Saulė, jūra, kopos, smėlis… Vos vieną kitą savaitę ar savaitgalį galime sau leisti pailsėti pajūryje. Daugelio gyventojų tradicine atostogų vieta tampa kolektyviniai sodai ar kaimo sodybos, kuriose išryškėja visos šeimyninių santykių peripetijos
Neretai pasitaikanti situacija kolektyviniuose soduose: moteriškė pasinėrusi pluša daržuose, o tuo metu vyras griebia meškeryte ir lekia stebėti vandens, žaismingai ši procesą vadindamas „žvejyba“. Dėl to moteris užvaldo nepasitenkinimas ir pretenzijos: kodėl aš viena turiu dirbti darže: sodinti, laistyti, ravėti, po to rinkti derlių ir niekas man nepadeda… Paprastai tokios pretenzijos vyrų, o kartais ir vaikų visai nesugraudina. Jos neefektyvios. Ir kodėl turėtų sugraudinti?
Jei šeima važiuoja į sodą savaitgaliui – kiekvienas šeimos narys daro tai, kas jam patinka (pjauna veją, rūpinasi daržu, prižiūri gėles, vaismedžius, laisto…) ir neturi teisės reikalauti, kad kiti šeimos nariai (to nenorėdami) darytų analogiškus darbus.
Jei žmona mėgsta darbuotis sode, prižiūrėti gėles ar pomidorus, tai jai nederėtų reikalauti, kad vyras ar vaikai taip pat augintų pomidorus. Jei moteris nori turėti daržą, maitinti šeimą šviežiomis, ekologiškomis daržovėmis, ji tai turi daryti dėl savęs ir savo malonumui.
Žiemos šaltais vakarais mezganti žmona nereikalauja iš vyro, kad vyniotų jai siūlų kamuoliukus. Ji tai daro (ir turi daryti) dėl savęs, dėl savo malonumo, savirealizacijos, o ne dėl vyro, šeimos ir artimųjų. Taigi su daržais ta pati situacija.
Priekaištai vyrų ar net vaikų atžvilgiu kyla tuo atveju, kai moteris į daržą eina lyg ir per prievartą, to nenorėdama, nesimėgaudama tuo, ką daro. Ji nemėgsta sodo darbų, tačiau jaučia pareigą užauginti šeimai šviežių daržovių. Dėl to pasigirsta tokios frazės „aš vargstu dėl jūsų, o jūs…“, „kodėl aš viena turiu tą daryti…“, „kodėl jūs man nepadedate, juk valgome daržoves visi…“ ir t.t. Jeigu jau itin nepatinka sodo darbai, dėl jų kyla karai šeimoje, galima paprasčiausiai visą plotą apsėti veja ir darbo bus mažiau.
Pretenzijos šeimos nariams dažniau pasireiškia iš moterų pusės. Vyrai turėdami konstruktyvų mąstymą, ilgai nedvejodami užsiima savo darbais ir nekelia pretenzijų žmonai, ar vaikams, kad jiems nepadeda. Šitoje vietoje tikrai galime iš jų pasimokyti. Juk vyrai pjaudami malkas nereikalauja iš moteriškių pagalbos, paramos ar bent buvimo šalia. Jie žino, kad tai darbas, kurį turi padaryti patys ir dėl savęs ir pretenzijos čia nepadės.
Daržovių derliaus nebus, gėlės nuvys, savų uogų neturėsite, bet dėl to gyvenimas tikrai nesustos. Kolektyviniai sodai turi teikti gerą produktyvų poilsį, džiaugsmą, o ne sukelti šeimyninius konfliktus. Jei jie pradeda trukdyti šeimyninei laimei, visada yra galimybė rinktis: užsiimti mėgstama veikla ar tęsti daržų karus. Ką pasirinksite Jūs?
Agnė Rutkauskaitė
Comments are closed.