“Aš Jus žinau, ir Jūs mane žinote, nors mes susitinkame pirmą kartą“ – dainuoja Misteris X, savo arijoje, žiūrėdamas pro savo kaukinius akinius į atvirą nepažįstamosios kaklą, žemyn nuleistas akis..-“aš Jūsų nežinojau, bet aš kentėjau dėl Jūsų kaltės…aš ilgai laukiau ir likimas man suteikia šansą, bet aš tyliu, nes nenoriu sudrumsti Jūsų ramybės…“ Mistiškas susitikimas karnavalo nakty…
Žinot, kai skaitau parašytus straipsnius, komentarus, kai pati juos rašau… kyla daugybė minčių ir fantazijų. Mes bendraujame virtualioj erdvėj ir daugeliui iš mūsų ši erdvė tampa realesnė už realų gyvenimą. Čia susitinka mūsų mintys, čia skiriami pasimatymai, čia mes matome viens kitą pro „savo akinius“- matome tai, ką norime matyti.
Ir pradedame fantazuoti (nemanau, kad tai yra blogai): koks jis, tas misteris X ar misterė:) X? Nesvarbu, kad mes turime vardus – Danutė, Agnė, Tiklis, Tomas, Nora…
Ką mums sako vardas, kuriuo atpažįstame rašantįjį – protinga, nusivylusi, intriguojanti, laukiantis, įsimylėjęs, nusivylęs, kūrybiškas..? Bet tai ir viskas ką mes žinome (beveik viskas)! Nors prisigalvojame nepalyginamai daugiau – tai Jis, tai Ji, kurios aš taip laukiau, kurios mintys ataidi man dienoje, kurią bandau pamatyti gatvėje… nes aš „pažįstu“, nes aš ilgiuosi, nes aš tikiuosi sutikti…
Ką? Ar tą, kurį susikūriau, ar tą, kuris realus? O kas atsitinka sutikus?
Pirmas pasimatymas ir… būna įvairiai, manau. Bet dažniausiai fantazijos lieka toli nuo realybės. Kam aš visa tai rašau? Nes turiu beprotišką mintį – arba kūrybišką sprendimą – pakurstyti Jus visus Kaukių baliui! Kur misteriai X ai susitinka misterėmis X ėmis ir tebūnie, kas vyksta… Tebūnie Kaukių balius!
“Pasaulis – tai kaukių balius. Veidas, drabužiai, balsas – apgaulinga kaukė, po kuria slypi tikroji žmonių esmė” – rašė ispanas Fransisco Goya. Nuo seno žmonės per didžiąsias šventes persirengdavo įvairiausiais personažais, norėdami pajusti virsmą – pasirinktas personažas suteikdavo iki šiol neturėtų galių. Visi mes pasąmoningai norime tapti kažkuo – geresniu, gražesniu, laisvesniu, seksualesniu.
Kaukės – puiki galimybė TAPTI TUO NORIMU IDEALU (nors kito akimis, tai visai ne idealas). Mumyse gyvena daugybė personažų. Pagalvokite. Aš pavyzdžiui nesu tik Nora, kurią Jūs skaitote. Esu daugiau, negu Nora:)
Kokia aš? Visokia! Daugybė „AŠ“ gyvena manyje. Ir tai ne šizofrenija:)… tai kūrybiškos asmenybės dalys, kurios kinta. Kai tampame fiksuoti, tampame lengvai atpažįstami ir nuobodūs. Ar įdomu bendrauti su žmogumi, kurio tris elgesio žingsnius galime numatyti į priekį. Taip, tai saugu, patikima ir kartais labai naudinga (aš nekalbu apie darbinius vaidmenis, kuriuose mes turime būti pastovūs).
Santykiai- tai kūryba (mano akimis). Asmenybė – daugiabriaunis kristalas (man patinka šis palyginimas, todėl kartoju). Mes galime būti visokie, jei tik sau leidžiame, jei atrandame savo kūrybiškumą… Bet užtenka filosofijos (spėju, pasakytų Tomas):)
Metu iššūkį Jums! – kas už DP narių Kaukių balių? Juk niekas nepasakė, kad turime rinktis tik tuos renginiuos, kuriuos čia mums siūlo..? Juk galime imti, ir spontaniškai susiburti patys! O kai mūsų bus daug, tikiu, kad jausimės drąsiau.
Ar žiūrėjote „Misterį X“? Ar girdėjote nuostabią ariją (man ji superinė). Paklausykite.
Gal tai sužadins ir Jūsų fantazijas. Aš turiu daug minčių šia tema. Bet pasidalinsiu keliomis.
Ką tai galėtų duoti: – tai daugybė pasimatymų vienoje vietoje (kažkas berods apie tai svajojo) – tai galimybė sudalyvauti tiems, kurie nesiryžta pakviesti ar nueiti į pasimatymą – tai saugi erdvė būti savimi, būnant personažu – tai būdas susipažinti su platesniu ratu žmonių – tai kūrybinė saviraiška (pasirenkant kaukę, rūbus, elgesio stilių…) – tai laikas, kada galima padėti po eglute dovaną savo svajonių subjektui (susirašinėjimo draugui, -ei) – tai DP bendruomenės tradicijų kūrimas – tai tikėjimas stebuklu:))
Na ką manote? Ar verta pasikviesti į savo gyvenimą šventę? (atrodo buvau ganėtinai konkreti – ar tokią mane atpažįstat – „veiklioji Nora“:)
Comments are closed.