Įsimyli ne tik žmonės, vienas kitą myli ir paukščiai, ir bitės, netgi dresuotos blusos. Ir ne kartą esame visi savęs paklausę – kaip ir kodėl mus apima tas jausmas, dažnai vedantis prie kančios arba verčiantis elgtis neracionaliai?
Visa tai gali atrodyti esą už logiško aiškinimo ribų, tačiau iš esmės atsakymas į šiuos klausimus yra beveik žinomas…
Statistika ir simptomai
Vienas iš dešimties pasaulio žmonių šiuo momentu yra į kažką beprotiškai įsimylėjęs. Meilė yra labiausiai geografiškai paplitęs jausmas, amerikiečių apklausos duomenimis, tik penki iš 1000 apklautųjų sakėsi niekada nemylėję, o likusieji prisipažino buvę bent kartą gyvenime pasidavę šiam jausmui. Taigi, kas yra ta euforija, vadinama meile?
Į šį klausimą yra atsakinėję ne tik psichologai ar poetai, racionalų atsakymą bandė pateikti ir biologai, ir anatomai. Pavyzdžiui, zoologai meilę aiškina, gyvūnų elgesio stebėjimais paremtomis išvadomis apie žmogaus organizmo biochemiją.
Biochemikai tiki, kad patrauklumas kitam žmogui yra apsprendžiamas papildomu adrenalino kiekiu mūsų kraujyje – to paties hormono, kurį išskiria glandos streso metu. Stimuliuojamos glandos taip pat išskiria ir kitą hormoną – kortizoną, kuris sukelia organizme euforijos ir padidėjusio seksualinio aktyvumo efektą.
Visų pirma, tai kad jūs esate sujaudintas kito žmogaus, išduoda jūsų akys – adrenalinas išplėčia akių lėlytes. Tai aštrina ir mūsų regėjimą, tai paaiškinama, nes Renesanso epochos italų dailininkai, norėdami paaštrinti savo regėjimo pojūtį, į akis prisilašindavo lėlytes plečiančių beladonos lašų.
Akių vyzdžiai
Neseniai amerikiečiai pabandė tai įrodyti kitu metodu – daugeliui vyrų buvo rodomos paeiliui dvi moterų dvynių nuotraukos – vienos su paprasta akių išraiška, kitos – su išplėstais vyzdžiais. Vyrams labiau patiko moteris su išplėstomis akių lėliukėmis. Vėliau tyrimais buvo įrodyta, kad padidinant adrenalino srautą – biochemiškai ar psichologiškai – žmonės yra labiau jautresni įsimylėti negu tie, kurie sėdi ir laukia, kol tai atsitiks.
Adrenalinas
Britų Kolumbijoje buvo padarytas keistas eksperimentas su dvejais tiltais per Kapilano upę – vienas iš jų buvo nepatvarus ir aplūžinėjęs bambukinis tiltas, svyruojantis 70 metrų aukštyje, kitas, netoliese esantis – tvirtas betoninis ir garantuotai patikimas.
Patraukli eksperimente dalyvaujanti moteris sustabdydavo vyrus, atsitiktinai perėjusius vieną ar kitą tiltą ir paprašydavo padėti užpildyti apklausos duomenis. Lyg tarp kitko ji dar sugebėdavo jiems įbrukti ir savo namų telefono numerį.
Ką gi, vėliau jai paskambino kur kas didesnis skaičius tų vyrų, kurie buvo perėję pavojingesnį tiltą. Tai leido tyrinėtojams padaryti išvadą, kad meilė iš esmės yra panaši į kitas emocines būsenas – padidinkite adrenalino antplūdį, priverskite širdį mušti greičiau, ir galite tikėtis, kad netrukus jus pervers Kupidono strėlė…
Pastebėta, kad per tokias visą liaudį paliečiančias krizes kaip karai ar žemės drebėjimai daugiau žmonių dažniau įsimylėdavo – greičiausiai dėl adrenalino kiekio kraujyje.
Romantikai – aistra gimsta smegenyse
Tačiau romantikų tvirtinimai, kad meilė yra ypatingas jausmas taip pat turi savo paaiškinimą. Ypatingumas yra aiškinamas unikaliais smegenų elementais, veikiančiais tik aistros momentais.
Manoma, kad tuo metu, kai mes įsimylime, organizmas gamina medžiagą, vadinamą feniletilaminu – FEA, kuris savo poveikiu yra panašus į žinomo narkotiko – amfetamino savybes. FEA kol kas yra neištirtas, ir niekas nežino, kaip ir kurioje smegenų dalyje jis atsiranda, tačiau nustatyta, kad įsimylėjusių žmonių kraujyje jis veikia smegenų receptorius, kurie pažadina komforto ir palaimos jausmą.
Natūraliausiu šio chemikalo šaltiniu yra laikomi kokos lapai, nors jo pakaitalas taip pat randamas ir rožių žiedlapiuose, ir, tuo remiantis yra paaiškinama, kad vyrai mėgsta moterims dovanoti gėles bei šokoladą.
Prie FEA yra įprantama, todėl “pasitraukimo” nuo jo simptomai gali sukelti ilgesį ir lengvą depresijos formą. Kai kurie mokslininkai teigia, kad abipusės meilės būsenos nutraukimo simptomai gali atitikti agonija bei jausmus, išgyvenamus, atprantant nuo amfetamino vartojimo.
Biochemija – myli tik psichiškai sveiki?
Nors racionalesnės meilės šaknys glūdi biochemijoje, tačiau meilei mūsų smegenys yra užprogramuoti ypatingu būdu, kuris verčia mus daryti neįtikėtinus dalykus, kai mes mylime. Psichiniai ligoniai iš prigimties arba turėję smegenų traumas pacientai patvirtina šią teoriją. Nors jie gali justi daug emocijų, tačiau meilės jausmas jiems yra svetimas ir neįmanomas.
Tai leidžia padaryti išvadą, kad kelias smegenyse, vedantis prie įsimylėjimo būsenos yra sunaikintas arba užblokuotas – įsimylėti gali tik psichiškai sveiki žmonės. Niekas negali išsiaiškinti, kurioje smegenų dalyje tie procesai vyksta, manoma, kad tai hipotolamikiniame regione – vienoje iš anksčiausiai išsivystančių smegenų dalių.
Meilė mūsų genuose
Trečiosios meilės aiškinimo teorijos šalininkai teigia, kad meilė yra genetinis dalykas. Jų teigimu, jeigu žmonija nelaikytų sekso ir meilės maloniu dalyku, visi žmonės būtų pasmerkti išnykimui. Todėl meilė yra valdoma genų ir yra perduodama iš kartų į kartas.
Žmonės, išgyvenantys stiprias ir malonias emocijas yra tie, kurie mylės ir turės vaikų. Žmonės, kuriems nerūpi seksas ir meilė, neturės vaikų ir nesiųs savo genų į kitas kartas.
Remiantis tokia teorija, mes turime paaiškinimą, kodėl meilė yra pozityvi emocija ir kodėl yra tokia galinga jėga. Kuo galingesnė ir pozityvesnė meilė yra apėmui partnerius, tuo stipresnės savybės bus išreikštos kitoje kartoje. Tai primena užtrigusį variklį, kuris niekada nesustos.
Pagal šią teoriją taip pat yra aiškinama, kodėl mylintys vyrai ieško moteryse skirtingų savybių negu moterys vyruose. Moterys mėgsta sveikus ir galingus vyrus, žibančius savo švelnumu, nors šiais laikais galia gali būti labiau suprantama kaip finansinė arba politinė padėtis negu fizinė kūno sudėtis.
Tokios charakteristikos galėtų būti idealios ankstesniems laikams, nes kartu tai sudaro gerą kombinaciją ginti ir auginti šeimą, ir tuo pačiu leisti vyrui perduoti savo genus kitai kartai. Vyrai taip pat mėgsta sveikas ir vaisingas moteris, kurios yra pajėgios perduoti genus kitai kartai.
Straipsnis spausdintas žurnale “Vyras ir moteris”
Giedrius Drukteinis
