Ką veikt, kai nesimylim?

Ir vėl ačiū mūsų forumui už įkvėpimą. Šįkart noriu rašyti apie seksą. Gal kiek ir banalu, tačiau kartais atrodo, kad žmonės nepavargsta apie tai diskutuoti. Noriu-nenoriu-bandyti-nebandyti. Regis, į didžiąją dalį kylančių klausimų galima atsakyti labai paprastai – daryk tai, ką nori daryti, nes vieno atsakymo nėra ir viskas – tik skonio reikalas.

Visgi viena tema kaskart priverčia mane susimąstyti. Ar vyrai tikrai internete ieško tik sekso partnerių? Ar yra tokių, kurie trokšta rimtų santykių. Rimtų VISAPUSIŠKŲ santykių? Nuojauta kužda – negali būt visi vienodi! BET…

…Skaitau forumą, o ten nuomonių dauguma pasisako UŽ vyrų nulinčiavimą šiuo klausimu. O vargšės moteriškės dažniausiai jaučiasi kaip prekės internetiniuose pažinčių portaluose, nes viskas, kas svarbu – nuotrauka, kurioje, norint patirti sėkmę, turėtų atsispindėt nepriekaištinga išvaizda… Ir, patikėkit manim, panašios nuotaikos sklando daugelyje forumų…

Negi tikrai viskas taip liūdna..?

Ir tada pradedu galvoti apie savo pažįstamas poras, apie visas girdėtas istorijas, apie draugų pasakojimus ir nuotykius. Na ir ką gi? Nėra vieno dėsningumo, tikrai nėra. Ir jeigu jau aš, turėdama dar nedidelę savo jauno gyvenimo patirtį, galiu sudarinėti nevienarūšę klasifikaciją, peršasi išvada, kad apibendrinimų tokiais klausimais būti tiesiog negali.

Štai Jums ir pavyzdys: pora, draugaujanti beveik metus. Kai matai juos kartu, atrodo niekas negalėtų aptemdyti jų džiaugsmo vienas kitu. Bet kai kalbiesi su kiekvienu atskirai… JIS: kartais man atrodo, kad be sekso mūsų daugiau niekas nesieja… JI: kartais pagalvoju – jeigu nesimylėtume, neturėčiau su juo ką veikt… Aha, teisingai – abu mąsto panašiai.  Ir turbūt abiejų požiūriu juos labiau sieja aistra, nei kiti jausmai. Bet jie kartu. Jie džiaugiasi vienas kitu. Ir dabar jau Jūs man pasakykit – tai kuris šioje poroje nori tik sekso…?

Ir kur suku visus savo išvedžiojimus? Apsukus ratą kitą, vėl grįžtu prie pažinčių ir meilės paieškų. Tvirtai tikiu – ko tikiesi, tą randi. Kuo daugiau randi PANAŠIŲ pavyzdžių, tuo lengvesne ranka apibendrini. Taip ir gimsta “širdžiai mieli” epitetai “visi vyrai kiaulės”, “visos moterys – materialistės”. Tuo tarpu realiame gyvenime tarp VISŲ kiaulių ir materialisčių sukasi daugybė KITOKIŲ. Kokių? Tai reikia pamatyti ir įvertinti. Bet jeigu net nepažinę klijuojam etiketę…? Taip, tada VISI suvienodėja ir šansai rasti tikrą ir rimtą gyvenimo draugą išties rodosi artimi nuliui.

Gal visgi diskutuodamai ir linčiuodami dar net nepažintus galimus kandidatus į širdį ir ranką, daugiau prašaunam, nei laimim… Juk mintys, anksčiau ar vėliau, įgauna materialų pavidalą. Tad kam galvoti blogai..?

Tokia tad mano nuotaika šiandien. Ir pabaigiu linkėjimu – lai baigiasi etikečių popierius mums, kad turėtume galimybę vertinti ne fikciją, o tikrovę.