Kas vis dėlto yra meilė?

Chemija? Jausmas? Sandėris tarp dviejų žmonių, kurie sutaria kartu gimdyti ir auginti vaikus? Ryšys tarp dviejų žmonių, kurie skirti vienas kitam? Niekas negali pasakyti, kas iš tiesų yra meilė, tačiau viena aišku – ji varo mus iš proto, o kartais net pakeičia gyvenimą…

Dažnai mes nevertiname žodžio meilė ir piktnaudžiuojame frazėmis „aš tave myliu“. Taip meilė virsta skausmu. Niekada nesakykite kitam, kad mylite, jei iš tiesų jums nerūpi. Nekalbėkite apie jausmus, jei jų nėra. Nežadėkite būti šalia visą gyvenimą, jei neketinate to daryti.

Keletas minčių apie meilę:

„Ar myli mane todėl, kad aš graži? O gal aš graži todėl, kad mane myli?“

„Labiausiai skauda tada, kai suprantame, kad jis ar ji mums reiškia viską, o tu jam – nieko“.

„Meilei yra savas laikas. Ji ateina ir išeina neprašyta. Tad kai ji pas jus ateina tiesiog priimkite ją“.

„Jei meilė truktų amžinai, ji nebūtų tokia svarbi ir graži. Nes amžinai reiškia niekada“.

„Jei galėčiau būti bet kuo, būčiau tavo ašara, kad galėčiau gimti tavo akyse, riedėti tavo skruostu ir mirti tavo lūpose“.

„Yra tiek daug dainų, filmų, knygų apie meilę. Taip, ši tema tapo tokia banali. Tačiau ar žinote, kas yra banalu? Banalu yra tai, kas amžina ir nekinta šimtus, tūkstančius metų. Meilė yra amžina vertybė…“

„Ar sakote, kad meilės nėra? Pagalvokite apie save, kai pirmą kartą įsimylėjote… Jūs juk mylėjote! Tuomet kaip galite sakyti, kad jos nėra?“

„Aš noriu būti tuo vieninteliu, kuris turės progą būti šalia tavęs ir pamatyti, kokia nuostabi tu esi“. „Jei tu nesi tas vienintelis, tuomet kodėl mano širdis sako, kad esi?“

„Meilė gali priversti padaryti beprotiškų dalykų. Tačiau tikrai beprotis tas, kuris jos atsisako“.

„Mylėti reikia ne tai kas amžina, o tai kas du kartus nesikartoja“. (V. Petkevičius)

„Meilė – tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, tai žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi“. „Meilės pradžia ir pabaiga panašios: susitikus trūksta žodžių“. (A. de Sent-Egziuperi)

„Žmogus be meilės – tik atostogaujantis lavonas“. (E. M. Remarkas)

„Meilė susideda iš vienos sielos dviejuose kūnuose“. (Aristotelis)

„Mums davė: Dvi rankas laikytis. Dvi kojas vaikščioti. Dvi akis pamatyti. Dvi ausis klausyti. Kodėl mums davė tik vieną širdį? Kadangi antra širdis buvo duota kažkam kitam, kad ją surastume“.