Nekviesta meilė

Šiandieną važiuodama autobusu užsigalvojau, ir pričiupau save mintyse ridenant žodžių junginį “nekviesta meilė”. Ir pradėjau svarstyti – ką jis reiškia..? Ar šis ganėtinai skambus posakis prasmingas..? Ar gali būti meilė nekviesta? Ar “nekviesta” tai – “nelaukiama”, nenorima”, “nereikalinga”..? Ar tiesiog – pasirodžiusi nelaiku?

Greičiausiai dauguma pasirinktų būtent pastarąjį variantą. Gerai, taip ir apibrėžkime: “Nekviesta meilė – tai meilė, kuri pasirodė ne laiku”. Na, nežinau, kaip Jums, bet man vis tiek skamba ganėtinai paradoksaliai. O dar tiksliau – neskamba visai. Nes meilė juk šiltas, taurus jausmas. Paprastai jo laukiame ir ilgimės, o turėdami – džiaugiamės. Taigi pasikartoju – kaip galėtų ji būti ne laiku?

Meilė, trukdanti karjerai? Meilė, neleidžianti pabaigti mokslų? Meilė, atsiradusi ne tuo metų laiku? Galbūt skamba idealistiškai, tačiau manau, jeigu meilė tikra, ji visada laiku. Ir visada kviesta. Tik gal kviečiame ne visada vienodai, ne visada taip, kad patys suvoktume, ko ilgimės. Tikiu, kad kartais savo meilės šauksmo tiesiog negirdime.

Ir taip besamprotaudama pati sau pasidariau išvadą (su kuria Jūs, jei tik turite noro, galite nesutikti): žodžių junginys “nekviesta meiilė” yra perdėtai dramiškas. Skirtas žmonėms, kuriems patinka komplikuoti savo gyvenimą ir mėgautis nesibaigiančiu liūdesiu: jei meilės nėra, dūsauja “ak, jaučiuosi vieniškas”, jai atsiradus – “ak, ne laiku”.

Baisiausi nusigandusi, kad ir pati, iš didelio pomėgio kalbėti metaforomis, galiu tapti nebepataisoma niurzga, nus

sprendžiau mažiau gyventi savo galvoje, ir daugiau mėgautis realiu gyvenimu. Ir pašnibždomis sau prisipažinau: “taip, aš meilės laukiu, ir kada ji  beateitų, sutiksiu ją su šypsena”.

Gali būti, kad į šią temą pažvelgiau pernelyg vienpusiškai – tuomet žerkite savo kritiką ir atverkite man akis. Juk turbūt yra ir kita šio posakio pusė, kurios šįkart nepastebėjau.

Bet kokiu atveju manau, kad dėl visko kaltas autobusas. Gerai, kad važiuoti iki darbo man reikia neilgai, nes turbūt, dar ne tokių dalykų prigalvočiau. 🙂

11 thoughts on “Nekviesta meilė”

  1. sakyciau nekviesta meile galbut tai tas jausmas,kai jis ateina is “pasalu”..rodos turi gera darba,darai igyvendini kzk projektus,turi rodos gyvenimo partneri,ir sia tau..pamilsti zmogu,o visos aplinkybes pries tave..”degantis”projektai ,kuriuos zut but reikia igyvendinti,nezinai kaip paziureti i akis savo antrai pusei ir kt.,ir t.t. ir tiesiog pagalvoji,o kur tu buvai anksciau..as juk taip ilgai taves laukiau ir visgi taip ir nesulaukes,susikuriau kzk stabiluma gyvenime..na ir kas kad gyvenu ne su didziaja gyvenimo meile ,bet juk turiu/ar planuoju vaiku,turim kzk planu ateiciai..
    o cia atsiranda toji kurios laukiau visa gyvenima..ir kaip man dabar elgtis?as juk ne laisvas,turiu kzk isipareigojimu.. ir net jei viska mesiu ir pradesiu kurti santykius su nelautai isiziebuse meile,is kur as zinau ar teisingai pasielgsiu ir viskas bus ok?
    stai taip as suprantu “nekvieta meile”,kuri ismusa tave is iprastu ir nusistovejusiu gyvenimo vėžiu..tai tiek pamastymu

    Reply
  2. Nekviesta meilė gali būti netikėta, bet be neigiamos potekstės. Laukiama, bet netikėta. Manau, dauguma meilių tokios ir būna. Jei visąlaik, kiekvieną akimirką lauksi tos meilės, ji taip ir neateis. Reikia užsimiršti ir gyventi. Atvira širdimi. Ir atviromis akimis.
    Bet sutinku, kad nekviesta skamba kažkaip nepageidautinai.
    Aš ten kalbėjau apie netikėtą meilę.
    Būna ir kitokių – nestaigių ramių meilių, kai žmogų pamilsti pamažu. Manau, irgi visai geras variantas:)

    Reply
  3. Monikos autobusą reikėtų apdovanoti ir paprašyti, kad važinėtų lėtai lėtai – ir Monika kasdien turėtų laiko nieko neveikti, tik ramiai pagalvoti, pasvajoti apie visokius gyvenimo netikėtumus..
    Jei mano kelyje pasitaiko duobė, tai gaunu progą į ją įšokti, ją peršokti, ją apeiti, užkasti, pagilinti ir dar daug ką padaryti. Bet jeigu ji pasitaiko mano kely, o aš nepastebiu, tada į ją įkrintu. O, pasirodo, duobė!! Pasirinkimo sumažėjo: iššokti ar išlipti iš duobės, ar likti joje. O jei koja sulūžo? Tikra nekviesta meilė, ir kas už tai atsakingas? 🙂
    Nemiegokim, vaikučiai,

    meilė – nuostabus žodis, netikėtai nekviestai paprastai užklumpa tik įsimylėjimas, bet jis ir praeina, o tikslas nepateisina priemonių 🙂

    Reply
  4. Is esmes sutinku su visais…
    Bet galu gale, manau, kad nekviesta meile yra tai, kai ji ateina, kai tu to visiskai nesitiki, kai neatsibunde ryte vis tikedamasis sutikti”ta vieninetele(-i):)))Ir tai tikrai neskamba nepageidautinai, netgi romantiskai, sakyciau…Pvz. sutikau”toki”zmogu, o visai nesitikejau ir esu labai laiminga…

    Reply
  5. na man pradžioj šis pasakymas “nekviesta meilė” labiau sakė , kad meilė tiesiog netikėta, bet tikrai ne nelaiku ar nenorima, bet va paskaičius pasisakymus, pagalvojau, kad visgi ji gali būti ir nekviesta… turiu ir toki pvz. žmogus turi šeimą, joje viskas gerai, nėra nei pykčių, viskas pilnai tenkina, bet staiga, visai netikėtai aplanko kitas jausmas, kuris atrodytų visai nelogiškas ir griaunantis kitų žmonių gyvenimą, bet juk jis būtent toks, tam, kad būtum laimingas turi kažką taip mylimą ir artimą nuskriausti…

    Reply
  6. na man pradžioj šis pasakymas “nekviesta meilė” asocijavosi su tuo, kad ji tiesiog netikėta, bet tikrai ne nelaiku, bet va paskaičius pasisakymus, pagalvojau, kad visgi ji gali būti ir nekviesta… turiu ir toki pvz. žmogus turi šeimą, joje kaip ir viskas gerai, nėra nei pykčių, viskas pilnai tenkina, bet staiga, visai netikėtai aplanko kitas jausmas, kuris atrodytų visai nelogiškas ir griaunantis kitų žmonių gyvenimą, bet juk jis būtent toks, tam, kad būtum laimingas turi kažką taip mylimą ir artimą nuskriausti…

    Reply
  7. Buvo laimingas, bet aplankė “jausmas”, ir jau reikia/norisi kažką/namiškius, kurie tam jausmui trukdo/ skriausti?
    Kas užėjo, tas ir praeis/išeis, liks tai, kas stabilu, kas gali būti pamatu,- tik pakentėti truputį reikia.
    Man tokia “nekviesta meilė” panašu į įsimylėjimą, kurį užtenka patirti vienąkart gyvenime, kad antrąkart ant jo kabliuko neužkibtum. (Turiu minty ne patį įsimylėjimo reiškinį, bet tai, ką su juo darai.)

    Reply
  8. aš irgi taip manau, bet ką daryti, kai artimas tavo, pasirenka kitaip, kai jam atrodo, tai kas nauja ir visiškai neaišku yra mieliau, nei tas kas artima ir įprasta, kai lieka nuskriausti vaikai. mes tbesam geri draugai ir kai jam blogai jis eina būtent pas mane, bet visgi renkasi ją, ne mus…

    Reply
  9. O aš vis galvoju šalutine tema – apie “dėl visko kaltą autobusą”…
    Gal tikrai moterims, švelnioms būtybėms, nereikia viešai reikštis, tegu vyrai kaunasi – špagomis, žodžiais, toliašaudžiais pabūklais, kai nežinai į ką pataikai.
    Šįkart gerai – autobusas kaip skydas.

    Jis galėtų būti kaltas ne tik dėl Monikos minčių, bet ir dėl tikros “nekviestos meilės” (jei ji ją jame užkluptų 🙂

    Reply

Leave a Comment