Mano gyvenimas – kaip filmas

Tikriausiai kiekvienam iš mūsų teko matyti filmą – panašų į mūsų gyvenimą. Kartais mūsų gyvenimo scenarijus rezonuoja su filmo siužetu, kartais atpažįstame save kažkurio personažo charakteryje, išvaizdoje ar elgesyje.

Bet dažniausiai mus sukrečia filmo įvykiai, kurie vienaip ar kitaip vyko ir mūsų gyvenime. Ir beveik visuomet mus “įtraukia” ir suvirpina (kartais ir iki ašarų) sukurtos scenos, kurios filme realizuoja mūsų svajones.

Prisiminkite bent keletą filmų, kurie jus įkvėpė realizuoti savo talentą, siekti svajonės ar atsisakyti stereotipinės minties, įpročio arba niekur nevedančių santykių.

Žiūrėdami filmą, mes daž žnai išgyvename jausmus, kurių mums trūksta realiame gyvenime – mūsų gyvenime!

Ar galvojate, jog tik filmas gali turėti laimingą pabaigą? Ar tik filme Gražuolė įsimyli Pabaisą? Ar tik filme yra viskas įmanoma?

Kviečiu skirti laiko savo meilės filmo peržiūrai – tiesiog prasukite meilės istorijų prisiminimus kaip filmo juostą. Tikėtina, kad esate sukaupę ne vieną seriją, kai kas ir ištisus serialus.

 Pagalvosite – kokia prasmė sugrįžti į praeitį, kai gyvenimas vyksta “čia ir dabar”, kai jau nieko negalime joje pakeisti..? Galime. Iš patirties žinau, kad galime – savo jausmų, suv vokimų, kartais ir realių pokyčių lygmenyje. O prasminga peržiūrėti tai, kas kartojasi, kas traukia atgal, kas neleidžia išeiti lyg iš užburto rato. Taip jau yra, jog mes linkę kartoti santykių scenarijus, kol nesuvokiame, kodėl – “kodėl aš ir vėl pasirinkau tokį pat

tį, kaip ankstesnis”, “.aš ir vėl jaučiuosi auka”, “.ir vėl mane paliks”, “ir šitas eina į kairę”, “jis nemato manyje moters”, “ji tokia pat, kaip mano mama”, “ji užgožia mano visą erdvę”.

Dažniausiai tas “kodėl”, turi daugybę “todėl”.Ir jeigu jie prasideda “todėl kad JIS, todėl kad JI.” – Jūsų laukai dar daug panašaus siužeto serijų.

Kitas etapas prasideda tuomet, kai ateina suvokimas – mano gyvenimas yra toksai, todėl, kad aš JĮ TOKĮ SUSIKŪRIAU – aš pasirinkau man netinkantį partnerį, aš pasirinkau būti auka (kaip Siusan Gregg sako “aukų nėra, yra tik savanoriai”), “aš leidau peržengti mano ribas”, “aš praradau save”.Pagalvokite, ar gali jūsų partneris (draugas, mylimas žmogus, meilužis) keisti jūsų gyvenimą, jei jūs to nenorite, jei aiškiai žinote savo pasirinkimus, ribas, prioritetus, tikslus.

Prėjusio renginio su DarniPora.lt nariais metu vis si dalyviai bandė kūrybiškai pažiūrėti į savo praeitį, suteikdami savo gyvenimo filmui pavadinimą ir žanrą. Buvo tikrai įdomių variantų ir dar įdomesnių komentarų, pvz.: “Taip, lyg nebūtų rytojaus” – nuotykių melodrama, “Aferisto žmona” – drama/komedija, “Aš žinau, ko nenoriu” – drama, “Linksminatorius” – kovinis, “Kur tas kelias į automagistralę” – drama, “Bliuzas mėnesienoje” – drama, “Ne tavo” – drama, “Kas buvo, tas pražuvo” – muilo opera, “Basta” – trileris, “Dabar” – biografinis filmas, “Zigzagai” – tragikomedija, “Kurt tu?” – drama, “Vėjo nunešti nežinomybėje” – tragikomedija.

Vienas lygmuo – peržvelgti ir įvardinti savo praeities filmą, kitas – tapti savo ate

eities scenarijaus autoriumi, filmo kūrėju ir pagrindiniu veikėju.

Rašykite komentaruose savo filmų pavadinimus, o jei norėtumete labiau pasigilinti ar iškiltų kūrybinių sunkumų, kviečiame prisijungti prie seminaro “Menas Mylėti” dalyvaujančių grupės, kuri ateinantį savaitgalį (lapkričio 6-8 dienomis) padės Jums sukurti sėkmingą ir magišką Jūsų Meilės scenarijų!

Užsiregistruoti galite info@darnipora.lt (2,5 dienų seminaro kaina – 320 Lt).

Ar norėtumėt sukurti savo gyvenimo istoriją tokią, apie kurią (artėjant pabaigai) sakytumėt – „gražu, kaip filme“?

3 thoughts on “Mano gyvenimas – kaip filmas”

  1. Hm, nežinau, ar gali būti “niekur nevedantys santykiai”. Jei santykiai yra, jie visuomet kažkur veda, ir juos dar įmanoma kur nors kreipti.
    Jei “niekur neveda”, tai arba tingisi ką nors su santykiais daryti, arba paprasčiausiai santykių nėra, tik regimybė.

    Aš asmeniškai filmų nemėgstu. Gerai Š.Bartas pasakė: filmas – prievartos aktas (Kelionė su Bernardinai.lt), tu esi priverstas jame dalyvauti, arba turi palikti kino salę (televizorių). Man užtenka gyvenimo filmo – jame logiškai nuosekli raida kaitaliojasi su atsitiktinumu, nes mūsų pasirinkimuose yra daug bandymo.
    Kartais pataikom, kartais – pro šalį. Niekas nepažadėjo, kad pataikysim visuomet.
    Kai Vėlinės ateina, atrodo, kad blogų scenarijų nebūna (išskyrus pasibaigiančius savižudybe), tik aktoriai (mes) rečiau ar dažniau būna atgrubnagiai.

    Reply

Leave a Comment