankamai skirtingose geopolitinėse padėtyse esančios Europos šalys: Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija. Vertinant šių šalių galią remiantis statistine ir politine informacija bus matuojama jų morfologinė, demografinė, ekonominė, karinė galia bei galia išoriniuose santykiuose. Palyginti valstybių galias ir nurodyti išvadas padės galios indeksas.
VOKIETIJA, PRANCŪZIJA, DIDŽIOJI BRITANIJA
Europa – tai ne tik žemės sausumos plote. Ši sąvoka reiškia ypatingą istorinę, kultūrinę bei politinę erdvę. Neatsitiktinai pasirinktos nagrinėti ir šios trys – Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija – Europos valstybės. Tai Europos ekonominę ir politinę galią leminačios valstybės. Prancūzijos geopolitinė padėtis ypač patogi, nes ji yra greta ekonominiu atžvilgiu pirmaujančių šalių, netoli svarbiausių Europos naudingųjų iškasenų telkinių. Be to, vakaruose Prancūzijos krantus sklauja Atlanto vandenynas, o pietuose viduržemio jūra. Nuo Didžiosios Britanijos Prancūziją skiria Lamanšo ir Pa de Kalė sąsiauriai. Po Lamanšu baigtas statyti tunelis (1994 m.), kuris sujungė šias dvi šalis. Prancūzijos valstybės santvarka – respublika, kuriai vadovauja prezidentas turintis dideluias galias. Prancūzija yra itin aktyvi NATO bei Europos Sąjungos narė. Būdama salų valstybė, Didžioji Britanija laikosi savitos politikos, kuria skiriasi nuo kitų Europos šalių. Dėl geopolitinės situacijos ypatumų ta šalis visada gali labiau izoliuotis nei žemyne esančios valstybės. Neturėdama bendros sienos su jokia valstybe, išskyrus airiją, ji iš esmės išvengė teritorinių pretenzijų bei karų. Didžioji Britanija turi senas monarchijos tradicijas. Bet šiais laikais, kaip teigia politikai, kralius „karaliuja, bet nevaldo“. Jo valdžią riboja konstitucija. Taigi Didžioji Britanija yra konstitucinė monarchoja, kurioje įstatymus leidžia dviejų lygių parlamentas, o lemiama galia atitenka ministrų kabinetui, vadovaujamam ministro pirmininko. Kalbant apie Vokietiją, verta pabrėžti, kad ši šalis Europoje turi geriausiai išplėtotą ūkį, galingiausią parmonę. Ja ji atsilieka tik nuo JAV, Japonijos ir Rusijos. Beje, nuo Rusijos atsilieka tik pagal bendrąją pramonės produkciją, o technikos ir technologijų pažangumu ją parlenkia. Vokietija pagal BVP nusileidžia tiktai JAV.
II. GALIOS NUSTATYMAS
1. Morfologinė galiaMorfologinė galia – tai geografinė valstybės charakteristika. Svarbiausi rodikliai analizuojant morfologinę valstybės galią yra: teritorija, jūrinės sienos ilgis, ištekliai ir t.t. Darbe analizuojant Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos morfologinę galią remiamasi teritorijos dydžiu, vidaus vandenų dalimi nuo visos šalies teritorijos, jūrinės sienos ilgiu ir naudingais ištekliais. Valstybių palyginimui, kiekvienoje lentelėje didžiausia absoliuti vertė prilyginama koeficientui “1”, tuo tarpu kitų valstybių duomenis paverčiame koeficientu nuo 0 iki 1, skaičiuojant pagal jų ir pirmaujančios šalies duomenų santykį ( žr. Lentelę nr. 1 ir nr.2).
Lentelė nr.1 Teritorija (km²) Vanduo ( kv. m) Jūrinės sienos ilgis (km)Vokietija 356945 7.798 2389Prancūzija 547030 1.400 3427Didžioji Britanija 244.82 3.230 12429
Teritorija (km²) Vanduo (kv.m ploto) Jūrinės sienos ilgis (km)Vokietija 0,65 1 0,19
Prancūzija 1 0,17 0,27Didžioji Britanija 0,04 0,41 1
Visos rašto darbe nagrinėjamos valtybės yra Europoje: Vokietija – Vakarų Europoje, nuo Šiaurės ir Baltijos jūrų ir toliau, jos kaimynė Prancūzija, bei salų valstybė – Didžioji Britanija. Didžiausia savo plotu – Prancūzija, antroji – Vokietija, paskutinė – Didžioji Britanija. Ilgiausią jūrinę sieną turi Didžioji Britanija, trumpiausią – Vokietija, tačiau ši šalis turi daugiausia vidaus vandenų .Šių dienų Vokietija yra federacinė valstybė: ją sudaro 16 savarankiškų žemių, turinčių savo sostines, parlamentus, vyriausybes. Vyriausybės yra gavusios didelius įgaliojimus. Tačiua aukščiausia šalies valdžia priklauso prezidentui, o įstatymus leidžia bundestagas. Kiekviena Vokietijos žemė skiriasi gamtos ir ūkio ypatumais.Šiaurinėse žemeėse didelio intensyvumo žemės ūkis plėtojamas kartu su uostamiesčiams būdinga pramone. Vestfalija – pagrindinis anglies ir plieno bei su šiomis žaliavomis susijusios mašinų gamybos ir chemijos pramonės centras. Pietinės žemės, pasižyminčios kalnuotu reljefu, senoviniais miestais, kalnų slėniuose įsikūrusiais miesteliais ir kaimais – tai pačių vokiečių bei turistų „meka“.Prancūzija – viena seniausių Europos valstybių. Plotu Prancūzija Europoje (be Rusijos) nusileidžia tiktai Ukrainai ir yra dvigubai didesnė už Didžiąją Britaniją. Europos mastu tai tikrai didelė valstybė,nors Amerikos mastu maža,nes sudaro vos keturis penktadalius JAV Teksaso valstijos ploto. Savo teritorijos kontūrais ji primena šešiakampį, kurio priešingaskraštines skiria 900 – 1000 km. nuotolis. Prancūzijai,be žemyninės dalies, priklauso Korsikos ir keletas smulkesnių salų, esančių viduržemio jūroje. Be to, Prancūzija turi kelis užjūrio departamentus ir kolonijų. Tai Prancūzijos Polinezija, Markizo salos ramiajame vandenyne, Adelės žemė Antarktyje, Prancūzijos Gviana Pietų Amerikos šiaurės rytų krante, Gvadelupos ir Martinikos salos Karibų jūroje.
Didžioji Britanija, kaip ir Prancūzija, viena seniausių Europos valstybių. Užima patogią geografinę padėtį – įsikūrusi salose. Todėl per paskutinius 500 metų į ją nebuvo įsiveržę jokieužkariautojai. Supama jūrų, D. Britanija plėtojo jūrų laivyną. Jo naudodamasi, po Didžiųjų geografinių atradimų, užkariavo nemažai kolonijų. Didžioji Britanija užima Didžiosios Britanijos, Airijos ir daug gretimųnedidelių salų. Ginčytina teritorija yra Folklendo (Malvinų) salos, esančios Atlanto pietvakarinėje dalyje. Į jas pretenduoja ir Argentina.Didžioji Britanija susideda iš kelių istorinių sričių. Didžiausia Anglijos teritorija; ji apima šalies pietinę ir centrinę dalį bei sostinę Londoną. Anglijoje pradėjo formuotis stipri centralizuota valstybė, kuri viduramžiais nukariavo Velsą ir Šiaurės Airiją, o XII a. prisijungė Škotiją. Škotijai priklauso Šetlendo, Hebridų, Orknio ir kitos salos. Šios minėtos keturios šalies dalys skiriasi ekonomikos lygiu, kultūra ir tradicijomisLentelė nr.2 Naftos gavyba (mln.barelių per dieną, 2004) Gamtinių dujų gavyba (mlrd. m³, 2004) Elektros energijos gamyba (mlrd. kWh 2003)Vokietija 158.700 21 558.1Prancūzija 76.300 1.898 536.9Didžioji Britanija 2.393 105.9 345.1
Naftos gavyba (mln. t 2004) Gamtinių dujų gavyba (mlrd. m³, 2004) Elektros energijos gamyba (mlrd. kWh 2003)Vokietija 1 0,01 1 Prancūzija 0,48 1 0,96Didžioji Britanija 0,01 0,55
0,61Šaltinis: The Economist.com//country briefing:germany//economic structure The Economist.com//country briefing:france//economic structure The Economist.com//country briefing:uk//economic structure
Palyginti su kitomis pasaulio šalimis, nei viena iš nagrinėjamų Europos šalių negali pasigirti išskirtinai dideliu nuadingųjų išteklių kiekiu. Lyginant jas tarpusavyje, daugiaus naftos išgauna Vokietija, o daugiauia gamtinių dujų – Didžioji Britanija, daugiauia elektors energijos pagamina taip pat Vokietijos federacija. Daugiausia Vokietija turi anglių. Pagal jų bendrąsias atsargas šalis pirmauja vakarų Europoje. Vokietijai anglys – tai ne tik energijos ištekliai, bet ir svarbi chemijos pramonės žaliava. Daugiausia akmens anglies yra Rūro, taip pat Acheno bei Saro baseinuose. Prastesnės kokybės rusvosios anglys kasamos prie žemutinio Reino netoli Kelno. Kuro ir energijos iteklius papildo nafta bei dujos. Devyni dešimtadaliai šių išteklių yra Šiaurės Vokietijos žemumoje. Naftos telkiniai pradėti eksplotuoti ir Šiaurės jūroje. Švarcvaldo kalnuose yra urano, Harce ir Reino Skalūniniuose kalnuose – švino, cinko rūdų. Geležie rūdos ištekliai nėra dideli. Kur kas daugiau yra kalio druskų.
Praeityje Didžiosios Britanijos pramonės raidai pasitarnavo Vidurio Škotijos akmens anglys. Dabar pagrindiniai energijos ištekliai yra nafta ir dujos, išgaunamos Šiaurės jūros šelfe. Labai brangus jos išgavimo būdas vis dėlto labiau apsimoka negu importas iš kitų šalių. Kitos naudingos iškasenos (geležies rūda,kaolinas), jų ištekliams išsekus ir pasikeitus pramonės specializacijai, praranda praeityje turėtą svarbą. Kinta upių funkcinė reikšmė. Energetinę reikšmę iki šiol jos turi kalnuotoje Škotijoje ir Šiaurės Velse.Prancūzija neturi daug naudingųjų iškasenų, tačiau labai efektyviai mokajuos panaudoti. Didžiausią reikšmę turi boksitai, esantys Lotaringijoje. Čia kasamairgeležie rūda. Pietvakarinėje dalyje, alpių priekalnėse, yra nemažai sidabro, švino ir cinko rūdų. Šiaurėje, centriniame masyve ir pietuose prie Marselio yra anglių, tinkamų metalurgijos pramonei ir energetikai. Miškų šalyje nedaug,nes plečiantis prekiniam žemės ūkiui jie buvo iškirsti. Dabar miškai daugiausia antriniai ir užima 29 proc. tritorijos.2. Demografinė galiaDemografinę valstybės galią galima įvertinti pagal jos gyventojų skaičių, jo augimo tendencijas, laukiamą gyventojų vidutinę gyvenimo trukmę, urbanizaciją, jaunų žmonių dalį. Taip pat svarbu atsižvelgti į tautinius gyventojų aspektus, tuo labiau, kai Europos šalys susiduria su sudėtinga migracijos problema.Lentelė nr. 3 Gyventojų skaičius (mln. 1998) Vidutinis gyventojų prieaugio lygis(proc.2003) Gyventojai iki 15 metų (% bendro gyventojų skaičiaus 2003 Bendras vaisingumo lygis (vienai moteriai 2003Vokietija 81.1 0 14.4 1.39Prancūzija 59.0 0.37 18.4 1.85Didžioji Britanija 60.0 0.28 18.8 1.66
Gyventojų skaičius (mln., 1998) Vidutinis gyventojų prieaugio lygis 2003 Gyventojai iki 15 metų (% bendro gyventojų skaičiaus 2003 Bendras vaisingumo lygis (vienai moteriai, 2003Vokietija 1 0 0,76 0,75 Prancūzija 0,72 1 0,97 1Didžioji Britanija 0,73 0,75 1 0,89
Iš visų trijų nagrinėjamų Senojo Europos žemyno šalių daugiausia gventojų gyvena Vokietijoje, nors ji savo plotu nėra didžiausia. Ir atvirkščiai – mažaiusiai gyventojų gyvena Prancūzijoje, nors ji ir yra didžiausia savo plotu. Šioje šalyje didžiausias prieaugio bei vaisingumo lygis. Na, o gyventojų iki 15 metų daugiausia yra Didžiojoje Britanijoje. Gali nustebinti akivaizdžiai itin nedidelis gyventojų prieaugio lygis. Tačiau tai būdinga veik visom gerai išsivysčiusiom, ekonomiškai stipriom pasaulio valstybėm. Ne veltui dažnai teigiama,kad Europa sensta.
Lentelė nr. 4 Vidutinė gyvenimo trukmė (metais, 2003) Suaugusiųjų raštingumas (% gyventojų, vyresnių kaip 15 metų, 2003)Vokietija 78 99Prancūzija 79.6 99Didžioji Britanija 77.8 99Šaltinis: UNDP. – Human Development Report 2005, – Niujorkas, 2005. Vidutinė gyvenimo trukmė (metais, 2003) Suaugusiųjų raštingumas (% nuo gyventojų, vyresnių kaip 15 metų, 2003)Vokietija 0,80 1Prancūzija 1 1Didžioji Britanija 0,97 1
Matuojant valstybės demografinę galią svarbu ne tik jos gyventojų skaičius, bet ir jų socialinė raida. Tik išsilavinę, sveiki gyventojai gali užtikrinti valstybės raidą. Viso pasaulio šalių gyventojų socialinę raidą kasmet vertina Jungtinių Tautų Vystymosi Programa (UNDP), kuri skaičiuoja žmogaus vystymosi indeksą. Jis yra apskaičiuojamas vertinant vidutinę laukiamą gyvenimo trukmę, suaugusių raštingumo lygį, besimokančiųjų lygį, BVP dalį, tenkančią vienam gyventojui, išsilavinimo indeksą, gyvenimo trukmės indeksą, BVP indeksą. Tiesa, kalbant apie Vokietiją, Prancūziją bei Didžiąją Britaniją čia išsiplėsti neverta. Visos trys šalys yra pakankamai išsivysčiusios ir skiria daug dėmesio švietimui bei kultūrai. Pagal statistinius duomenis, visose jose raštingumas yra didesnis nei 99 proc., vidurinis mokymaisi – privalomas ir kita. Čia galbūt didžiausia problema – nedidelis gimstamumas ir jau tradicija visrtusios imigrantų problemos (pvz. Prancūzijoje).
3. Ekonominė galiaPasaulyje tobulėjant ginklų sistemoms, joms įgaunant vis didesnį naikinimo mastą, dėl komunikacijos plėtros valstybėms tampant vis labiau priklausomoms vienai nuo kitos ir plečiantis viešosios informacijos laukui, kariavimas, kaip valstybės ekspansijos būdas, tampa nebenaudingas. Jo padariniai tampa vis nuostolingesni, negu galima materialinė pergalės nauda. Dėl šios priežasties pagrindinis valstybių varžymasis dėl įtakos sferų persikelia į ekonominę plotmę. Ekonominė valstybės galia tampa vis svarbesniu kintamuoju geopolitikoje. Ekonomikos svarbą patvirtina ir tyrimai geoekonominėje srityje. Ekonominė galia leidžia pakankamai mažoms teritorija ir gyventojų skaičiumi valstybėms įgauti reikšmingesnį vaidmenį tarptautiniuose santykiuose. Pagrindinis ekonominės galios rodiklis yra valstybės bendrasis vidaus produktas (BVP). Ekonominį šalies išsivystymą rodo BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui. Nacionalinio ūkio gyvybingumą, ekspansinį pobūdį rodo prekių ir paslaugų importas bei eksportas. Technologiniam valstybių išsivystymui, jos ūkio subjektų inovatoriškumui įvertinti pateikiami fiksuotu ir mobiliu telefono ryšiu besinaudojančių gyventojų lygiai ir kita.
Lentelė nr. 5 BVP 1 gyv. (PGP JAV $, 2003) BVP (PGP mlrd. JAV $, 2005) Prekių ir paslaugų importas (gyventojui per metus $) Prekių ir paslaugų eksportas (gyventojui per metus $) Telefono vartotojai (mln žmonių, 2003) Mobiliojo tinklo abonentai (mln žmonių, 2003)Vokietija 28700 2362.00 6900 7400 54 65Prancūzija 30900 1816.00 4900 5100 34 41.5Didžioji Britanija 29900 1867.00 5800 4800 35 50
BVP 1 gyv. (PGP JAV $, 2003) BVP (PGP mlrd. JAV $, 2003) Prekių ir paslaugų importas Prekių ir paslaugų eksportas Telefono vartotojai (tūkstančiui žmonių, 2003) Mobiliojo tinklo abonentai (tūkst. žmonių, 2003)Vokietija 0,92 1 1 1 1 1Prancūzija 1 0,76 0,70 0,68 0,62 0,63Didžioji Britanija 0,96 0,79 0,84 0,64 0,64 0,76Šaltinis: The Economist.com//country briefing:germany//economic structure The Economist.com//country briefing:france//economic structure The Economist.com//country briefing:uk//economic structure
Žvelgiant į absoliučias vertes, didžiausią bendrąjį vidaus produktą turi Vokietija,taip pat ši šalisdaugiausia importuoja bei eksportuoja. BVP vienam gyventojui didžiausias yra Prancūzijoje, nuo jos visiškai nedaug atsilieka Didžioji Britanija. Mažiausias BVP yra Prancūzijoje. Kaip jau minėta, visos šalys yra aukšto ekonominio lygio. Tačiau Vokietija lenkia kitas dvi šalis tiek bevielio tiek fiksuotojo telefono priemonių skaičiumi.
4. Karinė galiaŠalies karinė galia pirmiausia yra įvertinama pagal valstybės ginkluotųjų pajėgų dydį Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kokybinius kariuomenės aspektus, jos moderniškumą, materialinį ir technologinį apsirūpinimą.
Lentelė nr. 7 Karinė galia Karinės pajėgo (Tūkst. 2004) Krašto apsaugai skiriamos lėšos (% nuo BVP 2005)Vokietija 285 1.6Prancūzija 260 2.6Didžioji Britanija 210 2.4
Karinė galia Karinės pajėgos (tūkst.2004) Krašto apsaugai skiriamos lėšos (% nuo BVP 2005)Vokietija 1 0,61Prancūzija 0,91 1Didžioji Britanija 0.73 0,92Šaltinis: CIA: The World Factbook Lyginant su kitomis pasaulio šalimis, nei vienos iš analizuojamų šalių karinės pajėgos nėra itin didelės. Didžiausia kariuomenė – Vokietijoje, tačiau ji skiria mažiausiai lėšų krašto apsaugai nuo BVP. Čia pirmą vietą užima Pancūzija. Didžiosios Britanijos karinės pajėgos yra mažiausios.
5. Galia išoriniuose santykiuoseGalia išoriniuose santykiuose įvardijama, kaip valstybės tarptautinis prestižas, jos pripažinimas tarptautinėse organizacijose. Todėl svarbu atsižvelgti į tai, koks vaidmuo tenka valstybei tarptautiniame lygmenyje. Tai rodo, kokiose organizacijose jos dalyvauja, bei jų įtaka formuojant politinius sprendimus tarptautiniu mastu.
Lentelė nr. 8 Narystė tarptautinėse organizacijoseVokietija AfDB, AsDB, Australia Group, BIS, BSEC , CBSS, CDB, CE, CERN, EAPC, EBRD, EIB, EMU, ESA, ES, FAO, G- 5, G- 7, G- 8, G-10, IADB, IAEA, IBRD, ICAO, ICC, ICCt, ICFTU, ICRM, IDA, IEA, IFAD, IFC, IFRCS, IHO, ILO, IMF, IMO, Interpol, IOC, IOM, ISO, ITU, MIGA, NAM (svečias), NATO, NEA, NSG, OAS , OECD, OPCW, OSCE, Paris Club, PCA, JTO, UNAMSIL, UNCTAD, UNESCO, UNHCR, UNIDO, UNMEE, UNMIS, UNMOVIC, UNOMIG, UPU, WADB, WCO, WEU, WHO, WIPO, WMO, WToO, WTO, ZCPrancūzija ABEDA, ACCT, AfDB, AsDB, Australia Group, BDEAC, BIS, BSEC, CBSS, CE, CERN, EAPC, EBRD, EIB, EMU, ESA, ES, FAO, FZ, G- 5, G- 7, G- 8, G-10, IADB, IAEA, IBRD, ICAO, ICC, ICCt, ICFTU, ICRM, IDA, IEA, IFAD, IFC, IFRCS, IHO, ILO, IMF, IMO, InOC, Interpolas, IOC, IOM, ISO, ITU, MIGA, MINURSO, MINUSTAH, MONUC, NATO, NEA, NSG, OAS (observer), OECD, OPCW, OSCE, Paris Club, PCA, PIF (partneris), SPC, JTO, JTO Saugumo Taryba, UNCTAD, UNESCO, UNHCR, UNIDO, UNIFIL, UNITAR, UNMEE, UNMIL, UNMOVIC, UNOCI, UNOMIG, UNRWA, UNTSO, UPU, WADB, WCL, WCO, WEU, WFTU, WHO, WIPO, WMO, WToO, WTO, ZCDidžioji Britanija AfDB, AsDB, Australia Group, BIS, C, CBSS, CDB, CE, CERN, EAPC, EBRD, EIB, ESA, ES FAO, G- 5, G- 7, G- 8, G-10, IADB, IAEA, IBRD, ICAO, ICC, ICCt, ICFTU, ICRM, IDA, IEA, IFAD, IFC, IFRCS, IHO, ILO, IMF, IMO, Interpol, IOC, IOM, ISO, ITU, MIGA, MONUC, NAM (svečias), NATO, NEA, NSG, OAS (observer), OECD, OPCW, OSCE, Paris Club, PCA, PIF (partneris), JTO, JTO Saugumo Taryba, UNAMSIL, UNCTAD, UNESCO, UNFICYP, UNHCR, UNIDO, UNMIL, UNMIS, UNMOVIC, UNOMIG, UNRWA, UPU, WCO, WEU, WHO, WIPO, WMO, WTO, ZC
Narystė tarptautinėse organizacijoseVokietija 73 – 0,92Prancūzija 79 – 1 Didžioji Britanija 74 – 0,93
Visos trys valstybės priklauso tarptautinėms organizacijoms, kurių narėmis yra daugelis pasaulio valstybių. Tai yra tokios organizacijos, kaip Jungtinės Tautos (JTO), Unesco, Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Tarptautinė darbo organizacija (TDO), Pasaulio Prekybos Organizacija ir kitos. Akivaizdu, kad visos trys valstybės turi didelę galią pasaulio politikos formavime. Visos jos aktyviai dalyvauja sprendžiant konfliktus Trečiojo pasulio valstybėse, formuojant Europos plėtrą ir kitaPagal statistinius duomenis, Prancūzija užima pirmąją vietą pagal galią išoriniuose santykiuose. Tačiau ne visada kiekybė atspindi kokybę – vien narysčių skaičius neatspindi įtakos galios.
III. SUMINIAI KOEFICIENTAI
Susumuoti visų galios tipų koeficientai pateikiami lentelėje nr.9:
Lentelė nr. 9 Morfologinė galia Demografinė galia Ekonominė galia Karinė galia Galia išoriniuose santykiuoseVokietija 3,85 4,31 5,92 1,61 0,92Prancūzija 3,88 5,69 4,39 1,91 1Didžioji Britanija 2,62 5,26 2,88 1,65 0,93
Išnagrinėjus visų tipų galias, išaiškėja, kad įpatingų skirtumų tarp valstybių galių nėra. Tik Didžioji Britanija akivaizdžiai atsiliekaekonominėje bei morfologinėje srityse. Demografinėje, karinėje,morfologinių santykių srityse pirmauja Prancūzija; ekonominėje – Vokietija.
Lentelė nr. 10 Galia Galios indeksasVokietija 16,61 0,98Prancūzija 16,87 1Didžioji Britanija 13,34 0,79
Susumavus valstybių galių koeficientus paaiškėjo, kad Prancūzijos galia yra pati didžiausia. Tačiau Vokietija nuo jos atsilieka labai nežymiai. Kiek didesnsis skirtumas yra tarp Didžiosios Britanijos bei Prancūzijos.
I Š V A D O S
1. Analizuojamos valstybės – Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija – turi daug sąlyčio taškų. Visos jos – Europos senbuvės, be kurių neįsivaizduojama visa Europos istorijos raida. Tarpusavyje jos taip pat susijusios tampriais ekonominio, kultūrinio bei politinio bendradarbiavimo saitais. Pvz. Vien importas iš Vokietijos Didžiojoje Britanijoje sudaro 13 proc. viso importo.2. Nors ir galima teigti, kad šios valstybės yra lygiavertės, tačiau kai kuriose srityse jų galios skiriasi. Vokietijo galia didžiausia ekonominėje srityje, taip joje gyvena trečdaliu daugiau gyventojų nei Prancūzijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Tačiau, Vokietijos gyventojai yra patys vyriausi ir čia akivaizdžiai mažiausias gimstamumas.
3. Prancūzija lenkia kitas dvi šalis savo plotu (tai viena didžiausių Europos valstybių), taip BVP dydžiu vienam šalies gyventojui. Čia didžiausias gimstamumas bei, natūralu, didžiausias gyventojų prieaugis. Beje, Prancūzijos urbanizacija mažiausia – vos 76 proc. (Vokietijoje – 88 proc., Didžiojoje Britanijoje – net 90 proc.)4. Susumavus visus duomenis paaiškėjo, kad Didžiosios Britanijos galios,lyginant su kitomis nagrinėtomis šalimis, yra pačios mažiausios. Tiesa, demografine ir karine galia ji lenkia Vokietiją. Taip pat ši salų valstybė turi ilgiausią jūrinę sieną.