Meilė apverčia gyvenimą iš pagrindų, atsiranda antro žmogaus poreikiai, kuriuos derini su savaisiais. Atsiranda naujos veiklos ir nauji interesai. Stengiesi tobulinti savo santykius pagal kažkokius savo vidinius standartus, kurie be abejonės yra nulemti auklėjimo ir kultūrinių priežasčių. Ne visada šios kartelės yra pasiekiamos, gal net kartais tas suvokimas yra iškreiptas ir pastovus nusivylimas arba siekimas neįmanomo griauna santykius. Taigi, kokiais klaidingais stereotipais vadovaujamės?
Visų pirma, pilna literatūros, kuriose akcentuojamas visiškas pasitikėjimas ir atvirumas porose. Psichologai ragina neslėpti nieko nei nuo savęs, nei nuo aplinkinių, ypatingai savo partnerių. Bet kiekvienas ištartas žodis gali paglostyti arba sudaužyti mylimo žmogaus širdį. Daugelis, kurie deklaruoja, kad geriau karti tiesa, nei saldus melas, nenorėtų išgirsti pikantiškų Jūsų praeities detalių. Galbūt tai, kad Jums dabar atrodys nebereikšminga, galbūt tai, ko niekada nebekartotumėte, Jūsų partneris palaikys labiau taisykle, nei išimtimi ir nuolat lauks iš Jūsų tokio elgesio.
Dar vienas iš stereotipų – kad reikia kuo daugiau laiko praleisti kartu, kad reikia visur būti kartu ir visas veiklas atlikti vienas kito kompanijoje. Prie šio stereotipo prisideda ir noras pakeisti partnerį, pripratinti daryti tai, kas jam nepatinka. Ilgainiui žmogus pasigenda individualumo, nori būti išskirtinis ir už tai vertinimas, nori turėti savo draugų ratą, kuriems galėtų pasipasakoti apie santykius ar apie tuos dalykus, kurių nenori neštis į namus – darbo problemas ir pan. Partneris Jus pamilo tokius, kokiais buvote, todėl aukoti dėl jo savo pomėgius neverta, tapsite atskleista paslaptimi, perskaityta knyga, įsisuks rutina ir žiovulys santykiuose. Aišku nevertėtų vykti atostogauti, lankytis draugų gimtadienius ir viską daryti atskirai, tai kraštutinumas, tiesiog reikia išlaikyti balansą tarp mano ir mūsų.
Flirtas – tai nuodas, kuriam vaistų ieško daugelis porų. Dažnai tai byloja apie partnerio nepasitikėjimą savimi. Kartais yra pagrindas nerimauti, bet dažniausiai tai būna išpūstas burbulas, kurio dėka sukuriamos konfliktinės situacijos. Visų pirma reikia žinoti, kad trauka ir seksualumas yra natūralus ir įgimtas pojūtis, tam nereikia priešintis, jo neigti ir kitaip su tuo kovoti. Dažniausiai labiausiai traukia tai, kas yra draudžiama. Akcentuokite savo vertę ir Jūsų poros unikalumą bei nepaprastumą. Leiskite savo partneriui paganyti akis ir objektyviai vertinkite, kad Jūs nesate pats gražiausias, protingiausias ir idealiausias, bet Jūsų partneris taip pat toks nėra. Visada gali atsirasti kiti, geresni, bet dėl kažkokių priežasčių Jūs pasirinkote vienas kita ir skiriate vienas kitam tai, kas brangiausia – savo laiką, save.
Taip pat visuomenėje priimtas nesibaigiančios seksualinės traukos mitas, tarsi visi partneriai nori mylėtis kiekvieną minutę ir šis noras yra varomasis poros variklis. Bet juk žmonės yra gyvi, jie pavargsta, jie gali neturėti nuotaikos. Kartais tiesiog buvimas kartu suteikia malonius pojūčius ir nereikia seksualinio suartėjimo. Taip pat sekso dažnumas yra poros individualus pasirinkimas, kuris priklauso nuo fiziologinių partnerių poreikių. Dažnas lytinis suartėjimas gali net prarasti savo žavesį, todėl ne veltui sakoma, kad svarbiau yra kokybė, nei kiekybė.
Meilė tik duoda, bet nieko neatima. Tai dar vienas stereotipas. Vis daugiau tyrėjų pripažįsta, kad įsimylėję partneriai netenka dalies savo draugų, vidutiniškai dviejų. Taip atsitinka todėl, kad išsiskiria interesai ir kartu praleidžiama vis mažiau laiko. Galbūt ir neverta bandyti išlaikyti visus draugus arba graužti savęs, o dar blogiau savo naujojo mylimojo, jei kažkokie ryšiai nutrūksta.
Taigi, linkiu atsiriboti nuo stereotipų ir mylėti savo meile – nuoširdžiai, aklai ir be jokių taisyklių!
